f30407b4-95f8-413b-8ff5-ea1a2fc9b97b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-19706-854/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09692-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26., 2.6.6.2.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugsėjo 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, sekretoriaujant Ingridai Žuraitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo UAB „DLG“ atstovei advokato padėjėjai Annai Kurmajevai, atsakovo UAB „TLSC“ atstovui advokatui Andriui KoÅ¡el, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „DLG“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „TLSC“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡ atsakovo 800 Eur skolos ir 18,48 Eur delspinigių, taip pat 8 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad 2017-09-15 ieÅ¡kovas UAB „DLG“ gavo iÅ¡ atsakovo UAB „TLSC“ užsakymÄ kroviniui vežti, kurį priėmė ir su savo pataisymais ir nusiuntė atsakovui UAB „TLSC“.

Atsakovas UAB „TLSC“ jokių pastabų ar prieÅ¡taravimų dėl padarytų pataisymų nepateikė, su jais sutiko. Užsakymu UAB „DLG“ įsipareigojo organizuoti krovinio pervežimÄ Ä¯ paskirties vietÄ , o atsakovas UAB „TLSC“ įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas per 30 dienų nuo sÄ skaitos už vežimÄ ir CMR važtaraščio kopijos pateikimo užsakovui. IeÅ¡kovas įvykdė pervežimÄ , krovinys buvo pristatytas 2017-10-09. 2017-10-09 ieÅ¡kovas elektroniniu paÅ¡tu pateikė atsakovui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. DLG 36347 2680 Eur sumai. 2017-11-10 ieÅ¡kovas per „Skype“ programÄ pateikė atsakovui CMR važtaraščio Nr. 70707 ir CMR važtaraščio Nr. 70736 kopijas.

Atsakovas turėjo sumokėti ieÅ¡kovui 2680 Eurų iki 2017-12-10. IeÅ¡kovas daug kartų telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu apmokėti sÄ skaitas, tačiau atsakovas ignoravo visus bendrovės UAB „DLG“ praÅ¡ymus. 2018-01-16 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui reikalavimÄ dėl skolos apmokėjimo ir pareikalavo iki 2018-01-19 apmokėti 2680 Eur skolÄ . 2018-01-19 ieÅ¡kovas UAB „DLG“ gavo tik dalinį apmokėjimÄ (1880 Eur), atsakovas liko skolingas 800 Eur sumÄ .

Kadangi atsakovas nesumokėjo 2017-10-09 PVM sÄ skaitoje-faktÅ«roje Nr. DLG 36347 nurodytos sumos 2017-09-15 užsakymo nustatytais terminais, jam yra skaičiuojami delspinigiai už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ . Užsakymo 28 punktu atsakovas įsipareigojo laiku nesumokėjus, mokėti 0,01 proc. delspinigių nuo nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Delspinigių suma skaičiuojama nuo 2017-12-10 iki dalies skolos (1880 Eur) sumokėjimo, t.y. iki 2018-01-19 d. sudaro 10,72 Eurų ((2680 Eurų x 0,01%) x 40 d.).

Delspinigių suma už likusiÄ 800 eurų skolÄ skaičiuojama nuo 2018-01-20 iki 2018-04-26 (ieÅ¡kinio pateikimo dienos) ir sudaro 7,76 Eurų ((800 Eurų x 0,01%) x 97 d.). IÅ¡ viso ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 18,48 Eur (10,72 + 7,76) delspinigių. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, motyvuodama tuo, kad atsakovo prievolė ieÅ¡kovui baigėsi įskaitymu. Sutiko, kad ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejo tarptautinio krovinių vežimo keliais sutartiniai teisiniai santykiai, kurie susiklostė sutartiniu (užsakymo kroviniui vežti) pagrindu.

Sutarties 9 punktu ieÅ¡kovas įsipareigojo 2017-09-20 pateikti transporto priemonę atsakovės krovinio pakrovimui Vievyje, ir 2017-09-27/28 pristatyti jį į paskirties vietÄ Karagandoje. Nors ieÅ¡kovas ne kartÄ klaidinančiai informavo atsakovÄ , kad krovinys yra pakrautas 2017-09-22 ir netrukus bus pristatytas į paskirties vietÄ Kazachstane, vėliau paaiÅ¡kėjo, kad krovinys buvo pakrautas pervežimui tik 2017-09-28, atitinkamai buvo pristatytas tik 2017-10-09. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad krovinys ieÅ¡kovės buvo priimtas pervežimui tik 2017-09-28, t.y. 8 dienomis vėliau, nei buvo sulygta, vadovaudamasi sutarties 20 punktu, pritaikė ieÅ¡kovui 800 Eur netesybas už netinkamÄ sutarties vykdymÄ ir 2017-10-11 praneÅ¡imu įskaitė jas į mokėtinÄ už paslaugas sumÄ .

Atsakovo teigimu susitarimas dėl netesybų taikymo neprieÅ¡tarauja įstatymo imperatyvui (CK 6.134 str.), įskaitant, bet neapsiribojant Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija, prašė vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011. Atsakovas nurodė, kad aplinkybę, jog ieÅ¡kovas buvo tinkamai informuotas apie 800 Eur įskaitymÄ , patvirtina tai, kad jis pats raÅ¡tu tam prieÅ¡taravo. Dublike ieÅ¡kovas pažymėjo, jog atsakovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad patyrė nuostolių už pavėluotÄ transporto priemonės atvykimÄ Ä¯ pakrovimo vietÄ ir pavėluotÄ krovinio pristatymÄ , o baudÄ už vėlavimÄ , nustatytÄ paties atsakovo pasiÅ«lytoje sutartyje, pritaikė formaliai.

Å alių susitarimas dėl baudinių netesybų už vėlavimÄ , tame tarpe ir už vėlavimÄ Ä¯ pasikrovimo vietÄ , ex officio teismo laikytinas negaliojančiu (CMR konvencijos 41 str. 1 d., CK 1.78 str. 5 d.) ir, neįrodžius patirtų nuostolių fakto ir vežėjo civilinės atsakomybės už juos (CK 6.245-6.249 str.), reikalavimai dėl baudos už vežėjo vėlavimÄ yra neteisėti. Atsakovas savo atsiliepime klaidingai interpretuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011suformuotÄ praktikÄ .

Å ioje civilinėje byloje teismas priteisė nuostolius, atsiradusius dėl vežėjo pavėlavimo į pakrovimÄ , o ne baudÄ . Atsakovas jokių nuostolių nepatyrė, todėl visiÅ¡kai nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalauja 800 eurų baudos. IeÅ¡kovas iÅ¡ karto nesutiko su atsakovo 800 eurų įskaitymu ir savo nesutikimÄ iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tu atsakydamas į 2017-10-11 atsakovo pretenzijÄ ir 2017-11-07 atsakovo pakartotinę pretenzijÄ . Taigi, atsakovas atlikdamas įskaitymÄ neturėjo prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io, galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieÅ¡kovo atžvilgiu, todėl atsakovo atliktas įskaitymas neatitinka įskaitymui keliamų reikalavimų, todėl nelaikytinas teisėtu.

Triplike atsakovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ nurodė, kad: “niekiniais pripažintini visi Å¡alių susitarimai dėl didesnės ar kitokios vežėjo atsakomybės, nei nustatyta konvencijoje. <…> Tuo tarpu nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tik tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-06-15 senato nutarimo Nr. 31, 6 punkte iÅ¡aiÅ¡kino, kad CMR konvencijoje inter alia “nėra sureguliuoti tokie klausimai, kaip vežėjo atsakomybė už transporto priemonės nepateikimÄ <…>.

Tokie ginčai spręstini pagal nacionalinius įstatymus ar kitus specialius tarptautinės teisės aktus“. Todėl atsakovas teigia, kad dalyje dėl netesybų taikymo už transporto priemonės nepateikimÄ krovinio priėmimui, CMR konvencija netaikoma. Å is santykis reglamentuojamas CK 6.71, 6.200 ir 6.258 straipsniuose, pagal kuriuos Å¡alys privalo vykdyti sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir sÄ Å¾iningai, o už Å¡ios prievolės pažeidimÄ gali bÅ«ti taikomos Å¡alių sutarta civilinė atsakomybė, netesybų forma.

IeÅ¡kovas sÄ moningai klaidino atsakovÄ dėl sutarties vykdymo, susijusių su krovinio priėmimu, aplinkybių, t.y. sutartį vykdė nesÄ Å¾iningai. Pats ieÅ¡kovas patvirtino aplinkybę, kad sutartį pažeidė. Taigi, teisėtai įgijęs prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį reikalavimÄ atsakovas pagrįstai įskaitė jį į mokėtinÄ pagal sutartį užmokestį už vežimÄ . Tuo tarpu vadovaujantis CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. netesybos nemažinamos, prievolei dėl jų sumokėjimo pasibaigus.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė palaikė ieÅ¡kinyje ir dublike iÅ¡dėstytus argumentus. Pripažino, kad ieÅ¡kovas neneigia 8 dienas vėlavęs paimti krovinį, tačiau teigia, kad atsakovas galėtų dėl to reikalauti tik nuostolių atlyginimo, juos įrodinėdamas. Tuo tarpu susitarimas dėl baudos prieÅ¡tarauja CMR konvencijos 22 str. ir teismo turi bÅ«ti pripažintas niekiniu ex officio. Ä®skaitymas taip pat buvo niekinis, nes nevienarÅ«Å¡is (ieÅ¡kovas reikalavo skolos, atsakovas įskaitė baudÄ ), negaliojantis, nes prieÅ¡tarauja CMR konvencijai, todėl ir nevykdytinas.

Atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas įskaitymo neginčija. Sudarydamas sutartį, ieÅ¡kovas atliko joje pataisymus, tačiau 20 punkto, numatančio baudines netesybas, nekvestionavo. Netinkamai vykdydamas sutartį, ieÅ¡kovas elgėsi ypač nesÄ Å¾iningai, atsakovas kurį laikÄ nežinojo, kur yra krovinys, kÄ patvirtina į bylÄ pateiktas Å¡alių susiraÅ¡inėjimas. IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Byloje nustatyta, kad 2017-09-15 Å¡alys sudarė sutartį (užsakymÄ ), kuria ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovo užsakymu pervežti krovinį iÅ¡ Lietuvos (Vievio) į KazachstanÄ (KaragandÄ ) (el.b.l. 27-28).

Vykdytam vežimui galioja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija). Už vežimÄ atsakovas įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovui 2680 Eur mokestį (el.b.l. 27). Sutartyje nurodytas transporto priemonės pateikimo laikas (9 punktas) - 2017-09-20, krovinio pristatymo laikas (11 punktas) – 2017-09-27/28. Sutarties 20 punkte nurodyta, kad vežėjas sumoka užsakovui 100 Eur netesybas už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ , užsakovo iÅ¡laidoms, susijusioms su prastovomis krovinio pakrovimo vietoje, jei praleido Å¡io užsakymo 9 punkte nustatytÄ terminÄ pateikti transporto priemonę (el.b.l. 28).

Abi Å¡alys sutiko, kad faktiÅ¡kai kroviniai paimti vežti 2017-09-28. TÄ patvirtina ir Å¡alių elektroninis susiraÅ¡inėjimas (el.b.l. 61-64). IÅ¡ CMR važtaraščių matyti, kad kroviniai atvežti į pristatymo vietÄ 2017-10-09 (el.b.l. 33-34). 2017-10-09 ieÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovui PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 2680 Eur sumai (el.b.l. 31). 2017-10-11 atsakovas raÅ¡tu ieÅ¡kovui pareiÅ¡kė priskaičiavęs 800 Eur baudos pagal Å¡alių sudarytos sutarties 20 p. ir jÄ Ä¯skaitantis, taip mažindamas savo bÅ«simÄ Ä¯siskolinimÄ ieÅ¡kovui (el.b.l. 67). 2017-10-17 raÅ¡tu nurodė atsakovui su jo vienaÅ¡aliu įskaitymu nesutinkantis (el.b.l. 65-66). 2017-11-07 raÅ¡tu atsakovas pažymėjo, kad buvo ir yra visos bÅ«tinos įskaitymo sÄ lygos, todėl savo prievolę atsiskaityti su ieÅ¡kovu dalyje dėl 800 Eur atsakovas laiko pasibaigusia (el.b.l. 79). 2017-11-10 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui CMR važtaraščių kopijas (el.b.l. 35). 2017-11-29 ieÅ¡kovas pakartotinai nurodė atsakovui su įskaitymu nesutinkantis (el.b.l. 80). 2018-01-16 ieÅ¡kovas pareikalavo atsakovÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę, t.y. sumokėti skolÄ bei pretenzijos dienai priskaitytus delspinigius (el.b.l. 36-37, 41-42).

ReikalavimÄ pakartojo 2018-01-19 (el.b.l. 39). 2018-01-19 mokėjimo nurodymu atsakovas sumokėjo ieÅ¡kovui 1880 Eur sumÄ (el.b.l. 108). Dėl nurodytų aplinkybių ginčo byloje nėra. Byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai atsakovas priskaičiavo ieÅ¡kovui 800 Eur dydžio baudÄ ir jÄ Ä¯skaitė į vežimo kainÄ . Dėl susitarimo dėl baudos Nagrinėjamoje byloje atsakovas nenurodo dėl ieÅ¡kovo padaryto sutarties pažeidimo turėjęs kokių nors realių nuostolių ir jų neįrodinėja.

Atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad vėluodamas pateikti maÅ¡inÄ pakrovimui ieÅ¡kovas laikė atsakovÄ nežinioje, Å¡is neturėjo, kÄ pasakyti savo užsakovui, tai pakenkė jo reputacijai, tačiau konkrečius nuostolius apskaičiuoti sudėtinga, bÅ«tent todėl Å¡alys ir susitarė dėl baudinių netesybų, sutikdamos, kad jos bus laikomos minimaliais nuostoliais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra ne kartÄ nurodęs, kad taikant CMR konvencijÄ turi bÅ«ti įvertinta tai, jog Å¡i tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektÄ , klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais iÅ¡samiai ir jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo negalimi.

Skirtingai nuo kitų privatinės teisės norminių aktų, CMR konvencijoje sutarties šalims palikta labai mažai laisvės, nes dauguma CMR konvencijos nuostatų yra imperatyvios. Imperatyvus teisės normų pobūdis reiškia, kad nors civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis), tačiau laisvė sudarinėti sandorius nėra absoliuti, sutartinė laisvė yra ribojama visų pirma imperatyviosiomis teisės normomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad niekiniais pripažintini visi šalių susitarimai dėl didesnės vežėjo atsakomybės, nei nustatyta konvencijoje.

Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009; 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009, 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593-687/2015).

Atsakovas teigia, kad CMR konvencija nereguliuoja vežėjo atsakomybės už vėlavimÄ pateikti transporto priemonę, todėl Å¡iam klausimui taikytina nacionalinė teisė, kuri susitarimo dėl baudinių netesybų nagrinėjamoje situacijoje nedraudžia. Teismas su tokiu atsakovo aiÅ¡kinimu nesutinka. Nors CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalies vertime į lietuvių kalbÄ nurodyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas virÅ¡ijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi bÅ«ti didesni kaip užmokestis už vežimÄ , teismas pažymi, kad originaliame Å¡io punkto tekste (angl.:

„In the case of delay if the claimant proves that damage has resulted therefrom the carrier shall pay compensation for such damage not exceeding the carriage charges“, pranc.: „En cas de retard, si l’ayant droit prouve qu’un réjudice en est résulté, le transporteur est tenu de payer pour ce préjudice une indemnité qui ne peut pas dépasser le prix du transport“) nedetalizuojamas vėlavimo pobÅ«dis, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad CMR konvencija nereikalauja, jog nukentėjusi Å¡alis įrodytų nuostolius, patirtus dėl vežėjo vėlavimo atvykti į pakrovimo vietÄ , kaip ir iÅ¡vadai, kad tokio klausimo CMR konvencija nereglamentuoja.

Ginčus dėl to, ar vežimui vykstant pagal CMR konvencijÄ Å¡alys laisvos susitarti dėl baudinių netesybų už pavėluotÄ transporto priemonės pristatymÄ pakrovimui, nagrinėję aukÅ¡tesnių instancijų teismai, yra konstatavę, kad tokie susitarimai negalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis c.b. 3K-3-213/2009, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 29 d. nutartis c.b. Nr. 2A-213-431/2013, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1721-392/2016, Kauno apygardos teismo nutartis 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2093-436/2017).

Dar daugiau, kasacinis teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar Å¡alys susitarimu dėl baudų už pavėluotÄ transporto priemonių pateikimÄ nustatė kitokiÄ nei CMR konvencijoje vežėjui atsakomybę, pažymėtina tai, jog pavėluotas transporto priemonės pateikimas ir krovinio pristatymo termino pažeidimas (virÅ¡ijimas) yra tiesiogiai susiję. Å alys CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkto prasme susitaria dėl prievolės atlikti pervežimÄ ; CMR konvencijos reglamentuojama vežėjo atsakomybė už krovinio pristatymÄ ne laiku suponuoja iÅ¡vadÄ , kad pavėluotas transporto priemonės pateikimas savaime reikÅ¡mingas tiek, kiek pavėluota pristatyti krovinį; netesybų už pavėluotÄ transporto priemonių pateikimÄ taikymas gali lemti CMR konvencijoje nenustatytÄ dvigubÄ atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009).

Su aiÅ¡kinimu, kad savalaikis transporto priemonės nepateikimas savaime nėra reikÅ¡mingas, tačiau svarbus tiek, kiek dėl to vėluoja krovinio pristatymas, iÅ¡ esmės sutinka ir pats atsakovas, praneÅ¡ime apie įskaitymÄ nurodydamas, jog jam ypatingai svarbu pristatyti krovinį į paskirties vietÄ laiku, bei teigdamas, kad vežėjas tai suprato patvirtindamas, jog transporto priemonė bus pakrauta laiku bei valdoma dviejų vairuotojų, siekiant iÅ¡vengti vėlavimo (el.b.l. 67). Dėl nurodytų argumentų Å¡alių susitarimÄ (sutarties 20 punktas) dėl baudinių netesybų už vėlavimÄ pateikti transporto priemonę, teismas ex officio laiko negaliojančiu (CMR konvencijos 41 str. 1 d., CK 1.78 str. 5 d.) ir, atsakovui neįrodžius patirtų nuostolių fakto ir ieÅ¡kovo civilinės atsakomybės už juos (CK 6.245-6.249 str.), konstatuoja, jog atsakovas baudos iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalauja nepagrįstai.

Dėl įskaitymo teisėtumo Sprendžiant atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumÄ klausimÄ , pažymėtina, kad pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pareikalavimo momentu. Tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t.y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t.y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini;

šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-301/2011; 2012-04-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-116/2012, 2015-02-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-25-916/2015 ir kt.). Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad vienašališkai negali būti įskaitomi tokie reikalavimai, kurie yra aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu, vienašališkai negalima įskaityti ir reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-21 nutartis c.b.

Nr. 3K-3-502/2012, 2014-10-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-458/2014). Å iuo aiÅ¡kinimu pabrėžiama bÅ«tinybė kiekvienÄ kartÄ taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sÄ lygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobÅ«dį. Nagrinėjamu atveju atsakovas įskaitė baudÄ , priskaitytÄ vadovaujantis niekine sutartine nuostata. Tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ pripažinti įskaitymÄ niekiniu ir negaliojančiu nuo jo atlikimo momento (CK 6.134 str. 1 d.7 p., 1.78 str. 5 d.).

Dėl skolos priteisimo Konstatavęs, kad atsakovas baudÄ ieÅ¡kovui priskaitė ir jÄ Ä¯skaitė nepagrįstai, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovas likusi nesumokėta už vežimÄ 800 Eur suma ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo turi bÅ«ti priteista (CK 6.38 str., 6.63 str. 1 d., 2 p., 6.189 str. 1 d., 6.200-6.201 str., 6.808 str., 6.813 str. 1 d.). Dėl delspinigių ir palÅ«kanų priteisimo Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis (CK 6.72 straipsnis). 2017-09-15 sutarties (užsakymo) 28 punktu Å¡alys susitarė, kad Å¡alis sumoka kitai Å¡aliai 0,01 proc. delspinigius už kiekvienÄ praleistÄ dienÄ nuo sumos, kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jei nustatytu laiku neįvykdė savo piniginės prievolės pagal sutartį (užsakymÄ ). IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 18,48 Eur delspinigių, kuriuos paskaičiavo taip: delspinigių suma pagal 2017-10-09 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. DLG 36347 dėl skolos – 2 680 Eur skaičiuojama nuo 2017-12-10 (mokėjimo termino pabaigos pagal 2017-10-09 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. DLG 36347) iki 2018-01-19 (iki dalies 1 880 Eur pagal 2017-10-09 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. DLG 36347 apmokėjimo) ir sudaro 10,72 Eur ((2 680 Eur x 0,01 proc.) x 40 d.); delspinigių suma už likusiÄ 800 Eur skolÄ (800 Eur (2 680 Eur – 1 880 Eur)) pagal 2017-10-09 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ Nr. DLG 36347 skaičiuojama nuo 2018-01-20 (nuo kitos po 1 880 Eur dalies sumokėjimo) iki 2018-04-26 kreipimosi į teismÄ dienos (ieÅ¡kinio pateikimo dienos) ir sudaro 7,76 Eur ((800 Eur x 0,01 proc.) x 97 d.).

Ä®vertinus tai, kad atsakovas laiku neįvykdė prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kovu, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 18,48 Eur delspinigių yra taip pat pagrįstas ir tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi, ieÅ¡kovui solidariai iÅ¡ atsakovų priteistinos 8 proc. dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ 818,48 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018-03-29) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IeÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinas 18 Eur žyminis mokestis ir 1 360 Eur iÅ¡laidų už advokato padėjėjos pagalbÄ , iÅ¡ viso 1 378 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (CPK 93 str. 1 d., CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 dalis, 88 str. 1 d. 6 p.). IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi nevirÅ¡ija minimalaus 3 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269-270, 279, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : patenkinti ieÅ¡kinį visiÅ¡kai. Priteisti ieÅ¡kovui UAB „DLG“, juridinio asmens kodas 126004149, iÅ¡ atsakovo UAB „TLSC“, juridinio asmens kodas 301682585, 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus eurų) skolos, 18,48 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų ir 48 ct) delspinigių, 8 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 818,48 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2018-03-29 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 378 Eur (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Čėsnienė