f2fcdde7-29fd-4af3-98b0-d7fcee785cd4 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-4005-562/2011(Proceso Nr. 3-61-3-02155-2011-0)Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. C. skundÄ atsakovui LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriui – kalėjimui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, n u s t a t ė :PareiÅ¡kėjas R.

C. skunde praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K) 6856.51 Lt neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2007 – 2008 metus. Nurodo, kad dėl 2007-2008 metais taikyto priedų ir priemokų ribojimo jam nebuvo iÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad valstybės tarnautojas turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytÄ darbo užmokestį.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 1 ir 2 dalyse (2002-04-23 redakcija) buvo nustatyta, jog valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2007-06-07 redakcija) į valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumÄ , kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, nebuvo įskaitomas priedas už tarnybos staÅ¾Ä . Tačiau priedų ir priemokų ribojimas iÅ¡liko.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime nustatė, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 ir 2007-06-07 redakcijos) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Be kita ko, Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat nurodė, kad „<...> pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, butų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai“.

Pažymėjo, kad nei Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. (2002-04-23 redakcija), nei kituose Å¡io įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija), kuriame nustatyta valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarka taikoma ir statutiniams valstybės tarnautojams, straipsniuose (jų dalyse) nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima atlyginti už darbÄ pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ .

Taigi, dėl tokių nuostatų nebuvimo Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija) atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Pagal KonstitucijÄ inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog teisės spraga, visuomet reiÅ¡kia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiÅ¡kai sureguliuoti yra, o tas teisinis reguliavimas, paisant iÅ¡ Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieÅ¡taringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi bÅ«ti nustatytas bÅ«tent tame teisės akte (bÅ«tent toje jo dalyje), nes to reikalaujama kuriame nors aukÅ¡tesnės galios teisės akte, inter alia pačioje Konstitucijoje (Konstitucinio Teismo 2006-08-08, 2008-11-05 sprendimai, 2009-03-02, 2009-06-22 nutarimai).

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ kuris negali bÅ«ti ginčijamas.

Iki Å¡io momento tikrasis teisinis santykis dar nėra galutinai susiformavęs, o teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs bÅ«tino įvykdymo stabilumo. Sprendimo įvykdymas yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta. Todėl iki to momento, kol teisė pareikÅ¡ti reikalavimÄ teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojui atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra įvykdytas sprendimas Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo tvarkÄ reglamentuojančiame Valstybės tarnybos įstatymo 16 str. 1 d. 2 p. įtvirtinta nuostata, kad valstybės tarnautojai turi teisę gauti įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytÄ darbo užmokestį. Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas.

Tokiu bÅ«du valstybės tarnautojai gali pareikÅ¡ti reikalavimus dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo per Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendrÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi Valstybės tarnybos įstatyme nereglamentuotas terminas, per kurį valstybės tarnautojas gali pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo. Tokiu bÅ«du, Konstituciniam teismui konstatavus minėtų teisės normų prieÅ¡taravimÄ pagrindiniam Å¡alies įstatymui, atsirado teisinė galimybė atgauti neiÅ¡mokėtÄ atlyginimo dalį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija taip pat yra konstatavusi, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A661-1735/2010) (b. l. 1-3).PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jai praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Pateiktame atsiliepime atsakovas LukiÅ¡kių TI-K su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad neiÅ¡mokėdama pareiÅ¡kėjo nurodytos darbo užmokesčio dalies vykdė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, todėl elgėsi pagrįstai ir teisėtai. LukiÅ¡kių TI-K neturi teisės spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumÄ ar tinkamumÄ . Teisės akto nustatytas ribojimas buvo vykdomas pagrįstai, todėl LukiÅ¡kių TI-K nėra atsakinga dėl to, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡mokėta dalis priedų (b. l. 11).Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad pagal Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 2 d. statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Å io įstatymo 23 str. 2 d. buvo nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Ä®statymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus „Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias, Å¡iuo atveju taikė atsakovas, apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pripažintas prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento (LVAT 2003-06-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A5-264/2003). Konstitucijos 102 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Pagal Konstitucijos 7 str. negalioja joks įstatymas ar kitas aktas, prieÅ¡ingas Konstitucijai. Tačiau Konstitucijos 7 str. nuostata turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma sistemiÅ¡kai su kitomis Konstitucijos nuostatomis, įtvirtinančiomis teisės aktų konstitucingumo kontrolę bei Konstitucinio Teismo nutarimų teisinę galiÄ . Remiantis Konstitucijos 6 str. 1 d., Konstitucija yra vientisas aktas. Konstitucijos 102 str. ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas iÅ¡imtinę teisę spręsti, ar įstatymas ir kiti teisės aktai neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, suteikia Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui.

Jokia kita valstybės institucija spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ nėra įgaliota. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimai klausimais, kuriuos Konstitucija priskiria jo kompetencijai, yra galutiniai ir neskundžiami (Konstitucijos 107 str. 2 d.). Todėl daro iÅ¡vadÄ , kad kol nustatyta tvarka nebuvo nustatyta ir pripažinta, kad Ä®statymo 23 str. 2 d. nuostata, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, jo nuostatos buvo teisėtos ir valstybės institucijos privalėjo vykdyti įstatymo reikalavimus, mokėdamas priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams.

Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek pareigūnams, tiek valstybės valdžios institucijoms. Teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija, kuri reiškia, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog Lukiškių TI-K, skaičiuojant ir išmokant darbo užmokestį pareiškėjui, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Taip pat nurodo, kad teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimus, atsižvelgiant į tai, kad jis praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2008 m. bei tai, kad skundas teismui pateiktas 2010-06-21, praÅ¡o, vadovaujantis DK 27 str. nuostatomis, daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 14-17).Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.              Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui R. C. dirbant LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, laikotarpiu nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn. apskaičiuojant priedus bei priemokas buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį, ir dėl to jam nebuvo iÅ¡mokėta 6856.51 Lt priedų ir priemokų (b. l. 8).

Nagrinėjamu atveju darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas jai buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį. Įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 (už tarnybos staÅ¾Ä ) ir 5 (vienkartinis) punktuose nustatyti priedai. Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtÄ Valstybės tarnybos 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumÄ neįskaitomas Å¡is priedas bei 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 konstatavo, jog vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto apribojimo taikymo. Kolegija taip pat pabrėžė, kad pažeista teisė teismo turi bÅ«ti ginama, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai, ir toliau bÅ«tų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t.y. bÅ«tų vykdomi Konstitucijai prieÅ¡taraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali bÅ«ti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 ir 2010 m. birželio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010 yra konstatavusios, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.

Todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti kad įstatymo nuostatos ribojant pareiÅ¡kėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo (2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), o Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje. Sprendimas dėl pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Konstitucinio teismo nutarimas priimtas 2009 m. gruodžio 11 d. (paskelbtas 2009 m. gruodžio 15 d. Valstybės žinios, 2009-12-15, Nr. 148-6632), todėl yra iÅ¡likusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo Å¡alių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę. Nagrinėjamu atveju duomenų, patvirtinančių, jog pareiÅ¡kėjui buvo kompensuota kitu bÅ«du už atliktÄ darbÄ , nėra pateikta.

Pažymėtina, kad ginčo dėl priteistinos sumos dydžio nėra, tačiau Kalėjimų departamentas praÅ¡o daliai pareiÅ¡kėjos reikalavimų taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ .LR DK 27 str. 5 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senačiai taikomos Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso nuostatos, jeigu Å¡iame Kodekse ir kituose darbo įstatymuose nėra specialių ieÅ¡kinio senaties taikymo nuostatų. . LR CK 1.127 straipsnis numato, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismo praktikoje” 7.1 p.). Darbo teisinių santykių pobÅ«dis ir specialusis imperatyvusis teisinis reguliavimas lemia tai, kad nagrinėjamu atveju subjektyvusis ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios nustatymo kriterijus sutampa su objektyviuoju kriterijumi.      PareiÅ¡kėjas R.

C., kurio praÅ¡oma priteisti nepriemokų suma susidarė už laikotarpį nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., į teismÄ su skundu kreipėsi 2010-07-13. Atsižvelgiant į kalėjimų departamento reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį ir DK 27 str. nuostatÄ , kad bendras ieÅ¡kinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, taip pat LR civilinio kodekso I knygos VII skyriaus nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovės priteistina suma mažintina 2269.13 Lt sumai (2007 m. sausio mėn.-332.78 Lt; 2007m.vasario mėn.-297.02 Lt; 2007m.kovo mėn.-267.07 Lt; 2007m.balandžio mėn.549.32 Lt 2007 m. gegužės mėn.-376.13 Lt; 2007m.birželio mėn.-446.81 Lt).

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡oma priteisti neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalį, nevirÅ¡ija imperatyvaus DK 298 nustatyto termino. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo reikalavimai tenkintini iÅ¡ dalies, priteisiant ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 4587.38 Lt neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio. Vertinant atsakovo praÅ¡ymÄ atidėti sprendimo vykdymÄ , pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar iÅ¡dėstymo instituto taikymo iÅ¡imtinumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas, praÅ¡ydamas atidėti teismo sprendimo vykdymÄ metams dėl lėšų stygiaus, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog sprendimo vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju iÅ¡ tiesų yra bÅ«tinas, teismas sprendžia, jog tenkinti Å¡io atsakovo praÅ¡ymo nėra pagrindo (2011-09-15 nutartis adm. byloje Nr. A-261-3291/2011, 2011-08-05 nutartis adm. byloje Nr. AS-146-236/2011, 2011-11-18 nutartis adm. byloje Nr. A-575-1916/2011). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo priteisti jam bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Byloje pateikta 2010-05-27 sutartis dėl teisinės pagalbos Nr. 18/2010 (b. l.

6) bei mokėjimo nurodymas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. nustato, kad Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies turėtas iÅ¡laidas, kurias remiantis to paties straipsnio 2 d. sudaro iÅ¡laidos dėl skundo suraÅ¡ymo ir padavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo patirtos iÅ¡laidos pagrįstos, nevirÅ¡ija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėje byloje priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2 punktu nustatyto maksimalaus teisinės paslaugos įkainojimo dydžio, todėl iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo priteistinos pareiÅ¡kėjai 79 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidos (ABTÄ® 44 str.1d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 4 p., 127 str., 129 str.,                                              n u s p r e n d ž i a :pareiÅ¡kėjo R.

C. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti R. C. iÅ¡ atsakovo LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus kalėjimo 4587.38 Lt (keturis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt septynis Lr 38 ct) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio bei 79 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Priteista neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma nurodyta neiÅ¡skaičiavus fizinių asmenų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų, kurie turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuoti sprendimo vykdymo eigoje.         Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

       Teisėja                                                                                           Rosita Patackienė