f2fa82ee-619d-4ba3-9de1-efe609cac705 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr (S)                           VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS                                                 S P R E N D I M A S                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. sausio 18 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei,dalyvaujant ieškovui K.

R., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Ritai Petručionytei, atsakovo atstovui Justinui Milkevičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinį atsakovui Swedbank P&C Insurance AS Lietuvos filialui dėl žalos atlyginimo n u s t a t ė : IeÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodoma, kad 2014-10-18 su ieÅ¡kovu sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TP10149714, identifikacinis Nr. 10028205178, kuria apdraudė jam priklausančiÄ transporto priemonę VOLKSWAGEN, PASSAT, vals.

Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo apsaugos galiojimo terminas nuo 2014-10-18 iki 2015-10-17. 2014-05-04 Sodų g. Elektrėnuose iÅ¡ jo automobilio buvo pavogta Multi media (navigacija). 2015-06-16 atsakovas praneÅ¡imu jį informavo, jog vadovaujantis atsakovo Transporto priemonių draudimo taisyklėmis iÅ¡moka jam 1000 EUR žalai atlyginti dėl sugadintos transporto priemonės. 2015-06-15 UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ įvertino automobilio apgadinimus, jo remonto kaÅ¡tus ir pateikė aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡vadai Nr. 21506020, kurioje nurodė, kad orientacinis patirtas nuostolis 4 175,62 EUR (įskaičiuota 101,00 EUR biuro paslaugos).

UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras" atliktÄ aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ iÅ¡vadai Nr. 21506020 pateikė atsakovui reikalaudamas sumokėti likusiÄ draudimo iÅ¡mokÄ . 2015-07-15 atsakovas atsiuntė praneÅ¡imÄ Nr. SPCI- SK-835 kuriame pranešė, jog susipažinus su UAB Kauno nepriklausomų autoekspertų vertinimo ataskaita atsisako iÅ¡mokėti papildomÄ iÅ¡mokÄ nurodydamas, kadangi pagal žalos bylÄ Nr. TP10870 dėl to paties automobilio apgadinimo buvo iÅ¡mokėtas žalos atlyginimas, o ieÅ¡kovas nepateikė dokumentų, jog automobilį remontavo.

Toks atsakovo motyvas nepagrįstas, nes sugadintÄ automobilį nebÅ«tų buvę įmanoma eksploatuoti, bet to, draudimo kompanija ir policija po pastarojo draudiminio įvykio leido automobilį eksploatuoti. Kadangi iÅ¡mokėjo 1000 EUR sumÄ Å¾alai atlyginti, todėl 3 175,62 EUR sumai reiÅ¡kia ieÅ¡kinį. PraÅ¡o iÅ¡ atsakovo priteisti nurodytÄ 3 175,62 EUR žalÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodo, kad atsakovas 2015 m. gegužės mėnesį gavo ieÅ¡kovo praneÅ¡imÄ , kad 2015-05-04 Sodų g. Elektrėnuose iÅ¡ automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), kuris yra apdraustas atsakovo, buvo pavogta Multimedia įranga. 2015-05-11 atsakovo atstovas apžiÅ«rėjo Automobilį ir sudarė transporto priemonės apžiÅ«ros aktÄ (toliau – Aktas), kuriame fiksavo padarytÄ Å¾alÄ . Pažymi, kad dėl to, jog 2014-12-07 ieÅ¡kovo Automobilis buvo identiÅ¡kai sugadintas vagystės metu, t.y. vagystės metu buvo apgadintos ir/ar pavogtos tos pačios Automobilio dalys, atsakovo atstovas Akte fiksavo ir anksčiau padarytus apgadinimus.

Vykdydamas draudžiamojo įvykio tyrimÄ atsakovas gavo 2015-05-11 Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo (toliau – Nutarimas). Nutarime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta padaryta žala – 1000 EUR. Vadovaudamasis atlikto ikiteisminio tyrimo metu nustatytu žalos dydžiu, o taip pat atsakovo darbuotojų ekspertiniu vertinimu, jog žalos dydis tikėtina atitinka nustatytÄ jį ikiteisminio tyrimo metu, atsakovas priėmė sprendimÄ iÅ¡mokėti 1000 EUR (atėmus 10% draudimo iÅ¡mokos dydžio iÅ¡skaitÄ ) dydžio draudimo iÅ¡mokÄ . 2015-06-22 IeÅ¡kovas pateikė jo iniciatyva sudarytÄ nepriklausomų turto vertintojų turto vertinimo ataskaitÄ , kurioje nurodoma, jog orientacinis Automobiliui padarytos žalos dydis yra 4074,62 EUR.

Pažymi, kad Ieškovo pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nėra nurodyta, kurios Automobilio dalys buvo jau sugadintos/pažeistos iki 2015-05-04 įvykio, o taip pat kad 2014-12-07 įvykusio įvykio metu padaryta žala nepašalinta. Atitinkamai, sprendžiant ar draudimo išmoka yra paskaičiuota ir išmokėta tinkamai, neįmanoma remtis turto vertinimo ataskaita. Be to, nesupranta, kodėl pačios ataskaitos rengimo išlaidos yra pridedamos prie žalos padarytos automobiliui dydžio. Šios išlaidos niekaip nesusijusios su draudimo išmoka ir atsakovui nekyla pareiga jas kompensuoti.

Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog ne visi sugadinimai, padaryti 2014-12-07 įvykio metu, yra pašalinti pripažino ir savo parašu patvirtino pats ieškovas Akte. Nesutinka su nepagrįstu ieškovo argumentu, kad sugadinto Automobilio nebūtų buvę įmanoma eksploatuoti. Automobiliai be multimedijos įrangos yra be jokių kliūčių eksploatuojami, didžiojoje dalyje transporto priemonių tokios įrangos net nėra apskritai. Mano, kad atsakovas tinkamai paskaičiavo draudimo išmokos dydį, už Automobilio sugadinimus, kuriems vis tik yra taikoma draudimo apsauga, ir draudimo sutartį vykdė tinkamai.

Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovė bei ieÅ¡kovas prašė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes. Atsakovo atstovas prašė ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ esmės pakartojo atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus. IeÅ¡kinys atmestinas.Å alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2014-10-18 atsakovas su ieÅ¡kovu sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TP10149714, kuria apdraudė ieÅ¡kovui priklausančiÄ transporto priemonę VOLKSWAGEN, PASSAT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-05-04 Sodų g. Elektrėnuose buvo įsilaužta į ieÅ¡kovo automobilį VOLKSWAGEN, PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡daužtas deÅ¡inės pusės priekinių durelių stiklas. IeÅ¡kovo nurodymu, iÅ¡ automobilio pavogta MULTIMEDIA įranga. Kadangi nenustatytas nusikaltimÄ padaręs asmuo, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje yra sustabdytas. CK 6.193 straipsnyje yra suformuluotos bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės. Teismų praktika aiÅ¡kinant Å¡iÄ normÄ yra suformuota ir nuolat plėtojama.

Pripažįstama, kad tam, jog bÅ«tų kvalifikuoti sutartiniai teisiniai santykiai, visų pirma bÅ«tina nustatyti tikrÄ jį sutarties turinį, t. y. sutartį iÅ¡aiÅ¡kinti. AiÅ¡kinant sutartį, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiÅ¡kia, kad sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, jog aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; kt.) Esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes.

Sutartį bÅ«tina aiÅ¡kinti kaip vientisÄ dokumentÄ , o ne vertinti atskiras jos sÄ lygas. Kai abejojama dėl sutarties sÄ lygų, jos aiÅ¡kinamos tas sÄ lygas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai.Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reglamentuoja CK ir Draudimo įstatymo normos. Pagal draudimo sutarties sampratÄ Å¡ia sutartimi viena Å¡alis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytÄ draudimo įmokÄ (premijÄ ) sumokėti kitai Å¡aliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytÄ draudimo iÅ¡mokÄ , jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sÄ lygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rÅ«Å¡ies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečiÄ sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties Å¡alys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2006).

Draudimo sutarties Å¡alys įprastai nesidera dėl sutarties sÄ lygų, nes draudimo sutartis sudaroma pagal draudiko parengtas standartines draudimo rÅ«Å¡ies taisykles prisijungimo bÅ«du (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis), todėl kilus abejonių dėl sutarties sÄ lygų jos aiÅ¡kintinos draudėjo naudai. Draudimo rÅ«Å¡ies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiÅ¡kumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lÅ«kesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktÄ teisę parengti draudimo rÅ«Å¡ies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sÄ lygų teisinį apibrėžtumÄ ir jų suderinamumÄ , taisyklėse pateiktos sÄ vokos turi bÅ«ti kiek įmanoma aiÅ¡kiau atskleistos, konkretizuotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2014).Pagal Draudimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo iÅ¡mokÄ .

Tik įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o draudėjas ar naudos gavėjas įgyja teisę jos reikalauti (CK 6.987 str.; Draudimo įstatymo 2 str. 15 d.).Å iuo atveju, atsižvelgiant į Å¡alių pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus bei pasisakymus matyti, kad atsakovas pripažino vagystę draudžiamuoju įvykiu, tačiau iÅ¡mokėjo ne visÄ ieÅ¡kovo praÅ¡ytÄ draudimo iÅ¡mokÄ .Remiantis draudžiamojo įvykio metu galiojusiu Draudimo įstatymo 95 straipsniu, teisę reikalauti, kad bÅ«tų iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka, turi draudėjas, o Å¡iame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo.

Draudimo įstatymo 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį; draudiko reikalavimu Å¡ie asmenys taip pat privalo pateikti bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir padarinius, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; draudimo sutartyje privalo bÅ«ti nurodyta, kokie dokumentai pateiktini draudikui.

Ä®statyme reglamentuojama draudiko teisės atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ arba jÄ sumažinti tvarka: draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ ; draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo iÅ¡mokÄ dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį; atsisakydamas mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ar jÄ sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡samų ir motyvuotÄ paaiÅ¡kinimÄ apie tokio sprendimo priežastis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudikas, taikydamas vienÄ iÅ¡ sankcijų – atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo iÅ¡mokÄ â€“ privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013; kt.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad atsakovui, draudikui, abejonių sukėlė tam tikros aplinkybės. Konkrečiai, analogiÅ¡ka vagystė jau buvo įvykdyta 2014-12-07, kurio metu padaryta žala ieÅ¡kovo tam pačiam automobiliui: iÅ¡daužus automobilio stiklÄ pagrobta gamyklos įdiegta magnetola – navigacija. IeÅ¡kovas atsisakė atlikti remontÄ atsakovo lėšomis, bet pageidavo gauti draudimo iÅ¡mokÄ . Å alių draudimo sutarčiai taikomų Taisyklių I ir II dalyje reglamentuota žalos nustatymo tvarka.

Taisyklių 22 straipsnyje nustatyta, kad nuostolį, vadovaudamasis transporto priemonės apžiÅ«ros aktu ir kitais surinktais dokumentais, įvertina Draudikas. Nuostolis taip pat gali bÅ«ti nustatomas vadovaujantis pateiktomis remonto dirbtuvių ar transporto priemonės tiekėjo sÄ skaitomis. Jei remontuojant transporto priemonę iÅ¡aiÅ¡kėja apžiÅ«ros metu nepastebėti apgadinimai, Å¡ie apgadinimai įtraukiami į nuostolių sumÄ , su sÄ lyga, kad prieÅ¡ atliekant remontÄ apie nepastebėtus ir su įvykiu susijusius apgadinimus buvo informuotas Draudikas.Nurodytų transporto priemonių draudimo taisyklių II dalyje reglamentuota draudimo iÅ¡mokų apskaičiavimo tvarka.

CK 6.200 straipsnyje įtvirtinta, kad Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai, vykdydamos sutartį privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiÅ¡kesniu kitai Å¡aliai bÅ«du, vykdant sutartį dėti maksimalias pastangas, atitinkančias tokiose pat aplinkybėse esančio protingo asmens standartÄ . Dėl sutarties Å¡alių bendradarbiavimo pareigos turinio kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai universalus prievolių teisės principas, reikalaujantis, kad Å¡alys sudarytų tinkamas sÄ lygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikÅ¡minga prievolės vykdymui, laiku praneÅ¡tų apie kylančias prievolės įvykdymo kliÅ«tis ir pan.

Bendradarbiavimo pareiga, sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo kitai sutarties Å¡aliai, reikÅ¡minga įvertinant tai, ar nuostolių patyrusi Å¡alis neprisidėjo savo veiksmais ar neveikimu prie jų atsiradimo ir (ar) padidėjimo, o nepakankamas kreditoriaus bendradarbiavimas yra pagrindas konstatuoti jo kaltę, kai tarp kreditoriaus nepakankamo bendradarbiavimo ir atsiradusios žalos egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys. AiÅ¡kinant pareigos bendradarbiauti principo turinį kasacinio teismo iÅ¡skirti tokie elementai: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbÄ , sudaryti tinkamas darbo sÄ lygas, koordinuoti veiksmus ir pan.

Kiekvienu konkrečiu atveju Å¡ių elementų sÄ raÅ¡as gali kisti, priklausomai nuo Å¡alis siejančios sutarties pobÅ«džio (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Etnomedijos intercentras“ v. Lietuvos Respublik?s sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-535/2013, ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ .Teismas, susipažinęs su Å¡alių pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei pasisakymais teismo posėdžių metu daro iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent ieÅ¡kovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu.

Konkrečiai, po pirmosios automobilio vagystės, atsisakęs remontuoti automobilį atsakovo lėšomis ir pasirinkęs gauti draudimo iÅ¡mokÄ , nepateikė jokių įrodymų nei atsakovui, nei teismui, kaip automobilis atrodė po remonto, t.y. nepateikti jokie įrodymai apie įsigytÄ naujÄ multimedijos (navigacijos) įrangÄ , jos kainÄ (vertę), įrodymai, kad durelės, kurios apgadintos pirmosios vagystės metu, taip pat priekinis automobilio skydas, buvo suremontuoti. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.).

Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, iÅ¡vados apie faktines aplinkybes gali bÅ«ti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse iÅ¡vardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi bÅ«ti gauti ir iÅ¡tirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas teismui taip pat negalėjo nurodyti, kur buvo suremontuotas jo automobilis, kokios dalys pakeistos, kokia nauja įranga (kuri galimai pavogta antrosios vagystės metu) buvo įdėta.

Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, kad iki antrosios vagystės automobilis nebuvo visiÅ¡kai sutvarkytas. Šį prielaidos tikėtinumÄ dar labiau sustiprina tas faktas, kad po antrosios vagystės ieÅ¡kovas draudikui patvirtino, jog vagystės metu neliestas multimedijos rėmelis, kiÅ¡tukai iÅ¡traukti (ne nupjauti), priekinės durys po pirmosios vagystės nebuvo tvarkytos (transporto priemonės apžiÅ«ros aktas pagal bylÄ Nr. TP11111).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad draudimo sutartis yra fiduciarinė, t. y. grindžiama jos Å¡alių didžiausio tarpusavio pasitikėjimo principu, todėl draudimo sutarties Å¡alys privalo atskleisti viena kitai visÄ informacijÄ , kuri gali bÅ«ti reikÅ¡minga Å¡iai sutarčiai sudaryti bei jos sÄ lygoms nustatyti ir vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-397/2001; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2008; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2011; kt.).

Pagal CK 6.993 straipsnį draudėjas, prieÅ¡ sudarydamas draudimo sutartį, privalo suteikti draudikui visÄ Å¾inomÄ informacijÄ apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir Å¡io įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), jeigu tos aplinkybės nėra ir neturi bÅ«ti žinomos draudikui (1 dalis). Å iuo atveju po pirmojo įvykio ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų atsakovui, jos sumontavo naujÄ multimedijos įrangÄ .Atsižvelgiant į aukščiau nurodytų aplinkybių visumÄ teismas mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė visų aplinkybių, bÅ«tinų reikalaujamai draudimo iÅ¡mokai iÅ¡mokėti, jau kartÄ dėl vagystės jam iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , nepateikus įrodymus apie atliktus automobilio remonto darbus ir sumontuotÄ Ä¯rangÄ .

Teismo vertinimu atsakovo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka atlyginti yra tinkama, teisinga ir atitinka draudimo taisykles bei teisingumo, protingumo principus. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas atmeta ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos priteisimo.Vienos iÅ¡ įstatymu nustatytų palÅ«kanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palÅ«kanos, skaičiuojamos nuo bylos iÅ¡kėlimo momento iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palÅ«kanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi bÅ«ti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolÄ (bylos nagrinėjimo atveju – atlyginti žalÄ ), t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkcijÄ .

Kadangi pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas atmestas, teismas papildomai nepasisako dėl iÅ¡vestinio reikalavimo (procesinių palÅ«kanų priteisimo) ir šį reikalavimÄ atmeta. Kiti Å¡alių pasisakymai ir įrodymai neturi reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.Kadangi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas, ieÅ¡kovei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos: sumokėtas žyminis mokestis bei atstovavimo iÅ¡laidos.Atsakovas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo teisme pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus pastarosios atsakovui nėra priteisiamos (CPK 93, 98 str.).Teismo turėtos paÅ¡to iÅ¡laidos nevirÅ¡ija 3 EUR, todėl nepriteistinos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (LR CPK 96 str. 6 d.).Vadovaudamasis CPK 259, 265, 268, 270 straipsniais teismas,                                                    n u s p r e n d ž i a:

          IeÅ¡kovo K. R. ieÅ¡kinį atmesti.                          Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                         Gintaras Seikalis