f3116858-e86e-409b-9a98-2a4d76dc1c0e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-1873-465/2021 Civilinio proceso Nr. 2-68-3-27705-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.1.8; 3.1.7.6; 3.2.6.1 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė, sekretoriaujant Birutei Adamonienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui S. J. ieÅ¡kovo atstovui advokatui Ryčiui PaukÅ¡tei, atsakovui V. V. atsakovo atstovei advokatei Kristinai Čeredničenkaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovui V.

V., dėl paskleistų duomenų paneigimo bei pripažinimo žeminančiais garbę ir orumÄ bei neatitinkančiais tikrovės, neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas nurodo, kad jis nuo 2016-11-14 iki 2019-07-01 buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys, o nuo 2016-11-22 ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas. Teigia, jog 2018-03-29 nutarimu Nr. XIII-1065 pavedė Biudžeto ir finansų komitetui atlikti parlamentinį tyrimÄ dėl vietinių ir regioninių veiksnių ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius ir finansų bÅ«klę.

IeÅ¡kinyje nurodo, kad Biudžeto ir finansų komitetas 2018-04-05 raÅ¡tu Nr. S-2018-2636, kurį pasirašė ieÅ¡kovas, kreipėsi į Lietuvos bankÄ dėl parlamentiniam tyrimui reikalingos informacijos iÅ¡reikalavimo. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas – Lietuvos banko valdybos pirmininkas, informuodamas Lietuvos banko valdybos narius ir padalinių vadovus apie šį raÅ¡tÄ , nurodė rezoliucijÄ : „ na Å¡tai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus.

Na aÅ¡ jau visiÅ¡kai nieko nesuprantu, beprasmiÅ¡kesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia vieÅ¡uosius finansus, gal sakau, tegul ir atsakinėja už juos atsakingi. AÅ¡ skaičiuoju iki deÅ¡imt, atsigeriu vandens, nes prieÅ¡ingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru. Galėjo dar paklausti, kas nužudė JFK , kur paslėpta Vytauto Didžiojo karÅ«na“. IeÅ¡kovas mano, jog Å¡ioje banko darbuotojams skirtoje rezoliucijoje V. V. pareiÅ¡kus iÅ¡ankstinę skeptiÅ¡kÄ iÅ¡ankstinį parlamentinio tyrimo vertinimÄ , Lietuvos bankas praÅ¡ytos informacijos nepateikė.

IeÅ¡kinyje nurodė, jog 2019 m. balandžio mėnesį vykusiuose visuotiniuose Lietuvos banko tarnautojų susirinkimuose atsakovas parlamentinį tyrimÄ lygino su „marodieriavimu“, „santykiais su lavonais“, o parlamentinio ekonominio tyrimo vadovus vadino „atskirais visuomenės atstovais, kurie, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjais“, plokščios žemės teorijos Å¡alininkais“ ir pan. Pažymi, jog Lietuvos banko valdybos 2019-08-27 nutarime Nr. 03-159 konstatuota :

„Dėl visuotinio Lietuvos banko tarnautojų susirinkimo metu pasakytų žodžių ir frazių valdybos pirmininkas V. V. paaiÅ¡kino, kad jie vaizdingi, turintys emocinį krÅ«vį ir pasakyti su tikslu – iÅ¡reikÅ¡ti asmeninę pozicijÄ , kad Lietuvos banko strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos susijusios su „ateities architektÅ«ra“, o ne su praeities archeologija“. Taip pat savo paaiÅ¡kinime V. V. pažymėjo, kad Å¡ie žodžiai buvo skirti S. J.“.

Atsakovo teiginiai neatitinka tikrovės, žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , menkina jo reputacijÄ . AnalogiÅ¡kus vertinimus, ieÅ¡kovo teigimu, teikė ir kai kurie kiti Lietuvos banko valdybos nariai. Dėl atsakovo vieÅ¡ai iÅ¡sakytų teiginių apie ieÅ¡kovÄ , jam kilo sudėtingų situacijų, susijusių su jo tolesne profesine veikla ir viešųjų pareigų vykdymu. Aktyviai ir sistemingai reikÅ¡damas iÅ¡ankstinį ir Å¡aliÅ¡kÄ nusistatymÄ parlamentinio krizės tyrimo ir jį vykdančių asmenų atžvilgiu, neigiamai nuteikdamas ne tik sau pavaldžius tarnautojus, bet ir visÄ visuomenę, atsakovas naudojo netinkamÄ valstybės institucijos vadovui žeminančiÄ SeimÄ ir jo narius leksikÄ .

IeÅ¡kovas teigia, jog atsakovo informacija paskleista nesÄ Å¾iningai, nes neturi objektyvaus pagrindo, be to, žinios paskleistos bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ , neatitinka tikrovės, yra ieÅ¡kovÄ Å¾eminančio pobÅ«džio. Teigia, jog vadovaujantis CK 2.24 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, todėl savo nurodytų faktų teisingumÄ Ä¯rodyti privalo atsakovas. IeÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti, kad V. V. teiginiai apie tai, kad S. J. veikla yra „marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, o S. J. yra „atskiras visuomenės atstovas, kuris, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjas“, „plokščios žemės teorijos Å¡alininkas“ neatitinka tikrovės ir žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

IeÅ¡kovas nurodo, kad atsakovo veiksmais jam padaryta didžiulė neturtinė žala, tačiau neturėdamas tikslo pasipelnyti iÅ¡ esamos situacijos, praÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti simbolinę 1 Eur neturtinę žalÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas dublike papildomai nurodo, kad atsakovo pozicijÄ , neva jo teiginiai nebuvo iÅ¡sakyti vieÅ¡ai, vertintina kritiÅ¡kai. Lietuvos banke susirinkimo oficialus vaizdo įraÅ¡as buvo prieinamas banko darbuotojams, buvo galima daryti jo įraÅ¡o kopijas, vieÅ¡inti, taigi, duomenys buvo paskleisti.

Teigia, jog jei nebūtų ginčo teiginių, tai jokie tretieji asmenys, pvz.: visuomenės informavimo priemonės, nebūtų pradėję komentuoti. Tvirtina, jog viešai prieinamame interneto šaltinyje (https://www.youtube.com/watch?v=RLPQRjkUCQU) yra parodyta Lietuvos banke 2018 m. rugsėjo 14d. vykusio susirinkimo medžiaga, kurios kontekste ir buvo pateikti atsakovo teiginiai. Jokio kito konteksto, kuris būtų reikšmingas bylos aplinkybėms įvertinti, nėra. Be to, ginčo teiginiai pateikti ne kaip abejonė, o kaip teigimas, yra konstatuojamojo pobūdžio.

IeÅ¡kovo teigimu, tai patvirtina, kad vidutiniam informacijos gavėjui aiÅ¡kiai formuojamas požiÅ«ris, kad tokie parlamentiniai tyrimai ir konkrečiai ieÅ¡kovo veikimas Å¡iame kontekste yra “beprasmis kapstymasis po praeitį”, “neprasminga finansinė archeologija”. Paskleisti duomenys yra žinia. Jei kuris nors teiginių bÅ«tų laikytinas nuomone, tai irgi turėtų bÅ«ti pagrįsta. Atsakovo teiginiai neetiÅ¡ki, nesÄ Å¾iningi, nesiremia jokiais argumentais ir faktais. Teismui konstatavus, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė nuomonę, o ne paskleidė žinias apie ieÅ¡kovÄ , ieÅ¡kovo teisių gynimui taikytinas kitas teisinis pagrindas, deliktinė civilinė atsakomybė, nes turtinių teisių bei interesų pažeidimas dėl tokios nuomonės paskleidimo atsiranda iÅ¡ delikto.

IeÅ¡kovas pripažįsta, kad vieÅ¡ajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sÄ Å¾iningai. Ginčo atveju yra tokia situacija, kuomet vietoj konstruktyvaus valstybės įstaigų bendradarbiavimo, vieÅ¡ai įžeidinėjamas kito valstybės tarnautojo už tai, kad vykdo savo pareigas. Teigia, jog įžeidžiančių ieÅ¡kovÄ ginčo teiginių paskleidimas niekaip neprisidėjo prie bendro intereso klausimo.

Tai asmens asmeninių savybių menkinimas, kuris neturi nieko bendro su vieÅ¡u interesu, visuomenės teise žinoti. Be to, ieÅ¡kovas teigia, jog atsakovo tikrovės neatitinkantys teiginiai paskleisti tyčia, buvo patalpinti internetiniuose portaluose, rodomi televizijoje, kur ženkliai padidėja informacijos gavėjų skaičius. IeÅ¡kovas yra Europos parlamento ir jo ekonomikos ir pinigų politikos komiteto narys. VieÅ¡ai pakleisti atsakovo teiginiai apie ieÅ¡kovÄ , menkinantys jo dalykinę reputacijÄ , trukdo vykdyti savo pareigas.

Atsakovo veiksmai ypač apsunkino ieÅ¡kovo galimybes toliau kontruktyviai dirbti atsakingus darbus, nes sumenkino jo reputacijÄ kitų akyse. Nepriklausomai nuo to, kad neturtinė žala ieÅ¡kovui yra milžiniÅ¡ka, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti tik simbolinę 1 Eur dydžio neturtinę žalÄ . Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutinka, atsiliepime nurodo jog ginčo teiginių, kurie yra nurodyti ieÅ¡kinio rezoliucinėje dalyje, atsakovas niekada nėra iÅ¡sakęs nei vieÅ¡ai, nei nevieÅ¡ai. Pažymi, kad atsakovas yra vieÅ¡ai kritikavęs ir ne kartÄ iÅ¡reiÅ¡kęs nuomonę apie Komiteto veiklÄ tirti 10 metų senumo įvykius ir tokius tyrimus yra vaizdingai lyginęs su marodieriavimu ir/ar santykiais su lavonais.

Atsakovo įsitikinimu ginčo teiginių paskleidimo fakto ieÅ¡kovas nei nurodo, nei įrodo. Tuo atveju, jei ieÅ¡kovas nurodys ir įrodys, kad atsakovas yra vieÅ¡ai paskleidęs ginčo teiginius, svarbu nustatyti, ar teiginiai yra priskiriami žinios ar nuomonės kategorijai. Atsakovas pažymi, kad byloje nėra pateikta nei garso įraÅ¡o, nei protokolo , iÅ¡ kurio galima bÅ«tų aiÅ¡kiai matyti ginčo informacijos paskleidimo faktÄ ir patį kontekstÄ . Atsakovas teigia, jog jis nedisponuoja Lietuvos banko tarnautojų visuotinio susirinkimo garso įraÅ¡u, todėl jo pateikti negali.

Jo įsitikinimu, ieÅ¡kovas galimai sÄ moningai nutyli, iÅ¡renka tam tikrus žodžius, pats sukuria kontekstÄ . Atsakovas atsiliepime nurodo, kad ieÅ¡kovas pats sukÅ«rė teiginių turinį ir padarė iÅ¡vadÄ , kad tokie ginčo teiginiai yra apie ieÅ¡kovÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovo pridėto Lietuvos banko valdybos nutarimo matyti, kad 2019 m. balandžio mėnesį vykusio visuotinio Lietuvos banko tarnautojų susirinkimo metu atsakovas neįvardintus asmenis, manančius, kad bankai Lietuvoje sukėlė krizę.

Lygino su „plokščios žemės teorijos“ Å¡alininkais ir melagingų naujienų skleidėjais“, nes ekonominė krizė buvo pasaulinė ir jos Lietuvos bankai negalėjo sukelti ir nesukėlė. Komunikuojant su Seimo komitetu, tiesiogiai analizuojančiu Lietuvos banko veiklÄ , neiÅ¡vengiamai tam tikru laipsniu iÅ¡sakyta atsakovo kritika, nežiÅ«rint to, kad ji buvo aÅ¡tri, iliustruojama vaizdingais iÅ¡sireiÅ¡kimais, buvo nukreipta į atsakovo darbinę veiklÄ . Atsakovas pripažįsta vartojęs vaizdingÄ posakį „marodieriavimas“ , siekdamas iÅ¡reikÅ¡ti asmeninę pozicijÄ , kad Lietuvos banko strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos yra susijusios su „ateities architektÅ«ra“, o ne su praeities archeologija“.

Teiginį „santykiai su lavonais“ pavartojo komentuodamas tyrimus, kurie nukreipti tirti dešimties metų senumo įvykius. Kiti ginčo teiginiai „ melagingų naujienų skleidėjas“ ir „plokščios žemės teorijos šalininkas“ yra bendro pobūdžio teiginiai, kurie nebuvo nukreipti į ieškovo asmenį, be to, juose nėra jokio žeminančio elemento. Atsakovas pažymi, kad jo pasisakymai 2018m. rugsėjo 14d. vykusiame Lietuvos banko tarnautojų susirinkime buvo reakcija į Lietuvoje tuo metu vykusius aktualius įvykius.

Teigia, jog sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – ieÅ¡kovo garbės ir orumo ir atsakovo teisės skleisti informacijÄ ir skleisti nuomonę- kolizijÄ , pirmenybė, atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir ieÅ¡kovo, kaip vieÅ¡o asmens, statusÄ , turėtų bÅ«ti teikiama saviraiÅ¡kos laisvei, o ne atskiro asmens neturtinių teisių apsaugai. Atsiliepime nurodo, jog ieÅ¡kovas, bÅ«damas politiku ir naudodamasis valstybės resursais, neabejotinai yra priskiriamas aukščiausio lygmens viešųjų asmenų, t. y. politikų kategorijai, kurio neturtinės teisės gali bÅ«ti ribojamos daug labiau, nei privataus asmens.

Pažymi, kad atsakovo veikimas Å¡iuo atveju neperžengia Konstitucijos laiduojamos asmens teisės turėti savo įsitikinimus, juos laisvai reikÅ¡ti, gauti ir skleisti informacijÄ , ribų, o Å¡ių teisių ribojimas ieÅ¡kovo pasirinktais bÅ«dais prieÅ¡tarautų demokratinės visuomenės principams. Atsakovo teigimu, ieÅ¡kovas teismui nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog jis dėl atsakovo veiksmų patyrė neturtinę žalÄ . Atsakovas triplike papildomai nurodo, kad tokio turinio teiginių, kurie nurodyti ieÅ¡kinio reikalavime, atsakovas vieÅ¡ai nepasakė.

Ginčo teiginius sukÅ«rė (sukonstravo) pats ieÅ¡kovas, apibendrindamas įvairiÄ informacijÄ : 2018m. rugsėjo 14d. vykusį visuotinį LB tarnautojų susirinkimÄ ir jo metu pasakytÄ informacijÄ ; 2019m. balandžio 3 d. VÅ¡Ä® „Laisvės TV“ rodytÄ laidÄ â€žKarÅ¡tos kėdės“; 2019m. balandžio mėnesį vykusį visuotinį LB tarnautojų susirinkimÄ ir jo metu pasakytÄ informacijÄ ; 2019m. rugpjūčio 27 d. LB valdybos priimtÄ nutarimÄ Nr. 03-159. Tvirtina, jog ieÅ¡kovas neįrodė ginčo teiginių paskleidimo fakto.

Nesant vieno iÅ¡ keturių kumuliatyvių faktų, kurių konstatavimas pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ yra bÅ«tinas taikant CK 2.24 straipsnį, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas. Pažymi, jog nėra nei vieno įrodymo, iÅ¡ kurio galima bÅ«tų patikrinti, kokius tiksliai teiginius sakė atsakovas ir kokiame kontekste. Teigia, jog 2019m. balandžio 2 d. spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir pats ieÅ¡kovas, rodė nedidelę iÅ¡traukÄ iÅ¡ 2018m. rugsėjo 14 d. vykusio LB darbuotojų visuotinio susirinkimo, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovas sukonstravo dalį ginčo teiginių.

Toks ieškovo elgesys rodo, jog jis disponuoja šio susirinkimo įrašu, tačiau jį pateikia selektyviai, nepateikdamas pilno konteksto. Tvirtina, kas atsakovo išsakytos frazės visuotinio susirinkimo metu yra bendro pobūdžio subjektyvi atsakovo nuomonė apie tuo metu vykusius politinius procesus; atsakovo frazės neturi aiškaus adresato, teiginiai nėra tiesiogiai nukreipti į ieškovo asmenį. Be to, pažymi, kad visuotiniuose susirinkimuose atsakovo išsakyti teiginiai ieškovo nežemino, tačiau pradėjo žeminti tik tada, kai jis sužinojo, jog atsakovas savo paaiškinimuose nurodė, jog tam tikros frazės ir žodžiai yra skirti S. J..

Atsakovo teikti paaiÅ¡kinimai nėra vieÅ¡as dokumentas, jo adresatas LB banko valdyba. PaaiÅ¡kinimuose esanti informacija nėra ir negali bÅ«ti tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ginčo teiginiai yra apie ieÅ¡kovÄ . Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad ieÅ¡kinio pagrindas yra CK 2.24 straipsnis, o nuomonės paskleidimu pažeistos asmens teisės negali bÅ«ti ginamos Å¡io straipsnio pagrindu. Papildomai atsakovas pažymi, kad vien tai, kad atsakovo iÅ¡sakyti teiginiai ieÅ¡kovui nepatiko, savaime nedaro Å¡ių teiginių neetiÅ¡kais ar nesÄ Å¾iningais.

Vienas svarbiausių aspektų Å¡ioje byloje yra tai, kad ieÅ¡kovas laikytinas vieÅ¡uoju asmeniu. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas bei jo atstovas palaikė ieÅ¡kinyje bei dublike nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Teismo posėdžio metu atsakovas bei jo atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, prašė ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kinys atmestinas. Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumÄ gina įstatymas. Ä®statymas ir teismas gina, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į žmogaus garbę ir orumÄ (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis).

Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ bei neatitinkančius tikrovės. Remiantis kasacinio teismo praktika garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetÄ :

1) žinių paskleidimo faktÄ ;

2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ;

3) faktÄ , jog paskleisto žinios neatitinka tikrovės;

4) faktÄ , kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2019-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-219/2019 ir kt.). Nenustačius bent vieno iÅ¡ nurodytų faktų viseto, asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį negali bÅ«ti apginti. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.

Kitus juridinius faktus privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (toliau – Komitetas) pirmininku, Seimui 2018-03-29 nutarimu Nr. XIII-1065 pavedus atlikti parlamentinį tyrimÄ dėl vietinių ir regioninių veiksmų ir aplinkybių, lėmusių 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius ir viešųjų finansų bÅ«klę (toliau – Parlamentinis ekonominės krizės tyrimas), 2018-04-05 raÅ¡tu Nr. S-2018-2636 kreipėsi į Lietuvos bankÄ dėl Å¡iam tyrimui reikalingos informacijos pateikimo.

IÅ¡ byloje esančio 2019 m. rugpjūčio 27 d. Lietuvos banko valdybos (toliau – Valdyba) nutarimo Nr. 03-159, kuriuo buvo tiriama atsakovo V. V. elgesio atitiktis Lietuvos banko tarnautojų etikos kodeksui, turinio matyti, jog atsakovas, bÅ«damas Valdybos pirmininku bei deleguodamas užduotį rengti atsakymÄ parlamentinei krizės tyrimo komisijai, vidaus dokumentų sistemoje surašė tokio turinio rezoliucijÄ : „ na, Å¡tai ir sulaukėme. Tai dabar mesime visus darbus velniop ir tuščiomis apsukomis gaminsime atsakymus.

Na, aš jau visiškai nieko nesuprantu, beprasmiškesnio darbo nesu matęs. Nežinau, pasitarkime, bet tais klausimais, kurie liečia viešuosius finansus gal sakau tegu ir atsakinėja už juos atsakingi. Aš skaičiuoju iki dešimt, atsigeriu vandens, nes priešingu atveju tuoj prabilsiu netautiniu folkloru. Galėjo dar paklausti, kad nužudė JFK bei kur paslėpta Vytauto Didžiojo karūna“. Šiame Valdybos nutarime taip pat buvo vertinami atsakovo pasisakymai Lietuvos banko visuotiniuose darbuotojų susirinkimuose, vykusiuose 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2019 m. balandžio mėnesį.

Teikdamas paaiÅ¡kinimus Valdybai dėl jo susirinkimo metu iÅ¡sakytų žodžių bei frazių, 2019 m. rugpjūčio 9 d. paaiÅ¡kinime atsakovas nurodė, kad „ jie yra vaizdingi, turintys emocinį krÅ«vį ir pasakyti su tikslu iÅ¡reikÅ¡ti asmeninę pozicijÄ , kad Lietuvos banko strateginiai tikslai orientuoti į ateitį, o ne į praeitį, kad banko funkcijos susijusios su „ateities architektÅ«ra“, o ne su „praeities archeologija“. Taip pat savo paaiÅ¡kinime V. V. pažymėjo, kad Å¡ie žodžiai buvo skirti S. J.“ (Nutarimo 7psl.).

Valdyba nutarimu konstatavo, jog Etikos kodekso nuostatų V. V. nepažeidė. Dėl žinių paskleidimo fakto Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. SÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami.

Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006). IeÅ¡kovas nurodo, kad jo garbę ir orumÄ Å¾emina atsakovo teiginiai, pasakyti visuotiniuose, 2018 m. rugsėjo bei 2019 m. balandžio mėnesį vykusiuose Lietuvos banko darbuotojų visuotiniuose susirinkimuose, tačiau Å¡ių susirinkimų garso įrašų, t. y. tiesioginių Å¡altinių, leidžiančių įvertinti pilnÄ kontekstÄ , teismui nepateikė (CPK 178 str.).

Bylos medžiaga patvirtinta, jog 2019 m. balandžio 2 d. vykusios ieÅ¡kovo ir Seimo pirmininko V. P. spaudos konferencijos Seime metu pats ieÅ¡kovas pateikė trumpÄ vaizdo ir garso įraÅ¡Ä (19:33 – 20:25 min.) iÅ¡ 2018m. rugsėjo 14 d. visuotinio banko tarnautojų susirinkimo (https://www.youtube.com/watch?v=RLPQRjkUCQU). Joje užfiksuoti Å¡ie atsakovo teiginiai „< ... ir vėlgi, sieju tada su ta antra skaidre ir su „politiniu sezonu“. Be jokios abejonės, gausime per kupras, ta prasme. AÅ¡ tiesiog noriu pasakyti, kad mes, kad mes, ir aÅ¡ įsivaizduoju – Lietuvos bankas, esame į priekį žiÅ«rinti institucija.

Ta prasme mūsų nedomina marodieriavimas, mūsų nedomina santykiai su lavonais, ta prasme, mes žiūrime į priekį. Na, bet yra visuomenės dalis, atskiri atstovai, kurie, jei nemoka kurti, tai jie geriau, ta prasme, tada kapstosi po praeitį. Tai čia ne mūsų kelias. Todėl šitas kelias yra būtent kelias į priekį...>“. Rezoliucijos tekstas taip pat buvo pacituotas paties ieškovo spaudos konferencijos metu. Atsakovo teiginiai, jo išsakyti 2019 m. balandžio mėn. vykusio visuotinio Lietuvos banko tarnautojų susirinkimo metu apie neįvardintus asmenis, manančius, kad bankai Lietuvoje sukėlė krizę, lygino su „ plokščios žemės teorijos šalininkais“ ir „melagingų žinių skleidėjais“ yra išdėstyti raštu jau minėtame 2019m. rugpjūčio 27d.

Valdybos nutarime, tačiau duomenų, kokius tiksliai teiginius ir kokiame kontekste atsakovas pasakė Å¡io susirinkimo metu, ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė. Remiantis iÅ¡dėstytu seka, jog ieÅ¡kovo praÅ¡omi pripažinti kaip neatitinkančiais tikrovės bei žeminančiais jo garbę ir orumÄ teiginiai atsakovo buvo pasakyti skirtingu laiku ir skirtingose vietose, galimai skirtingame kontekste, kuris, nepateikus teismui pirminių bei nefragmentuotų Å¡altinių, nebuvo atskleistas. Atsižvelgiant į tai, kad bÅ«tent ieÅ¡kovui kyla pareiga įrodyti ginčo teiginių paskleidimo faktÄ , o taip pat ir faktÄ , kad žinios yra apie jį, akivaizdu, kad ginčo teiginių kvalifikavimui toks selektyvus duomenų pateikimas nesudaro pagrindo pripažinti, kad bÅ«tent tokie teiginiai, kuriuos ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti kaip žeminančius jo garbę ir orumÄ , atsakovo buvo paskleisti.

Be to, sulyginus ieškovo nurodytus ginčo teiginius su pasakytais atsakovo, matyti, kad sakinių konstrukcija ženkliai skiriasi. Iš paties ieškovo 2019-04-02 spaudos konferencijos metu pateikto trumpo visuotinio banko darbuotojų susirinkimo vaizdo įrašo matyti, jog atsakovas pasakė : < ... ta prasme mes žiūrime į priekį, mūsų nedomina marodieriavimas, mūsų nedomina santykiai su lavonais, ta prasme, mes žiūrime į priekį. Na, bet yra visuomenės dalis, atskiri atstovai, kurie, jei nemoka kurti, tai jie geriau, ta prasme, tada kapstosi po praeitį...>.

IeÅ¡kovas gi, praÅ¡o pripažinti kaip tikrovės neatitinkančius teiginius, jog S. J. veikla yra „marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, o S. J. yra „atskiras visuomenės atstovas, kuris, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog atsakovas yra iÅ¡sakęs ginčo teiginius vieÅ¡ai, žiniasklaidai ar visuomenei. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės leidžia manyti prieÅ¡ingai. IeÅ¡kovas kvestionuoja atsakovo teiginius, iÅ¡sakytus LB darbuotojų visuotinio susirinkimo metu, vykdant darbines pareigas, teiginių paskleidimo faktÄ grįsdamas nevieÅ¡ai prieinama informacija, banko vidaus dokumentais, skirtais nevieÅ¡am naudojimui.

Apibendrinant konstatuotina, jog ieÅ¡kovas neįrodė žinių paskleidimo fakto, kaip vieno iÅ¡ faktų viseto, bÅ«tino garbės ir orumo gynimui pagal CK 2.24 straipsnį. Dėl fakto, jog ginčo teiginiai apie ieÅ¡kovÄ IeÅ¡kovas teigia, jog ginčo teiginiai, atsakovo pasakyti 2018 m. rugsėjo 14 d. ir 2019 m. balandžio mėnesį vykusiuose Lietuvos banko visuotiniuose darbuotojų susirinkimuose, žemina jo garbę ir orumÄ , yra apie jį. TokiÄ iÅ¡vadÄ ieÅ¡kovas daro remdamasis paties atsakovo 2019 m. rugpjūčio 9 d. paaiÅ¡kinimais, tiriant Lietuvos banko darbuotojo T.

R. pranešimus dėl Valdybos pirmininko V. V. elgesio atitikties Lietuvos banko tarnautojų etikos kodeksui. Šiame neviešame dokumente, adresuotame Lietuvos banko valdybai, kurio turinys buvo išdėstytas LB 2019 m. rugpjūčio 27 d. nutarime Nr. 03-159, atsakovas paaiškino, jog „ šie žodžiai buvo skirti S. J. “. Be to, ieškovas nurodo, jog R. J. 2019-04-03 laidoje „Karštos kėdės“ atsakovas taip pat patvirtinęs, kad ginčo teiginiai buvo skirti ieškovui. Tačiau tokia ieškovo pozicija vertintina kritiškai.

Å iame kontekste svarbu įvertinti, ar informacijos gavėjas be jokių papildomų paaiÅ¡kinimų, ar interpretacijų, pats savaime galėtų teiginius priskirti ieÅ¡kovui, t. y. suvokti, jog jie apie ieÅ¡kovÄ . Remiantis bylos medžiaga, tokios iÅ¡vados padaryti negalima. PrieÅ¡ingai, 2019 m. balandžio 2 d. ieÅ¡kovo, kaip Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko bei Seimo pirmininko V. P. spaudos konferencijoje, kurioje žurnalistams bei visuomenei, be kita ko, buvo pateikta vaizdo iÅ¡trauka iÅ¡ 2018 m. rugsėjo 14 d. visuotinio LB darbuotojų susirinkimo, ieÅ¡kovas ginčo teiginius įvertino taip : < „ ... kadangi visi esame protaujantys žmonės ir elementarios loginės dedukcijos bÅ«du galime suprasti, kad kalbama apie tuos, kurie vykdo tÄ tyrimÄ , o Å¡iuo atveju tai ir visas parlamentas, kad čia užsiimama marodieriavimu ir santykiavimu su lavonais...“ > (20:31 – 21.00 min) (https://www.youtube.com/watch?v=RLPQRjkUCQU).

Taigi, akivaizdu, kad pats ieÅ¡kovas tuo metu atsakovo teiginius apie „marodieriavimÄ â€œ ir „santykius su lavonais“ vertino kaip epitetus, skirtus vykusiems politiniams procesams apibÅ«dinti, pabrėždamas Lietuvos banko kritinį požiÅ«rį į vykdomÄ parlamentinį ekonominės krizės tyrimÄ , jo nenorÄ bendradarbiauti, teikti Komitetui reikalaujamÄ informacijÄ apie 2009-2010 metų krizės Lietuvoje reiÅ¡kinius ir viešųjų finansų bÅ«klę. Kitaip tariant, ieÅ¡kovas nepriskyrė minėtų ginčo teiginių sau asmeniÅ¡kai ir tuo tik patvirtino, jog nurodytos frazės yra bendro pobÅ«džio ir nebuvo nukreiptos į konkretų asmenį.

Å ias aplinkybes patvirtina ir tas faktas, jog panaÅ¡ius atsakovo teiginius, kuriuos kvestionuoja ieÅ¡kovas, kaip jį asmeniÅ¡kai įžeidžiančius nurodė kitas, dabar jau buvęs, LB darbuotojas T. R., reikalavęs Valdybos atlikti tyrimÄ dėl V. V. teiginių. Remiantis iÅ¡dėstytu galima pagrįstai teigti, kad joks tretysis asmuo atsakovo teiginių negalėtų priskirti ieÅ¡kovui, t. y. suprasti juos, kaip apie ieÅ¡kovÄ , todėl juridinis faktas, kad ginčo teiginiai yra apie ieÅ¡kovÄ , laikytinas taip pat neįrodytu.

Ta aplinkybė, jog atsakovas savo paaiÅ¡kinime, adresuotame Valdybai, t. y. nevieÅ¡ame dokumente, nurodė savo žodžius skyręs S. J., nesudaro pagrindo teigti, jog beveik prieÅ¡ metus LB darbuotojų visuotiniame susirinkime atsakovo pasakytus teiginius galima buvo suprasti kitaip. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių vertinimu, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai pakanka įrodymų byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. liepos 2d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-316/2010). Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, remdamasis byloje surinkta medžiaga, Å¡alių paaiÅ¡kinimais, sprendžia, jog byloje nepakanka įrodymų žinių paskleidimo faktui nustatyti ir pripažinti, jog žinios buvo apie ieÅ¡kovÄ .

Pastarajam neįrodžius nurodytų juridinių faktų viseto, bÅ«tino garbės ir orumo pažeidimo konstatavimui, ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas. Kiti Å¡alių teisiniai argumentai apie atsakovo teiginių priskyrimÄ nuomonės ar žinios kategorijai, teiginių žeminantį pobÅ«dį, argumentai apie saviraiÅ¡kos laisvės ribas, sprendime nevertintini, nes konstatavus pirmųjų dviejų juridinių faktų – žinių paskleidimo ir fakto, jog žinios apie ieÅ¡kovÄ â€“ nebuvimÄ , jie laikytini teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti, kad V. V. teiginiai apie tai, kad S. J. veikla yra „marodieriavimas“, „santykiai su lavonais“, o S. J. yra „atskiras visuomenės atstovas, kuris, jei nemoka kurti, tai geriau kapstosi po praeitį“, „melagingų naujienų skleidėjas“, „plokščios žemės teorijos Å¡alininkas“ neatitinka tikrovės ir žemina S. J. garbę ir orumÄ , atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl garbės ir orumo pažeidimo nustatymo, reikalavimas iÅ¡ atsakovo priteisti ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ , taip pat atmestinas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad iÅ¡laidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti turi bÅ«ti pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais : pažyma, pasiraÅ¡yta advokatų kontoros finansininko su įraÅ¡ytu patvirtinimu, jog klientas su kontora visiÅ¡kai atsiskaitė; pažymoje nurodytas civilinės bylos numeris, bendra suma už advokato suteiktas teisines paslaugas, jos detalizuotos, atskirai nurodomos sumos už kiekvienÄ iÅ¡ advokato suteiktų paslaugų sudedamųjų dalių (procesinių dokumentų parengimÄ , atstovavimÄ ), nurodytas atlyginimo už jÄ dydis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017).

Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė duomenis apie 1885 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ kurių 845 Eur sudaro už atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, 650 Eur už triplikÄ bei 390 Eur už pasiruoÅ¡imÄ bylos nagrinėjimui bei atstovavimÄ teisme (DOK- 52903). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys yra atmestas, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai priteistinos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 1d.). Teismas, vadovaudamasis CPK 93, 259-270 str., n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 1885 Eur (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo V. V., a.k. a.k(duomenys neskelbtini) naudai. Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Margarita Ambrazaitienė