f3101623-e320-40b4-a525-a0d2facb649c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. gegužės 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Miglei SpeteliÅ«naitei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. S. skundÄ atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A. S. skundu prašė solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 291,69 Lt.PaaiÅ¡kino, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Raitosios policijos kuopos 1-ojo bÅ«rio patrulio pareigose. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuodami priedus bei priemokas, atsakovai nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , ribojančiÄ mokamų priedų ir priemokų dydį.

Todėl nuo 2006-04-30 iki 2008-09-30 buvo neiÅ¡mokėta 291,69 Lt priemokų ir priedų. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas yra neteisėtas.Taip pat prašė nesumokėtÄ darbo užmokestį pripažinti žala, kuriÄ turi atlyginti Lietuvos valstybė. Neteisėti Seimo veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Seimas, kaip valstybės institucija, veikianti valstybės vardu, galėjo ir privalėjo suvokti, kad neturi teisės be svarbių priežasčių įstatymu apriboti nuosavybės teisę į darbo užmokestį.

Valstybei nustačius aukščiau nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , pareiÅ¡kėjas negavo dalies savo darbo užmokesčio, t. y. negavo pajamų, kurias bÅ«tų gavęs, jei neteisėtas valstybės reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. NeatsargÅ«s valstybės veiksmai tiesiogiai nulėmė tai, kad pareiÅ¡kėjas paryrė nuostolius, kurių dydis yra lygus negautoms pajamoms.Prašė atsižvelgti į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamÄ praktikÄ , kad asmeniui kreipiantis teisminės gynybos nepasibaigus trejų metų senaties terminui net ir po Konstitucinio teismo sprendimo priėmimo, laikoma, kad sprendimas nėra įvykdytas.

PaaiÅ¡kino, kad DK 298 straipsnyje numatytas 3 metų terminas nėra praleistas, priteistina suma už paskutinius metus iki 2008-09-30, kai atsakovas paskutinį kartÄ neiÅ¡mokėjo darbo užmokesčio (2008-09-30).PareiÅ¡kėjas bei jo atstovas į teismo posėdį neatvyko, informuoti tinkamai.Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, kaip Lietuvos valstybės atstovas, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė paÅ¡alinti Vilniaus apskrities VPK kaip netinkamÄ Lietuvos valstybės atstovÄ .

Atsakovas nurodė, kad Å¡ioje byloje jis yra netinkamas atsakovas. Pažymėjo, kad atstovavimÄ bylose dėl neteisėtais valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo nustato Civilinio kodekso 6.271, 6.273 straipsnis bei Vyriausybės 2001 m. nutarimas Nr. 932. Å io nutarimo 1 punktas įgaliojo valstybės institucijas, dėl kurių arba dėl kurių pareigÅ«nų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų atsirado žala, atstovauti valstybei. Kadangi pareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ sieja su Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nustatytu reguliavimu, tai, atsakovo nuomone, jis negalėtų atstovauti valstybę byloje dėl Seimo priimtų įstatymų teisėtumo bei iÅ¡ jų galimai kylančios žalos atlyginimo.

Be to, atsakovas pažymėjo, kad atstovai Civilinio proceso kodekse yra priskirti byloje dalyvaujantiems asmenims, kas rodo, jog jie turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Yra pripažįstama, kad atstovas turi veikti atstovaujamojo interesais, draudžiamas atstovo ir atstovaujamojo interesų konfliktas. Tuo remdamasis laikė, kad valstybę turi atstovauti Vyriausybės 2010-01-14 potvarkyje Nr. 13 nurodyti asmenys. Pažymėjo, kad Vyriausybės potvarkis yra vėlesnis teisės aktas negu 2001-07-26 nutarimas Nr. 932.

Å io atsakovo nuomone, tinkamu atsakovu byloje galėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės ar jos įgalioto asmens. Tai patvirtinta praktika, suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-21 nutartimi priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-187/2007 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1285/2009. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas savo vardu pateiktame atsiliepime prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir bylÄ nutraukti.

PaaiÅ¡kino, kad apskaičiuojant priedų ir priemokų dydžius pareiÅ¡kėjui buvo pagrįstai taikoma Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis, kadangi teisės aktas privalo bÅ«ti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarimu nurodė, jog valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Galiojant įstatymo teisėtumo prezumpcijai įstatymas laikomas teisėtu iki tol, kol paskelbiamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Tokia teisės aiškinimo praktika išdėstyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-822-256/2008. Kadangi Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepažeidė nė vieno teisės akto, mokėdamas priedus ir priemokas pareiškėjui, atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės. Atsakovo nuomone, valstybės tarnybos teisiniai santykiai yra teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį.

Vilniaus apskrities VPK yra įgaliotas tik išmokėti darbo užmokestį pagal iš biudžeto skirtus asignavimus. Pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 5 straipsnį, 7 straipsnį, Biudžetinių įstaigų įstatymo 8 straipsnį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatui skiriamų asignavimų valdytojas yra Policijos departamentas. Policijos departamentas 2010-01-07 raštu Nr. 5-S-93 informavo, kad, kol nebus priimti specialūs teisės aktai ir skirtos tikslinės lėšos, policijos įstaigos neturi pagrindo mokėti policijos pareigūnams priklausančių išmokų.

Todėl teismas turi spręsti klausimÄ dėl Lietuvos Respublikos įpareigojimo skirti reikalingus asignavimus. Å io atsakovo nuomone, tinkamu atsakovu byloje galėtų bÅ«ti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės, kadangi Vyriausybės sutinkamai su Biudžeto sandaros įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi organizuoja valstybės biudžeto vykdymÄ . Tokia pozicija patvirtinta praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1285/2009. Nurodė, kad turi bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas dėl 218,57 Lt priteisimo.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo A.

S. už 2006 m. balandžio mėn. buvo atskaityta 73,12 Lt (b. l. 5, 6), 2008 metais buvo atskaityta 10,51 Lt už 2006 m. 2 ketvirtį ir 208,06 Lt už 2006 metų 3 ketvirtį (b. l. 9, 10). Tokia nepriemoka atsirado dėl to, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytas priedų dydžio ribojimas iki 70 procentų nuo pareiginės algos.Valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, o straipsnio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio 2 dalies redakcijoje buvo numatyta, kad į priedų ir permokų sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai.

Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnio 1 dalyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas priedas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Nepriemoka pareiÅ¡kėjui yra atsiradusi 2006 ir 2008 metais, kai galiojo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata dėl priedų ribojimo.

Taigi, nepriemoka susidarė pareiÅ¡kėjo darbdaviui taikant jų taikymo metu galiojančias įstatymo nuostatas.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui, o ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Taigi, tuo buvo nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo pritaikytos su Konstitucija nesuderinto įstatymo nuostatos. Byloje iÅ¡keltas ginčas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-219-2004, publikuotoje Administracinių teismų praktikoje Nr. 5, 2004 m.

Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas. Iki Å¡io momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedÅ«ra nėra baigta.

Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintų įstatymų taikymui reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Ta pati teismo pozicija iÅ¡dėstyta 2009-09-07 nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A-146-916/2009, kurioje teismas konstatavo, jog Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme sprendimu įvykdymu reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Dėl Å¡ios priežasties teismas laikė negalimu remtis Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies ir Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatomis, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipta į ateitį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.

Å ioje byloje prieinant nurodytÄ iÅ¡vadÄ nebuvo tiriamas skundo padavimo momentas, o buvo aiÅ¡kinamasi, ar asmuo nebuvo praleidęs termino skundui paduoti. Remiantis aukščiau nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos sumokėjimo, yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti sprendimo priėmimo metu galiojančius įstatymus, o sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalimi teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

Priėmus Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimÄ , kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl priedų ribojimo buvo pripažintomis antikonstitucinėmis, atsakovas neteko teisės jomis remtis. Taigi, atsakovų argumentai, kad neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas todėl, kad skundas teismui paduotas po 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, atmestini kaip nepagrįsti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ 291,69 Lt darbo užmokesčio nepriemokÄ yra pagrįstas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-638/2005 konstatavo, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Pažymėtina, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra asmens, su kuriuo dirbantįjį ar tarnaujantįjį sieja darbo ar tarnybos santykiai, pareiga. Už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir darbo neatitinkantį apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakingi asmenys, kurie turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį.

Taigi bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovu yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. PareiÅ¡kėjas tarnybos santykiais yra tiesiogiai susijęs su Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu, todėl neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis priteisiamas iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Å ioje nutartyje detaliai iÅ¡aiÅ¡kinta, kodėl taikoma skirtinga gynyba, nei buvo taikyta administracinėje byloje Nr. A-264/2003. Kadangi čia nagrinėjama byla tiek Å¡alimis, tiek dalyku daug panaÅ¡esnė į administracinę bylÄ Nr. A-638/2005, nei į administracinę bylÄ Nr. A-264/2003, tai teismas remiasi pirmÄ ja ir atmeta atsakovo motyvÄ dėl reikalingumo taikyti administracinėje byloje Nr. A-264/2003 suformuotas taisykles. Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pateikdamas argumentus atsakovo tinkamumo klausimu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1285/2009.

Pastebėtina, kad Å¡ios bylos aplinkybės yra skirtingos. Administracinėje byloje Nr. A-1285/2009 buvo priteisiamas neiÅ¡mokėtas teisėjo darbo užmokestis. Visų pirma, pagal byloje analizuotus teisės aktus, kuriais buvo nustatytas teisėjo darbo užmokestis, matyti, kad teisėjui nebuvo galima mokėti didesnio darbo užmokesčio, nustatyti tokį darbo režimÄ , kad darbo užmokestis bÅ«tų sumokėtas teisėtai. Tuo tarpu, net ir esant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatai dėl priedų apribojimo, pareiÅ¡kėjo darbdavys galėjo taip organizuoti darbÄ , kad pareiÅ¡kėjas neturėtų atlikti darbų, už kuriuos negalima apmokėti.

Be to, byloje keliamas klausimas dėl to, kad teismas spręstų reikalavimÄ dėl Lietuvos Respublikos įpareigojimo skirti reikalingus asignavimus. Tačiau toks reikalavimas byloje nėra pareikÅ¡tas, o teismas pagal jam nustatytÄ kompetencijÄ negali įpareigoti Lietuvos Respublikos Seimo priimti ar pakeisti teisės aktus.   Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė taikyti trejų metų senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimų atžvilgiu. Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje numatytas bendras trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-03-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-397/2010 konstatavo, kad dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ , nustatymas iÅ¡ esmės suponuojamas dvejopo pobÅ«džio aspektų aiÅ¡kinimo bei vertinimo:

1) atitinkamų įrodymų, leidžiančių spręsti apie konkretaus asmens (pareiÅ¡kėjo) subjektyvaus suvokimo apie tariamÄ jo teisės pažeidimo laikÄ , įvertinimu, 2) materialinės teisės normos, kuri tariamai yra pažeista, aiÅ¡kumu ta prasme, kiek ji yra aiÅ¡ki ir suprantama konkrečiam asmeniui (pareiÅ¡kėjui), kuris kreipėsi į teismÄ dėl savo teisės gynimo. Skundas teismui paduotas 2010-03-01 (b. l. 1-4), o ginčas keliamas dėl iÅ¡mokų, mokėtų už 2006 m. ir 2008 m. Pažymėtina, kad 70 procentų pareiginės algos ribojimas už 2006 m. metų 2 ir 3 ketvirtį buvo pritaikytas 2008 m., 10,51 Lt ir 208,06 Lt sumos buvo atskaitytos 2008 m. (b. l. 9, 10).

Taigi laikytina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas dėl reikalavimo priteisti 2008 metais atskaitytÄ 10,51 Lt ir 208,06 Lt sumÄ nebuvo praleistas. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas galėjo anksčiau nei 2008 metais sužinoti, kad 2006 metais jam nebuvo kompensuoti virÅ¡valandiniai darbai. Tuo labiau, kad perskaičiavimas buvo atliktas dėl darbo valandų skaičiaus savaitėje sumažinimo.Dėl reikalavimo priteisti 2006 metais atskaitytÄ 73,12 Lt sumÄ laikytina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas buvo praleistas.

IeÅ¡kinio senaties pradžios skaičiavimo momentu pripažįstama diena, kai asmuo gavo darbo užmokestį, iÅ¡ kurio buvo iÅ¡skaičiuotas darbo užmokestis, ar jis buvo iÅ¡mokėtas nepilnai. Atsiskaitymo lapelių nepasiėmimo faktas įtakos senaties termino eigos skaičiavimui neturi, kadangi kiekvienas atidus ir rÅ«pestingas žmogus turi ir gali sužinoti savo darbo užmokesčio struktÅ«rÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1285/2009 nurodė, kad administraciniai teismai, atsižvelgdami į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus formuojamÄ praktikÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006-01-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-4/2006; teisėjų kolegijos 2008-02-11 nutartį civilinėje Nr. 3K-3-64/2008; 2009-06-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2009), savo iniciatyva turi nagrinėti ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo pagrįstumÄ .

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti (Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalis), teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3–4 dalys, 2002 m.

Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalis) bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1037/2009). Administracinėse bylose, kuriose darbo užmokesčio nemokėjimas buvo susijęs su antikonstitucinio teisės akto taikymu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį terminÄ atnaujino (A-1285/2009, A-969/2009, A-159/2010). Kadangi tokios aplinkybės buvo taikomos aukÅ¡tos kvalifikacijos teisėjų bylose, tai nepažeidžiant asmenų lygiateisiÅ¡kumo principo, analogiÅ¡kos nuostatos taikytinos ir Å¡ioje byloje, sprendžiant senaties termino atnaujinimo klausimÄ .

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio teisinis reglamentavimas Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu konstitucinėms nuostatoms, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas, numatytas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje, atnaujintinas.Darbo kodekso 298 straipsnis reglamentuoja materialinės teisės į darbo užmokestį ir į kitas su darbu susijusias iÅ¡mokas galiojimÄ . Pagal Darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. Skundas teismui paduotas 2010-03-01 (b. l. 1-4), pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų.Valstybės pareiga atlyginti už valdžios institucijų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ Ä¯tvirtinta CK 6.271 straipsnyje, kurio 1 dalis reglamentuoja, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, apskaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį, vadovavosi tuo laikotarpiu galiojusiomis teisės normomis (Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi).

Byloje nenustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl Lietuvos valstybės atsakomybė Å¡iuo atveju negalima. Skundas antrojo atsakovo – Lietuvos valstybės, atžvilgiu atmetamas. Motyvai, kuriais remdamasis teismas pripažįsta pareiÅ¡kėjo materialinį reikalavimÄ reikalavimu darbdaviui, o ne žalos atlyginimu nurodyti aukščiau. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas nusprendė:                          SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.             Priteisti A.

S. naudai iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 291,69 Lt (du Å¡imtai devyniasdeÅ¡imt vienas litas, Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devyni centai) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio.Kitoje dalyje ir kito atsakovo atžvilgiu skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                        JÅ«ra Marija Strumskienė