Legislator Case Law & Legislation
f308e867-820f-44b0-bc7d-0f42e71ef7e4 AI generated

f308e867-820f-44b0-bc7d-0f42e71ef7e4 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number f308e867-820f-44b0-bc7d-0f42e71ef7e4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai A. D. bei V. M., Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėja J. P. pažeidė ieÅ¡kovo teises civilinės bylos Nr. 2-5-737/2011 nagrinėjimo metu, vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, o Vilniaus miesto apylinkės teismas ir teisėjos V. P. bei J. V. civilinėse bylose Nr. 2-9329-811/2012 ir Nr. 2-3581-541/2014 dengė pirmiau nurodytus teisėjus nuo civilinės atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo;

Legislator headnote

AI generated

f308e867-820f-44b0-bc7d-0f42e71ef7e4 · Vilniaus apygardos teismas: Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o nutartį panaikinti ir nuÅ¡alinus teismÄ perduoti civilinę bylÄ nagrinėti kitos apylinkės teismui iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad teismas negalėjo priimti nutarties paÅ¡alinti atsakovus iÅ¡ civilinės bylos nagrinėjimo kaip netinkamus atsakovus, o privalėjo nusiÅ¡alinti ir bylÄ perduoti nagrinėti kitam teismui, nes priimta paties teismo už savo ir savo teisėjus. Teismas neturėjo teisės paÅ¡alinti atsakovų be ieÅ¡kovo sutikimo, todėl CPK 45 str. pritaikytas neteisingai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr.2S-139-345/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09864-2014-3Procesinio sprendimo kategorijos: 106.3; 128.12.; 122.3.; 122.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2015 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutarties paÅ¡alinti atsakovus iÅ¡ civilinės bylos nagrinėjimo kaip netinkamus atsakovus civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos apeliaciniam teismui ir teisėjams A. D. bei V. M., Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjai J. P., Vilniaus miesto apylinkės teismui ir teisėjoms V. P. bei J. V. dėl teismuose vykdomos diskriminacijos ieÅ¡kovo atžvilgiu ir dėl to padarytos žalos atlyginimo. Teismasn u s t a t ė : I. Ginčo esmė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos apeliacinis teismas ir teisėjai A. D. bei V. M., Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėja J. P. pažeidė ieÅ¡kovo teises civilinės bylos Nr. 2-5-737/2011 nagrinėjimo metu, vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, o Vilniaus miesto apylinkės teismas ir teisėjos V. P. bei J. V. civilinėse bylose Nr. 2-9329-811/2012 ir Nr. 2-3581-541/2014 dengė pirmiau nurodytus teisėjus nuo civilinės atsakomybės ir padarytos žalos atlyginimo;

2) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 152 000 Lt žalos atlyginimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 13 d. nutartimi paÅ¡alino atsakovus Lietuvos apeliacinį teismÄ ir teisėjų A. D. bei V. M., Jonavos rajono apylinkės teismÄ ir teisėjÄ J. P., Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ir teisėjas V. P. bei J. V. iÅ¡ civilinės bylos nagrinėjimo kaip netinkamus atsakovus. Teismas konstatavo, kad eismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas atsakovais patraukia ne tik valstybę, bet ir teisėjus, teismus, teismas nutartimi turi paÅ¡alinti Å¡iuos imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iÅ¡ proceso.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas A. B. praÅ¡o nutartį panaikinti ir nuÅ¡alinus teismÄ perduoti civilinę bylÄ nagrinėti kitos apylinkės teismui iÅ¡ esmės. AtskirÄ jį skundÄ grindžia tuo, kad teismas negalėjo priimti nutarties paÅ¡alinti atsakovus iÅ¡ civilinės bylos nagrinėjimo kaip netinkamus atsakovus, o privalėjo nusiÅ¡alinti ir bylÄ perduoti nagrinėti kitam teismui, nes priimta paties teismo už savo ir savo teisėjus. Teismas neturėjo teisės paÅ¡alinti atsakovų be ieÅ¡kovo sutikimo, todėl CPK 45 str. pritaikytas neteisingai.

CK 6.272 str. nenustato civilinės atsakomybės imuniteto nei teismams, nei teisėjams. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas.Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindÄ , taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų. Apeliantas nurodo, kad teismas negalėjo priimti skundžiamos nutarties, o privalėjo nusiÅ¡alinti ir bylÄ perduoti nagrinėti kitam teismui, nes negalės neÅ¡aliÅ¡kai vertinti savo kolegos veiksmų. Pažymėtina tai, jog visais atvejais teisėjas (arba teisėjai) gali nusiÅ¡alinti arba bÅ«ti nuÅ¡alinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo tik esant aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėjančio teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu ar nesuinteresuotumu bylos baigtimi.

Vien tik nurodoma aplinkybė, jog kituose teismuose teisėjai nusiÅ¡alino nuo bylos nagrinėjimo nereiÅ¡kia teisėjo ar teismo Å¡aliÅ¡kumo nagrinėjamu atveju. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad teismo neÅ¡aliÅ¡kumo reikalavimas turi du aspektus: teismas turi bÅ«ti subjektyviai neÅ¡aliÅ¡kas, t.y. nė vienas teismo narys neturi asmeniÅ¡kai turėti iÅ¡ankstinio nusistatymo ar bÅ«ti tendencingas (asmeninis neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų), ir teismas turi bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kas objektyviÄ ja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, paÅ¡alinančias bet kokiÄ su tuo susijusiÄ abejonę; vertinant objektyviuosius aspektus, turi bÅ«ti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrindė savo teiginių apie skundžiamÄ nutartį priėmusio teismo ar teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ . Pažymėtina, kad Vilniaus apylinkės teismo pirmininkė 2015-02-17 nutartimi netenkino A. B. pareiÅ¡kimo dėl teisėjos L. R. bei viso Vilniaus apylinkės teismo nuÅ¡alinimo, konstatavęs, jog nėra nuÅ¡alinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 64 str. ir 65 str., taip pat, jog nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos ir viso teismo neÅ¡aliÅ¡kumu.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas paÅ¡alinęs atsakovus Lietuvos apeliacinį teismÄ ir teisėjų A.

D. bei V. M., Jonavos rajono apylinkės teismÄ ir teisėjÄ J. P., Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ir teisėjas V. P. bei J. V. iÅ¡ civilinės bylos nagrinėjimo kaip netinkamus atsakovus, netinkamai taikė CPK 45 straipsnio nuostatas, kadangi CK 6.272 str. nenustato civilinės atsakomybės imuniteto nei teismams, nei teisėjams. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal bendrÄ taisyklę ieÅ¡kovas, remdamasis dispozityvumo principu, nevaržomai sprendžia, kokiems asmenims kokius materialaus pobÅ«džio reikalavimus reikÅ¡ti (CPK 13 str.), tačiau ieÅ¡kovo teisė laisvai pasirinkti atsakovais bet kuriuos procesinį teisnumÄ ir veiksnumÄ turinčius asmenis savaime nelemia, kad procesas prieÅ¡ Å¡iuos asmenis visais atvejais bus pradėtas.

Kiekvienu atveju teismas turi įsitikinti, ar ieÅ¡kovo pasirinktas atsakovas neturi imuniteto nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, teisėjo imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės, jam einant teisėjo pareigas, įtvirtina CK 6.272 straipsnio nuostatos. CK 6.272 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta, kad žalÄ (turtinę ir neturtinę), atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Tuo atveju, kai vykdydamas teisėjo pareigas žalÄ teisėjas padaro tyčiniais veiksmais, valstybė, atlyginusi padarytÄ Å¾alÄ , įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ teisėjo įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.) (pvz.

Lietuvos apeliacinio teismo 2012-08-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013). Kadangi ieÅ¡kovas pagal CK 6.272 straipsnio nuostatomis grindžiamÄ ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo atsakovais patraukė Lietuvos apeliacinį teismÄ ir teisėjus A. D. bei V. M., Jonavos rajono apylinkės teismÄ ir teisėjus J. P., Vilniaus miesto apylinkės teismÄ ir teisėjas V. P. bei J. V., pirmosios instancijos teismas pagrįstai paÅ¡alino Å¡iuos imunitetÄ nuo civilinės atsakomybės turinčius asmenis iÅ¡ proceso.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurios bÅ«tų pagrindu nutarčiai panaikinti, nenustatyta, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teismas                                          n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                                                    Henrichas Jaglinskis