f30fd19a-bfc4-4986-bebd-e41ce0a3c2be · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr                                      Baudžiamoji byla Nr. 1A-128-518/2018                                  Teismo proceso Nr. 1-06-1-10028-2013-5            Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.3.; 1.1.6.1.; 1.1.6.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.7.2.1.; 1.2.19.6.; 2.1.6.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.2.4.3.; 2.4.6.1.; 2.4.6.4.3. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 26 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Albino Bielskio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant Agatai Minkel, Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,nuteistiesiems A.

D., N. P., R. G., K. Å .,gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei, Mariui Navickui, Stanislovui Nalivaikai, Elenai Å ajaukaitei, Robertui Skėriui, Haroldui Mickevičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. D., R. G. ir K. Å . bei nuteistųjų V. P., D. M. ir N. P. gynėjų apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:N. P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, ir nuteista:- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams;- pagal BK 229 straipsnį 30 MGL (1 129 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir N. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, N. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant N. P. neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.V.

P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, ir nuteistas:- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;- pagal BK 229 straipsnį 30 (1 129 Eur) MGL dydžio bauda.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, V.

P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. P. neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.A. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 229 straipsnyje, ir nuteistas 25 MGL (941,50 Eur) dydžio bauda.D. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 229 straipsnyje, ir nuteista 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda.K. Å . pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 229 straipsnyje, ir nuteista 15 MGL (565 Eur) dydžio bauda.R.

G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (2 nusikalstamos veikos), ir nuteista:- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl J. G. paskolos) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;- pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl V. Š. paskolos) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir R. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nusprendžiu paskirta 200 MGL dydžio bauda ir R.

G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams ir 200 MGL dydžio bauda.Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, R. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant R. G. neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Taip pat nuosprendžiu D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 206 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506 Eur) dydžio bauda;

V. Š. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams; A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams; M. Na. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už 2 nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, M.

Na. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 2 (dvejiems) metams; I. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 206 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506 Eur) dydžio bauda; I. A. pripažinti kalta ir nuteista pagal BK 206 straipsnio 1 dalį 40 MGL (1 506 Eur) dydžio bauda, tačiau apeliacinių skundų Å¡ių asmenų atžvilgiu nepaduota.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ,n u s t a t ė :1.

N. P. nuteista už tai, kad iÅ¡Å¡vaistė jos žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ir bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu netinkamai atliko savo pareigas bei dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos, o bÅ«tent:bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ (į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „(duomenys neskelbtini) kredito unija“, toliau – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“), laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. administracijos vadove ir laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 20 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. valdybos pirmininke, pagal Lietuvos Respublikos kreditų unijos įstatymo 1995 m. vasario 21 d.

Nr. I-796 29 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Administracijos vadovas:

1) organizuoja ir vykdo kredito unijos Å«kinę finansinę veiklÄ â€œ, savo užimamų pareigų pagrindu bÅ«dama atsakinga už visÄ â€ž(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ veiklÄ bei bÅ«dama materialiai atsakinga už jos žinioje buvusį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ turtÄ , pagal Lietuvos Respublikos kreditų unijos įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unijos valdyba: priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma nevirÅ¡ija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.“, kaip kredito unijos valdybos narė bÅ«dama atsakinga už „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo, privalėdama pagal 2011 m. balandžio 26 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 15 patvirtintų „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos darbo reglamento 4.2.1. ir 4.2.4. punktų nuostatas „dalyvauti valdybos posėdžiuose ir savo darbÄ atlikti protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į Kredito unijos ir jos narių interesus“, pažeisdama Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 48 straipsnio ir 2011 m. sausio 6 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 12 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnaÅ¡ui atlikti“, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d.

Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iÅ¡ kurio ateityje gali bÅ«ti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iÅ¡ jo gali bÅ«ti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas;

2) kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito rizikÄ , bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumÄ Ä¯vykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtÄ (taupymo produktus, sÄ skaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumÄ ir patikimumÄ (skolininko iÅ¡silavinimÄ , Å¡eiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, iÅ¡orės ir (arba) vidaus informacijÄ apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavÄ gyvenamÄ jį plotÄ , ar jį nuomoja ir t. t.); 19.4. ekonomines sÄ lygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtakÄ pozicijos grÄ Å¾inimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ suteikti kreditÄ arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti praÅ¡omo kredito rizikÄ .

IÅ¡ kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito rizikÄ vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir iÅ¡orės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito rizikÄ prieÅ¡ suteikiant kreditÄ ir galėtų tai daryti per visÄ terminÄ , likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, 2011 m. sausio 6 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 28 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Fiziniai asmenys kartu su praÅ¡ymu paskolai paskolų vadybininkui pateikia 8 priede nurodytus dokumentus:

1) prašymas paskolai gauti;

2) asmens tapatybės dokumentų kopija;

3) pažyma apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius;

4) dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir kilnojamÄ jį daiktÄ , kopijos;

5) įsigyjamo būsto duomenys/ dokumentai;

6) esant abejonių paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti ir kitų dokumentų (pvz. atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus kvitų kopijų, pažymų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms ir pan.)“, 60 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas gyvenamojo buto ar namo įkeitimu ..., iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Jeigu paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas žemės Å«kio arba kitos paskirties žemės įkeitimu... iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Kai paskola virÅ¡ija Å¡iame punkte nurodytus įkeičiamo daikto vertės procentinius dydžius, skolininkas turi pateikti papildomas paskolos užtikrinimo priemones (laidavimÄ , garantijÄ , kt.).“, 62 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalÅ«s turto vertintojai.“, privalėdama užtikrinti svetimo – „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ turto, buvusio jos žinioje, saugumÄ , nesant duomenų apie skolininkų pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, neįsitikinus, kad skolininko finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, neįsitikinus, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, neįsitikinus, kad skolininkui skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, neiÅ¡siaiÅ¡kinus priežasčių dėl paskolų suteikimo skolininkams per įgaliotus asmenis, 2011 m. gegužės 19 d.

– 2011 m. spalio 17 d. laikotarpiu 6 atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, priimdama neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo asmenims, ir tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 379 211,28 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų, ir dėl to sumenkino vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikos bankų sistemos – „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“, vykdančios licencijuojamÄ veiklÄ indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę, autoritetÄ bei prestiÅ¾Ä ir sukėlė nepasitikėjimÄ â€ž(duomenys neskelbtini) kredito unija“ kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos, bÅ«tent:2011 m. gegužės 19 d.

I. K. (buvusiai S.) pateikus „(duomenys neskelbtini) kredito unijai“ praÅ¡ymÄ 150 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „bÅ«sto remontui“, nurodant pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie savo iÅ¡laidas – nenurodant savo įsiskolinimų kitoms kredito įstaigoms, po to 2011 m. gegužės 19 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Å ., „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininkės I.

K. (S.) finansinės bÅ«klės vertinimÄ ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo I. K. (S.), laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 19 d. iki 2011 m. gegužės 31 d. N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie I. K. (S.) pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nesant duomenų apie ketinamÄ remontuoti bÅ«stÄ , bÅ«sto remonto sÄ matos, neįsitikinus, kad skolininkės I.

K. (S.) finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad ji sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos nariais D. A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimÄ suteikti I. K. (S.) paskolÄ 150 000 Lt su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis bÅ«sto remontui, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grÄ Å¾inimas bus užtikrintas 225/300 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu R.

C., įkeitimu, įforminant šį sprendimÄ 2011 m. gegužės 24 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 19, dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ . Po to 2011 m. gegužės 26 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Å . pasiraÅ¡ius paskolos sutartį Nr. 11-00037 su I. K. (S.) dėl 150 000 Lt paskolos suteikimo I.

K. (S.), sutartyje nurodant paskirtį „bÅ«sto remontui“, bei 2011 m. gegužės 30 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ finansų ir Å«kio reikalų analitikui V. P. Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), skolininko „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ naudai pasiraÅ¡ius sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , užtikrinant I. K. (S.) pagal 2011 m. gegužės 26 d. sutartį Nr. 11-00037 prisiimtų prievolių įvykdymÄ , įkeičiant R. C. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ 225/300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta melaginga jo vertė – 215 000 Lt, nesant atlikto jokio Å¡io turto vertinimo, po to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ darbuotojams I.

K. (S.) suteiktÄ paskolÄ 2011 m. gegužės 31 d. iÅ¡mokėjus grynaisiais, I. K. (S.) Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „bÅ«sto remontui“, I. K. (S.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, I. K. (S.) organizavus palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygiÄ 1 143,23 Eur, ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡kojus paskolos dalį, lygiÄ 774,89 Eur, bei laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 27 d. iki 2013 m. kovo 27 d. sumokėjus palÅ«kanų 6 374,45 Eur ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡kojus 2015 m. rugpjūčio 18 d. palÅ«kanų 2 514,85 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu bÅ«du N. P. iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 41 524,88 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų;2011 m. rugpjūčio 30 d.

R. G. pateikus J. G. vardu „(duomenys neskelbtini) kredito unijai“ praÅ¡ymÄ 216 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai)“, nurodant pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie J. G. pajamas, po to 2011 m. rugpjūčio 30 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Å ., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininkės J.

G. finansinės bÅ«klės vertinimÄ , nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo J. G., 2011 m. rugpjūčio 30 d. – 2011 m. rugsėjo 7 d. laikotarpiu N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie J. G. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę, nesant duomenų apie galimybes keisti žemės sklypo paskirtį bei vykdyti jame statybÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, neįsitikinus, kad skolininkės J.

G. finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad ji sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos nariais D. A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimÄ suteikti J. G. 216 000 Lt paskolÄ su 7 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis sodybos statybai, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grÄ Å¾inimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu, įforminant šį sprendimÄ 2011 m. rugsėjo 1 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 32, dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ . Po to 2011 m. rugsėjo 5 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Å . pasiraÅ¡ius paskolos sutartį Nr. 11-00058 su R. G., veikiančia pagal įgaliojimÄ J. G. vardu dėl 216 000 Lt paskolos suteikimo J. G., sutartyje nurodant paskirtį „bÅ«sto remontui“, ji 2011 m. rugsėjo 6 d.

Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), kreditorės „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , užtikrinant J. G. pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. 11-00058 prisiimtų prievolių įvykdymÄ , įkeičiant J. G. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), lakÅ¡te buvo nurodyta melaginga sklypo vertė – 310 000 Lt, nesant atlikto jokio Å¡io turto vertinimo, po to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ darbuotojams J.

G. suteiktÄ 216 000 Lt paskolÄ 2011 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡mokėjus veikiančiai pagal įgaliojimÄ R. G. grynaisiais, R. G. Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „sodybos paskirties pakeitimui (statybai) bÅ«sto remontui“, J. G. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, R. G. organizavus palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygiÄ 25,70 Eur, bei sumokėjus palÅ«kanų 2011 m. spalio 17 d.

–2012 m. lapkričio 21 d. laikotarpiu 5 292,57 Eur ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡kojus palÅ«kanų 2014 m. kovo 21 d. – 2015 m. spalio 23 d. laikotarpiu 469,45 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu bÅ«du N. P. iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 62 532,22 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų;2011 m. rugsėjo 6 d. R. G. sukurstytai V. Å . (buvusiai L.) pateikus „(duomenys neskelbtini) kredito unijai“ praÅ¡ymÄ 280 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „komercinio objekto statybai“, kurio Å¡i neketino statyti, nurodant pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie V.

Å . (L.) įkeičiamÄ turtÄ , po to 2011 m. rugsėjo 7 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Å ., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininkės V. Å . (L.) finansinės bÅ«klės vertinimÄ , nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo V. Å . (L.), laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 6 d. iki 2011 m. rugsėjo 23 d.

N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie V. Å . (L.) pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamÄ statyti komercinį objektÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad V. Å . (L.) pati neturi jokio turto, neįsitikinus, kad skolininkės V.

Å . (L.) finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad ji sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos nariais D. A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimÄ suteikti V. Å . (L.) 280 000 Lt paskolÄ su 7 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis komercinio objekto statybai, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grÄ Å¾inimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu, įforminant šį sprendimÄ 2011 m. rugsėjo 9 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 33, dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ . Po to 2011 m. rugsėjo 15 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Å . pasiraÅ¡ius paskolos sutartį Nr. 11-00060 su V. Å . (L.) dėl 280 000,00 Lt paskolos suteikimo V. Å . (L.), sutartyje nurodant paskirtį „įrenginiams, pastatams“, ji 2011 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), skolininko „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , užtikrinant V. Å . (L.) pagal 2011 m. rugsėjo 15 d. sutartį Nr. 11-00060 prisiimtų prievolių įvykdymÄ , įkeičiant V. Å . (L.) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta melaginga jo vertė 450 000 Lt, nesant atlikto jokio Å¡io turto vertinimo, po to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ darbuotojams V.

Å . (L.) suteiktÄ 280 000 Lt paskolÄ 2011 m. rugsėjo 23 d. iÅ¡mokėjus grynaisiais, V. Å . (L.) kartu su R. G. Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „komercinio objekto statybai ar įrenginiams / pastatams“, V. Å . (L.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, V. Å . (L.) ir R. G. organizavus palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygiÄ 53,38 Eur, bei sumokėjus palÅ«kanų 2011 m. spalio 17 d.

– 2013 m. rugsėjo 3 d. laikotarpiu 9 634,11 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu bÅ«du N. P. iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 81 040,23 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų;2011 m. rugsėjo 15 d. I. A. pateikus B. A. vardu „(duomenys neskelbtini) kredito unijai“ praÅ¡ymÄ 220 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „žemės pirkimui“, nurodant pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie B.

A. pajamas bei įkeičiamÄ turtÄ , po to 2011 m. rugsėjo 15 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Å ., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininkės B. A. finansinės bÅ«klės vertinimÄ ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo B. A., laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d.

N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie B. A. pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamÄ pirkti žemės sklypÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, neįsitikinus, kad skolininkės B. A. finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad ji sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos nariais D.

A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimÄ suteikti B. A. 220 000 Lt paskolÄ su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis žemės pirkimui, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grÄ Å¾inimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu, įforminant šį sprendimÄ 2011 m. rugsėjo 19 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 34, dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ .

Po to 2011 m. rugsėjo 23 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Å . pasiraÅ¡ius paskolos sutartį Nr. 11-00063 su I. A., veikiančia pagal įgaliojimÄ B. A. vardu dėl 220 000 Lt paskolos suteikimo B. A., sutartyje nurodant paskirtį „žemei“, ji 2011 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), skolininko „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , užtikrinant B.

A. pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. sutartį Nr. 11-00063 prisiimtų prievolių įvykdymÄ , įkeičiant B. A. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), lakÅ¡te buvo nurodyta žemės sklypo melaginga vertė – 310 000 Lt, nesant atlikto jokio Å¡io turto vertinimo, po to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ darbuotojams B. A. suteiktÄ 220 000 Lt paskolÄ 2011 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡mokėjus I. A., veikiančiai pagal įgaliojimÄ B.

A. vardu, grynaisiais, I. A. Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „žemės pirkimui“, B. A. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, I. A. organizavus palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygiÄ 7 309,85 Eur, bei sumokėjus 2011 m. spalio 17 d. – 2015 m. spalio 20 d. laikotarpiu palÅ«kanų 18 844,46 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu bÅ«du N. P. iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 56 406,55 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų;2011 m. rugsėjo 29 d.

M. Na. pateikus V. S. vardu „(duomenys neskelbtini) kredito unijai“ praÅ¡ymÄ 260 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „bÅ«sto statybai“, kurio neketino statyti, nurodant pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie V. S. pajamas bei įkeičiamÄ turtÄ , po to 2011 m. spalio 7 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ sÄ skaitų vadybininkei-kasininkei K. Å ., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininko V.

S. finansinės bÅ«klės vertinimÄ ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo V. S., laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 29 iki 2011 m. spalio 7 d. N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie V. S. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant duomenų apie ketinamÄ statyti / įsigyti bÅ«stÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, neįsitikinus, kad skolininko V.

S. finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos nariais D. A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimÄ suteikti V. S. 260 000 Lt paskolÄ su 3 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis bÅ«sto statybai, paskolos terminas – 120 mėnesių, numatant, kad paskolos grÄ Å¾inimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu, įforminant šį sprendimÄ 2011 m. spalio 3 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 36, dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ . Po to 2011 m. spalio 4 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ sÄ skaitų vadybininkei-kasininkei K. Å . pasiraÅ¡ius paskolos sutartį Nr. 11-00067 su M. Na., veikiančiu pagal įgaliojimÄ V. S. vardu dėl 260 000,00 Lt paskolos suteikimo V. S., sutartyje nurodant paskirtį „bÅ«stui“, ji 2011 m. spalio 5 d.

Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), skolininko „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , užtikrinant V. S. pagal 2011 m. spalio 4 d. sutartį Nr. 11-00067 prisiimtų prievolių įvykdymÄ , įkeičiant V. S. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nurodant jų melagingÄ vertę 380 000 Lt, nesant atlikto jokio Å¡io turto vertinimo, po to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ darbuotojams V.

S. suteiktÄ 260 000 Lt paskolÄ 2011 m. spalio 7 d. iÅ¡mokėjus M. Na., veikiančiam pagal įgaliojimÄ V. S. vardu, grynaisiais, M. Na. Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „bÅ«sto statybai / bÅ«stui“, V. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, M. Na. organizavus palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygiÄ 7 155,87 Eur, bei sumokėjus palÅ«kanų 2011 m. lapkričio 14 d.

– 2014 m. gegužės 6 d. laikotarpiu 5 297,79 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu bÅ«du N. P. iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 68 145,33 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų;2011 m. spalio 7 d. A. J., sukurstytam M. Na., pateikus „(duomenys neskelbtini) kredito unijai“ praÅ¡ymÄ 250 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „sodybos renovacijai“, jos nenumatė grÄ Å¾inti, nes neturėjo tam nei pajamų, nei pačios sodybos, nurodant pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie savo pajamas bei įkeičiamÄ turtÄ , po to 2011 m. spalio 7 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ sÄ skaitų vadybininkei-kasininkei K. Å ., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininko A. J. finansinės bÅ«klės vertinimÄ ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo A. J., laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 10 d. iki 2011 m. spalio 24 d. N. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie A.

J. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, neįsitikinus, kad skolininko A. J. finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, kartu su „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos nariais D.

A. ir S. K., pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimÄ suteikti A. J. 250 000 Lt paskolÄ su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis sodybos renovacijai, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grÄ Å¾inimas bus užtikrintas nekilnojamojo turto: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), įkeitimu, įforminant šį sprendimÄ 2011 m. spalio 11 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 37, dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ . Po to 2011 m. spalio 14 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Å . pasiraÅ¡ius paskolos sutartį Nr. 11-00071 su A. J. dėl 250 000 Lt paskolos suteikimo A. J., sutartyje nurodant paskirtį „bÅ«sto remontui“, ji 2011 m. spalio 17 d.

Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), skolininko „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , užtikrinant A. J. pagal 2011 m. spalio 14 d. sutartį Nr. 11-00071 prisiimtų prievolių įvykdymÄ , įkeičiant R. S. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), nurodant jų melagingÄ vertę 380 000 Lt, nesant atlikto jokio Å¡io turto vertinimo, po to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ darbuotojams 2011 m. spalio 24 d.

įskaičius 250 000 Lt į A. J. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini) kredito unijoje“, iÅ¡ kurios A. J. 2011 m. spalio 24 d. buvo iÅ¡mokėta grynaisiais 127 000 Lt ir 2011 m. spalio 24 d. pervesta pavedimu 111 000 Lt į A. J. sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB DNB banke, A. J. kartu su M. Na. Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „bÅ«sto remontui“, A. J. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, M.

Na. organizavus palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygiÄ 2 842,93 Eur, bei sumokėjus palÅ«kanų 2011 m. lapkričio 14 d. – 2015 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu 20 730,96 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos bei tokiu bÅ«du N. P. iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 69 562,07 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų.2.

A. D. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos, o būtent:būdamas laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2013 m. gruodžio 19 d. kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „(duomenys neskelbtini) kredito unija“, toliau – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“) paskolų komiteto pirmininku ir savo užimamų pareigų pagrindu turėdamas įgaliojimus „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ vardu tvirtinti finansinės skolininko, laiduotojo būklės įvertinimo rezultatus bei priimti sprendimus pritarti paskolos suteikimui, privalėdamas pagal 2011 m. kovo 4 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 patvirtintų „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto darbo reglamento 5.1.1 ir 5.1.3 punktų nuostatas „organizuoti paskolų komiteto darbÄ ir Å¡aukti paskolų komiteto posėdžius, sudaryti jų darbotvarkę“, 4.2.1. ir 4.2.4. punktų nuostatas „dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose ir savo darbÄ atlikti protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 1995 m. vasario 21 d.

Nr. I-796 48 straipsnio ir 2011 m. sausio 6 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 12 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnaÅ¡ui atlikti“, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iÅ¡ kurio ateityje gali bÅ«ti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iÅ¡ jo gali bÅ«ti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas;

2) kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito rizikÄ , bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumÄ Ä¯vykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtÄ (taupymo produktus, sÄ skaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumÄ ir patikimumÄ (skolininko iÅ¡silavinimÄ , Å¡eiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, iÅ¡orės ir (arba) vidaus informacijÄ apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavÄ gyvenamÄ jį plotÄ , ar jį nuomoja ir t. t.); 19.4. ekonomines sÄ lygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtakÄ pozicijos grÄ Å¾inimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ suteikti kreditÄ arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti praÅ¡omo kredito rizikÄ .

IÅ¡ kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito rizikÄ vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir iÅ¡orės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito rizikÄ prieÅ¡ suteikiant kreditÄ ir galėtų tai daryti per visÄ terminÄ , likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, 2011 m. sausio 6 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 28 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Fiziniai asmenys kartu su praÅ¡ymu paskolai paskolų vadybininkui pateikia 8 priede nurodytus dokumentus:

1) prašymas paskolai gauti;

2) asmens tapatybės dokumentų kopija;

3) pažyma apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius;

4) dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir kilnojamÄ jį daiktÄ , kopijos;

5) įsigyjamo būsto duomenys/ dokumentai;

6) esant abejonių paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti ir kitų dokumentų (pvz. atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus kvitų kopijų, pažymų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms ir pan.)“, 60 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas gyvenamojo buto ar namo įkeitimu ..., iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Jeigu paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas žemės Å«kio arba kitos paskirties žemės įkeitimu... iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Kai paskola virÅ¡ija Å¡iame punkte nurodytus įkeičiamo daikto vertės procentinius dydžius, skolininkas turi pateikti papildomas paskolos užtikrinimo priemones (laidavimÄ , garantijÄ , kt.).“, 62 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalÅ«s turto vertintojai.“, 2011 m. kovo 4 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 patvirtintų „(duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komiteto darbo reglamento“ 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.6. punktų nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komiteto funkcijos: 3.1.3. tikrina ar nario praÅ¡oma paskola nevirÅ¡ija deÅ¡imteriopo to nario pajaus dydžio; 3.1.4. įvertina paskolai užtikrinti įkeičiamÄ turtÄ , o jeigu turto vertinimÄ atlieka kiti asmenys, iÅ¡analizuoja, ar teisingai turtas įvertintas, iÅ¡nagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrÄ Å¾inimo atveju, o taip pat įvertina garantijÄ , laidavimÄ , paskolos patikimumÄ ir pakankamÄ apdraudimÄ ; 3.1.6. tvirtina finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus“, 2011 m. kovo 10 d.

– 2011 m. spalio 7 d. laikotarpiu netinkamai, formaliai atliko savo pareigas ir dėl to sumenkino vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikos bankų sistemos – „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“, vykdančios licencijuojamÄ veiklÄ , indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę, autoritetÄ bei prestiÅ¾Ä ir sukėlė nepasitikėjimÄ â€ž(duomenys neskelbtini) kredito unija“ kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos, bÅ«tent:2011 m. kovo 10 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininko S. S. 2011 m. kovo 9 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie S. S. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant duomenų apie ketinamÄ statyti / įsigyti bÅ«stÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . įvertino kaip „gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikęs įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad S. S. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs priežasčių dėl paskolos suteikimo S. S. per įgaliotÄ asmenį G. M., kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui S. S., įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. kovo 10 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 8, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo S. S., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant S. S. paskolÄ 63 800 Eur su 3 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«stui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , S. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. kovo 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininko D.

V. ir laiduotojo D. B. 2011 m. kovo 30 d. finansinės bÅ«klės vertinimai atlikti tinkamai, t. y. nesant duomenų apie D. V. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie jo darbovietę, nesant ketinamų remontuoti negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto, remonto sÄ matos, verslo plano, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . skolininko D. V. finansinę bÅ«klę įvertino kaip „labai gera“, bei nesant duomenų apie laiduotojo D. B. turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, laiduotojo D. B. finansinę bÅ«klę įvertino kaip „labai gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neįsitikinęs, kad D. V. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. kovo 31 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui D.

V., įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. kovo 31 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 10, leidžianti „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo D. V., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant D. V. 217 000 Lt paskolÄ su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „negyvenamųjų patalpų remontui“, paskolos terminas – 120 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , D.

V. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. gegužės 23 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininkės I. K. (S.) 2011 m. gegužės 19 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie I. K. (S.) apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nesant duomenų apie ketinamÄ remontuoti bÅ«stÄ , bÅ«sto remonto sÄ matos, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . įvertino kaip „labai gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinus, kad I. K. (S.) skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jos pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. gegužės 23 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui I. K. (S.), įkeičiant 225/300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. gegužės 23 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 17, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo I. K. (S.), dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant I. K. (S.) 150 000 Lt paskolÄ su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«sto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , I.

K. (S.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. rugpjūčio 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininkės J. G. 2011 m. rugpjūčio 30 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie J. G. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę, nesant duomenų apie galimybes keisti žemės sklypo paskirtį bei vykdyti jame statybÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . įvertino kaip „labai gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikęs įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad J. G. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jos pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs priežasčių dėl paskolos suteikimo J. G. per įgaliotÄ asmenį R. G., kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui J.

G., įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. rugpjūčio 31 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 29, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo J. G., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant J. G. 216 000 Lt paskolÄ su 7 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«sto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , J.

G. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. rugsėjo 8 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininkės V. Å . (L.) 2011 m. rugsėjo 7 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie V. Å . (L.) pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamÄ statyti komercinį objektÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad ji pati neturi jokio turto, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . įvertino kaip „patenkinama“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikęs įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad V. Å . (L.) skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jos pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. rugsėjo 8 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui V. Å . (L.), įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. rugsėjo 8 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 30, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo V. Å . (L.), dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant V. Å . (L.) 280 000 Lt paskolÄ su 7 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „įrenginiams, pastatams“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , V.

Å . (L.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. rugsėjo 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininkės B. A. 2011 m. rugsėjo 16 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie B. A. pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamÄ pirkti žemės sklypÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . įvertino kaip „labai gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad B. A. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jos pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, neiÅ¡siaiÅ¡kinus priežasčių dėl paskolos suteikimo B. A. per įgaliotÄ asmenį I. A., kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. rugsėjo 16 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui B.

A., įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. rugsėjo 16 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 31, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo B. A., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant B. A. 220 000 Lt paskolÄ su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „žemei“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , B.

A. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. rugsėjo 30 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininko V. S. 2011 m. rugsėjo 29 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie V. S. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant duomenų apie ketinamÄ statyti / įsigyti bÅ«stÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ sÄ skaitų vadybininkė-kasininkė K.

Å . įvertino kaip „gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikęs įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad V. S. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs priežasčių dėl paskolos suteikimo V. S. per įgaliotÄ asmenį M. Na., kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. rugsėjo 30 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui V.

S., įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. rugsėjo 30 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 33, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo V. S., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant V. S. 260 000 Lt paskolÄ su 3 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«stui“, paskolos terminas – 120 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , V.

S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. spalio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininko A. J. 2011 m. spalio 7 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie A. J. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ sÄ skaitų vadybininkė-kasininkė K.

Å . įvertino kaip „gera“, A. D. netinkamai, formaliai, neatlikęs įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad A. J. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, kartu su paskolų komiteto nariais D. K. ir M. N. 2011 m. spalio 7 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui A. J., įkeičiant nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančius R. S., įforminant šį sprendimÄ 2011 m. spalio 7 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 34, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo A.

J., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant A. J. 250 000 Lt paskolÄ su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«sto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , A. J. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos.3.

V. P. nuteistas už tai, kad iÅ¡Å¡vaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ir bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos, o bÅ«tent: bÅ«damas kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „(duomenys neskelbtini) kredito unija“, toliau – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“) laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 19 d. iki 2011 m. sausio 17 d. administracijos vadovu ir laikotarpiu nuo 2005 m. kovo 19 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. valdybos pirmininku, pagal Lietuvos Respublikos kreditų unijos įstatymo 1995 m. vasario 21 d.

Nr. I-796 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unijos valdyba: priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma nevirÅ¡ija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo“, savo užimamų pareigų pagrindu kaip kredito unijos valdybos narys bÅ«damas atsakingas už „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ vardu priimtus sprendimus dėl ilgalaikių paskolų suteikimo bei bÅ«damas materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ turtÄ , privalėdamas pagal 2009 m. rugpjūčio 30 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 37 patvirtintų „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos darbo reglamento“ 4.2.1. ir 4.2.4. punktų nuostatas „dalyvauti valdybos posėdžiuose ir savo darbÄ atlikti protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į Kredito unijos ir jos narių interesus“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 48 straipsnio ir 2011 m. sausio 6 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 12 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnaÅ¡ui atlikti“, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d.

Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iÅ¡ kurio ateityje gali bÅ«ti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iÅ¡ jo gali bÅ«ti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas;

2) kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito rizikÄ , bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumÄ Ä¯vykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtÄ (taupymo produktus, sÄ skaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumÄ ir patikimumÄ (skolininko iÅ¡silavinimÄ , Å¡eiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, iÅ¡orės ir (arba) vidaus informacijÄ apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavÄ gyvenamÄ jį plotÄ , ar jį nuomoja ir t. t.); 19.4. ekonomines sÄ lygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtakÄ pozicijos grÄ Å¾inimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ suteikti kreditÄ arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti praÅ¡omo kredito rizikÄ .

IÅ¡ kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito rizikÄ vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir iÅ¡orės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito rizikÄ prieÅ¡ suteikiant kreditÄ ir galėtų tai daryti per visÄ terminÄ , likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, 2011 m. sausio 6 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 28 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Fiziniai asmenys kartu su praÅ¡ymu paskolai paskolų vadybininkui pateikia 8 priede nurodytus dokumentus:

1) prašymas paskolai gauti;

2) asmens tapatybės dokumentų kopija;

3) pažyma apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius;

4) dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir kilnojamÄ jį daiktÄ , kopijos;

5) įsigyjamo būsto duomenys / dokumentai;

6) esant abejonių paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti ir kitų dokumentų (pvz. atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus kvitų kopijų, pažymų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms ir pan.)“, 60 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas gyvenamojo buto ar namo įkeitimu ..., iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Jeigu paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas žemės Å«kio arba kitos paskirties žemės įkeitimu... iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Kai paskola virÅ¡ija Å¡iame punkte nurodytus įkeičiamo daikto vertės procentinius dydžius, skolininkas turi pateikti papildomas paskolos užtikrinimo priemones (laidavimÄ , garantijÄ , kt.).“, 62 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalÅ«s turto vertintojai.“, privalėdamas užtikrinti svetimo – „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ turto, buvusio jo žinioje, saugumÄ , nesant duomenų apie skolininkų pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, neįsitikinęs, kad skolininko finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, neįsitikinęs, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, neįsitikinęs, kad skolininkui skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, neiÅ¡siaiÅ¡kinęs priežasčių dėl paskolų suteikimo skolininkams per įgaliotus asmenis, 2011 m. kovo 9 d.

– 2011 m. balandžio 20 d. laikotarpiu, dviem atvejais netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, priimdamas neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo asmenims, ir tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 111 594,03 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų bei dėl to sumenkino vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikos bankų sistemos – „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“, vykdančios licencijuojamÄ veiklÄ indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę, autoritetÄ bei prestiÅ¾Ä ir sukėlė nepasitikėjimÄ â€ž(duomenys neskelbtini) kredito unija“ kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos, o bÅ«tent:2011 m. kovo 9 d.

G. M. pateikus S. S. vardu „(duomenys neskelbtini) kredito unijai“ praÅ¡ymÄ 63 800 Eur paskolai gauti, neva paskola reikalinga „bÅ«sto įsigijimui“, kurio S. S. neketino įsigyti bei paskolos S. S. nenumatė grÄ Å¾inti, nurodant pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie S. S. pajamas bei įkeičiamÄ turtÄ , po to 2011 m. kovo 9 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D. Å ., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininko S. S. finansinės bÅ«klės vertinimÄ ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo S. S., laikotarpiu nuo 2011 m kovo 9 d. iki 2011 m. kovo 18 d.

V. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie S. S. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant duomenų apie ketinamÄ statyti / įsigyti bÅ«stÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, neįsitikinus, kad skolininko S. S. finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimÄ suteikti S. S. 63 800 Eur paskolÄ su 3 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis bÅ«stui, paskolos terminas – 240 mėnesių, numatant, kad paskolos grÄ Å¾inimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu, įforminant šį sprendimÄ 2011 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos posėdžio protokolu Nr. 10, dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ .

Po to 2011 m. kovo 14 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ administracijos vadovei N. P. pasiraÅ¡ius paskolos sutartį Nr. 11-00015 su G. M. veikiančiu, pagal įgaliojimÄ S. S. vardu dėl 63 800 Eur paskolos suteikimo S. S., sutartyje nurodant paskirtį „bÅ«stui“, jis 2011 m. kovo 14 d. Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), skolininko „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , užtikrinant S. S. pagal 2011 m. kovo 14 d. paskolos sutartį Nr. 11-00015 prisiimtų prievolių įvykdymÄ , įkeičiant S. S. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), nurodant jų melagingÄ vertę 220 288,64 Lt, nesant atlikto jokio Å¡io turto vertinimo, po to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ darbuotojams S. S. suteiktÄ paskolÄ 2011 m. kovo 18 d. iÅ¡mokėjus veikiančiam pagal įgaliojimÄ G.

M. grynaisiais 219 739,96 Lt, G. M. Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį „bÅ«stui“, S. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, G. M. organizavus palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidėlėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygiÄ 0,08 Eur, bei sumokėjus palÅ«kanų 2012 m. kovo 14 d. – 2015 m. liepos 31 d. laikotarpiu 7 737,94 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos, ir tokiu bÅ«du V.

P. iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 63 799,92 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų;2011 m. balandžio 1 d. D. V. pateikus „(duomenys neskelbtini) kredito unijai“ praÅ¡ymÄ 217 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „negyvenamųjų patalpų remontui“, kurių D. V. neketino nuomotis bei remontuoti, nurodant pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie savo pajamas, po to 2011 m. kovo 9 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkei D.

Å ., paskolų komiteto pirmininkui A. D. bei nariams D. K. ir M. N. netinkamai, formaliai, pažeidžiant jų veiklÄ reglamentuojančius teisės aktus, atlikus skolininko D. V. ir laiduotojo D. B. finansinės bÅ«klės vertinimus ir nepagrįstai priėmus sprendimus, leidžiančius kredito unijos valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo D. V., laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2011 m. balandžio 20 d. V. P. netinkamai, formaliai atliko savo pareigas, t. y. nesant duomenų apie D.

V. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie jo darbovietę, nesant ketinamų remontuoti negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto, remonto sÄ matos, verslo plano, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, bei nesant duomenų apie laiduotojo D. B. turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, neįsitikinęs, kad skolininko D. V. finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad jis sugebės įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ija 70 procentų įkeičiamo žemės sklypo vertės, pritariant Paskolų komiteto sprendimui, priėmė sprendimÄ suteikti D.

V. 217 000 Lt paskolÄ su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis negyvenamųjų patalpų remontui, numatant, kad paskolos grÄ Å¾inimas bus užtikrintas žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkeitimu, įforminant šį sprendimÄ 2011 m. balandžio 1 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 12, dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ .

Po to 2011 m. balandžio 11 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ vadybininkei D. Å . pasiraÅ¡ius paskolos sutartį Nr. 11-00022 dėl 217 000 Lt paskolos D. V. suteikimo, sutartyje nurodant paskirtį „negyvenamųjų patalpų remontui“, jis 2011 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto 2-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), skolininko „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , užtikrinant D. V. pagal 2011 m. balandžio 11 d. paskolos sutartį Nr. 11-00022 prisiimtų prievolių įvykdymÄ , įkeičiant V.

V. ir A. V. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta jo melaginga vertė 310 000 Lt, nors jam buvo žinoma, kad jo tikroji vertė yra žymiai mažesnė, nes atliktame 2011 m. kovo 14 d. turto vertės nustatyme Å¡io žemės sklypo rinkos vertė sudarė 144 000 Lt, o likvidacinė vertė – 101 000 Lt, po to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ darbuotojams suteiktÄ D. V. paskolÄ 217 000 Lt 2011 m. balandžio 27 d. įskaičius į jo sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), D.

V. Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį „negyvenamųjų patalpų remontui“, D. V. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos ir palÅ«kanų, D. V. organizavus palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygiÄ 5 693,17 Eur, ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡kojus paskolos dalį, lygiÄ 9 360,26 Eur, bei sumokėjus palÅ«kanų 2011 m. gegužės 25 d. – 2013 m. gruodžio 23 d. laikotarpiu 11 195,38 Eur ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡kojus palÅ«kanų 2014 m. rugpjūčio 29 d.

– 2015 m. balandžio 27 d. laikotarpiu 2 992,59 Eur, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos bei tokiu bÅ«du V. P. iÅ¡Å¡vaistė didelės vertės jo žinioje buvusį svetimÄ turtÄ â€“ 47 794,11 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų.4. D. M. nuteista už tai, kad bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos, o bÅ«tent:laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 2 d. iki 2012 m. kovo 20 d. bÅ«dama kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „(duomenys neskelbtini) kredito unija“, toliau – (duomenys neskelbtini) kredito unija) paskolų komiteto nare ir savo užimamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ vardu tvirtinti finansinės skolininko, laiduotojo bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei priimti sprendimus pritarti paskolos suteikimui, privalėdama pagal 2011 m. kovo 4 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 patvirtintų „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto darbo reglamento“ 4.2.1. ir 4.2.4. punktų nuostatas „dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose ir savo darbÄ atlikti protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai“, pažeisdama Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 1995 m. vasario 21 d. Nr. I-796 48 straipsnio ir 2011 m. sausio 6 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 12 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnaÅ¡ui atlikti“, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d.

Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iÅ¡ kurio ateityje gali bÅ«ti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iÅ¡ jo gali bÅ«ti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas;

2) kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito rizikÄ , bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumÄ Ä¯vykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtÄ (taupymo produktus, sÄ skaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumÄ ir patikimumÄ (skolininko iÅ¡silavinimÄ , Å¡eiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, iÅ¡orės ir (arba) vidaus informacijÄ apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavÄ gyvenamÄ jį plotÄ , ar jį nuomoja ir t. t.); 19.4. ekonomines sÄ lygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtakÄ pozicijos grÄ Å¾inimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ suteikti kreditÄ arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti praÅ¡omo kredito rizikÄ .

IÅ¡ kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito rizikÄ vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir iÅ¡orės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito rizikÄ prieÅ¡ suteikiant kreditÄ ir galėtų tai daryti per visÄ terminÄ , likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, 2011 m. sausio 6 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 28 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Fiziniai asmenys kartu su praÅ¡ymu paskolai paskolų vadybininkui pateikia 8 priede nurodytus dokumentus:

1) prašymas paskolai gauti;

2) asmens tapatybės dokumentų kopija;

3) pažyma apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius;

4) dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir kilnojamÄ jį daiktÄ , kopijos;

5) įsigyjamo būsto duomenys / dokumentai;

6) esant abejonių paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti ir kitų dokumentų (pvz. atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus kvitų kopijų, pažymų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms ir pan.)“, 60 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas gyvenamojo buto ar namo įkeitimu ..., iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Jeigu paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas žemės Å«kio arba kitos paskirties žemės įkeitimu... iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Kai paskola virÅ¡ija Å¡iame punkte nurodytus įkeičiamo daikto vertės procentinius dydžius, skolininkas turi pateikti papildomas paskolos užtikrinimo priemones (laidavimÄ , garantijÄ , kt.).“, 62 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalÅ«s turto vertintojai.“, 2011 m. kovo 4 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 7 patvirtintų „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto darbo reglamento“ 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.6. punktų nuostatas, kurios numato, kad „Paskolų komiteto funkcijos: 3.1.3. tikrina ar nario praÅ¡oma paskola nevirÅ¡ija deÅ¡imteriopo to nario pajaus dydžio; 3.1.4. įvertina paskolai užtikrinti įkeičiamÄ turtÄ , o jeigu turto vertinimÄ atlieka kiti asmenys, iÅ¡analizuoja, ar teisingai turtas įvertintas, iÅ¡nagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrÄ Å¾inimo atveju, o taip pat įvertina garantijÄ , laidavimÄ , paskolos patikimumÄ ir pakankamÄ apdraudimÄ ; 3.1.6. tvirtina finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus“, 2011 m. kovo 10 d.

– 2011 m. spalio 7 d. laikotarpiu netinkamai, formaliai atliko savo pareigas ir dėl to sumenkino vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikos bankų sistemos – „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“, vykdančios licencijuojamÄ veiklÄ indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę, autoritetÄ bei prestiÅ¾Ä ir sukėlė nepasitikėjimÄ â€ž(duomenys neskelbtini) kredito unija“ kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos, o bÅ«tent:2011 m. kovo 10 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininko S. S. 2011 m. kovo 9 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie S. S. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant duomenų apie ketinamÄ statyti / įsigyti bÅ«stÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . įvertino kaip „gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinus, kad S. S. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, neiÅ¡siaiÅ¡kinus priežasčių dėl paskolos suteikimo S. S. per įgaliotÄ asmenį G. M., kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui S. S., įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. kovo 10 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ Paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 8, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo S. S., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant S. S. 63 800 Eur paskolÄ su 3 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«stui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , S. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. kovo 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininko D.

V. ir laiduotojo D. B. 2011 m. kovo 30 d. finansinės bÅ«klės vertinimai atlikti tinkamai, t. y. nesant duomenų apie D. V. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie jo darbovietę, nesant ketinamų remontuoti negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto, remonto sÄ matos, verslo plano, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . skolininko D. V. finansinę bÅ«klę įvertino kaip „labai gera“ bei nesant duomenų apie laiduotojo D. B. turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, laiduotojo D. B. finansinę bÅ«klę įvertino kaip „labai gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neįsitikinusi, kad D. V. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. kovo 31 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui D.

V., įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. kovo 31 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 10, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo D. V., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant D. V. 217 000 Lt paskolÄ su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „negyvenamųjų patalpų remontui“, paskolos terminas – 120 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , D.

V. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. gegužės 23 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininkės I. K. (buvusios S.) 2011 m. gegužės 19 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie I. K. (S.) apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nesant duomenų apie ketinamÄ remontuoti bÅ«stÄ , bÅ«sto remonto sÄ matos, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . įvertino kaip „labai gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinusi, kad I. K. (S.) skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jos pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. gegužės 23 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui I. K. (S.), įkeičiant 225/300 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. gegužės 23 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 17, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo I. K. (S.), dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant I. K. (S.) 150 000 Lt paskolÄ su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«sto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , I.

K. (S.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. rugpjūčio 31 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininkės J. G. 2011 m. rugpjūčio 30 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie J. G. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę, nesant duomenų apie galimybes keisti žemės sklypo paskirtį bei vykdyti jame statybÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . įvertino kaip „labai gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinus, kad J. G. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jos pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, neiÅ¡siaiÅ¡kinus priežasčių dėl paskolos suteikimo J. G. per įgaliotÄ asmenį R. G., kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. rugpjūčio 31 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui J.

G., įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. rugpjūčio 31 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 29, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo J. G., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant J. G. paskolÄ 216 000 Lt su 7 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«sto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , J.

G. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. rugsėjo 8 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininkės V. Å . (buvusios L.) 2011 m. rugsėjo 7 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie V. Å . (L.) pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamÄ statyti komercinį objektÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad ji pati neturi jokio turto, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . įvertino kaip „patenkinama“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikusi įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinusi, kad V. Å . (L.) skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jos pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. rugsėjo 8 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui V. Å . (L.), įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. rugsėjo 8 d.

„(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 30, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo V. Å . (L.), dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant V. Å . (L.) 280 000 Lt paskolÄ su 7 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „įrenginiams, pastatams“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , V.

Å . (L.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. rugsėjo 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininkės B. A. 2011 m. rugsėjo 16 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie B. A. pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie ketinamÄ pirkti žemės sklypÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininkė D.

Å . įvertino kaip „labai gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinus, kad B. A. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jos pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, neiÅ¡siaiÅ¡kinus priežasčių dėl paskolos suteikimo B. A. per įgaliotÄ asmenį I. A., kartu su Paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. rugsėjo 16 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui B.

A., įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. rugsėjo 16 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 31, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo B. A., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant B. A. paskolÄ 220 000 Lt su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „žemei“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , B.

A. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. rugsėjo 30 d., adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininko V. S. 2011 m. rugsėjo 29 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie V. S. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant duomenų apie ketinamÄ statyti / įsigyti bÅ«stÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ sÄ skaitų vadybininkė-kasininkė K.

Å . įvertino kaip „gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikus įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinus, kad V. S. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, neiÅ¡siaiÅ¡kinus priežasčių dėl paskolos suteikimo V. S. per įgaliotÄ asmenį M. Na., kartu su paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. rugsėjo 30 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui V.

S., įkeičiant žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įforminant šį sprendimÄ 2011 m. rugsėjo 30 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 33, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo V. S., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant V. S. 260 000 Lt paskolÄ su 3 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«stui“, paskolos terminas – 120 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , V.

S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos;2011 m. spalio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), neįsitikinus, kad skolininko A. J. 2011 m. spalio 7 d. finansinės bÅ«klės vertinimas atliktas tinkamai, t. y. nesant duomenų apie A. J. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, kurį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ sÄ skaitų vadybininkė-kasininkė K.

Å . įvertino kaip „gera“, D. M. netinkamai, formaliai, neatlikusi įkeičiamo turto vertinimo, neįsitikinusi, kad A. J. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, kartu su Paskolų komiteto pirmininku A. D. ir nariu M. N. 2011 m. spalio 7 d. nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui A. J., įkeičiant nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančius R. S., įforminant šį sprendimÄ 2011 m. spalio 7 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų komiteto posėdžio protokolu Nr. 34, leidžiantį „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai svarstyti ir priimti sprendimÄ dėl paskolos suteikimo A.

J., dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant A. J. 250 000 Lt paskolÄ su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«sto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , A. J. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos.5.

K. Å . nuteista už tai, kad bÅ«dama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to valstybė ir juridinis asmuo patyrė didelės žalos, o bÅ«tent:dirbdama laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 4 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „(duomenys neskelbtini) kredito unija“, toliau – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“) sÄ skaitų vadybininke-kasininke, ir savo užimamų pareigų pagrindu turėdama įgaliojimus „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ vardu atlikti finansinės skolininko, laiduotojo bÅ«klės įvertinimÄ , pažeisdama Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 1995 m. vasario 21 d.

Nr. I-796 48 straipsnio ir 2011 m. sausio 6 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 12 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnaÅ¡ui atlikti“, Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 2002 m. rugsėjo 10 d. Nr. IX-1068 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, kurios numato, kad „Finansų įstaiga, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ ... skolinti ... privalo įsitikinti, kad: 1) ...įkeičiamas arba kitas turtas, iÅ¡ kurio ateityje gali bÅ«ti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iÅ¡ jo gali bÅ«ti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas;

2) kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus“, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Vertindamas fizinių asmenų kredito rizikÄ , bankas turi įvertinti: skolininko pajėgumÄ Ä¯vykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija; skolininko turtÄ (taupymo produktus, sÄ skaitas banke ir t. t.); skolininko stabilumÄ ir patikimumÄ (skolininko iÅ¡silavinimÄ , Å¡eiminę padėtį, darbo trukmę dabartinėje darbovietėje, iÅ¡orės ir (arba) vidaus informacijÄ apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavÄ gyvenamÄ jį plotÄ , ar jį nuomoja ir t. t.); 19.4. ekonomines sÄ lygas ir (arba) kitas aplinkybes, galinčias daryti įtakÄ pozicijos grÄ Å¾inimui“, 24 punkto nuostatas, kurios numato, kad „PrieÅ¡ priimdamas sprendimÄ suteikti kreditÄ arba nesuteikti kredito (ar jį persvarstyti), bankas turi gauti pakankamai informacijos, kad galėtų visokeriopai įvertinti praÅ¡omo kredito rizikÄ .

IÅ¡ kredito gavėjo bankas turi pareikalauti tiek informacijos, kad sprendimus dėl kredito suteikimo priimantys ir kredito rizikÄ vertinantys darbuotojai, banko paskolų komitetas, vidaus ir iÅ¡orės auditoriai galėtų tinkamai įvertinti kredito rizikÄ prieÅ¡ suteikiant kreditÄ ir galėtų tai daryti per visÄ terminÄ , likusį iki kredito sutarties galiojimo pabaigos“, 2011 m. sausio 6 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų „Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos“ 28 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Fiziniai asmenys kartu su praÅ¡ymu paskolai paskolų vadybininkui pateikia 8 priede nurodytus dokumentus:

1) prašymas paskolai gauti;

2) asmens tapatybės dokumentų kopija;

3) pažyma apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius;

4) dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį turtÄ ir kilnojamÄ jį daiktÄ , kopijos;

5) įsigyjamo būsto duomenys / dokumentai;

6) esant abejonių paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti ir kitų dokumentų (pvz. atsiskaitymų už komunalinius patarnavimus kvitų kopijų, pažymų apie turimus įsiskolinimus kitoms kredito ir finansų įstaigoms ir pan.)“, 30 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Remdamasis pokalbiu su nariu ir praÅ¡ymo paskolai gauti duomenimis paskolų vadybininkas atlieka skolininko bÅ«klės analizę ir užpildo skolininko bÅ«klės vertinimo formÄ ar formas, kurios yra pridedamos prie praÅ¡ymo paskolai gauti.

Atlikdamas skolininko bÅ«klės ir kitų pateiktų duomenų vertinimÄ , paskolų vadybininkas privalo įsitikinti praÅ¡ančio paskolos asmens pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumu. Rekomenduojama patikrinti paskolos praÅ¡ytojus (fizinius ir juridinius asmenis) jungtiniuose asmenų skolų duomenų registruose / bazėse, su kuriais yra sudarytos atitinkamos sutartys (pvz., UAB „Creditinfo Lietuva“), taip pat „Sodra“ duomenų bazėje, ar paskolos praÅ¡antis asmuo neturi praÅ¡yme nenurodytų finansinių įsipareigojimų, ar jo nurodytos pajamos bei iÅ¡laidos yra teisingos ir atitinka esamÄ padėtį.

Be to, rekomenduojama taip pat patikrinti ir laiduotojus / garantus ar jie neturi skolinių įsipareigojimų“, 60 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Jeigu paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas gyvenamojo buto ar namo įkeitimu ..., iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Jeigu paskolos grÄ Å¾inimas užtikrinamas žemės Å«kio arba kitos paskirties žemės įkeitimu... iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 procentų įkeisto daikto vertės. Kai paskola virÅ¡ija Å¡iame punkte nurodytus įkeičiamo daikto vertės procentinius dydžius, skolininkas turi pateikti papildomas paskolos užtikrinimo priemones (laidavimÄ , garantijÄ , kt.).“, 62 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalÅ«s turto vertintojai.“, 2011 m. rugsėjo 29 d.

– 2011 m. spalio 7 d. laikotarpiu netinkamai, formaliai atliko savo pareigas ir dėl to sumenkino vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikos bankų sistemos – „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“, vykdančios licencijuojamÄ veiklÄ indėlių ar kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu ir jų skolinimu bei prisiimančio su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę, autoritetÄ bei prestiÅ¾Ä ir sukėlė nepasitikėjimÄ â€ž(duomenys neskelbtini) kredito unija“ kaip kredito įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas klientų pinigines lėšas, dėl to valstybė ir „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ patyrė didelės žalos, o bÅ«tent:2011 m. rugsėjo 29 d. adresu (duomenys neskelbtini), netinkamai, formaliai, neįsitikinus, kad V.

S. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, neiÅ¡siaiÅ¡kinus priežasčių dėl paskolos suteikimo V. S. per įgaliotÄ asmenį M. Na., atliko skolininko V. S. finansinės bÅ«klės vertinimÄ , t. y. nesant duomenų apie V. S. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant duomenų apie ketinamÄ statyti / įsigyti bÅ«stÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, jo finansinę bÅ«klę įvertino kaip „gera“, dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komitetui pritarus ir „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant V.

S. 260 000 Lt paskolÄ su 3 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«stui“, paskolos terminas – 120 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , V. S. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos;2011 m. spalio 7 d. adresu (duomenys neskelbtini), netinkamai, formaliai, neįsitikinus, kad A.

J. skolinama ne daugiau kaip deÅ¡imteriopo jo pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, atliko skolininko A. J. finansinės bÅ«klės vertinimÄ , t. y. nesant duomenų apie A. J. pajamų Å¡altinius už paskutinius 6 mėnesius bei duomenų apie pajamų Å¡altinius, iÅ¡ kurių bus vykdomi prisiimti finansiniai įsipareigojimai kredito unijai, nesant duomenų apie darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto nuosavybės teisės dokumentų, nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo, nepaisant to, kad jis pats neturi jokio turto, jo finansinę bÅ«klę įvertino kaip „gera“, dėl to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų komitetui pritarus ir „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ valdybai nutarus, suteikiant A.

J. 250 000 Lt paskolÄ su 9 procentų dydžio metinėmis palÅ«kanomis „bÅ«sto remontui“, paskolos terminas – 240 mėnesių, „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ prisiėmė nepaprastai didelę rizikÄ , sÄ lygojusiÄ reikÅ¡mingų nuostolių atsiradimÄ , A. J. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant paskolos bei palÅ«kanų, valstybė ir juridinis asmuo – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ – patyrė didelės žalos.6. R. G. nuteista už tai, kad:6.1. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:2011 m. rugpjūčio – rugsėjo mėnesių laikotarpiu, ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ gauti paskolÄ iÅ¡ kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ (į.k. (duomenys neskelbtini), juridinis adresas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „(duomenys neskelbtini) kredito unija“, toliau – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“), savo naudai kito asmens vardu, kurios nenumatė grÄ Å¾inti, kad kito asmens vardu bÅ«tų įforminta gautina paskola, imituojant, kad paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai) / bÅ«sto remontui“ ir kito asmens vardu bÅ«tų įformintas paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui įkeičiamo kredito unijai žymiai mažesnės vertės nekilnojamo turto pirkimas, į kurį negrÄ Å¾inant paskolos bus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, tiesiogiai susitarė su J.

G., nesuvokusia savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, kad J. G. vardu bus įformintas žemės sklypo pirkimas ir kad J. G. pasiraÅ¡ys įgaliojimÄ , suteikiantį jai teisę vykdyti sandorius J. G. vardu, iÅ¡ jų paimti paskolÄ J. G. vardu, po to R. G. tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims organizavo nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimÄ už 1 500 Lt, po to 2011 m. rugpjūčio 29 d.

Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), J. G. jos įtraukta į nusikalstamÄ veikÄ , nesuvokusi savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, neketindama įsigyti Å¡io nekilnojamojo turto, suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtindama jÄ savo paraÅ¡u, po to R. G. 2011 m. rugpjūčio 30 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), pateikė „(duomenys neskelbtini) kredito unijai“ J.

G. vardu praÅ¡ymÄ 216 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai)“, kurios J. G. neketino nei keisti, nei statyti, bei paskolos J. G. nenumatė grÄ Å¾inti, nurodė pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie J. G. pajamas, po to 2011 m. rugsėjo 2 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure J. G. jos įtraukta į nusikalstamÄ veikÄ , nesuvokusi savo nusikalstamų veiksmų pobÅ«džio, neketindama nei imti, nei grÄ Å¾inti paskolos, suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ 2011 m. rugsėjo 2 d.

įgaliojimÄ , suteikiantį teisę R. G. vykdyti sandorius J. G. vardu, iÅ¡ jų paimti paskolÄ , patvirtindama įgaliojimÄ savo paraÅ¡u, bei šį suklastotÄ dokumentÄ J. G. perdavė R. G., po to R. G. J. G. vardu 2011 m. rugsėjo 5 d. pasirašė su „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ sÄ skaitų vadybininke D. Å . paskolos sutartį Nr. 11-00058 dėl 216 000 Lt paskolos suteikimo J. G., sutartyje nurodė paskirtį „bÅ«sto remontui“, bei 2011 m. rugsėjo 6 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure skolininko „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , užtikrinant J.

G. pagal 2011 m. rugsėjo 5 d. sutartį Nr. 11-00058 prisiimtų prievolių įvykdymÄ , įkeičiant J. G. priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta jo melaginga vertė 310 000 Lt, nesant atlikto jokio Å¡io turto vertinimo, nors žinojo, kad jo tikroji vertė yra žymiai mažesnė, po to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ darbuotojams J. G. suteiktÄ paskolÄ 2011 m. rugsėjo 7 d. iÅ¡mokėjus R. G. grynaisiais 216 000 Lt, ji Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį „sodybos paskirties pakeitimui (statybai) / bÅ«sto remontui“, J.

G. nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, R. G. organizavus palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygiÄ 25,70 Eur, bei sumokėjus palÅ«kanų 2011 m. spalio 17 d. – 2012 m. lapkričio 21 d. laikotarpiu 5 292,57 Eur ir priverstinai iÅ¡ieÅ¡kojus palÅ«kanų 2014 m. kovo 21 d. – 2015 m. spalio 23 d. laikotarpiu 469,45 Eur, R. G. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 62 532,22 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų.6.2. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:2011 m. rugsėjo mėnesį R.

G., ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ gauti paskolÄ iÅ¡ kooperatinės bendrovės „(duomenys neskelbtini) kredito unija“ (į.k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), iki 2011 m. lapkričio 28 d. pavadinimas „(duomenys neskelbtini) kredito unija“, toliau – „(duomenys neskelbtini) kredito unija“), savo naudai kito asmens – V. Å . – vardu, paskolos nenumatė grÄ Å¾inti, kad kito asmens vardu bÅ«tų įforminta gautina paskola, imituojant, kad paskola reikalinga „komerciniam objektui statyti“, ir kito asmens vardu bÅ«tų įformintas paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimui įkeičiamo kredito unijai žymiai mažesnės vertės nekilnojamo turto pirkimas, į kurį negrÄ Å¾inant paskolos bus nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, 2011 m. rugsėjo mėnesį tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku susitarė su V.

Å . (L.), kad Å¡i už piniginį atlygį savo vardu paims iÅ¡ kredito unijos paskolÄ , imituojant, kad paskola reikalinga „komerciniam objektui statyti“ ir kad V. Å . (L.) vardu bus įformintas žemės sklypo pirkimas, kuris bus įkeistas kredito unijai kaip paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonė, po to V. Å . (L.), sukurstyta R. G., vykdydama R. G. nusikalstamÄ sumanymÄ , 2011 m. rugsėjo 6 d. „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), tyčia, neketindama imti paskolos, pateikė „(duomenys neskelbtini) kredito unijai“ praÅ¡ymÄ 280 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „komercinio objekto statybai“, kurio neketino statyti, ir paskolos nenumatė grÄ Å¾inti, nurodant pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie įkeičiamÄ turtÄ , po to R.

G. tiesiogiai arba tarpininkaujant kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, organizavus nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pirkimÄ už 23 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 14 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), V. Å . (L.) tyčia, neketindama įsigyti Å¡io nekilnojamojo turto, suklastojo tikrÄ dokumentÄ â€“ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtindama jÄ savo paraÅ¡u, po to V.

Å . (L.) 2011 m. rugsėjo 15 d. pasirašė su „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ paskolų vadybininke D. Å . paskolos sutartį Nr. 11-00060 dėl 280 000 Lt paskolos V. Å . (L.) suteikimo, sutartyje nurodant paskirtį „įrenginiams / pastatams“ po to V. Å . (L.) 2011 m. rugsėjo 19 d. Klaipėdos miesto 7-ajame notarų biure, adresu (duomenys neskelbtini), skolininko „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ naudai pasirašė sutartinės hipotekos lakÅ¡tÄ , užtikrinant V. Å . (L.) pagal 2011 m. rugsėjo 15 d. sutartį Nr. 11-00060 prisiimtų prievolių įvykdymÄ , įkeičiant V.

Å . (L.) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta jo melaginga vertė 450 000 Lt, nesant atlikto jokio Å¡io turto vertinimo, nors žinojo, kad jo tikroji vertė yra žymiai mažesnė, po to „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ darbuotojams V. Å . (L.) suteiktÄ paskolÄ 280 000 Lt 2011 m. rugsėjo 23 d. iÅ¡mokėjus grynaisiais, V. Å . (L.) kartu su R. G. Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojus gautos paskolos pagal paskirtį „komercinio objekto statybai ar įrenginiams / pastatams“, V.

Å . (L.) nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nemokant palÅ«kanų, R. G. ir V. Å . (L.) organizavus palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidelėmis sumomis, padengus paskolos dalį, lygiÄ 53,38 Eur, bei sumokėjus palÅ«kanų 2011 m. spalio 17 d. – 2013 m. rugsėjo 3 d. laikotarpiu 9 634,11 Eur, R. G., veikdama kartu su V. Å . (L.), Å¡iai padedant, savo naudai, apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 81 040,23 Eur „(duomenys neskelbtini) kredito unijos“ piniginių lėšų.7.

Nuteistosios N. P. gynėjas advokatas Marius Navickas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį ir N. P. dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.7.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo normas, nukrypo nuo tokio pobūdžio bylose suformuotos teismų praktikos, taip pat padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ko pasėkoje nepagrįstai N. P. pripažino kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.7.2.

Gynėjo teigimu, skundžiamas nuosprendis neatitinka imperatyvių BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, keliamų nuosprendžio turiniui, kadangi nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje teismas turėtų konstatuoti ir aprašyti bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas, įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, jų nenustatinėjo, o paraidžiui perkėlė iš kaltinamojo akto su visomis gramatinėmis klaidomis. Iš to galima spręsti, jog bylos nagrinėjimas teisme vyko formaliai, nesigilinant ir neanalizuojant N. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių.

Akivaizdu, kad skundžiamas nuosprendis priimtas ne remiantis teismo posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais, ar teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, o iÅ¡ kaltinamojo akto pažodžiui perkeltais duomenimis. Teismų praktikoje konstatuojama, jog neiÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimas, kaltinamojo akto perraÅ¡ymas ir su tuo sietinas sÄ moningas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad teismas, pažeisdamas rungimosi principÄ , Å¡iuo atveju palaikė tik vienÄ â€“ kaltinimo pusę.

Visa tai rodo teismo Å¡aliÅ¡kumÄ , priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl toks nuosprendis negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu bei turi bÅ«ti panaikintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357/2009).7.3. Nurodoma ir tai, kad baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnių reikalavimų. Be to, kadangi viskas iÅ¡ kaltinamojo akto pažodžiui buvo perkelta į skundžiamÄ nuosprendį, todėl ir priimtas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.

Tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje nusikalstamos veikos aprašytos netinkamai, t. y. nedetalizuojant N. P. vaidmens ir atliktų konkrečių neteisėtų veiksmų, kurie atitiktų patikėto turto iššvaistymo nusikaltimo sudėties požymius.7.4. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad visus kredito unijos klausimus, susijusius su kreditų išdavimu, sprendė ne tik unijos valdyba, bet ir paskolų komitetas bei paskolų vadybininkai, tačiau ne valdybos pirmininkas, kaip vienasmenis valdymo organas.

Todėl N. P. pripažinti vienasmeniÅ¡kai atsakinga už paskolų iÅ¡davimÄ , o kartu ir už jai patikėto turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , nebuvo jokio pagrindo. Be to, nuosprendyje apraÅ¡ant N. P. tariamai nusikalstamus veiksmus, taip pat pripažįstama ne vienasmeniÅ¡kai N. P., o kredito unijos kolegialių organų atsakomybė. Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, netinkamas, formalus savo pareigų atlikimas, priimant neteisėtus sprendimus dėl paskolų suteikimo bei tokiu bÅ«du iÅ¡Å¡vaistant didelės vertės svetimÄ turtÄ , pirmiausiai siejamas su kitų kredito unijos atsakingų pareigÅ«nų bei organų (paskolų vadybininko, paskolų komiteto ir paskiausiai kredito unijos valdybos) atliktais veiksmais.

Visgi nors ir pripažinus, kad visos paskolos buvo iÅ¡duotos netinkamai vykdant (duomenys neskelbtini) kredito unijos reglamente numatytas procedÅ«ras, už kurias yra atsakingi tiek paskolų vadybininkė, tiek paskolų komitetas, tiek ir valdyba, dėl turto iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamojon atsakomybėn patraukta tik valdybos pirmininkė N. P.. Nuteistoji baudžiamojon atsakomybėn patraukta kaip eilinė paskolos iÅ¡davimÄ patvirtinusios valdybos narė prieÅ¡ tai paskolų vadybininkei bei paskolų komitetui netinkamai atlikus pavestas funkcijas ir priėmus neteisėtus sprendimus.

Jokie iÅ¡imtiniai įgaliojimai, nenumatyti Kredito unijų įstatyme ar (duomenys neskelbtini) kredito unijos darbo reglamente, N. P. nebuvo inkriminuoti, taip pat ji nebuvo kaltinama virÅ¡ijusi kokius nors jai norminiais teisės aktais suteiktus įgaliojimus.7.5. Gynėjo nuomone, teismas, nepagrįstai praplėsdamas baudžiamosios atsakomybės ribas, už piniginių lėšų iÅ¡Å¡vaistymÄ pritaikė asmeninę N. P., kaip valdybos pirmininkės, atsakomybę, nors jokie iÅ¡imtiniai (ar savarankiÅ¡ki) įgaliojimai paskolų suteikimo procese valdybos pirmininkui suteikti nebuvo.

Valdybos pirmininkas įstatyme traktuojamas kaip valdybos darbo organizatorius bei jos (valdybos) priimtų sprendimų vykdytojas. Taigi, kredito unijos valdybos pirmininkas negalėjo vienasmeniÅ¡kai disponuoti paskolų iÅ¡davimo procese kredito unijos turtu. Nenustačius N. P. bendrininkavimo iÅ¡Å¡vaistant turtÄ , o kitų kredito unijos organų veiksmų netraktuojant kaip užtraukiančių atsakomybę pagal BK 184 straipsnį, N. P. veiksmai nepagrįstai buvo pripažinti neteisėtais. Skunde remiamasi teismų praktika dėl analogiÅ¡komis aplinkybėmis padarytos veikos, kurioje konstatuota, kad banko valdybos pirmininkas negali bÅ«ti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už turto iÅ¡Å¡vaistymÄ , nes nenustatyta, jog jis paskolos iÅ¡davimo procedÅ«roje bÅ«tų sÄ moningai nesilaikęs norminių aktų reikalavimų, siekęs iÅ¡Å¡vaistyti banko turtÄ , o dalis paskolos bÅ«tų negrÄ Å¾inta bÅ«tent dėl jo neteisėtų veiksmų (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452).7.6.

Kaip nurodo gynėjas, nustatytas teisinis reglamentavimas paneigia bet kokį vienasmeniÅ¡kÄ N. P. dalyvavimÄ paskolų iÅ¡davimo procese. (duomenys neskelbtini) kredito unijos administracijos vadovas apskritai nedalyvauja paskolų iÅ¡davimo procedÅ«roje, tokie įgaliojimai jam nėra suteikti, todėl administracijos vadovas nėra atsakingas už paskolų suteikimo tvarkos pažeidimus. Už reikalingų dokumentų iÅ¡reikalavimÄ , tiek už įkeičiamo turto, tiek ir paskolos gavėjo finansinės bÅ«klės vertinimÄ atsakingi buvo tam priskirti darbuotojai (paskolų vadybininkai) bei sukurti specialÅ«s valdymo organai – paskolų komitetai.

Taigi, visus sprendimus dėl paskolos suteikimo priiminėjo pirmiausia kolegialus organas – paskolų komitetas ir tik po to sprendimÄ priimdavo kredito unijos valdyba, kuri dėl paskolos iÅ¡davimo spręsdavo tik pritariant paskolų komitetui. Taip pat byloje nenustatyta, kad N. P., bÅ«dama administracijos vadove bei valdybos pirmininke, bÅ«tų sÄ moningai nesilaikiusi jai priskirtų norminių aktų reikalavimų, ar kad kurios nors paskolos dalis bÅ«tų negrÄ Å¾inta dėl konkrečių jos atliktų neteisėtų veiksmų. 7.7.

Be to, pagal kaltinimÄ negalima suprasti, ar nusikalstamas yra pačios paskolos iÅ¡davimo neteisėtumas, ar netinkamas kliento mokumo bei galimybės grÄ Å¾inti paimtÄ kreditÄ vertinimas. Kaltinime turto iÅ¡Å¡vaistymas, kartu ir iÅ¡Å¡vaistyta pinigų suma, siejama ne su iÅ¡duotomis paskolų sumomis, t. y. ne su pačios iÅ¡duotos paskolos neteisėtumu, o su klientų mokumo pasikeitimu praėjus keliems metams po paskolų iÅ¡davimo bei negrÄ Å¾intomis paskolos dalimis. Tačiau tai, kad praėjus keliems metams likusi paskolos dalis dėl klientų mokumo pasikeitimo nebuvo grÄ Å¾inta ar kad dalis paskolos buvo panaudota ne pagal paskirtį, negali bÅ«ti siejama su paskolos iÅ¡davimo neteisėtumu.7.8.

Apelianto teigimu, 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punkto nesilaikymas N. P. negalėjo būti inkriminuotas, nes yra skirtas juridiniam asmeniui apskritai, o ne konkrečiam asmeniui. Tuo labiau kad šis teisės aktas iš viso netaikytinas kredito unijoms, nes yra skirtas banko įstaigoms, kurioms yra keliami kur kas aukštesni reikalavimai.7.9. Nurodoma, kad N. P. inkriminuotas Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 12 punkto pažeidimas neturi jokios įtakos net ir tariamam žalos atsiradimui, kita vertus, išduodamose paskolose bei valdybai pateikiamuose dokumentuose nebuvo nurodyta, jog yra skolinama ir pradiniam įnašui, o paskolos gavėjas nuosavų lėšų neturi.

Nenustatyta ir tai, kad N. P. apie tai bÅ«tų buvę žinoma. Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 28 punkte numatyta, kokie dokumentai turi bÅ«ti pateikiami paskolų vadybininkei, todėl jeigu kažkas nebuvo pateikta, o paskolų vadybininkė to neiÅ¡sireikalavo, bet nepaisant to davė teigiamÄ paskolos vertinimÄ , tai tik paskolų vadybininkė už tai ir turi atsakyti. Pagal tvarkos 30 punktÄ , paskolų vadybininkas atlieka skolininko bÅ«klės analizę ir privalo įsitikinti pateikiamų dokumentų ir duomenų teisingumu, už kÄ D.

Å . pagal BK 229 straipsnį ir buvo nuteista. Pagal tvarkos 32 punktÄ , paskolų vadybininkas pristato savo įvertintų paskolų rizikÄ bei pateikia savo iÅ¡vadas ir pastebėjimus administracijos vadovui, paskolų komiteto arba valdybos posėdyje. Nors Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 punkte numatyta, kad iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 procentų įkeičiamo daikto vertės, bet nuo Å¡ios proporcijos leidžiama nukrypti, jei skolininkas pateikia papildomas paskolos užtikrinimo priemones.

Pagal bylos aplinkybes, visais be iÅ¡imties atvejais, iÅ¡duodant paskolas Å¡ių papildomų užtikrinimo priemonių reikalavimų buvo laikomasi, o tais atvejais kai papildomų užtikrinimo priemonių nebuvo reikalaujama, pagal paskolų komiteto turto vertinimÄ paskola nevirÅ¡ydavo nustatytos turto vertės. Pagal tvarkos 62 punktÄ , įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalÅ«s vertintojai. Taigi, bÅ«tent paskolų komitetas turėjo pareigÄ nustatyti įkeičiamo turto vertę bei apskritai rÅ«pintis įkeičiamo turto verte prieÅ¡ pritariant paskolos iÅ¡davimui.7.10.

Pažymima, kad Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 21 punkte numatyta, kad skolinti lėšas be paskolų komiteto pritarimo draudžiama, 22 punkte imperatyviai nustatyta, jog paskolų komitetui priėmus teigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl paskolos suteikimo, kredito unijos valdyba priima sprendimÄ dėl paskolos suteikimo. Taigi, jokia papildoma patikrinimo ar vertinimo procedÅ«ra Å¡ioje tvarkoje nėra numatyta, kartu Å¡is teisinis reglamentavimas rodo paskolų komiteto svarbÄ ir tiesioginę įtakÄ valdybos priimamiems sprendimams.7.11.

Gynėjo vertinimu, nėra pagrindo laikyti veiksmų neteisėtumÄ pagrindžiančia aplinkybe tai, kad paskolos gavėjui iÅ¡davus paskolÄ ir po kelerių metų tapus nemokiam bei paaiÅ¡kėjus, kad pagal norminius aktus kartu su turto įkeitimu pareikalautos papildomos paskolos užtikrinimo priemonės (bauda, delspinigiai) buvo nepakankamos. N. P. niekaip negalėjo įtakoti tolimesnių paskolų gavėjų veiksmų po paskolų gavimo, t. y. ar Å¡i paskola buvo panaudota pagal paskirtį, ar paskolos gavėjas atliks planuotus veiksmus bei tuo labiau kokia apimtimi ir kokiais dydžiais grÄ Å¾inės paskolÄ .

Paskolos A. J. iÅ¡davimo kriminalizavimas siejamas iÅ¡ esmės tik su tuo, kad jis nepanaudojo paskolos pagal paskirtį ir nemoka paskolos bei palÅ«kanų, bet neatsižvelgta į tai, kad per nepilnus 4 metus A. J. sumokėjo net 20 793,96 Eur palÅ«kanų ir per nepilnus metus 2 842,93 Eur paskolos. V. S. atveju turto iÅ¡Å¡vaistymas irgi siejamas ne su paskolos negrÄ Å¾inimu, nes paskolos grÄ Å¾inimas nebuvo vėluojantis, o tik su tuo, kad Lietuvos banko tikslinio inspektavimo metu paskola priskirta ne geresnei nei III (padidintos rizikos) grupei.

Kadangi turto iÅ¡Å¡vaistymas siejamas ne su N. P. atliktais veiksmais ar kokiu nors jų neteisėtumu, o su po paskolų iÅ¡davimu kilusiomis pasekmėmis, t. y. nesavalaikiu jų grÄ Å¾inimu, tai savaime paneigia N. P. kaltę dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.7.12. Be to, neaiÅ¡ku kokiu pagrindu nuosprendyje konstatuota, kad paskolų gavėjai visais atvejais organizavo paskolų dengimo ir palÅ«kanų mokėjimo imitavimÄ . Kaip matyti iÅ¡ paskolų sutarčių, paskolos grÄ Å¾inimo terminas bÅ«davo atidedamas (nuo 1 iki 5 metų), todėl daugeliu atvejų paskola apskritai net neturėjo bÅ«ti pradėta grÄ Å¾inti arba buvo tik pradėta grÄ Å¾inti.

Be to, per itin trumpÄ laikotarpį po paskolos iÅ¡davimo (1-3 metus) per visas 6 inkriminuotas iÅ¡duotas paskolas kredito unijai už suteiktas paskolas buvo sumokėta net 69 158,64 Eur palÅ«kanų, kas sudaro net 18,23 procentų visos kaip turto iÅ¡Å¡vaistymas inkriminuotos turto vertės. Toks sumokėtų palÅ«kanų dydis ir tai, kad palÅ«kanos buvo mokamos itin ilgÄ laikotarpį, patvirtina, jog visais atvejais paskolų gavėjai ketino paskolas grÄ Å¾inti ir palÅ«kanų mokėjimas nebuvo imituojamas.

Be to, Å¡ios gautos pinigų sumos nebuvo iÅ¡skaičiuotos iÅ¡ iÅ¡Å¡vaistytos turto vertės. Taip pat nebuvo įvertinti kredito unijoje esantys paskolų gavėjų pajiniai įnaÅ¡ai, kurie sudaro net 30 procentų visų iÅ¡duotų paskolų dydžio ir kuriais vėliau galės bÅ«ti dengiamos paskolų gavėjų negrÄ Å¾intos paskolos. Å i pajiniuose įnaÅ¡uose esanti pinigų suma sudaro 119 555 Eur (412 800 Lt) ir taip pat nebuvo iÅ¡skaičiuota iÅ¡ neva tai iÅ¡Å¡vaistytos pinigų sumos.

Beje, apklausti paskolų gavėjai ir patys tvirtino, kad ketina ir toliau pagal iÅ¡gales dengti paskolÄ .7.13. Pažymima, kad trimis iÅ¡ Å¡eÅ¡ių suteiktų paskolų atvejais asmenys, gavę paskolÄ , buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie apgaule, suklaidindami atsakingus kredito unijos darbuotojus, užvaldė svetimÄ turtÄ . Todėl susidaro tokia situacija, kai dėl tos pačios veikos yra nuteisti tiek asmenys apgaule sukčiavimo bÅ«du pasisavinę svetimÄ turtÄ , tiek ir jų apgauti atsakingi kredito unijos darbuotojai.

Tai, kad I. K. ir I. A. buvo nuteistos pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, kaip tik patvirtina paskolų gavėjų ketinimus grÄ Å¾inti paimtas paskolas ir kad dėl jų veiksmų kredito unijai žala nebuvo padaryta, nes prieÅ¡ingu atveju jos turėtų bÅ«ti traukiamos baudžiamojon atsakomybėn pagal to paties straipsnio 2 dalį. 7.14. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tolimesnis paskolų grÄ Å¾inimas N. P. veikos kvalifikavimui bei atsakomybės laipsniui (pobÅ«džiui) neturi jokios reikÅ¡mės. Pagal teismų praktikÄ , neÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės asmenų, pasisavinusių ar iÅ¡Å¡vaisčiusių svetimÄ turtÄ veiksmai, atlikti po nusikalstamos veikos padarymo atliekamo ikiteisminio tyrimo metu.

Tačiau Å¡iuo atveju dėl turto iÅ¡Å¡vaistymo nuteistos N. P. atsakomybė siejama iÅ¡imtinai tik su vėlesniais paskolos gavėjų veiksmais, kuriems ji jokios įtakos neturi ir negali turėti. Todėl paskolos gavėjų veiksmai mokant palÅ«kanas ir paskolos grÄ Å¾inimo įmokas yra itin reikÅ¡mingi vertinant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ bei patvirtina, kad Å¡ie santykiai buvo iÅ¡imtinai civilinio pobÅ«džio ir kredito unija galėjo ir tebegali savo pažeistas teises ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, nes kredito unijos turtas nebuvo perduotas neatlygintinai, unija už suteiktas paskolas įgijo reikalavimo teisę į paskolos grÄ Å¾inimÄ , palÅ«kanas už naudojimÄ si paskola, taip pat į reikalavimo užtikrinimo priemones (laidavimÄ , turto įkeitimÄ , vekselį), paskolos sutartys nebuvo pripažintos negaliojančiomis ir skolininkai nebuvo atleisti nuo pareigos grÄ Å¾inti paskolas, tos paskolos, kurių grÄ Å¾inimas sutrikęs, yra perduotos priverstiniam iÅ¡ieÅ¡kojimui.7.15.

Skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip CK 2.86-2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netinkamÄ bendrovės turto panaudojimÄ , svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26-788/2017). Teisinė sistema turi užtikrinti tai, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų galimų klaidų atžvilgiu; bendrovės vadovams turi bÅ«ti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena esminių įmonės ekonominio efektyvumo didinimo priemonių; teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kiÅ¡tis į vadovų veiklÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014).

Ä®monės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami virÅ¡ijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi bÅ«ti laikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamos tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavaliÅ¡kai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7-251/2013, 2K-518/2014).7.16.

Apibendrinant byloje nustatytas paskolų iÅ¡davimo aplinkybes ir teismų praktikÄ , nurodoma, kad kredito unija iÅ¡ esmės finansuodavo asmenis ir verslus, kurie normaliomis sÄ lygomis paskolos banke negautų. BÅ«tent tokiais kooperatiniais pasitikėjimo pagrindais veikianti bendrovė ir užtikrindavo Å¡ios bendrovės narių poreikių tenkinimÄ . Paskolos bÅ«davo iÅ¡duodamos ne tokiomis palankiomis sÄ lygomis kaip bankuose (didesnės palÅ«kanos, privalomas 30 procentų dydžio įneÅ¡ti pajinis įnaÅ¡as).

Civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, net ir kaltinime nenurodyta, kad kredito unija nebegali atgauti žalos. Nustačius, kad sudaryti sandoriai nėra akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantys, pelningai įmonės veiklai iš esmės netrukdo, nėra ekonomiškai nepagrįsti ar nelogiški, nesudaryta kliūčių turtinius reikalavimus spręsti civilinės teisės priemonėmis, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 183 ir 184 straipsnius netaikytina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-262/2013).7.17.

Dėl BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek BK 229 straipsnis, tiek ir jo taikymÄ aiÅ¡kinantis BK 230 straipsnis N. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu keitėsi, bet nuorodos į redakcijÄ nei kaltinime, nei nuosprendyje nėra. Taip pat naujai buvo priimta paskolų iÅ¡davimo tvarka 2011 m. lapkričio 2 d.7.18. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra atskleistas bÅ«tinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – didelė žala. Galima tik spėti, kad didelės žalos požymis siejamas su didelės vertės turto (paskolų pavidalu) iÅ¡davimu.

Visi kiti nurodyti deklaratyvūs požymiai, kaip prestižo sumenkinimas, jų nesusiejant su N. P. atliktais veiksmais (ar jų neatlikimu) nelaikytini atitinkančiais įstatymo reikalavimus. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant aiškius ir konkrečius argumentus, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė, bet skundžiamame nuosprendyje tai nėra padaryta. Pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti.

Nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad N. P. elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių negalėtų bÅ«ti vertintinas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai negalėtų bÅ«ti ginami civilinio proceso tvarka.7.19. Be to, kitas bÅ«tinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, požymis yra specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Asmens prilyginimÄ valstybės tarnautojui lemia du požymiai:

1) darbas bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla; ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti Å¡io juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas). Administracinių įgaliojimų turėjimas pagal BK 230 straipsnio 3 dalį iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su vieÅ¡ojo administravimo veikla.

Valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali bÅ«ti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiÅ¡kia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ ) teikimÄ , Å¡is darbas ar profesinė veikla turi bÅ«ti susijusi su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimu, t. y. iÅ¡ esmės tokių, kuriais bÅ«tų siekiama užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ .7.20.

Gynėjo nuomone, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad N. P. (tiek bÅ«dama administracijos vadove, tiek ir valdybos pirmininke) bÅ«tų turėjusi kokius nors įgaliojimus asmenims, dirbantiems ne kredito unijoje. Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kreditų unijų įstatyme pateiktÄ kredito unijos apibrėžimÄ , akivaizdu, kad kredito unijos veikla nėra susijusi su vieÅ¡ojo intereso tenkinimu. Kredito unija yra įstaiga, kuri užsiima Kreditų unijų įstatyme nurodytomis veiklomis, jos teikiamos paslaugos yra susijusios su kredito unijos narių interesais, galimybe patiems skolintis iÅ¡ unijos arba uždirbti iÅ¡ skolinimų gaunant palÅ«kanas.

Kredito unijos veikla nėra interesas, atspindintis ir iÅ¡reiÅ¡kiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kredito unijoje buvo veikiama ir siekiama asmeninių į unijÄ Ä¯stojusių narių interesų gerinimo ir tenkinimo, asmenų suinteresuotumas ir stojimas į kredito unijas yra grindžiamas jų pačių gerbÅ«vio užtikrinimu, o ne valstybės ar savivaldybių interesų tenkinimu. Taigi, N. P. neatitinka specialiam subjektui keliamų reikalavimų. Todėl nenustačius, jog N. P. atitinka specialiojo veikos subjekto požymius ir kad veika buvo padaryta didelė žala, N. P. negali bÅ«ti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį.8.

Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. nuteistas pagal BK 229 straipsnį, ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba 2) atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu.8.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tačiau vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas bei netinkamai įvertino faktinius duomenis byloje, dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl A.

D. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Taip pat apygardos teismas neteisingai aiÅ¡kino BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .8.2. Nuteistasis nurodo, kad nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į precedento reikÅ¡mę turinčius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-942/2016 ir 2K-134-489/2017, kuriuose konstatuota, jog atsakomybė už tarnybos pareigų neatlikimÄ ar netinkamÄ atlikimÄ kyla tik tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui) yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. kad neatlikimas ar netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai, dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimÄ , nenustačius tokio priežastinio ryÅ¡io, nėra pagrindo taikyti BK 229 straipsnį. 8.3.

Kaip teigia apeliantas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, didelę žalÄ nulėmė kitų asmenų nusikalstama veika, o ne A. D. veiksmai, kurie iÅ¡ viso neturėjo jokios lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant dėl paskolų iÅ¡davimo, A. D. buvo galima inkriminuoti tik rizikÄ Å¾alai atsirasti, o ne pačiÄ Å¾alÄ . Kredito unijų įstatyme nustatyta, kad kredito unijos valdymo organai yra kredito unijos valdyba ir kredito unijos administracijos vadovas, kuris kredito unijos vardu sudaro sandorius su kredito unijos nariais ir trečiaisiais asmenimis, o kredito unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma nevirÅ¡ija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo, kitu atveju dar reikalingas ir visuotinio narių susirinkimo sprendimas.8.4.

Taip pat skunde nurodoma, kad A. D. nepagrįstai buvo pripažintas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Pagal BK 229 straipsnį atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo. Nustatant, ar asmuo yra BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, jo teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, apibrėžiančiais, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo, asmens prilyginimÄ valstybės tarnautojui lemia du požymiai:

1) darbas bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti Å¡io juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2012, 2K-P-89/2014). Kredito unijoje paskolų komitetui praktiÅ¡kai buvo suteikta formali patariamoji funkcija, realiai visi su paskolų iÅ¡davimu susiję klausimai buvo sprendžiami paskolų vadybininkų bei valdybos, kurie galėjo neatsižvelgti į paskolų komiteto patariamÄ jÄ nuomonę.

A. D. savo, kaip paskolų komiteto pirmininko, funkcijas suprato kaip formalių reikalavimų vykdymÄ , visiÅ¡kai pasitikėjo etatiniais darbuotojais, turinčiais patirtį Å¡ioje veikloje bei negalėjo tikėtis jokių neigiamų savo veiklos padarinių. Dėl aptartų funkcijų vykdymo A. D. negali bÅ«ti prilyginamas valstybės tarnautojui.8.5. Be to, kaltininkas turi suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos padarinių dydį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-115-489/2015).

Neturėdamas jokios informacijos apie kredito unijos finansinę padėtį, jokių galimybių realiai tikrinti skolininkų turtinę padėtį, negalėdamas įtarti, kad kai kurie skolininkai iÅ¡ anksto planavo nusikalstamais veiksmais užvaldyti unijos turtÄ , A. D. negalėjo numatyti ir neigiamų pasekmių kredito unijos bÅ«klei.8.6. Pažymima ir tai, kad pagal BK 2 straipsnio 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

BK 229 straipsnis netaikytinas, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo pareigų tinkamai neatlieka dėl objektyvių (t. y. nuo jo valios nepriklausančių) priežasčių ir dėl to padaroma didelė žala. Tokios priežastys gali bÅ«ti iÅ¡oriniai veiksniai, aplinkybės, trukdančios tinkamai atlikti savo pareigas, kurių asmuo objektyviai nepajėgus įveikti (pvz., nesudaromos tinkamos darbo sÄ lygos: neužtikrinamas finansavimas, neteikiama iÅ¡sami informacija, reikalinga atitinkamiems sprendimams priimti ir pan.).

Tokiais atvejais yra pagrindas kelti aukÅ¡tesnes pareigas einančių asmenų atsakomybės klausimÄ . Taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į subjektyvųjį veiksnį, t. y. į asmenų asmenines galimybes tinkamai atlikti jų tarnybos pareigas, įgaliojimus: į kvalifikacijÄ , patirtį, iÅ¡silavinimÄ , organizacinius sugebėjimus, psichologinę bÅ«senÄ ir kt. Jei asmuo dirba sÄ Å¾iningai, tačiau dėl kokių nors iÅ¡vardintų priežasčių negali gerai atlikti savo pareigų ir dėl to padaro žalÄ , numatytÄ BK 229 straipsnyje, atsižvelgus į kitas bylos aplinkybes, jis gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. A.

D. pirmosios instancijos teisme paaiÅ¡kino, kad su jokiais teisės aktais, reglamentuojančiais paskolų iÅ¡davimÄ , nebuvo supažindintas, jokiuose apmokymuose nedalyvavo, jokių egzaminų nelaikė, jam nebuvo sudaryta sÄ lygų nustatytų funkcijų atlikimui, kredito unijoje jis neturėjo darbo vietos, nebuvo suteiktos prieigos prie reikalingų duomenų bazių, dirbo be jokio atlygio. Tačiau Å¡ių aplinkybių apygardos teismas neįvertino.8.7. Skunde teigiama, kad BK 36 straipsnyje nustatyti du savarankiÅ¡ki atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, kai 1) asmens veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojinga arba 2) asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingas.

A. D. padarė vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , kuri tęsėsi kaltinime nurodytÄ laikotarpį, veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, buvo padaryta dėl neatsargumo, A. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra, nuteistasis yra aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, Å¡iuo metu nedirba, yra pensininkas, buvęs pareigÅ«nas, anksčiau neteistas, nusikalto pirmÄ kartÄ , be to, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo beveik penkeri metai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad po to, kai 2013 m. lapkričio 5 d.

Lietuvos banko priežiÅ«ros tarnybos rizikÄ ribojančios priežiÅ«ros departamento tikslinio inspektavimo tapo aiÅ¡ki kredito unijos padėtis, A. D. pats parašė praÅ¡ymÄ bÅ«ti atleistas iÅ¡ paskolų komiteto pirmininko pareigų ir buvo atleistas iÅ¡ pareigų 2013 m. gruodžio 19 d. Apeliantas teigia, kad iÅ¡ esmės tik nuo tada pradėjo suprasti finansinius įmonės veiklos pradmenis, todėl ateityje nebeketina užsiimti tokia jam nesuprantama veikla. Å iuo atveju vien baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas sukėlė daug neigiamų pasekmių ne tik A.

D., bet ir jo Å¡eimai, bei paveikė nuteistÄ jį tiek, kad ateityje jis nebesiims jokio darbo, apie kurį neturi supratimo. Pirmosios instancijos teismas galėjo spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , kadangi dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių A. D. tapo nepavojingas ir jokio pavojaus ateityje nekels.9. Nuteistojo V. P. gynėjas advokatas Robertas Skėrys apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – V.

P. iÅ¡teisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje, padarymo.9.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai pritaikius baudžiamÄ jį įstatymÄ , kas turėjo esminės įtakos nepagrįstam V. P. nuteisimui. Klaipėdos apygardos teismas fragmentiÅ¡kai, nenuosekliai ir vienpusiÅ¡kai vertindamas byloje esančius įrodymus neteisingai konstatavo esmines faktines aplinkybes dėl V. P. užimtų administracijos vadovo pareigų kredito unijoje jam inkriminuotų paskolų iÅ¡davimo momentu.

Neteisingai konstatavus V. P. atsakomybės ribas ir vaidmenį paskolų iÅ¡davimui, V. P. nepagrįstai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nors panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ kredito unijos valdybos nariui galėjo bÅ«ti taikoma tik civilinė atsakomybė. V. P. veiksmuose nenustatyti visi bÅ«tinieji BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 229 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. V. P. negalėjo bÅ«ti nusikaltimo subjektu nei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nei pagal BK 229 straipsnį, nes paskolų iÅ¡davimo momentu jo, kaip unijos valdybos pirmininko, įgaliojimai jau buvo pasibaigę, o iÅ¡ administracijos vadovo pareigų apeliantas buvo atleistas dar anksčiau, todėl nebeturėjo įgaliojimų disponuoti kredito unijos turtu.9.2.

Apelianto manymu, kad netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip CK 2.86-2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl taikant baudžiamÄ jÄ atsakomybę už netinkamÄ bendrovės turto panaudojimÄ , svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo (ar vadovui prilyginamo asmens) veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Cituojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , teigiama, kad teisinė sistema turi užtikrinti tai, kad asmenys nebijotų eiti vadovo pareigų dėl pernelyg griežtų atsakomybės standartų, taikomų galimų klaidų atžvilgiu; bendrovės vadovams turi bÅ«ti užtikrinta teisė priimti rizikingus verslo sprendimus, nes tai viena esminių įmonės ekonominio efektyvumo didinimo priemonių; teisėsaugos institucijos neturėtų nepagrįstai kiÅ¡tis į vadovų veiklÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-518/2014).

Be to, įmonės vadovo veiksmai, sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai tie veiksmai atliekami virÅ¡ijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi bÅ«ti laikomi baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Nusikalstamos veikos požymių buvimas gali bÅ«ti konstatuojamos tik tuo atveju, kai įmonės vadovas, piktavaliÅ¡kai veikdamas, sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iÅ¡ esmės trukdantį, ekonomiÅ¡kai nepagrįstÄ , nelogiÅ¡kÄ sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-7- 251/2013, 2K-518/2014).9.3.

Dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį visų pirma atkreipiamas dėmesys į tai, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijos administracijos vadovu V. P. buvo tik iki 2011 m. balandžio 20 d., kai paskola S. S. suteikta 2011 m. kovo 18 d., D. V. – 2011 m. balandžio 11 d. Suteikiant paskolas V. P. buvo kredito unijos valdybos pirmininku ir savo užimamų pareigų pagrindu nebebuvo materialiai atsakingas už jo žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) kredito unijos turtÄ (pagal Kredito unijų įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ materialiai atsakingas galėjo bÅ«ti tik kredito unijos administracijos vadovas).

Be to, pagal Kredito unijų įstatymo 25 straipsnį, už sprendimų dėl ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo priėmimÄ atsakinga yra valdyba (visi jos nariai), o ne tik valdybos pirmininkas. IÅ¡duodant S. S. ir D. V. paskolas, valdybÄ sudarė 5 nariai: V. P., V. U., V. K., K. B. ir D. Å ., nors kaip valdybos narys pagal BK 184 straipsnio 2 dalį suteikus paskolas buvo nuteistas tik V. P.. Be to, visos valdybos narių įgaliojimai iÅ¡ esmės jau buvo pasibaigę, nes valdyba 2011 m. kovo 2 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimu buvo atleista.

Netgi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡e V. P. įgaliojimų pabaigos data nurodyta 2011 m. kovo 2 d., kai paskolos buvo suteiktos 2011 m. kovo 9 d. ir 2011 m. balandžio 1 d. Tokia situacija susidarė dėl to, kad Lietuvos bankas dar nebuvo patvirtinęs V. P. atleidimo pagal Kredito unijų įstatymÄ . Kadangi visuotinis susirinkimas laikytinas aukščiausiu kredito unijos valdymo organu, todėl laikytina, kad V. P., kaip unijos valdybos pirmininko, įgaliojimai jau buvo pasibaigę ir jo pasiraÅ¡ytas dokumentas turėjo bÅ«ti pripažintas negaliojančiu ab initio bei paskola jo priimto sprendimo pagrindu negalėjo bÅ«ti iÅ¡duota.9.4.

Skunde teigiama, kad priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį nebuvo tinkamai nustatytas V. P. vaidmuo priimant sprendimus dėl paskolų suteikimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu kredito unijos valdybos narė ir paskolų vadybininkė D. Å . buvo nuteista tik pagal BK 229 straipsnį, konstatuojant, jog D. Å . buvo atsakinga už skolininkų ir laiduotojų finansinės bÅ«klės vertinimÄ ir bÅ«tent jos neteisėti veiksmai labiausiai įtakojo paskolų suteikimÄ S. S. ir D.

V.. D. Å ., bÅ«dama labiausiai kvalifikuota, vadovaudamasi Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 32 punkto nuostatomis privalėjo tinkamai atlikti ir pristatyti savo įvertintų paskolų rizikÄ bei pateikti visas savo iÅ¡vadas ir pastebėjimus administracijos vadovui paskolų komiteto arba valdybos posėdyje. BÅ«tent D. Å . surinko bÅ«tinus dokumentus skolininkų mokumui nustatyti bei nuslėpė faktines aplinkybes, jog skolininkai nepateikė esminių savo finansinę bÅ«klę pagrindžiančių dokumentų.

IÅ¡ 2015 m. vasario 23 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11-3006(14) (14 t., b. 1. 15-20), 2015 m. balandžio 22 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11-3008(14) (15 t., b. 1. 126-132) matyti, kad kredito unijos turto iÅ¡vaistymÄ lėmė tik paskolų vadybininkės D. Å . veiksmai. Nei vienoje specialisto iÅ¡vadoje ar Lietuvos banko iÅ¡vadose nėra nurodyta, kad kažkÄ blogai bÅ«tų atlikusi valdyba. Nepaisant to, kad paskolos gavėjai nepateikė dalies svarbiausių dokumentų, D. Å . iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų vis tiek įvertino paskolos gavėjų finansinę bÅ«klė teigiamai, nors specialisto iÅ¡vadose nurodyta, kad S. S. ir D.

V. finansinė bÅ«klė galėjo bÅ«ti įvertinama tik kaip „patenkinama“. Taigi, bÅ«tent D. Å . veiksmai lėmė tiek paskolų komiteto, tiek unijos valdybos suklaidinimÄ , nes vadovaujantis Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 34 punktu, paskola apskritai negalėjo bÅ«ti iÅ¡duodama ar net svarstoma, jeigu skolininko finansinė bÅ«klė įvertinama tik kaip „patenkinama“. Tačiau bylÄ nagrinėjant teisme taip ir nebuvo aiÅ¡kinamasi, kiek D. Å . veiksmai turėjo įtakos paskolų komiteto ir valdybos priimtiems sprendimams.

Akivaizdu, kad tarp V. P. veiksmų (remiantis paskolų komiteto atliktomis turto vertinimo ataskaitomis bei paskolų vadybininkės pateiktomis teigiamomis skolininkų mokumo nustatymo iÅ¡vadomis, balsavus „už“ paskolų iÅ¡davimÄ ) ir žalos kredito unijai padarymo, iÅ¡duodant „blogas“ paskolas, nėra tiesioginio priežastinio ryÅ¡io.9.5. Gynėjo tvirtinimu, D. Å . pasinaudojo jos veiksmų neteisėtumo negalėjusiais suprasti kredito unijos valdybos ir paskolų komiteto nariais. V. P., veikdamas kaip protingas ir apdairus asmuo, net negalėjo nepritarti paskolos iÅ¡davimui, nes vadovaujantis Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 22 punktu, paskolų komitetui priėmus teigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl paskolos suteikimo, kredito unijos valdyba taip pat automatiÅ¡kai priima sprendimÄ dėl paskolos suteikimo, t. y. jai pritaria.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog remdamasis paskolų vadybininkės D. Å . pateiktais klaidinančiais duomenimis bei galimai suklaidinto Paskolų komiteto teigiamomis rekomendacijomis, nuteistasis V. P. elgėsi sÄ Å¾iningai, laikydamasis teisės aktų ir pasitikėdamas paskolų komiteto bei paskolų vadybininkės iÅ¡vadomis, pagrįstai manė, jog sudaromi paskolos sandoriai kredito unijos veiklai neigiamos įtakos neturės, nes yra ekonomiÅ¡kai pagrįsti ir logiÅ¡ki. V. P. neveikė tiesiogine tyčia, nebalsavo „už“ paskolų suteikimÄ S. S. ir D.

V. piktavaliÅ¡kai ir siekdamas asmeninės naudos sau, taip pat nesiekė pakenkti kredito unijos interesams. V. P. negalėjo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 12 punkto nuostatų, nes valdyba savo sprendimais nedavė sutikimo skolintis papildomam pajui, tai buvo administracijos prerogatyva.9.6. Taip pat nesutinkama su tuo, kad V. P., kaip valdybos pirmininkas buvo atsakingas už įkeičiamo skolininko turto įvertinimÄ . Vadovaujantis Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 62 punktu, įkeičiamo daikto vertę nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalÅ«s turto vertintojai.

Paskolų komiteto nariai A. D., D. K. ir M. N. buvo nuteisti bÅ«tent dėl to, jog nepagrįstai patvirtino finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimo rezultatus bei nepagrįstai priėmė sprendimÄ pritarti paskolos iÅ¡davimui S. S. ir D. V.. Taigi, paskolų komiteto nariai įkeičiamo skolininkų turto vertinimo realiai neatliko, o tik parengė turto vertinimo ataskaitÄ , į kuriÄ V. P. ir valdyba atsižvelgė. Tik iÅ¡davus paskolas paaiÅ¡kėjo, jog įkeisto turto vertinimo paskolų komitetas realiai neatliko.

Dėl to valdyba kartu su jos pirmininku V. P. buvo suklaidinta. V. P. parodė, kad jei būtų žinojęs, jog paskolų komitetas savo funkcijų neatliko ir turto nevertino, jis tikrai nebūtų pritaręs paskolų suteikimui. V. P. pagrįstai manant, jog paskolų vadybininkė ir paskolų komitetas tinkamai vykdo savo pareigas, jam, kaip valdybos pirmininkui, nebuvo pagrindo nepasitikėti priimtais sprendimais ir atlikti papildomus patikrinimo veiksmus.9.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad paskolos gavėjo D.

V. veiksmai iÅ¡ BK 182 straipsnio 2 dalies buvo perkvalifikuoti į BK 206 straipsnio 1 dalį, numatančiÄ atsakomybę už kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimÄ ne pagal paskirtį ar nustatytÄ tvarkÄ . Perkvalifikavus nusikalstamÄ veikÄ , buvo netiesiogiai pripažinta, kad kredito unijos turtas iÅ¡duodant paskolas nebuvo iÅ¡Å¡vaistytas ar kitokiu bÅ«du prarastas. Be to, BK 206 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas ir veikÄ kvalifikuojantis požymis – didelės turtinės žalos padarymas kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui.

D. V. nuteisus pagal BK 206 straipsnio 1 dalį, akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijai jokia žala nebuvo padaryta. Byloje nėra pareikÅ¡tas joks civilinis ieÅ¡kinys.9.8. Kaip teigia apeliantas, V. P. veiksmai patys savaime nesuponavo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai asmenys sudaro sutartis dėl materialinių vertybių (paskolos, pirkimo pardavimo sutartis ir t.t.), tarp jų paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali pereiti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms papildomoms sÄ lygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, Nr. 2K-210/2012).

Å ios sÄ lygos susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena Å¡alių sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai apsunkintas, neperspektyvus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-285/2013, Nr. 2K-93/2013, Nr. 2K-518/2014). Kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių, sÄ lygos, bÅ«tinos baudžiamajai atsakomybei V.

P. atžvilgiu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį kilti, objektyviai net neegzistuoja. Pats (duomenys neskelbtini) kredito unijos veikimo modelis buvo savaime rizikingesnis nei Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų. Kooperatiniais veikimo pagrindais veikusi unija užtikrindavo savo narių (pajininkų) poreikių tenkinimÄ bei suteikdavo rizikingesnes paskolas tiems paskolos gavėjams, kurie dėl „netobulų“ mokumo įvertinimų neturėjo galimybių gauti kredito iÅ¡ bankų, todėl mažiaus palankesnėmis sÄ lygomis skolinosi iÅ¡ unijos.

Už tai unijai buvo mokamos didesnės palÅ«kanos, be to, paskolos gavėjai įsipareigodavo unijai trečdalį paskolos sumos laikyti kaip pajinį įnaÅ¡Ä . Todėl V. P. veiksmų pritariant paskolų iÅ¡davimui negalima vertinti kaip sÄ moningų ir akivaizdžiai nenaudingų. Skundžiamu nuosprendžiu nebuvo konstatuota, kad bÅ«tent dėl V. P. veiksmų buvo padaryta esminė žala kredito unijai ar jos indėlininkams, kas sÄ lygojo kredito unijos nemokumÄ . Taip pat neįrodyta, jog kredito unija (jos kreditoriai) Å¡iuo metu ar ateityje negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės prisiteisiant nuostolius arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai apsunkintas ar neperspektyvus.

PrieÅ¡ingai, abu paskolos gavėjai paskolas pripažįsta ir jas sutinka atlyginti, todėl Å¡ias paskolas vertinti kaip beviltiÅ¡kas nėra jokio teisinio pagrindo.9.9. Apibendrinant iÅ¡dėstytus apeliacinio skundo argumentus dėl BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, daroma iÅ¡vada, jog V. P. veiksmai galėjo bÅ«ti vertinami tik kaip civilinis deliktas, bet jokiu bÅ«du neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina ir naujausia teismų praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, kuriose kreditų unijų valdybos nariai ir paskolų komiteto nariai yra traukiami tik civilinėn atsakomybėn už tai, jog balsavo už paskolos iÅ¡davimÄ , nors paskolos gavėjo galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ turėjo vertinti kaip ekonomiÅ¡kai nepagrįstas, rizikingas, nesant aiÅ¡kių paskolos grÄ Å¾inimo Å¡altinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-623-186/2017).

Tuo pačiu nepagrįstai V. P. nuteisus pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, V. P. praktiÅ¡kai buvo atimta teisė ateityje gintis nuo kreditorių reikalavimų civilinio proceso tvarka.9.10. Taip pat skunde nesutinkama su V. P. nuteisimu pagal BK 229 straipsnį, kadangi V. P. veikoje nenustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir pasekmių bei jo kaltė padarius nusikaltimÄ . Veikos kvalifikavimui pagal BK 229 straipsnį nepakanka vien objektyvaus padarytos žalos ir jos dydžio konstatavimo, bÅ«tina nustatyti, kad bÅ«tent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimÄ , jokie kiti reikÅ¡mingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė, bei kaip netinkamu pareigų atlikimu sukelti padariniai atsispindėjo kaltininko sÄ monėje.

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad didelę žalÄ nulėmė V. P. veiksmai tariamai iÅ¡vaistant unijos turtÄ , pasireiÅ¡kę tuo, jog remiantis paskolų vadybininko surinkta informacija ir iÅ¡vadomis bei paskolų komiteto rekomendacijomis, kredito unijos valdybos pirmininkas V. P. kartu su kitais baudžiamojon atsakomybėn nepatrauktais valdybos nariais balsavo už dviejų inkriminuojamų paskolų iÅ¡davimÄ . Tačiau jau buvo pasisakyta dėl to, kad V. P. balsavo už paskolų iÅ¡davimÄ suklaidintas tiesiogine tyčia veikusios paskolų vadybininkės ir valdybos narės D.

Å . bei savo pareigas netinkamai atlikusių unijos paskolų komiteto narių. Balsuodamas už paskolų iÅ¡davimÄ V. P. pasitikėjo paskolų vadybininkės pateiktomis iÅ¡vadomis ir paskolų komiteto rekomendacijomis bei pagrįstai manė, jog jo veiksmai bei priimti sprendimai visiÅ¡kai atitinka Kredito unijų įstatymo nuostatas bei kitus teisės aktus. Taigi, balsuodamas už paskolų iÅ¡davimÄ V. P. negalėjo suvokti ir sugebėti įvertinti savo veikos (pritarimo paskolų iÅ¡davimui) padarinių.

Priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį nebuvo atsižvelgta į V. P. ankstesnio darbo vertinimus, unijoje iÅ¡dirbtÄ laikÄ , nuteistojo asmenybę, kad jis per Å¡eÅ¡erius darbo unijoje metus neturėjo drausminių (tarnybinių) nuobaudų, visada stengėsi gerai atlikti savo pareigas. 9.11. Be to, V. P. neatitinka BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo specialaus subjekto (valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens) sÄ vokos, kuri pateikta BK 230 straipsnyje. V. P. buvo privataus Å«kio subjekto – kredito unijos valdybos narys, jis valdybos pirmininko pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais, negaudamas darbo užmokesčio.

Privataus Å«kio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali bÅ«ti prilygintas valstybės tarnautojui, tačiau tokia iÅ¡vada turi bÅ«ti daroma įvertinus ne tik einamų pareigų formalų atitikimÄ BK 230 straipsnyje nurodytiems požymiams, bet ir jo padarytų veiksmų reikÅ¡mingumÄ valstybės tarnybai ar vieÅ¡iesiems interesams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013). Pagal Kredito unijų įstatymo nuostatas, kredito unijos veikla nėra susijusi su vieÅ¡ojo intereso tenkinimu, nes kredito unijos teikiamos paslaugos yra susijusios iÅ¡imtinai su jos pačios narių interesais, jų galimybe skolintis iÅ¡ unijos arba užsidirbti iÅ¡ indėlių gaunant palÅ«kanas.

Dėl Å¡ių aplinkybių V. P. negalėjo bÅ«ti prilygintas valstybės tarnautojui.9.12. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ne kiekvienas valstybės tarnautojo padarytas prieÅ¡ingas teisei elgesys, juolab neatsargus, yra vertinamas kaip nusikalstama veika, negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas, kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).9.13.

Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, V. P., iki galo neįsitikinęs paskolų vadybininkės pateiktos informacijos teisingumu bei paskolų komiteto iÅ¡vadų pagrįstumu (pakartotinai nepatikrinęs paskolos gavėjų finansinės bÅ«klės bei įkeičiamo turto vertės), pritarė atstovaujamos unijos sudaromiems rizikingiems paskolos ir laidavimo sandoriams. IÅ¡ to matyti, jog V. P. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas dėl to, kad netinkamai vykdė civilinio teisinio pobÅ«džio pareigas, todėl visų pirma už tokio pobÅ«džio pareigų nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ kyla atsakomybė pagal civilinės teisės normas.

Nagrinėjamoje byloje kredito unijos ir jos buvusio valdybos pirmininko, susieto su unija fiduciariniais santykiais, kilęs ginčas dėl galimai netinkamos veiklos atstovaujant unijos interesus, veiklos ekonominio neefektyvumo ir žalingumo aspektu pirmiausia turėjo bÅ«ti sprendžiamas prioritetÄ suteikiant civilinės teisės normoms. Taigi, dėl V. P. galimo neatidumo balsuojant už paskolų suteikimÄ sukelti neigiami padariniai galėjo ir turėjo bÅ«ti įvertinti patraukus V. P. drausminėn ir / ar civilinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134-489/2017).10.

Nuteistosios D. M. gynėjas advokatas Henrikas Mackevičius apeliaciniame skunde nurodo alternatyvius prašymus:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį, kurioje D. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 229 straipsnį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti D. M., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) nutarus neišteisinti D. M. dėl visų jai inkriminuotų veikos epizodų, prašoma D. M. išteisinti dėl paskolų D. V., I. K. ir I. A. suteikimo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

3) nusprendus neiÅ¡teisinti D. M., praÅ¡oma pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį dėl D. M. skirtos bausmės ir suÅ¡velninti jai nuosprendžiu paskirtÄ bausmę.10.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl D. M. nuteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡ esmės aptarti tik BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjekto požymiai, visiÅ¡kai neanalizuojant kitų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Skundžiamas nuosprendis didžiÄ ja dalimi atkartoja kaltinamojo akto teiginius, nepateikiant iÅ¡samesnių motyvų dėl įrodymų ir byloje nustatytų aplinkybių vertinimo. Asmuo pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik jeigu padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, tačiau D. M. pagal BK 229 straipsnį nuteista nenustačius visų minėtos nusikalstamos veikos sudėties požymių.10.2. Kaip nurodo apeliantas, BK 229 straipsnyje numatyta pavojinga veika pasireiÅ¡kia pareigų, numatytų teisės aktuose, neatlikimu ar jų atlikimu netinkamai.

Pirmosios instancijos teismas visuotinių ir lokalinių (duomenys neskelbtini) kredito unijos teisės aktų bei juose įtvirtintų pareigų neanalizavo, preziumuodamas, kad kaltinamajame akte nurodyti teisės aktai buvo pažeisti. Tačiau D. M. net negalėjo vykdyti dalies kaltinime nurodytų teisės aktuose įtvirtintų pareigų. Paskolų komiteto darbo reglamento 4.2.1. ir 4.2.4. punktuose numatytas reikalavimas darbÄ atlikti protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai yra bendro pobÅ«džio ir neįtvirtina jokių konkrečių pareigų, todėl kaltinimas nesilaikius Å¡ių reikalavimų yra nekonkretus.10.3.

Dėl pareigos dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose pažymima, kad iÅ¡ byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, jog paskolų komiteto posėdžiai realiai nevykdavo, kadangi kredito unijoje buvo susiformavusi praktika komiteto posėdžių nerengti – administracijos vadovė N. P. arba paskolų vadybininkė D. Å . apie paskolų iÅ¡davimo svarstymÄ praneÅ¡davo tik komiteto pirmininkui A. D., kuriam D. Å . pateikdavo asmenų, pageidaujančių gauti paskolas, paskolų bylas, su kuriomis A.

D. susipažindavo, D. Å . žodžiu paaiÅ¡kindavo visas svarbiausias aplinkybes (skolininko socialinę ir materialinę padėtį, paskolos sumÄ , terminÄ , tikslÄ , paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo bÅ«dus ir kt.). Å iame kontekste aktuali paskolų komiteto darbo reglamento 6.1 punkto nuostata, jog paskolų komiteto posėdžius Å¡aukia ir jiems pirmininkauja Å¡io komiteto pirmininkas. Paskolų komiteto pirmininko pareigas ėjęs A. D. nurodė, kad paskolų komiteto posėdžių neÅ¡aukė ir jiems nevadovavo.

D. M., bÅ«dama tik paskolų komiteto nare ir jam nevadovaudama, neturėjo galimybės daryti įtakos susiklosčiusiai praktikai, todėl negali atsakyti ir už reikalavimo dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose nesilaikymÄ .10.4. Gynėjo nuomone, Kredito unijų įstatymo 48 straipsnyje ir Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 12 punkte taip pat numatytas bendro pobÅ«džio draudimas kredito unijai skolinti lėšas įsigyjamo pajaus pajiniam įnaÅ¡ui. Å is reikalavimas gali bÅ«ti įgyvendinamas tik sukÅ«rus efektyvų paskolų kontrolės mechanizmÄ , bet D.

M. savarankiÅ¡kai negalėjo nei kontroliuoti nurodyto reikalavimo laikymosi, nei keisti kredito unijoje susiklosčiusios praktikos, kai paskolos dalimi buvo atliekami ir pajiniai įnaÅ¡ai. Be to, Å¡is reikalavimas numatytas pačiam juridiniam asmeniui – kredito unijai, kuri veikia per savo valdymo organus (valdybÄ ir administracijos vadovÄ ), o paskolų komitetas, kurio nare buvo D. M., nėra valdymo organas pagal Kredito unijų įstatymo 17 straipsnio 2 dalį.10.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kiekvienos paskolos suteikimas susideda iÅ¡ keturių etapų: pirmiausia paskolų vadybininkas surenka dokumentus apie paskolos praÅ¡ančio asmens finansinę bÅ«klę bei dokumentus, susijusius su paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonėmis, po to paskolų komitetas svarsto klausimÄ dėl pritarimo paskolos suteikimui, jei paskolų komitetas pritaria paskolos suteikimui, kredito unijos valdyba priima sprendimÄ dėl paskolos suteikimo, tačiau ir Å¡is sprendimas dar nereiÅ¡kia, kad paskola bÅ«tinai bus suteikta, nes iki paskolos iÅ¡mokėjimo paskolų vadybininkas pakartotinai atlieka paskolos praÅ¡ančio asmens patikrinimÄ ir tik po to valdybos įgaliotas asmuo kredito unijos vardu sudaro kredito sutartį su paskolos gavėju.10.6.

Atsižvelgiant į nustatytÄ paskolos suteikimo tvarkÄ , D. M. objektyviai negalėjo pažeisti Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktų, nes kliento bÅ«klės pradinį vertinimÄ atliko paskolų vadybininkai, o ne paskolų komitetas. Dėl 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19., 19.4., 24 punktų nuostatų pažeidimo D. M. iÅ¡ viso negalėjo bÅ«ti kaltinama, nes Å¡io teisės akto adresatas yra visa kredito įstaiga (bankas), o ne konkretus kredito įstaigos darbuotojas.

Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 28 punkte nurodyti dokumentai, kuriuos paskolų vadybininkui privalo teikti paskolos praÅ¡antis asmuo, tuo tarpu D. M. nebuvo paskolų vadybininkė. Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 ir 62 punktų reikalavimų D. M. taip pat nepažeidė, nes esant mažesnei paskolos ir įkeičiamo turto vertės proporcijai, laidavimai ir kitos papildomos paskolų grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonės bÅ«davo reikalaujamos iÅ¡ skolininkų. Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.6. punktuose numatytos ne paskolų komiteto nario pareigos, bet paskolų komiteto funkcijos.

Kita vertus, kaip byloje buvo nustatyta, paskolų komiteto posėdžio protokolus atveždavo pasiraÅ¡yti D. M. jau paruoÅ¡tus ir pasiraÅ¡ytus pirmininko A. D., taip pat gavus N. P. patvirtinimÄ , kad surinkti duomenys rodo, jog paskolos gali bÅ«ti suteikiamos, todėl jokios D. M. kaltės dėl paminėtų teisės aktų pažeidimų nėra.10.7. Gynėjo teigimu, net konstatavus, jog D. M. nesilaikė jai nustatytų pareigų, bÅ«tina įvertinti, ar padaryti pažeidimai iÅ¡ tiesų yra tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamoji atsakomybė galima tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, baudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad negali bÅ«ti pritarta tokiai baudžiamojo įstatymo taikymo praktikai, kai asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams, administraciniams ar drausminiams teisiniams santykiams, yra vertinamas kaip nusikalstamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011). 10.8.

Apelianto manymu, D. M. netinkamas veikimas nėra tiek pavojingas, kad užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Visų pirma, nenustatyta, kokia buvo padaryta ir ar iÅ¡ viso buvo padaryta turtinė žala kredito unijai, joks civilinis ieÅ¡kinys byloje nepareikÅ¡tas, iÅ¡ esmės padaryta žala buvo grindžiama tik deklaratyviais valstybinio kaltinimo argumentais. Tuo labiau kad D. M. nebuvo vienintelis asmuo, priimantis sprendimus dėl pritarimo paskolos suteikimui, D. M. bÅ«davo pateikiami paskolos svarstymo protokolai, kuriuos jau bÅ«davo pasirašęs paskolų komiteto pirmininkas A.

D., be to, Å¡iuos dokumentus D. M. pateikdavo N. P., kuria D. M. pasitikėjo, o informacijÄ apie paskolos gavėjÄ , įkeičiamÄ turtÄ ir kitas su paskolos gavimu susijusias aplinkybes surinkdavo paskolų vadybininkai. Taigi, D. M. tariamus paminėtų teisės aktų pažeidimus padarė ne dėl didelio aplaidumo, o dėl pasitikėjimo kredito unijoje veikusia paskolų suteikimo kontrolės sistema.10.9. Taip pat nurodoma, kad D. M. negali bÅ«ti laikoma BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu – valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu.

Asmens prilyginimÄ valstybės tarnautojui lemia du požymiai:

1) darbas privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla; ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas). Tačiau vien tik formalaus atitikimo BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytiems požymiams nepakanka, bet turi bÅ«ti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su vieÅ¡ojo intereso užtikrinimu ir Å¡ios veiklos netinkamas vykdymas reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

D. M. neatitinka nei vieno iÅ¡ požymių, pagal kuriuos asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui. D. M. nesivertė profesine veikla, neturėjo jokių administracinių įgaliojimų, t. y. įgaliojimų duoti privalomus vykdyti nurodymus ne tik jai nepavaldiems asmenims, bet ir bet kuriems kitiems asmenims, paskolų komiteto sprendimas pritarti paskolos suteikimui yra tik patariamojo pobÅ«džio, o galutinį sprendimÄ priima kredito unijos valdyba, taip pat D. M. neturėjo teisės veikti ir neveikė kredito unijos vardu, ji nei pagal einamas pareigas unijoje, nei pagal įgaliojimÄ (nes jokio įgaliojimo jai nebuvo iÅ¡duota) negalėjo sudaryti jokių sandorių kredito unijos vardu, D.

M. veikla nebuvo susijusi su viešųjų paslaugų teikimu, kaip tai numatyta Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, kadangi kredito unijų veikla, nors ir kontroliuojama valstybės institucijų, vykdoma privačių asmenų ir ja įgyvendinami ne viešieji, o privačių asmenų (kredito unijų narių) interesai, šiems asmenims skolinantis lėšas, skirtingai nuo kitų rūšių finansų įstaigų, kredito unija paskolas gali suteikti tik unijos nariui.10.10. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl D.

M. priskyrimo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui. Skundžiamame nuosprendyje nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtų baudžiamųjų bylų Nr. 2K-5/2012, 2K-P-89/2014 ir kt. aplinkybės (pagal užimamas pareigas ir turimus įgaliojimus) iÅ¡ esmės neatitinka nagrinėjamos bylos aplinkybių. Nors teismas konstatavo, kad žalÄ patyrė visi kredito unijos nariai, tačiau nei D. M., nei kiti nuteistieji tuo nebuvo kaltinami, kita vertus, jokių civilinių ieÅ¡kinių byloje nėra pareikÅ¡ta.

Vien tai, kad (duomenys neskelbtini) kredito unija yra kredito įstaiga ir veikia pagal licencijÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog kredito unijoje dirbusios D. M. veikla yra susijusi su vieÅ¡u interesu. 10.11. Pažymima, kad didelė žala yra bÅ«tinasis BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis. Nei D. M., nei kitiems nuteistiesiems nebuvo inkriminuotas turtinės žalos kredito unijai padarymas, veikos apraÅ¡yme nurodyta tik tai, kad dėl D. M. veikų kredito unija prisiėmė nepagrįstai didelę rizikÄ , kas neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatytos turtinės žalos sÄ vokos ir kÄ galima suprasti tik kaip tikimybę turtinei žalai atsirasti, bet ne realiai patirtÄ Å¾alÄ .

Kaltinime nurodyta žala neatitinka ir teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos kriterijų. Nustatant, ar buvo padaryta didelė neturtinė žala atsižvelgiama į padarytos veikos pobÅ«dį (ar padaryti teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai), kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, kaip nukentėjusieji vertina pareigÅ«no padarytÄ veikÄ , nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos, įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2007, 2K-351/2013 ir kt.).

Sprendžiant, ar D. M. padarė didelę neturtinę žalÄ nebuvo atsižvelgta į tai, kad D. M. neturėjo galimybių užtikrinti didelės dalies kaltinime nurodytų teisės aktų laikymosi, D. M. (duomenys neskelbtini) kredito unijoje neužėmė vadovaujančių pareigų, jos sprendimai savaime nelėmė paskolų suteikimo ar atsisakymo jas suteikti, be to, kaip minėta, D. M. veikė pasitikėdama kitais, aukÅ¡tesnes pareigas ėjusiais kredito unijos darbuotojais, pagal unijoje susiklosčiusiÄ praktikÄ , nors D.

M. inkriminuota veika padaryta 2011 metų kovo-spalio mėnesiais, bet veika yra susijusi tik su 8 paskolų suteikimu skirtingiems asmenims, byloje nėra nukentėjusiųjų ir niekas nėra pareiškęs turtinių ar kitokių pretenzijų dėl padarytos žalos, nei buvo nurodyta kaltinime, nei bylos nagrinėjimo metu buvo įrodyta, kad dėl nagrinėjamų veikų buvo sukeltas didelis visuomenės pasipiktinimas, nepasitikėjimas (duomenys neskelbtini) kredito unija ar rezonansas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, laikytina, kad jokios (nei turtinės, nei neturtinės) žalos dėl D.

M. veikos nebuvo padaryta.10.12. Be to, pagal BK 2 straipsnio 4 dalį, asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. D. M. inkriminuotų Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.3., 3.1.4. ir 3.1.6. punktų pažeidimų kontekste, svarbu nustatyti, ar D. M. faktiÅ¡kai galėjo įvykdyti jai nustatytas pareigas. D. M., kaip ir kiti paskolų komiteto nariai, nėra profesionalÅ«s turto vertintojai, todėl savarankiÅ¡kai įkeičiamo turto įvertinti negali, kartu neturint specialių žinių ir turto vertintojo kvalifikacijos sunkiai įgyvendinama ir pareiga iÅ¡analizuoti ir patik-rinti profesionalaus turto vertintojo atliktÄ Ä¯keičiamo turto vertinimÄ .

Garantijos, laidavimo ir paskolos patikimumo patikrinimas iÅ¡ esmės susijęs su tuo, kokį turtÄ turi garantas, laiduotojas ir pats skolininkas, bet D. M. nebuvo suteikta prieiga prie duomenų bazių ir teisė rinkti duomenis apie skolininkÄ ar kitus asmenis. Pareiga patvirtinti finansinės bÅ«klės įvertinimo rezultatus, neturint paminėtų įgaliojimų, žinių ir savarankiÅ¡kos prieigos prie duomenų bazių, savaime yra formali, kadangi tokiu atveju patvirtinamas tik paskolų vadybininko, turinčio tokiÄ prieigÄ , atliktas darbas.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad didelės dalies nustatytų pareigų D. M. faktiÅ¡kai negalėjo įvykdyti, todėl negalima ir jos baudžiamoji atsakomybė.10.13. Byloje nenustatytas ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys tarp D. M. veikos ir didelės žalos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nors D. M. nėra inkriminuotas bendrininkavimas su kitais nuteistaisiais, bet pagal kaltinimÄ , sprendimus pritarti nepagrįstai rizikingų paskolų iÅ¡davimui D. M. priėmė kartu su kitais paskolų komiteto nariais A.

D. ir M. N.. Visgi BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali bÅ«ti padaroma tik dėl neatsargumo, o bendrininkavimas yra tyčinis asmenų susitarimas atlikti nusikalstamÄ veikÄ ir pasiekti nusikalstamÄ tikslÄ . Neatsargios kaltės atveju asmuo arba nenori sukelti padarinių, arba nemano, kad jie kils, t. y. veikÄ darantis asmuo neturi nusikalstamo tikslo, dėl kurio pasiekimo galėtų susitarti su kitu asmeniu. Taigi, bendrininkavimas Å¡iuo atveju yra negalimas, todėl D. M. veiksmų įtaka kilusiems padariniams vertintina atskirai nuo kitų asmenų veiksmų.

Kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų teisės aktų, reglamentuojančių kredito unijos paskolų komiteto ir valdybos įgaliojimus, paskolų suteikimo tvarkÄ , D. M., kaip paskolų komiteto narės, sprendimas pritarti paskolos suteikimui nėra nei galutinis, nei lemiamas arba privalomas kitiems kredito unijos organams ir darbuotojams. Galutinį sprendimÄ dėl paskolos suteikimo priima valdyba, o paskolų komitetas turi tik patariamÄ jÄ funkcijÄ paskolų teikimo klausimais, paskolų komiteto sprendimas jokiu bÅ«du neįpareigoja valdybos priimti tokį patį sprendimÄ .

Be to, po paskolų vadybininko atliekamo duomenų surinkimo, paskolų komiteto pritarimo ir valdybos sprendimo iÅ¡duoti paskolÄ atliekama pakartotinio patikrinimo procedÅ«ra, patikrinant ar nebus pažeisti paskolų suteikimo reikalavimai (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 42 punktas). Paskolų komiteto darbo reglamento 6.6. punkte numatyta, kad komiteto nariai turi lygias balsavimo teises, o balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas yra komiteto pirmininko balsas. Todėl D. M. pritarimas tam tikros paskolos suteikimui nelemia bendro komiteto pritarimo.

Å iame kontekste atsižvelgtina į jau aptartas aplinkybes, kai D. M. bÅ«davo pateikiami jau komiteto pirmininko A. D. pasiraÅ¡yti protokolai. Aptartas paskolų iÅ¡davimo kontrolės mechanizmas, paskolų komitetÄ ir jo narius daro tik tarpine ir neesmine (formaliÄ ja) grandimi paskolos suteikimo procese, todėl D. M. veiksmai negali bÅ«ti laikomi susiję priežastiniu ryÅ¡iu su nepagrįstai rizikingų paskolų, tariamai pakenkusių (duomenys neskelbtini) kredito unijos autoritetui, suteikimu. Netgi ir kaltinime nurodyta, kad paskolų komitetas tik leido valdybai svarstyti klausimÄ dėl paskolos suteikimo ar nesuteikimo.10.14.

Bylos nagrinėjimo teisme metu prokuroras pateikė praÅ¡ymÄ pakeisti D. V., I. K., I. A. veikų kvalifikavimÄ , perkvalifikuojant veikas pagal BK 206 straipsnio 1 dalį ir nurodant, kad Å¡ie nuteistieji iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos gautas paskolas panaudojo savo nuožiÅ«ra, o ne pagal sutartyse nurodytÄ paskirtį. Pakeistuose kaltinimuose nebėra nurodyta, kad Å¡ie asmenys pateikė netikslius duomenis apie save ir savo turtÄ ar nepateikė dalies duomenų. Gynėjo vertinimu, taip buvo pripažinta, jog D.

V., I. K., I. A. teisėtai gavo paskolas, tik neteisėtai jas panaudojo. D. M. nebuvo nuteista kaip D. V., I. K. ir I. A. bendrininkė darant BK 206 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nenustatyta ir tai, kad D. M. bÅ«tų atsakinga už kredito unijos narių gautų paskolų panaudojimo kontrolę, todėl D. M. iÅ¡ kaltinimo turėjo bÅ«ti paÅ¡alinti su minėtais nuteistaisiais susiję nusikalstamos veikos epizodai. Kartu teismo sprendimas nuteisti D. V., I. K., I. A. pagal BK 206 straipsnio 1 dalį paneigia Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 23 d. ir 2017 m. kovo 17 d. teismo baudžiamaisiais įsakymais, kuriais nuteisti M.

N. ir D. Š., nustatytas aplinkybes.10.15. Skunde nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bausmės skyrimo D. M.. Priešingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, D. M. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, o ne nesunkus. Nusikalstamos veikos priskyrimas pavojingesnių nusikaltimų kategorijai neabejotinai turėjo įtakos paskirtai bausmei, todėl D. M. skirtina dar švelnesnė bausmė.11. Nuteistoji K. Š. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus:

1) Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį panaikinti ir jÄ iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; arba 2) konstatavus, jog K. Å . veiksmuose buvo BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių, atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo pagal BK 37 straipsnį arba pagal BK 36 straipsnį.11.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas.

Apygardos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netinkamai įvertino faktinius duomenis byloje. Taip pat teismas neteisingai aiÅ¡kino BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurių visuma yra pagrindas patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, turinį, nepagrįstai K. Å . pripažino BK 229 straipsnio subjektu, taip netinkamai pritaikydamas baudžiamÄ jį įstatymÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių draudžiama priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Be to, skundžiamame nuosprendyje (1 ir 87 lapuose) nurodoma, kad K. Å . yra kaltinama nusikaltimų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, padarymu, pripažįstama, jog Å¡i veika yra įrodyta, tačiau kaltinamajame akte K. Å . nebuvo inkriminuotas Å¡is nusikaltimas. Tai parodo kaip apygardos teismas aplaidžiai ir nesigilindamas į bylos aplinkybes, netinkamai atliko savo pareigÄ objektyviai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ bei priimti teisingÄ ir teisėtÄ nuosprendį.11.2.

Teigiama, kad K. Š. negali būti laikoma BK 229 straipsnyje numatytos veikos subjektu. Nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog vien tik asmens darbo juridiniame asmenyje (taip pat ir privačiame) ar vertimosi profesine veikla nepakanka tokį asmenį BK 230 straipsnio 3 dalies prasme pripažinti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, toks asmuo taip pat privalo turėti atitinkamus įgaliojimus.

Administracinių įgaliojimų turėjimas pagal BK 230 straipsnio 3 dalį iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su vieÅ¡ojo administravimo veikla. Valstybės tarnautojui BK 230 straipsnio 3 dalies prasme gali bÅ«ti prilyginamas ne bet kuris asmuo, kurio darbas ar profesinė veikla reiÅ¡kia viešųjų paslaugų (kaip tai suprantama pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymÄ ) teikimÄ .

Å is darbas ar profesinė veikla turi bÅ«ti susijusi su teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų veiksmų atlikimu, t. y. iÅ¡ esmės tokių, kuriais bÅ«tų siekiama užtikrinti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . Taip pat ir privataus Å«kio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali bÅ«ti prilygintas valstybės tarnautojui, prieÅ¡ tai tinkamai įvertinus jo padarytų veiksmų reikÅ¡mingumÄ valstybės tarnybai ar vieÅ¡iesiems interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-P-89/2014).

VieÅ¡uoju interesu laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir iÅ¡reiÅ¡kiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos esminės Å¡ių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybÄ , teisingÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ procesÄ ).11.3.

K. Å . nurodo, kad ji kredito unijoje dirbo sÄ skaitų vadybininkės – kasininkės pareigose, t. y. nebuvo unijos vadovė, valdybos narė, paskolų komiteto narė, unijoje neužėmė jokių svarbių pareigų, teismas nenustatė, jog K. Å . bÅ«tų turėjusi įgaliojimus ne kredito unijoje dirbantiems asmenims, tokių įgaliojimų K. Å . neturėjo ir neturi. Atsižvelgiant į Kredito unijų įstatyme pateiktÄ kredito unijos apibrėžimÄ akivaizdu, kad kredito unijos veikla nėra susijusi su vieÅ¡ojo intereso tenkinimu.

Kredito unija yra įstaiga, kuri užsiima Kredito unijų įstatyme nurodytomis veiklomis, kredito unijos teikiamos paslaugos yra susijusios su kredito unijos narių interesais, galimybe patiems skolintis iš unijos arba uždirbti iš skolinimų gaunant palūkanas. Kredito unijos veikla neatspindinti ir neišreiškia pamatinių visuomenės vertybių, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Byloje nagrinėjamu atveju, (duomenys neskelbtini) kredito unijoje buvo veikiama ir siekiama asmeninių interesų gerinimo ir tenkinimo, asmenų suinteresuotumas ir stojimas į kredito unijas yra grindžiamas jų pačių gerbūvio užtikrinimu, o ne valstybės ar savivaldybių interesų tenkinimu.

Kredito unija disponuoja privačiu kapitalu, todėl paskolos daugeliu atveju bÅ«davo iÅ¡duodamos pasitikėjimo pagrindu.11.4. Taip pat nurodoma, kad K. Å ., kaip sÄ skaitų vadybininkė – kasininkė, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie BK 229 straipsnio kontekste galėtų bÅ«ti pripažinti nusikalstamais. K. Å . savo pareigas atliko sÄ Å¾iningai, kaip ir numatyta jos pareigybėse, vykdė administracijos vadovo nurodymus. Kaip paaiÅ¡kino nuteistoji, 2011 m. rugsėjo 29 d. ir 2011 m. spalio 7 d. administracijos vadovė N. P. nurodė užpildyti anketas – finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimus, kuriose prie kiekvienos grupės reikėjo parinkti po vienÄ labiausiai tinkantį teiginį atsižvelgiant į jai duotose paskolų gavėjų V.

S. ir A. J. užpildytose paraiÅ¡kose gauti kreditÄ suraÅ¡ytus duomenis (amžius, Å¡eimyninė padėtis, gyvenamoji vieta, iÅ¡silavinimas ir kt.). Taigi, K. Å . atliko grynai techninio pobÅ«džio darbÄ . K. Å . pati nepildė paskolų ėmėjų paraiÅ¡kų, su jais nebendravo, nes nėra paskolų vadybininkė, todėl neturėjo pagrindo netikėti nurodytais duomenimis. Tai, kad paskolų ėmėjai paraiÅ¡kose pateikė ar nepateikė vienokius ar kitokius duomenis yra jų atsakomybė, o Å¡iuos duomenis galėjo patikrinti tik paskolų vadybininkas.

PrieÅ¡ingai nei nurodyta kaltinime, K. Å ., kaip sÄ skaitų vadybininkė – kasininkė, neturėjo jokių įgaliojimų veikti (duomenys neskelbtini) kredito unijos vardu. K. Å . pareigos apėmė pinigų priėmimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ , įvairių operacijų su pinigais atlikimÄ , dienos pabaigoje pinigų grÄ Å¾inimÄ vyr. kasininkui, savo pareigas ji atliko tinkamai ir iÅ¡ vadovų nebuvo gavusi jokių nusiskundimų. Tuo labiau kad K. Å . užpildyta anketa – finansinės skolininko bÅ«klės įvertinimas, nėra reikÅ¡mingas ir svarbus dokumentas iÅ¡duodant kreditÄ , sprendimÄ suteikti ar nesuteikti paskolÄ priima paskolų komitetas, valdyba.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. Å . veiksmai – užpildyti, apibraukti rutuliukais anketoje esančius labiausiai tinkančius teiginius, buvo nesvarbÅ«s ir laikytini mažareikÅ¡miais.11.5. Taip pat byloje neįrodyta, kad K. Å . numatė padarinių kilimo galimybę ir nors jų nenorėdama, bet sÄ moningai leido Å¡iems padariniams kilti. Nuteistoji teigia, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes jokių nusikalstamų padarinių nenumatė ir net neturėjo galimybės numatyti. Nenustatytas ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp K.

Å . inkriminuotos veikos ir grėsmės kredito unijos veiklos stabilumo atsiradimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-942/2016).11.6. Skunde pažymima, kad kaltinime remiamasi Lietuvos banko valdybos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 149 patvirtintais Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo organizavimo nuostatais, tačiau Å¡is teisės aktas pritaikytas komercinių bankų veiklai, o ne kredito unijų veiklai kontroliuoti. Kredito unijų veiklÄ reglamentuoja Kredito unijų įstatymas, unijos įstatai.

Taip pat prokuroras dirbtinai bando sutapatinti kredito unijos administracijos darbuotojus, valdybÄ , paskolų komiteto narius su valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Be to, kaltinimo teiginys apie K. Å . veiksmais padarytÄ didelę žalÄ valstybei ir kredito unijai yra deklaratyvus, nenurodomos jokios aplinkybės, patvirtinančios didelės žalos padarymÄ . PrieÅ¡ingai, skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad valstybė ir kredito unija patyrė nuostolių neatitinka teisybės, nes kredito unija byloje civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, toliau sėkmingai dirbo iki 2017 m. pavasario, t. y. apie 6 metus.

Dėl nurodytų aplinkybių kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3, 4 punktų reikalavimų, kadangi kaltinamojo akto turinys neatitinka duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas.11.7. Nuteistosios teigimu, jai iÅ¡kelta baudžiamoji byla vertintina kaip susidorojimas su kredito unijos bendruomene ir kredito unijos persekiojimas, K. Å . nuomone, prasidėjęs dėl to, kad kredito unijų priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos iÅ¡ kredito unijos vadovų negavo siekiamos naudos – kyÅ¡io.11.8. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad baudžiamoji byla tęsiasi beveik 5 metus, vien baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas K.

Å . ir jos Å¡eimai buvo sunkus iÅ¡bandymas, kadangi nuteistoji anksčiau nėra turėjusi problemų su teisėsauga. Be to, jeigu neteisėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas bÅ«tų paliktas galioti, tai K. Å . negalėtų toliau dirbti savo darbe – Bendrajame pagalbos centre. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas galėjo spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimÄ pagal BK 36 ar 37 straipsnius, kai asmuo dėl aplinkybių pasikeitimo tampa nepavojingas arba dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo.12.

Nuteistoji R. G. apeliaciniame skunde pateikia alternatyvius prašymus:

1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį ir R. G. dėl kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

2) konstatavus, kad nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui;

3) konstatavus, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylÄ , panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį ir perduoti bylÄ prokurorui;

4) perkvalifikuoti R. G. veikÄ iÅ¡ BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 207 straipsnį ir atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo pagal BK 37 straipsnį arba pagal BK 36 straipsnį.12.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , ko pasėkoje R. G. buvo nepagrįstai pripažinta kalta ir nuteista dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Taip pat skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, kadangi motyvuojamoje dalyje apsiribota tik bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų įrodymų išdėstymu, nenurodant jokių įrodymų vertinimo motyvų, iš kurių būtų aišku, kokie įrodymai kokias aplinkybes pagrindžia, kodėl atmetami kiti įrodymai. Toks pažeidimas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis turi būti panaikintas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų.

Be to, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu paskirta 200 MGL dydžio bauda, tačiau šį nuosprendį R. G. yra apskundusi kasacine tvarka ir kuris gali bÅ«ti panaikintas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.12.2. Pažymima, kad konstitucinis teisingumo principas suponuoja reikalavimÄ teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingus sprendimus. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo turinį sudaro garantijos, kad bylÄ nagrinėjantis teismas nėra suinteresuotas bylos baigtimi vienos iÅ¡ Å¡alių naudai ir dėl to nekyla pagrįstų abejonių. Pagal teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principÄ reikalaujama, kad nagrinėjantis bylÄ teisėjas su abiem proceso Å¡alimis elgtųsi vienodai, nerodydamas nei vienai iÅ¡ jų palankumo, nebÅ«tų suinteresuotas priimti vienai iÅ¡ Å¡alių palankų sprendimÄ . Tačiau Å¡iuo atveju, nagrinėjant bylÄ , buvo pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai dėl kaltinamojo teisių į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .

Todėl skundžiamas nuosprendis negali būti teisėtu ir pagrįstu bei turėtų būti panaikintas, o byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.12.3. Nuteistosios teigimu, nagrinėjamoje byloje priimtas skundžiamas nuosprendis neatitinka imperatyvių BPK 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, kadangi nuosprendžio nustatomojoje dalyje, kurioje teismas turėtų konstatuoti ir aprašyti bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytas, įrodyta pripažintas, nusikalstamos veikos aplinkybes, to nėra padaryta, o tik apsiribota visų aplinkybių pažodiniu perkėlimo iš kaltinamojo akto.

Taigi, bylos nagrinėjimas teisme vyko formaliai, nesigilinant ir neanalizuojant inkriminuotų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, skundžiamas nuosprendis priimtas neatsižvelgiant į teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, o remiantis iÅ¡imtinai kaltinamajame akte nurodytais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad byloje paklausti liudytojai patvirtino, jog žemės sklypÄ nusipirko pati V. Å ., o R. G. sudarant sandorį pas notarÄ nedalyvavo, kredito unijos vadovė N. P. irgi nurodė, kad V.

Å . viena atvyko į unijÄ bei užpildė praÅ¡ymÄ ir paraiÅ¡kÄ kreditui gauti, bet teismas be jokio pagrindo rėmėsi tik melagingais V. Å . parodymais. NeiÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡tyrimas, kaltinamojo akto perraÅ¡ymas ir su tuo sietinas sÄ moningas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas sudaro pakankamÄ pagrindÄ pripažinti, jog nagrinėdamas bylÄ teismas pažeidė rungimosi principÄ ir palaikė tik kaltinimo pusę. Taip pat teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas buvo pažeistas yra bylos nagrinėjimo teisme metu.

BylÄ nagrinėjusio teisėjo paskolų gavėjų ir kredito unijos vadovų veiksmų moralizavimas, pasisakymas dėl kaltinamųjų pasirinktų gynybos taktikų, neabejotinai vertintinas kaip iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas, nusistatymas prieÅ¡ kaltinamuosius, jų parodymų įrodomosios reikÅ¡mės menkinimas.12.4. Anot nuteistosios, nagrinėjamoje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes nusikalstamos veikos yra apraÅ¡ytos netinkamai, t. y. nedetalizuojant R. G. vaidmens ir atliktų konkrečių neteisėtų veiksmų, sudarančių sukčiavimo nusikaltimo sudėtį.

Be to, kadangi kaltinamajame akte nurodytos aplinkybės buvo pažodžiui perkeltos ir į skundžiamÄ nuosprendį, todėl ir byloje priimtas nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Tiek iÅ¡ kaltinamojo, tiek ir iÅ¡ nuosprendyje įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų turinio nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du (kokiais savo veiksmais) R. G. realizavo sukčiavimo nusikaltimo sudėtį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti, todėl Å¡i aplinkybė turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai atskleista ir apraÅ¡yta nuosprendyje, bet to skundžiamame nuosprendyje nėra padaryta.

Taip pat neaišku, kas laikytinas nukentėjusiuoju dėl R. G. veiksmų, kadangi nei vienu iš jai inkriminuotų atvejų paskolas gavę asmenys – J. G. ir V. Š. – nėra parašę pareiškimų R. G. atžvilgiu, nėra pripažintos nukentėjusiosiomis, neinicijavo sudarytų paskolos sutarčių nutraukimo. Byloje civilinio ieškinio nėra pareiškusi ir kredito unija. Neįrodyta ir R. G. tyčia, nenustatyta, ko siekė nuteistoji sudarant paskolos sutartis. R. G. tyčios sukčiauti nepatvirtina vien tai, kad paskolos gavėja V.

Å ., vengdama prisiimtų prievolių kredito unijai įvykdymo, Å¡meižia R. G.. Konstatavus aptartus pažeidimus ir nusprendus, jog padarytų pažeidimų negalima iÅ¡taisyti bylÄ nagrinėjant teisme, byla turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inta prokurorui kaltinamojo akto trÅ«kumams Å¡alinti vadovaujantis BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Teismų praktikoje analogiÅ¡koje byloje taip pat buvo konstatuotas nuosprendžio neatitikimÄ BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams, kai nebuvo atskleista, kaip pasireiÅ¡kė apgaulė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-408/2009).12.5.

Skunde tvirtinama, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokiÄ veikÄ pripažinti nusikaltimu ir taikyti pačiÄ griežčiausiÄ priemonę – kriminalinę bausmę. KiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.).

Negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Sprendžiant, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas, be to, svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės yra prieÅ¡ingos. Byloje nėra nukentėjusiųjų, nėra pareikÅ¡ta civilinių ieÅ¡kinių. Dalis J. G. kredito yra grÄ Å¾inta, kredito grÄ Å¾inimo įmokos unijos bankroto administratoriui kiekvienÄ mėnesį yra mokamos ir dabar. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad R. G. nėra kaltinama dokumentų, kurių pagrindu iÅ¡duota paskola, klastojimu. Taigi, R. G., neprisidėjusi prie dokumentų klastojimo, nebÅ«dama nei paskolų komiteto, nei valdybos narė, nei administracijos vadovu, negalėjo panaudoti jokios apgaulės paskolai gauti.

Å iuo atveju R. G. nuteista už tai, kad po paskolos iÅ¡davimo trumpam (dėl ligos, mokslų ir t.t.) buvo sutrikęs kredito grÄ Å¾inimas.12.6. R. G. nuomone, nesant nukentėjusiųjų ir pareikÅ¡tų ieÅ¡kinių, taip pat nesant jokių įrodymų, kad dėl R. G. veiksmų kredito unija ar Lietuvos valstybė patyrė žalÄ , byloje nagrinėjami teisiniai santykiai laikytini civiliniais ir visi klausimai turi bÅ«ti sprendžiami civiline tvarka. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nei R. G., nei jos dukra J.

G. niekada neneigė paskolos iÅ¡davimo fakto ir nevengė civilinės atsakomybės pagal prisiimtas prievoles. Prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas Å¡iuo atveju sudaro pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo bÅ«dus. Vienas iÅ¡ kompensacinių mechanizmų, skolininkui ne laiku įvykdžius savo prievolę, yra palÅ«kanos, įtvirtintos CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Tuo labiau kad J. G. vėluojant grÄ Å¾inti kreditÄ , buvo skaičiuojami delspinigiai, kurie yra sumokėti, dėl to dar papildomai taikyti baudžiamÄ jÄ atsakomybę notariÅ¡kai patvirtinto įgaliojimo pagrindu veikusiai R.

G. nėra pagrindo.12.7. Skunde pažymima ir tai, kad tais atvejais, kai kaltininkas apgaule gauna paskolÄ (kreditÄ ) neturėdamas tyčios jos neatlygintinai įgyti, bet turėdamas tikslÄ panaudoti pagal paskirtį, jo veika nesudaro sukčiavimo sudėties, o kvalifikuojama kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnį. Tokiu atveju veikÄ kvalifikuoti kaip sukčiavimÄ bÅ«tų galima tik nustačius, kad jau imdamas paskolÄ (kreditÄ ) kaltininkas turėjo iÅ¡ankstinį tikslÄ jos negrÄ Å¾inti. Tokių duomenų, kad R.

G. siekė neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ , byloje nėra. Kita vertus, byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina ir BK 207 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Veikdama pagal dukros iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ R. G. praÅ¡yme gauti paskolÄ nurodė visus teisingus duomenis. Byloje nustatyta, kad kredito unijai buvo įkeista žemė, buvo siekiama daryti detaliuosius planus, keisti paskirtis, naudoti gautÄ kreditÄ bÅ«sto remontui.12.8. Skunde dėl V. Å . nusikalstamos veikos epizodo nurodoma, kad V.

Å . pati kredito unijoje pildė praÅ¡ymÄ kreditui gauti, pasirašė pinigų gavimo orderį, pinigus iÅ¡mokėjusi kasininkė patvirtino, kad pinigai buvo iÅ¡mokėti V. Å ., todėl nebuvo jokio pagrindo už V. Å . iÅ¡duotÄ paskolÄ nuteisti R. G.. Nuteistoji R. G. nežino, kur V. Å . panaudojo gautÄ kreditÄ , tačiau jai žinoma, kad duoti melagingus parodymus V. Å . įkalbėjo R. K., kuri pyksta ant R. G., nes ji iÅ¡varė jÄ iÅ¡ nuomojamo buto dėl girtuokliavimo ir nuomos nemokėjimo. Kiek žinoma R.

G., V. Å . irgi mokėdavo kredito įmokas unijai, be to, pati R. G. ir pati V. Å . praÅ¡ymu yra vežusi pinigus sumokėti unijai. V. Å . taip pat yra praÅ¡iusi surasti asmenį, kuris padarytų žemės sklypo detalųjį planÄ , tam net iÅ¡davė įgaliojimÄ R. G., bet detalusis planas taip ir liko neparengtas. R. G. nuomone, teismas nepagrįstai akivaizdžiai suinteresuotos iÅ¡vengti prisiimtų prievolių vykdymo V. Å . parodymus vertino kaip teisingus, nors jokie kiti įrodymai nepatvirtina V. Å . parodymų, kad R.

G. apgavo V. Å . ir iÅ¡ jos gavo pinigus, gautus kaip paskolÄ .12.9. Be to, byla tęsiasi jau beveik 5 metus, per šį laikÄ labai pablogėjo R. G. sveikata (nustatytas neįgalumas, 35 procentų darbingumas), papildomai atsižvelgus į tai, kad veika nesukėlė jokių pasekmių ar žalingų padarinių, valstybės biudžetui ir unijai žala nebuvo padaryta, J. G. kreditas yra mokamas, todėl perkvalifikavus veikÄ iÅ¡ BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 207 straipsnį, R. G. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 straipsnį ir / ar BK 37 straipsnį.13.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. D. ir jo gynėja advokatė E. Žilėnienė prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistoji R. G. ir jos gynėjas advokatas S. Nalivaika prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistoji K. Å . ir jos gynėja advokatė E. Å ajaukaitė prašė nuteistosios apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistoji N. P. ir jos gynėjas advokatas M. Navickas prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo V. P. gynėjas advokatas R.

Skėrys prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistosios D. M. gynėjas advokatas H. Mackevičius prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundÄ tenkinti, valstybinį kaltinimÄ byloje palaikantis prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.14. Nuteistųjų A. D., K. Å . bei nuteistųjų V. P., N. P., D. M. gynėjų apeliaciniai skundai tenkinami iÅ¡ dalies. Nuteistosios R. G. apeliacinis skundas atmetamas.15. Byloje apeliacinių skundų dėl D. V., I. K., ir I. A. pripažinimo kaltais padarius BK 206 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, M.

Na. pripažinimo kaltu padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (dėl V. S. ir A. J. paskolų), A. J. pripažinimo kaltu padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir V. Å . pripažinimo kalta padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nėra gauta. Å ioje bylos dalyje teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl apeliacine tvarka baudžiamoji byla tikrinama tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).16.

Nuteistųjų A. D., R. G., K. Š. bei nuteistųjų V. P., N. P., D. M. gynėjų apeliaciniuose skunduose ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nuteistųjų kaltės nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, jog, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nebuvo nustatyti visi nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, neva teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai.17.

Tačiau įvertinus byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtus įrodymus, nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir įrodymų vertinimo pasėkoje padarytomis iÅ¡vadomis dėl V. P. ir N. P. kaltės iÅ¡Å¡vaisčius (duomenys neskelbtini) kredito unijos turtÄ ir netinkamai atliktų pareigų, taip pat dėl A. D., D. M. ir K. Å . netinkamai atliktų pareigų bei R. G. kaltės apgaule įgijus didelės vertės (duomenys neskelbtini) kredito unijos turtÄ .17.1.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais, jų veikos pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ kvalifikuotos teisingai, nors, kaip bus aptarta žemiau, atskiros nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės nebuvo įrodytos ir yra Å¡alintinos iÅ¡ nusikalstamų veikų apraÅ¡ymo.

Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ .17.2. Skundžiamo nuosprendžio turinys iÅ¡ esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Nuosprendyje ne tik iÅ¡samiai apraÅ¡ytas byloje iÅ¡tirtų įrodymų turinys, bet taip pat nurodyti įrodymų vertinimo motyvai, argumentuota, kodėl buvo atmesti nuteistųjų paaiÅ¡kinimai dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybių, o nustatant nusikalstamų veikų aplinkybes ir nuteistųjų kaltę buvo vadovautasi kitais byloje surinktais įrodymais, taip pat nuosprendyje aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos teismo iÅ¡vados dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių nuteistųjų veikoje konstatavimo.

Taigi, kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, teismo iÅ¡vados yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų įvertinimu ir bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, prieÅ¡ingai nei apeliaciniuose skunduose, kuriuose akcentuojami iÅ¡imtinai nuteistųjų paaiÅ¡kinimus atitinkantys bylos duomenys, neatsižvelgiant į byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumÄ . Be to, iÅ¡ esmės visos apeliantų nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant skundžiamÄ nuosprendį.17.3.

Nors nuteistosios R. G. ir nuteistosios N. P. gynėjo apeliaciniuose skunduose cituojama teismų praktika, kurioje aptariamas teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas, o nuteistoji R. G. netgi praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, nes bylÄ iÅ¡nagrinėjęs teismas esÄ buvo Å¡aliÅ¡kas, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais. IÅ¡ esmės apeliaciniuose skunduose apsiribojama tik deklaratyviais teiginiais – R. G. konkrečiai neįvardijo, kurie teismo pasisakymai ir kokiu aspektu galėjo bent sukelti pagrįstų įtarimų dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, be to, dalis R.

G. teiginių netgi prieÅ¡tarauja bylos aplinkybėms. Nekartojant apeliaciniuose skunduose plačiai iÅ¡dėstytų teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principo teorinių aspektų, pažymėtina, jog visų pirma teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas, antra, teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t. y. proceso metu turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ abejonę dėl galimo teismo Å¡aliÅ¡kumo, organizuoti teismo procesÄ , atlikti proceso veiksmus, bendrauti su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais taip, kad negalėtų susidaryti įspÅ«dis, jog proceso metu vienai iÅ¡ proceso Å¡alių reiÅ¡kiamas iÅ¡ankstinis prieÅ¡iÅ¡kumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.

PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, tiek vertinant pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus kartu su teisėjos elgesiu nagrinėjant bylÄ , tiek vertinant kiekvienÄ apeliantų nurodytÄ aplinkybę atskirai, jokių aplinkybių, rodančių bylÄ nagrinėjusio teismo tendencingumÄ , keliančių abejonių teisėjos neÅ¡aliÅ¡kumu, byloje nenustatyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti traktuojamas pernelyg plačiai, todėl teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas bylÄ nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548-699/2015, 2K-97-976/2016, 2K-162-697/2016).

Tačiau apeliantai teismo Å¡aliÅ¡kumÄ iÅ¡ esmės sieja tik su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu, kitais nuosprendžio suraÅ¡ymo trÅ«kumais. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų iÅ¡vadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų iÅ¡vados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali bÅ«ti laikomos prieÅ¡taraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylÄ nagrinėjusio teismo Å¡aliÅ¡kumÄ .

Taigi, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis tokias nusikalstamų veikų aplinkybes, kurios buvo nurodytos ir kaltinamajame akte, kartu perkeliant kaltinamajame akte nusikalstamos veikos apraÅ¡yme naudotas formuluotes ir skyrybÄ , savaime dar nereiÅ¡kia, jog bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, o bylos nagrinėjimas teisme vyko formaliai. PrieÅ¡ingai, skundžiamo nuosprendžio turinys neapsiriboja vien kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis ir duomenimis, kaip jau buvo minėta, skundžiamame nuosprendyje pakankamai iÅ¡samiai pasisakyta dėl byloje surinktų įrodymų, jų patikimumo ir įrodymų vertinimo pasėkoje darytinų iÅ¡vadų.

Galima sutikti su apeliantais, jog skundžiamas nuosprendis tam tikrų trÅ«kumų turi: atskirose nuosprendžio vietose nuteistoji N. P. įvardijama kaip D. P. (pvz., skundžiamo nuosprendžio 81, 82 lapai), tiek V. P., tiek N. P. įvardijami ne valdybos pirmininkais, o paskolų komiteto pirmininkais (pvz., skundžiamo nuosprendžio 81 lapas), tame pačiame sakinyje nurodytos skirtingos patirtos turtinės žalos ir iÅ¡Å¡vaistyto turto sumos dėl J. G. ir B. A. iÅ¡duotų paskolų, nors pagal bylos aplinkybes jos turėtų sutapti (skundžiamo nuosprendžio 81 lapas), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie nuosprendžio netikslumai liudija tik teismo neatidumÄ , bet nesudaro pagrindo pripažinti, kad nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.

Taigi, byloje nenustatyta, kad bylÄ nagrinėjęs teismas kuriai nors iÅ¡ proceso Å¡alių bylos nagrinėjimo metu bÅ«tų reiÅ¡kęs iÅ¡ankstinį prieÅ¡iÅ¡kumÄ ar palankumÄ ar kad bÅ«tų suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais. 17.4. Taip pat nėra pagrindo sutikti su nuteistosios R. G. ir nuteistosios N. P. gynėjo teiginiais, jog baudžiamojoje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes neva neatskleisti tiek R.

G. vaidmuo ir veiksmai apgaule įgyjant (duomenys neskelbtini) kredito unijos iÅ¡duotų paskolų pinigines lėšas, tiek N. P. vaidmuo ir veiksmai iÅ¡Å¡vaistant (duomenys neskelbtini) kredito unijos turtÄ . Reikalavimai kaltinamojo akto turiniui yra nustatyti BPK 219 straipsnyje. AiÅ¡kinant BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimus pažymėtina, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas turi atitikti BK normoje, pagal kuriÄ nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, nusikalstamos veikos aplinkybes nurodant tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, iÅ¡dėstant svarbias veikos faktines aplinkybes kartu su Å¡ias aplinkybes atitinkančiais nusikalstamos veikos sudėties požymiais, paprastai laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai kaltinamajame akte nėra nurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, bÅ«das, padariniai ir kt.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-254/2013, 2K-435/2013 ir kt.).

Byloje suraÅ¡ytame kaltinamajame akte yra pateiktas tiek R. G., tiek N. P., o taip pat ir kitiems nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų apraÅ¡ymai, nurodant nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , vietÄ , įvardinti ir konkretÅ«s nuteistųjų padaryti veiksmai, pažeisti teisės aktai, jų nuostatos, taip pat kitos nusikalstamos veikos aplinkybės bei Å¡ias aplinkybes atitinkantys nusikalstamos veikos sudėties požymiai. IÅ¡ R. G. pateikto kaltinimo matyti, jog ji buvo kaltinama ir buvo nuteista už tai, kad apgaule savo naudai J.

G. ir V. Å . vardu įgijo (duomenys neskelbtini) kredito unijos pinigines lėšas, iÅ¡mokėtas kaip paskolÄ J. G. ir V. Å ., t. y. apgaulė buvo panaudota ne prieÅ¡ J. G. ir V. Å ., bet prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijÄ , apraÅ¡ant veikÄ aiÅ¡kiai nurodyta, jog R. G. veikė susitarusi su J. G. ir V. Å ., todėl pastarųjų atžvilgiu apgaulė nebuvo panaudota, be to, aiÅ¡kiai apraÅ¡ytas ir pačios apgaulės panaudojimas, t. y. tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas (duomenys neskelbtini) kredito unijai siekiant gauti paskolÄ .

N. P. atveju kaltinime buvo aiškiai nurodyta, kuriuos teisės aktų reikalavimus išduodant paskolas ji pažeidė. Vertinant tiek N. P., tiek V. P. nusikalstamų veikų aprašymus neteisėtų ir nepagrįstų paskolų išdavimo aspektu, akivaizdu, kad jie nuteisti kaip valdybos nariai, turėję teisę priimti sprendimus dėl paskolų išdavimo, todėl papildomai nurodyta informacija apie eitas administracijos vadovo pareigas ir jo funkcijas yra perteklinė, bet tai nelaikytina kaltinamojo akto trūkumu.

Taip pat atmestini nuteistųjų teiginiai, jog iÅ¡ veikos apraÅ¡ymo nėra aiÅ¡ku, kokia žala nuteistųjų veiksmais buvo padaryta (duomenys neskelbtini) kredito unijai. Atkreiptinas dėmesys, kad V. P. ir N. P. nusikalstamos veikos buvo apraÅ¡ytos kaip turto iÅ¡Å¡vaistymo ir netinkamo pareigų atlikimo sutaptis, kai A. D., D. M. ir K. Å . nuteisti tik už netinkamÄ pareigų atlikimÄ . Kaip matyti, apraÅ¡ant nusikalstamas veikas padaryta turtinė žala inkriminuota tik V. P. ir N. P. kaip turto iÅ¡Å¡vaistymo pasekmė.

Nors apraÅ¡ant netinkamÄ pareigų atlikimÄ nurodyta, jog valstybė ir (duomenys neskelbtini) kredito unija patyrė didelės žalos, nedetalizuojant turtinės ar neturtinės, bet iÅ¡ to, kad žala siejama su autoriteto ir prestižo sumenkinimu, akivaizdu, jog pagal BK 229 straipsnį nuteistiesiems inkriminuotas tik neturtinės žalos padarymas. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog nuteistiesiems pateiktas kaltinimas yra pakankamai konkretus ir nuteistųjų teisė į gynybÄ nebuvo pažeista.

Dėl turto iÅ¡Å¡vaistymo ir tarnybos pareigų neatlikimo 18. Skundžiamu nuosprendžiu N. P. ir V. P. buvo nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnį dėl (duomenys neskelbtini) kredito unijos turto didelės vertės turto iÅ¡Å¡vaistymo ir tarnybos pareigų netinkamo atlikimo, A. D., D. M. ir K. Å . buvo nuteisti pagal BK 229 straipsnį dėl netinkamo pareigų atlikimo. Apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma nuteistųjų atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes jų veikose nėra nustatyti visi bÅ«tinieji inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai.

Kadangi šiems nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos yra grindžiamos (duomenys neskelbtini) kredito unijoje nustatytų paskolų išdavimo procedūrų pažeidimais bei dauguma apeliacinių skundų argumentų iš esmės sutampa, todėl dėl skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo nuteistųjų atžvilgiu bus pasisakyta bendrai.19. Nors nuteistieji savo kaltę dėl nepagrįsto ir neteisėto paskolų išdavimo neigia, tačiau jų kaltė yra neginčijamai įrodyta iš dalies pačių nuteistųjų parodymais, paskolų gavėjų parodymais bei rašytine bylos medžiaga (Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaita, dėl kiekvienos byloje aptariamos išduotos paskolos surašytomis specialisto išvadomis, (duomenys neskelbtini) kredito unijoje užvestomis skolininkų paskolų bylų duomenimis, įvairių registrų duomenimis ir kt.).20.

Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iÅ¡Å¡vaistė jam patikėtÄ ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiÅ¡kai apibrėžtus įgaliojimus, kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl Å¡io turto panaudojimo.

IÅ¡Å¡vaistydamas turtÄ kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Pagal teismų praktikÄ patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai perleidžiami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sÄ lygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala.

Turto iÅ¡Å¡vaistymas gali bÅ«ti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo. Pagal BK 229 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui, dėl neatsargumo neatlikusiam savo pareigų ar jas netinkamai atlikusiam, jeigu dėl to valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalÄ . BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia:

1) priešinga tarnybai veikla (neatlikimas valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) savo pareigų arba jų netinkamas atlikimas);

2) nusikalstamais padariniais – didele žala (turtinio ar kitokio pobÅ«džio) valstybei, Europos SÄ jungai, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniams ar fiziniams asmenims;

3) priežastiniu ryšiu tarp šios veiklos ir padarinių. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas – yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai.21. Nuteistųjų V. P., N. P., A. D., D.

M. ir K. Å . neteisėta veika pasireiÅ¡kė jiems nustatytų pareigų iÅ¡duodant paskolas netinkamu atlikimu, todėl nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti visÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijos paskolų iÅ¡davimo procedÅ«rÄ , tuo metu galiojusiais teisės aktais nustatytus reikalavimus atsakingam, pagrįstam, o tuo pačiu ir teisėtam piniginių lėšų skolinimui.21.1. Byloje nagrinėjamų paskolų iÅ¡davimo metu galiojo (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos 2011 m. sausio 6 d. posėdyje patvirtinta Paskolų suteikimo ir administravimo tvarka (5 t., b. l. 3-78; segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 1-160 lapai).

Å ios tvarkos 22 punkte nustatyta bendra paskolos iÅ¡davimo tvarka, kai pagal paskolos sÄ lygas paskolÄ iÅ¡duoda valdyba su kredito komiteto pritarimu, kaip ir byloje nagrinėjamų paskolų iÅ¡davimo atveju. Minėtame punkte numatyta, kad paskolos rizikos įvertinimÄ atlieka paskolų vadybininkas ar kitas jo funkcijas atliekantis kredito unijos darbuotojas ir įvertinimo rezultatus pateikia kredito unijos paskolų komitetui, kuriam priėmus teigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl paskolos suteikimo, kredito unijos valdyba priima sprendimÄ dėl paskolos suteikimo.

Kituose Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos punktuose paskolų iÅ¡davimo procedÅ«ra detalizuojama. Kredito unijos narys, norintis gauti paskolÄ , kreipiasi į kredito unijos paskolų vadybininkÄ , kuris turi padėti apsispręsti dėl paskolos sÄ lygų (pinigų sumos, paskolos rÅ«Å¡ies, paskolos tikslo), taip pat paskolos vadybininkas pokalbio metu su paskolos praÅ¡ytoju turi įvertinti besiskolinančiojo sÄ Å¾iningumÄ , galimybes grÄ Å¾inti paskolÄ (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 24, 25 punktai).

Paskolos praÅ¡antis asmuo paskolų vadybininkui pateikia praÅ¡ymÄ kartu pridėdamas asmens tapatybės dokumento kopijÄ , pažymÄ apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius (iÅ¡skyrus kai visos besiskolinančiojo piniginės lėšos pervedamos į unijos sÄ skaitÄ ar gaunamos pajamos patvirtinamos iÅ¡ Sodros duomenų bazių gauta pažyma), dokumentų, įrodančių nuosavybės teises į nekilnojamÄ jį ar kilnojamÄ jį daiktÄ , kopijas, įsigyjamo bÅ«sto duomenis ir (ar) dokumentus, taip pat kitus dokumentus, kurių gali pareikalauti paskolų vadybininkas arba paskolų komitetas (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 28 punktas, 8 priedas).

Remdamasis pokalbiu ir praÅ¡ymo paskolai gauti duomenimis paskolų vadybininkas atlieka skolininko bÅ«klės analizę ir užpildo skolininko bÅ«klės vertinimo formÄ , atlikdamas skolininko bÅ«klės ir kitų pateiktų duomenų vertinimÄ , paskolų vadybininkas privalo įsitikinti praÅ¡ančio paskolos asmens pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumu, po to pristato savo įvertintų paskolų rizikÄ bei pateikia visas savo iÅ¡vadas ir pastebėjimus administracijos vadovui, paskolų komiteto arba valdybos posėdyje, po to paskolų komitetas apsvarsto kiekvienÄ praÅ¡ymÄ ir pateikia iÅ¡vadas dėl paskolų (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30, 32 punktai).

Paskolų komitetas gali priimti vienÄ iÅ¡ sprendimų:

1) paskolos išdavimui pritarti;

2) paskolos iÅ¡davimui pritarti su sÄ lyga, kad iki paskolos iÅ¡mokėjimo bus įvykdyti paskolų komiteto reikalavimai;

3) paskolos išdavimui pritarti dalinai;

4) atidėti paskolos svarstymÄ kitam posėdžiui, jei buvo atliktas nepilnas paskolos rizikos įvertinimas ir trÅ«ksta informacijos sprendimui priimti;

5) paskolos iÅ¡davimui nepritarti (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 33 punktas). Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 34 punkte konkretizuota, kad paskola neiÅ¡duodama, jeigu skolininko bÅ«klė vertinama kaip patenkinama, nepatenkinama arba bloga, ar esant bet kokiems kitiems pagrįstiems įtarimams dėl paskolos grÄ Å¾inimo. Kredito unijos valdybai priėmus sprendimÄ iÅ¡duoti paskolÄ , paskolų vadybininkas dar kartÄ patikrina asmenų skolų registruose/bazėse, ar paskolos praÅ¡ytojas neturi finansinių įsipareigojimų bei patikrina, ar yra pakankamai pinigų Å¡iai paskolai iÅ¡duoti ir ar iÅ¡davus paskolÄ nebus pažeisti kredito unijos likvidumo ir kapitalo pakankamumo rodikliai, ar paskolos dydis nevirÅ¡ys tvarkos 3-12 punktuose nurodytų ribojimų, ar paskolos terminas derinsis su turimų terminuotų indėlių terminais, ir tik tada paskolų vadybininkas užpildo reikiamÄ paskolos sutartį, kuriÄ pasiraÅ¡ius ir įvykdžius joje nurodytas iÅ¡ankstines sÄ lygas (jei tokios yra nurodytos) yra iÅ¡mokami pinigai (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 42, 46, 49 punktai).21.2.

Be aukščiau aptartų paskolos išdavimo procedūros reikalavimų išduodant paskolas taip pat buvo privaloma laikytis nustatytų apribojimų skolinimui. Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 3 punkte numatyta, kad vienam kredito unijos nariui gali būti skolinama ne daugiau kaip dešimteriopo to nario pajinio įnašo dydžio suma, 12 punkte nustatyta, kad kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnašui atlikti ar subordinuotai paskolai jai (kredito unijai) suteikti, taip pat kredito unijos išleidžiamiems skolos vertybiniams popieriams įsigyti.

Å ios nuostatos buvo įtvirtintos ir tuo metu galiojusios Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo redakcijos 47 straipsnio 1 dalyje ir 48 straipsnyje bei (duomenys neskelbtini) kredito unijos įstatų (tiek 2009 m. gegužės 4 d., tiek 2011 m. balandžio 20 d. įregistruotų Juridinių asmenų registre) 3.1 ir 3.2 punktuose. Be to, užtikrinant paskolÄ buto, gyvenamojo namo, žemės sklypo, kitos paskirties nekilnojamojo turto įkeitimu, iÅ¡duodama paskola negali virÅ¡yti 70 proc. įkeičiamo daikto vertės, kuriÄ nustato kredito unijos paskolų komiteto nariai arba profesionalÅ«s turto vertintojai (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60, 62 punktai).21.3.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad savo veikloje kredito unija privalo laikytis ne tik Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo ir lokalinių teisės aktų reikalavimų, bet taip pat ir kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatų. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamoje byloje jiems negalėjo būti inkriminuoti Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo ir 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų reikalavimų pažeidimai.

Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kredito unijos savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu, kitais įstatymais, priežiūros institucijos priimtais teisės aktais ir savo įstatais, taip pat kredito unijos vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, jeigu Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas nenustato kitaip.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir (duomenys neskelbtini) kredito unijos įstatuose (2009 m. gegužės 4 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų įstatų 1.4 punktas, 2011 m. balandžio 20 d. Juridinių asmenų registre įregistruotų įstatų 1.3 punktas). Be to, įstatų 2.23 punkte numatyta, kad reikalavimus dėl kredito unijos veiklos rizikos prisiėmimo ir ribojimo nustato Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymas. 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų (redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) 2 punkte numatyta, kad Å¡ios nuostatos taikomos Lietuvos banko iÅ¡duotÄ licencijÄ turintiems bankams, Centrinei kredito unijai ir mutatis mutandis kredito unijoms, Lietuvos banko iÅ¡duotÄ licencijÄ turintiems užsienio valstybių bankų filialams.21.4.

Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendimus dėl paskolų iÅ¡davimo priėmusiems nuteistiesiems pagrįstai buvo inkriminuoti ir Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo bei 2008 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų reikalavimų pažeidimai, t. y. jog pagal Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, prieÅ¡ priimant sprendimÄ skolinti privaloma įsitikinti, kad įkeičiamas arba kitas turtas, iÅ¡ kurio ateityje gali bÅ«ti tenkinamas finansų įstaigos reikalavimas, tikrai yra ir iÅ¡ jo gali bÅ«ti tenkinamas įgytas finansų įstaigos reikalavimas bei kad kliento finansinė bei ekonominė bÅ«klė ir jos prognozės leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus, pagal 2008 m. rugsėjo 25 d.

Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 149 patvirtintų Vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatų 19 punktÄ , vertinant fizinių asmenų kredito rizikÄ , įvertinamas skolininko pajėgumas įvykdyti įsipareigojimus, susijusius su pozicija, skolininko turtas (taupymo produktai, sÄ skaitos banke ir t.t.), skolininko stabilumas ir patikimumas (skolininko iÅ¡silavinimas, Å¡eiminė padėtis, darbo trukmė dabartinėje darbovietėje, iÅ¡orės ir (arba) vidaus informacija apie skolininko mokėjimo terminų pradelsimus ir apie tai, ar skolininkas turi nuosavÄ gyvenamÄ jį plotÄ , ar jį nuomoja ir t.t.), ekonominės sÄ lygos ir (arba) kitos aplinkybės, galinčios daryti įtakÄ pozicijos grÄ Å¾inimui, pagal 24 punktÄ , prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ dėl kredito (ne)suteikimo turi bÅ«ti gauta (pareikalauta) pakankamai informacijos visokeriopam kredito rizikos įvertinimui.22.

Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistieji V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Å . iÅ¡duodant paskolas S. S., D. V., I. K., J. G., V. Å ., B. A., V. S. ir A. J. ėjo atitinkamas pareigas, kurių pagrindu priėmė sprendimus, lėmusius paskolų iÅ¡davimÄ .22.1. V. P. ir N. P. baudžiamojon atsakomybėn patraukti kaip (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos nariai. V. P. buvo iÅ¡rinktas į (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybÄ ir jos pirmininku buvo iki 2011 m. balandžio 20 d., kai jo įgaliojimai pasibaigė Juridinių asmenų registre įregistravus 2011 m. kovo 2 d.

įvykusiame (duomenys neskelbtini) kredito unijos eiliniame pakartotiniame visuotiniame narių susirinkime priimtus naujos redakcijos (duomenys neskelbtini) kredito unijos įstatus. Minėtame 2011 m. kovo 2 d. visuotiniame narių susirinkime buvo iÅ¡rinkta naujos sudėties valdyba, į kuriÄ iÅ¡rinkta N. P. dar buvo iÅ¡rinkta ir valdybos pirmininke. Nors V. P. teigia, jog jo kaip valdybos nario ir valdybos pirmininko įgaliojimai nutrÅ«ko nuo 2011 m. kovo 2 d. įvykusio visuotinio narių susirinkimo, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo.

Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. kovo 2 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos eilinio pakartotinio visuotinio narių susirinkimo protokolo Nr. 3, iÅ¡rinkus naujÄ valdybÄ , nustatyta, jog naujai iÅ¡rinkti valdybos nariai ir pirmininkas pareigas pradeda eiti po naujos (duomenys neskelbtini) kredito unijos įstatų redakcijos įregistravimo datos (3 t., b. l. 100-105). Naujos redakcijos įstatai Juridinių asmenų registre įregistruoti 2011 m. balandžio 20 d. (3 t., b. l. 49). Pažymėtina, kad 2011 m. kovo 2 d. visuotinio narių susirinkimo posėdžiui pirmininkavo pats V.

P., todėl jam buvo neabejotinai žinoma, kad iki naujų įstatų įregistravimo jis ir toliau ėjo valdybos nario ir pirmininko pareigas, kas matyti ir iÅ¡ to, kad V. P. kaip valdybos narys priiminėjo sprendimus dėl paskolų iÅ¡davimo.22.2. Tame pačiame 2011 m. kovo 2 d. visuotiniame narių susirinkime į paskolų komitetÄ buvo iÅ¡rinkti A. D., kuris dar buvo iÅ¡rinktas ir paskolų komiteto pirmininku, bei D. M., pradėję eiti pareigas nuo jų iÅ¡rinkimo dienos.22.3. K. Å . pagal 2010 m. rugpjūčio 4 d. darbo sutartį Nr. 23 buvo priimta dirbti sÄ skaitų vadybininke-kasininke (4 t., b. l. 73-74; segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 243-244 lapai).

Nors pagal patvirtintus sÄ skaitų vadybininko-kasininko pareiginius nuostatus į K. Å . tiesiogines funkcijas neįėjo paskolų praÅ¡ytojų finansinės bÅ«klės vertinimas (segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 238-239 lapai), kÄ pagal pareigas privalėjo atlikti paskolų vadybininkas-vyr. kasininkas (segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 236-237 lapai), tačiau tai nereiÅ¡kia, jog K. Å . aptariamu laikotarpiu nevykdė paskolų vadybininko funkcijų bei jos atlikti skolininkų V.

S. ir A. J. finansinės bÅ«klės vertinimai nesukėlė jokių teisinių padarinių. Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 47 punkte nustatyta, kad paskolos, turto įkeitimo ir kitus su paskolos iÅ¡davimu susijusius dokumentus pasiraÅ¡o ir kredito unijÄ hipotekos įstaigoje atstovauja administracijos vadovas ar kitas administracijos vadovo įgaliotas asmuo, kuris atsako už sudaromo sandorio teisėtumÄ ir atitikimÄ teisės aktams bei kredito unijos vidaus dokumentams, be to, sutartį parengęs paskolų vadybininkas ar kitas kredito unijos darbuotojas, pasiraÅ¡ydamas (vizuodamas) sutartį, patvirtina, kad sutarties tekstas atitinkÄ priimtÄ valdymo organo sprendimÄ bei patvirtina, kad buvo atlikti tvarkos 42, 44, 45 punktuose nurodyti veiksmai.

Atsižvelgtina ir į (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos 2011 m. birželio 7 d. posėdyje (posėdžio protokolas Nr.

21) patvirtintÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijos finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) bÅ«klės vertinimo tvarkÄ , kurios 11 punkte numatyta, kad finansinę skolininko bÅ«klę ir laiduotojo (garanto) bÅ«klę vertina kredito unijos paskolų vadybininkas arba kitas kredito unijos darbuotojas, kuriam pavestos paskolų vadybininko funkcijos. Pati K. Å . neneigia, jog 2011 m. rugsėjo mėnesį tuo metu administracijos vadovės pareigas ėjusios N. P. nurodymu buvo perkelta iÅ¡ nutolusios kredito unijos kasos į pagrindinį unijos pastatÄ dirbti su paskolų iÅ¡davimu, tai patvirtino ir tuo metu administracijos vadove buvusi N. P..

Be to, 2010 m. rugpjūčio 4 d. įgaliojimu K. Å . buvo įgaliota atstovauti (duomenys neskelbtini) kredito unijÄ pasiraÅ¡ant indėlių, paskolų, banko sÄ skaitų ir su tuo susijusius finansinius bei buhalterinės apskaitos dokumentus (segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 240 lapas). Atsižvelgiant į tai, daroma iÅ¡vada, jog K. Å . administracijos vadovo tiek raÅ¡tu buvo įgaliota, tiek jai buvo žodžiu pavesta tam tikru laikotarpiu vykdyti paskolų vadybininko funkcijas, kurias, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, K.

Å . ir vykdė.23. Byloje iÅ¡tyrus skolininkų paskolų bylų duomenis neginčijamai nustatytos paskolų iÅ¡davimo S. S., D. V., I. K., J. G., V. Å ., B. A., V. S. ir A. J. aplinkybės.23.1. 2011 m. kovo 9 d. S. S. vardu pagal įgaliojimÄ veikiantis G. M. pateikė praÅ¡ymÄ gauti 63 800 Eur paskolÄ bÅ«stui įsigyti. 2011 m. kovo 9 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D. Å . užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) bÅ«klės įvertinime S. S. bÅ«klė įvertinta 2 balais „gerai“, be to, padaryta žyma, jog 3 balsais „už“ bÅ«klės vertinimui pritarė ir paskolų komitetas. 2011 m. kovo 10 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 8) 3 balsais „už“, tame tarpe A.

D. ir D. M., pritarta paskolos iÅ¡davimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomÄ pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypÄ . 2011 m. kovo 14 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 10) 4 balsais „už“, tame tarpe V. P., nutarta iÅ¡duoti S. S. 63 800 Eur paskolÄ su 30 proc. dydžio papildomu pajumi, įkeičiant žemės sklypÄ , kuris Å¡alių susitarimu įvertintas 220 288,64 Lt. 2011 m. kovo 14 d. pasiraÅ¡yta paskolos sutartimi Nr. 11-00015 S. S. suteikta 63 800 Eur paskola, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas 2011 m. kovo 14 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu, indentifikavimo kodas 09/1/2011/0000565, įkeistu žemės sklypu, Å¡alių susitarimu įvertintu 220 288,64 Lt.

Pagal kasos dokumentus, iki paskolos sutarties sudarymo S. S. pajinis įnaÅ¡as buvo 100 Lt, 219 739,96 Lt paskola 2011 m. kovo 18 d. 16.12.58 val. iÅ¡mokėta grynaisiais pagal įgaliojimÄ veikiančiam G. M., kuris S. S. vardu prieÅ¡ tai 16.09.44 val. įmokėjo grynaisiais 66 000 Lt dydžio papildomÄ pajų.23.2. 2011 m. kovo 29 d. D. V. pateikė praÅ¡ymÄ gauti 217 000 Lt paskolÄ negyvenamųjų patalpų remontui. 2011 m. kovo 30 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D. Å . užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) bÅ«klės įvertinime D.

V. bÅ«klė įvertinta 1 balu „labai gerai“, be to, padaryta žyma, jog D. V. bÅ«klės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. kovo 31 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolo Nr. 10) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos iÅ¡davimui, paliekant 30 proc. papildomÄ pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypÄ . 2011 m. balandžio 1 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolo Nr. 12) 5 balsais „už“, tame tarpe V.

P., nutarta D. V. iÅ¡duoti 217 000 Lt paskolÄ remontui su 30 proc. dydžio papildomu pajumi, papildomÄ pajų panaudojant paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypÄ , įvertintÄ 310 000 Lt Å¡alių susitarimu. 2011 m. balandžio 11 d. pasiraÅ¡yta paskolos sutartimi Nr. 11-00022 D. V. suteikta 217 000 Lt paskola, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas 2011 m. balandžio 13 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0002645, įkeistu žemės sklypu, įvertintu 310 000 Lt.

Kaip matyti iÅ¡ kasos dokumentų, iki paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo D. V. pajinis įnaÅ¡as buvo 100 Lt, D. V. suteikta 217 000 Lt paskola buvo įskaityta į sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios 2011 m. balandžio 27 d. 09.14.14 val. grynaisiais iÅ¡mokėta 77 000 Lt, prieÅ¡ tai D. V. 09.11.24 val. grynaisiais įmokėjo 65 100 Lt dydžio papildomÄ pajų. 23.3. 2011 m. gegužės 19 d. I. K. (S.) pateikė praÅ¡ymÄ gauti 150 000 Lt paskolÄ bÅ«sto remontui. 2011 m. gegužės 19 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D.

Å . užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) bÅ«klės įvertinime I. K. bÅ«klė įvertinta 1 balu „labai gerai“, be to, padaryta žyma, jog bÅ«klės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. gegužės 23 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 17) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos iÅ¡davimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomÄ pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant 225/300 dalis žemės sklypo. 2011 m. gegužės 24 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 19) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta iÅ¡duoti I.

K. 150 000 Lt paskolÄ bÅ«sto remontui, įkeičiant 225/300 dalis žemės sklypo, Å¡alių susitarimu įvertinto 215 000 Lt. 2011 m. gegužės 26 d. pasiraÅ¡yta paskolos sutartimi Nr. 11-00037 I. K. suteikta 150 000 Lt paskola bÅ«sto remontui, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas 2011 m. gegužės 30 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0003947, įkeistu 225/300 dalimis žemės sklypo, Å¡alių susitarimu įvertintu 215 000 Lt. Pagal kasos dokumentus, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant paskolos sutartį I.

K. pajinis įnaÅ¡as sudarė 100 Lt, I. K. (S.) suteikta paskola buvo iÅ¡mokėta grynaisiais 2011 m. gegužės 31 d. 08.23.16 val., prieÅ¡ tai 08.20.38 val. I. K. įmokėjo 45 000 Lt dydžio papildomÄ pajų.23.4. 2011 m. rugpjūčio 30 d. J. G. vardu pagal įgaliojimÄ veikianti R. G. pateikė praÅ¡ymÄ gauti 216 000 Lt paskolÄ sodybos paskirties pakeitimui (statybai). 2011 m. rugpjūčio 30 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D. Å . užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) bÅ«klės įvertinime J.

G. bÅ«klė įvertinta 1 balu „labai gerai“, be to, padaryta žyma, jog bÅ«klės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. rugpjūčio 31 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 29) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos iÅ¡davimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomÄ pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypÄ . 2011 m. rugsėjo 1 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 32) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta iÅ¡duoti J.

G. 216 000 Lt paskolÄ sodybos statybai, įkeičiant žemės Å«kio paskirties sklypÄ , Å¡alių susitarimu įvertintÄ 310 000 Lt. 2011 m. rugsėjo 5 d. pasiraÅ¡yta paskolos sutartimi Nr. 11-00058 J. G. buvo suteikta 216 000 Lt paskola, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas 2011 m. rugsėjo 6 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0006637, įkeistu žemės sklypu, Å¡alių susitarimu įvertintu 310 000 Lt. Pagal kasos dokumentus, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant paskolos sutartį J. G. pajinis įnaÅ¡as sudarė 100 Lt, paskola buvo iÅ¡mokėta 2011 m. rugsėjo 7 d. 14.42.52 val. pagal įgaliojimÄ veikiančiai R.

G. grynaisiais, prieÅ¡ tai 14.39.48 val. pagal įgaliojimÄ veikianti R. G. įmokėjo grynaisiais 64 800 Lt dydžio papildomÄ pajų.23.5. 2011 m. rugsėjo 6 d. V. Å . (L.) pateikė praÅ¡ymÄ gauti 280 000 Lt paskolÄ komerciniam objektui statyti. 2011 m. rugsėjo 7 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D. Å . užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) bÅ«klės įvertinime V. Å . (L.) bÅ«klė įvertinta 3 balais „patenkinamai“, be to, padaryta žyma, jog 3 balsais „už“ bÅ«klės vertinimui pritarė paskolų komitetas. 2011 m. rugsėjo 8 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 30) 3 balsais „už“, tame tarpe A.

D. ir D. M., buvo pritarta paskolos iÅ¡davimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomÄ pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti. 2011 m. rugsėjo 9 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 33) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta iÅ¡duoti V. Å . 280 000 Lt paskolÄ komercinio objekto statybai, įkeičiant žemės Å«kio paskirties sklypÄ , Å¡alių susitarimu įvertintÄ 450 000 Lt. 2011 m. rugsėjo 15 d. pasiraÅ¡yta paskolos sutartimi Nr. 11-00060 V. Å . suteikta 280 000 Lt paskola, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas 2011 m. rugsėjo 19 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0007032, įkeistu žemės Å«kio paskirties žemės sklypu, Å¡alių susitarimu įvertintu 450 000 Lt.

Pagal kasos dokumentus, prieÅ¡ paskolos sutarties pasiraÅ¡ymÄ V. Å . pajinis įnaÅ¡as sudarė 100 Lt, V. Å . paskola buvo iÅ¡mokėta grynaisiais 2011 m. rugsėjo 23 d. 11.27.43 val., prieÅ¡ tai 11.21.24 val. V. Å . įmokėjo grynaisiais 84 000 Lt dydžio papildomÄ pajų.23.6. 2011 m. rugsėjo 15 d. B. A. vardu pagal įgaliojimÄ veikianti I. A. pateikė praÅ¡ymÄ gauti 220 000 Lt paskolÄ Å¾emės pirkimui. 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolų vadybininkės-kasininkės D. Å . užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) bÅ«klės įvertinime B.

A. bÅ«klė įvertinta 1 balu „labai gerai“, be to, padaryta žyma, jog bÅ«klės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. rugsėjo 16 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 31) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos iÅ¡davimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomÄ pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypÄ . 2011 m. rugsėjo 19 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 34) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta iÅ¡duoti B.

A. 220 000 Lt paskolÄ Å¾emės pirkimui, įkeičiant žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , Å¡alių susitarimu įvertintÄ 310 000 Lt. 2011 m. rugsėjo 23 d. pasiraÅ¡yta paskolos sutartimi Nr. 11-00063 B. A. suteikta 220 000 Lt paskola, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas 2011 m. rugsėjo 28 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0007295, įkeistu žemės Å«kio paskirties žemės sklypu, Å¡alių susitarimu įvertintu 310 000 Lt. Pagal kasos dokumentus, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant paskolos sutartį B.

A. pajinis įnaÅ¡as sudarė 100 Lt, 2011 m. rugsėjo 30 d. 14.13.30 val. paskola grynaisiais buvo iÅ¡mokėta pagal įgaliojimÄ veikiančiai I. A., prieÅ¡ tai 14.09.47 val. pagal įgaliojimÄ veikianti I. A. įmokėjo grynaisiais 66 000 Lt dydžio papildomÄ pajų.23.7. 2011 m. rugsėjo 29 d. V. S. vardu pagal įgaliojimÄ veikiantis M. Na. pateikė praÅ¡ymÄ gauti 260 000 Lt paskolÄ bÅ«sto statybai. 2011 m. rugsėjo 29 d. sÄ skaitų vadybininkės-kasininkės K. Å . užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) bÅ«klės įvertinime V.

S. bÅ«klė įvertinta 1 balu „labai gerai“, be to, padaryta žyma, jog bÅ«klės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. rugsėjo 30 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 33) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos iÅ¡davimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomÄ pajų, panaudojant jį paskolos paskutinėms įmokoms dengti, įkeičiant žemės sklypÄ . 2011 m. spalio 3 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 36) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta iÅ¡duoti V.

S. 260 000 Lt paskolÄ bÅ«sto statybai, įkeičiant žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kuris Å¡alių susitarimu įvertintas 380 000 Lt. 2011 m. spalio 4 d. pasiraÅ¡yta paskolos sutartimi Nr. 11-00067 V. S. suteikta 260 000 Lt paskola, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas 2011 m. spalio 5 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu, indentifikavimo kodas 03/1/2011/0007522, įkeistu žemės Å«kio paskirties žemės sklypu, Å¡alių susitarimu įvertintu 380 000 Lt. Pagal kasos dokumentus, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant paskolos sutartį V.

S. pajinis įnaÅ¡as sudarė 100 Lt, 2011 m. spalio 7 d. 15.32.02 val. paskola buvo iÅ¡mokėta pagal įgaliojimÄ veikiančiam M. Na. grynaisiais, prieÅ¡ tai 15.23.43 val. V. S. vardu pagal įgaliojimÄ veikiantis M. Na. įmokėjo grynaisiais 78 000 Lt dydžio papildomÄ pajų.23.8. 2011 m. spalio 7 d. A. J. pateikė praÅ¡ymÄ gauti 250 000 Lt paskolÄ sodybos renovacijai. 2011 m. spalio 7 d. sÄ skaitų vadybininkės-kasininkės K. Å . užpildytame finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) bÅ«klės įvertinime A.

J. bÅ«klė įvertinta 2 balais „gerai“, be to, padaryta žyma, jog bÅ«klės vertinimui 3 balsais „už“ pritarė paskolų komitetas. 2011 m. spalio 7 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 34) 3 balsais „už“, tame tarpe A. D. ir D. M., pritarta paskolos iÅ¡davimui, paliekant 30 proc. dydžio papildomÄ pajų, įkeičiant žemės sklypÄ ir statinius. 2011 m. spalio 11 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 37) 3 balsais „už“, tame tarpe N. P., nutarta iÅ¡duoti A.

J. 250 000 Lt paskolÄ sodybos renovacijai, įkeičiant žemės sklypÄ ir statinius, kurių bendra vertė Å¡alių susitarimu 380 000 Lt. 2011 m. spalio 14 d. pasiraÅ¡yta paskolos sutartimi Nr. 11-00071 A. J. suteikta 250 000 Lt paskola, kurios grÄ Å¾inimas užtikrintas 2011 m. spalio 17 d. sutartinės hipotekos lakÅ¡tu, indentifikavimo kodas 09/1/2011/0002490, įkeistu žemės sklypu su statiniais, kurių bendra vertė nustatyta Å¡alių susitarimu 380 000 Lt. Pagal kasos dokumentus, prieÅ¡ pasiraÅ¡ant paskolos sutartį A.

J. pajinis įnaÅ¡as sudarė 100 Lt, A. J. suteikta 250 000 Lt paskola 2011 m. spalio 24 d. 10.00.20 val. buvo įskaityta į jo sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios iÅ¡ karto buvo iÅ¡mokėta grynais 127 000 Lt, 111 000 Lt buvo pervesta į kitÄ banko sÄ skaitÄ bei sÄ skaitoje liko 12 000 Lt, prieÅ¡ tai 09.58.26 val. A. J. įmokėjo grynaisiais 75 000 Lt dydžio papildomÄ pajų.24. Tačiau iÅ¡tyrus (duomenys neskelbtini) kredito unijoje užvestų kiekvieno iÅ¡ paskolų gavėjo bylų duomenis suraÅ¡ytose specialisto iÅ¡vadose, Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje buvo nustatyti paskolų iÅ¡davimo procedÅ«rų pažeidimai, kuriuos patvirtina ir kita raÅ¡ytinė baudžiamosios bylos medžiaga (VMI, VSDF pateikta informacija, Nekilnojamojo turto registro duomenys ir kt.).24.1. 2015 m. vasario 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3006(14) konstatuota, jog suteikiant paskolÄ S. S. buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes S. S. finansinė bÅ«klė įvertinta kaip gera, nors tam nebuvo surinkta pakankamai duomenų, t. y. nebuvo duomenų apie dabartinę ar ankstesnę S. S. darbovietę, pateiktoje pažymoje apie tariamai gautas pajamas iÅ¡ žemės Å«kio iÅ¡augintų ir realizuotų produktų nenurodytas konkretus tokių pajamų gavimo laikotarpis, be kita ko, nebuvo tikrinama, ar tokios pajamos buvo iÅ¡ tikrųjų gautos (14 t., b. l. 15-20).

Lietuvos banko 2013 m. lapkričio 5 d. tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN dėl S. S. suteiktos paskolos taip pat pažymėta, kad nurodytos S. S. pajamos nebuvo tinkamai pagrįstos (2 t., b. l. 32-51). IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų apie S. S. turtinę padėtį matyti, kad pagal VMI duomenis S. S. pajamas 2009-2012 metais sudarė tik 2 607 Lt darbo užmokestis, jokių pajamų iÅ¡ žemės Å«kio produkcijos pardavimų S. S. nebuvo deklaravęs (6 t., b. l. 2, 3; 14 t., b. l. 102, 103), taip pat paskolos gavimo dienÄ S. S. neturėjo jokio kito turto, iÅ¡skyrus paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti įkeistÄ Å¾emės sklypÄ (14 t., b. l. 35-39).

Nors iÅ¡duodant paskolÄ Ä¯keistas žemės sklypas buvo įvertintas 220 288,64 Lt, bet iÅ¡ žemės sklypo įsigijimo dokumentų matyti, kad S. S. žemės sklypÄ pagal 2011 m. kovo 8 d. pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko iÅ¡ G. P. už 3 900 Lt, o pastaroji 2011 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartimi žemės sklypÄ pirko už tÄ pačiÄ kainÄ , pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, vidutinė S. S. įkeisto žemės sklypo rinkos vertė 2011 m. vasario 23 d. buvo 3 975 Lt. Minėtoje Lietuvos banko ataskaitoje pažymėta, kad nustatydama S. S. įkeistÄ Å¾emės sklypo vertę (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba rėmėsi prognozuojama jo verte, jei bÅ«tų pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, bet tam nebuvo pagrindo, nes jokių duomenų, pagrindžiančių tokius ketinimus, nebuvo pateikta nei paskolos sutarties sudarymo metu, nei vėliau.

Be to, Lietuvos banko ataskaitoje, atsižvelgiant į piniginių lėšų grynaisiais apyvartÄ , t. y. papildomo pajaus įmokėjimÄ ir paskolos iÅ¡mokėjimÄ beveik tuo pačiu metu, padaryta iÅ¡vada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.24.2. 2015 m. balandžio 22 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3008(14) konstatuota, jog suteikiant D. V. paskolÄ buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes D. V. finansinė bÅ«klė įvertinta kaip labai gera, nors byloje nėra D.

V. nurodytas pajamas patvirtinančių duomenų, nepateiktos pažymos apie pajamas už paskutinius 6 mėnesius, vertinant pajamas negalėjo bÅ«ti atsižvelgta į nuomos pajamas, nes pagal pateiktas sutartis nuomos mokestis mokamas nuo negyvinamųjų patalpų priėmimo-perdavimo akto pasiraÅ¡ymo, kurio byloje nėra (15 t., b. l. 126-132). Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN taip pat pažymėta, kad D. V. pajamos iÅ¡ negyvenamųjų patalpų nuomos nebuvo tinkamai pagrįstos, be to, pagal pateiktus dokumentus galima spręsti, jog nuomos sutartis tėra formali, nes negyvenamÄ sias patalpas D.

V. išnuomojo savo darbovietei, be to, kadangi D. V. patalpas subnuomojo, todėl iš pajamų turėjo būti atimtos D. V. patiriamos išlaidos nuomai, dėl to realus D. V. kaip skolininko finansinis pajėgumas nebuvo priimtinas ir paskola tokia apimtimi nepažeidžiant nustatytų taisyklių negalėjo būti išduota. Šias išvadas apie D. V. turtinę padėtį patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, jog tarp D. V. ir jo darbovietės nėra pasirašytų negyvenamųjų patalpų priėmimo-perdavimo aktų, taip pat nėra vykdyta atsiskaitymų, susijusių su patalpų nuoma (15 t., b. l. 167-173).

Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta, jog užtikrinant D. V. paskolos grÄ Å¾inimÄ Ä¯keistas žemės Å«kio paskirties sklypas nepagrįstai buvo įvertintas 310 000 Lt. PastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina tai, kad kartu su praÅ¡ymu paskolai gauti buvo pateikta UAB „Lituka“ ir Ko 2011 m. kovo 16 d. turto vertės nustatymo ataskaita Nr. LLO-10323, kurioje tas pats žemės sklypas įvertintas tik 144 000 Lt. Be to, D. V. tėvams priklausantis žemės sklypas buvo įsigytas mainų bÅ«du ir 2011 m. vasario 17 d. mainų sutartyje įvertintas 40 000 Lt, o pagal Nekilnojamojo turto registro pažymÄ Å¡io sklypo vidutinė rinkos vertė sudarė 97 900 Lt.

Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje, atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartÄ , t. y. papildomo pajaus įmokėjimÄ ir paskolos iÅ¡mokėjimÄ grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta iÅ¡vada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.24.3. 2015 m. balandžio 13 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3007(14) konstatuota, jog suteikiant I. K. paskolÄ buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes I. K. finansinė bÅ«klė įvertinta kaip labai gera, nors nebuvo pakankamai duomenų apie I.

K. turimus įsiskolinimus, skaičiuojant I. K. vidutines mėnesio pajamas buvo padaryti aritmetiniai netikslumai (nurodyta 3 874 Lt, nors turėjo bÅ«ti 3 074 Lt), pažymoje apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį pagal kasmetinių atostogų suteikimo apskaičiavimo metodikÄ negalėjo bÅ«ti priskaičiuota 4 765,03 atostoginių (17 t., b. l. 10-15). Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN taip pat nurodyta, kad praÅ¡ant suteikti paskolÄ pateikta informacija apie darbines pajamas yra abejotina, nebuvo nurodyti turimi įsipareigojimai kitoms kredito įstaigoms, dėl to paskola I.

K. nepažeidžiant paskolos išdavimo taisyklių negalėjo būti išduota. I. K. bloga finansinė padėtis paskolos išdavimo metu matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų. Nors VMI ir Sodros duomenys patvirtina, kad I. K. 2009, 2010 ir 2011 metais dirbo ir gaudavo pajamų iš individualios veiklos (6 t., b. l. 2, 5; 16 t., b. l. 27, 28-32; 17 t., b. l. 177), bet 2011 m. sausio 11 d. buvo skolinga bankui AB „Swedbank“ 243 799,58 Lt (8 t., b. l. 130-134, 135-148), nuo 2011 m. sausio 1 d. nemokėjo jokių įmokų AB DNB bankui pagal kreditavimo sutartis, įsiskolinimas 2014 m. rugsėjo 4 d. sudarė 771 077,05 Lt (223 319,35 Eur) (8 t., b. l. 3-4, 5-25, 69-70, 73-75), 2010 m. gruodžio 28 d.

I. K. pradėtos vykdomosios bylos iÅ¡ieÅ¡kotojo AB DNB banko naudai (16 t., b. l. 33-41), be to, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, visas turimas I. K. nekilnojamasis turtas (butas, žemės sklypai) buvo įkeistas ir areÅ¡tuotas (16 t., b. l. 42-51). Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta, jog vertinant I. K. paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti įkeistÄ Å¾emės Å«kio paskirties sklypo dalį 215 000 Lt, buvo remtasi prognozuojama jo verte, jei bÅ«tų pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, bet tam nebuvo pagrindo, nes jokių duomenų, pagrindžiančių tokius ketinimus, nebuvo pateikta nei paskolos sutarties sudarymo metu, nei vėliau.

Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis, vidutinė už I. K. paskolÄ Ä¯keisto žemės sklypo rinkos vertė 2005 m. rugsėjo 14 d. buvo 6 517 Lt, 2014 m. vasario 11 d. – 30 800 Lt (16 t., b. l. 17-18). Be to, Lietuvos banko ataskaitoje atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartÄ , t. y. papildomo pajaus įmokėjimÄ ir paskolos iÅ¡mokėjimÄ grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta iÅ¡vada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.24.4. 2015 m. gegužės 21 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3009(14) konstatuota, jog suteikiant J.

G. paskolÄ buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes J. G. finansinė bÅ«klė įvertinta kaip labai gera, nors praÅ¡yme paskolai gauti nurodytos mėnesinės pajamos nepagrįstos dokumentais, kadangi nebuvo pateikta nuomos sutartis ir nėra duomenų apie deklaruotas pajamas iÅ¡ individualios veiklos, nepaisant to, kad praÅ¡yme nurodyta, jog J. G. turi skolų, bet nėra duomenų, kam ir kokio dydžio (18 t., b. l. 52-57). Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN taip pat nurodyta, jog nebuvo pateikta dokumentų, pagrindžiančių J.

G. gaunamas pajamas, o apsiribota tik laisvos formos pažyma apie pajamas iÅ¡ žemės Å«kio produkcijos realizavimo. Pagal gautus VMI duomenis, J. G. 2009-2012 metais gavo 2 179 Lt darbo užmokesčio (2010 metai) ir 260 Lt stipendijos (2012 metai), bet jokių pajamų iÅ¡ parduodamos žemės Å«kio produkcijos kaip nurodyta praÅ¡yme paskolai gauti ir prie jo pridėtoje pažymoje nedeklaravo (6 t., b. l. 2, 6; 18 t., b. l. 155, 156-159). Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta, kad paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti įkeistas žemės Å«kio paskirties sklypas nepagrįstai buvo įvertintas 310 000 Lt, kadangi buvo remtasi prognozuojama jo verte, jei bÅ«tų pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, nors jokių veiksmų dėl to nebuvo imtasi (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 5 d. raÅ¡tas Nr. (5.1.71)-A5-5738 (5 t., b. l. 178)), atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registre skelbiamÄ vidutinę žemės sklypo rinkos vertę bei įvertinus vieÅ¡ai prieinamÄ informacijÄ apie panaÅ¡ių žemės Å«kio paskirties sklypų pasiÅ«los kainas, įkeisto turto vertė galėtų siekti iki 4 000 Lt.

Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. rugpjūčio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, pati J. G. žemės sklypÄ nusipirko už 1 500 Lt (18 t., b. l. 64-69), o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo 2011 m. rugpjūčio 29 d. vidutinė rinkos vertė buvo 1 100 Lt, 2014 m. vasario 10 d. vidutinė rinkos vertė buvo 1 160 Lt (18 t., b. l. 62-63). Lietuvos banko ataskaitoje pažymėta ir tai, kad atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartÄ , t. y. papildomo pajaus įmokėjimÄ ir paskolos iÅ¡mokėjimÄ grynaisiais beveik tuo pačiu metu, papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.24.5. 2015 m. birželio 10 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3010(14) konstatuota, jog suteikiant V.

Å . paskolÄ buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, kadangi praÅ¡yme paskolai gauti nurodytas atlyginimas neatitinka darbovietės pažymoje nurodyto apskaičiuoto ir iÅ¡mokėto užmokesčio, dėl to praÅ¡yme paskolai gauti nurodytos mėnesinės pajamos nebuvo pagrįstos dokumentais (19 t., b. l. 10-15). Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN taip pat nurodyta, kad paraiÅ¡koje paskolai gauti nurodyti duomenys apie pajamas (kitos nereguliarios pajamos ir pajamos iÅ¡ draugo) nebuvo pagrįsti jokiais dokumentais, be to, pažymima, kad pagal galiojusias paskolų iÅ¡davimo taisykles paskola net negalėjo bÅ«ti iÅ¡duota skolininkui, kurio finansinė bÅ«klė įvertinta „patenkinamai“.

Pagal VMI duomenis, V. Å . 2009 metais gavo 891 Lt netauriųjų metalų laužo pajamų ir 939 Lt darbo užmokesčio, 2010 metais gavo 2 381 Lt darbo užmokesčio, 2011 metais gavo 6 951 Lt darbo užmokesčio ir 691 Lt motinystės paÅ¡alpos, 2012 metais gavo 270 Lt darbo užmokesčio ir 5 872 Lt motinystės paÅ¡alpos (6 t., b. l. 2, 8). Kaip matyti iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centro duomenų, gaunant paskolÄ V. Å . neturėjo kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti įkeistÄ Å¾emės sklypÄ (19 t., b. l. 20-22).

Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta, kad V. Å . paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti įkeistas žemės Å«kio paskirties žemės sklypas nepagrįstai buvo įvertintas 450 000 Lt, nes vertinant žemės sklypÄ buvo remtasi prognozuojama jo verte, jei bÅ«tų pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, nors jokių duomenų apie tokius ketinimus iÅ¡duodant paskolÄ pateikta nebuvo, jokių veiksmų dėl žemės sklypo paskirties pakeitimo nebuvo imtasi ir vėliau (Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 5 d. raÅ¡tas Nr. (5.1.71)-A5-5738 (5 t., b. l. 178), atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė – 24 000 Lt.

Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, V. Å . žemės sklypÄ Ä¯sigijo už 23 000 Lt. Be to, Lietuvos banko ataskaitoje, atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartÄ , t. y. papildomo pajaus įmokėjimÄ ir paskolos iÅ¡mokėjimÄ grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta iÅ¡vada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.24.6. 2015 m. birželio 16 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3011(14) konstatuota, jog suteikiant paskolÄ B. A. buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes B.

A. finansinė bÅ«klė įvertinta kaip labai gera, nors pagal pateiktÄ gaunamų pajamų pažymÄ vidutinės paskutinių 6 mėnesių pajamos nesudarė praÅ¡yme nurodyto vidutinio 7 700 Lt užmokesčio, todėl B. A. nurodytos pajamos nebuvo pagrįstos dokumentais (20 t., b. l. 10-15). Nors pagal VMI duomenis B. A. 2009-2012 metais gaudavo pajamų iÅ¡ individualios veikos (6 t., b. l. 2, 9; 20 t., b. l. 20-23), bet jos vardu nebuvo registruota jokio kito nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus įkeistÄ Å¾emės sklypÄ (20 t., b. l. 26-28). 2013 m. lapkričio 5 d.

Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN nurodyta, kad vertindama B. A. paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti įkeičiamÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba rėmėsi prognozuojama jo verte, jei bÅ«tų pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis, tačiau paskolos iÅ¡davimo metu nebuvo jokių duomenų, patvirtinančių tokius ketinimus, nėra duomenų ir apie tai, kad vėliau bÅ«tų imtasi kokių nors veiksmų dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo (Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2014 m. lapkričio 5 d. raÅ¡tas Nr. (5.1.71)-A5-5738 (5 t., b. l. 178)).

Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. rugsėjo 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties, įsigydama žemės sklypÄ B. A. už jį sumokėjo 35 000 Lt, o Lietuvos banko ataskaitoje netgi pažymėta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypo vidutinę rinkos vertę bei vieÅ¡ai prieinama informacija apie panaÅ¡ių turto objektų pasiÅ«los kainas, žemės sklypo vertė galėtų sudaryti tik apie 2 000-3 000 Lt. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijoje B. A. žemės sklypo turto įvertinimo aktas suraÅ¡ytas 2011 m. rugsėjo 22 d., t. y. jau po paskolos suteikimo klausimo svarstymo valdyboje.

Lietuvos banko ataskaitoje atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartÄ , t. y. papildomo pajaus įmokėjimÄ ir paskolos iÅ¡mokėjimÄ grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta iÅ¡vada, kad papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.24.7. 2015 m. birželio 18 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3012(14) konstatuota, jog suteikiant V. S. paskolÄ buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes V. S. finansinė bÅ«klė įvertinta kaip labai gera, nors duomenys pažymoje iÅ¡ darbovietės apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ užmokestį neatitinka praÅ¡yme nurodytų gaunamų pajamų, dėl to praÅ¡yme paskolai gauti nurodytos mėnesinės pajamos buvo nepagrįstos dokumentais (21 t., b. l. 10-15).

Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN nurodyta, kad didžiÄ jÄ dalį paraiÅ¡koje nurodytų pajamų sudaro kitos nereguliarios pajamos, kurioms pagrįsti nebuvo pateikta dokumentų, tik pažyma apie vykdomÄ individualiÄ veiklÄ , o vien pajamų iÅ¡ darbinės veiklos dydis nepakankamas V. S. iÅ¡duotai paskolai. Pagal VMI duomenis, V. S. 2011 metais gavo 203 Lt netauriųjų metalų laužo pajamų (6 t., b. l. 2, 10). IÅ¡ duomenų apie antstolių vykdomÄ sias bylas V.

S. matyti, kad tiek 2011 metais, tiek anksčiau V. S. atžvilgiu buvo pradėta ne viena vykdomoji byla (21 t., b. l. 93-109). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad verslo liudijimas V. S. iÅ¡duotas 2011 m. spalio 27 d., o pajamos iÅ¡ individualios veiklos nurodytos 2011 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais, t. y. jau po paskolos iÅ¡davimo. Taip pat Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta, kad paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti įkeistas žemės Å«kio paskirties žemės sklypas nepagrįstai buvo įvertintas 380 000 Lt, nes vertinant žemės sklypÄ remtasi prognozuojama jo verte, jei bÅ«tų pakeista sklypo naudojimo paskirtis, nors nei paskolos iÅ¡davimo metu, nei vėliau jokių duomenų apie tokius ketinimus nebuvo, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo 2 400 Lt.

Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, V. S. žemės sklypÄ Ä¯sigijo už 6 500 Lt iÅ¡ L. I. (21 t., b. l. 46-50), kuri prieÅ¡ tai už žemės sklypÄ buvo mokėjusi tokiÄ pačiÄ sumÄ (21 t., b. l. 34-39). Be to, Lietuvos banko ataskaitoje, atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartÄ , t. y. papildomo pajaus įmokėjimÄ ir paskolos iÅ¡mokėjimÄ grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta iÅ¡vada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.24.8. 2015 m. birželio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-3013(14) konstatuota, jog suteikiant A.

J. paskolÄ buvo pažeisti Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkto reikalavimai, nes A. J. finansinė bÅ«klė įvertinta kaip gera, nors nebuvo pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių nurodytas A. J. pajamas, pridėta tik pažyma apie individualios veiklos vykdymÄ (22 t., b. l. 10-15). Minėtoje 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN taip pat nurodyta, kad paskolos byloje nėra jokios informacijos, kuri leistų įsitikinti paraiÅ¡koje nurodytų pajamų pagrįstumu bei tvarumu.

IÅ¡vadÄ dėl nepatenkinamos A. J. finansinės bÅ«klės patvirtina baudžiamosios bylos medžiaga, iÅ¡ kurios matyti, kad kreipimosi dėl paskolos metu A. J. niekur nedirbo (22 t., b. l. 161-162), 2011 metais gavo 198 Lt darbo užmokesčio, 2012 metais gavo 820 Lt darbo užmokesčio (8 t., b. l. 189, 197), jokio nekilnojamojo turto neturėjo (22 t., b. l. 132-135). Lietuvos banko ataskaitoje nurodyta ir tai, kad A. J. paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti įkeistų žemės sklypo bei statinių bendra vertė 380 000 Lt Å¡alių susitarimu nustatyta nepagrįstai, nes pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis sodybos vidutinė rinkos vertė buvo 20 000 Lt, o atsižvelgiant į duomenis apie vykusius panaÅ¡aus turto sandorius, turto vertė gali siekti apie 60 000 Lt.

Kaip matyti iÅ¡ 2011 m. spalio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties, žemės sklypas su statiniais buvo įsigytas už 15 000 Lt (22 t., b. l. 55-66). Be to, Lietuvos banko ataskaitoje, atsižvelgiant į piniginių lėšų apyvartÄ , t. y. papildomo pajaus įmokėjimÄ ir paskolos iÅ¡mokėjimÄ grynaisiais beveik tuo pačiu metu, padaryta iÅ¡vada, jog papildomas pajus buvo apmokėtas paskolos lėšomis.25. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad kiekvienos iÅ¡ byloje nagrinėjamų iÅ¡duotų paskolų atveju buvo nesilaikyta nustatytų reikalavimų. 25.1.

Visų pirma, skolininkų S. S., D. V., I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S., A. J. finansinė būklė iš esmės nebuvo tikrinama, o buvo vadovaujamasi vien tik prašyme paskolai gauti nurodytais duomenimis ir prie prašymo pridėtais dokumentais, nors šie atskirais atvejais net nepatvirtindavo prašyme nurodytų duomenų. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog jokių pajamų S. S. ir J. G. iš žemės ūkio produkcijos pardavimo nebuvo gavę, D. V. negavo jokių pajamų iš negyvenamųjų patalpų nuomos, nei V.

S., nei A. J. jokios individualios veiklos realiai nevykdė ir pajamų negaudavo, A. J. paskolos iÅ¡davimo metu net nedirbo, o V. Å . atveju iÅ¡ viso nebuvo pateikta jokių duomenų, patvirtinančių kitas (ne iÅ¡ darbinės veiklos) gaunamas pajamas, I. K. ir B. A. atvejais nebuvo atsižvelgta į galimus netikslumus apskaičiuojant pajamas, nepasidomėta I. K. įsiskolinimais kitoms kredito įstaigoms, I. K. priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu ir netgi areÅ¡tu. Toks skolininkų finansinės bÅ«klės vertinimas neatitinka tokiam vertinimui keliamo tikslo – įvertinti skolininko galimybes prisiimti konkretų finansinį įsipareigojimÄ , kurį skolininkas bÅ«tų pajėgus įvykdyti.

Pažymėtina, kad netgi netinkamai atlikus V. Å . finansinės bÅ«klės vertinimÄ , jos bÅ«klė vis tiek buvo įvertinta tik patenkinamai, o pagal tuo metu galiojusias nuostatas paskolos galėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos tik esant įvertinimui gerai arba labai gerai. 25.2. Taip pat iÅ¡duodant paskolas bÅ«davo netinkamai įvertinamas paskolos grÄ Å¾inimui užtikrinti įkeičiamas nekilnojamasis turtas, visais atvejais nekilnojamasis turtas buvo įvertintas ženkliai didesne verte nei tuo metu buvusi panaÅ¡ių objektų vertė, D.

V. atveju netgi buvo pateiktas turto vertinimas, kuriame nustatyta turto vertė buvo mažesnė nei du kartus už kredito unijos nustatytÄ turto vertę, S. S., I. K., J. G., V. Å ., B. A., V. S. atvejais įkeičiamų žemės sklypų vertė nustatyta atsižvelgiant į prognozuojamÄ jų vertę, jei bÅ«tų pakeista žemės sklypų naudojimosi paskirtis, nors tam nebuvo jokio pagrindo. 25.3. Nors pagal kasos dokumentus skolininkų papildomas pajus bÅ«davo įmokamas grynaisiais iki paskolos iÅ¡mokėjimo grynaisiais, tačiau byloje apklausti skolininkai patvirtino, kad realiai paskola jiems bÅ«davo iÅ¡mokama jau atskaičius papildomo pajaus sumÄ , tokios praktikos neneigia ir V.

P. bei N. P., tai matyti ir iÅ¡ paskolų komiteto sprendimų, kuriems pritardavo valdyba, iÅ¡duoti paskolas paliekant 30 proc. dydžio papildomÄ pajų.26. Ä®vertinus iÅ¡duodant paskolas padarytų pažeidimų pobÅ«dį, akivaizdu, kad jei bÅ«tų laikytasi paskolų iÅ¡davimui nustatytų reikalavimų, byloje nagrinėjamos paskolos nebÅ«tų buvusios iÅ¡duotos, todėl skundžiamame nuosprendyje pagrįstai konstatuota, jog iÅ¡duodant paskolas abejotinos finansinės bÅ«klės skolininkams, nesant tinkamo skolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo, (duomenys neskelbtini) kredito unija prisiėmė nepagrįstai didelę rizikÄ .

Nagrinėjamų paskolų atveju iÅ¡duodant paskolas prisiimta rizika buvo tokia, kad iÅ¡ esmės jau paskolos iÅ¡davimo metu buvo aiÅ¡ku, jog skolininkas nebus pajėgus grÄ Å¾inti paskolos, kurios taip pat praktiÅ¡kai nebus įmanoma iÅ¡siieÅ¡koti nei iÅ¡ skolininko, nei iÅ¡ hipoteka įkeisto turto. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) kredito unijos pateikta informacija apie iÅ¡duotų paskolų grÄ Å¾inimo bÅ«klę, iÅ¡ kurios matyti, kad J. G. pradelsti mokėjimai susidarę nuo 2012 m. lapkričio 21 d., V.

Å . pradelsti mokėjimai susidarę nuo 2013 m. vasario 3 d., I. K. pradelsti mokėjimai susidarę nuo 2013 m. kovo 27 d., D. V. pradelsti mokėjimai susidarę nuo 2013 m. gruodžio 23 d., S. S., B. A., V. S., A. J. pradelsti mokėjimai susidarę nuo 2015 metų (11 t., b. l. 46-47). Pažymėtina, kad S. S., J. G., V. Å ., B. A., V. S. ir A. J. nurodė patys įmokų pagal patvirtintÄ grafikÄ nemokėję, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, daliai įmokų pagal J. G., V. Å ., V. S. ir A. J. paskolos sutartis buvo panaudotos bÅ«tent paskolos lėšos, nors į S. S., V.

S. ir A. J. sÄ skaitas periodiÅ¡kai buvo įmokami pinigai paskolai ir priskaičiuotoms palÅ«kanoms grÄ Å¾inti, bet byloje nenustatyta, kas Å¡iuos mokėjimus atliko. Pagal baudžiamosios bylos medžiagÄ , dėl nevykdomų įsipareigojimų paskolos sutartys su D. V., I. K. ir V. Å . buvo nutrauktos (12 t., b. l. 105, 146, 147). IÅ¡ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktų matyti, kad už D. V. paskolÄ Ä¯keistas žemės sklypas buvo parduotas tik už 14 600 Eur, už I. K. paskolÄ Ä¯keistas žemės sklypas buvo parduotas tik už 4 794 Eur (11 t., b. l. 48; 12 t., b. l. 107).27.

Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės nėra ginčijami aukščiau nurodyti iÅ¡duodant paskolas padaryti pažeidimai, tačiau teigiama, jog nuteistieji už neteisėtai ir nepagrįstai iÅ¡duotas paskolas nėra atsakingi, motyvuojant tuo, kad kiekvieno iÅ¡ jų sprendimas tebuvo formalus. Tačiau su tokiu bandymu sumenkinti savo vaidmenį paskolų iÅ¡davimo procese negalima sutikti.27.1. Kaip matyti iÅ¡ aukščiau iÅ¡samiai aptartos paskolų iÅ¡davimo tvarkos, (duomenys neskelbtini) kredito unijoje paskolos iÅ¡davimÄ sudarė keturi etapai:

1) praÅ¡ančiojo gauti paskolÄ kreipimasis į paskolų vadybininkÄ , praÅ¡ymo ir kitų reikalingų dokumentų padavimas, po ko paskolų vadybininkas įvertina paskolos rizikÄ , besiskolinančiojo finansinę bÅ«klę;

2) paskolos išdavimo klausimo svarstymas paskolų komitete;

3) paskolų komitetui pritarus paskolos išdavimui, sprendimo dėl paskolos išdavimo priėmimas valdyboje;

4) įvykdžius visas paskolai iÅ¡duoti numatytas sÄ lygas ir pasiraÅ¡ius sutartį, paskolos iÅ¡mokėjimas. Visgi paskolų iÅ¡davimo procedÅ«ros etapiÅ¡kumas neatleidžia nei vieno iÅ¡ Å¡iame procese dalyvaujančio subjekto (paskolų vadybininko, paskolų komiteto ar valdybos) nuo atsakomybės už netinkamÄ savo pareigų vykdymÄ .27.2. Galima sutikti, kad Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkoje plačiausiai yra apraÅ¡ytos paskolų vadybininko teisės ir pareigos tikrinant paskolos rizikÄ , vertinant besiskolinančiojo finansinę bÅ«klę.

Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 30 punkte numatyta, kad atlikdamas skolininko bÅ«klės ir kitų pateiktų duomenų vertinimÄ , paskolų vadybininkas privalo įsitikinti praÅ¡ančio paskolos asmens pateiktų dokumentų ir duomenų teisingumu. Pagal tos pačios tvarkos 8 priedÄ , esant abejonių pateiktų duomenų teisingumu paskolų vadybininkas gali pareikalauti pateikti ir bet kokius kitus Å¡iame priede tiesiogiai nenurodytus dokumentus. Taigi, galiojęs teisinis reglamentavimas įpareigojo paskolų vadybininkÄ bÅ«ti aktyviu ir nepasitikėti vien paskolos praÅ¡ytojų pateiktais duomenimis.

Paskolų vadybininko svarbÄ paskolos iÅ¡davimo procedÅ«roje patvirtina ir Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 42 punkto nuostatos, jog po valdybos sprendimo iÅ¡duoti paskolÄ paskolų vadybininkas privalėdavo dar kartÄ patikrinti skolininko finansinę bÅ«klę, įsitikinti, ar iÅ¡davus paskolÄ nebus pažeisti nustatyti kredito unijos finansiniai rodikliai, Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 3-12 punktų reikalavimai. Aptariamos tvarkos 3 ir 12 punktuose yra numatytas apribojimas, jog vienam kredito unijos nariui negali bÅ«ti skolinama daugiau kaip deÅ¡imteriopo to nario pajinio įnaÅ¡o dydžio suma, bei draudimas, kad kredito unija neturi teisės skolinti įsigyjamo jos pajaus pajiniam įnaÅ¡ui atlikti, todėl paskolų vadybininkas privalėjo patikrinti, ar iÅ¡duodant paskolÄ nėra pažeidžiami Å¡ie reikalavimai.

Be to, pagal Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 47 punktÄ , paskolos sutarties pasiraÅ¡ymas (vizavimas) kartu atitinka paskolų vadybininko patvirtinimÄ , kad visi privalomi veiksmai prieÅ¡ iÅ¡duodant paskolÄ yra atlikti ir iÅ¡duodant paskolÄ nebus pažeisti teisės aktų reikalavimai.27.3. S. S., D. V., I. K., J. G., V. Å ., B. A. iÅ¡duotų paskolų atvejais skolininkų finansinės bÅ«klės įvertinimÄ atlikusi D. Å . pripažino savo kaltę dėl netinkamai atliktų pareigų, paaiÅ¡kino, jog galimai dėl didelio darbo krÅ«vio nepatikrino skolininkų nurodytų duomenų.

Už savo veiksmus D. Å . buvo nuteista pagal BK 229 straipsnį teismo baudžiamuoju įsakymu (28 t., b. l. 174-187). Visgi D. Å . patraukimas baudžiamojon atsakomybėn neÅ¡alina nei paskolų komiteto, nei valdybos narių atsakomybės dėl netinkamai atliktų pareigų. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nenustatyta, jog D. Å . sÄ moningai nuslėpė nuo paskolų komiteto ir valdybos reikÅ¡mingÄ sprendimams priimti informacijÄ , pati D. Å . kaip ir kiti paskolų iÅ¡davime dalyvavę asmenys tiesiog tinkamai neatliko savo pareigų, nebuvo aktyvi ir nepatikrino skolininkų pateiktos informacijos.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, iÅ¡duodant paskolas V. S. ir A. J. laikinai paskolų vadybininko funkcijas vykdyti buvo pavesta K. Å ., kuri apklausiama teisme neneigė užpildžiusi skolininkų V. S. ir A. J. finansinės bÅ«klės vertinimÄ , bet tikino tik atlikusi techninio pobÅ«džio darbÄ ir pagal skolininkų praÅ¡ymuose nurodytus duomenis užpildžiusi finansinės bÅ«klės vertinimÄ , nes tik buvo apmokoma dirbti su paskolomis. Tačiau tuo metu administracijos vadovės pareigas ėjusi N. P. paneigė tokius K.

Å . parodymus ir nurodė, kad K. Å . tik pirmaisiais kartais buvo parodyta kaip pildyti skolininko finansinės bÅ«klės vertinimÄ , o po to K. Å . dirbo savarankiÅ¡kai. Pažymėtina, kad K. Å . parodymai dėl tariamo jos apmokymo dirbti yra prieÅ¡taringi ir nenuoseklÅ«s, neatitinka baudžiamosios bylos medžiagos. Nors K. Å . tvirtino, kad ji buvo mokoma dirbti apie vienÄ mėnesį ir tuo metu N. P. jai rodė, kÄ reikia žymėti pildant skolininkų finansinės bÅ«klės vertinimÄ , bet tuo pačiu pripažino, kad tik vienÄ kartÄ jai buvo parodyta, kaip pildyti skolininko finansinės bÅ«klės vertinimÄ .

K. Š. parodymus paneigia ir iš (duomenys neskelbtini) kredito unijos gauti duomenys, jog K. Š. be V. S. ir A. J. finansinės būklės įvertinimų, atliktų 2011 m. rugsėjo 29 d. ir 2011 m. spalio 7 d., atliko dar 22 finansinės būklės vertinimus, pirmuosius atliko dar 2011 m. rugsėjo 16 d., o paskutinius – 2011 m. gruodžio 15 d. (24 t., b. l. 3-24). Nuteistoji K. Š. taip pat nepagrįstai teigia, kad nebuvo supažindinta su paskolų išdavimo reikalavimais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, K.

Š. pasirašytinai buvo susipažinusi su 2011 m. vasario 25 d. administracijos vadovės N. P. įsakymu Nr. 02/25-3 patvirtintomis Vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, pagal kurių 5.1, 5.2 ir 5.10 punktus įsipareigojo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų, vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, kredito unijos valdymo ir kitų organų nurodymus, administracijos vadovo įsakymus, tinkamai ir laiku atlikti kredito unijos valdymo ir kitų organų nurodymus, administracijos vadovo užduotis ir pavedimus, pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, laikytis visų patvirtintų nuostatų ir instrukcijų.

Taigi, tokiu bÅ«du K. Å . įsipareigojo savo veikloje naudotis visais minėtais norminiais teisės ir lokaliniais teisės aktais, tame tarpe ir tais, už kurių reikalavimų netinkamÄ vykdymÄ buvo nuteista. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, jog pasiraÅ¡ydama su paskolų iÅ¡davimu susijusius dokumentus K. Å . patvirtino, kad yra atlikusi visus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti kaip laikinai vykdanti paskolų vadybininko funkcijas, nors kaip pati pripažino iÅ¡ tikrųjų netikrino praÅ¡ymuose gauti paskolas nurodytų duomenų ir tiesiog formaliai veikdama pagal Å¡iuos duomenis užpildė skolininkų finansinės bÅ«klės vertinimÄ .27.4.

Kita vertus, nei pagal Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos, nei pagal (duomenys neskelbtini) kredito unijos finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) bÅ«klės vertinimo tvarkos nuostatas paskolų vadybininkui nebuvo numatyta pareiga įvertinti užtikrinant prievolės įvykdymÄ Ä¯keičiamÄ turtÄ ar kitų asmenų atlikto turto vertinimÄ . Tokia pareiga nebuvo numatyta ir paskolų vadybininko-vyr. kasininko ar sÄ skaitų vadybininko-kasininko pareigybiniuose nuostatuose. NebÅ«damas įpareigotas atlikti įkeičiamo turto vertinimo ar patikrinti kitų asmenų atlikto įkeičiamo turto vertinimo paskolų vadybininkas ar kitas asmuo, kuriam pavesta atlikti paskolų vadybininko funkcijas, kartu negali atsakyti ir už tai, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ytų 70 proc.

įkeičiamo turto vertės. Paskolų iÅ¡davimo procese tokiÄ pareigÄ turėjo paskolų komitetas ir valdyba jau po to, kai paskolų vadybininkas bÅ«davo atlikęs skolininkų finansinės bÅ«klės vertinimÄ . Atsižvelgiant į tai, K. Å . nepagrįstai inkriminuota, jog netinkamai, formaliai atlikdama skolininkų V. S. ir A. J. finansinės bÅ«klės vertinimÄ , nors nebuvo pateikta įkeičiamo turto vertinimo, K. Å . pažeidė Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 ir 62 punktų nuostatas, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos faktinėms aplinkybėms BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, paÅ¡alinant Å¡ias aplinkybes iÅ¡ K.

Å . nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, apraÅ¡ymo.27.5. Vertinant paskolų komiteto vaidmenį paskolų iÅ¡davimo procese, negalima sutikti su nuteistųjų A. D. ir D. M. teiginiais, jog neva paskolų komiteto sprendimas iÅ¡duodant paskolas jokios lemiamos reikÅ¡mės neturėjo, nes iÅ¡samų skolininkų finansinės bÅ«klės vertinimÄ atlikdavo paskolų vadybininkai, o galutinį sprendimÄ dėl paskolos iÅ¡davimo priimdavo valdyba, todėl paskolų komiteto sprendimas tebuvo patariamojo pobÅ«džio.

PrieÅ¡ingai, iÅ¡ teisės aktų nuostatų matyti, kad iÅ¡duodant paskolÄ paskolų komiteto sprendimas buvo itin svarbus, kadangi be paskolų komiteto pritarimo buvo draudžiama skolinti lėšas, iÅ¡skyrus atvejus, kai lėšų skolinimui buvo nereikalingas paskolų komiteto pritarimas (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 21 punktas). AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje. Taigi, nors galutinį sprendimÄ dėl paskolos iÅ¡davimo priimdavo valdyba, bet nesant paskolų komiteto pritarimo, net valdyba neturėjo teisės iÅ¡duoti paskolos. (duomenys neskelbtini) kredito unijos finansinės skolininko (laiduotojo / garanto) bÅ«klės vertinimo tvarkos 11 punkte, 2011 m. kovo 4 d. paskolų komiteto posėdyje (posėdžio protokolas Nr.

7) patvirtinto Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.6 punkte numatyta, jog paskolų komitetas tvirtina finansinės skolininko būklės įvertinimo rezultatus, jei paskola suteikiama su paskolų komiteto pritarimu. Tačiau šios paskolų komiteto funkcijos vykdymas negali tiesiog apsiriboti formaliu pritarimu paskolų vadybininko atliktam vertinimui. Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.1 punkte nustatyta, kad paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių prašymus dėl paskolų ir kitus paskolai gauti reikalingus dokumentus.

Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 8 priede nustatyta, kad esant abejonių dėl skolininko finansinės bÅ«klės ne tik paskolų vadybininkas, bet ir paskolų komitetas gali pareikalauti pateikti kitus dokumentus. Å ios nuostatos įpareigoja paskolų komitetÄ , o kartu ir jo narius, bÅ«ti aktyviais tvirtinant skolininkų finansinės bÅ«klės vertinimÄ , sprendžiant, ar pritarti paskolos iÅ¡davimui, bet neapsiriboti vien paskolų vadybininko anksčiau atliktu skolininkų finansinės bÅ«klės vertinimu.

Taip pat paskolų komitetui buvo numatyta pareiga patikrinti, ar nario praÅ¡oma suteikti paskola nevirÅ¡ija deÅ¡imteriopo to nario pajaus dydžio (Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.3 punktas). Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 62 punkte buvo nustatyta, kad įkeičiamo daikto vertę nustato paskolų komiteto nariai arba profesionalÅ«s turto vertintojai. Å i paskolų komiteto funkcija detalizuota Paskolų komiteto darbo reglamento 3.1.4 punkte numatant, jog paskolų komitetas įvertina paskolai užtikrinti įkeičiamÄ turtÄ , o jeigu turto vertinimÄ atlieka kiti asmenys, iÅ¡analizuoja, ar teisingai turtas įvertintas, iÅ¡nagrinėja jo realizavimo galimybes paskolos negrÄ Å¾inimo atveju.

Kartu Å¡i nuostata įpareigoja paskolų komitetÄ užtikrinti, kad iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ytų 70 proc. įkeičiamo turto vertės (Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 punktas).27.6. Apklausiami pirmosios instancijos teisme nuteistieji A. D. ir D. M. parodė, kad paskolų komiteto posėdžiai iÅ¡ tikrųjų nebuvo rengiami, visÄ informacijÄ apie praÅ¡omÄ iÅ¡duoti paskolÄ jiems papasakodavo arba paskolų vadybininkė D. Å ., arba N. P., jie pasitikėdavo jiems pateikta informacija ir į jÄ nesigilindavo, jos realiai netikrindavo, o tik pasiraÅ¡ydavo iÅ¡ anksto suraÅ¡ytuose tariamai vykusių paskolų komiteto posėdžių protokoluose, įkeičiamo turto taip pat nevertindavo, nes tai darydavo valdyba.

Taigi, A. D. ir D. M. iÅ¡ esmės pripažino, kad paskolų komiteto narių pareigas vykdė tik formaliai, nesigilindami į sprendžiamus klausimus tiesiog pritardavo paskolų iÅ¡davimui, o kartu ir skolinimui papildomam pajui, taip pat tiesiog nevertindavo turto bei nereikalaudavo pateikti kitų asmenų sudarytos turto vertinimo ataskaitos. Nuteistieji nurodė, kad jie neturėjo darbo vietos kredito unijos patalpose, jiems nebuvo suteikta jokių darbo priemonių, prieigos prie duomenų bazių, jie neturėjo reikiamų žinių tiek tinkamai įvertinti skolininkų finansinę bÅ«klę, tiek paskolos iÅ¡davimo rizikÄ .

Tačiau šios nuteistųjų nurodytos aplinkybės ne tik nepaneigia jų kaltės, bet kaip tik patvirtina, kad A. D. ir D. M. neabejotinai buvo susipažinę su savo funkcijomis, žinojo, kokios jų pareigos paskolų išdavimo procese, bet nepaisant to vadovavosi ne teisės aktais, o kredito unijoje nusistovėjusia tvarka, kai paskolų komitetas realiai jokių klausimų nespręsdavo, o paskolų komiteto nariai tiesiog pasitikėdavo, kad tai tinkamai padarys kiti paskolų išdavimo procedūroje dalyvaujantys asmenys.

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neneigiant, jog A. D. ir D. M. galėjo ir nesugebėti tinkamai nustatyti įkeičiamo turto vertės, visgi jie ne tik nenustatinėdavo turto vertės, bet ir nereikalaudavo pateikti profesionalių turto vertintojų atlikto turto vertinimo. Pažymėtina ir tai, kad praktiÅ¡kai visos Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos ir Paskolų komiteto darbo reglamento nuostatos yra perkeltos iÅ¡ Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo, kitų finansinių įstaigų veiklÄ reglamentuojančių norminių teisės aktų, (duomenys neskelbtini) kredito unijos įstatų, kurių nežinojimu nuteistieji negali remtis.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, A. D. ir D. M. kaip paskolų komiteto nariai nevykdė jiems nustatytų pareigų dalyvauti paskolų komiteto posėdžiuose ir savo darbÄ atlikti protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir jos narių interesus, o A. D. kaip paskolų komiteto pirmininkas neorganizavo paskolų komiteto darbo, neÅ¡aukė posėdžių (Paskolų komiteto darbo reglamento 4.2.1, 4.2.4, 5.1.1, 5.1.6 punktai).27.7. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punktÄ , bÅ«tent kredito unijos valdyba priima sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma nevirÅ¡ija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo.

Taigi, bÅ«tent valdybai buvo suteikta teisė disponuoti kredito unijos turtu, iÅ¡skyrus atvejus, kurie nagrinėjamai bylai neaktualÅ«s, kai paskolos galėjo bÅ«ti iÅ¡duodamos administracijos vadovo sprendimu. Nors Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 22 punkte valdybos vaidmuo iÅ¡duodant paskolÄ praktiÅ¡kai neatskleistas, apsiribojant abstrakčia nuostata, jog paskolų komitetui priėmus teigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl paskolos suteikimo, kredito unijos valdyba priima sprendimÄ dėl paskolos suteikimo, tačiau negalima sutikti su nuteistojo V.

P. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad esant tokiam reglamentavimui, paskolų komitetui pritarus paskolos iÅ¡davimui, valdyba neturėjo jokio kito pasirinkimo tik taip pat pritarti paskolos iÅ¡davimui. PrieÅ¡ingai, apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje V. P. pripažino, jog jei bÅ«tų buvę nustatyta, kad praÅ¡ančiojo paskolos pateikti dokumentai bÅ«tų netvarkingi ar kiltų abejonių dėl jo finansinės bÅ«klės, valdyba galėjo ir atmesti praÅ¡ymÄ . Be to, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kiekvienas kredito unijos valdybos narys privalo imtis visų galimų priemonių tam, kad valdyba spręstų jos kompetencijai priskirtus klausimus ir sprendimai atitiktų teisės aktų nustatytus reikalavimus, taip pat vykdyti kitas įstatymų nustatytas pareigas.

AnalogiÅ¡ka pareiga valdybos nariams numatyta ir (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos darbo reglamento (tiek patvirtinto 2009 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 37) (4 t., b. l. 88-94), tiek patvirtinto 2011 m. balandžio 26 d. valdybos posėdyje (posėdžio protokolas Nr. 15) (4 t., b. l. 137-143, segtuvo „Darbo reglamentai Pareiginiai nuostatai“ 74-80 lapai) redakcijos) 4.4 punkte. Taip pat valdybos nariams buvo numatytos pareigos dalyvauti valdybos posėdžiuose ir savo darbÄ atlikti protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir jos narių interesus ((duomenys neskelbtini) kredito unijos valdybos darbo reglamento 4.2.1 ir 4.2.4 punktai).

Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡duodant paskolÄ valdybos sprendimas buvo galutinis, bei sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant minėtas teisės aktų nuostatas, darytina iÅ¡vada, jog valdyba sprendimÄ dėl paskolos iÅ¡davimo (ar neiÅ¡davimo) galėjo priimti tik dar kartÄ visapusiÅ¡kai įvertinusi skolininko finansinę bÅ«klę, patikrinusi, ar iÅ¡duodant paskolÄ nebus pažeisti aukščiau aptartuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose numatyti ribojimai, t. y. ar iÅ¡duodama paskola nevirÅ¡ija 70 proc. įkeičiamo turto vertės, ar neskolinama daugiau kaip deÅ¡imteriopo besiskolinančio kredito unijos nario pajaus dydžio, ar nėra skolinama papildomam pajui.27.8.

Nors pritariant paskolos iÅ¡davimui valdybos sprendime nebÅ«davo nurodoma, kad 30 proc. dydžio papildomas pajus apmokamas iÅ¡ paskolos lėšų, tačiau apklausiami pirmosios instancijos teisme tiek V. P., tiek N. P. neneigė, kad pritardami paskolos iÅ¡davimui, kartu leido skolintis ir 30 proc. dydžio papildomam pajui, kuris buvo sumokamas iÅ¡ paskolos lėšų. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad valdyba pritardavo paskolos iÅ¡davimui paskolų komiteto siÅ«lomomis sÄ lygomis, o paskolų komiteto sprendime aiÅ¡kiai nurodyta, jog paskola iÅ¡duodama paliekant iÅ¡ jos 30 proc. dydžio papildomÄ pajų.

Taip pat V. P. ir N. P. nurodė, kad pritariant paskolų iÅ¡davimui, papildomai skolininkų pateiktų duomenų netikrindavo, tik susipažindavo su tuo, kÄ Å¡ie pateikė paskolų vadybininkui, nors, kaip buvo nustatyta aukščiau, dauguma skolininkų nurodytų duomenų neatitiko tikrovės. Nuteistieji V. P. ir N. P. pripažino, kad iÅ¡duodant paskolas paskolų komitetas įkeičiamo turto nevertino, taip pat nebÅ«davo reikalaujama pateikti profesionalių turto vertintojų parengtas turto vertinimo ataskaitas, o tiesiog bÅ«davo apsiribojama įkeičiamo turto vertės nustatymu Å¡alių susitarimu, patvirtinamu valdybos sprendimu.

Tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, Å¡alių susitarimu nustatyta įkeičiamo turto vertė buvo nustatyta ženkliai didesnė nei reali žemės sklypo rinkos vertė. Taigi, iÅ¡ nustatytų paskolų iÅ¡davimo aplinkybių matyti, jog pritardami paskolų iÅ¡davimui V. P. ir N. P. tinkamai neįvertino skolininkų finansinės bÅ«klės, kurios prieÅ¡ tai tinkamai neįvertino nei paskolų vadybininkas, nei paskolų komitetas, pritarė skolinimui papildomam pajui, neužtikrino, kad nebÅ«tų skolinama didesnė nei deÅ¡imteriopo besiskolinančio kredito unijos nario pajaus dydžio suma, nesant realaus ir pagrįsto įkeičiamo turto vertinimo, turtÄ Ä¯vertino nepagrįstai per didele verte, tuo neužtikrindami, kad iÅ¡duodamos paskolos suma nevirÅ¡ytų 70 proc.

įkeičiamo turto vertės, taip pažeisdami pareigÄ savo darbÄ atlikti protingai, rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) kredito unijos ir jos narių interesus.28. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytų pažeidimų iÅ¡duodant paskolas pobÅ«dį, kiekvieno iÅ¡ nuteistųjų pareigas (duomenys neskelbtini) kredito unijoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nepagrįstai iÅ¡duodant paskolas S. S., D. V., I. K., J. G., V. Å ., B. A., V. S. ir A. J. nuteistieji V.

P., N. P., A. D., D. M. ir K. Å . netinkamai atliko jiems inkriminuotuose teisės aktuose numatytas pareigas, iÅ¡skyrus iÅ¡ K. Å . nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo paÅ¡alintÄ aplinkybę dėl turto vertinimo, kas objektyviai ir dėsningai nulėmė nuteistiesiems inkriminuotų padarinių atsiradimÄ .29. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į nuteistųjų užimtas pareigas, nuteistiesiems buvo inkriminuoti skirtingi padariniai.29.1. V. P. ir N. P. buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už (duomenys neskelbtini) kredito unijos turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ir pagal BK 229 straipsnį už netinkamÄ pareigų atlikimÄ , tuo tarpu A.

D., D. M. ir K. Å . buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn tik pagal BK 229 straipsnį už netinkamÄ pareigų atlikimÄ . Å iuo atveju skirtingÄ V. P. ir N. P. statusÄ lėmė tai, kad jie buvo valdybos nariai, o valdyba turėjo teisę disponuoti (duomenys neskelbtini) kredito unijos turtu. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau atmetant nepagrįstus apeliantų teiginius dėl neva neaiÅ¡kaus jiems inkriminuotų padarinių pobÅ«džio, V. P., N. P., A. D., D. M., K. Å . pagal BK 229 straipsnį inkriminuota tik neturtinio pobÅ«džio žala, o V.

P. ir N. P. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį papildomai inkriminuota padaryta turtinė žala.29.2. Pažymėtina, kad BK 184 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo svetimo turto perleidimo trečiajam asmeniui ar kitokio jo praradimo momento, tolimesnis perleisto turto likimas ir veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Taigi, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, V. P. ir N. P. veika buvo baigta nuo nepagrįstai išduotų paskolų, kurių išdavimui nuteistieji kaip valdybos nariai pritarė, išmokėjimo skolininkams.

Tačiau kadangi nusikalstamos veikos faktas paaiÅ¡kėjo tik praėjus keliems metams nuo paskolų iÅ¡davimo ir per tÄ laikÄ buvo vykdomi daliniai mokėjimai pagal paskolų sutartis, todėl visiÅ¡kai pagrįstai padaryta turtinė žala buvo sumažinta skolininkų grÄ Å¾inta paskolos dalimi. Nustatant konkretų kiekvienos negražintos paskolos dydį buvo remtasi paskutiniais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis apie negrÄ Å¾intų paskolų bÅ«klę (12 t., b. l. 112). Visgi tai nereiÅ¡kia, kad nusikalstamos veikos padarinių atsiradimas buvo susietas ne su nepagrįstu paskolų iÅ¡davimu, o su paskolų negrÄ Å¾inimu.

Kaip jau buvo minėta, žalos atsiradimas, t. y. paskolos negrÄ Å¾inimas, buvo nulemtas jau iÅ¡duodant paskolÄ , todėl bÅ«tent paskolos iÅ¡davimas netinkamai atliekant pareigas nulėmė žalos atsiradimÄ , o tolimesni skolininkų veiksmai gavus paskolÄ (paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį, negalėjimas mokėti įmokų dėl prastos finansinės padėties ir kt.) neturi tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su atsiradusiais padariniais. Kartu pažymėtina, kad dalinis įmokų pagal paskolų sutartis mokėjimas nepaÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės, nes, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, didžioji dalis įmokų buvo mokama naudojant gautų paskolų lėšas ir iÅ¡ esmės tik siekiant pridengti nepagrįstai iÅ¡duotų paskolų faktÄ .

Nors R. G. tvirtino, kad atnaujino įmokų mokėjimÄ už J. G. iÅ¡duotÄ paskolÄ , bet jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Kita vertus, bylos nagrinėjimo teisme metu atliktų mokėjimų suma palyginti su iÅ¡Å¡vaistyto turto verte yra nedidelė ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui, be to, padaryti mokėjimai gali bÅ«ti įskaityti į žalos atlyginimÄ vykdymo procese. Atsižvelgiant į tai, V. P. pagrįstai nuteistas už 111 594,03 Eur iÅ¡vaistymÄ (S. S. negrÄ Å¾inta paskola – 63 799,92 Eur ir D.

V. negrÄ Å¾inta paskola – 47 794,11 Eur), N. P. pagrįstai nuteista už 379 211,28 Eur iÅ¡Å¡vaistymÄ (I. K. negrÄ Å¾inta paskola – 41 524,88 Eur, J. G. negrÄ Å¾inta paskola – 62 532,22 Eur, V. Å . negrÄ Å¾inta paskola – 81 040,23 Eur, B. A. negrÄ Å¾inta paskola – 56 406,55 Eur, V. S. negrÄ Å¾inta paskola – 68 145,33 Eur, A. J. negrÄ Å¾inta paskola – 69 562,07 Eur).29.3. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų teiginiais, jog nuteistųjų iÅ¡Å¡vaistyta (duomenys neskelbtini) kredito unijos piniginių lėšų suma turėtų bÅ«ti mažinama sumokėtų palÅ«kanų ir skolininkų įmokėto papildomo pajaus suma.

Kadangi iÅ¡Å¡vaistyto turto dydis yra siejamas su iÅ¡duotos ir negrÄ Å¾intos paskolos suma, o paskolos sutartyse numatyta atskirai mokėti paskolos grÄ Å¾inimo įmokas ir palÅ«kanas, kurios suprantamos kaip mokestis už naudojimÄ si paskolos suma, todėl padarytos turtinės žalos dydis pagrįstai buvo sumažintas tik tikslinių paskolos grÄ Å¾inimo įmokų suma. AiÅ¡kinant pajinio įnaÅ¡o paskirtį atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo, (duomenys neskelbtini) kredito unijos įstatų nuostatas, galima daryti iÅ¡vadÄ , jog kredito unijos narių pajiniai įnaÅ¡ai kredito unijai priklauso nuosavybės teise ir sudaro jos nuosavo kapitalo dalį, taip pat teisės aktuose yra numatytas draudimas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ unijos jos nario pajinius įnaÅ¡us, iÅ¡skyrus atvejus, kai skolininkas pasitraukia iÅ¡ unijos narių, be to, net pajininkui pasitraukus iÅ¡ unijos, dar nereiÅ¡kia, kad bÅ«tų grÄ Å¾intas visas įmokėtas pajus, nes kredito unijos patirti nuostoliai tam tikrais atvejais gali bÅ«ti dengiami bÅ«tent iÅ¡ pajinių įnašų.

Atsižvelgiant į pajaus grÄ Å¾inimo procedÅ«ros ypatumus, nagrinėjamoje byloje nuteistųjų iÅ¡Å¡vaistyto turto vertės negalima sumažinti skolininkų įmokėtais papildomais pajais.29.4. BK 229 straipsnio kontekste neturtinio pobÅ«džio žala suprantama kaip fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobÅ«džio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.).

Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobÅ«dį, nukentėjusiųjų skaičių ir jų pareigÅ«no ar jam prilyginto asmens veiksmų vertinimÄ , nusikalstamos veikos trukmę, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos, įtakÄ valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui pan. Neturtinio pobÅ«džio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas Å¡ios ar kitos organizacijos darbas ir pan.

Pažymėtina, kad bÅ«tent didelė žala yra pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ , kaip nusikalstamÄ veikÄ , nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo. Be to, teismų praktikoje įtvirtinti paminėti kriterijai žalos dydžiui įvertinti yra universalÅ«s, kiekvienu atveju atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir neprivaloma nustatyti jų visų. 29.5. Kredito unija yra kredito įstaiga, turinti licencijÄ ir besiverčianti indėlių ir kitų grÄ Å¾intinų lėšų priėmimu, jų skolinimu, taip pat turinti teisę verstis kitų įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimo ir prisiimanti su tuo susijusiÄ rizikÄ bei atsakomybę.

Taigi, kredito unijų veiklai keliami ne mažiau griežti reikalavimai nei kitoms licencijuojama veikla besiverčiančioms kredito įstaigoms, jų veikla yra griežtai kontroliuojama Lietuvos banko. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantai, tai, jog kredito unijų veikla organizuojama pagal kooperatinius principus, kai iÅ¡ esmės yra skolinamos pačių kredito unijos narių sukauptos piniginės lėšos, nepaneigia didelės neturtinės žalos padarymo galimybės BK 229 straipsnio prasme. Nepaisant prioriteto tenkinti savo narių poreikius kredito unija savo veiklÄ turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla bÅ«tų stabili ir patikima ((duomenys neskelbtini) kredito unijos įstatų 1.6, 2.11 punktai).

Finansų sektoriuje sėkmingai veiklai itin svarbios ir tokios aplinkybės kaip finansų įstaigos patikimumas, autoritetas ir gera reputacija. Todėl nepagrįstas ir neatsakingas elgesys su kredito unijos piniginėmis lėšomis neabejotinai paveikia ne tik kiekvieno kredito unijos nario turtinius interesus, bet kartu turi įtakos kredito unijos sėkmingai veiklai. Atsižvelgiant į tai, kad pažeisdami teisės aktų reikalavimus nuteistieji netinkamai atliko savo pareigas iÅ¡duodant paskolas ir, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, kiekvieno iÅ¡ jų priimti sprendimai įtakojo nepagrįstÄ paskolų didelėmis sumomis iÅ¡davimÄ , dėl to neabejotinai buvo sumenkintas (duomenys neskelbtini) kredito unijos autoritetas ir prestižas bei sukeltas nepasitikėjimas (duomenys neskelbtini) kredito unija, kaip įstaiga, sugebančia skaidriai, patikimai ir saugiai administruoti bei tvarkyti jai patikimas pinigines lėšas, dėl ko (duomenys neskelbtini) kredito unija patyrė didelę neturtinę žalÄ .29.6.

Nors skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, kad didelė neturtinė žala buvo padaryta valstybei ir (duomenys neskelbtini) kredito unijai, tačiau kaip matyti iÅ¡ bylos aplinkybių bei kaltinimo konstrukcijos, neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ autoriteto ir prestižo sumenkinimu bei sukeltu nepasitikėjimu skaidria veikla, patyrė bÅ«tent (duomenys neskelbtini) kredito unija, tuo tarpu nei kaltinime, nei skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, kuo pasireiÅ¡kė didelės neturtinės žalos padarymas valstybei.

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje vien to, kad pagal kaltinimÄ (duomenys neskelbtini) kredito unija priklauso Lietuvos Respublikos bankų sistemai, nepakanka konstatuoti padarytos didelės neturtinės žalos valstybei, kitų aplinkybių, rodančių galimÄ didelės neturtinės žalos padarymÄ valstybei, byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu, paÅ¡alinant iÅ¡ nuteistųjų V.

P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. veikų aprašymo aplinkybę, jog didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.30. BK 16 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Nusikalstamas nerūpestingumas pasireiškia tuo, kad asmuo, konkrečiai nenumatydamas pavojingų padarinių, ignoruoja visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdo tarnybines ir profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų.

Baudžiamajame įstatyme vartojama sÄ voka ,,turėjo“ apibÅ«dinama objektyviais kriterijais ir pateikia nominalų konkrečios situacijos vertinimÄ bei pareigÄ numatyti savo veikos pavojingus padarinius, o sÄ voka ,,galėjo“ paprastai reiÅ¡kia subjektyvias asmens savybes, dėl kurių asmuo turi realiÄ galimybę numatyti pavojingus savo veiklos padarinius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais norminiais teisės aktais, taip pat ir lokaliniais teisės aktais, kurių nuostatos jiems buvo neabejotinai žinomos, kiekvienas iÅ¡ nuteistųjų, žinodami savo pareigas iÅ¡duodant paskolas, jų nevykdė ar vykdė tik formaliai, be jokio pagrindo pasitikėdami tuo, jog kiti nuteistieji savo pareigas atliks tinkamai, kas sÄ lygojo nepagrįstÄ paskolų iÅ¡davimÄ S. S., D.

V., I. K., J. G., V. Å ., B. A., V. S., A. J., nors laikantis visų reikalavimų jos negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotos, nes nei skolininkai buvo pajėgÅ«s įvykdyti sutartinius įsipareigojimus, nei skolininkų prievolės galėjo bÅ«ti įvykdytos iÅ¡ įkeičiamo turto. Akivaizdu, kad V. P. ir N. P. turėjo numatyti, kad dėl formalaus savo pareigų vykdymo paskolos bus iÅ¡duotos ir tokiems asmenims, kurie nepajėgs jų grÄ Å¾inti bei dėl to bus padaryta turtinė žala (duomenys neskelbtini) kredito unijai, o kartu su A.

D., D. M. ir K. Å . privalėjo numatyti, kad toks formalus pareigų vykdymas neabejotinai pakenks (duomenys neskelbtini) kredito unijos reputacijai. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios bÅ«tų neleidusios nuteistiesiems Å¡ių padarinių numatyti, taip pat tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniuose skunduose.31. Tiek pagal BK 184 straipsnį, tiek pagal BK 229 straipsnį atsako asmuo, turintis specialius požymius.31.1. Už turto iÅ¡vaistymÄ pagal BK 184 straipsnį atsako tik asmuo, kuriam buvo patikėtas ar kurio žinioje buvo iÅ¡Å¡vaistytas turtas.

Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, (duomenys neskelbtini) kredito unijos valdyba turėjo teisę priimti sprendimus dėl disponavimo kredito unijos turtu ir ilgalaikio turto įsigijimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų asmenų prievoles, jei turto vertė ar sandorių suma nevirÅ¡ija 1/10 kredito unijos nuosavo kapitalo. Taigi, bÅ«tent valdybai buvo suteikta teisė priimti sprendimus dėl (duomenys neskelbtini) kredito unijos turto likimo, todėl V. P. ir N. P. kaip valdybos nariai, netinkamai vykdydami savo pareigas priėmę sprendimus iÅ¡duoti paskolas, pagrįstai buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 184 straipsnį už jų žinioje buvusio svetimo turto iÅ¡Å¡vaistymÄ .31.2.

Galima sutikti su apeliantų teiginiais, jog V. P. ir N. P. ne vienasmeniÅ¡kai sprendė dėl paskolų iÅ¡davimo. Nepaisant to, kad V. P. ir N. P. buvo valdybos pirmininkai, bet sprendimÄ priimdavo valdyba visų valdybos narių balsų dauguma. Kiekvieno iÅ¡ valdybos narių balsas turėjo tokiÄ pačiÄ reikÅ¡mę, tik balsams pasiskirsčius po lygiai, lemdavo valdybos pirmininko balsas. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, be V. P. ir N. P. paskolos iÅ¡davimui S. S. taip pat pritarė valdybos nariai V.

U., V. A. K., K. B., paskolos išdavimui D. V. taip pat pritarė valdybos nariai V. U., V. A. K., D. Š., K. B., paskolų išdavimui I. K., J. G., V. Š., B. A., V. S., A. J. taip pat pritarė valdybos nariai D. A., S. K.. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad būtų bent svarstytas šių asmenų atsakomybės pagal BK 184 straipsnį klausimas. Tokia situacija vertintina kaip ikiteisminio tyrimo trūkumas, kita vertus, tai savaime neužkerta kelio ateityje spręsti asmenų baudžiamosios atsakomybės klausimo bei nepaneigia V.

P. ir N. P. atsakomybės, kadangi nagrinėjamoje byloje dėl neatsargios kaltės formos bendrininkavimas negalimas ir kiekvienas asmuo atsako tik už savo veiksmus ir jų padarinius.31.3. BK 229 straipsnio prasme specialus subjektas yra valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sÄ voka iÅ¡aiÅ¡kinta BK 230 straipsnyje. Å io straipsnio 3 dalyje (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba vieÅ¡ajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti Å¡io juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia vieÅ¡Ä sias paslaugas.

Pagal Å¡iÄ nuostatÄ valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem bÅ«tinaisiais požymiais:

1) darbu viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla;

2) atitinkamų administracinių įgaliojimų turėjimu arba teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu turėjimu, arba viešųjų paslaugų teikimu.31.4. Administracinių įgaliojimų turėjimas pagal BK 230 straipsnio 3 dalį iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad asmuo, dirbdamas juridiniame asmenyje ar versdamasis profesine veikla, turi tam tikrus įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims ar kitokius administracinius įgaliojimus, susijusius su vieÅ¡ojo administravimo veikla. Tokiais įgaliojimais gali bÅ«ti ir tie įgaliojimai, kurie padeda užtikrinti juridinio asmens savarankiÅ¡kÄ veiklÄ (struktÅ«ros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių iÅ¡teklių valdymas), kad jis galėtų tinkamai atlikti savo funkcijas.

Paprastai šie įgaliojimai susiję su tuo, kad asmuo turi teisę veikti juridinio asmens vardu. Būtent teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, tai dar vienas iš įgaliojimų, kurį turintis asmuo pagal BK 230 straipsnio 3 dalį gali būti prilygintas valstybės tarnautojui. Teisė veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu iš esmės reiškia tai, kad fizinis asmuo turi įgaliojimus spręsti klausimus, susijusius su juridinio asmens veikla, santykiais su trečiaisiais asmenimis.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu, tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikÅ¡mę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2012). Å i teisė taip pat gali apimti tiek kompetencijÄ spręsti juridinio asmens struktÅ«ros, personalo klausimus (priimti ir atleisti darbuotojus, apibrėžti jų funkcijas, nustatyti atlyginimo už darbÄ , įskaitant darbuotojų skatinimo priemones, sistemÄ , skirti drausmines nuobaudas darbuotojams ir pan.), tiek klausimus, susijusius su juridinio asmens veiklos strategija (pvz., verslo planų sudarymas), tiek finansų valdymo klausimus. 31.5.

Tačiau vien tik to, kad asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius, nepakanka tokį asmenį BK 230 straipsnio 3 dalies prasme pripažinti valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Taip pat turi bÅ«ti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su vieÅ¡ojo intereso užtikrinimu ir Å¡ios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas reikÅ¡tų vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ . VieÅ¡uoju interesu laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir iÅ¡reiÅ¡kiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija.

KiekvienÄ kart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas vieÅ¡uoju, bÅ«tina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, bÅ«tų pažeistos esminės Å¡ių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybÄ , teisingÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ procesÄ ).

VieÅ¡ieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali bÅ«ti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti vieÅ¡ojo ar net privataus sektorių darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai neÅ¡aliÅ¡kai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka.31.6. V. P. ir N. P. kaip valdybos, priimančios galutinį sprendimÄ dėl paskolos iÅ¡davimo, nariai neabejotinai sprendė klausimus kredito unijos santykiuose su trečiaisiais asmenimis, jų sprendimas turėjo įtakos ne tik kredito unijos, bet ir trečiųjų asmenų interesams.

Kadangi be paskolų komiteto pritarimo paskola negalėjo bÅ«ti iÅ¡duodama, todėl paskolų komiteto narių A. D. ir D. M. sprendimas pritarti paskolos iÅ¡davimui taip pat turėjo įtakos trečiųjų asmenų interesams, be to, paskolų komiteto narių turimus įgaliojimus trečiųjų asmenų atžvilgiu rodo ir tai, kad paskolų komitetas galėjo pareikalauti pateikti papildomų dokumentų abejonėms dėl paskolos iÅ¡davimo paÅ¡alinti. K. Å . buvo įgaliota pasiraÅ¡yti paskolos sutartis ir kitus su jomis susijusius finansinius ir buhalterinius dokumentus, t. y. atstovauti (duomenys neskelbtini) kredito unijÄ santykiuose su trečiaisiais asmenimis, be to, kaip asmuo, kuriam buvo pavesta atlikti paskolų vadybininko funkcijas, taip pat kaip ir paskolų komitetas galėjo pareikalauti pateikti papildomus dokumentus abejonėms dėl paskolos iÅ¡davimo paÅ¡alinti.

Pažymėtina, kad darbas juridiniame asmenyje negali bÅ«ti tapatinamas vien tik su darbu pagal darbo sutartį, Å¡i sÄ voka aiÅ¡kintina plačiau ir apima pareigų juridiniame asmenyje ėjimÄ bet kokiais kitais įstatymuose nustatytais pagrindais. Nors V. P. ir N. P. valdybos narių ir valdybos pirmininko, A. D. ir D. M. paskolų komiteto narių pareigas ėjo visuomeniniais pagrindais, negaudami atlyginimo, bet jie į pareigas buvo iÅ¡rinkti visuotiniame kredito unijos narių susirinkime, o vien pareigų neatlygintinumo faktas nepaneigia pačių pareigų esmės ir reikÅ¡mės paskolų iÅ¡davimo procese.

Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijos veikla yra susijusi su vieÅ¡uoju interesu. Nors apeliantai teisingai nurodo, kad kredito unija visų pirma tenkina savo narių interesus, tačiau, nepaisant to, kaip jau buvo minėta, kredito unija savo veiklÄ turi organizuoti ir vykdyti taip, kad jos veikla bÅ«tų stabili ir patikima, nepagrįstas ir neatsakingas elgesys su kredito unijos piniginėmis lėšomis neabejotinai paveikia ne tik kiekvieno kredito unijos nario turtinius interesus, bet kartu turi įtakos kredito unijos sėkmingai veiklai, nes menkina finansų įstaigos patikimumÄ , autoritetÄ ir gerÄ reputacijÄ , o Å¡ios sÄ lygos finansų sektoriuje yra itin svarbios sėkmingai veiklai.

Pažymėtina ir tai, kad finansinis stabilumas valstybėje priklauso ne tik nuo bankų, bet ir nuo kitų kredito įstaigų, o taip pat ir kredito unijų veiklos efektyvumo. Valstybės finansų sistemos stabilumas, kaip viena iÅ¡ valstybės gyvavimo sÄ lygų yra vieÅ¡asis interesas, kurį privalo užtikrinti valstybė. Todėl asmens, turinčio teisę veikti kredito unijos vardu veikos, susijusios su veikimu (neveikimu) prieÅ¡ingai kredito unijos interesams, kenkia jų autoritetui, pakerta pasitikėjimÄ visa valstybės finansų sistema ir tai vertintina kaip vieÅ¡ojo intereso pažeidimas.

Taigi, nustačius nuteistųjų atitikimÄ formaliems BK 230 straipsnyje nurodytiems valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymiams bei įvertinus nuteistųjų veiksmų reikÅ¡mingumÄ vieÅ¡iesiems interesams, darytina iÅ¡vada, kad V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Å . pagrįstai prilyginti valstybės tarnautojams ir yra tinkami BK 229 straipsnio subjektai.

32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Å . veikoje nustatyti visi bÅ«tini objektyvieji ir subjektyvieji jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų požymiai, todėl V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Å . pagrįstai nuteisti už tai, kad netinkamai atlikdami pareigas, padarė didelę neturtinę žalÄ (duomenys neskelbtini) kredito unijai, o V. P. ir N. P. dar ir iÅ¡Å¡vaistė (duomenys neskelbtini) kredito unijos didelės vertės turtÄ .32.1. Nėra pagrindo sutikti su apeliantais, jog nagrinėjamoje byloje baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio priemonė netaikytina, (duomenys neskelbtini) kredito unijos interesai gali bÅ«ti užtikrinti civilinės teisės priemonėmis, o nuteistiesiems taikytina kitų teisės Å¡akų (civilinė, drausminė) atsakomybė.

Visų pirma, pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose apsiribojama tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių citavimu, nors pagal faktines aplinkybes bylos, kuriose buvo priimtos cituojamos nutartys, skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (pvz., nuteistojo V. P. gynėjo apeliaciniame skunde cituojamoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-452/2005 iÅ¡teisinimas buvo grindžiamas tuo, kad nebuvo nustatyti sÄ moningi kaltinamojo veiksmai iÅ¡Å¡vaistant turtÄ , kai nagrinėjamoje byloje nuteistieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus).

Sprendžiant dėl skirtingų teisės Å¡akų atsakomybių atribojimo įvertintinos konkrečioje nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje buvo neginčijamai nustatyta, jog paskolos buvo iÅ¡duotos skolininkams, kurie pagal savo finansines galimybes objektyviai buvo ir tebėra nepajėgÅ«s grÄ Å¾inti paskolų, reali paskolų grÄ Å¾inimui užtikrinti įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai mažesnė už prisiimtų įsipareigojimų dydį, todėl (duomenys neskelbtini) kredito unija neturi realios galimybės civilinėmis teisinėmis priemonėmis apginti savo pažeistų interesų.

Kaip jau buvo minėta, didelės žalos požymis yra pagrindinis kriterijus skiriantis baudžiamÄ jÄ atsakomybę nuo kitų atsakomybės formų BK 228, 229 straipsnių kontekste. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad netinkamai atliekant pareigas (duomenys neskelbtini) kredito unijai buvo padaryta didelė neturtinio pobÅ«džio žala, kartu netinkamai atliekant pareigas buvo iÅ¡Å¡vaistytas didelės vertės (duomenys neskelbtini) kredito unijos turtas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nuteistųjų veika pagal savo pavojingumÄ yra pasiekusi nusikalstamoms veikoms bÅ«dingÄ pavojingumo laipsnį bei pobÅ«dį, todėl nuteistieji pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.32.2.

Atmetant nuteistojo V. P. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, jog kredito unijų veikla iÅ¡duodant paskolas savaime buvo rizikingesnė, o įstaigų vadovams turi bÅ«ti užtikrinta galimybė priimti rizikingus verslo sprendimus, pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, iÅ¡duodant paskolas paskolų rizika iÅ¡ viso nebuvo vertinama ir tai nulėmė nepagrįstai didelės rizikos prisiėmimÄ . Negalima sutikti ir su tuo, kad (duomenys neskelbtini) kredito unijos iÅ¡duotos rizikingesnės paskolos buvo užtikrintos papildomomis priemonėmis.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad iš skolininkų buvo prašoma mokėti didesnes palūkanas, nes 2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos banko tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 09-10RN buvo konstatuota, jog S. S. ir V. S. išduotų paskolų atvejais numatyta žymiai mažesnė palūkanų norma nei paprastai, dėl to sandoris kredito unijai buvo ekonomiškai nenaudingas.32.3. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, jog byloje nesant pareikšto civilinio ieškinio reali žala (duomenys neskelbtini) kredito unijai nebuvo padaryta.

Skundžiamame nuosprendyje teisingai pažymėta, jog nuteistieji nepagrįstai tapatina žalos faktÄ su civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimu. PareiÅ¡kiant civilinį ieÅ¡kinį tėra realizuojama asmens teisė į žalos atlyginimÄ . Žalos patyręs asmuo gali pasirinkti, ar baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį ar ne, bet tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti tapatinama su žalos patvirtinimu ar paneigimu, kadangi lygiai taip pat žalÄ atlyginti asmuo gali praÅ¡yti ir civilinio proceso tvarka po baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) kredito unija 2016 m. sausio 22 d. raštu Nr. 25 pranešė, jog nereikš civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, bet neatsisako teisės pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (12 t., b. l. 152).32.4. Nuteistųjų V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Š. kaltės nepaneigia ir tai, kad dalis gauti paskolų gavėjų buvo nuteisti pagal BK 182 straipsnį, o dalis pagal BK 206 straipsnį. Pažymėtina, kad net neteisingų duomenų prašymuose išduoti paskolas nurodymas neatleidžia V.

P., N. P., A. D., D. M. ir K. Å . nuo pareigos patikrinti nurodytų duomenų teisingumÄ , tačiau, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nuteistieji savo pareigas atliko formaliai, tiesiog pasitikėjo nurodytais duomenimis bei netinkamai įvertino skolininkų finansinę bÅ«klę, bet jei savo pareigas bÅ«tų atlikę tinkamai skolininkams paskolos nebÅ«tų iÅ¡duotos. Dėl sukčiavimo 33. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , t. y.- ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ gauti paskolÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos savo naudai kito asmens (J.

G.) vardu, kurios nenumatė grÄ Å¾inti, imituojant, kad paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai) / bÅ«sto remontui“, siekiant užtikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ Å¾ymiai mažesnės vertės nekilnojamuoju turtu, susitarė su J. G. ir Å¡ios vardu nupirko žemės sklypÄ , J. G. iÅ¡duoto įgaliojimo pagrindu pateikė praÅ¡ymÄ 216 000 Lt paskolai gauti, neva paskola reikalinga „sodybos paskirties pakeitimui (statybai)“, kurios J. G. neketino nei keisti, nei statyti, bei paskolos J.

G. nenumatė grÄ Å¾inti, nurodė pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie J. G. pajamas, po to J. G. vardu pasirašė 2011 m. rugsėjo 5 d. paskolos sutartį Nr. 11-00058, 2011 m. rugsėjo 6 d. hipotekos lakÅ¡tÄ , kuriuo buvo įkeistas prieÅ¡ tai J. G. vardu įsigytas žemės sklypas ir kuriame buvo nurodyta melaginga žemės sklypo vertė – 310 000 Lt, nors jai buvo žinoma, kad tikroji žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė, iÅ¡mokėjus 2011 m. rugsėjo 7 d. grynaisiais 216 000 Lt, Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo palÅ«kanų, organizavo palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidelėmis sumomis, taip apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 62 532,22 Eur (duomenys neskelbtini) kredito unijos piniginių lėšų;- ketindama apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ gauti paskolÄ iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos savo naudai kito asmens (V.

Å .) vardu, kurios nenumatė grÄ Å¾inti, imituojant, kad paskola reikalinga „komerciniam objektui statyti“, siekiant užtikrinti paskolos grÄ Å¾inimÄ Å¾ymiai mažesnės vertės nekilnojamuoju turtu, susitarė su V. Å ., kad Å¡i už piniginį atlygį savo vardu paims iÅ¡ paskolÄ , imituojant, kad paskola reikalinga „komerciniam objektui statyti“, kad V. Å . vardu bus nupirktas žemės sklypas, kuris bus įkeistas kredito unijai kaip paskolos grÄ Å¾inimo užtikrinimo priemonė, po to V.

Å ., neketindama imti paskolos, pateikė praÅ¡ymÄ 280 000 Lt paskolai gauti, neva „komercinio objekto statybai“, kurio neketino statyti, ir paskolos nenumatė grÄ Å¾inti, nurodant pateiktame praÅ¡yme neteisingus duomenis apie įkeičiamÄ turtÄ , po to R. G. organizavus žemės sklypo pirkimÄ už 23 000 Lt, V. Å . 2011 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi šį žemės sklypÄ Ä¯sigijo, 2011 m. rugsėjo 15 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 11-00060, 2011 m. rugsėjo 19 d. hipotekos lakÅ¡tÄ , kuriuo užtikrinant V.

Å . prisiimtų prievolių vykdymÄ buvo įkeistas žemės sklypas ir kuriame buvo nurodyta melaginga žemės sklypo vertė – 450 000 Lt, nors buvo žinoma, kad tikroji žemės sklypo vertė yra žymiai mažesnė, 2011 m. rugsėjo 23 d. iÅ¡mokėjus suteiktÄ paskolÄ grynaisiais, V. Å . kartu su R. G. Å¡iais pinigais disponavo savo nuožiÅ«ra, nepanaudojo gautos paskolos pagal paskirtį, nevykdė sutartinių įsipareigojimų, nemokėjo palÅ«kanų, organizavo palÅ«kanų mokėjimo ir paskolos dengimo imitavimÄ nedidelėmis sumomis, taip R.

G., veikdama kartu su V. Å ., Å¡iai padedant, savo naudai, apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ â€“ 81 040,23 Eur (duomenys neskelbtini) kredito unijos piniginių lėšų.34. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji R. G. nesutinka su apygardos teismo iÅ¡vadomis pripažįstant jÄ kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir praÅ¡o priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, tačiau visi objektyvieji ir subjektyvieji R. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai yra neginčijamai įrodyti.34.1.

BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba iÅ¡vengė didelės vertės turtinės prievolės, arba jÄ panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das, turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti, ir pan.

Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės iÅ¡vengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.). Apgaulė gali pasireikÅ¡ti asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti.

BÅ«tent apgaulės panaudojimas, o taip pat taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas yra esminiai požymiai, skiriantys sukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ nuo civilinio delikto. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę.34.2.

Nuteistoji R. G. dėl dukros J. G. paskolos parodė, jog imant paskolÄ dukra dar mokėsi, bet ji nužiÅ«rėjo žemės sklypÄ geroje vietoje, kur buvo galima vystyti kaimo turizmÄ , norėjo sukurti dukrai verslÄ , tačiau žemės sklypo įsigijimui ir sodybos statyboms trÅ«ko pinigų, bÅ«tent dėl to kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kredito unijÄ , be to, dar norėjo pagerinti kitos neįgalios dukros gyvenimo sÄ lygas. Kaip tvirtino nuteistoji, paskolÄ Ä¯formino dukros vardu, nes pati turėjo įsiskolinimų, tuo metu J.

G. studijavo, jokių pajamų neturėjo, pažymÄ apie pajamas iÅ¡ parduodamos žemės Å«kio produkcijos surašė tik kaip ateities vizijÄ , ji pateikė duomenis apie savo pačios pajamas, buvo kaip laiduotoja dukrai su savo pajamomis. R. G. neneigė, kad dalį paskolos, t. y. 80 000 Lt panaudojo savo įsiskolinimui padengti, bet tai padarė, nes su įsigytu žemės sklypu atsirado nesklandumų.34.3. Taigi, R. G. iÅ¡ dalies pripažįsta, jog iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos gavo paskolÄ dukros J.

G. vardu, bet nesutinka su teisiniu savo veikos vertinimu, t. y. kad ji apgaule įgijo didelės vertės turtÄ . Tačiau nuteistosios apeliaciniame skunde nepagrįstai praÅ¡oma R. G. veikÄ dėl J. G. vardu paimtos paskolos kvalifikuoti pagal BK 207 straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė tam, kas apgaule gavo kreditÄ , paskolÄ , subsidijÄ , laidavimo ar banko garantijos raÅ¡tus arba kitus kreditinius įsipareigojimus. Veika kvalifikuotina kaip kreditinis sukčiavimas pagal BK 207 straipsnį, jei asmuo paskolÄ gauna panaudojęs apgaulę, bet realiai prisiima paskolos sutartyje numatytus įsipareigojimus.

Tačiau jeigu apgaulė naudojama atitinkamoms institucijoms suklaidinti dėl kaltininko teisės gauti paskolÄ ir jau imdamas paskolÄ asmuo turėjo tikslÄ jos negrÄ Å¾inti, tokia veika kvalifikuojama kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį.34.4. Nors R. G. tvirtino, kad paskolÄ Ä—mė dukros J. G. verslui, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog bÅ«tų atlikti kokie nors veiksmai kuriant kaimo turizmo verslÄ . Pirmosios instancijos teisme apklausta J. G. nurodė nesidomėjusi turizmo verslo vykdymu, tai buvo mamos R.

G. sumanymas, ji nieko apie tai nežino, taip pat J. G. nieko nežinojo ir apie žemės sklypo pirkimÄ . Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2014 m. lapkričio 5 d. raÅ¡te Nr. (5.1.71)-A5-5738 nurodyta, kad dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo kreiptasi nebuvo (5 t., b. l. 178). Tai, kad R. G. neturėjo tikslo paskolos panaudoti pagal paskirtį turizmo verslui vykdyti patvirtina ir tas faktas, jog R. G. neneigė ženkliÄ dalį paskolos – 80 000 Lt, iÅ¡ karto panaudojusi savo įsiskolinimams padengti, dalį panaudojusi gyvenamojo bÅ«sto remontui, J.

G. mokslams, be to, iÅ¡ gautos paskolos lėšų ir pradžių buvo mokamos paskolos ir palÅ«kanų grÄ Å¾inimo įmokos. Kartu R. G. pripažino, jog savo vardu nebÅ«tų gavusi paskolos, nes turėjo įsiskolinimų kitoms kredito įstaigoms, todėl praÅ¡ymÄ paskolai gauti padavė dukros J. G. vardu. J. G. tuo metu studijavo, nedirbo, tačiau praÅ¡yme paskolai gauti R. G. nurodė itin dideles dukros pajamas iÅ¡ individualios veiklos, nuomos. Prie praÅ¡ymo paskolai gauti R. G. pridėjo dokumentus, patvirtinančius ne J.

G., o jos pačios vertimÄ si individualia veikla, iÅ¡ to gaunamas pajamas. Nors R. G. tvirtino, kad jos pajamos iÅ¡duodant paskolÄ J. G. buvo kaip laidavimas, jog paskola bus grÄ Å¾inta, tačiau paskolos sutartyje laidavimo nėra numatyta. AiÅ¡kindama pažymos apie tariamai gautas pajamas iÅ¡ realizuotos žemės Å«kio produkcijos paskirtį R. G. teigė, kad tai tebuvo ketinimas ateityje imtis tokios veiklos, visgi pažymoje aiÅ¡kiai minimos ne bÅ«simos pajamos, o jau gautos. Taip pat R. G. neneigė, kad bÅ«tent ji surado žemės sklypÄ , kurį pirko dukros J.

G. vardu, todėl jai neabejotinai buvo žinoma tikroji žemės sklypo vertė (už žemės sklypÄ buvo sumokėta 1 500 Lt).34.5. Visuma aukščiau aptartų aplinkybių, o bÅ«tent tai, kad R. G., turėdama įsiskolinimų kitoms kredito įstaigoms ir negalėdama savo vardu paimti paskolos, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kredito unijÄ J. G. vardu praÅ¡ydama suteikti paskolÄ , nurodė melagingus duomenis apie J. G. pajamas, už 1 500 Lt nupirko žemės sklypÄ , kurį pasiÅ«lė įkeisti (duomenys neskelbtini) kredito unijai užtikrinant paskolos grÄ Å¾inimÄ ir kurio vertę nurodė ženkliai didesnę, nors realiai nei J.

G., nei R. G. net neketino žemės sklype vystyti verslo, taip apgaudama (duomenys neskelbtini) kredito unijÄ dėl savo ketinimų, o gavusi paskolÄ pinigų pagal paskirtį nepanaudojo, bet iÅ¡leido savo asmeniniams poreikiams tenkinti, rodo iÅ¡ anksto susiformavusiÄ R. G. tyčiÄ savo naudai įgyti J. G. vardu iÅ¡duotÄ paskolÄ .34.6. Nors R. G. tvirtina ketinusi grÄ Å¾inti paskolÄ , bet objektyvÅ«s bylos duomenys to nepatvirtina. Kaip jau buvo minėta, paskolos gavimo metu R. G. turėjo didelių įsiskolinimų, todėl neabejotinai suprato, kad jau paskolos gavimo metu neturi objektyvių galimybių jos grÄ Å¾inti.

R. G. sÄ moningÄ elgesį paskolÄ neatlygintinai pasisavinti patvirtina ir tai, kad R. G. paskolÄ panaudojo iÅ¡imtinai asmeniniams poreikiams tenkinti, o ne verslui kurti ir iÅ¡ to gauti papildomų pajamų. Nepaisant to, kad R. G. tvirtino ir Å¡iuo metu mokanti įmokas už paskolÄ , bet, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, J. G. paskolos atveju pradelsti mokėjimai buvo susidarę nuo 2012 metų, o pirmosioms įmokoms mokėti buvo naudojamos gautos paskolos lėšos, todėl įmokų mokėjimo atnaujinimas sietinas iÅ¡skirtinai su ikiteisminio tyrimo vykdymu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme siekiant suÅ¡velninti baudžiamÄ jÄ atsakomybę ar jos visiÅ¡kai iÅ¡vengti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieÅ¡ingai nei teigė R. G., apklausiama pirmosios instancijos teisme J. G. nepripažino esanti (duomenys neskelbtini) kredito unijos skolininkė ir neketinanti mokėti paskolos grÄ Å¾inimo įmokų.34.7. Dėl V. Å . paimtos paskolos nuteistoji R. G. kategoriÅ¡kai neigė kaip nors prisidėjusi prie paskolos paėmimo. Nuteistoji nurodė, kad su V. Å . susipažino dirbdama draudimo kompanijoje, V. Å . domėjosi dėl žemės sklypų, kuriuose bÅ«tų galima vykdyti verslÄ , kadangi R.

G. žinojo vienÄ Å¾emės sklypÄ , esantį palankioje vietoje, todėl V. Å . nurodė tÄ sklypÄ . R. G. neigė, kad pati skambino dėl žemės sklypo, tvirtino nedalyvavusi nei perkant žemės sklypÄ , nei gaunant paskolÄ , po kurio laiko paskambinusi V. Å . papasakojo, jog sklypÄ nusipirko, domėjosi, ar galima žemės sklype vykdyti veikÄ , po kiek laiko prašė nuvežti į kredito unijÄ paskolos grÄ Å¾inimo įmokas.34.8. Tačiau R. G. parodymus dėl V. Å . vardu paimtos paskolos paneigia kiti byloje surinkti įrodymai.

Pirmosios instancijos teisme apklausta V. Å . parodė, kad su R. G. susipažino nuėjusi apsidrausti gyvybės draudimu, pati R. G. užsiminė norinti pirkti žemės sklypÄ ir pradėti ten statybas, prašė tai daryti jos vardu, V. Å . sutiko, dar sakė, kad reikės jos vardu paimti paskolÄ , bet V. Å . pajamos tuo metu siekė tik minimalų mėnesinį uždarbį, todėl V. Å . buvo įsitikinusi, jog paskolos negaus, bet R. G. pažadėjo viskÄ sutvarkyti, pas notarÄ perkant žemės sklypÄ nuvyko su R.

G., kÄ daryti ir sakyti unijoje jai taip pat pasakė R. G., unijoje paėmė grynais iÅ¡duotÄ paskolÄ ir pinigus nunešė maÅ¡inoje laukusiai R. G.. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti V. Å . parodymais, nors R. G. tvirtino, jog V. Å . jÄ apkalba siekdama iÅ¡vengti pareigos grÄ Å¾inti paskolÄ , bet bÅ«tent V. Å ., o ne R. G. parodymus patvirtina kiti bylos duomenys. Pirmosios instancijos teisme apklausti žemės sklypo, kuris buvo nupirktas V. Å . vardu, pardavėjai N. B. ir A. B. parodė, kad žemės sklypÄ pardavė jaunai merginai, bet sandoriui vadovavo kartu buvusi vyresnė moteris, su kuria prieÅ¡ tai A.

B. buvo susitikęs nekilnojamojo turto agentÅ«roje, Å¡i moteris sumokėjo ir pinigus už žemės sklypÄ . Sandorį tvirtinusi J. P. parodė, kad kartu su V. Å . buvo atvykusi ir R. G..34.9. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti V. Å . parodymų dalimi dėl paskolos gavimo R. G. naudai ir gautų pinigų perdavimo R. G.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pačios R. G. pozicija dėl jai V. Å . perduotų pinigų buvo nenuosekli. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu R. G., nors ir neigė gavusi pinigus iÅ¡ V.

Å ., bet nei apie tÄ pinigų perdavimo dienÄ Ä¯ ligoninę lydėtÄ A. Å ., nei apie autoįvykį, į kurį papuolė, nenurodė (19 t., b. l. 174). R. G. apie A. Å . nieko nenurodė ir tarpusavio akistatos su V. Å . metu, nors tada jau tvirtino papuolusi į autoįvykį ir dėl to negalėjusi gauti iÅ¡ V. Å . pinigų (19 t., b. l. 124-130). Tačiau pagal R. G. pateiktÄ eismo įvykio deklaracijÄ , eismo įvykis įvyko 2011 m. rugsėjo 23 d., 12.30 val., kai pagal kasos dokumentus paskola grynaisiais V.

Å . buvo iÅ¡mokėta 11.27 val. ir iÅ¡ karto perduota R. G.. Taigi, vėliau įvykęs eismo įvykis nei buvo iÅ¡mokėta paskola, objektyviai negalėjo sutrukdyti R. G. gauti pinigus iÅ¡ V. Å .. Nesutampa ir R. G. bei A. Å . parodymai, anot R. G., ji su A. Å . į ligoninę atvažiavo apie 8.30 val., kai A. Å . nurodė į ligoninę atvažiavusios apie 10 val. Atsižvelgiant į R. G. parodymų nenuoseklumÄ , nustatytus prieÅ¡taravimus, R. G. parodymai apie buvimÄ kartu su A. Å . atmetami kaip jokiais objektyviais duomenimis nepagrįsta gynybinė versija.34.10.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, jog R. G., susitarusi su V. Å ., ketindama Å¡ios vardu savo naudai iÅ¡ (duomenys neskelbtini) kredito unijos paimti paskolÄ , kurios akivaizdu, jog neketino grÄ Å¾inti, nes tuo metu turėjo ir kitų įsiskolinimų, dėl ko jai kaip ir J. G. atveju paskola nebÅ«tų iÅ¡duota, nurodė V. Å . pateikti praÅ¡ymÄ paskolai gauti, suorganizavo žemės sklypo už 23 000 Lt pirkimÄ , kuris buvo įkeistas užtikrinant paskolos grÄ Å¾inimÄ ir kurio vertė buvo nustatyta ženkliai didesnė nei reali vertė, tokiu bÅ«du suklaidinusi (duomenys neskelbtini) kredito unijÄ tiek dėl paskolos gavėjo, tiek dėl finansinių galimybių grÄ Å¾inti paskolÄ , neturėdama tikslo panaudoti paskolos pagal paskirtį, gavusi iÅ¡ V.

Å . iÅ¡mokėtÄ grynaisiais paskolÄ , apgaule įgijo didelės vertės (duomenys neskelbtini) kredito unijos turtÄ . Dėl bausmių ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės 35. Apeliaciniuose skunduose iÅ¡ esmės nėra ginčijamos V. P., N. P., A. D., D. M. ir K. Å . paskirtos bausmės. Tik nuteistosios D. M. gynėjo apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. M. padaryta veika priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, nors tai yra neatsargus nusikaltimas. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, analogiÅ¡kai nurodytas ir prie kitų nuteistųjų, tačiau nors ir nurodė netinkamÄ nusikaltimo kategorijÄ , pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, be to, iÅ¡ paskirtos bausmės galima suprasti, jog bausmė buvo skiriama kaip už neatsargų nusikaltimÄ , todėl tai laikytina nuosprendžio netikslumu, neturėjusi įtakos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui ir nesudarančiam pagrindo dar labiau Å¡velninti paskirtų bausmių.36.

Apeliaciniuose skunduose praÅ¡oma atleisti nuteistuosius nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 36 ar 37 straipsnį, bet tokie praÅ¡ymai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl jų nėra pagrindo tenkinti. Pagal BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Tokiu atveju kaltininko veikoje, formaliai vertinant, yra nusikaltimo sudėtis, tačiau realiai jos pavojingumas yra nedidelis.

Veika yra mažareikÅ¡mė, kai ji iÅ¡ esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ aukščiau nustatytų aplinkybių, nuteistieji pripažinti kaltais dėl didelės turtinės ir neturtinės žalos padarymo, todėl objektyviai vertinant veika negali bÅ«ti pripažinta mažareikÅ¡me. Tuo tarpu pagal BK 36 straipsnį padaręs nusikalstamÄ veikÄ asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme Å¡is asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi.

Pažymėtina, kad aplinkybės, Å¡alinančios asmens ar veikos pavojingumÄ , turi atsirasti jau po veikos padarymo, skirtingai nuo BK 37 straipsnio, kai padarymo metu veika buvo mažareikÅ¡mė. IÅ¡vados apie tai, kad asmuo nustojo bÅ«ti pavojingas, gali bÅ«ti padarytos tik iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus aplinkybių, susijusių su asmeniu, jo gyvenimo ir darbo sÄ lygomis, pasikeitimÄ . Padaryta nusikalstama veika gali prarasti pavojingumÄ dėl objektyvių, nuo kaltininko sÄ monės ir valios nepriklausančių veiksnių – atitinkamų politinių, socialinių, ekonominių, organizacinių ir kitų aplinkybių pasikeitimo.

Tačiau nei patys nuteistieji nurodė, nei byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, patvirtinančių nuteistųjų tokius nuteistųjų asmenybių pasikeitimus, kurie leistų spręsti apie ženkliai mažesnį nuteistųjų pavojingumÄ nei veikos padarymo metu. Taip pat nėra nustatyta ir aplinkybių, dėl kurių nuteistųjų padarytos veikos Å¡iuo metu bÅ«tų vertinamos kaip mažiau pavojingos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu,n u t a r i a:Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti.IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti V.

P., N. P. nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnyje, A. D., D. M., K. Å . nusikalstamų veikų, numatytų BK 229 straipsnyje, aplinkybę, jog valstybė patyrė didelės žalos.IÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies paÅ¡alinti K. Å . nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje, aplinkybę, jog ji iÅ¡duodama paskolas pažeidė Paskolų suteikimo ir administravimo tvarkos 60 ir 62 punktų nuostatas bei atliko V. S. ir A. J. finansinės bÅ«klės vertinimÄ nesant įkeičiamo nekilnojamojo turto vertinimo.Nuteistosios R.

G. apeliacinį skundÄ atmesti.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                            Albinas Bielskis                                                                       Daiva Pranytė-Zalieckienė Linas Žukauskas