f2ffb88b-73ce-4a11-995d-79b0684f3e4a · Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas

BaudžBaudžiamoji byla Nr. 1-390-870/2012Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02443-2011-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2. (S) VILNIAUS MIESTO 2 APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I S 2012 m. birželio 7 d.Vilnius Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė,sekretoriaujant Laurai RimÅ¡aitei, J. V.,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,gynėjai – advokatei Liudmilai Karvelienei,nukentėjusiajai L. D.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, iÅ¡ žodžių pagal autorines sutartis dirba, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:2003-09-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d.;2007-12-21 Vilniaus apygardos teismo nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams 18 dienų, paleistas iÅ¡ teismo salės atlikęs bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 str. 1 d.teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,- n u s t a t ė :

J. O., vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ , o bÅ«tent:jis, 2011-10-13 apie 13.20 val. bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, parduotuvėje UAB „NORFOS MAŽMENA“, esančioje Savanorių pr. 1, Vilnius, kilus konfliktui dėl į minėtos parduotuvės patalpas įbėgusio Å¡uns, elgdamasis itin įžūliai, kitų žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės tvarkÄ , tyčia sudavė galva vienÄ smÅ«gį minėtos parduotuvės vedėjai L.

D. į galvÄ ir pataikė į nosį, tuo padarydamas odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlės srityje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu.Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. O. paaiÅ¡kino, jog su pareikÅ¡tu kaltinimu sutinka tik iÅ¡ dalies bei parodė, jog jis vienÄ kartÄ su galva sudavė smÅ«gį L. D., nes ji pradėjo rėkti, isterikuoti, daug žmonių buvo parduotuvėje, buvo iÅ¡provokuotas, tai gavosi spontaniÅ¡kai. Nežino, į kuriÄ vietÄ nukentėjusiajai sudavė smÅ«gį, impulsyviai viskas gavosi.

Jokio tikslo sukelti skausmÄ nukentėjusiajai neturėjo. Ranka moteriai į galvÄ nesudavė, ji akistatoje sakė, kad neprisimena įvykių, nes buvo be sÄ monės, tai jos tyrėja paklausė, kai buvo be sÄ monės, kaip ji toliau ėjo. Nukentėjusioji ėjo paskui jį gal trijų ar penkių metrų atstumu. Ji reikalavo pinigų iÅ¡ jo, nesuprato tiksliai, bet girdėjo, kaip telefonu draugams, ar policijai skambino. Nukentėjusioji konflikto metu sakė, kad jam bauda turi bÅ«ti skirta už Å¡uns įbėgimÄ Ä¯ parduotuvę.

Jis ranka į galvÄ moteriai nesudavė. Su galva suduotÄ smÅ«gį baisiai vertina, gailisi. TÄ smÅ«gį, kur sudavė nukentėjusiajai su galva, pripažįsta. Nežinojo, kad nukentėjusioji yra parduotuvės vedėja, viskas vyko už parduotuvės teritorijos, ne prie kasų, ji pradėjo konfliktuoti, suprastų jei bÅ«tų apsaugos darbuotojai buvę, tai viskas bÅ«tų aiÅ¡ku. Ar turi teisę žmogus į atlapus kibti, iÅ¡ kur jam žinoti, jis tokius nukentėjusiosios veiksmus suprato kaip puolimÄ .

Nukentėjusioji iÅ¡provokavo jo gynybÄ tiek “garsiniais”, tiek fiziniais veiksmais. Nukentėjusiajai einant jis nesudavė jokių smÅ«gių. Ji tik prie Å¡arvuotų durų adresu S. Konarskio g. 10-60 veržėsi į vidų, tada jis jÄ pakėlė, patraukė ir uždarė duris. Nematė savo Å¡uns parduotuvėje. Å uo buvo ne jo, jo prašė pasaugoti Å¡unį. Å unį pamatė išėjęs iÅ¡ parduotuvės, nebuvo pavadėlio, tik raiÅ¡teliu buvo pririšęs tÄ Å¡unį. Negali nei teigti, nei neigti, ar jo Å¡uo buvo įbėgęs į parduotuvę.

Nukentėjusioji neprisistatė kalbėdama apie baudÄ . Yra žmonių kurie daug ko nesupranta, bet nereikia taip isteriÅ¡kai rėkti ir stumdytis. Dėl smÅ«gio gailisi, nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos jo elgesiui, ji iÅ¡provokavo, jei bÅ«tų elgusis padoriai, tai nebÅ«tų konflikto. Jei viskÄ bÅ«tų ramiai pasakiusi, o ne rėkusi ir stumdžiusi jį. Moralinė žala yra burbulo iÅ¡pÅ«timas, jei nebÅ«tų sudavęs smÅ«gio, bÅ«tų galėjęs iÅ¡ jos ir parduotuvės reikalauti žalos atlyginimo, per tardymÄ buvo Å¡meižto, kiekvienas gali reikÅ¡ti savo nuomonę, bet yra tam tikras padorumas.

Tuo metu buvo blaivus.Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti kaltinamojo J. O. parodymai, duoti bylos ikiteisminio tyrimo metu.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. O. parodė, kad jam pareikÅ¡to įtarimo esmė suprantama, savo kaltę pripažįsta iÅ¡ dalies. 2011 m. spalio mėn., tiksliai dienos neprisimena, bet tai gali bÅ«ti kaip įtarime nurodyta 2011-10-13, dienos metu, tiksliai lako neprisimena, bet tai gali bÅ«ti taip kaip nurodyta įtarime 13.20 val., jis su pažįstamo Å¡uniu, kuris panaÅ¡us į pudelį ar balonkę, apie 50 cm Å«gio, atėjo apsipirkti į NORFOS parduotuvę esančiÄ Savanorių pr. 1, Vilnius, pastate.

Atėjęs prie parduotuvės Å¡unį pririÅ¡o prie metalinių turėklų skirtų atremti dviračiams, kurie randasi po deÅ¡ine puse prie įėjimo į minėtÄ pastatÄ durų, netoli įėjimo į kazino. Pririšęs Å¡unį, užėjo į NORFOS parduotuvę ir kažkur po 10-15 min., kai jau buvo prie kasos, kurios tiksliai dabar neprisimena, iÅ¡girdo Å¡aukiant parduotuvės darbuotojÄ â€žkieno Å¡uo bėgioja po parduotuvę“. Jis iÅ¡sigando, kad tai gali bÅ«ti jo Å¡uo ir kuo greičiau, atsiskaitęs, iÅ¡eidinėjo į laukÄ pasižiÅ«rėti, ar tai ne jo Å¡uo laksto po parduotuvę.

Jis parduotuvėje lakstančio Å¡uns nematė. Kai išėjo į laukÄ pro duris, kurios sukasi, pamatė, kad jo Å¡uo lauke, tačiau jis buvo nepririÅ¡tas. Paskui jį į laukÄ iÅ¡ parduotuvės išėjo mergina, kuri buvo be jokių parduotuvės darbuotojos atributų. Ji pradėjo ant jo Å¡aukti, kad jam reikia susimokėti baudÄ už tai, kad jo Å¡uo bėgiojo po parduotuvę. Mergina isteriÅ¡kai Å¡aukė, įsikabino jam į atlapus ir jie pradėjo stumdytis, tada jis sudavė jai vienÄ smÅ«gį su savo galva jai į galvÄ , tačiau kur pataikė, negali pasakyti.

Paskui jis iÅ¡silaisvino iÅ¡ merginos ir nuėjo link namų Konarskio g. 10-60, Vilniuje, kur tuo metu gyveno. Mergina nusivijo jį iki pat namo laiptinės, tačiau jis užtrenkė laiptinės koduotas duris ir ji toliau jo nebesivijo. Kol mergina jį vijosi jis girdėjo, kaip ji mobilaus ryÅ¡io telefonu kalba su policija. Dėl įvykusio incidento jis eidamas link namų visÄ keliÄ merginos atsipraÅ¡inėjo, bet ji į tai nereagavo. Einant link namų ir prie namo laiptinės jis jokių smÅ«gių nesudavinėjo, nes ji ėjo Å¡iek tiek toliau nuo jo, gal kokių 3-5 metrų atstumu.

Dėl padaryto gailisi, (b.1. 53, 60).Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė L. D. parodė, jog datos ji nelabai atsimena, ji buvo sandėlyje, apsauga ir direktorius buvo salėje, po to, ji išėjo ir pamatė, jog verkia vaikas, mama pradėjo rėkti, kad vaikas labai iÅ¡sigando Å¡uns. Paskui ji pamatė tÄ vyriÅ¡kį ir Å¡unį. Jis priėjo su Å¡uniu prie kasų. Po to, pardavėja jai pasakė, kad tas vyriÅ¡kis visÄ savaitę geria, perka degtinę ir, kad jis yra labai agresyvus.

Ji nežinojo, kad čia tikrai jo Å¡uo, ir ji garsiai pasakė, kad visi girdėtų, jog su Å¡unimi negalima parduotuvėje, kad iÅ¡sigando vaikas, kad reikia iÅ¡vesti Å¡unį iÅ¡ čia, nes vaikas rėkė. Å uo stovėjo prie jo, o jis nieko nedarė, ir ji dėl to labai susinervino. Jis išėjo su tuo Å¡unimi, kaip visada prisipirko degtinės ir jie priėjo prie durų ir ji pradėjo jam aiÅ¡kinti, kad čia tikrai negalima su Å¡unimi vaikščioti, kad jie gali gauti baudÄ dėl to, kad vaikas labai iÅ¡sigando ir taip konfliktas gavosi.

Jis tikrai buvo labai girtas, nes jis ir apsauginiams pasakė, kad buvo labai girtas ir nieko neprisimena. Jie išėjo ir jis jai du kartus trenkė. Kai jai vyriÅ¡kis sudavė smÅ«gį, Å¡uo prie išėjimo stovėjo. Po to, ji pamatė, kad kraujas bėga, iÅ¡sigando ir sako jam palauk atvažiuos policija ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kins kas kaltas, o jis atsakė, kad jis nekaltas ir nuėjo namo. Kaltinamajam į atlapus nekibo, nebuvo tikslo jai kibti prie jo. Ji paprašė praeinančių žmonių iÅ¡kviesti policijÄ , o ji ėjo paskui jį, bet kaltinamasis jai sako, kad viskÄ jai gali nuplauti, tačiau ji prašė palaukti, iÅ¡kviesti policijÄ ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Ji pati iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ , nei vienas žmogus nepriėjo ir nepadėjo jai. Jie priėjo prie kažkokio namo, jis įėjo į laiptinę, jÄ pastÅ«mė ir trenkė jai. Ji prašė jo palaukti, kad žinotų kur jis gyvena. Ji stovėjo prie to namo ir atvažiavo policija, tada iÅ¡ tos laiptinės išėjo kitas vyriÅ¡kis, kuris pasakė kur kaltinamasis gyvena. Nuėjus jam su policija durų niekas neatidarė. Ji tik po to sužinojo, kad vyras atėjo iÅ¡ karto su Å¡unimi, kad tas Å¡uo niekur nebuvo pririÅ¡tas, tai matė direktorius, matė apsauga ir visi jam sakė, kad reikia iÅ¡eiti.

Tas Å¡uo buvo didelis, purvinas, negražus. Po to, jis aiÅ¡kino, kad jie normaliai Å¡nekėjo, ji stovėjo kasoje, jis atėjo girtas, sumuÅ¡tas ir vėl su degtine atėjo prie kasos, ji jam nieko nesakė, nes bijojo, o kaltinamasis sakė, kad reikia kažkaip susitarti, jis nuolat pas juos degtinę perka ir nuolat geria ir nuolat bÅ«na agresyvus, visi pardavėjai, apsauga žino situacijÄ , ji neturi dėl ko meluoti. Jai reikėjo iÅ¡ darbo iÅ¡eiti, nes galvÄ labai skauda, nes paskui mėnesį ji visai dirbti negalėjo.

Nesupranta, kaip moterį galima sumuÅ¡ti. Kaltinamasis tikrai tyčia jai sudavė, nes jis stovėjo su maiÅ¡ais, ji jam sakė, kad palauk einame į parduotuvę arba kviečiame policijÄ , o jis jÄ sumušė tyčia ir išėjo. Ji pamatė, kad bėga kraujas ir jam sakė palauk reikia viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, o jis kaip ėjo, taip ir nuėjo, o ji viskÄ norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti ir nuėjo paskui. PareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, už gydymÄ , nes reikėjo važinėti ir galvÄ tikrinti ir vaistus pirkti, ir dėl to įvykio visÄ mėnesį nedirbo, nedarbingumÄ turėjo.

Po to, ji išėjo iÅ¡ darbo, kad su žmonėmis mažiau reikėtų bendrauti, dirbti daugiau su dokumentais, nes jis ne vienas toks žmogus buvo, nes dauguma parduotuvės klientų yra iÅ¡gerti mėgstantys asmenys. Civilinį ieÅ¡kinį reiÅ¡kė 2000 Lt sumai, jai nesvarbu kiek, gali bÅ«ti ir tÅ«kstantis, jeigu jis neturi jai, bet ji nori, kad jis bÅ«tų apkaltintas, kad jis daugiau to nebedarytų. Prie parduotuvės jai buvo suduoti du smÅ«giai: vienas į nosį, kitas į galvÄ . Prie Vingio kino teatro kaltinamasis jai dar trenkė, ir prie namų jis trenkė ir iÅ¡stÅ«mė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas J. G. paaiÅ¡kino, jog jie kartu su nukentėjusiÄ ja dirbo parduotuvėje, jis buvo apsauginis, o ji pamainos vedėja. Pačių muÅ¡tynių tiesiogiai nematė. Kai dirbo parduotuvėje, nuėjo į alkoholio skyrių, jį tvarkė ir apie 12 val. atėjo kaltinamasis. Kaltinamasis atėjo prie jo, jis buvo su Å¡uniu parduotuvėje. Nežino ar tas Å¡uo buvo kaltinamojo, bet tas Å¡uo ėjo jam iÅ¡ paskos. Å uo buvo įbėgęs bÅ«tent į pačiÄ parduotuvę.

Jis tam vyriÅ¡kiui paaiÅ¡kino, kad negalima su Å¡uniu eiti į parduotuvę, bet jis buvo iÅ¡gėręs. Kaltinamasis pasakė, kad viskÄ supranta, kad negalima, tuo viskas ir baigėsi. Jis paėmė butelį, kažkÄ nusipirko ir nuėjo į kažkokį kitÄ skyrių, atrodo į pieno skyrių, kiek girdėjo ten buvo direktorius su vedėja. Kai tvarkė skyrių girdėjo direktoriaus ir vedėjos pokalbį su tuo vyriÅ¡kiu, girdėjosi kaip jie garsiai kitame skyriuje kalbasi. Jis buvo labai užimtas, todėl negalėjo prieiti prie jų.

Po 10 minučių direktorius atėjęs klausė kur vedėja yra, po to jie sužinojo, kad vedėja buvo sumuÅ¡ta, bet paties įvykio jis nematė. Po įvykio vaizdo medžiagÄ matė, kai sužinojo, kad parduotuvės vedėjÄ sumušė, nes ji jau buvo grįžusi iÅ¡ greitosios (pagalbos). Moteriai buvo lūžusi nosis ir paakiai mėlyni, buvo kraujo. Vaizdo įraÅ¡e nesimato, kad buvo muÅ¡tynės, matėsi, kaip kaltinamasis su juo kalbėjo, kad kitame skyriuje kalbėjosi, o vėliau jis stovėjo prie kasų.

Kuomet vedėja išėjo iÅ¡ parduotuvės, kamera neužfiksavo Å¡io momento. Kamera rodo tik tai kas vyksta parduotuvėje. Konflikto metu parduotuvėje buvo žmonių. Jis yra pačios parduotuvės apsaugininkas, jis nuėjo pas kolegas, kurie pastatÄ saugojo, kad pateiktų vaizdo medžiagÄ . Jie atsuko kameras ir pamatė kaip ten viskas buvo.Teisiamajame posėdyje, remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo R. S. parodymai, duoti bylos ikiteisminio tyrimo metu.Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R.

S. paaiÅ¡kino, jog jis 201l m. spalio 13 d. apie 13 val. patruliuodamas Vilniaus mieste, iÅ¡ Vilniaus apskrities VPK OVS gavo praneÅ¡imÄ kad Savanorių pr. 1 nepažystamas sumušė pranešėjÄ , po to pradėjo Å¡alintis. Nuvykę į įvykio vietÄ kartu su patruliu M. P. rado pilietę, tiksliai vardo pavardės neatsimena, kadangi įvykis buvo senokai. Pilietė paaiÅ¡kino, kad nepažįstamasis konflikto metu trenkė jai į veido sritį ir pasiÅ¡alino link S. Konarskio g 10, Vilniuje namo ir įėjo į pirmÄ laiptinę.

Minėtas pilietis, pasak jos žodžių, buvo su Å¡unimi. Prie namo buvo pilietis, kuris jiems paaiÅ¡kino, kad pilietei trenkęs asmuo galimai gali lankytis S. Konarskio g. 10-60, Vilniuje. Nuėję į S. Konarskio g. 10- 60 jiems buto durų niekas neatidarė. Ä® įvykio vietÄ iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, kurie apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ vietoję. NukentėjusiÄ jÄ pristatė į Vilniaus APS VPK 2 PK tolesniam aiÅ¡kinimuisi. Asmens, konflikto metu, trenkusio pilietei, jis nematė, (b. 1. 23).Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R.

S. paaiÅ¡kino, jog jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Nurodė, jog jis yra pareigÅ«nas dirba patrulių rinktinėje. Gavo iÅ¡ VPK praneÅ¡imÄ , kad Savanorių prospekte 1, esančiame prekybos centre sumuÅ¡ta pilietė ir įvykio kaltininkas pasiÅ¡alino. Nuvykus, juos pasitiko pilietė, kuri paaiÅ¡kino, kad jai vyriÅ¡kis trenkė į veido sritį ir pasiÅ¡alino, ji nurodė į kurį namÄ . Nepamena tiksliai, kaip atrodė nukentėjusioji, ar ji buvo sužalota. Jie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , atvykusi greitoji apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ , o ji vėliau surašė pareiÅ¡kimÄ policijoje.

Nepamena, ar nukentėjusioji buvo sužalota, ar buvo kruvina.Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. P. paaiÅ¡kino, kad nukentėjusiÄ jÄ pažįsta, o kaltinamasis jai matytas tik kaip pirkėjas. IÅ¡ nuolatinio pirkėjo pasakymo žino, kad buvo sumuÅ¡ta jų darbuotoja. Ji dirba Norfoje kasininke, pernai metais, žiemÄ ar rudenį, ryte, pro kasas praėjo vyras ir moteris. Kadangi pirkėjų buvo daug, ji nematė kur tiksliai jie nuėjo. Tuo metu po parduotuvę lakstė Å¡uniukas. Išėjo direktorius, paklausė kieno tas Å¡uniukas, norėjo kad jį paimtų, tačiau niekas nereagavo, neprisipažino kieno tai Å¡uo.

Tada išėjo jų vedėja L. D., eilėje stovinčių žmonių klausė kieno tai Å¡uo, paimkite tÄ Å¡unį, niekas nieko neatsakė, po to pasakė, kad Å¡uo niekieno, jis pats atėjo. Tada vedėja pradėjo tÄ Å¡unį varyti. Daugiau nieko ji nematė. Kas toliau vyko lauke ji nematė. Po poros ar trejeto valandų vedėja grįžo su apibrozdinta nosimi. Pasakė, kad jÄ sumušė. Tyrimo metu buvo atliktas asmens parodymas atpažinti iÅ¡ nuotraukų ar kartotekų su liudytoju J. G., kuris atpažino J.

O., kaip asmenį buvusį parduotuvėje „NORFA“ su šunimi ir konfliktavusį su parduotuvės vedėja L. D., (b. 1. 27-28).Tyrimo metu buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiosios L. D. ir įtariamojo J. O., kurios metu kiekvienas liko prie savo parodymų, (b. 1. 18).Tyrimo metu buvo atliktas nukentėjusiosios L. D. medicininis tyrimas ir gauta specialisto išvada Nr. G 3090/11(01): L. D. padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-10-13).

Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. D. kÅ«ne viso konstatuotas vienas trauminio poveikio pėdsakas. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, (b.1.21-22).Tyrimo metu pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolÄ iÅ¡ UAB „NORFOS MAŽMENA“ buvo paimtas kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u, kuris buvo apžiÅ«rėtas ir pridėtas prie bylos medžiagos, (b. 1. 38-41).Nenustatyta, kad nukentėjusioji L. D. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamÄ jį J.

O.. Jos paaiÅ¡kinimai nuoseklÅ«s, iÅ¡samÅ«s, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko kaltinamojo J. O. kaltės įrodymais.Be to, aukščiau paminėtuose protokoluose, vaizdo medžiagoje bei liudytojų parodymuose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo J. O. kaltės įrodymais.Teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų dėl ko nukentėjusioji bÅ«tų suinteresuota neteisingai apkaltinti kaltinamÄ jį, tačiau kaltinamasis J.

O. neigia sudavęs dar tris smÅ«gius nukentėjusiajai į virÅ¡ugalvį, kaltinamasis tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, jog sudavė nukentėjusiajai tik vienÄ smÅ«gį į veido sritį. Teismui nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tu galima nustatyti, kada ir kur buvo suduoti kokie smÅ«giai nukentėjusiajai, kadangi iÅ¡ teisme iÅ¡tirtos specialisto iÅ¡vados Nr. G 3090/11(01) konstatuota, jog L. D. kÅ«ne viso konstatuotas vienas trauminio poveikio pėdsakas.

Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Visos Å¡ios aplinkybės nėra neginčijamai nustatytos, o visos abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai, asmeniui pareikÅ¡tas kaltinimas turi bÅ«ti pagrįstas neabejotinais įrodymais, todėl teismas laiko, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis sudavė tris smÅ«gius nukentėjusiajai į virÅ¡ugalvį. Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Europos Žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, jog bÅ«tent kaltintojas privalo pateikti kaltininko kaltumo įrodymus, o abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Kaltintojas turi pateikti pakankamai kaltinamojo kaltumÄ pagrindžiančių įrodymų (Barbera,Messegue ir Jabarto prieÅ¡ IspanijÄ 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas). Atsižvelgiant į tai ir J. O. pateikto kaltinimo teismas Å¡alina aplinkybę, jog sudavė dar vienÄ smÅ«gį ranka Å¡iai į galvÄ ir pataikė į virÅ¡ugalvį, bei išėjęs iÅ¡ parduotuvės ir eidamas Konarskio gatve, Vilniuje, sudavė ne daugiau dviejų smÅ«gių ranka paskui jį einančiai L.

D. ir pataikė Å¡iai į virÅ¡ugalvį, o bÅ«damas prie Konarskio g. 10, Vilniuje, namo koduotos laiptinės sudavė L. D. vienÄ smÅ«gį ranka į galvÄ ir pataikė į virÅ¡ugalvį, Å¡iais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai L. D. fizinį skausmÄ , po ko pastÅ«męs Å¡iÄ , įėjo į minėto namo vidų.Pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus. Veikos kvalifikavimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta.Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta – tai vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems.

Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų.Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti.

Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymÄ gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. IÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is LR BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kilus Å¡iems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinės nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-412/2009).Baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 284 str. 1 d.

J. O. padaryta veika visiÅ¡kai atitinka visus bÅ«tinus LR BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties objektyviuosius požymius. Tai, jog J. O. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais bei vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravęs nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ patvirtina nukentėjusiosios L. D., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme nuoseklÅ«s parodymai, taip pat patvirtina vaizdo medžiaga.Apklaustų teismo posėdyje liudytojų ir nukentėjusiosios parodymai patvirtina, kad J.

O. 2011 m. spalio 13 d. vieÅ¡oje vietoje – prie įėjimo į parduotuvę nepagarbiai elgdamasis su iki tol nepažįstama nukentėjusiÄ ja L. D., o bÅ«tent: suduodamas smÅ«gį galva į veidÄ , sukeliant fizinį skausmÄ . Tokiais savo aktyviais veiksmais J. O. demonstravo nepagarbÄ aplinkai ir sutrikdė visuomenės tvarkÄ , nes tai atliko kitų asmenų, atėjusių į parduotuvę akivaizdoje. Byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji, ar kiti byloje apklausti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes jie iki J.

O. konflikto su L. D. jo nepažinojo, todėl neturi pagrindo jo apkalbėti. Tai, jog L. D. buvo sukeltas fizinis skausmas be aukščiau minėtų liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų patvirtina ir specialisto išvada. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto 2011 m. spalio 17 d. išvadoje Nr. G 3090/11(01), nurodyta, kad L. D. padarytas odos nubrozdinimas nosies nugarėlės srityje nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-10-13).

Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. L. D. kūne viso konstatuotas vienas trauminio poveikio pėdsakas.Nors J. O. teisiamajame posėdyje teigė, jog jis L. D. buvo išprovokuotas taip elgtis ir, kad nukentėjusiosios elgesys turėjo įtakos jo elgesiui, tačiau, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, tai, jog būtent L. D. elgėsi netinkamai ir stūmė jį, nepatvirtinta objektyviais ir patikimais įrodymais, kadangi iš teismui pateikto vaizdo įrašo, neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis J.

O. laiko nukentėjusiosios rankÄ ir po ko savo galva suduoda jai smÅ«gį į veido sritį.Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju bÅ«tina įrodyti, kad J. O. suprato, kad vieÅ¡oje vietoje įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių norėjo. Teismų praktikoje prie įžūlių veiksmų paprastai priskiriamas fizinio smurto panaudojimas, akiplėšiÅ¡kas kaltininko nesiskaitymas su visuomenėje priimtomis elgesio normomis.

Nagrinėjamu atveju, J. O. veiksmai, t. y. smÅ«gio sudavimas į veidÄ nukentėjusiajai, tokių veiksmų atlikimo vieta (prie įėjimo į parduotuvę, bei prie parduotuvės automobilių stovėjimo aikÅ¡telės, kur aplinkui buvo žmonių (tai taip pat patvirtino ir teismo posėdyje iÅ¡tirta pateikta filmuota vaizdo medžiaga)) rodo, jog Å¡iais veiksmais buvo siekiama padaryti žalÄ ne tik kito asmens sveikatai, bet ir parodyti nepagarbÄ visuomenei bei sutrikdyti visuomenės tvarkÄ . Konstatuotina, kad J.

O. veiksmai prieÅ¡taravo visuomenėje nusistovėjusioms elgesio normoms, kadangi smÅ«gio sudavimas yra akivaizdžiai neadekvati reakcija į susidariusiÄ situacijÄ . Aptartos aplinkybės leidžia pripažinti, jog J. O. suvokė, kad vieÅ¡oje vietoje atlikdamas aukščiau minėtus veiksmus, pažeidžia vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , suvokė, kad jo veiksmai pasireiÅ¡kia nepagarba aplinkiniams, sÄ moningai to siekė.Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtus įrodymus teismas pirmiausia pažymi tai, kad kaltinamajam J.

O. pareikštame kaltinime nurodyta, kad jis 2010-10-13 apie 13.20 val. būdamas viešoje vietoje, parduotuvėje UAB „NORFOS MAŽMENA“, esančioje Savanorių pr. 1, Vilnius. Tačiau iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, matyti, kad L. D. pranešimas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo registruotas 2011 m. spalio 13 d. (b. l. 1). Taip pat ir iš kitų byloje ištirtų įrodymų nustatyta, jog veika dėl kurios padarymo kaltinamas J.

O. įvykdytas 2011 m. spalio 13 d.. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylÄ nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimÄ , jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Å iuo konkrečiu atveju teisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui svarbios faktinės aplinkybės, patikslinant įvykio datÄ , iÅ¡ esmės nekeičiamos, dėl to kaltinimo apimtis nepasikeičia. Todėl teismas laiko nustatyta, kad kaltinamasis J.

O. jam inkriminuota veikÄ Ä¯vykdė ne 2010 m. spalio 13 d., kaip nurodoma kaltinamajame akte, bet 2011 m. spalio 13 d.Teismas mano, jog byloje surinkti įrodymai duoda pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , jog J. O. padarė vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravęs nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdęs visuomenės tvarkÄ , o bÅ«tent: 2011-10-13 apie 13.20 val. bÅ«damas vieÅ¡oje vietoje, parduotuvėje UAB „NORFOS MAŽMENA“, esančioje Savanorių pr. 1, Vilnius, kilus konfliktui dėl į minėtos parduotuvės patalpas įbėgusio Å¡uns, elgdamasis itin įžūliai, kitų žmonių akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdydamas visuomenės tvarkÄ , tyčia sudavė galva vienÄ smÅ«gį minėtos parduotuvės vedėjai L.

D. į galvÄ ir pataikė į nosį, tuo padarydamas odos nubrozdinimÄ nosies nugarėlės srityje, kas kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Todėl J. O. Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Dėl L. D. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio L. D. prašė iÅ¡ J. O. priteisti 2000 litų neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijais.

Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikÅ¡mingumÄ , patirtų dvasinių kančių pobÅ«dį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad J. O. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala. Nėra tikslios, konkrečios metodikos, kurios pagrindu teismas galėtų pinigine iÅ¡raiÅ¡ka tiksliai apskaičiuoti tokios žalos dydį, todėl teismas, vertindamas neturtinės (moralinės) žalos dydį, atsižvelgia į sekančias aplinkybes.

Akivaizdu, kad L. D. buvo padarytas kÅ«no sužalojimas ir ji kreipėsi į medikus. Tačiau teismas neturi duomenų, kad dėl padarytų kÅ«no sužalojimo L. D. tapo nedarbinga, ar atsirado kitokios neigiamos pasekmės (nedarbingumo praradimas ir pan.). Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios reikalaujama priteisti jai padarytos neturtinės (moralinės) žalos dydis, 2000 litų yra neadekvatus jai padarytai žalai, todėl mažintinas iki 1000 litų ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo J.

O.. Dėl bausmės skyrimo LR BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .Skirdamas J. O. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jų stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimÄ , praeityje teistas (b.l. 67), baustas administracine tvarka (b.l. 65-66), Vilniaus priklausomybės ligų centre J.

O. įraÅ¡ytas į priežiÅ«ros grupę nuo 2007-03-28 diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b.l. 85), gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 7 kartus, paskutinį kartÄ nuo 2009-03-19 iki 2009-03-27. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Abstinencijos bÅ«klė su delyru. MiÅ¡rÅ«s asmenybės sutrikimai, (b.l. 86). Tyrimo metu atliktas J. O. psichiatrinis tyrimas ir gauta specialisto iÅ¡vada Nr. 91TPK-PL-115: kad teismo psichiatrijos ekspertizę atlikti netikslinga, (b.l. 91).

Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas nenustatė ir J. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ bei vadovaudamasis LR BK 54 str., 1 d., 2 d., teismas daro iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai ir paskirtis gali bÅ«ti pasiekti paskiriant J. O. bausmę, susijusiÄ su laisvės atėmimu. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, taikytinos LR BK 75 str. nuostatos ir atidėtinas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, paskiriant jam tam tikrus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę.

Tokiu bÅ«du kaltinamasis ir jo elgesys bus stebimas pataisos inspekcijos pareigÅ«nų ir J. O. nepateisinus jam suteikto pasitikėjimo, paskirtos bausmės atidėjimo vykdymas gali bÅ«ti panaikintas.Vadovaudamasis iÅ¡dėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas,- n u s p r e n d ė : J. O., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir nubausti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, teismo paskirtos bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant įpareigojimÄ :įpareigoja visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.Iki nuosprendžio įsiteisėjimo J. O. palikti kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Nukentėjusiosios L. D. civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės, moralinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies ir jos naudai iÅ¡ J. O. jai priteisti 1000 (vieno tÅ«kstančio) litų.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                              Virginija Liudvinavičienė