f2fcdeb1-1c19-42be-acc1-17c8aeeb56bc · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1111-264-2013Procesinio sprendimo kategorija: 75.4.3, 75.6.1; 121.14; 121.21 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 1 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos teisėjų: AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės, ir Albinos Rimdeikaitės,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės B.

M. D. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-521-918/2013 pagal ieÅ¡kovės B. M. D. ieÅ¡kinį atsakovui A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo bei atsakovo A. D. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei B. M. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės; pripažinti, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas, gautas realizavus jos asmeninėje nuosavybėje buvusį turtÄ ; transporto priemonę AUDI 80 priteisti atsakovui, transporto priemonę Honda Civic – ieÅ¡kovei; priteisti 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; palikti santuokinę pavardę.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, ignoruoti ieÅ¡kovę ir savo sÅ«nų, naudoti smurtÄ . Nuo 2008 m. Å¡alys nebeveda bendro Å«kio. Iki santuokos sudarymo mainų sutarties pagrindu asmeninėn nuosavybėn įgijo butÄ , kurį 1997-05-23 pardavė ir už gautus pinigus nusipirko butÄ (duomenys neskelbtini). Å is turtas įregistruotas be nuorodos, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Gyvendami Å¡iame bute jokių esminių rekonstrukcijų ir pakeitimų nedarė, todėl turtas priklauso ieÅ¡kovei, atsakovas į šį turtÄ jokių teisių neturi.

Ä®gytų transporto priemonių vertė yra apylygė. Dėl atsakovo netinkamo elgesio ir fizinio smurto, neiÅ¡pildytų lÅ«kesčių Å¡eimoje patyrė neturtinę žalÄ .  Atsakovas su ieÅ¡kiniu sutiko iÅ¡ dalies, pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė nutraukti santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės; padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ , Å¡alims priteisiant po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); ieÅ¡kovei priteisti transporto priemonę Honda Civic, o atsakovui - Audi 80; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 580 Lt kompensacijÄ už atitenkančiÄ santuokoje didesnę turto dalį.

IeÅ¡kovė, žinodama atsakovo charakterį, sÄ moningai provokuoja konfliktines situacijas, neieÅ¡ko bendro sutarimo, nuo 2008 metų pradėjo negyventi santuokinio gyvenimo, paisė tik savo interesų. Dar iki santuokos sudarymo Å¡alys kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį kaip sutuoktinių pora. Nurodytas butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl turi bÅ«ti dalijamas lygiomis dalimis. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. vasario 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; nutraukė ieÅ¡kovės B.

M. D. ir atsakovo A. D. santuokÄ , sudarytÄ ir įregistruotÄ 1993 m. kovo 4 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko santuokinę pavardę – D., atsakovui – D.; padalino santuokoje įgytÄ turtÄ ir po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei B. M. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę Honda Civic, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. D. asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį buto (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir transporto priemonę priemonė AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; kitÄ ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 393 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei; priteisė iÅ¡ atsakovo 1450 Lt ieÅ¡kovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų ir 1385 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas susituokė 1993-03-04 Kauno miesto civilinės metrikacijos biure. Å alys nepilnamečių vaikų neturi.Dėl santuokos nutraukimo pagrindo. Teismas nustatė, kad atsakovas Kauno apylinkės teismo 2008-06-18 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2105-651/2008 pripažintas kaltu pagal BK 145 str. 1 d. už tai, kad grasino nužudyti ieÅ¡kovę, akivaizdžiai leisdamas surasti, kad grasinimas gali bÅ«ti realiai įvykdytas. 2011-12-15 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Girstupio policijos nuovados nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 145 str. 1 d., ieÅ¡kovei iÅ¡aiÅ¡kinta teisė ginti savo teisėtus interesus privataus kaltinimo tvarka, inicijuojant bylÄ pagal BK 155 str.

Ä® bylÄ pateikta 2010-04-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė kreipėsi dėl sužalojimų, kuriuos, jos teigimu, 2010-04-09 padarė jo sutuoktinis. IÅ¡vadoje nurodyta, kad nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . IeÅ¡kovė į bylÄ pateikė iÅ¡rašų iÅ¡ medicininių dokumentų bei siuntimų tirti, konsultuoti ir gydyti, patvirtinančių ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę, patirtus sužalojimus 2007-2008 m. laikotarpiu.

Ä® bylÄ pateikta 2012-06-20-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G1394/12(02) patvirtina, kad ieÅ¡kovė kreipėsi dėl sužalojimų, kuriuos, jos teigimu, 2012-05-01 padarė jos sutuoktinis, ieÅ¡kovei konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas nurodė, kad nors tai, kad ieÅ¡kovė buvo kreipusis į medikus dėl jos atžvilgiu padarytų sužalojimų, neįrodo, kad medicininiuose dokumentuose minimus sužalojimus padarė jos sutuoktinis, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas neneigė, jog ieÅ¡kovei padaryti sužalojimai atsirado bÅ«tent dėl atsakovo veiksmų.

Atsakovas neginčijo, kad ieÅ¡kovę stipriai pastÅ«mė Å¡iai papriekaiÅ¡tavus dėl rÅ«kymo kambaryje, neneigė buvus ir kitokio pobÅ«džio smurtinių veiksmų. Atsakovas neadekvačiai vertina savo elgesio ieÅ¡kovės atžvilgiu pasekmes, nepripažįsta kad fizinio smurto naudojimas ieÅ¡kovės atžvilgius netinkamas. IeÅ¡kovė tiek iki kreipimosi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, tiek nagrinėjant bylÄ nuosekliai įrodinėjo atsakovo netinkamÄ elgesį. Atsakovas nenurodė ir neįrodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų ieÅ¡kovės netinkamÄ sutuoktinės pareigų vykdymÄ .

Teismas sprendė, kad faktine Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastimi buvo netinkamas atsakovo požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba ieÅ¡kovei, sistemingas smurto ieÅ¡kovės atžvilgiu naudojimas, Å¡alių santuoka egzistuoja formaliai, jos iÅ¡saugoti nėra jokių galimybių. Tai, kad atsakovas smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, savo elgesiu daro jai žalÄ , pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį yra pagrindas pripažinti atsakovÄ kaltu dėl Å¡alių santuokos iÅ¡irimo ir nutraukti santuokÄ dėl atsakovo kaltės.Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Stresas, neigiamos emocijos neiÅ¡vengiamai neigiamai atsiliepia žmogaus sveikatai. Dėl atsakovo nuolat naudojamo smurto, tapusio Å¡alių Å¡eimos iÅ¡irimo priežastimi, ieÅ¡kovė patyrė dvasinį sukrėtimÄ , stipriai iÅ¡gyveno. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas, tačiau praÅ¡omos neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra pakankamai pagrįstas, proporcingas ir adekvatus, todėl ieÅ¡kovei priteisė iÅ¡ atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.Dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo ir turto padalijimo.

Teismas nustatė, kad santuokos metu ieÅ¡kovės vardu įregistruotas butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo ieÅ¡kovė nuosavybės teise turėjo vieno kambario butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1992 m. lapkričio 6 d. mainų sutartimi perleido F. G., o Å¡is perleido ieÅ¡kovei dviejų kambarių butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Sudarytoje ir notaro patvirtintoje mainų sutartyje nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini), vertė yra 16108 talonai, buto (duomenys neskelbtini), vertė – 30640 talonai.

Å ios sutarties 3 punkte nurodyta, kad keitimas vykdomas be priemokos. Atsakovui santuokos sudarymo metu nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, sodo pastatas, Å«kinis pastatas, Å¡iltnamis, esantys (duomenys neskelbtini). 1993 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi atsakovas perleido F. G. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už 147398 talonus, sutartyje atsakovas patvirtino pinigų gavimo faktÄ . Atsakovo teigimu, faktiÅ¡kai pinigai nebuvo gauti, o jam priklausęs nekilnojamasis turtas buvo perleistas F. G. kaip kompensacija dėl mainų sutartimi iÅ¡mainytų butų kainų skirtumo.

Tokias aplinkybes patvirtino ir liudytojas F. G.. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovės versija, kad mainant butus, kurių vertės taip žymiai skyrėsi, neturėjo bÅ«ti mokamos kompensacijos, neįtikėtina. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Å¡alys dar iki santuokos sudarymo artimai bendravo ir kÅ«rė bendrus ateities planus, į tai, kad renkantis butÄ (duomenys neskelbtini), dalyvavo tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, į tai, kad mainų sutartis sudaryta 1992-11-06, Å¡alių santuoka sudaryta 1993-03-04, atsakovui priklausiusio nekilnojamojo turto pardavimo sandoris sudarytas 1993-03-12, laikė, kad butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo lėšomis. 1997 m. gegužės 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieÅ¡kovė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už 41800 Lt sumÄ .

TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovė sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad B. M. D. perka nurodytÄ butÄ su rÅ«siu už 42800 Lt. Sprendžiant ieÅ¡kovės pareikÅ¡to reikalavimo dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe pagrįstumo klausimÄ , taikytinos 2000 m. Civilinio kodekso nuostatos. Byloje nekilo ginčo dėl to, jog ginčo turtas buvo įgytas vieno sutuoktinio vardu, 1997-05-23 sutartyje pirkėja nurodyta tik ieÅ¡kovė, o Nekilnojamojo turto registre ginčo turtas registruotas taip pat tik ieÅ¡kovės vardu.

Atsižvelgiant į tai, kad sandorio dėl ginčo turto perleidimo sudarymo metu teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turtas asmenine nuosavybe pripažįstamas vien tik turtÄ Ä¯gijus iÅ¡ asmeninių lėšų ir vieno sutuoktinio vardu, o turto perleidimo sandoryje konkrečios nuostatos dėl to, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama, teismas laikė, jog ieÅ¡kovė, siekdama paneigti turto bendrumo prezumpcijÄ , turėjo įrodyti turtÄ Ä¯sigijus iÅ¡ asmeninių lėšų ir savo vardu.

Ä® bylÄ pateiktos butų pirkimo–pardavimo sutartys patvirtina, kad ieÅ¡kovė pirmiausia pardavė butÄ (duomenys neskelbtini), už jį gavo 41800 Lt. IÅ¡ sutartyse nurodytų notarinių registrų numerių matyti, kad tik pardavusi nurodytÄ butÄ , ieÅ¡kovė sudarė kitÄ pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ buvo įsigytas butas (duomenys neskelbtini), už šį butÄ ieÅ¡kovė sumokėjo 42800 Lt. IÅ¡ Å¡ių nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieÅ¡kovė, pirkdama butÄ (duomenys neskelbtini), turėjo panaudoti ne tik lėšas, gautas realizavus jai asmenine nuosavybe priklausiusį turtÄ .

IeÅ¡kovė pardavė iki santuokos įgytÄ butÄ (duomenys neskelbtini), kurį įgijo bendromis su atsakovu lėšomis. Teismo vertinimu, Å¡io buto įsigijimui buvo panaudotos ir bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančios lėšos. Pripažinimas, kad ginčo turtas yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė, prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ginčo butÄ teismas padalino lygiomis dalimis, ieÅ¡kovei ir atsakovui priteisiant po ½ dalį buto natÅ«ra, nes bÅ«tent toks padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, kiti padalijimo bÅ«dai gali bÅ«ti naudojami tik esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natÅ«ra nepriimtinumÄ ar negalimumÄ .

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl transporto priemonių padalijimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai IeÅ¡kovė B. M. D. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 7-11) praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-02-14 sprendimÄ ir ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti pilnai. Apeliacinį skundÄ apeliantė grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog atsakovo nusikalstamais veiksmais, kurie tęsėsi ilgÄ laiko tarpÄ , apeliantė patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, itin stiprų dvasinį sukrėtimÄ , pažeminimÄ ir baimę dėl savo gyvybės. Ji buvo atsakovo bauginama sistemingai, ilgai gyveno ir vis dar gyvena pastovioje baimėje.

Atsakovas ne kartÄ yra grasinęs jai fiziniu susidorojimu, realiai naudojęs fizinį smurtÄ . Todėl teismas, nustatęs, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės teisingai konstatavo, jog apeliantės reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti tenkintinas, tačiau teismo argumentai dėl neturinės žalos dydžio neatitinka bylos duomenų, teismas nepagrįstai neturinės žalos dydį sumažino iki 3000 Lt. Atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus; į ilgalaikio smurto pobÅ«dį apeliantės reikalavimas priteisti 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti pilnai atitiko CK 1.5 str.

įtvirtintus principus.

2. Teismo iÅ¡vados dėl nekilojamojo turto – buto teisinio režimo grubiai pažeidžia įrodymų vertinimo taisyklės, bei CPK 197 straipsnio 2 dalį. IÅ¡ teismui pateiktų oficialių raÅ¡ytinių įrodymų ir kitų įrodymų, pačios turto prigimties ir pobÅ«džio matyti, kad nekilnojamasis turtas - butas (duomenys neskelbtini), santuokoje įgytas už apeliantės asmeniÅ¡kai įgytas pinigines lėšas, todėl privalėjo bÅ«ti pripažintas asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe. Apeliantė, aukščiau nurodytÄ turtÄ Ä¯registruodama vieÅ¡ame registre savo vardu, aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , jog ginčo nekilnojamasis turtas yra jos asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).

Byloje teismas rėmėsi atsakovo paaiÅ¡kinimais bei liudytojo parodymais, paneigdamas jais raÅ¡ytiniuose dokumentuose įtvirtintas aplinkybes. Notaro patvirtinta sutartis pripažįstama įrodymu, turinčiu didesnę raÅ¡ytinę galiÄ , nei minėti parodymai. Teismas pasirėmė atsakovo paaiÅ¡kinimu, kad jam 1993-03-12 sutartimi perleidžiant turtÄ už 147398 talonus, pinigai nebuvo perduoti, nors sutartyje yra patvirtintas pinigų gavimo faktas. Be to teismas laikė, kad sudarant mainų sutartis turėjo bÅ«ti sumokėtas vertės skirtumas, nes taip atrodo labiau įtikinama, nors mainų sutarties 3 p. aiÅ¡kiai nurodoma, kad keitimas vykdomas be priemokos.3.

Teismas padalino ginčo turtÄ natÅ«ra, nors akivaizdu, jog turto padalijimas natÅ«ra nėra galimas ne tik dėl Å¡io buto teisinio statuso, bet ir dėl to, kad gyvenimas su atsakovu viename bÅ«ste yra absoliučiai nesaugus ir pavojingas apeliantės sveikatai ir gyvybei. Teismas priteisdamas atsakovui ½ buto dalį, ne tik netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias asmeninės nuosavybės teisės turto rėžimÄ , bet ir suteikdamas teisę atsakovui bÅ«ti turto bendraturčiu ir kartu teisę gyventi Å¡iame bute, netinkamai įvertino eilę bylos duomenų, iÅ¡ kurių matyti, kad gyventi su atsakovu viename bÅ«ste apeliantė negali dėl jo smurtavimo.

Atsakovas A. D. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (2 t. b. l. 20-26) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Å¡alių santuoka egzistavo tik formaliai, todėl pats santuokos nutraukimas nesukrėtė ieÅ¡kovei didelio Å¡oko ar neigiamų iÅ¡gyvenimų. IeÅ¡kovė teikdama ieÅ¡kinį nurodė nepagrįstai didelį neturtinės žalos kompensacijos dydį, kurio neįrodė bylos nagrinėjimo metu. Be to, bylos nagrinėjimo metu pačios apeliantės pageidavimu teismas skyrė trijų mėnesių terminÄ sutuoktiniams susitaikyti ir bandyti iÅ¡saugoti Å¡eimÄ .

Teismas laikėsi suformuotos teismų praktikos nustatinėjant priteistinos neturtinės žalos dydį ir atsižvelgė į žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Santuokos nutraukimo metu priteistina žala yra sietina su santuokos nutraukimu dėl kito sutuoktinio kaltės, todėl apeliantės teiginiai, jog turi bÅ«ti atlyginta nusikalstamai padaryta žala yra nepagrįsti. Nusikalstamos veikos metu padarytos žalos atlyginimas yra savarankiÅ¡ka teisė, kuri nėra spręstina santuokos nutraukimo metu kiek tai nėra susiję su santuokos nutraukimo pagrindu.

Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovės argumentais, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kaip atsakovas paaiÅ¡kino ir procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, dar iki santuokos sudarymo su ieÅ¡kove kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį kaip sutuoktinių pora. Teismas pagrįstai nustatė, jog minėtas butas buvo įgytas santuokos metu, panaudojant abiejų sutuoktinių lėšas, pardavus ar kitu pagrindu perleidus iki santuokos sudarymo įgytÄ turtÄ .

Teismas tinkamai aiÅ¡kino teisės normas, iÅ¡samiai ir motyvuotai iÅ¡nagrinėjo klausimÄ dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bei vadovavosi suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuoseklia praktika, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių turto padalijimas natÅ«ra bÅ«tų negalimas. Butas yra dalus ir tinkamas naudotis dviems asmenims turint pakankamai asmeninės privačios erdvės. Tik turto padalijimas natÅ«ra labiausiai atitinka savininko teises, todėl kiti turto dalijimo bÅ«dai taikomi tik esant kliÅ«tims turtÄ padalinti natÅ«ra. Teismas tinkamai įvertino buto dalumo klausimÄ , atsižvelgė į sutuoktinių sveikatos bÅ«klę, turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes, todėl nėra pagrindo Å¡ioje dalyje keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. IeÅ¡kovė apeliacinės instancijos teismui 2013-06-25 pateikė Kauno apylinkės teismo 2013-06-16 nuosprendį atsakovo atžvilgiu, prašė jį prijungti kaip reikÅ¡mingÄ Ä¯rodymÄ nustatant sutuoktinio kaltę bei padalijant santuokoje įgytÄ turtÄ .CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas.

Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau Å¡is draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Ieškovės pateiktas naujas rašytinis įrodymas - 2013-06-16 nuosprendis nėra įsiteisėjęs, priimtas po apeliacinio skundo padavimo, sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės apeliacine tvarka neapskųsta, įsiteisėjusi.

Ginčo butas skundžiamu sprendimu padalintas lygiomis dalimis natÅ«ra atsakovo reikalavimu, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė nesiÅ«lė kitokio ginčo buto padalijimo bÅ«do, todėl neįsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu atsakovui nustatytas draudimas prisiartinti prie nukentėjusiosios neturi įtakos sprendžiant bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo klausimÄ , apeliacinis skundas Å¡iomis aplinkybėmis negrindžiamas. Å io įrodymo priėmimas ir vertinimas reikÅ¡tų apeliacinio skundo pakeitimÄ (papildymÄ ), o vertinimas – išėjimÄ už apeliacinio skundo ribų.

Esant Å¡ioms aplinkybėms atsisakytina priimti naujus įrodymus. Dėl neturtinės žalos dydžioApeliantė nesutinka su jai priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumÄ ir visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, jog žala padaryta atsakovo nusikalstamais veiksmais, kurie tęsėsi ilgÄ laiko tarpÄ .CK 3.70 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis turi teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos iÅ¡irimo sutuoktinio neturtinės žalos atlyginimo.

IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti jai iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ , patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertindama 10 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, o praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis nėra pakankamai pagrįstas, proporcingas ir adekvatus, šį ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkino iÅ¡ dalies – 3 000 Lt. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalÄ padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, taip pat sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimÄ , tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalÄ , t. y. dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , fizinį skausmÄ , neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimÄ , teismas jÄ turi įvertinti ir priteisti tokiÄ neturtinės žalos kompensacijÄ , kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobÅ«džio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).           IeÅ¡kovė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo grindė Kauno apylinkės teismo 2008-06-18 baudžiamuoju įsakymu nustatytomis aplinkybėmis, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, nurodė, kad dėl nuolatinio atsakovo fizinio smurto patyrė stresÄ bei iÅ¡gyvenimus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas dėl 2007-12-27 grasinimo nužudyti ieÅ¡kovę buvo nubaustas 1430 Lt bauda. Dėl 2012-05-11 įvykio, kurio metu atsakovei padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas iÅ¡kelta baudžiamoji byla Nr.1-1040-720/2013.

IeÅ¡kovė dėl patirtų sužalojimų 2012-05-11 įvykio metu turi galimybę prisiteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ baudžiamojoje byloje baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovui kaip gaunančio senatvės pensijÄ asmens, dėl amžiaus galimybės gauti didesnes pajamas ir atlyginti didesnę sumÄ yra apsunkintos. IeÅ¡kovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ji nuo 2008 m. paliko atsakovÄ ir bendro Å«kio neveda, todėl santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi seniai.

Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamu sprendimu priteistas neturtinės žalos dydis nėra aiÅ¡kiai neproporcingas pasekmėms ar prieÅ¡tarauja CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems principams, todėl padidinti priteistÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo. (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CPK 183, 185 straipsniai). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti turtÄ asmenine nuosavybeApeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, reglamentuojančias asmeninės nuosavybės teisės turto rėžimÄ , pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes nesirėmė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčiu oficialiuoju raÅ¡ytiniu įrodymu - Notaro patvirtinta sutartimi.Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes.           Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Ä®rodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumÄ teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumÄ , detalumÄ ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ginčo buto (duomenys neskelbtini), įgyto po santuokos sudarymo, ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe, nes apeliantė nepaneigė CK 3. 88 str. 2 d. prezumpcijos dėl sutuoktinių turto bendrumo.Nustatydamas bendrÄ ir asmeninį turtÄ teismas vadovaujasi CK 3.87-3.91 straipsniais.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktinių turto registracija vieÅ¡ame registre atlieka tik teisių iÅ¡vieÅ¡inimo, bet ne teises nustatančiÄ funkcijÄ , todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl Å¡ios priežasties teismas, kilus ginčui tarp sutuoktinių, turi vadovautis ne tik vieÅ¡o registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti Å¡ių duomenų tikrumÄ (patikimumÄ ) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis.Apeliantės teiginiai dėl oficialių raÅ¡ytinių įrodymų didesnės įrodomosios galios nepakankami, nes aiÅ¡kinami atsietai, neatsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, visumÄ Ä¯rodymų.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, susiję su aplinkybių, sudarančių pagrindÄ pripažinti ginčo butÄ ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe, nustatymu, nepagrįsti. IÅ¡ Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytos pozicijos bei paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismo posėdžiuose matyti, kad ieÅ¡kovė, įrodinėdama ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl ginčo buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe, šį reikalavimÄ grindžia jos įgyto asmeninėn nuosavybėn 2 kambarių buto (duomenys neskelbtini), 1992-11-06 mainų sutarties pagrindu, pardavimo faktu bei kito – ginčo buto įsigijimo bei įregistravimo jos vardu pagal 1997 m. gegužės 23 d. sutartį.

Atsakovas nesutikdamas su ieÅ¡kovės reikalavimu, atsikirtimus grindžia įrodinėdamas aplinkybes, susijusias su ginčo buto įgijimu bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2 kambarių butÄ Ä¯gijo 1992-11-06 mainų sutarties pagrindu, o VÄ® nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas turėjo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypÄ su jame esančiais statiniais (duomenys neskelbtini), iki santuokos sudarymo, todėl pagal CK 3. 89 str. 1 d. preziumuojama, kiekvieno jų turėta asmeninė nuosavybė.

Atsakovas po santuokos sudarymo pagal 1993-03-12 pardavimo sutartį perleido jam priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ tam pačiam asmeniui F. G. (ieÅ¡kovė pagal mainų sutartį), kuris apklaustas liudytoju byloje ir paaiÅ¡kino aplinkybes, dėl ieÅ¡kovės ir atsakovo asmeninio nekilnojamojo turto perleidimo. Nei 1992-11-06 mainų sutarties pagrindu ieÅ¡kovės įgytas butas asmeninėn nuosavybėn iki santuokos sudarymo, nei atsakovo asmeninės nuosavybės teise priklausiusio nekilnojamojo turto 1993-03-12 perleidimas jau po Å¡alių santuokos sudarymo, nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku.

Atsakovo pasirinkta pozicija dėl ginčo buto, įgyto Å¡alių santuokos metu (1997 m. gegužės 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu) tik patvirtina aplinkybę, kad kito sutuoktinio valia buvo įgyti turtÄ bendrojon jungtinėn nuosavybėn. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad notaro patvirtintos sutartys yra oficialÅ«s raÅ¡ytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d.). Tačiau tiek mainų sutarties 3 punkto sÄ lyga, kad keitimas vykdomas be priemokos, o 1993 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartyje - kad atsakovas perleido tam pačiam asmeniui F.

G. turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ už 147398 talonus, sutartyje patvirtinus pinigų gavimo faktÄ , nurodyta iÅ¡ pačių sandorio Å¡alių žodžiais suteiktos informacijos, notaro netikrinta. Apeliantė teigdama, kad pagal 1993 m. kovo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas gavo pinigus, nenurodė aplinkybių bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovas už parduotÄ jo asmeninį turtÄ gautus pinigus panaudojimo ne Å¡eimos interesais. Pagal CK 3. 89 straipsnio 7 punkto nuostatas, asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti tÄ turtÄ jo asmeninėn nuosavybėn. Todėl nagrinėjamos bylos kontekste sprendžiant Å¡alių ginÄÄ Â dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti butÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe, ieÅ¡kovės pareiga įrodyti, kad perkant ginčo butÄ kaip perkamÄ jos asmeninėn nuosavybėn, jos valia turėjo bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kta ir Å¡i aplinkybė turi bÅ«ti įrodyta CK 3. 89 straipsnio 2 dalyje leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

IÅ¡ byloje esančių duomenų negalima spręsti, kad ginčo butas įgytas panaudojant ieÅ¡kovės asmenines lėšas, Å¡alys turtÄ valdė bendrai, mokėjo mokesčius, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ginčo butas įgytas už ieÅ¡kovės asmenines lėšas. IeÅ¡kovė byloje nepateikė jokio raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio atsakovo sutikimÄ Ä¯gyti ginčo butÄ jos asmeninėn nuosavybėn. Atsakovo procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstyta pozicija bei jo paaiÅ¡kinimai teisme aiÅ¡kiai patvirtina, kad tokio sutikimo atsakovas nebuvo davęs. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad 2 kambarių butas (duomenys neskelbtini), buvo įgytas tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo lėšomis išėjo už ieÅ¡kinio reikalavimų ribų, nes kaip minėta Å¡is turtas nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau Å¡is pažeidimas neturi įtakos galutiniam bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui ir nepaneigia iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė reikalavimo dėl ginčo buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe neįrodė ir CK 3. 88 straipsnio 2 dalies prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 str.).Dėl turto padalijimo natÅ«raPirmosios instancijos teismas padalijo Å¡alims natÅ«ra kilnojamuosius daiktus (automobilius) bei tenkindamas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ padalijo ginčo butÄ natÅ«ra - po ½ dalį kiekvieno asmeninėn nuosavybėn. Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl nustatytos dalintino ginčo buto vidutinės rinkos kainos - 94000 Lt pagal VÄ® Registrų centro duomenis.Turtas padalijamas lygiomis dalimis, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis).

Padalijamas turi bÅ«ti tiek turto aktyvas, tiek ir pasyvas. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo bÅ«dÄ ir padalijant turtÄ natÅ«ra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

                        Apeliantė nesutiko iš esmės su ginčo buto padalijimu, nurodė, kad toks padalijimo būdas pažeidžia ieškovės interesus, nes dėl konfliktinių santykių su atsakovu, jo smurtavimo, nėra galimybės gyventi bendrai bute. Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė virÅ¡ija jo dalį iÅ¡ bendro turto, tai teismas priteisia iÅ¡ Å¡io sutuoktinio kompensacijÄ kitam sutuoktiniui (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas nustatė sutuoktinių turto lygias dalis ir padalino po ½ dalį viso bendro santuokinio turto. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl turto padalijimo lygiomis dalimis bei buto padalijimo natÅ«ra lygiomis dalimis bÅ«do. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje, aiÅ¡kinant ir taikant CK 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo bÅ«dų parinkimo, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad turto padalijimo natÅ«ra principas yra prioritetinis, nes Å¡is padalijimo bÅ«das labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis R.

A. v. R. A. byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis A. B. v. A. B. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008; kt.). Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Tam tikrais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje V.

B. v. V. A. B., bylos Nr. 3K-3-139/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis V. R. v. R. R. byloje Nr. 3K-3-523/2008).          Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodyti kriterijai nėra pakankami spręsti dėl nukrypimo nuo lygių dalių principo bei kitokio padalijimo bÅ«do (kaip kompensacijos iÅ¡mokėjimas), kadangi ginčo butas yra 3 kambarių, dalus, byloje nustatyta rinkos vertė – 94000 Lt - didelė, Å¡alys kito nekilnojamojo turto neturi, todėl priteisus vienam iÅ¡ sutuoktinių ginčo butÄ natÅ«ra, įpareigojant kitam sutuoktiniui iÅ¡mokėti piniginę kompensacijÄ , toks bÅ«das bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas bei pažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyrÄ .

Pažymėtina, kad Å¡alys laisvos spręsti kaip toliau disponuoti bendrÄ ja daline nuosavybe. Be to ieÅ¡kovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nesiÅ«lė kitokio ginčo buto padalijimo bÅ«do. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių bylÄ nagrinėjęs teismas turėjo bÅ«ti aktyvus dėl reikalavimų, susijusių su turto padalijimu, ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsižvelgdama į Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų apeliacine tvarka pakeisti ar panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ Â nėra, ir apeliacinį skundÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.Apeliantė 2013-03-15 nutartimi iÅ¡ dalies atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundÄ , todėl atmetus apeliacinį skundÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei nepriteistinos (2 t. b. l. 14) (CPK 96 str. 2 d.).Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriais teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

            Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ Â Â Â Â Â Â Teisėjos                                                     AuÅ¡ra Baubienė              Nijolia Indreikienė Albina Rimdeikaitė