2019-01-23 Nr. AB-2226-3-61-3-03520-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-47-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03520-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktoriaus pavaduotojo 2016 m. rugpjūčio 18 d. aktą Nr. 1SS-2568-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) įpareigoti NŽT priimti naują aktą dėl išvados pateikimo dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo ir jų atlikimo metu surašyto šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto netinkamo surašymo bei klastojimo, žemė sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), s/b (duomenys neskelbtini), priklausančio savininkui J. Č., panaikinus išvados pateikimo sustabdymą, nepriklausomai nuo civilinės bylos Nr. 2-16800-454/2016 nagrinėjimo proceso ir, įsiteisėjus šiam sprendimui, per tris dienas jį pateikti pareiškėjai.

2. Pareiškėja nurodė, kad nuo 1994 m. rugsėjo 28 d. yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), savininkė. Nuo 2008 m. gruodžio 2 d. gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio SB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas yra J. Č.. Sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini), vykdydama privatizaciją, sudarė minėtų sklypų naujus planus, pagal kuriuos J. Č. sklypo plotas nepagrįstai padidėjo pareiškėjos Žemės sklypo ploto sąskaita. Neteisėtai ir nepagrįstai sumažinus Žemės sklypo plotą iki 576 kv. m buvo užkirstas kelias pareiškėjai privatizuoti faktiškai naudojamą žemę.

3. Nurodė, kad 2009 m. gegužės 27 d. buvo atlikti J. Č. priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai. Pareiškėja pastebėjo, kad žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto data ranka ištaisyta į 2008 m. vasario 20 d., matėsi ir kiti pataisymai, todėl ji kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą su ieškiniais atsakovams J. Č., NŽT Žemėtvarkos skyriui, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Inventora“ ir sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini) bei į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo už UAB „Inventora“ dokumentų klastojimą.

4. Nurodė, kad 2016 m. birželio 28 d. pateikė skundą Valstybės kontrolei dėl valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro piktnaudžiavimo bei prašydama patikrinti NŽT Kauno rajono skyriaus veiklą, tačiau jos skundas buvo persiųstas Teisingumo ministerijai, kuri dalyje, kiek tai susiję su kadastrinių matavimų atlikimu, persiuntė skundą nagrinėti NŽT.

5. NŽT 2016 m. rugpjūčio 18 d. aktu Nr. 1SS-2568-(10.5.), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjos skundo nagrinėjimą sustabdė iki Kauno apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-16800-454/2016 dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto klastojimo. Pareiškėja nesutinka su nurodytu sprendimu ir mano, kad ir be galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1680-454/2016 galima atlikti tyrimą dėl kadastrinių matavimų teisingumo ir jų metu surašyto šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto klastojimo. Pareiškėja taip pat nemano, kad jos 2016 m. birželio 28 d. skundas buvo tapatus civilinėje byloje Nr. 2-16800-454/2016 pareikštam ieškiniui. Nors 2016 m. birželio 28 d. skunde ir civilinėje byloje Nr. 2-16800-454/2016 išdėstytos faktinės aplinkybės dėl atliktų žemės sklypui kadastrinių matavimų iš dalies sutapo, tačiau skiriasi ne tik prašymo ir ieškinio reikalavimai, dalykas, bet ir atsakovai, kuriems pareikšti šie reikalavimai.

6. Pareiškėjos teigimu, NŽT tyrimo sustabdymo siejimas su civilinės bylos išnagrinėjimu reiškia NŽT direktoriaus pavaduotojo atsisakymą vykdyti Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento direktorės 2016 m. liepos 13 d. nurodymus ir išvados priėmimo vilkinimą. Juo labiau, kad nurodyta išvada pareiškėjai nesukels jokių teisinių pasekmių ir bus tik pagrindas Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1680-454/2016 priimti teisingą sprendimą.

7. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Atsakovas nurodė, kad nagrinėjant pareiškėjos 2016 m. birželio 28 d. skundą buvo nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-16800-454/2016 pagal pareiškėjos patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., N. Č., A. Č., R. S., sodininkų bendrijai „Lepšiškiai“, UAB „Inventora“, VĮ Registrų centrui ir NŽT Kauno rajono skyriui, todėl, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, skundo nagrinėjimą sustabdė, kol Kauno apylinkės teismas išnagrinės minėtą civilinę bylą.

9. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. 2-16800-454/2016 NŽT yra įtrauktas atsakovu, todėl turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tuo tarpu viešojo administravimo subjektui paduotame skunde keliami klausimai, į kuriuos bus atsakyta teismo priimtame sprendime. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ieškinio dalykas civilinėje byloje ir skunde keliami klausimai nėra tapatūs. Nagrinėjamas tas pats objektas, aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimus – tos pačios, pareiškime keliami klausimai tiesiogiai susiję su nagrinėjamos civilinės bylos ieškiniu ir jo esme, todėl pagrįstai prioritetinė reikšmė buvo suteikta teisminiam nagrinėjimui.

10. NŽT nuomone, pareiškėjos pateikti argumentai ir motyvai neįrodo, jog ginčijamas sprendimas ir įsakymas prieštarauja aukštesnės galios teisėms aktams, ginčijamas sprendimas ir įsakymas yra teisėti ir nėra pagrindo juos panaikinti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjos G. V. skundą atmetė.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2016 m. birželio 28 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolę su prašymu ištirti VĮ Registrų centro Kauno filialo veiką registruojant J. Č. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus. Pareiškėja prašyme, nurodė, kad J. Č. sklypas buvo padidintas jos sklypo sąskaita ir tai buvo padaryta su žemėtvarkos skyriaus žinia. Pareiškėjos teigimu, žemėtvarkos tarnautojai tikrino ir tvirtino sufalsifikuotą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, patvirtino kadastrinių matavimų byloje esantį žemės sklypo planą. NŽT žemėtvarkos skyrius žinojo, kad 2008 m. vasario 20 d. L. S. negalėjo rengti sklypo plano, o sklypo planas yra neatitinkantis tikrovės ir suklastotas. Tuo pačiu kreipimusi pareiškėja paprašė atlikti NŽT Kauno rajono skyriaus veiklos auditą. Valstybės kontrolė 2016 m. liepos 4 d. raštu Nr. S-(301-1.9)-1122 informavo pareiškėją, kad jos 2016 m. birželio 28 d. skundas persiųstas Teisingumo ministerijai nagrinėti pagal kompetenciją. Teisingumo ministerija 2016 m. liepos 13 d. raštu Nr. (1.18.)7R-5402 informavo pareiškėją, kad žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimo ir jo suformavimo teisėtumo klausimai yra NŽT prerogatyva, nes matininkų veiklą atliekant kadastrinius matavimus ir žemėtvarkos skyrių veiklą formuojant žemės sklypus, pagal kompetenciją prižiūri būtent ši institucija, todėl 2016 m. birželio 28 d. skundas persiųstas nagrinėti NŽT.

13. Teismas nustatė, kad NŽT 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. 1SS-2568-(10.5.) informavo pareiškėją, kad jos 2016 m. birželio 28 d. skundo nagrinėjimas sustabdomas iki kol Kauno apylinkės teismas išnagrinės jos ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-16800-454/2016 dėl netinkamai atliktų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų ir jų metu surašyto šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto suklastojimo.

14. Teismas nurodė, kad ginčijamą sprendimą NŽT pagrindė faktine aplinkybe, jog Kauno apylinkės teisme dėl iš esmės to paties teisinio ginčo yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-16800-454/2016 (LITEKO duomenimis dabartinis bylos Nr. 2-290-454/2017). Sprendimą sustabdyti administracinę procedūrą NŽT priėmė vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 23 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra sustabdoma, kol teismas išnagrinės skundą, ir apie tai pranešama asmeniui.

15. Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju taikytinos VAĮ 23 straipsnio 4 dalies nuostatos, teismas nurodė, kad būtina įvertinti ar viešojo administravimo subjektui paduotame prašyme keliamiems klausimams ištirti yra skirtas pradėtas teisminis situacijos nagrinėjimas. Atkreipė dėmesį, kad tiek pareiškėjos 2016 m. birželio 28 d. prašyme, tiek Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-290-454/2017 pareiškėjos pateikto patikslinto ieškinio reikalavimai yra susiję su žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., kadastrinių matavimų teisingumo ir 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto teisėtumo (galimo jo suklastojimo). Atsižvelgiant į tai, kad į viešojo administravimo subjektui paduotame prašyme iškeltą klausimą dėl 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto teisėtumo, bus (turi būti) atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime, teismas konstatavo, kad administracinė pareiškėjos 2016 m. birželio 28 d. skundo nagrinėjimo procedūra pagrįstai sustabdyta, kol teismas išnagrinės civilinę bylą. Teismas pareiškėjos skundo reikalavimą panaikinti NŽT 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą Nr. 1SS-2568-(10.5.) atmetė.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti NŽT priimti naują aktą dėl išvados pateikimo dėl atliktų kadastrinių matavimų teisingumo ir jų atlikimo metu surašyto šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto netinkamo surašymo bei klastojimo, žemė sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), s/b (duomenys neskelbtini), priklausančio savininkui J. Č., panaikinus išvados pateikimo sustabdymą, nepriklausomai nuo civilinės bylos Nr. 2-16800-454/2016 nagrinėjimo proceso ir, įsiteisėjus šiam sprendimui, per tris dienas jį pateikti ieškovei, yra išvestinis, todėl atmetus pareiškėjos reikalavimą panaikinti ginčijamą NŽT sprendimą, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti NŽT atlikti veiksmus.

17. Teismas pažymėjo, kad skundu administraciniam teismui pareiškėja siekia gauti NŽT, kaip kompetentingos institucijos, išvadą (ne sprendimą) dėl 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, kuri savarankiškai pareiškėjai jokių teisinių pasekmių nesukels. Tokiu būdu pareiškėja siekia gauti įrodymą, teiktiną civilinėje byloje. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, todėl pareiškėjos siekis administracinio proceso pagalba rinkti civilinėje byloje vertintinus įrodymus, prieštarauja administracinio proceso esmei.

III. 18. Pareiškėja G. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde. Papildomai nurodo, kad teismas motyvuojamojoje dalyje šiurkščiai pažeisdamas ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktų imperatyvius reikalavimus, visiškai nevertino skunde išdėstytų argumentų dėl atsakovo civilinės bylos sutapatinimo su administraciniu aktu. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatą. Nesigilindamas į šios teisės normos esminę paskirtį, t. y. visiškai tapataus klausimo nagrinėjimo procedūros dubliavimo vengimas, teismas pritaikė šią normą itin formaliai. Teismas visiškai nesigilino į esminę reikšmę turinčią aplinkybę, ar bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas civilinį ginčą, turi teisę spręsti klausimą dėl tyrimo skyriaus darbuotojų atliktų veiksmų, susijusių su J. Č. priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų atlikimu, persiųsto iš Teisingumo ministerijos, kuris teisės aktų pagrindu yra priskirtas būtent atsakovo kompetencijai.

20. Be to, pareiškėja 2016 m. birželio 28 d. prašymu prašė patikrinti NŽT Kauno rajono skyriaus veiklą dėl nurodytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į aiškiai skirtingą teismo, nagrinėjančio civilinį ginčą, ir atsakovo, įpareigoto tirti Kauno rajono skyriaus veikas, kompetenciją, atsakovo formalus skundžiamo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo vienintelis neargumentuotas motyvas, kad tikslinga sulaukti civilinės bylos Nr. 2-16800-454/2016 baigties ir tada priimti administracinės procedūros sprendimą, yra aiškiai teisiškai nepagrįstas.

21. Teismo sprendimo pagrindinis motyvas, kad atsakovo NŽT Kauno rajono skyriaus veiklos tyrimo klausimas yra tapatus Kauno apylinkės teisme nagrinėjamo civilinio ginčo dalykui - dėl S/B (duomenys neskelbtini) atliktos privatizacijos, sandorių, įsakymų, generalinio plano, sklypo ploto atstatymo, sklypo plano teisėtumo klausimams vien dėl to, kad tyrimas yra susijęs su 2008 m. vasario 20 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto teisėtumu, į kurį bus atsakyta teismo priimtame procesiniame sprendime, tiesiogiai prieštarauja ne tik Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalies nuostatoms, bet ir faktinėms civilinės bylos aplinkybėms, nes pagal šiuo metu nagrinėjamą patikslintą ieškinį reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) SB (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č., 2008 m. vasario 20 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo aktą, paprasčiausiai nėra. Šį reikalavimą teismas nutartimi atsisakė priimti, nes dėl jo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (2016 m.vasario 29 d. Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3039-199/2016).

22. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Institucija ar teismas, motyvuodami priimamą sprendimą, privalo ne formaliai perrašyti teisės normą, bet pagrįsti, kokias teisines pasekmes sukelia nagrinėjamos faktinės aplinkybės ir kodėl nagrinėjamu atveju atsiranda būtent institucijos nurodomos teisinės pasekmės. Administracinės procedūros sustabdymas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į bendrąsias įvairioms teisės šakoms privalomo bylos sustabdymo taisykles. Tiek teismo sprendime, tiek atsakovo sprendime, pažeidžiant imperatyvų reikalavimą motyvuoti tokį sprendimą, nėra visiškai pagrįsta ir paaiškinta, koks prejudicinis ryšys egzistuoja tarp nurodytos Kauno apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos ir administracinės procedūros, kur pareiškėja siekia įpareigoti atsakovą tirti NŽT Kauno rajono skyriaus veiklą. Teismo sprendime nurodytas administracinės procedūros sustabdymo pagrindas galimas tik tais atvejais, kai administracinė procedūra ir teisminis procesas yra taip susiję, kad teisminiame procese nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę, privalomąją galią sustabdytai administracinei procedūrai. Formalus administracinės procedūros sustabdymas negali būti toleruojamas, nes juo yra paneigiama administracinės procedūros esmė ir pagrindiniai tikslai. Administracinės procedūros atlikimo terminas, vietoje nustatytų 30 dienų, gali užsitęsti mažiausiai dar 1 ar 2 metus. Prašomos atsakovui pavestos administracinės procedūros atlikimas nepažeis jokių interesų, priešingai, užtikrins jos teisių gynybą bei operatyvų objektyvios tiesos apie atliktus kadastrinius matavimus nustatymą.

23. Pareiškėja teigia, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje yra nagrinėjamas civilinis ginčas dėl žemės sklypo ploto atstatymo, susijęs su S/B (duomenys neskelbtini) atlikta privatizacija. Pareiškėjos 2016 m. birželio 28 d. pareiškimo esmė - darbuotojų padarytų pažeidimų nustatymas. Kauno apylinkės teismo civilinės bylos ir atsakovui pavestos administracinės procedūros nagrinėjimo dalykas yra visiškai skirtingi. Lieka neaišku, kuo remiantis skundžiamame teismo sprendime teigiama, kad atsakovui NŽT Kauno rajono skyriaus tyrimas ir civilinės bylos patikslinto ieškinio reikalavimų nagrinėjimas yra betarpiškai susiję. Darbuotojų padaryti pažeidimai ir dėl neteisėtos S/B (duomenys neskelbtini) atliktos privatizacijos sandorių, įsakymų, generalinio plano, sklypo plano bei sklypo ploto atstatimo teisėtumo nėra jokio prejudicinio ryšio. Civilinėje byloje Nr. 2-16800-454/2016 patikslintas ieškinys pareikštas atsakovams J. Č., N. Č., A. C., R. S., sodininkų bendrijai (duomenys neskelbtini), UAB „Inventora“, VĮ Registrų centrui ir NŽT, taip pat nėra keliamas ir nebus nagrinėjamas klausimas dėl NŽT Kauno rajono skyriaus veiklos patikrinimo. Teismas neįsigilino į pareiškime nurodytas aplinkybes, kurios negali būti siejamos su civilinės bylos baigtimi. Sprendime taip pat nėra motyvuojama ir paaiškinama, kokios objektyvios priežastys trukdo nustatyti esminę reikšmę turinčias aplinkybes, atliekant administracinę procedūrą. Iš esmės tyrimo rezultatas galėtų tik padėti teismui priimti objektyvų ir teisingą sprendimą.

24. Pažymi, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismas teisiškai nepagrįstai ir subjektyviai atsisakė ginti pareiškėjos teises.

25. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėja G. V. prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) SB (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č. 2008-02-20 Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktą 2015 m. gruodžio 2 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi (civilinėje byloje 2-3039-199/2016) atsisakė priimti pareiškėjos G. V. ieškinį šioje dalyje, kadangi dėl šio reikalavimo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas (civilinėje byloje Nr. 2-115-540/2012), tačiau kitoje dalyje dėl reikalavimo pripažinti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), s/b (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), priklausančio savininkui J. Č., 2010 m. vasario 26 d. geodezinių matavimų planą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti buvo priimtas.

27. Pareiškėja G. V. taip pat kreipėsi ir į Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl UAB „Inventora“ žemės sklypo plano klastojimo L. S. ir J. Č. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalį bei J. Č. atžvilgiu pagal BK 182 straipsnį, tačiau Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK tyrėjai atsisakė pradėti ikiteisminius tyrimus, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokurorai atmetė pareiškėjos skundus.

28. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnyje nustatyta, jog įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

29. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad ieškinio dalykas civilinėje byloje Nr. 2-16800-454/2016 (bylos Nr. 2-290-454/2017) ir skunde keliami klausimai nėra tapatūs, kadangi akivaizdu, kad nagrinėjamas objektas tas pats, pareiškime ir civilinėje byloje pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžia savo reikalavimus, tos pačios, pareiškime keliami klausimai tiesiogiai susiję su nagrinėjamos civilinės bylos ieškiniu ir jo esme, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį naikinti.

30. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad išnagrinėtas skundas nesukeltų jokių teisinių pasekmių ir neturės jokios įtakos teisėms ir pareigoms, išvada būtų tik pagrindas Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1680-454/2016 priimti teisingą sprendimą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, kiekviena proceso šalis turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad NŽT civilinėje byloje Nr. 2-16800-454/2016 yra teisminio proceso dalyvė, t. y. į bylą įtraukta kaip atsakovė, o ne kaip institucija, teikianti teismui išvadą. Nagrinėjimo atveju NŽT turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nes teisme, be kita ko, tikrinamas Kauno apskrities viršininko 2010 m. įsakymo teisėtumas. Viešojo administravimo subjektui paduotame skunde keliami klausimai į kuriuos bus atsakyta teismo priimtame sprendime.

31. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, kad tokiu būdu pareiškėja siekia gauti įrodymą, teiktiną civilinėje byloje.

32. NŽT nurodo, kad dėl kitų apeliacinio skundo argumentų atskirai nepasisako, kadangi jie taip pat yra nepagrįsti. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą, tinkamai motyvuotą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

35. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

36. Pareiškėjos skundo, perduoto 2016 m. birželio 28 d. nagrinėti NŽT, turinys patvirtina, kad pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl žemės sklypo esančio adresu: (duomenys neskelbtini) ribų. Todėl pirmosios instancijos teismas įvertinęs Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-290-454/2017 pareiškėjos pateikto patikslinto ieškinio reikalavimus pagrįstai pripažino, kad iš esmės teisme nagrinėjamas ginčas yra tapatus.

37. Atsakovas turėjo pagrįstą pagrindą manyti, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu gali paaiškėti ir gretimo žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų kadastrinių matavimų teisingumas, todėl atsakovas teisingai taikė Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį ir sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą, kadangi paaiškėjo, kad pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas. Savo sprendimą atsakovas pakankamai motyvavo.

38. Tik išnagrinėjus ginčą teisme atsakovas atnaujinęs pareiškėjos skundo nagrinėjimą, remdamasis teismo sprendimu civilinėje byloje gali nuspręsti ar buvo padarytos klaidos atliekant kadastrinius matavimus ir galimas tokių klaidų priežastis. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas privalėjo atlikti jam pavaldaus administravimo subjekto veiklos kontrolę ir nestabdyti skundo nagrinėjimo.

39. Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė