f30d5d7e-3a46-40d2-bcc5-0746bdd6f3bf · Lietuvos apeliacinis teismas

? (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. lapkričio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-714-430/2018 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ ieÅ¡kinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „BALTIJOS AUDITAS“ ir bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ , dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutavusiai finansų maklerio įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Stockholm Sparkassa“ ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialÄ , dėl vertinimo ataskaitos pripažinimo neteisinga ir negaliojančia bei žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – BKU „Vilniaus taupomoji kasa“) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė:

1) pripažinti uždarosios akcinės bendrovės „BALTIJOS AUDITAS“ (toliau – UAB „BALTIJOS AUDITAS“) 2010 rugpjūčio 25 d. parengtÄ Rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. 10/08-25 neteisinga ir negaliojančia dėl prieÅ¡taravimo teisės aktų reikalavimams;

2) pripažinti neteisinga (netinkama) 2010 m. rugpjūčio 25 d. Rinkos vertės nustatymo ataskaita Nr. 10/08-25 ieÅ¡kovei sukeltÄ Å¾alÄ draudžiamuoju įvykiu pagal atsakovių UAB „BALTIJOS AUDITAS“ ir ERGO Insurance SE, veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialÄ (toliau – ERGO Insurance SE), 2012 m. liepos 19 d. sudarytÄ Turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį;

3) ieÅ¡kovės naudai priteisti 672 990,04 Eur žalos atlyginimÄ , iÅ¡ kurio 86 886,01 Eur priteisti iÅ¡ abiejų atsakovių solidariai, o 586 104,03 Eur priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“;

4) priteisti iš atsakovių ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. UAB „BALTIJOS AUDITAS“ atliko nekilnojamojo turto – žemės Å«kio paskirties sklypo, esančio Vilniaus r. sav., KalniÅ¡kių k., rinkos vertės nustatymo veiksmus ir parengė Å¡io turto Rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. 10/08-25, kuri buvo pateikta ieÅ¡kovei, siekiant įvertinti, kokio dydžio paskola gali bÅ«ti suteikta finansų maklerio įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Stokholm Sparkassa“ (toliau – FMÄ® UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“). 2010 m. rugsėjo 6 d. ieÅ¡kovė ir FMÄ® UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė suteikė 689 295,64 Eur (2 380 000 Lt) paskolÄ , o paskolos sutarties užtikrinimui buvo įkeistas minėtas nekilnojamasis turtas (žemės sklypas).

IeÅ¡kovės teigimu, FMÄ® UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ netinkamai vykdė savo skolinius įsipareigojimus, todėl paskola kartu su palÅ«kanomis ieÅ¡kovei nebuvo grÄ Å¾inta. NegrÄ Å¾intÄ sumÄ iÅ¡ viso sudaro 763 729,13 Eur (2 637 003,93 Lt).

3. IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ atliko neteisėtus veiksmus, kadangi įvertino turtÄ nesilaikydama teisės aktuose nustatytų reikalavimų bei žymiai pervertino turtÄ . Byloje praÅ¡omÄ priteisti žalÄ sudaro paskolos dalies, suteiktos dėl pervertinto turto, dydis, nes tuo atveju, jei vertinimo ataskaitoje bÅ«tų buvusi nurodyta teisinga įkeičiamo turto vertė, skolininkei bÅ«tų suteikta tik 16 305,61 Eur (56 300 Lt), o ne 689 295,64 Eur (2 380 000 Lt) dydžio paskola. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ neteisėti veiksmai vertinant turtÄ priežastiniu ryÅ¡iu siejasi su ieÅ¡kovės patirta žala, o atsakovės kaltė yra preziumuojama. Pasak ieÅ¡kovės, kadangi ERGO Insurance SE yra apdraudusi UAB „BALTIJOS AUDITAS“ civilinę atsakomybę, netinkamu turto vertinimu sukelta žala pripažintina draudžiamuoju įvykiu.

4. Be kita ko, ieÅ¡kovė nurodė reiÅ¡kianti reikalavimÄ dėl turto vertinimo ataskaitos pripažinimo neteisinga ir negaliojančia, kadangi Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau ir – TVVPÄ®) 22, 23 ir 25 straipsniuose įtvirtintos tokios ataskaitos teisingumo prezumpcijos ir nustatyta, kad iÅ¡kilę ginčai sprendžiami Å¡alių susitarimu arba teismine tvarka.

5. Atsakovė ERGO Insurance SE su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jos atžvilgiu pareikÅ¡to ieÅ¡kinio netenkinti. Atsakovė pabrėžė, kad pagal su atsakove UAB „BALTIJOS AUDITAS“ sudarytas turto ir verslo vertintojų profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartis draudimo apsauga nėra suteikiama, jeigu apdraustasis įvykis atsitinka dėl draudėjo tyčinių neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovė akcentavo, kad net ir tuo atveju, jei draudėjo tyčiniai neteisėti veiksmai nebÅ«tų nustatyti, ERGO Insurance SE nėra atsakinga už ieÅ¡kovės patirtÄ Å¾alÄ , nes kredito unija prisiima rizikÄ , susijusiÄ su savo teikiamomis finansinėmis paslaugomis. Atsakovas pabrėžė, kad ieÅ¡kovė elgėsi neapdariai ir nerÅ«pestingai tiek paskolos sutarties sudarymo metu, tiek ir galiojant paskolos sutarčiai, o reikalavimas reiÅ¡kiamas dėl įvykio, neatitinkančio draudžiamojo įvykio požymių.

6. Atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį visiÅ¡kai atmesti. Atsakovė nurodė, kad turto vertinimo ataskaitoje yra įraÅ¡yta turto rinkos vertė, o ieÅ¡kovė, apskaičiuodama žalos dydį, remiasi sklypo vidutine rinkos verte, nurodyta Nekilnojamojo turto registro 2010 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡raÅ¡e, todėl ieÅ¡kovės apskaičiuota žala nėra reali, o tik hipotetinė. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad jos atlikto turto vertinimo ataskaita buvo panaudota ne pagal paskirtį, kadangi atsakovei rengiant turto vertinimo ataskaitÄ nebuvo žinoma, jog turto vertinimas atliekamas siekiant įkeisti turtÄ . Atsakovės teigimu, pati ieÅ¡kovė, nukrypdama nuo įprastos praktikos, neatsakingai vertino skolininko veiklÄ ir jo pajėgumÄ grÄ Å¾inti kreditÄ , o ieÅ¡kinyje nurodytas priežastinis ryÅ¡ys yra abejotinas, kadangi priežastis yra pernelyg nutolusi nuo pasekmių.

7. Trečiasis asmuo bankrutavusi FMÄ® UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti ieÅ¡kovės nurodytais argumentais. Trečiasis asmuo papildomai nurodė, kad realiai veiklos nebevykdė dar nuo 2009 m. gegužės mėnesio. BFMÄ® UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ taip pat paaiÅ¡kino, kad 2010 m. rugsėjo 1 d. ji įsigijo žemės sklypÄ , esantį Vilniaus r., (duomenys neskelbtini) k., kuris atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ buvo įvertintas 766 624,19 Eur (2 647 000 Lt) verte. Pagal paskolos sutartį 2010 m. rugsėjo 8 d. ieÅ¡kovė pervedė trečiajam asmeniui 579 300 Eur (2 000 207,04 Lt), kurie tÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ trečiojo asmens banko sÄ skaitos buvo pervesti Didžiojoje Britanijoje registruotai bendrovei Hayburg Solutions LLP.

8. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (toliau – AAS „BTA Baltic Insurance Company“) Lietuvos filialÄ , atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 5 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė, paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ir panaikino byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

10. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl atsakovės UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. parengtos Rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 10/08-25 pripažinimo neteisinga ir negaliojančia nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių, todėl Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukė.

11. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ suteikti paskolÄ FMÄ® UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“, nereikalavo iÅ¡ paskolos gavėjos pateikti verslo planÄ , neatliko jos finansinės bÅ«klės analizės, nevertino turimų kreditorinių įsipareigojimų, skolininkės mokumo ir pajėgumo grÄ Å¾inti paskolÄ , turimų žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog paskolos suteikimo laikotarpiu FMÄ® UAB „Baltic Stockholm Sparkassa“ savo pagrindinės veiklos nevykdė, kadangi Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos 2008 m. vasario 14 d. sprendimu įmonės turėtos licencijos galiojimas buvo panaikintas.

12. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad nors UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. parengta rinkos vertės nustatymo ataskaita yra neteisinga, tačiau ji buvo tik vienas iÅ¡ suteikiant paskolÄ ieÅ¡kovės vertintinų dokumentų, todėl Å¡i ataskaita negali bÅ«ti laikoma lemtingu veiksniu kredito unijos valdymo organų sprendimui suteikti paskolÄ , t. y. žalingi padariniai kilo ne iÅ¡ atsakovės neteisėtų veiksmų, o dėl ieÅ¡kovės valdymo organų neveikimo juridinio asmens interesais.

Teismo vertinimu, atsiradę padariniai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės padaryto neteisėto veiksmo, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas, o atmetus šį reikalavimÄ , nėra pagrindo pasisakyti ir dėl UAB ,,BALTIJOS AUDITAS“ draudiko ERGO Insurance SE atsakomybės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 13.1. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės skolininkė jokios veiklos nevykdė, kad jos finansinė bÅ«klė ir galimybės grÄ Å¾inti paskolÄ nebuvo vertinamos, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms. 13.2. IeÅ¡kovės valdymo organų nariai tinkamai įvykdė jiems nustatytas pareigas ir atliko iÅ¡samiÄ skolininkės pateiktų dokumentų ir finansinės bÅ«klės analizę, kurios iÅ¡vados leido suteikti skolininkei praÅ¡omo dydžio paskolÄ . 13.3.

Teismo iÅ¡vada, kad atsakovės parengta ginčo ataskaita yra tik vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės vertintinų dokumentų, o padariniai yra pernelyg nutolę nuo atsakovės neteisėtų veiksmų, yra neteisinga, kadangi paskolos iÅ¡davimo metu įvertinami du aspektai – skolininko galimybės pačiam grÄ Å¾inti paskolÄ ir paskolos užtikrinimo priemonių patikimumas. Å iuo atveju ieÅ¡kovės atsakingiems organams atlikus skolininkės finansinės bÅ«klės vertinimÄ , buvo nustatyta, kad skolininkės finansinė bÅ«klė leidžia iÅ¡duoti praÅ¡omo dydžio paskolÄ , todėl paskolos užtikrinimo priemonių pakankamumo įvertinimas buvo esminis. 13.4.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ atliko neteisėtus veiksmus, o tarp Å¡ių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistuoja tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. 13.5. Net ir laikantis nuostatos, kad ieÅ¡kovės valdymo organų nariai netinkamai įvertino skolininkės paraiÅ¡kÄ , atsakovė ir ieÅ¡kovės valdymo organų nariai turėtų bÅ«ti laikomi solidariai atsakingi už ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ , kadangi tiek skolininkės finansinės bÅ«klės vertinimas, tiek paskolos užtikrinimo priemonių pakankamumo pagrindimas buvo vienodai reikÅ¡mingi.

14. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodyti tokie pagrindiniai atsakovės atsikirtimų motyvai: 14.1. Teismas teisingai konstatavo, kad jeigu ir bÅ«tų pagrindas spręsti, jog egzistuoja netiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovei atsiradusios žalos ir neteisėtos ataskaitos parengimo, jis (ryÅ¡ys) yra pernelyg nutolęs nuo atsakovės neteisėto veikimo. 14.2.

Teismo sprendimas paremtas faktinėmis aplinkybėmis – prieÅ¡ ieÅ¡kovei priimant sprendimÄ iÅ¡duoti paskolÄ , skolininko pajėgumas grÄ Å¾inti paskolÄ nevertintas, o bendrosios ir finansinės bÅ«klės įvertinimo anketos ieÅ¡kovės užpildytos jau po paskolos suteikimo. 14.3. IeÅ¡kovė nenurodė jokių konkrečių duomenų, galinčių pagrįsti jos teiginį, kad paskolos teikimo metu skolininkė vykdė veiklÄ . 14.4. IÅ¡duodama kreditÄ , ieÅ¡kovė vadovavosi ne jai adresuota turto vertinimo ataskaita, todėl kreditas buvo iÅ¡duotas nenustačius likvidacinės įkaito vertės ir ignoruojant vertinimo ataskaitoje nustatytas ataskaitos panaudojimÄ ribojančias sÄ lygas bei vertinimo tikslÄ . 14.5.

Skolininkės praÅ¡ymas suteikti paskolÄ iÅ¡ viso neturėjo bÅ«ti priimtas, o tokį praÅ¡ymÄ priėmus – sprendimas iÅ¡duoti paskolÄ neturėjo bÅ«ti priimtas, kadangi skolininkė nebuvo iÅ¡sprendusi nuosavo kapitalo pakankamumo problemos.

15. Atsakovė ERGO Insurance SE atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ su apeliaciniu skundu nesutiko. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nurodyti tokie esminiai argumentai: 15.1. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovės parengta turto vertinimo ataskaita yra tik vienas iÅ¡ vertintinų dokumentų suteikiant paskolÄ ir negali bÅ«ti laikoma turėjusia lemtingÄ Ä¯takÄ kredito unijos valdymo organų sprendimui suteikti paskolÄ . 15.2. IeÅ¡kovė negalėjo aklai vadovautis skolininkės pateikiama turto vertinimo ataskaita, o privalėjo patikrinti įkeičiamo žemės sklypo rinkos vertę, naudodamasi kita jai prieinama informacija. 15.3.

Tuo atveju, jei ieÅ¡kovė bÅ«tų laikiusis bent minimalių rÅ«pestingumo ir apdairumo standartų, ji bÅ«tų iÅ¡analizavusi skolininkės pelno ir nuostolių ataskaitas ir bÅ«tų žinojusi, kad skolininkė veiklos nevykdė nuo 2007 m., o 2009 m. apskritai negavo jokių pajamų. 15.4. IeÅ¡kovė praleido trejų metų senaties terminÄ pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo, o tuo atveju, jei teismas laikytų, kad Å¡is ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas, yra praleistas vienerių metų ieÅ¡kinio, kylančio iÅ¡ draudimo teisinių santykių, senaties terminas. 15.5.

Ginčo draudimo sutartis yra savanoriÅ¡kojo, o neprivalomo draudimo sutartis, o pagal draudimo Å¡alių susitarimÄ draudimo apsauga ieÅ¡kovės pretenzijoms netaikoma. 15.6. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl įvykio, patenkančio į nedraudžiamųjų įvykių atvejus.

16. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ su Å¡iuo nesutiko ir prašė atmesti. Trečiasis asmuo savo atsiliepimÄ pagrindė Å¡iais motyvais: 16.1. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovės parengta turto vertinimo ataskaita yra tik vienas iÅ¡ vertintinų dokumentų suteikiant paskolÄ ir negali bÅ«ti laikoma turėjusia nulemti kredito unijos valdymo organų sprendimÄ dėl paskolos suteikimo. 16.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pati ieÅ¡kovė savo veiksmais, neatitinkančiais finansų įstaigai keliamų elementarių apdairumo ir rÅ«pestingumo reikalavimų, pažeidė Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnyje nustatytas pareigas ir Å¡ie pažeidimai lėmė ieÅ¡kovei atsiradusiÄ Å¾alÄ . 16.3.

Ieškovė negalėjo aklai vadovautis skolininkės FMĮ UAB „Baltic Stokholm Sparkassa“ pateikiama turto vertinimo ataskaita, o privalėjo patikrinti įkeičiamo žemės sklypo rinkos vertę remiantis kita jai prieinama informacija. 16.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei atsiradę padariniai yra pernelyg nutolę nuo UAB „BALTIJOS AUDITAS“ atlikto neteisingo turto įvertinimo, todėl atsakovei UAB „BALTIJOS AUDITAS“ nekyla civilinė atsakomybė, yra pagrįsta.

17. Atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo motyvus, kuriais remiantis padarytos iÅ¡vados dėl turto vertinimo ataskaitos Nr. 10/08-25 neteisingumo ir vertintojo UAB „BALTIJOS AUDITAS“ veiksmų neteisėtumo. Atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ praÅ¡o konstatuoti, kad jos veiksmai vertinant žemės sklypÄ buvo teisėti, tuo pačiu paliekant nepakeistÄ skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka.

Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti tokie pagrindiniai argumentai: 17.1. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis paneigia norminių aktų, reglamentuojančių turto vertinimÄ , principines nuostatas, todėl įneÅ¡a teisinį netikrumÄ Ä¯ turto vertinimo profesinėje veikloje nusistovėjusiÄ praktikÄ . 17.2. Teismas, vertindamas atsakovės parengtÄ turto vertinimo ataskaitÄ , nepagrįstai vadovavosi įrodymais dėl pateikto retrospektyvaus turto vertinimo. Retrospektyvinio ir įprasto vertinimo rezultatų neatitikimas nėra pakankama sÄ lyga paneigti turto vertintojo nustatytÄ daikto vertę. 17.3.

TVVPÄ® 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad turto vertinimas yra turto vertintojo nuomonė dėl tikėtinos turto piniginės vertės rinkoje, todėl vien tai, kad ataskaitoje nurodyta vertė stipriai skiriasi nuo kitų vertintojų nustatytos vertės, nėra pakankama priežastis paskelbti vertinimo ataskaitÄ neteisinga. 17.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi Turto vertinimo priežiÅ«ros tarnybos nuomone, kuri pateikta virÅ¡ijant tarnybai įstatymo suteiktÄ diskrecijÄ ir kurioje nurodyti atsakovės veiksmų vertinimai nėra tinkami pagal esamas aplinkybes. 17.5.

Byloje atliktos teismo ekspertizės išvados ir atsakovės atlikto turto vertinimo ataskaitos duomenys skiriasi dėl naudotų metodikų skirtumų ir skirtingų motyvų pasirenkant palyginamuosius analogus, be to, ekspertizė atlikta vadovaujantis negaliojančia metodologine baze.

18. Atsiliepimu į atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ apeliacinį skundÄ atsakovė ERGO Insurance SE šį apeliacinį skundÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsakovė pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimų dėl ginčo turto vertinimo ataskaitos teisingumo ar neteisingumo, o ginčijo kitas aplinkybes.

19. IeÅ¡kovė BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepimu į atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ apeliacinį skundÄ su juo nesutiko, taip pat prašė atmesti praÅ¡ymÄ dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ nurodyti tokie ieÅ¡kovės argumentai: 19.1. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo apie atsakovės parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės neatitikimÄ realiai turto vertei, kadangi šį neatitikimÄ patvirtina byloje esantys įrodymai, o atsakovė įrodymų, pagrindžiančių ataskaitos teisėtumÄ , nepateikė. 19.2.

Atsakovės parengtoje turto vertinimo ataskaitoje buvo nurodyta jos paskirtis, t. y., kad vertinimo atlikimo tikslas – turto įkeitimas, vertinimÄ atliko atestatÄ turintis profesionalus vertintojas, todėl ta aplinkybė, jog ataskaita nebuvo adresuojama ieÅ¡kovei, neturi teisinės reikÅ¡mės. 19.3. Turto vertinimo ataskaita nėra tik vertintojo nuomonė, nes turto vertinimo ataskaita yra teisės aktų reikalavimus atitinkantis, profesionalo paruoÅ¡tas dokumentas, kurio teisingumui taikomi atitinkami reikalavimai, o juos pažeidus vertintojui kyla atsakomybė. 20. 2019 m. spalio 28 d.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį Å¡alių pateiktus argumentus. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 22. Atsakovė UAB „BALTIJOS AUDITAS“ apeliaciniame skunde pateikė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

PraÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka atsakovė grindžia didelės apimties konceptualiais nesutarimais, reikalaujančiais papildomų paaiÅ¡kinimų.

23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrÄ jÄ bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, apibrėžtÄ CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas.

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė Å¡iuo atveju nepagrindė savo praÅ¡ymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka bÅ«tinybės – praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodiniame procese yra abstraktus ir konkrečiau nemotyvuotas. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , nenustatė prielaidų, suponuojančių bÅ«tinumÄ Å¡iÄ bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo patenkinti aptariamÄ atsakovės praÅ¡ymÄ . Dėl bylos dalies nutraukimo 25. Nei ieÅ¡kovė, nei atsakovė savo apeliaciniuose skunduose atskirai nepateikia motyvų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria civilinė byla nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė savo apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti visÄ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, apeliacine tvarka svarstytina, ar pirmosios instancijos teismas Å¡ioje dalyje pagrįstai nutraukė civilinę bylÄ .

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali bÅ«ti savarankiÅ¡kas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-403/2018 40 punktÄ ir jame nurodytÄ teismų praktikÄ ). Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai asmuo kreipėsi į teismÄ su reikalavimu, nesukeliančiu materialinių teisinių pasekmių, teismas, priklausomai nuo civilinės bylos stadijos, turi nustatyti terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, atsisakyti priimti reikalavimÄ kaip nenagrinėtinÄ teisme (CPK 137 str. 2 d.) arba tuo pačiu pagrindu bylÄ nutraukti (CPK 293 str. 1 d. 1 p.), o tokie teismo veiksmai negali bÅ«ti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybÄ pažeidimas, nes reikalavimÄ teismui priėmus ir iÅ¡nagrinėjus, teisė į teisminę gynybÄ nebÅ«tų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

27. Å ioje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. parengtÄ Rinkos vertės nustatymo ataskaitÄ Nr. 10/08-25 pripažinti neteisinga ir negaliojančia dėl jos prieÅ¡taravimo teisės aktų reikalavimams. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kokių teisinių pasekmių siekia Å¡iuo reikalavimu. Apeliacinio teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad retrospektyvus turto vertės nustatymo ataskaitos įvertinimas (pripažinimas) kaip neteisingos (neteisėtos ir /ar nepagrįstos), turi tik procesinę paskirtį ir byloje dalyvaujantiems asmenims nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių.

Dėl Å¡ios priežasties konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylÄ dėl tokio ieÅ¡kovės reikalavimo. Dėl byloje reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 28. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieÅ¡kinį likusioje dalyje atmetė, nustatęs, jog pačios ieÅ¡kovės veiksmai lėmė jai atsiradusiÄ Å¾alÄ . Teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ parengta turto vertinimo ataskaita buvo tik vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės vertintinų dokumentų prieÅ¡ suteikiant skolininkei paskolÄ , todėl tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei atsiradusios žalos nėra priežastinio ryÅ¡io, t. y.

žalingi padariniai pernelyg nutolę nuo atsakovės padaryto neteisėto veiksmo.

29. IÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. lapkričio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, iÅ¡aiÅ¡kino, kad žala dėl neteisingos turto vertinimo ataskaitos, kai yra ir neteisėti kredito įstaigos valdymo organų veiksmai, gali atsirasti, kai nors turto vertintojos veiksmais tiesiogiai žalos nepadaryta, tačiau tokiais veiksmais buvo sudarytos sÄ lygos žalai atsirasti ar jai padidėti. Aukščiausiojo Teismo vertinimu, nustačius, kad turto vertintoja aplaidžiai ir nerÅ«pestingai vykdė savo profesinę pareigÄ parengti teisingÄ turto vertinimo ataskaitÄ , o kredito įstaigos valdymo organai atliko kitus neteisėtus veiksmus, konstatuotinas objektyvusis bendrininkavimas.

Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad tokius turto vertintojos veiksmus su atsiradusia žala sieja netiesioginis priežastinis ryšys, o turto vertintojos objektyvusis bendrininkavimas yra pakankamas solidariajai atsakomybei kilti.

30. PaaiÅ¡kėjus, kad vėliausioje kasacinio teismo praktikoje naujai kvalifikuota ir detalizuota priežastinio ryÅ¡io samprata, pagal kuriÄ turto vertintojo neteisėti veiksmai, kai jie nėra vienintelė ar pagrindinė žalos atsiradimo priežastis, nėra laikomi pernelyg nutolusiais nuo atsiradusių žalingų padarinių, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju negalima pripažinti teisinga pirmosios instancijos teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ veiksmai atliekant neteisingÄ turto vertinimÄ buvo pernelyg nutolę nuo ieÅ¡kovei atsiradusios žalos.

31. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai įtvirtinti CPK 327 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).

32. Analizuojamu atveju pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė ir apskųstame sprendime konstatavo, kad žalingi padariniai kilo ieÅ¡kovės valdymo organams tinkamai neveikiant Å¡io juridinio asmens (ieÅ¡kovės) interesais. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taipogi nurodė, kad atsakovė ir ieÅ¡kovės valdymo organų nariai galėtų bÅ«ti laikomi solidariai atsakingais už ieÅ¡kovei kilusiÄ Å¾alÄ asmenimis. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi asmenys, turintys teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi (CPK 37 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, pagal aktualiausiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ atitinkamais atvejais kredito įstaigos valdymo organų nariams gali kilti solidari atsakomybė kartu su turto vertintoju. Vadinasi, teismui, nagrinėjančiam bylÄ , reikėtų apsvarstyti ir įvertinti, ar į jos procesÄ neturėtų bÅ«ti įtraukiami buvę BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ valdymo organų nariai, kadangi byloje gali iÅ¡aiÅ¡kėti ar bÅ«ti nustatytos aplinkybės, susijusios su jų solidariosios prievolės egzistavimu.

Å iuo atveju klausimas dėl ieÅ¡kovės buvusių valdymo organų narių įtraukimo ar neįtraukimo į bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo svarstytas.

33. Be to, pirmosios instancijos teismas, padaręs iÅ¡vadÄ , kad atsakovės veiksmų ir ieÅ¡kovei atsiradusios žalos nesieja priežastinis ryÅ¡ys, nebesprendė ieÅ¡kovės reikalavimų, susijusių su atsakovės UAB „BALTIJOS AUDITAS“ profesinės civilinės atsakomybės draudimo teisiniais santykiais. Teismas nebematė pagrindo analizuoti ir vertinti, ar ginčo iÅ¡sprendimui aktualus įvykis gali bÅ«ti pripažintas draudžiamuoju (priskiriamas draudiminiams įvykiams), ar atsakovei ERGO Insurance SE pagal draudimo sutarties sÄ lygas kiltų draudimo iÅ¡mokos mokėjimo pareiga ir pan. Taigi, dėl ieÅ¡kovės reikalavimų atsakovei ERGO Insurance SE esmės pirmosios instancijos teismo liko nepasisakyta.

34. Taipogi atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė ERGO Insurance SE tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ kėlė ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Atsakovė prašė taikyti trejų metų senaties terminÄ reikalavimams, kylantiems dėl žalos atsiradimo, taip pat taikyti sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams, atsirandantiems iÅ¡ draudimo teisnių santykių. Vilniaus apygardos teismas, atmetęs ieÅ¡kinį kitu teisiniu pagrindu, dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo Å¡ioje byloje nebesprendė.

35. Apibendrinant tai, kas nurodyta nutarties 32–34 punktuose, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo netirtų aplinkybių mastas lemia, jog byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Remiantis pirmiau šioje nutartyje išdėstytais motyvais sprendžiama, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo tirta reikšminga dalis esminių bylos aplinkybių, o teismo išvados, kurių pagrindu buvo atmesti ieškinio reikalavimai, neatitinka naujausios kasacinio teismo praktikos.

Tai sudaro sÄ lygÄ pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl bylos procesÄ bÅ«tina pakartoti. Å ioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikÅ¡tų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmÄ jÄ instancijÄ ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos Å¡alių teisę į antrÄ teisminę instancijÄ â€“ apeliacijÄ .

36. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neiÅ¡nagrinėjus visų esminių bylos aplinkybių, neatskleidus bylos esmės, apskųstasis sprendimas dalyje, kurioje ieÅ¡kinys atmestas, negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl Å¡ioje dalyje jis naikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes pagal tirtinų aplinkybių mastÄ bei pobÅ«dį bylos negalima iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37. Nusprendus, kad yra pagrindas bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, teisėjų kolegija nepasisako. Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia klausimų dėl Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo, nes Å¡ie procesiniai klausimai turės bÅ«ti iÅ¡spręsti nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl bylos dalies nutraukimo palikti nepakeistÄ . Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl ieÅ¡kinio atmetimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. J. J. Teisėjai ArtÅ«ras Driukas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas