2019-10-23 Nr. AB-20194-3-61-3-03857-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1712-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03857-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. S. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. 42-902(1), 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 42-945(1), 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. 42-956(1); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 2S-6611; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad yra buvęs valstybės tarnautojas ir šiuo metu atlieka bausmę Vilniaus PN sektoriuje, esančiame Rasų g. 8, Vilniuje, į kurį yra perkeltas iš Vilniaus PN atskirojo sektoriaus, esančio Sniego g. 2, Vilniuje. Vilniaus PN II-o sektoriaus, kuriame yra laikomi buvę valstybės tarnautojai, virtuvėje nėra įrengtas karšto vandens tiekimas, nors Vilniaus PN I-ame sektoriuje, kuriame yra laikomi kiti nuteistieji (ne buvę valstybės tarnautojai), į virtuvės patalpas yra tiekiamas karštas vanduo, be to, karštas vanduo į virtuvės patalpas buvo tiekiamas ir Vilniaus PN atskirajame sektoriuje, esančiame Sniego g. 2, Vilniuje, kuriame anksčiau buvo laikomas pareiškėjas. Buvę valstybės tarnautojai yra apgyvendinti virš kamerų tipo patalpų ir drausmės grupės patalpų, šiose patalpose yra laikomi asmenys, kurie nesilaiko pataisos įstaigoje galiojančių taisyklių ir yra linkę nesilaikyti dienotvarkės, todėl iš minėtų patalpų nuolat sklinda triukšmas, dėl kurio pareiškėjas negali išsimiegoti.

3. Vilniaus PN II-ame sektoriuje, kuriame yra laikomi buvę valstybės tarnautojai, nėra paskirtas batsiuvys, todėl šiame sektoriuje laikomų asmenų avalynė yra surenkama ir nešama taisyti į Vilniaus PN I-ą sektorių batsiuviui, kuris nėra buvęs valstybės tarnautojas. Dėl šios priežasties pareiškėjas nuogąstauja, kad batsiuvys gali tyčia sugadinti jo avalynę, ir sugadinimo faktą bus itin sudėtinga įrodyti. Pareiškėjo teigimu, Vilniaus PN sektoriuje, esančiame Sniego g. 2, Vilniuje, jam buvo sudaryta galimybė taisyti batus pas batsiuvį, kuris buvo skiriamas iš buvusių valstybės tarnautojų.

4. Vilniaus PN administracija pareiškėjo atžvilgiu taikė psichologinį smurtą. Pareigūnas P. S. pakvietė pareiškėją pokalbiui dėl Kalėjimų departamentui pateikto skundo, ir pagrasino, kad tuo atveju, jei pareiškėjas nesutars su įstaigos administracija, jam nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo bus skiriamos nuobaudos, pareiškėjas nebus skatinamas, jam bus užkirstas kelias lygtinai išeiti į laisvę. Be to, 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas Vilniaus PN administracijos iniciatyva buvo kviestas į Drausmės komisijos posėdį, kurio metu patyrė psichologinį smurtą iš pareigūno A. L., kuris nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas toliau teiks skundus dėl Vilniaus PN veiksmų (neveikimo), jis bus perkeltas į kamerų tipo patalpas. Pareiškėjui iki šiol niekas nėra pasakęs, kad minėti grasinimai jo atžvilgiu nebus įgyvendinti ir su juo bus elgiamasi taip pat, kaip ir su kitais nuteistaisiais, o 2017 m. spalio 9 d. apie 10.30 val. vienas iš Vilniaus PN pareigūnų nurodė, kad ketina parengti tarnybinį pranešimą dėl tariamai pareiškėjo atlikto pažeidimo, taigi, P. S. ir A. L. išdėstyti grasinimai yra realiai įgyvendinami. Pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių teikė skundus Vilniaus PN direktoriui, o gavęs įstaigos 2017 m. rugsėjo 4 d., 2017 m. rugsėjo 18 d. ir 2017 m. rugsėjo 21 d. raštais pateiktus atsakymus, teisės aktų nustatyta tvarka skundė juos Kalėjimų departamentui, tačiau tiek Vilniaus PN, tiek ir Kalėjimų departamentas jo skundus išnagrinėjo netinkamai, šališkai, neišsamiai ir neobjektyviai. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė fizines ir dvasines kančias, tapo irzlus ir dirglus.

5. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Vilniaus PN paaiškino, kad karštas vanduo pataisos įstaigose privalo būti tiekiamas į nuteistiesiems skirtas dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Karšto vandens tiekimas į nuteistiesiems įrengtus poilsio kambarius, kuriuos pareiškėjas vadina virtuvės patalpomis, nėra numatytas. Priešingai negu teigia pareiškėjas, karštas vanduo nėra tiekiamas ir į I-o gyvenamojo korpuso poilsio patalpas, tačiau kiekvieno būrio poilsio kambariuose yra pataisos įstaigos skirti elektriniai vandens virduliai, todėl nuteistieji turi galimybę, esant poreikiui, turėti karšto vandens.

7. Vilniaus PN I-ame gyvenamajame korpuse yra laikomi nuteistieji, nesantys buvusiais valstybės tarnautojais, II-ame gyvenamajame korpuse įrengtos kamerų tipo patalpos (pirmas aukštas), drausmės grupės gyvenamosios patalpos (antras aukštas) ir bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos (trečias aukštas), skirtos buvusiems valstybės tarnautojams. Buvusiems valstybės tarnautojams įrengtas atskiras įėjimas į II-ą gyvenamąjį korpusą, atskiras pasivaikščiojimų kiemas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatomis, buvę valstybės tarnautojai, esant tokiai galimybei, turėtų būti laikomi izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, todėl Vilniaus PN neturi galimybės apgyvendinti buvusių valstybės tarnautojų kitoje vietoje. Kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės patalpose visą parą budi pareigūnai, drausminantys dienotvarkės nesilaikančius bei triukšmaujančius nuteistuosius, be to, pareiškėjui buvo pateiktos psichologo rekomendacijos dėl kokybiško poilsio naktimis.

8. Vilniaus PN Ūkio skyriuje yra patvirtintas batsiuvio etatas ir atskirai II-ame gyvenamajame korpuse įrengti specialią patalpą bei tvirtinti papildomą batsiuvio etatą, įvertinus įstaigoje esantį batsiuvio paslaugų poreikį, nėra racionalu, įstaigoje yra nustatyta tvarka, vadovaujantis kuria buvę valstybės tarnautojai turi galimybę pateikti avalynę taisymui. Nei Vilniaus PN administracija, nei Kalėjimų departamentas nenustatė pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas, nėra aišku, kaip jis nustatė prašomą priteisti sumą.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 42-902(1), 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 42-945(1) ir 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 42-956(1) bei Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2S-6611, kuriais buvo išnagrinėti pareiškėjo prašymai ir skundai dėl karšto vandens tiekimo, galimybės pasinaudoti batsiuvio paslaugomis ir netinkamų miego sąlygų, panaikinimo, atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, atsiradusios neužtikrinus jam tinkamų gyvenimo sąlygų Vilniaus PN.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl karšto vandens tiekimo, išanalizavo Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 18 punktą ir nurodė, kad teisės aktuose nėra numatyta, kad karštas vanduo turėtų būti tiekiamas į pataisos įstaigose esančias virtuves ar poilsio kambarius. Be to, iš Kalėjimų departamento 2017 m. spalio 12 d. pažymos nustatyta, kad priešingai negu teigia pareiškėjas, karštas vanduo nėra tiekiamas ne tik į II-ame gyvenamajame korpuse esančią virtuvę, kuria naudojasi buvę valstybės tarnautojai, tačiau ir į I-ame gyvenamajame korpuse esančią virtuvę, todėl nagrinėjamu atveju negalima teigti, kad pareiškėjui yra sudarytos išskirtinės, blogesnės negu kitiems nuteistiesiems kalinimo sąlygos. Būrio poilsio kambaryje yra pataisos įstaigos skirti elektriniai virduliai, kurie gali būti naudojami vandeniui šildyti, tokiu būdu pareiškėjui yra sudaryta galimybė išsiplauti indus šiltu vandeniu. Teismas padarė išvadą, kad Vilniaus PN nepažeidė teisės aktų nuostatų, neužtikrindama karšto vandens tiekimo į II-ame gyvenamajame korpuse esantį poilsio kambarį (virtuvę).

12. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jam nėra užtikrinta galimybė pasinaudoti batsiuvio paslaugomis. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 3 dalį, nurodė, kad teisės aktuose numatyta, kad nuteistieji, priskirtini tam tikroms teisės aktuose nustatytoms asmenų kategorijoms, turi būti laikomi atskirai nuo kitų nuteistųjų, tačiau juose nėra nustatyta, kad šiems atskirai laikomiems nuteistiesiems tam tikras paslaugas galėtų suteikti tik kiti šiai kategorijai priklausantys nuteistieji. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas nepagrįstai pataisos įstaigos administracijos pareigą izoliuoti jį nuo kitų nuteistųjų, aiškina plečiamai, kaip įpareigojančią ne tik fiziškai izoliuoti buvusius valstybės tarnautojus nuo kitų nuteistųjų, siekiant išvengti potencialios grėsmės jų sveikatai ir gyvybei, bet kartu kaip įpareigojančią užtikrinti, kad visas paslaugas, inter alia (be kita ko) ir batsiuvio paslaugas, buvusiems valstybės tarnautojams teiktų išimtinai tik kiti į šią kategoriją patenkantys nuteistieji. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad avalynės taisymo paslaugas pareiškėjui, kaip buvusiam valstybės tarnautojui, teiks ne buvęs valstybės tarnautojas, pati savaime nelaikytina pažeidžiančia jo teises, juo labiau kad pareiškėjas nenurodo realios grėsmės, galinčios kilti jo avalynei, dėl to, kad ji bus perduota tvarkyti Vilniaus PN dirbančiam batsiuviui, bet remiasi tik hipotetiniais, jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstais samprotavimais, kad batsiuvys, nesantis buvusiu valstybės tarnautoju, galėtų ją sugadinti.

13. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN II-o lokalinio sektoriaus sandėlio patalpose kiekvieną pirmadienį nuo 11.00 iki 12.00 val. yra priimama 8 ir 9 būrių nuteistųjų avalynė taisymui, informacija apie avalynės pateikimo batsiuviui tvarką yra nurodyta skelbimų lentoje. Teismo vertinimu, pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems buvusiems valstybės tarnautojams, kurie yra laikomi izoliuotai, yra sudaroma galimybė pateikti savo avalynę batsiuviui, be to, Vilniaus PN yra nustatyta tvarka, leidžianti izoliuotai laikomiems buvusiems valstybės tarnautojams pateikti avalynę taisymui, nepažeidžiant izoliavimo taisyklių – atskirai laikomiems nuteistiesiems nėra būtina tiesiogiai bendrauti su batsiuviu, kadangi taisytiną avalynę surenka ir jam perduoda Vilniaus PN darbuotojai.

14. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su triukšmu, teismas nurodė, kad teisės aktai nereglamentuoja žmonių keliamo triukšmo maksimalaus (ribinio) dydžio. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių epizodų (dienos, valandos), kai jis negalėjo miegoti naktį dėl kitose patalpose laikomų nuteistųjų keliamo triukšmo, o iš pareiškėjo sveikatos istorijos matyti, kad jis nesikreipė į medikus dėl nemigos ir jos sukeltų pasekmių. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad gyvenamosios patalpos, kuriose yra laikomas pareiškėjas, yra netinkamai įrengtos, ir dėl šios priežasties jos yra pralaidesnės triukšmui, nėra duomenų, patvirtinančių, kad triukšmo lygis yra toks stiprus, kad negalėtų būti vertinamas kaip aplinkoje normaliai pasireiškiantis triukšmas, juo labiau kad pareiškėjo nurodytas beldimas į duris, sienas ar lubas, gali būti įvairaus intensyvumo ir skirtingai veikti gyvenamosiose patalpose, esančiose virš kamerų tipo ir drausmės grupės patalpų, laikomus asmenis. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN II-o gyvenamojo korpuso trečiame aukšte įrengtose bendrabučių tipo patalpose, prieš perkeliant į jas buvusius valstybės tarnautojus, buvo apgyvendinti nuteistieji, kurie nesikreipė į įstaigos administraciją dėl kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės gyvenamosiose patalpose keliamo triukšmo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad Vilniaus PN II-o korpuso patalpose, kuriose jis yra laikomas, iš kamerų tipo patalpų ir drausmės grupės gyvenamųjų patalpų sklido triukšmas, kuris buvo toks intensyvus, kad dėl savo pobūdžio galėjo sukelti pareiškėjui neturtinę žalą.

15. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Vilniaus PN administracija kartu su Kalėjimų departamentu, neužtikrindama jam tinkamų miego sąlygų, tyčia siekė pažeminti pareiškėją ir kitus kartu su juo gyvenančius asmenis ir sužlugdyti jų asmenybes. Vilniaus PN atsiliepime į skundą nurodė, kad nuteistieji buvę valstybės tarnautojai, kurie, vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso nuostatomis, turi būti laikomi izoliuotai nuo kitų nuteistųjų, perkėlus juos iš Vilniaus PN sektoriaus, esančio Sniego g. 2, Vilniuje, į Vilniaus PN sektorių, esantį Rasų g. 8, Vilniuje, buvo apgyvendinti minėto sektoriaus II-o gyvenamojo korpuso trečiame aukšte įrengtose bendrabučių tipo patalpose, kuriose yra įrengtas atskiras įėjimas į II-ą korpusą, atskiras pasivaikščiojimo kiemas, ir įstaiga neturi galimybės perkelti čia laikomų asmenų į kitas patalpas, nepažeidžiant jų izoliavimo. Iš Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 18 d. rašto nustatyta, kad kamerų tipo patalpose ir drausmės grupės patalpose visą parą budi pareigūnai, kurie drausmina nakties metu triukšmaujančius nuteistuosius, ir išnagrinėjus pareiškėjo skundą, Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai buvo papildomai informuoti apie pareiškėjo reiškiamas pretenzijas dėl pernelyg didelio triukšmo. Teismas pažymėjo, kad po skundo pateikimo su pareiškėju bendravo įstaigos psichologas, siekdamas išsiaiškinti reiškiamų nusiskundimų priežastis bei įvertinti situaciją. Pokalbio metu įvertinta pareiškėjo psichologinė būsena, pateiktos rekomendacijos, galinčios padėti jam siekti kokybiško poilsio naktimis. Teismas vertino, kad Vilniaus PN administracija savo aktyviais veiksmais siekė, kad pareiškėjui būtų užtikrintas tinkamas ir kokybiškas nakties miegas, ir imasi adekvačių priemonių šiam tikslui pasiekti.

16. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pareigūnų grasinimo ir psichologinio spaudimo, išanalizavo Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Taisyklės), 50 punktą, 199-202 punktus. Iš Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 25 d. rašto nustatyta, kad pareigūnas P. S., atsižvelgdamas į tai, kad pataisos įstaigoje gauti du pareiškėjo prašymai ir skundas, 2017 m. rugpjūčio 17 d. iškvietė jį į pokalbį, siekdamas išsiaiškinti nusiskundimus dėl prašymuose ir skunduose dėstomų aplinkybių. Pokalbio metu kartu buvo apžvelgti ir aptarti gauti prašymai ir skundas, pareiškėjo atžvilgiu nebuvo išsakyta grasinimų. Pokalbio metu dalyvavo būrio viršininkas Ž. Š., kuris taip pat nurodė, kad pokalbio metu pareiškėjui nebuvo grasinta. Minėtame rašte taip pat nurodyta, kad pareiškėjui yra garantuojama teisė skųstis ir teikti prašymus pataisos įstaigos administracijai, ir tai nedaro jokios įtakos jo teisinei padėčiai.

17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė minėtų raštų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jame išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais. Be to, nors pareiškėjas ir nurodė, kad pareigūnų grasinimai jo atžvilgiu yra realiai įgyvendinami – 2017 m. spalio 9 d. Vilniaus PN pareigūnas, nesant tam pagrindo, nurodė, kad ketina surašyti tarnybinį pranešimą dėl pareiškėjo veiksmų – tačiau pareiškėjas nepateikė jokių šią aplinkybę individualizuojančių duomenų, t. y. nenurodė jam grasinusio pareigūno pavardės, aplinkybių, kurioms esant šis teiginys buvo išsakytas (galimai pareiškėjas tuo metu iš tikrųjų nevykdė pareigūno teisėtų nurodymų ar pažeidė įkalinimo įstaigos vidaus tvarką), pareiškėjas taip pat nenurodė, ar šis pareigūnas įvykdė savo tariamą grasinimą ir surašė tarnybinį raštą dėl pareiškėjo veiksmų, todėl, teismo vertinimu, ši aplinkybė nepagrindžia pareiškėjo teiginių, kad jo atžvilgiu yra naudojamas psichologinis spaudimas.

18. Teismas konstatavo, kad skundžiami Vilniaus PN direktoriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. 42-902(1), 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimas Nr. 42-956(1) ir 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimas Nr. 42-945(1) bei trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimo departamento 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. 2S-6611, kuriais išnagrinėti pareiškėjo prašymai dėl karšto vandens tiekimo, galimybės pasinaudoti batsiuvio paslaugomis ir netinkamų miego sąlygų, yra motyvuoti ir pagrįsti, teismas nenustatė šių administracinių aktų panaikinimo pagrindų, todėl teismas padarė išvadą, kad tiek Vilniaus PN direktorius, tiek Kalėjimų departamentas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo prašymus ir skundus. Teismas konstatavo, kad byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai pareiškėjo atžvilgiu ginčui aktualiu laikotarpiu, todėl atmetė pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi.

20. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia tais pačias argumentais, kurie nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teisme. Papildomai pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, neišsamiai, neobjektyviai.

21. Pareiškėjo teigimu, kitiems nuteistiesiems yra tiekiamas karštas vanduo. Tokie Vilniaus PN administracijos veiksmai turi būti vertinami kaip diskriminacija buvusių valstybės tarnautojų atžvilgiu. O tai iš esmės pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 14 straipsnį.

22. Buvusių valstybės tarnautojų avalynė yra taisoma netinkamai ir nekokybiškai.

23. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė išreikalauti vaizdo medžiagą iš komisijos posėdžio, kurio metu pareiškėjas patyrė psichologinį spaudimą, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Be to, pareiškėjas nebuvo supažindintas su P. S. ir Ž. Š. raštais, apie juos nežinojo, todėl negalėjo apskųsti.

24. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Vilniaus PN teigimu, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

27. Kalėjimų departamentas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir plačiau dėl pareiškėjo skundo teiginių nepasisako. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertinos visus byloje surinktus įrodymus. Pareiškėjas nenurodo aplinkybių, kurios pagrįstų, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus PN 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. 42-902(1), 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 42-945(1), 2017 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 42-956(1), Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 2S-6611 pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Vilniaus PN, atlyginimo.

29. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

30. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai, neišsamiai, neobjektyviai.

31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

33. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

34. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas susipažinęs su byloje esančiais įrodymais vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų taisyklių laikėsi. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Vilniaus PN pareiškėjo skundus išnagrinėjo, remdamasi teisės aktais ir esant poreikiui ėmėsi veiksmų (Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnai buvo papildomai informuoti apie pareiškėjo reiškiamas pretenzijas dėl pernelyg didelio triukšmo, taip pat pareiškėją konsultavo gydytojas). Be to, dalis pareiškėjo teiginių prieštarauja Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimuose nurodytoms aplinkybėms.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamus Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimus, pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam aplinkybių vertinimui ir padarytoms išvadoms, kad sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų papildomai nekartoja ir dėl jų nepasisako.

36. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, nevisapusiškai ir neišsamiai, apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kurias teismas būtų išnagrinėjęs netinkamai. Be to, pareiškėjo nurodyti argumentai dėl komisijos posėdžio įrašo išreikalavimo, pastebėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dėl Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 2S-6013, kuriuo buvo nagrinėjami pareiškėjo nusiskundimai dėl patirto psichologinio spaudimo komisijos posėdžio metu, panaikinimo. Taigi, pareiškėjo argumentai, susiję su Kalėjimų departamento 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 2S-6013 panaikinimu, nėra reikšmingi nagrinėjamoje byloje.

37. Taigi, nenustačius neteisėtų atsakovo veiksmų, pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra atmetamas.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų išvadų dėl Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento sprendimų, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius