f2fb0094-2522-48ab-b3a6-24efb7edbe07 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

(S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 22 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Igoris Kasimovas, sekretoriaujant Vasarei KaÅ¡inskei, dalyvaujant ieÅ¡kovui A. K. ir jo atstovui advokatui Romualdui Vitkui, atsakovo atstovui RamÅ«nui Valatkai, trečiojo asmens atstovei Agnei VirÅ¡ilaitei,             vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. K. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo už neteisėtÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų ir neteisėtÄ nuteisimÄ , trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.             Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė:

             ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 25 808,50 Eur turtinės, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-269/2013 ieÅ¡kovÄ pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ir nubaudė 48 MGL (6 240 Lt) bauda.

Vilniaus apygardos teismas pirmos instancijos nuosprendį paliko nepakeistÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį A. K., S. O. ir E. B. byloje ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jiems nutraukė. IeÅ¡kovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo nuÅ¡alintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų trims mėnesiams.

NuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo tęsiamas nurodant, kad ieÅ¡kovas įtariamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., ir bÅ«damas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriumi gali daryti naujus nusikaltimus valstybės tarnybai bei nusikaltimus, susijusius su kontrabanda. Kasacinis teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo nuÅ¡alinimo nuo pareigų terminas buvo nepateisinamai ilgas. Pažymi, kad ieÅ¡kovas nuo pareigų buvo nuÅ¡alintas ne tarnybinio patikrinimo iÅ¡vadų pagrindu ir ne darbdavio, o teismo nutartimi ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p., todėl yra pagrindas kreiptis į teismÄ dėl žalos atlyginimo už neteisėtÄ nuteisimÄ ir neteisėtÄ nuÅ¡alinimÄ nuo pareigų.

Be to, 2013 m. gruodžio 5 d. portale delfi.lt buvo išplatinta publikacija pavadinimu „Muitininkus pražudė kremai ir atviri pokalbiai telefonu“, kurioje plačiai aprašyta baudžiamoji byla, paminėtos visų pavardės ir teismo skirtos bausmės. Po šios publikacijos daug išgyvenimų patyrė ne tik ieškovas, bet ir kiti jo šeimos nariai, kadangi visi dirba kolektyvuose, o vienas sūnus tarnauja Pasienio apsaugos tarnyboje, todėl visi šie įvykiai turėjo įtakos ir jo tarnyboje. Nušalinimo nuo pareigų laikas buvo pakankamai ilgas ir nemotyvuotas, pareikšti įtarimai ne tik trukdė įsidarbinti, bet ir bendrauti su draugais, kaimynais, pablogėjo sveikata.

AtsakovÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad neteisėti veiksmai turi bÅ«ti įrodyti ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Be to, kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir E. B. padaryto neveikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius, o A.

K. ir S. O. veiksmų - kaip E. B. kurstymu piktnaudžiauti tarnybos pareigomis. Piktnaudžiavimas yra toks pat teisės pažeidimas, už kurį nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Nors kasacinis teismas ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų įrodymų vertinimu, tačiau nekonstatavo Å¡iurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Dėl Å¡ios priežasties iÅ¡teisinamasis nuosprendis Å¡iuo atveju nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga.

Pažymi, kad nė vienoje teismo nutartyje dėl nuÅ¡alinimo nuo pareigų nėra konstatuota, kad ieÅ¡kovo laikinas nuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo neteisėtas ir nepagrįstas. Todėl kitoks vertinimas reikÅ¡tų, kad įsiteisėjusios nutartys yra neteisėtos. IeÅ¡kovas, grįsdamas neturinę žalÄ , pateikia portalo „delfi“ straipsnį apie jo galimai padarytÄ veikÄ . Tačiau straipsnio autorius remiasi Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Å i byla buvo vieÅ¡a, todėl valstybė negali atsakyti už žiniasklaidos priemonėse pateiktÄ informacijÄ iÅ¡ teismų.

IeÅ¡kovas galėjo kreiptis į minėtÄ Å¾iniasklaidos priemonę ir pareikalauti paneigti nurodytame straipsnyje apie ieÅ¡kovÄ paskleistÄ neteisingÄ informacijÄ ir/ar praÅ¡yti priteisti neturtinę žalÄ . Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas pateikė 2016 m. gegužės 19 d. sÄ skaitÄ už teisines pagalbÄ Nr. 16/05-10, kurioje nurodyta, kad iÅ¡laidos sudaro 5 000 Eur. Skiltyje „teisinių paslaugų pobÅ«dis“ nurodytos paslaugos, suteiktos baudžiamojoje byloje ir civilinėje byloje.

Todėl yra neaiÅ¡ku, kokias bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovas patyrė Å¡ioje byloje ir kokios paslaugos buvo suteiktos Å¡ioje civilinėje byloje. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Trečiasis asmuo Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu nurodo, kad, ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisinus pagal kasacinio teismo nutartį, nėra pagrindo pripažinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus neteisėtais, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas nepadarė klaidų, turėjusių esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

Nurodo, kad ieškovo teiginiai, jog nušalinimas nuo pareigų trukdė ne tik įsidarbinti, bet ir bendrauti su draugais, kaimynais, pablogėjo sveikata, yra deklaratyvūs, niekuo neparemti, ieškovas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius. Be to, paties ieškovo veiksmai lėmė tai, kad ieškovui buvo pareikšti įtarimai bei buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas. Pažymi, kad ieškovas nepateikė duomenų, pagrindžiančių, jog patyrė 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

PraÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismo posėdyje dalyvaujantys byloje asmenys palaikė atitinkamai reikalavimus ir atsikirtimus iÅ¡ esmės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-269/2013 ieÅ¡kovÄ pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 228 str. 1 d. ir nubaudė 48 MGL (6 240 Lt) bauda (b. l. 50-57). Vilniaus apygardos teismas pirmos instancijos nuosprendį paliko nepakeistÄ (b. l. 58-62).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. birželio 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį A. K., S. O. ir E. B. byloje ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukė (b. l. 11-21). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtino 2015 m. gruodžio 28 d. ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens sudarytÄ taikos sutartį, kuria Å¡alys iÅ¡sprendė visus ginčus, susijusius su A.

K. atleidimu iÅ¡ darbo pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 4 d. įsakymÄ Nr. 1P-1668 su vėlesniais pakeitimais (b. l. 43-45, 46-47). IeÅ¡kovas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo nuÅ¡alintas nuo Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus pareigų trims mėnesiams (b. l. 74-75). NuÅ¡alinimas nuo pareigų buvo tęsiamas vėlesnėmis teismo nutartimis nurodant, kad ieÅ¡kovas įtariamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 5 d., 228 str. 1 d., ir bÅ«damas Vilniaus teritorinės muitinės inspektoriumi gali daryti naujus nusikaltimus valstybės tarnybai bei nusikaltimus, susijusius su kontrabanda (b. l. 78-80, 81-82, 83-85, 86-88, 91-93, 94-95, 99-102).

Turtinės žalos dydį ieÅ¡kovas grindžia 2014-06-26 Vilniaus teritorinės muitinės pažyma apie priskaičiuotÄ darbo užmokestį už nuÅ¡alinimo laikotarpį - nuo 2011-05-11 iki 2013-02-04 (b. l. 10). IeÅ¡kovas patirtÄ neturinę žalÄ grindžia psichologine įtampa, nepatogumais, iÅ¡gyvenimais. Ä® bylÄ pateikia naujienų portalo delfi.lt 2013 m. gruodžio 5 d. iÅ¡platintÄ publikacijÄ â€žMuitininkus pražudė kremai ir atviri pokalbiai telefonu“ (b. l. 63-64). IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė Vilniaus teritorinės muitinės charakteristikÄ , kurioje ieÅ¡kovas charakterizuojamas teigiamai (b. l. 65).Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reikalavimus grindžia jo neteisėtu nuteisimu ir neteisėtu nuÅ¡alinimu nuo pareigų.Žala, padaryta teisėsaugos institucijų ar pareigÅ«nų veiksmais baudžiamojo proceso srityje atlyginama pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį.

Å ios rÅ«Å¡ies žalos atlyginimo specifika pasireiÅ¡kia tuo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija ar jos pareigÅ«nas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl Å¡ių subjektų neteisėtų veiksmų. Å i civilinės atsakomybės rÅ«Å¡is ypatinga tuo, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų ar teismo kaltės įrodinėti nereikia, kadangi valstybei deliktinė civilinė atsakomybe atsiranda nepaisant Å¡ių asmenų kaltės, jeigu nustatomos kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.247 straipsnis):

2) žala ir jos dydis (CK 6.249 - 6.250 straipsniai);

3) priežastinio ryÅ¡io buvimas tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.247 str.). Jeigu delikto sudėtyje nėra bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį negalima. Visi valstybės institucijų ir pareigÅ«nų veiksmai yra teisėti, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-04-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007).Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalÄ yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ar administracinės teisės normų.

IÅ¡ Å¡ių veiksmų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė yra civilinės teisės institutas. Tai lemia, kad civilinės atsakomybės taikymo atveju teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo vertinimas nėra tapatus tų pačių veiksmų vertinimui baudžiamosios procesinės ar administracinės teisės požiÅ«riu. Tai reiÅ¡kia, kad dėl valstybės pareigÅ«nų padarytos žalos atlyginimo specifika yra tokia, jog asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų, nebÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusiÄ Å¾alÄ atlygina visiÅ¡kai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rÅ«Å¡ies žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai ar teismas, tačiau jam tenka pareiga įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).Esminiai kriterijai, pagal kuriuos turi bÅ«ti vertinamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų teisėtumas sprendžiant dėl valstybės prievolės atlyginti žalÄ , yra suformuluoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti, t. y. iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas reiÅ¡kia asmens visiÅ¡kÄ reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas civilinėje byloje savaime konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007).

Civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra iÅ¡teisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas Å¡ių teisės Å¡akų normų nustatyta tvarka yra viena iÅ¡ aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylÄ dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas. Konstatavęs esmines reikÅ¡mingas aplinkybes civilinėje byloje teismas gali padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ negu padarytoji baudžiamojo ar administracinio proceso kontekste.

Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir tuo pagrindu, kad jų pareigÅ«nai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).Nagrinėjamoje byloje atsakovÄ atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pagrįstai argumentuoja, kad nors kasacinis teismas ir nesutiko su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų įrodymų vertinimu, tačiau nekonstatavo Å¡iurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nutartyje konstatuota, kad didelės žalos požymis yra vertinamasis, kad teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir E. B. padaryto neveikimo vertinimu kaip atitinkančiu piktnaudžiavimo veikos požymius, o A. K. ir S. O. veiksmų – kaip E. B. kurstymu piktnaudžiauti tarnybos pareigomis. Šioje nutartyje taip pat pasisakyta, jog paaiškėjus, kad E. B. taip veikė iš anksto susitaręs su A.

K. bei S. O., buvo sumenkintas Valstybinės teritorinės muitinės prestižas ir jos pareigūnų vardas. Tuo pačiu teisėjų kolegija sutiko su teismų išvadomis dėl piktnaudžiavimo, konstatavo, kad „...veikų baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo E. B. veikos baudžiamojo teisinio vertinimo, konstatavus, kad E. B. piktnaudžiavimas nepadarė didelės žalos valstybei ir nelaikytinas nusikalstama veika, keičiasi ir A. K. bei S. O. padarytų veikų, t. y. S. O. ir A. K. kurstymo piktnaudžiauti, baudžiamasis teisinis vertinimas.

Jų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.“ (b.l. 11-21). Tai iÅ¡ esmės pagrindžia ir trečiojo asmens argumentus, jog paties ieÅ¡kovo veiksmai lėmė, kad jam buvo pareikÅ¡ti įtarimai ir buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas.Tokiu atveju, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad toks iÅ¡teisinamasis nuosprendis nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga.Teismų procesiniai sprendimai dėl nuÅ¡alinimo nuo pareigų yra galiojantys ir neginčijami, nėra teisinio pagrindo jų kvestionuoti, t.y. aiÅ¡kinti aplinkybes kitaip nei konstatuota teismo įsiteisėjusiame procesiniame sprendime (b.l. 74-75, 78-88, 91-95, 99-102).

Todėl Å¡iuo atveju taip pat darytina iÅ¡vada, kad minėto iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimas reiÅ¡kia asmens reabilitavimÄ baudžiamojo proceso prasme, bet toks nuosprendis, nors ir bÅ«damas reikÅ¡minga aplinkybė, nėra pagrindas nagrinėjamoje civilinėje byloje konstatuoti, kad baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimas, kardomosios priemonės pritaikymas bei kiti su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio.Taigi nesant teismų neteisėtų veiksmų atsakovui nekyla atsakomybė dėl bÅ«tent teismų procesinių veiksmų baudžiamojoje byloje, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, siejamo su negautu atlyginimu nuÅ¡alinimo laikotarpiu, tiek neturtinės žalos, kuri taip pat turi bÅ«ti kildinama iÅ¡ neteisėtų veiksmų, atlyginimu.

Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nuÅ¡alimo metu negauto darbo užmokesčio priteisimo klausimas iÅ¡ esmės iÅ¡spręstas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-08 nutartimi: administracinėje byloje A. K. reikalavo įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti visas priklausančias pinigų sumas pagal Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 str. (reikalavimas buvo grindžiamas darbo užmokesčio priteisimu už visÄ nuÅ¡alinimo laikotarpį) ir teismas patvirtino ginčo Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį, administracinę bylÄ nutraukė (b.l. 22-45).

Tokiu atveju darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo reikalavimas dėl darbo užmokesčio už visÄ nuÅ¡alinimo laikotarpį yra iÅ¡spręstas, atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad jam padaryta turtinė žala, sietina su ieÅ¡kovo darbo užmokesčiu nuÅ¡alinimo laikotarpiu (CK 6.249 str.). Tokiu atveju, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumÄ , teisės aktų reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu nebuvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala (CK 6.245-6.248, 6.250 str., CPK 178, 179, 185 str.).Konstatavus, kad atmestini reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo (CK 6.37, 6.210 str.).Kiti byloje dalyvaujančių asmenų argumentai ir pateikti įrodymai esminės reikÅ¡mės neturi, todėl teismas jų atskirai neaptaria (CPK 3 str. 1 ir 7 d., 185 str.).IeÅ¡kinį atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina į valstybės biudžetÄ 3,36 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieÅ¡kovui nepriteistina jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93, 96 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas n u s p r e n d ž i a :             atmesti ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 3,36 Eur (tris eurus 36 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                              Igoris Kasimovas