2016-10-25 Nr. BB-4294-1-07-1-00507-2014-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-326-677/2016

Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00507-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.1;

1.2.29.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Vytauto Masioko ir Viktoro Aiduko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutarties.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 1 d. nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį 400 MGL (15 064 Eur) bauda, 300 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta 400 MGL (15 064 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. rugsėjo 17 d. (3 dienos) ir galutinė bausmė M. Š. paskirta 394 MGL (14 838,04 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 682 straipsniu, M. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje vienerius metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, pripažinta, kad konfiskuojama suma – 1100 Lt (318,58 Eur), BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu iš M. Š. išieškant 700 Lt (202,73 Eur).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartimi nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. M. Š. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, savo ir kitų naudai netiesiogiai reikalavo ir priėmė kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Nustatytos tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

M. Š., būdamas valstybės tarnautojas – dirbdamas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vyriausiuoju specialistu, padedant A. K. (A. K.) (dėl kurio baudžiamoji byla išskirta ir 2014 m. gruodžio 17 d. priimtas Vilniaus apygardos teismo baudžiamasis įsakymas), 2014 m. gegužės 30 d., apie 21.50 val., prie kavinės „In vino“, esančios Vilniuje, Aušros vartų g. 7, savo ir kitų naudai netiesiogiai – per A. K., iš UAB „O“ direktoriaus D. D. reikalavo duoti 2000 Lt kyšį už tai, kad baro-klubo „A“ operatyvus patikrinimas nebūtų vilkinamas ir nesutrukdytų ilgam laikui įmonės darbo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. Š. 2014 m. birželio 6 d., apie 12.00 val., prie prekybos centro „Maxima“, esančio Vilniuje, M. K. Čiurlionio g. 82, savo ir kitų naudai netiesiogiai – per A. K. iš D. D. toliau reikalavo duoti kyšį, A. K. mobiliojo ryšio telefone rodant 2014 m. balandžio 14 d. pranešimo formos dėl pasitikėjimo telefonu ar elektronine pasitikėjimo anketa gautų pranešimų patikrinimo Nr. (14.21-20)-414-1268, kurioje buvo nurodyta atlikti UAB „O“ operatyvų patikrinimą dėl neapskaitomų lėšų ir neišduodamų kvitų, nuotrauką.

Veikdamas pagal susitarimą su M. Š. ir padėdamas jam vykdyti nusikalstamą veiką, A. K. 2014 m. liepos 30 d., apie 15.22 val., prie baro-klubo „A“, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė D. D. kitą M. Š. pasiūlytą baro-klubo „A“ tikrinimo būdą – surašyti fiktyvius baro-klubo „A“ kasos patikrinimo, kurio metu neva bus nustatytas pinigų trūkumas kasoje, dokumentus, o realiai kasos duomenų netikrinti, ir pažadėjo, jog baras-klubas „A“ nebus tikrinamas metus laiko.

Tęsdamas bendrą su A. K. nusikalstamą veiką, M. Š. 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 1.34 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė A. K. žinomai suklastotus dokumentus – 2014 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1, 2014 m. rugsėjo 13 d., 00.28 val., kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. F81043-7692/2, 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 041070 ir 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinį nurodymą Nr. 041070, o A. K. 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 1.45 val., bare-klube „A“ juos pateikė D. D. ir E. M. pasirašyti.

Toliau siekdamas bendro nusikalstamo rezultato, M. Š. 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 2.00 val., baro-klubo „A“ patalpose, savo ir A. K. naudai, netiesiogiai – per A. K. – iš D. D. priėmė dalį reikalauto kyšio – 700 Lt, už tai, kad jis, M. Š., neatliko baro-klubo „A“ operatyvaus patikrinimo, o surašė fiktyvius, tikrovės neatitinkančius dokumentus apie neva padarytą administracinį teisės pažeidimą ir už tai, kad metus laiko nebus atliekami šio baro-klubo patikrinimai.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, M. Š. 2014 m. rugsėjo 15 d., apie 17.08 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie Vilniaus koncertų ir sporto rūmų, esančių Vilniuje, Rinktinės g. 1, savo ir A. K. naudai netiesiogiai – per A. K. iš D. D. priėmė likusią dalį reikalauto kyšio – 1300 Lt, už jo, M. Š., kaip valstybės tarnautojo, neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

M. Š., veikdamas pagal susitarimą su A. K., iš gauto 2000 Lt kyšio iš A. K. priėmė tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 14 d., apie 21.49 val., prie prekybos centro „Iki“, esančio Vilniuje, Antakalnio g. 94, 1000 Lt ir 2014 m. rugsėjo 15 d., apie 19.15 val., Mykolo Romerio universitete, esančiame Vilniuje, Ateities g. 20, 100 Lt, iš viso 1100 Lt, o 900 Lt A. K. pasiliko sau. Tokiais veiksmais M. Š., padedant A. K., savo ir kitų naudai netiesiogiai reikalavo ir priėmė 2000 Lt kyšį už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus.

2. Be to, M. Š. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Nustatytos tokios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės:

M. Š., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su A. K., 2014 m. liepos 30 d., apie 15.22 val., prie baro-klubo „A“, netiesiogiai – per A. K. – pasiūlė D. D. baro-klubo „A“ tikrinimo būdą – surašyti fiktyvius baro-klubo kasos patikrinimo, kurio metu neva bus nustatytas pinigų trūkumas kasoje, dokumentus, o realiai kasos duomenų netikrinti. Šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti A. K. paprašė D. D. pateikti baro-klubo „A“ darbuotojo, dirbančio su kasos aparatu, asmens duomenis.

Šiam nusikalstamam sumanymui įgyvendinti A. K., veikdamas pagal išankstinį susitarimą su M. Š., 2014 m. rugpjūčio 11 d., apie 15.05 val., baro-klubo „A“ patalpose paėmė iš D. D. E. M. asmens duomenis, reikalingus operatyvaus patikrinimo dokumentams surašyti, kuriuos nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 01.34 val., perdavė M. Š..

Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, M. Š. nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 1.34 val., suklastojo tikrus dokumentus: 2014 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad M. Š. ir Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus specialistė O. B. patikrino darbą su elektroniniais kasos aparatais, licencijas, alkoholinių gėrimų įsigijimo dokumentus, darbo grafiką, darbuotojų pažymėjimus, ir nustatė 37 Lt perteklių baro-klubo „A“ elektroniniame kasos aparate; 2014 m. rugsėjo 13 d., 00.28 val., kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. F81043-7692/2, įrašydamas melagingus duomenis apie tai, kad 2014 m. rugsėjo 13 d. suskaičiavo kasos operacijų atlikimo vietoje – įmonės kasoje – rastus grynuosius pinigus ir nustatė 37 Lt perteklių; surašė tikrovės neatitinkantį 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 041070 dėl neva patikrinimo metu nustatyto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1637 straipsnio 1 dalyje, nors administracinio teisės pažeidimo nenustatė; surašė tikrovės neatitinkantį 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinį nurodymą Nr. 041070, kuriuo E. M. siūloma per 10 darbo dienų sumokėti 25 Lt baudą, nors realiai bauda paskirta nebuvo, M. Š. baro-klubo „A“ operatyvaus patikrinimo neatliko ir administracinio teisės pažeidimo nenustatė.

Toliau tęsdamas bendrą nusikalstamą veiką, M. Š. 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 1.34 val., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perdavė A. K. žinomai suklastotus dokumentus: 2014 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1; 2014 m. rugsėjo 13 d. 00.28 val. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. F81043-7692/2; 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 041070; 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinį nurodymą Nr. 041070.

Veikdamas pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą su M. Š., A. K. 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 01.45 val., baro-klubo „A“ patalpose pateikė D. D. ir E. M. pasirašyti M. Š. surašytus žinomai suklastotus dokumentus: 2014 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1, kurioje pasirašė D. D.; 2014 m. rugsėjo 13 d. 00.28 val. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. F81043-7692/2, kurį pasirašė E. M.; 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 041070, kuriame pasirašė E. M.; 2014 m. rugsėjo 13 d. administracinį nurodymą Nr. 041070, kurį pasirašė E. M., ir paėmė iš D. D. kasos aparato 2014 m. rugsėjo 13 d. 00.28 val. „Dienos tarpinę ataskaitą“.

A. K. tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 14 d., apie 21.49 val., prie prekybos centro „Iki“, esančio Vilniuje, Antakalnio g. 94, minėtus žinomai suklastotus dokumentus, pasirašytus D. D. ir E. M., bei baro-klubo „A“ kasos aparato 2014 m. rugsėjo 13 d. 00.28 val. „Dienos tarpinę ataskaitą“ perdavė M. Š..

Toliau siekdamas nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo, M. Š. nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 14 d., apie 0.35 val., į žinomai suklastotą dokumentą – 2014 m. rugsėjo 13 d. 00.28 val. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. F81043-7692/2 įrašė duomenis iš kasos aparato 2014 m. rugsėjo 13 d. 00.28 val. „Dienos tarpinės ataskaitos“.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. Š. 2014 m. rugsėjo 14 d., apie 0.35 val., prie namo, esančio Vilniuje, Verkių g. 25B, žinomai suklastotus dokumentus – 2014 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1 ir 2014 m. rugsėjo 13 d. 00.28 val. kasos operacijų atlikimo vietoje rastų grynųjų pinigų suskaičiavimo aktą Nr. F81043-7692/2 – pateikė pasirašyti Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus I poskyrio vyriausiajai specialistei O. B., kuri dėl šios veikos nėra kalta.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, M. Š. nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau kaip iki 2014 m. rugsėjo 15 d., apie 9.00 val., į žinomai suklastotą tikrą dokumentą – 2014 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. FR1043-7692/1 – įrašė duomenis iš kasos aparato 2014 m. rugsėjo 13 d. 00.28 val. „Dienos tarpinės ataskaitos“ ir 2014 m. rugsėjo 15 d., apie 9.00 val., šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą pateikė Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus II poskyrio vedėjai R. Ž., kuri dėl šios veikos nėra kalta ir kuri minėtoje pažymoje pasirašė, užrašė rizikos ir priemonės numerius bei pateikė pasirašyti Vilniaus AVMI Kontrolės departamento Operatyvios kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojui R. J., kuris dėl šios veikos nėra kaltas. Tokiais veiksmais M. Š., padedant A. K., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo.

3. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo teismų sprendimus panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

3.1. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatų pažeidimų, sukliudžiusių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Teismai, pripažindami jį kaltu, netinkamai taikė BK 2 straipsnio 4 dalį, 15 straipsnio 2 dalį, nes nenustatė tiesioginės tyčios ir kyšio reikalavimo bei priėmimo. Taip pat pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 4, 5 dalys), nes vadovavosi netiesioginiais įrodymais, kurių nepakanka jo kaltei pagrįsti, o tiesioginius ir objektyvius duomenis ignoravo, todėl padarė klaidingas, prielaidomis grįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

3.2. Anot nuteistojo, teismai rėmėsi įrodymais, kurių nė vienas tiesiogiai nepatvirtina, kad jis reikalavo ir priėmė kyšį. Byloje nustatyta, kad jis su A. K. bendravo, tačiau pokalbių turinys neužfiksuotas, todėl remiantis šiais įrodymais padarytos išvados yra tik prielaidos, kurių, nepatvirtinus tiesioginiais įrodymais, nepakanka daryti išvadą, kad jis reikalavo duoti kyšį ir jį priėmė. A. K. yra suinteresuotas asmuo, jo parodymai nepatikimi ir jų nepakanka pripažinti jį kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį. Juolab byloje yra objektyvus įrodymas, kad A.

K. iš D. D. gautus 2000 Lt įrašė kaip savo pajamas. Šis faktas tinkamai neįvertintas. Kasatorius nurodo, kad teismai ir tiesioginę tyčią grindė vien tik netiesioginiais įrodymais, kurie leidžia daryti tik prielaidą, jog jis reikalavo bei priėmė kyšį ir sąmoningai suklastojo dokumentus. Kasatoriaus įsitikinimu, jo kaltės įrodymų nesurinkta, o vien tik patikrinimo neatlikimo fakto nepakanka konstatuoti, kad jis dokumentų surašymo metu žinojo, jog realiai pertekliaus kasoje nėra, ir norėjo suklastoti dokumentus. Byloje nustatyta, kad nurodyti 37 Lt perteklių susitarė E. M., D.

D. ir A. K.. Taip pat byloje nesurinkta tiesioginę tyčią patvirtinančių įrodymų, jog jis sąmoningai rodė iniciatyvą ir siekė gauti atlygį už patikrinimo neatlikimą. Visos išvados apie jo siekius padarytos remiantis A. K. parodymais, nors byloje nustatyta, kad visus scenarijus, kurie buvo aptarinėjami su D. D., pateikdavo būtent A. K.. Kasatoriaus manymu, atskleidžiant kaltės turinį pirmiausia turi būti nagrinėjami paties kaltininko parodymai, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą, ir tik kartu su šių parodymų vertinimu, siekiant nustatyti jų teisingumą, turi būti atliekamas išorinių (objektyviųjų) nusikalstamos veikos požymių vertinimas.

Teismai neįvertino, kad jis nežinojo, jog realiai kasoje tokio dydžio pertekliaus nebuvo, pasitikėjo A. K. jam perduota informacija, nurodyti tokią sumą susitarė A. K. ir E. M.. Todėl, nesant jokių įrodymų, kad jis sąmoningai nurodė 37 Lt perteklių, apeliacinės instancijos teismo nutartyje tiesioginės tyčios nustatymas grindžiamas argumentais, pažeidžiančiais nekaltumo prezumpcijos principą. Kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos jo naudai.

4. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Edita Ignatavičiūtė atsiliepimu į kasacinį skundą siūlo jį atmesti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismai, vertindami įrodymus, BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė, išvadas dėl nuteistojo M. Š. kaltumo padarė įvertinę ne tik nuteistojo A. K. parodymus, bet surinktų, išsamiai ištirtų ir įvertintų įrodymų (tiek kaltinančių, tiek teisinančių) visumą. Prokurorė nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog A. K. parodymai negali būti pripažinti patikimu M. Š. kaltumo įrodymu, nes, anot kasatoriaus, A. K. neatsako už melagingų parodymų davimą, be to, jo parodymai yra nelogiški, nenuoseklūs, prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Iš A. K. parodymų matyti, kad jis davė parodymus apie byloje nagrinėjamą kyšininkavimo atvejį neneigdamas ir savo kaltumo, jis prisipažino padėjęs M. Š. įvykdyti kyšininkavimą, veikdamas kaip tarpininkas tarp M. Š. ir D. D.. A. K. už padėjimą kyšininkauti yra nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl teismai, laikydamiesi teismų praktikos išaiškinimų ir vertindami asmenų, kurie neįspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymus, skyrė didesnį dėmesį tokių asmenų parodymų savarankiškumui, objektyvumui ir patikimumui, t. y. įvertinę A. K. parodymų turinį ir sulyginę su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių, pripažino juos patikimais. Esminių prieštaravimų teismai nenustatė. Teismai pažymėjo, kad tuo metu, kai Vilniaus AVMI elektronine pasitikėjimo linija 2014 m. balandžio 14 d. buvo gautas pranešimas dėl UAB „O“ galimo dalies gaunamų pajamų neapskaitymo ir duotas nurodymas atlikti operatyvų patikrinimą, užduoties vykdymą 2014 m. gegužės 14 d. pavedant M. Š., A. K. Vilniaus AVMI nedirbo (jis VMI dirbo iki 2010 m. lapkričio 12 d.), todėl M. Š., būdamas valstybės tarnautojas ir vykdydamas tarnybines funkcijas, turėjo laikytis jam keliamų aukštesnių rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, o įrašydamas duomenis į tikrinimo dokumentus, turėjo pats atlikti patikrinimą ir įsitikinti jam pateiktų duomenų tikrumu. Tai, kad nuteistasis nežinojo, jog A. K. pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nešalina nuteistojo atsakomybės už tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymą į tikrinimo dokumentus, juolab kad veiklos patikrinimą gali atlikti tik tam įgaliojimą ir specialias žinias turintis asmuo. Teismai tinkamai kvalifikavo nuteistojo veiksmus ir pagrįstai pripažino jį kaltu padarius inkriminuotas veikas.

5. Nuteistojo M. Š. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo kasacinio skundo argumentų

6. Kasatorius nurodo, kad teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 4, 5 dalys), nes vadovavosi vien tik netiesioginiais įrodymais, kurių nepakanka jo kaltei pagrįsti, o tiesioginius ir objektyvius duomenis ignoravo, todėl padarė klaidingas, prielaidomis grįstas išvadas, kad jis reikalavo ir priėmė kyšį bei sąmoningai suklastojo dokumentus. Visos išvados padarytos remiantis liudytojo A. K. parodymais, tačiau šis liudytojas yra suinteresuotas asmuo, todėl jo parodymai nepatikimi ir jų nepakanka pripažinti jį kaltu.

6.1. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą byloje surinktus įrodymus patikrina bei įvertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas nesuteikia galimybės iš naujo vertinti byloje surinktų įrodymų ir nustatinėti įrodytomis pripažintų bylos aplinkybių, nes šis teismas skundžiamus teismų sprendimus tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. patikrina, ar pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar nagrinėdami bylą nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas tikrina skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą remdamasis šiuose sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats iš naujo įrodymų nevertina ir bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-81/2013, 2K-7-107/2013, 2K-150/2014 ir kt.).

6.2. Taigi nuteistojo kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, prašoma iš naujo vertinti įrodymus patikimumo ir pakankamumo aspektais, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.

6.3. Nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus (BPK 242 straipsnio 1 dalis) ir vertinti juos pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2011, 2K-187/2011). Kaip liudytojai byloje gali būti apklausti ir kitoje byloje nuteisti asmenys. Tokių asmenų apklausa nepažeidžia BPK nuostatų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012).

6.4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis), t. y. kad teismai neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ar rėmėsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais.

6.5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, konstatavo, kad M. Š. yra kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Nuosprendyje išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir kaltinamojo kaltumo, yra išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas A. K., kuris už padėjimą M. Š. kyšininkauti nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. baudžiamuoju įsakymu, pirmosios instancijos teisme nagrinėjant M. Š. baudžiamąją bylą atsisakė duoti parodymus (BPK 80 straipsnio 1 punkto pagrindu), todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu, perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tarp jų ir duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Įvertinęs A. K. parodymų turinį ir sugretinęs jo parodymus su kitais bylos įrodymais, teismas konstatavo, kad A. K. parodymai išsamūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus, todėl jais nesivadovauti nėra teisinio pagrindo. Be to, kaip pažymėjo teismas, nuteistojo M. Š. kaltė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį grindžiama ne tik liudytojo A. K. parodymais, bet bylos įrodymų, kurie teisme tiesiogiai ištirti ir tinkamai įvertinti, visuma. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė prieštaravimų, taip pat aplinkybių, kurios būtų pagrindas abejoti A. K. parodymais, ir konstatavo, kad jo parodymai pagrįstai pripažinti leistinu ir patikimu M. Š. kaltumo įrodymu. Teismai padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad M. Š. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, priimtoje nutartyje į esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus yra pakankamai išsamiai atsakyta bei paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

6.6. Konstatuotina, kad visos šioje byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos laikantis BPK nuostatų, esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų nepadaryta. Pagal teismų nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 225 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis – M. Š. padarytoms veikoms pritaikytas tinkamai.

7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo M. Š. kasacinį skundą.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Vytautas Masiokas

Viktoras Aidukas