2019-05-08 Nr. AB-10884-3-61-3-00732-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-296-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00732-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. V. 2019 m. vasario 19 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Be to, pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-211 „Dėl Teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. 1R-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas) teisėtumo ištyrimo ir sustabdyti Įsakymo galiojimą, kol bus ištirta šio ginčo byla.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. kovo 12 d. pašalinti skundo trūkumus – pateikti teismui individualizuotą skundą, kuriame būtų aiškiai ir išsamiai paaiškinta, kuo būtent pareiškėjui pasireiškė neturtinė žala, konkretizuotas ir individualizuotas patirtos neturtinės žalos pobūdis, įvardinta, kas ir kokius neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą, atliko pareiškėjo atžvilgiu.

2019 m. kovo 4 d. pareiškėjas išsiuntė teismui skundą (trūkumų šalinimą), kuriame nurodė, jog nesutinka su teismo nustatytais jo skundo trūkumais ir prašo priimti jo pirminį skundą.

II

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Teismas pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nors pareiškėjas per nustatytą terminą pateikė teismui naują skundą (trūkumų šalinimą), tačiau, teismo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų jis nepašalino. Pareiškėjas tik nurodė, kad žala pasireiškė depresija, badavimu, nemiga, galvos skausmu, tačiau nepatikslino ir aiškiai neparašė, kada, kas ir kokius konkrečius neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą, atliko pareiškėjo atžvilgiu.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nustatytu terminu skundo trūkumų nepašalino, todėl jo skundas laikomas nepaduotu. Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde (b. l. 26–27) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. sausio 22 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą išnagrinėti pareiškėjo skundą.

Atskirąjį skunda grindžia iš esmės šiais argumentais:

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo skundas nėra individualizuotas. Pažymi, kad pareiškėjo skunde yra nurodyti tik jo duomenys, apie kitus asmenis nėra kalbama, todėl teismo išvada, kad skundas nėra individualizuotas neatitinka tiesos.

Teismo sprendimai turi būti pagrįsti teisiniais argumentais. Teismas nenurodė, koks teisės aktas draudžia rašyti skundą ant iš anksto parengtos formos. Pažymi, kad nors teismas iš pareiškėjo reikalauja pateikti individualizuotą skundą, pats naudojasi šablonais ir kablelio tikslumu pakartoja kitose bylose pateiktus išaiškinimus (pvz., administracinė byla Nr. I-2187-473/2019; administracinė byla Nr. I-2190-809/2019). Teismas, nurodydamas jog skundas nėra aiškus, privalėjo pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame būtų įtvirtinti skundo aiškumo kriterijai. Atsižvelgiant į tai, kad teismas to nepadarė, pareiškėjas nurodo, kad ši išvada taip pat nėra pagrįsta teisiniais argumentais.

Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pareiškėjas teigia, kad pateiktame skunde yra aiškus ieškinio dalykas, pagrindas, reikalavimai ir t. t. Nurodo, kad teismas galėjo skirti žodinį posėdį ir išsiaiškinti visus kilusius neaiškumus. Įrodymų pakankamumo, teisinių argumentų, motyvų ir kiti klausimai yra sprendžiami teisminio nagrinėjimo metu, todėl skundo priėmimo stadijoje negalėjo būti nagrinėjami.

Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė analogišką skundą administracinėje byloje Nr. I-2187-473/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00440-2019-3).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties, kuria pareiškėjo S. V. skundas laikytas nepaduotu pareiškėjui per nustatytą terminą nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikė pareiškėjo skundą nepaduotu, nes nustatė, kad pareiškėjas nepašalino teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus, be kita ko, ir konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data (2 d. 6 p.); aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (2 d. 7 p.). ABTĮ 25 straipsnyje yra nurodyti skundo priedai, kuriuos privaloma pateikti kartu su skundu. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Taigi vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).

Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartyje pateiktu vertinimu, kad pareiškėjo paduotas pirminis skundas neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų, nes skundas nebuvo individualizuotas (pareiškėjas nenurodė, kokiu konkrečiai būdu ir kokiomis konkrečiomis aplinkybėmis buvo pažeistos jo teisės ir kaip tai susiję su ginčijamu teisės aktu). Taigi pareiškėjui teisėtai ir pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti administracinę bylą. Iš pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutarties matyti, kad teismas aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjui, kokie yra jo skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. 2019 m. kovo 4 d. pareiškėjas pateikė skundą, kuriame teigė, jog nesutinka su teismo išvada, kad skundas turi trūkumų, taip pat papildomai nurodė, kad žala pasireiškė depresija, badavimu, nemiga, galvos skausmu, tačiau nepatikslino ir aiškiai nenurodė, kada, kas ir kokius konkrečius neteisėtus veiksmus, sukėlusius žalą, atliko pareiškėjo atžvilgiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateikto skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartyje nurodytų esminių skundo trūkumų, kurių nepašalinus teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, t. y., pareiškėjas neindividualizavo savo skundo ir nenurodė aplinkybių, kaip konkrečiai pasireiškė jo teisių pažeidimas. Pažymėtina, kad negalima situacija, kai skundas, paduotas su trūkumais, yra priimamas, iškeliama byla ir nagrinėjama iš esmės, įtraukiant į procesą kitus asmenis, eikvojant teismo ir proceso dalyvių laiką bei lėšas.

Kadangi pareiškėjas pirmosios instancijos teismo nurodytu terminu teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalino, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pareiškėjas atskirajame skundu teigia, jog analogiški reikalavimai kitose bylose buvo priimti ir nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjo minimoje administracinėje byloje I-2187-473/2019 asmens skundas buvo priimtas ir išnagrinėtas, tačiau pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytu sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2187-473/2019, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija, apibendrindama nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, susijusias su pirmosios instancijos teismo išvados laikyti nepaduotu pareiškėjo skundą ir nutarčiai įsiteisėjus jį grąžinti pareiškėjui, pagrįstumu ir teisėtumu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. V. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė