f30a2be2-ed4e-44bd-96fe-e0687e21ac39 · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAŠAS                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                  Civilinė byla Nr. 2-16-876/2015Civilinio proceso Nr. 2-19-3-00611-2014-0                                                 Procesinio sprendimo kategorija: 78., 78.2.1. (N) (S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. vasario 11 d.Šakiai                  Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovei V.

A. T., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovui R. T., jo atstovui advokatui Osvaldui Radimonui, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V. A. T. ieÅ¡kinį atsakovui R. T. dėl turtinės žalos atlyginimo, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2005 m. sausio 18 d. žemės sklypo dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ V. A. T. dovanojo R. T. 19,68 ha žemės sklypÄ , iÅ¡ jo 0,77 ha miÅ¡ko, esančius (duomenys neskelbtini), bei taikyti restitucijÄ , grÄ Å¾inant Å¡alis į iki sandorio buvusiÄ padėtį.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2005 m. sausio 18 d. sudarė sutartį su sÅ«numi R. T., pagal kuriÄ jam dovanojo neatlygintinai 19,68 ha žemės sklypÄ , iÅ¡ jo 0,77 ha miÅ¡ko. Sudarydama dovanojimo sutartį visÄ Å¾emė perleido neatlygintinai savo sÅ«nui, nes buvo susitarę žodžiu, kad sÅ«nus jÄ prižiÅ«rės, iÅ¡laikys, slaugys, palaidos ir prižiÅ«rės jos ir jos tėvelių kapus. Tai tarėsi todėl, kad kiti vaikai gyvena toliau ir neturi jokių sÄ lygų ja pasirÅ«pinti. Be to, atsakovas dėl Å¡ios sutarties jai ilgai nedavė ramybės, sakė, kad tai jo senelio žemė ir bÅ«tų labai gražu, kad bÅ«tų tęsiamas Å«kininkavimas.

Todėl jos sprendimas ir buvo toks, kad visÄ Å¾emę dovanoti atsakovui, tuo labiau, kad jis Å«kininkavo ir jam žemė buvo reikalinga. Tuoj po dovanojimo sutarties sudarymo, atsakovo elgesys pasikeitė. Jis pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, jos nebelankė ir ja nesirÅ«pino. Nors sÅ«nus ir laikydavo jos sodyboje grÅ«dus, Å¡ienÄ , tačiau atvykdavo tik jų pasiimti, pas jÄ net neužeidavo. Jai iÅ¡sikėlus gyventi į JurbarkÄ , sÅ«naus visai nematydavo. Ne kartÄ ji, atsakovo seserys, atsakovo žmona bandė įtikinti atsakovÄ pasikeisti, pradėti normalų gyvenimÄ , pasirÅ«pinti ja, tačiau niekas nesikeitė.

Pablogėjus sveikatai, ji nebegalėjo gyventi viena kaime, nes atsakovas jai nepadėdavo ir jos nelankė. IeÅ¡kovė nurodo, kad sandoris turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo, nes ieÅ¡kovė neteisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, klaidingai suprato faktines ir teisines aplinkybes, tai turi bÅ«ti taikytos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu. Å iuo atveju ir buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų.

Kadangi ieÅ¡kovė neteisingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, klaidingai suprato faktines ir teisines aplinkybes, tai turi bÅ«ti taikytos taisyklės, reglamentuojančios dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu. Be to, ieÅ¡kinyje nurodoma, kad pagal CK 6.472 str. 1 d. dovanotojas gali kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Å iuo požiÅ«riu atsakovas pavartojo smurtÄ prieÅ¡ jÄ , jÄ Ä¯Å¾eidė, pažemino kitų asmenų akivaizdoje.

Be to, ji perleido atsakovui, savo sÅ«nui, juo pasitikėdama vienintelį savo turtÄ , ir pagrįstai turėjo lÅ«kesčių dėl orios senatvės. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad jau apie 18 metų kovoja su savo sena liga – leukemija. Dėl sÄ narių ligos sunkiai gali paeiti, o tai dar labiau skaudina, nes atsakovas žinodamas jos negalias elgiasi nesÄ Å¾iningai. (b. l. 2-3-4). Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka visiÅ¡kai, mano, kad jis yra pagrįstas ir neteisėtas, todėl praÅ¡o teismo jo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas turėtų aiÅ¡kintis sudarytÄ sutartį tokiu bÅ«du, kuris leistų sutartį iÅ¡saugoti, o ne pripažinti jÄ negaliojančia, atsižvelgiant į tai, kad jie sutartį sudarė laisva valia. Žemės sklypo dovanojimo sutartis sudaryta ne prieÅ¡ kelis mėnesius, o beveik prieÅ¡ devynerius metus ir visÄ tÄ laikÄ iÅ¡kovė jam nereiÅ¡kė jokių pretenzijų. IeÅ¡kovė yra jo motina ir bÅ«dama nedarbinga ji gerai suprato, kad rÅ«pintis žemės sklypu ir jį prižiÅ«rėti yra nepajėgi, todėl žemės sklypÄ dovanojo jam be jokių iÅ¡lygų.

Tai patvirtina žemės sklypo dovanojimo sutarties 6 p., nurodantis, kad sandoris sudaromas gera valia, be apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar piktavaliÅ¡ko susitarimo. Sandorio esmė yra aiÅ¡ki. Dovanotu žemės sklypu jis rÅ«pinosi ir rÅ«pinasi iki Å¡iol, o gaunamos iÅ¡ jo pajamos yra jo pragyvenimo Å¡altinis. Niekas jam nėra pareiÅ¡kęs pretenzijų, kad jam dovanotÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«tų prižiÅ«rėjęs netinkamai. Sudarant žemės sklypo dovanojimo sandorį, apie kokius nors įsipareigojimus ieÅ¡kovei nebuvo ir kalbos.

PrieÅ¡ingu atveju neabejotinai Å¡ie įsipareigojimai bÅ«tų buvę nurodyti sutartyje. Per visÄ laikotarpį nuo 2005 m. sudaryto sandorio dienos ieÅ¡kovė jam nėra pareiÅ¡kusi jokių pretenzijų dėl Å¡io sandorio sudarymo. Pagal galimybes jis rÅ«pinosi ieÅ¡kove, kuri yra jo motina. Tačiau Å¡iai persikėlus gyventi į JurbarkÄ , kasdien pas jÄ lankytis ir jÄ prižiÅ«rėti, jis neturi galimybių. (b.l. 35-36). Trečiasis asmuo Jurbarko rajono aplinkės teismo notarė R. P. atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kovei V.

A. T. prieÅ¡ sudarant dovanojimo sutartį buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos sutarties sudarymo aplinkybės, kad dovanojimo sutartis yra be jokių sÄ lygų ir jeigu jai reikalingas iÅ¡laikymas, galima sudaryti turto perleidimo sutartį su iÅ¡laikymo sÄ lygomis. Tačiau ieÅ¡kovė atsisakė, nes teigė, kad sÅ«nus R. T. Å¡iÄ Å¾emė dirba, Å«kininkauja ir žemė turi likti jam. Sudarydamas sandorį 2005 m. sausio 18 d. Å¡alys patvirtino, kad sandorį sudarė niekieno neverčiamos, laisva abiejų Å¡alių valia, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais.

Sutarties sudarymo aplinkybės Å¡alims buvo žinomos. Todėl sutartis dėl suklydimo negali bÅ«ti panaikinama. Kadangi atsakovas pradėjo elgtis su ja netinkamai, ir teismui įrodžius, kad atsakovas atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai grižtai smerktini geros moralės požiÅ«riu, arba atsiradus kitoms aplinkybėms, remiantis CK 6.472 str., teismas gali panaikinti dovanojimo sutartį. (b.l. 37). IeÅ¡kinys tenkintinas. Dėl CK 1.90 str. taikymo Byloje nustatyta, kad V. A. T. ir R.

T. 2005 m. sausio 18 15 d. sudarė dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė padovanojo atsakovui jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės Å«kio paskirties sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 19 6800 ha , iÅ¡ jo miÅ¡ko plotas 0,7700 ha, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Dovanojimo sutartyje nurodoma, kad Å¡alys sutartį perskaitė, ji suprasta ir atitinka jų valiÄ . Teismo posėdžio metu apklausta dovanojimo sutartį tvirtinusi notarė patvirtino, kad sutarties tekstas Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kintas, netgi ieÅ¡kovės buvo patikslinančiai paklausta, ar ji tikrai nori žemės sklypÄ , kurio apimtis yra pakankamai didelė, neatlygintinai padovanoti, ieÅ¡kovės buvo patikslinta, kad sÅ«numi pasitiki.

Nuosavybės teisės į minėtÄ Å¾emės sklypÄ buvo įregistruotos R. T. vardu nuo 2005 m. sausio 27 d. (b. l. 8-9). IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad sudarant dovanojimo sutartį egzistavo dovanotojos valios trÅ«kumas, t. y. kad sudarydama sutartį V. A. T. klydo, kadangi tikroji jos valia buvo nukreipta į tai, kad padovanojus žemės sklypÄ , sÅ«nus jai užtikrins oriÄ senatvę, ja rÅ«pinsis ir prižiÅ«rės. Sandoriai – tai sÄ moningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis).

Sutartis yra dviÅ¡alis ar daugiaÅ¡alis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygÅ«s ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties Å¡alys turi teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumÄ , apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu.

Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį.

Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alies amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes. Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo Å¡io sandorio Å¡alys sÄ moningai siekia tam tikro tikslo –dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtÄ kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti.

Tam, kad bÅ«tų sudaryta dovanojimo sutartis, labai svarbiÄ reikÅ¡mę turi žmogaus (dovanotojo) vidinė valia, kuriai susiformuoti reikia turėti motyvus ir tikslÄ . Teisinę reikÅ¡mę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio Å¡alys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl bÅ«tina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtÄ apdovanojamajam jo nuosavybėn. Tokiam sandoriui sudaryti dovanotojo valia turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta vieÅ¡ai ir įstatymo nustatyta forma.

IÅ¡orinis valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovės (dovanotojos) V. A. T. ir R. T. (apdovanotojo) sudarytas sandoris turi valios trÅ«kumų. Dovanojimo sutartyje aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta, kad žemės sklypas perleidžiamos R.

T. neatlygintinai, tai yra apdovanotasis nėra įpareigotas sumokėti turto vertės, sutartyje nėra jokių sÄ lygų ar iÅ¡lygų dėl turto perleidimo. Nekilnojamieji daiktai buvo perleisti artimam giminaičiui (dovanotojos sÅ«nui). Kaip teismo posėdžio metu nurodė pati ieÅ¡kovė bei jos dukros liudytojos R. D., R M. dėl dovanojimo sandorio pagrindu neatlygintinai perduotino turto sprendimas buvo priimtas jų Å¡eimos susitarimu, pasitarus visiems kartu. Sutartis yra nedidelės apimties, todėl ieÅ¡kovė, nepaisant jos amžiaus, galėjo ir turėjo įsitikinti, kokio turinio sutartį sudaro, taip pat apsvarstyti galimus savo veiksmo teisinius padarinius.

Tai, kad ieÅ¡kovės amžius ir sveikatos bÅ«klė nebuvo tokie, jog kliudytų ieÅ¡kovei pačiai atsakingai įvertinti susidariusias situacijas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia savo iniciatyva kreipėsi į advokatÄ . Be to, teismo posėdžio metu notarė R. P. patvirtino, kad prisimena sandorio sudarymo aplinkybes, nes ne dažnai yra dovanojamas didelės apimties žemės sklypai, ji pasitikslino ieÅ¡kovės, ar Å¡i tikrai nori perleisti turtÄ neatlygintinai, jai iÅ¡aiÅ¡kino dovanojimo sutarties teisines pasekmes.

V. A. T. betarpiÅ¡kai dalyvavo pasiraÅ¡ant dovanojimo sutartį, jokių dovanojimo su vienokia ar kitokia sÄ lyga nuostatų sutartyje nėra aptarta. Taigi nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė neteisingai suvokė sandorio turinį, kad nebuvo susiformavusi jos valia neatlyginai perleisti ginčo žemės sklypÄ atsakovui. IeÅ¡kinyje ir teismo proceso metu nebuvo įrodinėjama, kad dovanotoja sirgo ligomis, dėl kurių galėjo sutrikti jos mastymas ar atmintis ir dėl Å¡ios priežasties ji bÅ«tų negalėjusi suvokti, kokį sandorį pasiraÅ¡o. Ginčijamo sandorio Å¡alis siejo artimi giminystės ryÅ¡iai (motina ir sÅ«nus).

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė ir apklausti liudytojai teigė, kad su atsakovu žodžiu buvo susitarta, jog Å¡is rÅ«pinsis motina, ja prižiÅ«rės. Tačiau tai, kad ieÅ¡kovė su atsakovu (sÅ«numi) buvo sudariusi žodinį susitarimÄ rÅ«pintis tiek ginčo turtu, tiek ieÅ¡kove, nereiÅ¡kia, jog buvo suklysta dėl ginčo sandorių teisinių pasekmių, juolab, kad nėra įrodymų, jog V. A. T. iÅ¡ tikrųjų ginčo sandoriu siekė sukurti iÅ¡laikymo iki gyvos galvos, bet ne dovanojimo teisinius santykius.

Teismų praktikoje yra aiÅ¡kinama, kad suklydimÄ galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Aplinkybė, kad atsakovas pradėjo stipriai piktnaudžiauti alkoholiu, nesirÅ«pina motina, nesudaro pagrindo spręsti, jog ginčo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė klaidingai suvokė sandorio sudarymo metu esančias aplinkybes, nes Å¡ios aplinkybės atsirado tik vėliau, jau po ginčo sandorio sudarymo.

Vėlesnis valios pasikeitimas nesudaro pagrindo išvadai, kad sandoris sudarytas dėl suklydimo. Sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu kaip sudarytas dėl suklydimo, jeigu suklysta dėl aplinkybių, kurios atsiranda po sandorio sudarymo, arba paaiškėja naujų faktų, kurie sandorio sudarymo metu šalims nebuvo žinomi, tačiau kuriuos žinodamos jos sandorio nebūtų sudariusios. Šiuo atveju ieškovė ir teismo posėdžio metu apklaustos dukros nurodė, kad sandorio sudarymo metu jos pasitikėjo broliu, tikėjo, jog šis pasirūpins motina, prižiūrės žemę.

Jų nurodomos aplinkybės, jog atsakovas nesaikingai pradėjo vartoti alkoholį, nesirÅ«pinti motina ir tinkamai neatlikti savo Å«kininko pareigų, taip pat aplinkybė, jog atsakovas nori parduoti žemę, joms tapo žinomos po sandorio sudarymo, taigi Å¡ios aplinkybės negali bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovės suklydimu. Taip pat svarbus yra ir ieÅ¡kovės elgesys po dovanojimo sutarties sudarymo. Kai sandoris neatitinka vidinės asmens valios, sÄ Å¾iningas, teisingas, protingas, apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turėtų iÅ¡Â karto ginčyti tokį sandorį.

IeÅ¡kovė ginčo žemės sklypÄ Â padovanojo savo sÅ«nui 2005 m. sausio 18 d., o su ieÅ¡kiniu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi 2014 m. birželio 18 d., kas parodo kad tokį ieÅ¡kinio reikalavimÄ teismui pateikti paskatino ne suklydimas sandorio sudarymo metu, o vėliau atsiradusios ir paaiÅ¡kėjusios aplinkybės. Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė, sudarydama ginčijamÄ dovanojimo sandorį, nesuklydo dėl sandorio esmės, nes byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, sandorį tvirtinusios notarės paaiÅ¡kinimai, kitos faktinės bylos aplinkybės liudija, jog ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ padovanoti ginčo turtÄ sÅ«nui R.

T.. Dėl CK6.472 str. taikymo              IeÅ¡kovė pateikdama ieÅ¡kinį ne tik pateikė reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu vadovaujantis CK 1.90 str., tačiau ieÅ¡kinio reikalavimus grindžia ir CK 6.472 str. nuostatomis, kur reglamentuojamas dovanojimo panaikinimas. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Pagal teismų praktikÄ tam, kad bÅ«tų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, bÅ«tina konstatuoti bent vienÄ iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų:

1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo;

2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡Â dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. Taigi CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali bÅ«ti panaikinamas, grupės. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris ginčijamas remiantis apdovanotojo geros moralės požiÅ«riu smerktinais veiksmais, t. y. kai apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini. Tokių veiksmų atlikimo faktas gali bÅ«ti nustatomas visais CPK 177 straipsnyje iÅ¡vardytais įrodymais.

Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , įvertindamas ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ Â (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011.).

Teismų praktikoje yra konstatuota, kad elgesį kaip smerktinÄ geros moralės požiÅ«riu, neturi bÅ«ti įrodinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, Å¡iam elgesiui patvirtinti ar paneigti bÅ«tina vertinti pateiktus įrodymus bei spręsti, ar byloje pakanka duomenų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų konstatavimui dėl dovanojimo panaikinimo taikant CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai, atsižvelgiant į dovanos pobÅ«dį, dovanojimo sutarties Å¡alių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieÅ¡ dovanotojÄ tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis S. U., G.

U. v. D. N. ir kt. byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis S. R. v. UAB ,,Klaipėdos autobusų parkas“ byloje Nr. 3K-3-53/2010). Pirmosios grupės teisiškai reikšmingi faktai – apdovanotojo veiksmai, kai šis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, gali būti laikomi nusikalstamais veiksmais, atsakomybė už juos reglamentuojama Baudžiamojo kodekso normų (BK 22 straipsnis, 129 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis), tokie veiksmai konstatuotini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Kitokia tvarka (pvz., Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka) konstatuoti apdovanotojo veiksmus, laikytinus nusikalstamais, draudžia asmens nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnyje. Be to, nurodytos CK 6.472 straipsnio 1 dalies teisės norma apima ir apdovanotojo tuos veiksmus, kurie turi pasikėsinimo į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar sveikatÄ požymių, nors už tokius veiksmus asmuo ir nebuvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn ar nuo Å¡ios atsakomybės toks asmuo buvo atleistas, Å¡ie veiksmai įrodinėjami civilinėje byloje Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar juos sunkiai sužalojo, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl to byloje, nekonstatavus aptariamÄ teisinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių, Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti naikinama dovanojimo sutartis. Teismas, atsižvelgdama į tai, kad teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sandorio naikinimo pagrindo sprendžia kiekvienoje konkrečioje byloje, remdamasis iÅ¡tirtais bylos duomenimis, pažymi, jog vertinant apdovanotojo veiksmus prieÅ¡ dovanotojÄ reikÅ¡mingas ne tik apdovanotojo veiksmų vertinimas, bet taip pat svarbus ir geros moralės apibrėžties aiÅ¡kinimas.Ä®statyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiÅ«riu.

Pagal teismų praktikÄ geros moralės kriterijus yra kultÅ«ringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). IÅ¡vertus iÅ¡ lotynų kalbos (lot. moralis – dorovinis; moralitaser – bÅ«das, charakteris, tinkamas elgesys) moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos, principai. Moralės sÄ voka turi keletÄ reikÅ¡mių.

Pirmoji reikÅ¡mė apibÅ«dina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sÄ monė, t. y. doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiÅ«ra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretÅ«s žmonės. Pagal antrÄ jÄ reikÅ¡mę moralė apibrėžiama kaip dorovingo elgesio idealas, kurį esant tam tikroms sÄ lygoms labiausiai pageidautinu laiko visi racionalÅ«s žmonės. Moralės normų suvokimas ir elgimasis pagal bendruomenėje nustatytas elgesio normas priklauso ir nuo santykių, kuriems esant aiÅ¡kinama moralės normų esmė.

Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį praÅ¡oma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sÅ«naus. Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ . Tuo atveju, jei teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad apdovanotasis naudojo prieÅ¡ dovanotojÄ psichologinį ar fizinį smurtÄ , žemino jos orumÄ ir pan., tai tokie veiksmai teismų praktikoje gali bÅ«ti laikomi griežtai smerktini geros moralės požiÅ«riu.

Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir į CK 1.5 straipsnio nuostatas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010).Byloje nustatyta, kad sandoriu motina padovanojo sÅ«nui jai asmeninės nuosavybės teisę priklausantį žemės sklypÄ , kuris pagal ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus buvo suteiktas už iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ tremtyje. Å iuo metu pati ieÅ¡kovė gyvena nuomojamame bute, nes jai nuosavybės teise priklausančiame name dėl namo bÅ«klės ir stovio ji negalinti gyventi, taip pat viena gyventi sodyboje negali dėl sveikatos bÅ«klės. IeÅ¡kovė dovanodama žemės sklypÄ sÅ«nui, žodžiu susitarė, jog sÅ«nus ja pasirÅ«pins, prižiÅ«rės senatvėje, o dovanotos žemės neparduos, nes Å¡i ieÅ¡kovei turinti ir neturtinę vertę, kaip jos atlygis už tremtyje iÅ¡bÅ«tus metus.

Taigi ieÅ¡kovė ir byloje apklaustos ieÅ¡kovės dukros ir atsakovo seserys patvirtino, jog atsakovas įsipareigojo vykdyti Konstitucijoje įtvirtintas vaikų pareigas tėvams. Nagrinėjamoje byloje ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį praÅ¡oma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sÅ«naus. Teismas pažymi, kad Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir iÅ¡tikimais piliečiais, iki pilnametystės juos iÅ¡laikyti ir vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimÄ .

Taigi tai yra pamatinė šeimos, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose Å¡eimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. CK 3.162 straipsnyje, apibrėžiančiame vaikų pareigas, nustatyta, kad vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas. Bylos nagrinėjo metu buvo nustatyta, kad ieÅ¡kovė nusprendė kreiptis į teismÄ po to, kad sužinojo, jog atsakovas domisi galimybėmis parduoti žemės sklypÄ . Teismo posėdžio metu atsakovas neigė ketinimÄ parduoti, nurodė, kad žemė yra jo pragyvenimo Å¡altinis, tačiau patvirtina tÄ faktÄ , kad domėjosi žemės sklypo kainomis ir kalbėjo su kaimynu apie pardavimÄ .

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas prieÅ¡ jÄ vartoja smurtÄ , jai yra grasinama, ji yra koliojama ir žeminama kitų asmenų akivaizdoje, taip pat ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį, todėl esant jam neblaiviam, jo elgesys yra neprognozuojamas, ji jo bijanti. Aplinkybes, jog atsakovas nesaikingai vartoja alkoholį teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai R. D., V. T., V. M., R. M.. Atitinkamai dėl alkoholio vartojimo atsakovas darosi agresyvus, nekontroliuojamas.

Nors teismo posėdžio metu atsakovas neigė nurodomas aplinkybes, tačiau Å¡ias aplinkybes patvirtina kiti byloje esantys parodymai, tai yra byloje pateiktas medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡duotas 2014 m. gruodžio 30 d. Å iame iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad 2011 m. buvo nustatyta sunki abstinencijos bÅ«klė su epilepsijos priepuoliais, kas patvirtina tai, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Å iame iÅ¡raÅ¡e nurodoma, kad Å¡iuo metu atsakovas nebepiktnaudžiauja alkoholiu, tačiau Å¡iÄ aplinkybę paneigė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjęs įvykis, jog atsakovas 2014 m. spalio mėnesį buvo atvykęs į teismo posėdį Jurbarko rajono apylinkės teisme, kur jam buvo nustatytas sunkus girtumas.

Å iÄ aplinkybę patvirtino pats atsakovas, kas laikytina byloje nustatytu faktu. Tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu teismo posėdžio metu nurodė liudytojai, tad teisme nustatytas faktas patvirtina liudytojų parodymų teisingumÄ . Atitinkamai teismas neturi pagrindo abejoti ir kitais liudytojų parodymais, kur jie nurodė, kad atsakovas nepagarbiai elgiasi su savo motina, jÄ Ä¯Å¾eidinėja, naudoja prieÅ¡ jÄ psichologinį smurtÄ . Teismo posėdžio metu liudytojos R. D. ir R. M. nurodė, kad jos su mama buvo atvykusios pas atsakovÄ , tačiau Å¡is jas iÅ¡vijo iÅ¡ namų, o savo mamos iÅ¡sižadėjo, nurodydamas, jog Å¡i jam daugiau ne motina.

Pati ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas sistemingai jai skambina telefonu, jai grasina. Liudytoja R. D. nurodė, kad atsakovas paskambina mamai, „iÅ¡dirba“ jÄ visokiais žodžiais, po ko mama nemiega naktimis. Taip pat Å¡i liudytoja nurodė, kad net ir ji pati bijo bÅ«ti „iÅ¡dirbta“, kai nuvažiuoja, bijo statyti automobilį atsakovo kieme. Liudytoja V. T. nurodė, kad motinos ir sÅ«naus santykiai yra prasti, jos sutuoktinis (atsakovas) mama visiÅ¡kai nesirÅ«pina, pas jÄ nebuvo nuvykęs jau ilgÄ laikÄ .

Liudytoja R. M. nurodė, kad atsakovas mamÄ pastoviai „darko“ necenzÅ«riniais žodžiais, pas jÄ nevažiuoja, nesirÅ«pina. Jiems nuvykus pas atsakovÄ , Å¡is motinÄ iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir iÅ¡vijo lauk. Taip pat bylos nagrinėjimo metu buvo teigiama, kad yra praėjęs ilgas laiko tarpas nuo sandorio sudarymo, tačiau iÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovo neadekvatus elgesys yra paÅ«mėjęs bÅ«tent per paskutinius metus. Liudytojai R. M. ir V. M. nurodė, kad jie dėl atsakovo nesaikingo alkoholio vartojimo ir norėdami užkirsti keliÄ jo neadekvačiam elgesiui, vasarÄ buvo iÅ¡vežę atsakovÄ gydytis į Å vėkÅ¡nÄ , tačiau Å¡is iÅ¡ gydymo įstaigos pabėgo.

Taip pat liudytoja V. T. nurodė, kad apie atsakovo ketinimÄ parduoti žemę, kÄ taip pat vertina, kaip atsakovo neprognozuojamo elgesio rezultatÄ , ji sužinojo pavasarį, apie tai buvo informuota seniÅ«nijos. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, kad galbÅ«t atsakovas buvo supykęs dėl to, kad buvo paduotas ieÅ¡kinys teisme, ir tai paskatino jo agresyvų elgesį, tačiau teismas laiko, kad tai nepateisina atsakovo netoleruotino elgesio. Be to, teismo posėdžio metu liudytojai patvirtino, kad toks atsakovo elgesys pasireiÅ¡kė ne tada, kai buvo paduotas ieÅ¡kinys teismui, o bÅ«tent atsakovo sistemingas netoleruotinas elgesys paskatino teismui pateikti reikalavimus.

Be to, CK 1.137 straipsnyje yra nustatyti kai kurie naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai, taip pat reikalavimai, kurių bÅ«tina laikytis naudojantis civilinėmis teisėmis. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Å ie principai taikytini ne tik įgyvendinantiems savo teises asmenims, bet ir susitarimu nusistatantiems tarpusavio teises ir pareigas asmenims.

Kiekvienas asmuo turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas apginti, besikreipiančio asmens nuomone, pažeistÄ teisę ar interesÄ . Å ios teisės įgyvendinimas, tai yra ieÅ¡kovės kreipimasis į teismÄ , negali bÅ«ti traktuojamas, kaip leidimas atsakovui negerbti savo mamos, bei Å¡ios teisės įgyvendinimas negali bÅ«ti pateisinimas atsakovo neteisėtam elgesiui. Kaip matyti atsakovas naudoja prieÅ¡ savo motinÄ psichologinį smurtÄ , jÄ Ä¯Å¾eidinėja necenzÅ«riniais žodžiais, visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina, nepagarbiai elgiasi, dėl ko ieÅ¡kovė jaučiasi įbauginta ir nesaugi.

Taip pat aplinkybės, jog atsakovas ketina parduoti žemės sklypÄ , kuris jo motinai turi taip pat ir neturtinės reikÅ¡mės, ir tokiu bÅ«du nesilaiko Å¡eimos žodinio susitarimo iÅ¡saugoti žemės sklypÄ , parodo, kad atsakovas netausoja motinos palikimo. Kaip jau buvo nurodyta, byloje yra sprendžiamas Å¡eimoje kilęs konfliktas. Visi su Å¡iuo konfliktu susiję įvykiai vyksta tik vienoje Å¡eimoje ir tik Å¡ios Å¡eimos nariai gali tiksliai ir teisingai nurodyti Å¡eimoje vykstančių santykių aplinkybės. Å iuo atveju teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų atsakovo seserų R.

D. ir R. M. parodymais, kurie yra nuoseklūs, papildantys vieni kitus ir neprieštaraujantys kitai bylos medžiagos. Byloje atsakovo atstovas pateikė duomenis, kad kapai yra prižiūrimi, o jo žemė taip pat yra dirbama ir naudojama, tačiau apklausiant liudytojus nebuvo paneigtas faktas, kad šiuos darbus atlieka ne pats atsakovas, o būtent jo seserys, žemės naudojimu ir dirbimu didesne dalimi rūpinosi jo sutuoktinė ir sūnus. Taigi šie pateikti dokumentai nepatvirtina aplinkybės, kad būtent paties atsakovo pastangų dėka nurodyti darbai yra atlikti.

Dėl nurodytų aplinkybių sprendžiant dėl apdovanotojo veiksmų vertinimo pagal pirmiau Konstitucijoje nurodytus kriterijus atsižvelgtina ne tik į CPK 185 straipsnio nuostatas, bet ir į geros moralės sampratÄ . IÅ¡ teismo nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad atsakovo elgesys savo motinos atžvilgiu neatitinka pirmiau aptartų geros moralės ir visuomenėje nusistovėjusių papročių sampratos. Å ios nustatytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas panaikinti dovanojimÄ vadovaujantis CK 6.427 str. nuostatomis.

CK 6.427 str. 4 d. nurodoma, kad dovanotojas reikalauti panaikinti dovanojimÄ gali per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojamÄ nuo tos dienos, kuriÄ jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimÄ . Bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo pateiktas reikalavimas taikyti numatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl teismas pagal CK 1.126 str. 2 d. reikalavimus neturėjo pagrindo spręsti ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Kadangi ieÅ¡kinys buvo patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteistos bylinėjimosi.

Byloje yra duomenys, jog ieškovė sumokėjo 500 Lt (144, 81 Eur) dydžio žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovo. Kitas išlaidas patvirtinančių duomenų byloje nebuvo pateikta. Taip pat valstybei iš atsakovo priteistinos dokumentų įteikimo išlaidų – 26,14 Eur ( dvidešimt šeši Eur 14 ct.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 -270 str., teismas                                                                                                                              n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti visiškai .

Panaikinti 2005 m. sausio 18 d. dovanojimo sutartį pagal kuriÄ V. A. T. dovanojo R. T. žemės Å«kio paskirties sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendra plotas 19,6800 ha, iÅ¡ jo miÅ¡ko plotas 0,7700 ha, esantį (duomenys neskelbtini) sav.Taikyti restitucijÄ ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei V. A. T. žemės Å«kio paskirties sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 19,6800 ha, iÅ¡ jo miÅ¡ko plotas 0,7700 ha, esantį (duomenys neskelbtini) sav. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. T. ieÅ¡kovei V.

A. T. 144,81 Eur (Å¡imtÄ keturiasdeÅ¡imt keturi Eur 81 ct) sumokėtÄ Å¾yminį mokestį. Priteisti iÅ¡ atsakovo R. T. 26,14 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is Eur 14 ct) iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.                   Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                                       Judita Sungailaitė