2018-08-29 Nr. AB-14861-3-64-3-02669-2016-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1027-602/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02669-2016-8

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui A. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, UAB KRATC) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. B. 39,74 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

1.1. Pareiškėjas teigė, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, 30 straipsnio 1 dalimi, 2007 m. liepos 9 d. buvo sudaryta Koncesijos sutartis Nr. J4-831, kuria Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pareiškėjui suteikė teisę organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka bei nustatytas vietinės rinkliavos surinkėjas – pareiškėjas. Pagal Nuostatų 25 punktą pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 36 punktas nustato, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų išieško pareiškėjas.

1.2. Nurodė, kad atsakovas nėra sumokėjęs pareiškėjui 39,74 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą (butą), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Šis turto objektas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. apmokestintas 66,23 Eur suma. Atsakovas į pareiškėjo sąskaitą įmokėjo 26,49 Eur, todėl liko 39,74 Eur įsiskolinimas.

II. 2. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo A. B. pareiškėjui UAB KRATC 39,74 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

3. Teismas, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.), 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcijos, įsigaliojusios nuo 2012 m. balandžio 28 d., 32 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pažymėjo, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

4. Vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1-2 punktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pagal kurią aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.584 straipsnio 1 dalies prasme, nes vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas, todėl vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą; vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos teisės pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), taip pat Nuostatų nuostatomis, teismas nustatė, kad atsakovas A.

B. nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdos mieste, todėl tai reiškia, kad jis pagal Nuostatus laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Iš pažymos teismas taip pat nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. yra 39,74 Eur, atsakovui buvo suformuotas ir išsiųstas priminimas sumokėti vietinę rinkliavą, kuriame nurodytas susidaręs įsiskolinimas, tačiau atsakovas vietinės rinkliavos įsiskolinimo nesumokėjo.

Teismas pažymėjo, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovas nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui.

III. 5. Atsakovas A. B. apeliaciniame skunde prašo atleisti jį nuo atsakomybės šioje byloje. Nurodo, kad yra sumokėjęs pareiškėjui virš 70 Lt pagal jo nurodymus, kadangi norėjo parduoti savo buto dalį, kad neliktų skolingas aptarnaujančiai namą (butą) įmonei. Kadangi praėjo beveik 3 metai, kvito neišsaugojo. Atsisako mokėti antrą kartą. Klaipėdoje negyvena nuo 1965 m. vasario 18 d., nes nuo 1986 m. iki dabar gyvena Mažeikiuose ir už šiukšles moka reguliariai. Yra pensininkas (pensija 201,26 Eur dydžio), turi sveikatos problemų.

6. Pareiškėjas UAB KRATC atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintos redakcijos, kuri įsigaliojo nuo 2011 m. sausio 1 d. (šiuo metu galiojanti redakcija su vėlesniais pakeitimais, teisės aktai yra viešai skelbiami www.kratc.lt, www.klaipeda.lt), Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo. Remiantis Nuostatais, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, tai yra pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Pagal Nuostatus galimi du vietinės rinkliavos administravimo būdai: 1) pagal pagrindinę tikslinę nekilnojamojo turto naudojimo paskirtį ir plotą, 2) pagal deklaruojamų komunalinių atliekų kiekį. Komunalinių atliekų deklaravimo tvarka yra taikoma tik tiems atliekų turėtojams, kurie savo valią išreiškė raštu ir turi galimybę kaupti komunalines atliekas atskirai, t. y. ne viešojo naudojimo erdvėse. Kitiems asmenims rinkliava skaičiuojama pagal registre nurodytą turimo nuosavybės teise arba naudojamojo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą.

6.2. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų aišku, kad atsakovas 2/5 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, paveldėjo iš L. B., mirusios 2011 m. rugsėjo 2 d. Vadovaujantis aukščiau nurodytais faktiniais duomenimis, remiantis galiojančiais teisės aktais bei suformuota teismų praktika (nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įformintas mirusiojo turto perėjimas turto paveldėtojui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai – nuo palikimo atsiradimo dienos; palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas), atsakovas šiuo atveju apmokestintas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste, apskaičiuotą pagal jam priklausančio nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d., kadangi buvusi savininkė buvo sumokėjusi vietinę rinkliavą už visus 2011 metus.

6.3. Atsakovas dalį vietinės rinkliavos sumokėjo – 2015 m. gegužės 29 d. sumokėjo 26,49 Eur dėl to ginčo nėra. Iš viso atsakovas buvo apmokestintas 66,23 Eur suma, o dalį rinkliavos (26,49 Eur) sumokėjus, liko nesumokta 39,74 Eur suma, dėl kurios priteisimo kreiptasi į teismą. Šių faktinių aplinkybių pagrindu atsakovo argumentai, kad jis kreipėsi į teismą dėl sumokėtos sumos yra nepagrįsti.

6.4. Atsakovas nėra kreipęsis su prašymu dėl nulinės metinės rinkliavos taikymo, taip pat teismui, nagrinėjusiam bylą, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad butu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nebuvo naudojamasi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. Iš pateikiamų mokėjimo pranešimų ir priminimų sumokėti vietinę rinkliavą nuorašų aišku, kad duomenys apie pareigą sumokėti vietinę rinkliavą buvo siunčiami pagal atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą, todėl darytina išvada, kad jam buvo žinoma apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą už 2/5 dalis jam priklausiusio buto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo priteisimo.

8. Pirmosios instancijos teismas visiškai tenkino pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą ir priteisė iš atsakovo pareiškėjui susidariusį įsiskolinimą (39,74 Eur) už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje už atsakovui priklausiusį turto objektą – butą.

9. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu ir prašydamas atleisti jį nuo atsakomybės, apeliaciniame skunde teigia, jog yra sumokėjęs pareiškėjui virš 70 Lt vietinės rinkliavos ir dar kartą mokėti už tą patį neketina, be to, butą yra pardavęs ir Klaipėdoje negyvena nuo 1965 m., ten atliekų neturi, yra pensininkas, jo pajamos mažos, be to, turi sveikatos problemų.

10. Nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymėtina, kad pagal bendrą taisyklę vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 taip pat akcentavo, jog vietinė rinkliava ir iš jos kylantys teisiniai santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas. Šie santykiai – tai valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp vietinės rinkliavos mokėtojų ir vietos savivaldos institucijų (šių institucijų įgaliojimus įgyvendinančių asmenų). Todėl, kaip ir dėl mokesčių, taip ir dėl vietinių rinkliavų su jų mokėtojais nesitariama.

11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).

12. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovas pagal Nuostatus yra vietinės rinkliavos mokėtojas, kadangi jam nuosavybės teise iki 2014 m. birželio 30 d. priklausė nekilnojamojo turto objektas (butas), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Byloje atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis šiuo Klaipėdoje esančiu nekilnojamuoju turtu nesinaudojo ir ten jokių atliekų ginčo laikotarpiu nesukaupė. Vien tai, kad atsakovas nuo 1986 m. rugpjūčio 7 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Mažeikiuose (duomenys neskelbtini), nepatvirtina, kad jam valdant, naudojant ar disponuojant minėtu nekilnojamuoju turtu Klaipėdoje jokios (komunalinės) atliekos ginčo metu nesusidarė ir jis negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“. Pareiškėjas būtent atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (t. y. Mažeikiuose) siuntė mokėjimo pranešimus ir priminimus apie mokėtiną įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdoje esančiam atsakovo turto objektui, vadinasi, atsakovas žinojo apie prievolę mokėti rinkliavą. Pažymėtina, kad atsakovas dėl vietinės rinkliavos lengvatos ar atleidimo nuo rinkliavos už nenaudojamą turtą (butą) nustatyta tvarka nesikreipė. Taigi prievolės sumokėti vietinę rinkliavą nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis Klaipėdoje esančiu jam priklausančiu butu nesinaudojo, jame negyveno, kadangi nuo 1986 m. gyvena Mažeikiuose ir čia reguliariai moka už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą.

13. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas pagal objektyvius duomenis pripažintinas atliekų turėtoju ir atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme, bei negali būti atleistas nuo šios pareigos.

14. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan