f30f115b-d4e4-40fa-80f3-df5a39776907 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr                             Administracinė byla Nr. I-4729-815/2016                             Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05413-2015-4                             Procesinio sprendimo kategorija 1.15.1; 1.15.2.3.2; 1.37.2.3; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo T.

J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :I 1. PareiÅ¡kėjas T. J. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1).2. PareiÅ¡kėjo skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tokiais argumentais.2.1.

Pasak pareiškėjo, jis nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. gydytas LAVL kamerų tipo palatoje Nr.

12. Ši kamerų tipo palata Nr. 12 yra dvivietė, jos plotas – apie 7 m2, joje pareiškėjas gydytas su dar vienu asmeniu. Nurodytoje kamerų tipo palatoje buvo šalta, drėgna, spintelės avarinės būklės, jų sutaisyti neįmanoma, nėra stalo, tad nebuvo kur valgyti ir rašyti, nebuvo karšto vandens, o čiužiniai nebuvo dezinfekuoti, be to, nebuvo kur išsiskalbti drabužių. Pasak pareiškėjo, jo gydymo LAVL metu įstaigos darbuotojai nusižengdavo teisės aktų reikalavimams ir piktybiškai rūkė, taip erzino besigydančius asmenis ir vertė juos kvėpuoti cigarečių dūmais.2.2.

PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į LAVL administracijÄ , kuri ignoravo jo skundÄ , taip pat skundÄ pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, kuris pateikė atsakymÄ , neatitinkantį tikrovės.2.3. Pasak pareiÅ¡kėjo, gydymas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje prilygo kankinimui, taigi, buvo pažeistos pareiÅ¡kėjo teisės, dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ : dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , dėl to turėjo gerti vaistus nuo depresijos.2.4.

PareiÅ¡kėjas remiasi, be kita ko, Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, jo 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsniu. II Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ nurodo, kad su skundu nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , savo pozicijÄ grindžia iÅ¡ esmės tokiais argumentais (b. l. 13–16).1.

Pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 12 (plotas – 7,19 m2, 2 lovos).2. Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakyme Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nebuvo nustatytos. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir PĮ taisyklės) 111 ir 111.4 punktus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali būti mažesnis kaip 5,1 m2.4.

LAVL apgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau – ir Ä®statymas), PÄ® taisyklės, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK), taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai. LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ .

LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems šios paslaugos reikalingos. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti pažeistos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.5.

LAVL vadovaujasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakyme Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir PÄ® eksploatavimo taisyklės), kuriose nenustatyta, kokie baldai turi bÅ«ti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje. LAVL palatos minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Remiantis HN 76:2010 21 punktu, pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema, jame turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė), sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ ., tačiau pagal HN 76:2010 2 punktÄ veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikj, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtÄ , Å¡alinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.6. Pagal PÄ® taisyklių 258 punktÄ ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybe gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę.

Pagal HN 76:2010 67 punktÄ lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami, atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. LAVL dėl skalbinių skalbimo yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Pagal HN 76:2010 66 punktÄ lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba is audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, dezinfekavimo kameroje.

LAVL esantis minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale.Karštas vanduo nuolatos tiekiamas į dušines.7. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Pagal HN 76:2010 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 14 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Tokio pobÅ«džio informacija iÅ¡kabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iÅ¡kabinti ir įspėjamieji užraÅ¡ai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirÅ«pinti LAVL (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinę bylÄ Nr. A756-1160/2012). Ä®vertinant aplinkybę, kad visuotinai žinomas TKÄ® draudimas rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje / įstaigose, taip pat tai, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti iÅ¡kabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirÅ«pino Å¡io draudimo įgyvendinimu. Administracinių teismų praktika rodo, kad LAVL pakankamais bÅ«dais ir (arba) priemonėmis užtikrina TKÄ® įgyvendinimÄ (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. I-2020-189/2013, Nr. I-2503-189/2013, Nr. I-3903-281/2012).Bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose.

Atsižvelgiant į LAVL tikslinę paskirtį, t. y. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , LAVL privalo vykdyti TKÄ®. TKÄ® nenustatyta galimybė skirstyti į rÅ«kančiųjų ir (arba) nerÅ«kančiųjų kameras, taip pat nenustato ir specialių rÅ«kymo vietų, kadangi TKÄ® draudimas galioja LAVL teritorijoje ir jos patalpose. LAVL vadovaujasi BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu (redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), kuriame nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniuose.

LAVL imperatyviai laikosi visų minėtų nuostatų.8. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.9. Dėl valstybės civilinės atsakomybės ir žalos atlyginimo9.1. Remiantis LVAT praktika, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Nenustačius neteisėtų valdžios institucijos (Å¡iuo atveju – LAVL) veiksmų, nėra bÅ«tinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad LAVL darbuotojai, deliktine atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė / neveikė, bet bÅ«tina ir nustatyti, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos kilimÄ .

PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai kilusių pasekmių, kurių pagrindu pareiÅ¡kėjas grindžia neturtinės žalo kilimÄ . Taip pat niekuo nepagrįsta praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma.9.2. PareiÅ¡kėjas neturtinę žala (jo manymu, kuri turi bÅ«ti įvertinta pinigais) bei orumo pažeidimÄ kildina iÅ¡ Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.Remiantis EŽTT praktika, tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra gana reliatyvus, kuris priklauso nuo aplinkybių visumos, pavyzdžiui, nuo tokio elgesio trukmės, fizinio ir psichinio poveikio, sveikatos bÅ«klės ar net amžiaus. EŽTT, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , atsižvelgia į tai, ar tokio elgesio tikslas yra pažeminti asmenį, ar tai neigiamai paveiks asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du. Remiantis teismui pateikiamais pareiÅ¡kėjo medicininiais dokumentais, LAVL darbuotojai pareiÅ¡kėjui suteikė medicininę pagalbÄ , iÅ¡raÅ¡ant jo savijauta pagerėjo, palyginus su savijauta, tik atvykus į LAVL.

PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jis buvo kankinimas ar žeminamas jo orumas visiÅ¡kai neturi pagrindo.Pažymėtina, kad pagal BVK 7 straipsnio 1 dalį, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .9.3. PareiÅ¡kėjas, apibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , apsiribojo bendro pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ , taip pat niekuo nepagrįsta ir praÅ¡oma priteisti 7 000,00 Eur neturtinės žalos suma.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs raÅ¡ytinius bylos įrodymus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,k o n s t a t u o j a :I Å ioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:1. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei iÅ¡davė įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijÄ Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiÅ«ros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 37).2.

Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡davė LAVL leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklai, nurodytai Å¡iame leidime-higienos pase (b. l. 61).3. Remiantis gydymo stacionare istorija, pareiÅ¡kėjas LAVL gydytas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 12 dėl infiltracinės plaučių tuberkuliozės (pagrindinė liga), lydinčioji liga – priklausomybės sindromas, vartojant alkoholį, psichikos ir elgesio sutrikimas (b. l. 17).4.

Remiantis 2013 m. balandžio mėn. darbų priėmimo aktu Nr. BD-346 ir 2014 m. birželio mėn. darbų priėmimo aktu Nr. BD-983, kamerų tipo palatoje Nr. 12 vykdyti remonto darbai (be kita ko, sienų, lubų, grindų, langų, lovų, radiatorių, sanitarinio mazgo, spintelių) (b. l. 33, 34–35).5. Remiantis 2015m. liepos 17 d. pažyma Nr. BD-983, kamerų tipo palatoje Nr. 12 (plotas – 7,91 m2) buvo 2 vieno aukšto lovos, 2 spintelės, 1 pakaba, taip pat šioje patalpoje atskirtas sanitarinis mazgas (b. l. 18).6.

LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ Å¡i įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ , atliekant kenkėjų naikinimÄ (1.1 punktas); lankyti objektÄ kartÄ per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektÄ kartÄ per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimÄ (4.1.2 punktas); užsakovei praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 19–21).7.

Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 m. sausio mėn.–2015 m. spalio mėn. Reguliariai vykdė LAVL patalpų priežiÅ«rÄ dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) nenustatyta (b. l. 38–60).8. Vilniaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir Vilniaus VSC), atsakydamas į pareiÅ¡kėjo 2015 m. rugsėjo 17 d. SkundÄ dėl netinkamų higienos sÄ lygų LAVL, 2015 m. spalio 15 d. raÅ¡te Nr. 13-15(2.1.)-2-18730 „Dėl JÅ«sų skundo“, be kita ko, nurodė (b. l. 4–5):8.1.

Vilniaus VSC 2015 m. rugsėjo 25 d. atliko operatyviÄ jÄ visuomenės sveikatos saugos kontrolę LAVL, kurios metu buvo vertintos higienos sÄ lygų LAVL kameroje-palatoje Nr. 12 atitiktis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakyme Nr. V-737 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 47:2011) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakyme Nr. V-946, patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 ,,Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos.

Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir HN 47-1:2012) reikalavimams.8.2. Vilniaus VSC patikrinimo metu nustatyta: LAVL kameroje-palatoje Nr. 12 sienų paviršiai buvo švarūs, pritaikyti lengvam valymui ir dezinfekcijai, tai atitiko HN 47-1:2012 1.14 punkto reikalavimus; minėtos kamerų tipo palatos sanitariniai techniniai įrenginiai (praustuvė, unitazas) buvo susidėvėję, tačiau vizualiai švarūs, techniškai tvarkingi ir atitiko HN 47:2011 38 punkto reikalavimus; kameroje-palatoje Nr. 12 buvo tinkamos naudoti nesulūžusios spintelės pasidėti asmeniniams daiktams; minėtoje kamerų tipo palatoje buvo nesuplyšusi, tinkama naudoti patalynė; patikrinimo metu rūkymo faktų LAVL patalpose bei teritorijoje nenustatyta.8.3.

HN 47:2011 18 punkte nurodyta, kad daugiavietėse sveikatos priežiÅ«ros įstaigų palatose turi bÅ«ti ne daugiau kaip 4 lovos, minimalus plotas 1 lovai palatoje – 7 m2, tačiau pagal HN 47:2011 4 punktÄ HN 47:2011 l8 punkto reikalavimai taikomi tik naujai statomoms ir (ar) rekonstruojamoms asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms, todėl HN 47:2011 reikalavimai dėl minimalaus ploto vienai lovai LAVL palatose užtikrinimo veikiančiam LAVL pastatui Vilniaus VSC negali taikyti.8.4. Pagal pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ informacijÄ HN 47-1:2012 bei HN 47:2011 reikalavimų pažeidimų nenustatyta.8.5.

PareiÅ¡kėjo skundo dalis dėl galimai netinkamo LAVL darbuotojų elgesio perduota nagrinėti Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pagal kompetencijÄ .9. LAVL, atsakydama į pareiÅ¡kėjo 2015 m. rugsėjo 17d. skundÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas tvirtino, jog LAVL buvo laikomas sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, jog nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas bei Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimai (netinkamos laikymo sÄ lygos), 2015 m. lapkričio 3 d. raÅ¡te Nr. 7-651„Dėl skundo nagrinėjimo“, be kita ko, nurodė (b. l. 6–8):9.1.

Pareiškėjas LAVL gydytas nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 12 (plotas – 7,19 m2, 2 lovos). Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / ar suimtųjų, LAVL nefiksuojama, galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja; taigi, duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, pateikti nėra galimybės.9.2. HN 76:2010 ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos.

Pagal PÄ® taisyklių 111 ir 111.4 punktus iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarime Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL patalpose negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 m2.9.3. LAVL apgyvendinimo tvarkÄ reglamentuoja Ä®statymas, PÄ® taisyklės, BVK, taip pat Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas bei kiti sveikatos apsaugÄ reglamentuojantys teisės aktai.

LAVL teikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, jų teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris bÅ«tinas teikiant tokio pobÅ«džio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę bei tinkamÄ nepertraukiamÄ gydymÄ . LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi bÅ«ti suteikiamos stacionarios asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos visiems (imperatyviai) nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, kuriems Å¡ios paslaugos reikalingos.

Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti pažeistos (atsižvelgiant į atvykstančiųjų ir išvykstančiųjų asmenų skaičių). Be to, LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems, nustatytus BVK ir Įstatyme, be to, privalo laikytis pacientų, sergančių užkrečiamosiomis ligomis, izoliavimo reikalavimų.9.4. LAVL vadovaujasi PĮ eksploatavimo taisyklėmis, kuriose nenustatyta, kokie baldai turi būti įrengti pataisos įstaigos gyvenamojoje patalpoje.

LAVL palatos minimaliai aprÅ«pintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat remontuojamas ir / arba keičiamas. Pagal PÄ® eksploatavimo taisyklių 16.5 punktÄ , rengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, joje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Nurodytoje nuostatoje taip pat nenustatyta, kad unitazas ar klozetas bÅ«tų uždengiamas. Unitazo uždengimas nenustatytas ir HN 76:2010.9.5. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, pagal poreikį, nepažeidžiant HN 76:2010 reikalavimo. Visi atsiradę pažeidimai ir / ar neatitikimai higienos normai ar normoms dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtÄ , Å¡alinami per trumpiausius terminus, kiekvienais metais visos Å¡iam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) LAVL panaudojamos ir gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos.9.6.

HN 76:2010 ir HN 47-1:2010 nereglamentuoja čiužinių ir kito minkÅ¡tojo inventoriaus susidėvėjimo lygio. Čiužiniai, patalynė, pižamos ir kt. atnaujinami ir / ar pakeičiami pagal susidėvėjimo lygį, atsižvelgiant į LAVL finansines galimybes.9.7. Pagal PÄ® taisyklių 258 punktÄ ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybe gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę. Pagal HN 76:2010 67 punktÄ lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami, atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

LAVL dėl skalbinių skalbimo yra sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Pagal HN 76:2010 66 punktÄ lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi bÅ«ti su užvalkalais iÅ¡ nepralaidaus skysčiams, patvaraus pavirÅ¡ių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iÅ¡ audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, dezinfekavimo kameroje. LAVL esantis minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale.9.8.

TKÄ® 19 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama visose Å¡vietimo, sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose bei bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Pagal HN 76:2010 6 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, pagal 14 punktÄ laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Tokio pobÅ«džio informacija iÅ¡kabinta visose LAVL palatose ir bendro naudojimo patalpose (matomose vietose), taip pat iÅ¡kabinti ir įspėjamieji užraÅ¡ai ir (arba) ženklai, įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti.Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, tokio draudimo įgyvendinimu turi pasirÅ«pinti LAVL (žr. LVAT administracinę bylÄ Nr. A756-1160/2012). Ä®vertinant aplinkybę, kad visuotinai žinomas TKÄ® draudimas rÅ«kyti sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje / įstaigose, taip pat tai, kad informacija apie draudimÄ rÅ«kyti iÅ¡kabinta LAVL, LAVL administracija tinkamai pasirÅ«pino Å¡io draudimo įgyvendinimu.

Administracinių teismų praktika rodo, kad LAVL pakankamais bÅ«dais ir (arba) priemonėmis užtikrina TKÄ® įgyvendinimÄ (pavyzdžiui, administracinės bylos Nr. I-2020-189/2013, Nr. I-2503-189/2013, Nr. I-3903-281/2012).Bausmių vykdymo sistemÄ reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Atsižvelgiant į LAVL tikslinę paskirtį, t. y. asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ , LAVL privalo vykdyti TKÄ®. TKÄ® nenustatyta galimybė skirstyti į rÅ«kančiųjų ir (arba) nerÅ«kančiųjų kameras, taip pat nenustato ir specialių rÅ«kymo vietų, kadangi TKÄ® draudimas galioja LAVL teritorijoje ir jos patalpose.

LAVL vadovaujasi BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punktu (redakcija nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.), kuriame nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiÅ«ros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiÅ«ros padaliniuose.9.9. LAVL taip pat turi Vilniaus VSV0 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡duotÄ leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus, kurie privalomi LAVL veiklai vykdyti.10.

Remiantis LAVL PravieniÅ¡kių Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2015 m. spalio 13 d. medicininiu pažymėjimu Nr. MP-PR-201, pareiÅ¡kėjui nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (kodas F10.2) (dabar nevartoja), skirtas gydymas vaistu „mirtazapini“ (b. l. 3). II 1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo T. J. skundÄ sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti neturtinės žalos 7 000 eurų atlyginimÄ pareiÅ¡kėjui už jo, esÄ , netinkamas laikymo sÄ lygas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Å ioje byloje kyla ginčas, ar pareiÅ¡kėjas T. J. LAVL buvo laikomas tinkamomis sÄ lygomis.

2. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punktÄ (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose. BÅ«tent Å¡is plotas turi bÅ«ti vertinimo kriterijumi Å¡ioje administracinėje byloje, nes T. J. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 8 d.3. Minėta, kad pareiÅ¡kėjas T.

J. praÅ¡o teismÄ priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinę žalÄ 7 000 eurų.3.1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas yra pagrįstas ir gali bÅ«ti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iÅ¡ minėtų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti – tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, pareiÅ¡kėjo, kuris patiria neturtinę žalÄ , statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“3.2. Pabrėžtina, kad T.

J. LAVL nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. gydytas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 12 dėl infiltracinės plaučių tuberkuliozės (pagrindinė liga), lydinčioji liga – priklausomybės sindromas, vartojant alkoholį, psichikos ir elgesio sutrikimas (b. l. 17). Apibendrinus pateiktus duomenis, pareiškėjas LAVL buvo iš viso 11 parų. Kadangi pareiga pateikti įrodymus, kiek žmonių tuo metu buvo minėtose palatose, šio tipo bylose tenka LAVL administracijai, tai, jai šios pareigos neįvykdžius, konstatuotina, kad šioje įstaigoje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, t. y.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto (2010 m. balandžio 26 d. redakcija) reikalavimai. Pabrėžtina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas (žr. analogiÅ¡kÄ pozicijÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-190-442/2015), o jos motyvai, kad ji nėra kalta dėl Å¡io pažeidimo nėra reikÅ¡mingi: pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas Å¡ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.3.3.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiÅ¡kėjo kalinimo LAVL palatose sÄ lygomis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sÄ lygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas. Ä®rodymai, kad dėl LAVL kalinimo sÄ lygų, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimų, buvo pakenkta pareiÅ¡kėjo sveikatai, tame tarpe – ir psichinė, nepateikti. Ypač pabrėžtina, jog remiantis LAVL PravieniÅ¡kių Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2015 m. spalio 13 d. medicininiu pažymėjimu Nr. MP-PR-201, pareiÅ¡kėjui nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (kodas F10.2) (dabar nevartoja), skirtas gydymas vaistu „mirtazapini“ (b. l. 3).3.4.

PareiÅ¡kėjas, be kita ko, pateikė argumentus dėl higienos LAVL, ypač dėl kamerose esančių baldų netinkamos bÅ«klės, rÅ«kymo. Teismas atkreipia dėmesį, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011 m. vasario 24 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninei iÅ¡davė įstaigos asmens sveikatos priežiÅ«ros licencijÄ Nr. 3360 verstis asmens sveikatos priežiÅ«ros veikla ir teikti licencijoje nurodytas paslaugas nuo 2012 m. gegužės 28 d. (b. l. 37), o Vilniaus VSC 2013 m. liepos 29 d. iÅ¡davė LAVL leidimÄ -higienos pasÄ Nr. (12-6)12.12-690 ambulatorinių asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų veiklai, nurodytai Å¡iame leidime-higienos pase (b. l. 61).

Teismas įvertina ir pateiktas fotonuotraukas, kuriose, be kita ko, užfiksuota ir baldų bÅ«klė (b. l. 24, 26, 27). Be to, LAVL siekiama palaikyti Å¡varÄ . Antai, LAVL (užsakovė) 2014 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 57-1/500 su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kuriÄ Å¡i įmonė įsipareigojo: savo lėšomis ir darbo jėga atlikti Å¡ioje sutartyje nurodytų LAVL patalpų priežiÅ«rÄ , iÅ¡aiÅ¡kinant kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) buvimÄ , atliekant kenkėjų naikinimÄ (1.1 punktas); lankyti objektÄ kartÄ per mėnesį ir atlikti tyrimus, nustatant kenkėjų rūšį, lokalizacijos vietas, patekimo keliu, ir numatyti kenkėjų kontrolės priemones (4.1.1 punktas); lankyti objektÄ kartÄ per mėnesį ir užsakovės nurodytose patalpose stebėti užkrėstumÄ kenkėjais, užtikrinti kenkėjų naikinimÄ (4.1.2 punktas); užsakovei praneÅ¡us apie pastebėtus kenkėjus, atlikti intensyvaus naikinimo paslaugas per ilgiau kaip per 3 darbo dienas (4.1.5 punktas) (b. l. 19–21).

Remiantis kenkėjų kontrolės atlikimo žurnalo kopija, UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ 2014 m. sausio mėn.–2015 m. spalio mėn. Reguliariai vykdė LAVL patalpų priežiÅ«rÄ dėl kenkėjų, naudojo profilaktines priemones, kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) nenustatyta (b. l. 38–60).Teismas taip pat įvertina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. spalio 15 d. raÅ¡tÄ Nr. 13-15(2.1.)-2-18730 „Dėl JÅ«sų skundo“ (b. l. 4–5), kuriame higienos normų pažeidimų, be kita ko, ir dėl rÅ«kymo, nenustatyta.3.5.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi bÅ«ti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo principai.

Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali bÅ«ti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).Šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad neturtinė žala turi būti atlyginama pinigais (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-438-121/2009, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2810/2011). Kartu pabrėžtina, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ . Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju.

Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui jÄ priteisus, gali bÅ«ti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).Teismas pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali bÅ«ti vertinamas tik kaip mažareikÅ¡mis ar smulkmeniÅ¡kas pažeidimas, tačiau, atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę (pareiÅ¡kėjas T.

J. LAVL 11 parų buvo laikomas netinkamai), nesant objektyvių duomenų apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ dėl atsakovės veiksmų, apie tai, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai bÅ«tų trukę itin ilgai, į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ((minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimÄ Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“)), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

– 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimÄ Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“), nuo 2015 m. liepos 1 d. – 325 eurai (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimÄ Nr. 615 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sÄ lygas, į atsakovės pastangas užtikrinti pareiÅ¡kėjui tinkamas kalinimo sÄ lygas, taip pat įvertinęs kompleksiÅ¡kai visus pažeidimus (be kita ko, kamerų bÅ«klę), pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis LAVL įvertinamas 120 eurų, kuris priteistinas iÅ¡ atsakovės, atstovaujamos LAVL.

Ypač pabrėžtina, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 120 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo T. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui T. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 120 Eur (vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamÄ laikymÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. iki 2015 m. rugsėjo 18 d. (netinkamai laikytas 11 parų). LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                 Ernestas Spruogis