f3041fdf-a7c8-40b1-b48a-ff20039aaecc · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-148-380/2019 Proceso Nr. 1-01-1-52009-2016-8 Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.26.2; 2.4.5.2.1; 2.4.6.5.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 24 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Irinai Fiodorovai, dalyvaujant prokurorams Simonui Geniui, Mindaugui Stonkui, nuteistiesiems A.

J., V. L. ir jų gynėjams advokatams Stanislavai Jorudienei, Vygantui Skladaičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų A. J. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda.

Nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista. V. L. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta: pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas sužalojant B. E.) – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda; pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas sužalojant L.

A. ir S. B.) – 90 MGL (3389,40 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė V. L. paskirta 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Nustatyta, kad bauda savanoriškai turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikta nepakeista. Iš A. J. ir V.

L. solidariai priteista nukentėjusiajai L. A. 1000 Eur (vienas tÅ«kstantis eurų), nukentėjusiajai S. B. – 1200 Eur (vienas tÅ«kstantis du Å¡imtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ A. J. ir V. L. solidariai priteista 200 Eur proceso iÅ¡laidų valstybės naudai. Nustatyta, kad proceso iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

1. A. J. ir V. L. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Jie 2016-11-05 naktį, apie 3 val., Å ilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vieÅ¡oje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, Å¡iurkščiai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi – V. L. tyčia spyrė vienÄ kartÄ S. B. į galvÄ , dėl to pastaroji nugriuvo ant žemės, o, S. B. atsistojus, V.

L. tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ S. B. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tuo pačiu metu A. J. tyčia galva sudavė vienÄ kartÄ L. A. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Be to, V. L. nuteistasis už tai, kad pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Jis 2016-11-05 naktį, apie 2.50 val., Å ilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vieÅ¡oje vietoje, Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliai elgdamasis, tyčia kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lipančiam B.

E. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti A. J. pagal BK 284 straipsnį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. PraÅ¡oma bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlikti įrodymų tyrimÄ . 2.1. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistasis A. J. nuo pirmosios apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, o vėliau ir teisme neigė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį iÅ¡ 4 d.

į 5 d. naktį buvo atvykęs į Å ilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvę. Pažymima, kad jis nurodė, jog Å ilalės r., (duomenys neskelbtini), ir ten esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“ paskutinį kartÄ buvo maždaug prieÅ¡ trejus metus iki kaltinime nurodytos datos. 2016 m. lapkričio 4 d. vakare atvažiavo pas pažįstamÄ merginÄ D. Ž., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Tauragės r. Jie nuvažiavo į Å iaulius, ten pavakarieniavo, paskui grįžo atgal į (duomenys neskelbtini), t. y. bendravo su D.

Ž. automobilyje, važinėjosi po (duomenys neskelbtini). Apie 2 val. nakties A. J. iÅ¡važiavo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), Tauragės r., į savo namus, kurie yra (duomenys neskelbtini), Tauragės r., maždaug apie 50 km atstumu, į namus grįžo apie 3 val. nakties. Namuose buvo mama, patėvis ir mažasis brolis. Su D. Ž. dar susiraÅ¡inėjo per programėlę „Messenger“, baigė susiraÅ¡inėti apie 3 val. nakties, kai A. J. grįžo namo. Paskutinį kartÄ kalbėjo 2016 m. lapkričio 5 d. 0.14 val., kai nuteistasis su D.

Ž. dar buvo (duomenys neskelbtini). Apeliaciniame skunde pažymėta, kad liudytoja D. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kurie patvirtino nuteistojo A. J. nurodytas aplinkybes. 2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vieno iš patikimiausių įrodymų, t. y. A. J. telefono išklotinės, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nevertino ir dėl jo nepasisakė. Pažymėta, kad 2017 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyti tik įeinantys skambučiai, kiti prisijungimo tipai, t. y. bendravimas per programėles „Messenger“ ar „Facebook“, nėra nurodyti, tačiau iš tų duomenų, kurie yra nurodyti tarnybiniame pranešime apie į A.

J. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Ä¯einančius skambučius, matyti, kad jie su D. Ž. 2016 m. lapkričio 4 d. vakare buvo Å iauliuose, vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini), Tauragės r., ir toliau bendravo. Apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad Å¡ie įrodymai patvirtina, jog A. J. 2016 m. lapkričio 4 d. vakarÄ leido su D. Ž. Å iaulių mieste ir (duomenys neskelbtini), o ne Å ilalės rajono (duomenys neskelbtini) miestelyje esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, nusikaltimo prieÅ¡ L. A. padarymo metu buvo visiÅ¡kai kitame rajone, ne mažiau kaip 50 km atstumu nuo nusikaltimo padarymo vietos. 2.3.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. J. tariamai veikė bendrininkų grupe su kitu nuteistuoju V. L.. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad nėra surinkta visiškai jokių įrodymų, jog A. J. su kitu nuteistuoju V. L. iki nusikaltimo buvo pažįstami, bendravo, palaikė kokius nors ryšius ar turėjo kontaktus. Abu nuteistieji nurodė, jog nebuvo pažįstami, kol teko susitikti teisiamajame posėdyje. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. nurodė prašęs prokuroro, kad surinktų įrodymus apie tai, jog su V.

L. nebuvo pažįstami, tačiau praÅ¡ymas buvo atmestas. Bylos nagrinėjimo teisme metu A. J. pateikė kelių mėnesių savo telefono iÅ¡klotines, iÅ¡ kurių matyti, kad su V. L. nebendravo. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų netyrė, nuosprendyje jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. 2.4. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme visi apklausti asmenys parodė, kad A. J. nusikaltimo padarymo metu nei bare „(duomenys neskelbtini)“, nei prie baro nematė.

Nukentėjusioji L. A., kuri vienareikÅ¡miÅ¡kai parodė, kad A. J. jai sudavė smÅ«gį, patvirtino, kad tÄ vakarÄ bare nuteistojo nematė, o pirmÄ kartÄ A. J. pamatė smÅ«gio sudavimo momentu. Pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nuosprendyje neaptarė, neanalizavo ir dėl jų vertinimo nepasisakė. Teismas nuosprendyje nenurodė, kaip ir kada A. J. atsirado (duomenys neskelbtini), kokiu tikslu, kur susitiko su jam nepažįstamu asmeniu V. L. ir kitu asmeniu. 2.5. Pirmosios instancijos teismas pagrindiniu įrodymu, pagrindžiančiu A.

J. kaltę, laikė nukentėjusiosios L. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolÄ ir akistatos su A. J. protokolÄ . Apeliaciniame skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nuosprendyje neaptarė su nukentėjusiosios L. A. parodymais susijusių kitų byloje surinktų įrodymų, nepaÅ¡alino prieÅ¡taravimų ir padarė tarpusavyje prieÅ¡taringas iÅ¡vadas. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad nukentėjusiosios L.

A. ir S. B. į policijÄ tÄ patį vakarÄ nesikreipė. Jos kreipėsi tik po dviejų dienų, t. y. 2016 m. lapkričio 7 d., todėl kyla pagrįstas įtarimas, kad galbÅ«t nepilnametės bare „(duomenys neskelbtini)“ vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo apsvaigusios. TÄ patį vakarÄ , kai nukentėjo, į policijos pareigÅ«nus nesikreipė, slėpdamos savo neblaivumÄ . Å i aplinkybė, anot apelianto, gali turėti įtakos, sprendžiant klausimÄ apie L. A. galėjimÄ Ä¯siminti jai smÅ«gį sudavusį asmenį.

Antra, iÅ¡ 2016 m. lapkričio 7 d. policijos komisariate gauto praneÅ¡imo, kurį surašė policijos pareigÅ«nas G. V., matyti, jog L. A. pirminiame savo paaiÅ¡kinime nurodė, kad jÄ sumušė trys nepažįstami asmenys, kad juos galėtų atpažinti, nenurodė. 2.6. IÅ¡ pirmojo L. A. apklausos protokolo matyti, kad ji nurodė, jog jÄ sumuÅ¡usį asmenį galėtų atpažinti, tačiau iÅ¡ ko, nenurodė. Pagrindinis atpažinimo motyvas buvo, kad įvykio metu muÅ¡tynėse dalyvavęs asmuo kitÄ asmenį pavadino A. ar A..

Tolesniuose nukentėjusiosios L. A. parodymuose nurodyta, kad ji socialiniame tinkle „Facebook“ ieÅ¡kojo asmenų, turinčių vardÄ A. arba A., ir iÅ¡ „Facebooke“ buvusios fotonuotraukos atpažino A. J. kaip asmenį, kuris jÄ 2016 m. lapkričio 5 d. apie 3 val. sumušė. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra pateikta fotonuotrauka iÅ¡ „Facebooko“ paskyros, pagal kuriÄ nukentėjusioji L. A. tariamai atpažino A. J.. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kino Å¡ios aplinkybės. 2.7.

Baudžiamosios bylos medžiagoje yra parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ protokolas, kuriame pateikiama atpažinti A. J. nuotrauka, daryta, kai jam buvo 16 metų. Atpažinimo pagal nuotraukÄ protokole L. A. nurodė, kad atpažįsta asmenį nuotraukoje, pažymėtoje Nr. (duomenys neskelbtini), „iÅ¡ veido bruožų“. Kokie tai veido bruožai, pagal kuriuos ji atpažįsta, protokole nėra nurodyta. Apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nevertino aplinkybės, kad nuotraukos darytos A.

J. paauglystės metais, o dabar jis yra pasikeitęs, nusikaltimo padarymo metu turėjo barzdÄ . Daroma iÅ¡vada, kad jeigu L. A. bÅ«tų tikrai mačiusi ir įsiminusi asmenį, kuris jai sudavė smÅ«gį, tai pirmiausia turėjo nurodyti svarbiÄ aplinkybę, kad jÄ sumušęs asmuo buvo su barzda. Tik advokatei paklausus apie barzdÄ , L. A. parodė, kad galbÅ«t tas asmuo, kuris jÄ sumušė, buvo su barzda. 2.8. Nukentėjusioji L. A. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad toje vietoje, kur jai buvo suduotas smÅ«gis, apÅ¡vietimas buvo „šioks toks“, Å¡viesa sklido nuo Å¡aligatvyje esančio elektros stulpo.

Kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad apÅ¡vietimas toje vietoje buvo labai neryÅ¡kus. L. A. parodė, kad jÄ sumuÅ¡usį asmenį ji matė vos porÄ sekundžių ir anksčiau niekuomet to asmens nebuvo mačiusi. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino apie realiÄ galimybę atpažinti asmenį, kuris pirmÄ kartÄ prieblandoje matytas porÄ sekundžių, nepasiÅ«lė prokurorui padaryti eksperimentÄ , ar tokiomis sÄ lygomis galima atpažinti matytÄ Å¾mogų. 2.9.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje darė prielaidÄ , kad A. J., apie 2 val. iÅ¡važiavęs iÅ¡ (duomenys neskelbtini) miestelio Tauragės rajone, iki 3 val. galėjo atvažiuoti į (duomenys neskelbtini) miestelį ir suduoti smÅ«gį L. A.. Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, kad, iÅ¡ (duomenys neskelbtini) važiuojant į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini), susidarytų apie 50 km, o, važiuojant per Tauragę ir Å ilalę, susidarytų apie 70 km. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino tos aplinkybės, kad A.

J. minėtÄ vakarÄ buvo su drauge, buvo blaivus, vairavo automobilį ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiavo namo į (duomenys neskelbtini), taip pat kad A. J. susiraÅ¡inėjo per programėlę „Messenger“ su D. Ž. iki 3.05 val., t. y. tuo laiku, kai vyko muÅ¡tynės (duomenys neskelbtini) miestelyje. Pirmosios instancijos teismas nenustatė jokio motyvo ar tikslo, kodėl A. J. tariamai vyko į (duomenys neskelbtini) miestelį, su kuo jame susitiko ir bendravo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė, kad A.

J. buvo pažįstamas su kitu nuteistuoju V. L., kokiu būdu jis galėjo atvykti į (duomenys neskelbtini) mstl., susitikti su kitais dviem asmenimis, kurie, pagal nukentėjusiųjų parodymus, sudavė smūgius prie baro „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. gynėja prašė, kad būtų iš baro „(duomenys neskelbtini)“ paimta filmuota medžiaga, nes A. J. tikrai žino, kad šiame bare yra filmuojama. Iš šios medžiagos būtų galima matyti, ar nuteistasis buvo bare.

Tačiau prokuroras šį gynėjos praÅ¡ymÄ atmetė, nurodydamas, kad tokie įraÅ¡ai saugomi tik dvi savaites ir įvykis įvyko ne baro viduje, o lauke. 2.10. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje rėmėsi L. K. parodymais ir parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolu. Apklausiant L. K. teisme, jis parodė, kad tariamai A. J. ir kitus muÅ¡tynėse dalyvavusius asmenis matė tik kitoje gatvės pusėje, apie 20 m atstumu, kur apÅ¡vietimas buvo nuo toliau stovinčio elektros stulpo „šioks toks“.

Parodymo atpažinti protokole L. K. nurodė, kad A. J. atpažįsta „iÅ¡ įsimintinų veido bruožų“, tačiau nurodė, kad nuteistasis buvo be barzdos. Taip pat L. K. parodė, kad A. J. buvo kartu su V. L. ir jį vijosi. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos parodymus laikė pagrįstais ir jų pagrindu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tačiau pirmosios instancijos teismas L. K. parodymų neanalizavo, jų nevertino kartu su kitais byloje esančiais dokumentais. Pirma, teismas nesiaiÅ¡kino, kaip L.

K. galėjo tariamai atpažinti A. J., kai sakė jį matęs pirmÄ kartÄ maždaug 20 m atstumu, kitoje gatvės pusėje esant neryÅ¡kiam apÅ¡vietimui ir dar bÅ«damas vidutinio girtumo laipsnio. Antra, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad L. K. protokole nurodė, jog A. J. atpažįsta iÅ¡ įsimintinų veido bruožų, tačiau nenurodė, kad pastarasis buvo su barzda. Trečia, L. K., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ atpažino tris asmenis, kurie sudavė smÅ«gius ir jį vijosi, t. y.

G. E., V. L. ir A. J.. Tačiau baudžiamosios bylos medžiagoje yra šiuos parodymus paneigiantys duomenys, kadangi G. E. nusikaltimo padarymo metu buvo Klaipėdos m. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog ir prokuroras abejojo L. K. parodymais, nes 2017 m. balandžio 14 d. nutraukė ikiteisminio tyrimo dalį dėl kaltinimo, kad tariamai A. J. ir G. E. dalyvavo sumušant L. K., G. J., B. E.. 2.11. 2017 m. sausio 6 d. apžiūrėtas DVD–R diskas su jame esančiu įrašu, iš kurio matyti, kad tie vaikinai, kurie vijosi L.

K. ir nuvažiuojantį automobilį, grįždami atgal link baro „(duomenys neskelbtini)“, susistumdė su merginomis, sudavė smūgius. Grįžę į automobilių aikštelę, atsirakino baltos spalvos automobilį „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir juo išvažiavo. Byloje yra nustatyta, kad šiuo automobiliu buvo atvykę ir išvažiavo R. D. ir A. L. bei kiti asmenys. R. D. buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, o A. L. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo ieškomas ir apklaustas.

Jiems įtarimai nebuvo pareikšti, jie nebuvo parodyti atpažinti nukentėjusiesiems. 2.12. Apklausiant teisiamojo posėdžio metu, liudytojai R. D. ir A. L. parodė, kad A. J. bare „(duomenys neskelbtini)“ ar prie baro nebuvo, o kitas nuteistasis V. L. nieko nemušė. Patys taip pat neigė, kad dalyvavo muštynėse, ir nenurodė, kas buvo trečiasis asmuo, kuris su jais grįžo prie automobilio „Renault“, kuriuo išvažiavo iš aikštelės, esančios prie bažnyčios. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad tokie jų parodymai galbūt yra pasirinkta gynybos taktika.

IÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad konflikte su vaikinais ir merginomis dalyvavo automobilio „Renault“ keleiviai, galbÅ«t ir vairuotojas, o ne kiti asmenys. Pirmosios instancijos teismas Å¡io raÅ¡ytinio įrodymo nuosprendyje neaptarė ir dėl jo nepasisakė. 2.13. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu A. J. gynėja prašė paskirti vaizdo ekspertizę, siekiant nustatyti, kas buvo asmenys, kurie vijosi automobilį ir vaikinÄ bei sumušė nukentėjusiÄ sias L.

A. ir S. B., o vėliau sugrįžo į automobilį „Renault“ ir juo išvažiavo, tačiau gynėjos prašymai buvo atmesti.

2. Nuteistasis V. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti V. L.. 3.1. Dėl įrodymų tyrimo skunde nurodoma, jog nukentėjusysis B. E. 2016 m. gruodžio 13 d. apklausos metu nurodė, kad lipdamas iÅ¡ automobilio pamatė pažįstamÄ R. D., po to pamatė vaikinÄ , visiÅ¡kai nuskustais plaukais, kuris sudavė smÅ«gį, ir net sėdėdamas automobilyje sugebėjo nustatyti, kad minėtas vaikinas buvo žemesnio Å«gio. 2017 m. rugpjūčio 9 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad lipdamas iÅ¡ automobilio gavo vienÄ smÅ«gį į veidÄ iÅ¡ V.

L., po to prarado sÄ monę ir buvo įtemptas į automobilį. Apeliaciniame skunde pažymėta, jog kartu su nukentėjusiuoju B. E. automobilyje buvusi liudytoja V. S., 2016 m. gruodžio 16 d. apklausiama kaip liudytoja, nurodė, kad, B. E. lipant iÅ¡ automobilio, kumščiu buvo suduota į veidÄ . 2017 m. rugpjūčio 9 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad, jiems sėdint automobilyje, pro Å¡alį praėjo trys „pacaniukai“ ir užkabino maÅ¡inÄ . Liudytoja nurodė, kad B. E. iÅ¡kėlė kojÄ , bandė iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡kiÅ¡ti galvÄ ir iÅ¡ karto gavo smÅ«gį.

Liudytoja nurodė, kad matė kumÅ¡tį, kuriuo buvo suduota B. E.. Anot apelianto, tai tik įrodo, jog B. E. galvos į laukÄ iÅ¡kišęs nebuvo, todėl negalėjo matyti ir įsiminti asmens, kuris sudavė smÅ«gį. Pats B. E. neneigė, jog dviese buvo iÅ¡gėrę butelį degtinės. 3.2. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo teisme metu B. E. negalėjo nurodyti, iÅ¡ kokių požymių atpažino jį sumuÅ¡usį V. L., nors liudytojo apklausos protokole nurodė, kad asmuo, sudavęs smÅ«gį, buvo nuskustais plaukais. 3.3. 2017 m. rugpjūčio 9 d. teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausiama A.

Š. nurodė, kad 2016 m. lapkričio 5 d. V. L. šukuosena buvo tokia pat kaip ir teisme, taigi apeliaciniame skunde daroma išvada, jog įvykio metu V. L. nebuvo nuskustais plaukais. Liudytoja A. Š. patvirtino, kad kai vyko muštynės prie automobilio BMW, V. L. buvo kartu su ja ir muštynėse nedalyvavo. 3.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog, teisiamųjų posėdžių metu kaip liudytojus apklausiant K. B., D. S., V. Š., jie patvirtino, kad V. L. muštynėse nedalyvavo, iš (duomenys neskeltini) miestelio išvažiavo kartu, V.

L. Å¡ukuosena buvo tokia pat kaip ir teisme. Teisiamojo posėdžio metu kaip liudytojÄ apklausiant R. D., jis nurodė, kad V. L. buvo kavinėje, bet jokiose muÅ¡tynėse nedalyvavo. MuÅ¡tynes prie BMW automobilio liudytojas matė, bet ten V. L. nebuvo, o dalyvavo 7 ar 8 asmenys. Taip pat patvirtino, jog V. L. tikrai negalėjo suduoti smÅ«gio B. E., nes smÅ«gį sudavė gerokai stambesnis asmuo. Teisiamojo posėdžio metu aplinkybę, kad muÅ¡tynėse prie BMW automobilio dalyvavo gerokai stambesnis asmuo, patvirtino ir liudytojas A.

L.. 3.5. 2016 m. lapkričio 9 d. kaip liudytojas apklausiamas L. K. nurodė, kad vaikinus, kurie apgadino automobilį ir sumušė draugus, atpažinti galėtų, o kas sumušė ji patį, atpažinti negali. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad šie liudytojo parodymai neatitinka realybės. Be to, daroma išvada, jog negali būti tiesa ir tai, kad L. K. socialiniame tinkle „Facebook“ atpažino asmenis, kurie apgadino automobilį ir sumušė jo draugus, nes įvykio metu G. E. buvo Klaipėdos mieste, A.

J. iÅ¡ Å iaulių grįžo pro (duomenys neskelbtini) miestelį ir vėliau nuvyko į Tauragės rajonÄ , todėl, anot apelianto, tokie liudytojo parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. 3.6. Liudytojas E. A. apklausos metu nurodė, kad nematė, kas sumušė B. E., bet kažkoks D. M. pasakė, jog pagal apibÅ«dinimÄ gali žinoti, kas konfliktavo. 2016 m. gruodžio 14 d. apklausiamas kaip liudytojas jau nurodė, kad B. E. lipant iÅ¡ automobilio prie jo priÅ¡oko nepažįstamas vaikinas, labai trumpai kirptais plaukais, kuris galėjo bÅ«ti 1,76 m Å«gio.

Apeliaciniame skunde stebimasi, jog tokius pat parodymus davė ir B. E., taip pat nurodydamas V. L. Å«gį 1,76 m. Nuteistasis V. L. tvirtina, jog identiÅ¡ki parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Be to, sėdėdamas už vairo, E. A. neturėjo galimybės matyti, kas vyko prieÅ¡ingoje pusėje už automobilio galinių durelių, kadangi Å¡alia B. E. sėdėjęs E. T. nurodė, jog B. E. sudavusio asmens veido nesimatė, nes užstojo automobilio stogas. 3.7. 2017 m. kovo 10 d. S. B., tvirtindama savo pirminius parodymus, negalėjo atpažinti ir apibÅ«dinti jÄ sumuÅ¡usio asmens, nes nespėjo įsidėmėti.

Nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio vietoje buvo tamsu, nes pasiÅ¡vietimui naudojosi mobiliaisiais telefonais. 2016 m. gruodžio 14 d. apklausiama kaip liudytoja M. V. nurodė, kad matė, kaip pravažiuojantį automobilį pėsčiomis vijosi trys vaikinai, po to tie patys vaikinai grįžo atgal, jie užpuolė jos drauges. Apeliantas skunde pažymėjo, jog iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad asmenys, dalyvavę muÅ¡tynėse, gerokai stambesnio sudėjimo už V. L.. Apeliaciniame skunde daroma iÅ¡vada, kad kadangi S. B. negalėjo įžvelgti jÄ sumuÅ¡usio asmens dėl nepakankamo apÅ¡vietimo, tikėtina, kad ir M.

V. galėjo apsirikti atpažindama V. L.. 3.8. Apeliantas stebisi ir tuo, kad buvo atpažintas iš fotonuotraukos ir nukentėjusiojo B. E. bei liudytojos M. V. apibūdintas kaip visiškai nuskustais plaukais. V. L. sutinka, kad iš bylos medžiagoje esančios nuotraukos matyti, jog jo plaukai yra trumpi, tačiau nurodo, kad teismas turi atkreipti dėmesį, jog fotonuotrauka daryta prieš ketverius metus iki įvykio. 3.9. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad iš to, kas išdėstyta anksčiau, akivaizdu, jog V.

L. jokiose muÅ¡tynėse nedalyvavo. Papildomai V. L. apeliaciniame skunde pažymėjo, kad jo ranka buvo sužalota ir už save gerokai stambesnio asmens partrenkti vienu smÅ«giu taip, kad jis prarastų sÄ monę, nebÅ«tų pajėgęs. 3.10. Dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų apeliaciniame skunde padaryta iÅ¡vada, kad Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mai neiÅ¡samiai analizavo byloje apklaustų liudytojų parodymus, įrodymai byloje buvo tiriami Å¡aliÅ¡kai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas V.

L. praÅ¡ytas melo detektoriaus testas. V. L. skunde nurodo, jog, gavęs nuosprendį, savo iniciatyva sužinojo per pažįstamus asmenis, tÄ dienÄ buvusius (duomenys neskelbtini), kad su baltos spalvos automobiliu „Renault“ buvo atvykęs Tauragės miesto gyventojas R. Å ., kuris, anot apelianto, ir sumušė B. E., S. B. ir L. A.. Kiek V. L. žinoma, kartu su R. Å . buvo dar vienas asmuo, kurį vadino A.. Be to, iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad asmenys, dalyvavę muÅ¡tynėse, įsėdo į baltos spalvos automobilį ir iÅ¡vyko.

Tarp šių asmenų V. L. nebuvo. 3.11. Apeliaciniame skunde konstatuojama, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje perrašė kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes, neatkreipdamas dėmesio į bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojų pateiktus parodymus, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais prieštaringais liudytojų parodymais. Taip pat nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi duomenys, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais.

3. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai advokatai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

4. Apeliaciniai skundai tenkintini. Dėl bylos nagrinėjimo ribų, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka po to, kai panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutartis 5. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo argumentÄ .

6. Klaipėdos apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ apeliacine tvarka, 2018-07-30 nutartimi atmetė abu byloje paduotus apeliacinius skundus. Å iÄ apeliacinės instancijos teismo nutartį kasacine tvarka apskundė nuteistieji A. J. ir V. L., praÅ¡ydami panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl A. J. ir V. L. nuteisimo ir bylÄ nutraukti nenustačius, kad jie padarė veikÄ , turinčiÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

Kasacinės instancijos teismas 2019-03-13 nutartimi patenkino nuteistųjų kasacinius skundus ir perdavė bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Savo nutartyje kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, teismas privalo atsižvelgti į Å¡ioje nutartyje nustatytus pažeidimus ir iÅ¡ naujo patikrinti abiejų apeliacinių skundų argumentus dėl viso pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo. Dėl nuteistųjų A.

J. ir V. L. apeliacinių skundų 7. IÅ¡ nuteistųjų apeliacinių skundų matyti, jog apeliantai kategoriÅ¡kai nesutinka su A. J. ir V. L. nuteisimu pagal BK 284 straipsnį (V. L. pagal šį straipsnį nuteistas už dvi nusikalstamas veikas). Ginčydami pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytÄ Ä¯rodymų vertinimÄ apeliantai teigia, jog kaltinimai A. J. ir V. L. nėra pagrįsti pakankamais ir neabejotinai nuteistųjų kaltę bei kitas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes patvirtinančiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinių skundų teiginiai yra pagrįsti.

8. IÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų argumentus, atlikusi įrodymų tyrimÄ ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo A. J. ir V. L. (2 veikos) nuteisti pagal BK 284 straipsnį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sÄ sajų, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas ir surinktais bei teisme iÅ¡tirtais įrodymais nepagrįstas iÅ¡vadas dėl A.

J. ir V. L. kaltės. Skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl A. J. ir V. L. pripažinimo kaltais, yra nepakankami ir keliantys abejonių, nes iÅ¡ esmės yra grindžiami vien tik prielaidomis, nors tai daryti įstatymas draudžia (BPK 301 straipsnis). Todėl skundžiamas nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

9. A. J. ir V. L. iÅ¡teisintini dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (t. y. kad jie 2016-11-05 naktį, apie 3 val., Å ilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vieÅ¡oje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, Å¡iurkščiai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi – V. L. tyčia spyrė vienÄ kartÄ S. B. į galvÄ , dėl to pastaroji nugriuvo ant žemės, o, S. B. atsistojus, V.

L. tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ S. B. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tuo pačiu metu A. J. tyčia galva sudavė vienÄ kartÄ L. A. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), padarymo. V. L. iÅ¡teisintinas ir dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje (t. y. kad jis 2016-11-05 naktį, apie 2.50 val., Å ilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vieÅ¡oje vietoje, Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliai elgdamasis, tyčia kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lipančiam B.

E. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ ), padarymo.

10. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas pripažindamas nuteistojo A. J. kaltę dėl jam inkriminuoto BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo iÅ¡ esmės rėmėsi nukentėjusiosios L. A. ir liudytojo L. K. parodymais bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolais. Apylinkės teismas nurodė, kad nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai yra patikimi ir nuoseklÅ«s, ir nesuabejojo dėl atpažinimo iÅ¡ nuotraukų procedÅ«ros atlikimo tinkamumo. V. L. kaltė pagal BK 284 straipsnį (nežymiai sutrikdžius S. B. sveikatÄ ) grįsta vien tik liudytojos M.

V. parodymais (pažymėtina, jog Å¡i liudytoja nebuvo apklausta teisiamajame posėdyje – buvo perskaityti jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui), o kaltė nežymiai sutrikdžius sveikatÄ B. E. – nukentėjusiojo B. E. ir liudytojų E. A. ir L. K. parodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams, nes Å¡io teismo iÅ¡vados neatitinka nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

11. Nors apylinkės teismas vertino nukentėjusiosios L. A. parodymus kaip nuoseklius, tačiau Å¡iuo atveju svarbu įvertinti aplinkybę, kad įvykis buvo 2016-11-05, o į policijÄ ji kreipėsi tik 2016-11-07 ir pirmÄ kartÄ apklausiama neapibÅ«dino jokių individualių požymių, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti, kad jÄ užpuolė bÅ«tent A. J. (t. 2, b. l. 75–76). Po to, apklausiama 2016-11-10, L. A. jau teigė, kad žiÅ«rėjo socialinio tinklo „Facebook“ paskyrÄ ir atpažino asmenį, kuris jai sudavė į veidÄ , nurodydama, kad tai A. J. (t. 2, b. l. 86–87). Po Å¡ių parodymų L. A. buvo parodyta atpažinti socialiniame tinkle jos pačios surasto ir nurodyto A. J. nuotrauka.

12. Å iuo atveju yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, jog BPK 191 ir 192 straipsniuose yra iÅ¡dėstytos asmens parodymo atpažinti sÄ lygos. BPK 191 straipsnio 2 dalyje ir 192 straipsnio 1–5 dalyse nustatyta asmens parodymo atpažinti tvarka: atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ ; atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ .

Parodymo atpažinti protokole nurodoma visų parodomų atpažinti asmenų pavardės, vardai, gimimo metai, Å«gis, kÅ«no sudėjimas, gyvenamoji vieta, drabužiai, kuriais jie apsirengę; parodomų atpažinti asmenų turi bÅ«ti ne mažiau kaip trys; parodomų asmenų grupė nufotografuojama arba kitaip vizualiai užfiksuojama. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali bÅ«ti daromas pagal jo nuotraukÄ . Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis.

Pagal nuotraukas asmuo gali bÅ«ti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nė pateikė nukentėjusiajai L. A. A. J. nuotraukÄ atpažinti, ir nukentėjusioji jį atpažino, nors byloje nenustatyta, kad A. J. nebÅ«tų buvę galima parodyti gyvai ar to reikėtų nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti. Svarbu ir tai, jog L. A. nuteistÄ jį A. J. kaip asmenį, sudavusį jai smÅ«gį, atpažino socialiniame tinkle ir, tik jai pateikus Å¡iuos duomenis ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nei, to asmens nuotraukÄ pareigÅ«nė vėl parodė atpažinti L.

A.. Įvertinus tai, kas aptarta, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių dėl taip atlikto tyrimo veiksmo teisėtumo ir jo metu gautų rezultatų patikimumo.

13. Liudytojas L. K. nuteistÄ jį A. J. atpažino tokiu pat bÅ«du kaip ir L. A. – po įvykio praėjus kelioms dienoms, liudytojas tikrino savo socialinio tinklo „Facebook“ profilį, kaip pats teigė, rado A. J. nuotraukÄ ir pagal jÄ atpažino jį kaip asmenį, sudavusį L. A. smÅ«gį į galvÄ (t. 1, b. l. 100–105; t. 5, b. l. 74–75). Å iuo atveju svarbu tai, kad liudytojas L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. J. įvykio metu buvo be barzdos (t. 5, b. l. 74–75), o A.

J. viso baudžiamojo proceso metu teigė, kad įvykio metu buvo su barzda. Darytina iÅ¡vada, kad įrodymais nėra paneigta A. J. versija, kad jis įvykio metu buvo su barzda. Pažymėtina ir tai, kad L. K. nenurodė jokių konkrečių požymių ir bruožų, pagal kuriuos atpažino A. J.. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kaip įvykio metu atrodė ar buvo apsirengęs A. J., nors pati nukentėjusioji L. A. apklausos metu nurodė, jog jai smÅ«gį galva sudavęs vaikinas buvo vidutinio Å«gio, tamsių plaukų ir vilkėjo žaliÄ ar rudÄ striukę (t. 2, b. l. 75), o liudytoja D.

Ž. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad 2016-11-04 vakare ir 2016-11-05 paryčiais A. J. vilkėjo džinsus ir juodÄ palaidinukę ar megztukÄ (t. 4, b. l. 21–22). Be to, kelia abejonių liudytojo L. K., kuriam nustatytas 1,45 promilės girtumas (t. 1, b. l. 88), galimybė įsidėmėti A. J. naktį, esant gatvės žibinto apÅ¡vietimui, iÅ¡ 20 metrų atstumo. Svarbu ir tai, kad liudytojas L. K. buvo parodęs, jog socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje atpažino ne tik A. J., bet ir G.

E., kaip trečiÄ muÅ¡tynėse dalyvavusį asmenį (t. 1, b. l. 110–111), tačiau atsiradus objektyvių duomenų (telefono iÅ¡klotinėms), kad G. E. įvykio metu nebuvo (duomenys neskelbtini) miestelyje, o buvo Klaipėdoje, ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas. Å i aplinkybė taip pat duoda pagrindÄ abejoti L. K. parodymų apie įvykio aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis patikimumu.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad jau ikiteisminio tyrimo metu buvo kilę abejonių dėl A. J. kaltės dėl smÅ«gių kitiems asmenims sudavimo ir automobilio apgadinimo. 2017-04-14 prokuroras priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ A. J.. Nutarime nurodyta, jog tyrimo metu apklausus nukentėjusiuosius, liudytojus, kitus įtariamuosius, atlikus kitus tyrimo veiksmus nesurinkta pakankamai duomenų, kad A. J. kartu su bendrininkais sutrikdė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ (t. 3, b. l. 55–56). Vis dėlto visai netrukus, jau 2017-05-03, nepaaiÅ¡kėjus jokių naujų aplinkybių, A. J. įteiktas naujas praneÅ¡imas apie įtarimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje (visuomenės rimties ir tvarkos pažeidimas ir nežymus L. A. sveikatos sutrikdymas) (t. 3, b. l. 87). Tarp naujo įtarimo įteikimo ir kaltinamojo akto suraÅ¡ymo 2017-05-23 jokie papildomi veiksmai neatlikti.

15. A. J. savo kaltę dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos padarymo nuosekliai neigė viso baudžiamojo proceso metu. Taip pat neigė nusikalstamos veikos padarymo metu buvęs įvykio vietoje. Teisiamajame posėdyje jis parodė, kad apie įvykį sužinojo tik tada, kai jam atvežė Å¡aukimÄ dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. 2016-11-04 vakare susitiko su drauge D. Ž. (duomenys neskelbtini) miestelyje, Tauragės r., ir iÅ¡važiavo į Å iaulius. Pabuvo iki 12 val. nakties ir grįžo į (duomenys neskelbtini), iÅ¡ ten apie 2 val. nakties parvežė D.

Ž. į namus, o paskui važiavo į savo namus, kurie yra Tauragės r., (duomenys neskelbtini). Grįžo į namus 2016-11-05, apie 3 val. nakties. Grįžęs dar susiraÅ¡inėjo telefonu su D. Ž. ir nuėjo miegoti. Po 3 val. nakties iÅ¡ D. Ž. gavo žinutę, susiraÅ¡inėjo per socialinį tinklÄ â€žFacebook“. Jo telefonas nebuvo iÅ¡jungtas (t. 5, b. l. 76). Å iuos A. J. parodymus iÅ¡ dalies patvirtino liudytojos D. Ž. parodymai. Teisiamajame posėdyje ji parodė, kad 2016-11-04 vakare su A.

J. apie 18 val. iÅ¡vyko į Å iaulius ir grįžo po 24 valandos. Ji 2 val. nakties jau buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad A. J. iki 2 val. nakties buvo su ja. A. J. gyvena už (duomenys neskelbtini), kaimo pavadinimo liudytoja nežino. TÄ naktį susiraÅ¡inėjo su A. J., jis jai sakė, kad iÅ¡važiavo į namus. A. J. nepasakojo, kad dar kur nors bÅ«tų važiavęs po to, kai jÄ parvežė namo. Nuteistasis buvo apsirengęs džinsais ir juoda palaidinuke ar megztuku. A. J. telefonas nebuvo iÅ¡jungtas (t. 4, b. l. 21–22).

16. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nevertino A. J. telefono išklotinės, esančios 2017-01-31 tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad A. J. priklausantis telefono abonementas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įeinančius skambučius, buvo prisijungęs (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 2016-11-04 17.53 val., 18.03 val., (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, 19.59 val. ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestelyje, 21.43 val. bei 2016-11-05 0.14 val. (t. 2, b. l. 33).

Skunde teisingai pažymima, kad iÅ¡klotinėje nurodyti tik įeinantys skambučiai, o kiti prisijungimo bÅ«dai nėra nurodyti, t. y. bendravimas programėlėmis „Messenger“ ar „Facebook“ ir kt. IÅ¡ duomenų, kurie yra nurodyti tarnybiniame praneÅ¡ime apie į A. J. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Ä¯einančius skambučius, matyti, kad jis 2016-11-04 vakare buvo Å iauliuose, vėliau grįžo į (duomenys neskelbtini) miestelį, todėl nuteistojo versija (apie tai, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, o buvo kartu su D.

Ž. ir bendravo iki 1.30–2.00 val. nakties, po to grįžo namo ir iki 3.00 val. susiraÅ¡inėjo žinutėmis per programėlę „Facebook“) bylos duomenimis nėra paneigta. Tuo tarpu apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad A. J., apie 2 val. nakties parvežęs liudytojÄ D. Ž. į namus (duomenys neskelbtini) miestelyje, teoriÅ¡kai turėjo galimybę atvykti į (duomenys neskelbtini) miestelį prie baro „(duomenys neskelbtini)“ ir ten 3 val. nakties padaryti nusikalstamÄ veikÄ .

O tai, kad A. J. apie 3 val. nakties susiraÅ¡inėjo su D. Ž. žinutėmis, nepaneigia jo kaltės ir galėjo nesukliudyti padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kuri truko trumpÄ laiko tarpÄ . Teisėjų kolegija akcentuoja, jog tokie argumentai niekaip negali patvirtinti ir nepatvirtina A. J. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir sudavus L. A.). Aplinkybė, kad asmuo turėjo teorinę galimybę nuvykti į nusikaltimo vietÄ , niekaip nepatvirtina, kad jis iÅ¡ tiesų ten vyko ir padarė nusikaltimÄ .

Å iuo atveju yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, jog asmuo baudžiamajame procese neturi įrodinėti savo nekaltumo, o pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikaltimo sudėties požymis turi bÅ«ti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltininko kaltę (Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-35-1073/2019).??? Be to, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta jokių įrodymų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima nustatyti, kaip A.

J. atvyko į įvykio vietÄ , su kuo jis buvo, kokiu automobiliu buvo atvykęs, kaip ir su kuo iÅ¡vyko, kaip buvo apsirengęs ir t. t.

17. Byloje nėra ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad A. J. ir V. L. veikė bendrininkų grupe (A. J. galva sudavė L. A. į veidÄ , o tuo pačiu metu V. L. kumščiu sudavė S. B. į veidÄ ). Abu nuteistieji viso proceso metu neigė vienas kitÄ pažinoję, teigdami, kad pirmÄ kartÄ pamatė vienas kitÄ teisme, taip pat neigė, kad buvo susitikę įvykio naktį, tačiau apylinkės teismas atmetė jų parodymus nurodydamas, kad BK 24 straipsnio 1 dalyje Å¡i aplinkybė nėra nurodyta kaip bÅ«tina.

IÅ¡ L. A. bei M. V. parodymų matyti, jog jos girdėjo, kad kartu bėgantis kitas asmuo (kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo teismas – V. L.) Å¡aukė asmeniui, sudavusiam smÅ«gį L. A. į galvÄ : „A., A.“, o tai rodo, kad Å¡ie asmenys turėjo bÅ«ti pažįstami, tačiau nukentėjusioji ir liudytoja dėl susiklosčiusios įtemptos situacijos galėjo vardo teisingai neiÅ¡girsti, taip pat neatmestina, jog Å¡is vardas galėjo bÅ«ti kitoks. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas kaip liudytojas T.

G. parodė, kad draugai jį vadina T. (Å¡is vardas skamba panaÅ¡iai į „A.“), tačiau nurodė, jog muÅ¡tynėse nedalyvavo ir neatsimena, kad įvykio naktį bÅ«tų buvęs nusikalstamos veikos padarymo vietoje. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis V. L. nurodė, jog nematė, kad T. G. bÅ«tų dalyvavęs muÅ¡tynėse. Atsižvelgdama į tai, kas aptarta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra nustatyta bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

Be to, A. J. pateikė savo telefono abonentinio numerio išklotines, kurios patvirtino, kad jie su V. L. nuo 2017-02-01 iki 2017-07-31 nebendravo (t. 4, b. l. 41–186).

18. Nagrinėdamas bylÄ apeliacine tvarka, atsižvelgdamas į Aukščiausiojo Teismo 2019-03-13 nutartyje nustatytus pažeidimus ir siekdamas motyvuotai iÅ¡ naujo patikrinti apeliacinių skundų argumentus dėl viso skundžiamo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ , peržiÅ«rėjo byloje esantį 2016-11-05 vaizdo įraÅ¡Ä (t. 2, b. l. 7–8) ir apklausė liudytojÄ T. G..

19. IÅ¡ byloje esančio 2016-11-05 vaizdo įraÅ¡o matyti, kad vaikinai, kurie vijosi tamsios spalvos automobilį ir vaikinÄ , vilkintį tamsios spalvos striuke, grįždami prie baro „(duomenys neskelbtini)“, susistumdė su merginomis, sudavė smÅ«gius, o grįžę į automobilių aikÅ¡telę įsėdo į baltos spalvos automobilį „Renault“, po to iÅ¡važiavo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu peržiÅ«rint minėtÄ Ä¯raÅ¡Ä nuteistasis V. L. pakomentavo vaizdo įraÅ¡Ä ir parodė, kur stovėjo prie įėjimo į naktinį klubÄ , nurodė stovėjęs toje pačioje vietoje, niekur nebėgęs, kai įvyko pirmas konfliktas, o kai gatvės gale vyko antrasis konfliktas, jis jau buvo iÅ¡važiavęs. Taip pat nurodė, jog automobilyje „Renault“ buvo 4 vaikinai.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog aptartas įrašas nepatvirtina, kad šiuo automobiliu buvo atvykęs A. J. ar V. L., todėl neatmestina, jog minėtu automobiliu buvo atvykę kiti asmenys. Aplinkybę, jog L. A. ir S. B. smūgius sudavė tie patys vaikinai, kurie vijosi ir automobilį, kuriame konflikto metu buvo nukentėjusysis B. E., patvirtino ir liudytoja M. V. (t. 2, b. l. 100–102; 123–125). Pažymėtina, kad B. E. parodymo atpažinti metu neatpažino A. J. kaip asmens, buvusio kartu su asmeniu, kuris jam sudavė automobilių aikštelėje (t. 1, b. l. 58), o ši aplinkybė pagrįstai sustiprina abejonę, jog būtent A.

J. ir V. L. nukentėjusiosioms L. A. ir S. B. nežymiai sutrikdė sveikatÄ , nes tai galėjo padaryti kiti asmenys. Be to, liudytojas A. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio vakarÄ su nukentėjusiÄ ja L. A. leido laikÄ bare „(duomenys neskelbtini)“ (kuriame A. J. ir V. L. nematė), tada išėjo iÅ¡ baro ir matė, kaip keletas vaikinų prabėgo pro jį, nusivijo automobilį, nepasiviję grįžo, „kibo“ ir prie liudytojo (užstojo jam keliÄ , sudavė jam smÅ«gius), tačiau tai tikrai negalėjo bÅ«ti nuteistieji (A.

J. ir V. L.) (t. 5, b. l. 12–13).

20. Nagrinėjamu atveju svarbÅ«s yra ir liudytojų A. L. ir R. D. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. A. L. parodė: „Prie automobilio buvo kažkokie drÅ«ti vyrukai, kurie stumdėsi ar mušėsi, kÄ jie ten darė. Mano manymu, tie vyrukai, kurie buvo prie automobilio, nėra panaÅ¡Å«s į kaltinamuosius“ (t. 5, b. l. 40-41). R. D. parodė, kad vykusiose muÅ¡tynėse nedalyvavo nei A. J., nei V. L., nes jose dalyvavo daug stambesni ir aukÅ¡tesni asmenys. Jis taip pat parodė, jog V. L. prie automobilio nebuvo, o B. E. į veidÄ suduoti V. L. negalėjo, nes liudytojas pamena, kad tai buvo „kažkoks didelis vaikinas“ (t. 5, b. l. 12).

21. Liudytojas T. G. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog jį draugai vadina T., nėra užsiiminėjęs jokia sporto šaka. Iš nuteistųjų pažįsta V. L., jie netoliese gyvena Tauragėje, susipažino per bendrus draugus. Negali pasakyti, kas vyko prieš 3 metus. 2016 m. yra buvęs Šilalės rajone esančioje (duomenys neskelbtini) kavinėje. Kavinėje lankydavosi dažnai, ten yra buvę muštynių, incidentų. Minėtoje kavinėje yra buvęs su V. L.. Liudytojui yra tekę dalyvauti tokiame incidente, buvo užpultas, nors yra buvę ir kitaip.

Nėra dalyvavęs konflikte su merginomis ar vartojęs fizinį smurtÄ prieÅ¡ merginas, tik prieÅ¡ vaikinus. Problemų su teisėsauga nėra turėjęs. A. L. ir R. D. nepažįsta, tačiau apie tokius asmenis yra girdėjęs. Nebuvo su jais atvažiavęs į kavinę. Teismo posėdyje peržiÅ«rėjus byloje esantį 2016-11-05 vaizdo įraÅ¡Ä nuo 2.45 iki 3.06 (t. 2, b. l. 7–8) liudytojas nurodė, jog įraÅ¡e užfiksuota vieta jam yra pažįstama, tačiau įraÅ¡e savęs ir savo pažįstamų nemato.

IÅ¡ įraÅ¡o negali suprasti, kur vyksta muÅ¡tynės, liudytojo ten nėra, taip pat jo nėra ir prie automobilio. Jis tokios situacijos neprisimena, taip pat neatsimena, ar įvykio dienÄ buvo kavinėje, nes tai buvo prieÅ¡ trejus metus.

22. V. L. kaltę nežymiai sutrikdžius S. B. sveikatÄ apylinkės teismas grindė iÅ¡ esmės vien tik teisiamojo posėdžio metu perskaitytais liudytojos M. V. parodymais, nes S. B. negalėjo atpažinti smÅ«gius jai sudavusio asmens dėl tamsaus paros meto. Tik M. V. nurodė S. B., jog jÄ sumušė V. L. (t. 4, b. l. 190), o liudytojų V. Å ., A. Å ., K. B., A. S. parodymus (apie tai, kad V. L. nusikalstamų veikų nedarė) vertino kritiÅ¡kai, tokį vertinimÄ lakoniÅ¡kai motyvuodamas tuo, kad Å¡ie liudytojai pažįsta V.

L.. V. L. kaltę nežymiai sutrikdžius B. E. sveikatÄ pirmosios instancijos teismas grindė paties nukentėjusiojo B. E. ir liudytojų E. A. bei L. K. parodymais, nors liudytojas L. K. teisiamajame posėdyje parodė, jog nematė, kad V. L. bÅ«tų sudavęs smÅ«gį B. E., jam „tik pasakojo“ (t. 5, b. l. 74–75), o liudytojas E. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad „garantuoti tikrai negali, kad V. L. sudavė“ (t. 4, b. l. 19–20), be to, buvo atpažinęs ir kitÄ asmenį (Ž.

Š.) kaip buvusį įvykio vietoje ir apgadinusį B. E. automobilį, tačiau Ž. Š. ikiteisminis tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų.

23. Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje yra itin aktualÅ«s kaltinamojo nekaltumo prezumpcijos reikalavimai. BPK 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta: ,,Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.“ Taigi, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartÄ yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, patikimai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-317-719/2018, 2K-153-693/2019 ir kt.).

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, konstatuoja, kad, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes, nesurinkta neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių A. J. ir V. L. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B. ir V. L. kaltę dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant B. E., o visos abejonės, kurias pašalinti, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai.

A. J. ir V. L. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.) iÅ¡teisintini, nes neįrodyta, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ : 2016-11-05 naktį, apie 3 val., Å ilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vieÅ¡oje vietoje, veikdami bendrininkų grupe, Å¡iurkščiai pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje įžūliai elgėsi – V.

L. tyčia spyrė vienÄ kartÄ S. B. į galvÄ , dėl to pastaroji nugriuvo ant žemės, o, S. B. atsistojus, V. L. tyčia kumščiu sudavė vienÄ kartÄ S. B. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai S. B. nežymų sveikatos sutrikdymÄ , tuo pačiu metu A. J. tyčia galva sudavė vienÄ kartÄ L. A. į veidÄ , padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat V. L. iÅ¡teisintinas dėl kaltinimo pagal BK 284 dalį (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant B.

E.), nes neįrodyta, kad jis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ : 2016-11-05 naktį, apie 2.50 val., Å ilalės r., (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie bažnyčios esančioje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, vieÅ¡oje vietoje, Å¡iurkščiai pažeisdamas vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kitų asmenų akivaizdoje, įžūliai elgdamasis, tyčia kumščiu sudavė iÅ¡ automobilio BMW 330D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lipančiam B.

E. vienÄ kartÄ Ä¯ veidÄ , padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Todėl Tauragės apylinkės 2018-02-22 nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis.

25. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažindamas A. J. ir V. L. kaltais ir nuteisdamas pagal BK 284 straipsnį (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.) solidariai priteisė iÅ¡ A. J. ir V. L. nukentėjusiajai L. A. 1000 Eur, o nukentėjusiajai S. B. 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, jog, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas atmeta civilinį ieÅ¡kinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamÄ veikÄ . Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad A. J. ir V. L. dalyvavo padarant BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ sužalojant L. A. ir S. B.), todėl, nuteistuosius iÅ¡teisinus, nukentėjusiųjų L. A. ir S. B. civiliniai ieÅ¡kiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetami.

26. Išteisinus A. J. ir V. L. dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos (dėl viešosios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.) padarymo, 200 Eur proceso išlaidų iš A. J. ir V. L. valstybės naudai nepriteistina.

27. A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina. V. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

28. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, likimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u, saugomas baudžiamojoje byloje, paliktinas saugoti byloje. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : panaikinti Tauragės apylinkės teismo Å ilalės rÅ«mų 2018 m. vasario 22 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį:

A. J. iÅ¡teisinti dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . V. L. iÅ¡teisinti dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant L. A. ir S. B.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . V. L. iÅ¡teisinti dėl kaltinimo padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje (dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sužalojant B.

E.), neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ . Nukentėjusiųjų L. A. ir S. B. civilinius ieÅ¡kinius atmesti. Nepriteisti iÅ¡ A. J. ir V. L. proceso iÅ¡laidų valstybės naudai. A. J. ir V. L. taikytÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti. DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u, saugomÄ baudžiamojoje byloje, palikti saugoti byloje. BylÄ perduoti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros prokurorui nusikalstamas veikas padariusiems asmenims nustatyti.

Teisėjai Dalius Jocys Savinijus Katauskas Aurelija Sadauskaitė