2024-07-10 Nr. AB-10689-3-63-3-00435-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1643-520/2024

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00435-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.7; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo ir pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. papildomo sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (nuo 2023 m. sausio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2022 m. vasario 2 d. raštą Nr. 1SS-168-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteisti 2 000 Eur turtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1993 m. vasario 25 d. sprendimais Nr. 23-237-14010 ir Nr. 2.3-237-14011 J. S. ir V. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. S. ir Z. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę natūra. V. L. tenkanti žemės dalis, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, 2002 m. gegužės 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir Pirkimo–pardavimo sutartis) buvo perleista pareiškėjui.

3. Pareiškėjas pabrėžė, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, nepagrįstai 0,185 ha buvo sumažintas grąžinamos žemės plotas. Iš nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų bylos dingo 1994 m. birželio 4 d. testamentas, kuriuo 2 ha žemės buvo padovanota Z. S. (P. S. žmonai), todėl liko neatkurtos nuosavybės teisės į dar 2 ha žemės plotą. Pareiškėjas 2021 m. birželio 4 d. kreipėsi į atsakovą su paklausimu dėl galimybės 0,185 ha sumažintą grąžinamos žemės plotą grąžinti natūra, tačiau NŽT 2021 m. liepos 20 d. rašte Nr. 1SS-1120-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo“ buvo suformuluotas neigiamas atsakymas.

4. Pareiškėjas teigė, jog uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Eurometras“ matininkui V. M. atlikus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 9), esančio Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (toliau – ir Žemės sklypas), kadastrinius matavimus, buvo nustatytas žemės ploto trūkumas, viršijantis leistiną (ribinę) paklaidą, nes Žemės sklypo juridinis plotas yra 4,20 ha, o atliekant kadastrinius matavimus, buvo nustatytas 3,5696 ha Žemės sklypo plotas. Nustatytas 0,6304 ha žemės ploto trūkumas viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą beveik tris kartus, t. y., atliekant preliminarius žemės matavimus, nebuvo paisoma žemės valdų projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotų žemės sklypo ribų ir konfigūracijų. Pareiškėjui ir jo tėvui J. S. priklausančių žemės sklypų ploto trūkumas viršija 1,5 ha ir visas šis žemės ploto trūkumas atsidūrė K. B. žemių valdoje.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo plotas buvo sumažintas dėl žemėtvarkos valdininkų kaltės, nuo 2002 m. gegužės 16 d. jis negalėjo disponuoti 4,20 ha ploto žemės sklypu, dėl ko pareiškėjas patyrė turtinę žalą.

6. Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad Žemės sklypo, į kurio dalį (4 ha) V. L. buvo atkurtos nuosavybės teisės, ribos buvo suprojektuotos Plungės rajono (duomenys neskelbtini) buvusios žemės ūkio įmonės žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte, 1992 metais suderintame Plungės rajono valdybos valdytojo. Žemės sklypo, taip pat su juo besiribojančių žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (viešasis kelias) nustatyti duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypų ribos pažymėtos Nekilnojamojo turto registro žemėlapyje. Pareiškėjas sutiko su Žemės sklypo ribomis (paženklintomis 2021 m. spalio 15 d.), pasirašydamas 2021 m. spalio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte Nr. 206 (toliau – ir Aktas).

8. Atsakovas paaiškino, kad, atliekant kadastrinius žemės sklypų matavimus vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos nekeičiamos, o už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Pareiškėjas sutiko su jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribomis, paženklintomis 2021 m. spalio 15 d., paženklintos Žemės sklypo ribos nepažeidžia gretimų žemės sklypų savininkų interesų, kadangi pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ribų neatitikimai yra nežymūs, todėl vertintini kaip ankstesnių matavimų metu dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Žemės sklypas ribojasi su viešuoju keliu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų asmenų privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių duomenys, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nėra nuginčyti.

9. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjas nėra asmuo, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. S. arba D. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę.

II. 10. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. kovo 13 d. sprendimu pareiškėjo A. S. skundą tenkino iš dalies – panaikino Raštą, o skundo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetė, priteisė pareiškėjui iš NŽT 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nustatė šias reikšmingas ginčo faktines aplinkybes:

11.1. Atkuriant nuosavybės teises į P. S. turėtą žemę, V. S.-L. buvo suteikta neatlygintinai 4 ha žemės natūra.

11.2. Pareiškėjo teisė į Žemės sklypą įregistruota Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas suprojektuotas Telšių apskrities, Plungės rajono, Alsėdžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, atliekant preliminarius matavimus.

11.3. NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 17 d. išvados Nr. 36ĮTP-262-(14.36.143E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, ribų patikslinimo vietoje ir žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ (toliau – ir Išvada) nurodyta, kad, tikslinant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektą, paliekamos faktiškai naudojamos 3,5696 ha Žemės sklypo ribos pagal pateiktą aktą ir situacijos brėžinį, už nustatytą žemės ploto skirtumą pareiškėjui nekompensuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

11.4. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė skundą NŽT, kuriame inter alia (be kita ko) nurodė, jog, atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas ploto trūkumas net tris kartus viršija maksimalią leistiną (ribinę), prašė atstatyti 4,20 ha juridinį Žemės sklypo plotą pagal akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Hidroprojektas“ suprojektuoto Žemės sklypo patvirtintas ribas.

11.5. Rašte NŽT nurodė, kad Žemės sklypo ribų neatitikimai yra nežymūs, todėl vertintini kaip ankstesnių matavimų metu dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Raštu pareiškėjui taip pat išaiškinta Išvados apskundimo tvarka, o prašymas atstatyti 4,20 ha juridinį Žemės sklypo plotą pagal AB „Hidroprojektas“ suprojektuoto žemės sklypo patvirtintas ribas netenkintas, konstatavus, jog pareiškėjas nėra asmuo, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. S. arba D. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę.

12. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, nurodė, kad nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kokias teises į nekilnojamąjį turtą įgijo buvęs savininkas, ir tada spręsti dėl to, kokias teises pareiškėjas įgijo Pirkimo–pardavimo sutartimi.

13. Teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad V. S.-L. buvo suteikta neatlygintinai 4 ha žemės natūra, šią aplinkybę patvirtina 1993 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. 23-237-14011, kuriuo V. S.-L. atkurtos nuosavybės teisės į 4 ha buvusio savininko P. S. turėtos žemės, pretendentų J. S. ir V. L. susitarimas, pagal kurį kiekvienam iš pretendentų tenka po 4 ha buvusio savininko turėtos žemės, bei 1993 m. balandžio 15 d. Plungės rajono valdybos potvarkio Nr. 97v priedėlis, pagal kurį V. S.-L. suteikta neatlygintinai 4 ha žemės ir 0,2 ha žemės nuomai. Tačiau V. S.-L. mirus, 1994 m. lapkričio 24 d. Plungės rajono notarės išduotame Paveldėjimo teisės liudijime jau nurodoma, jog įpėdiniai paveldi 4,20 ha ploto Žemės sklypą. Teismas sprendė, kad ankstesnei nekilnojamojo turto savininkei buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į 4 ha, todėl ji negalėjo perleisti / paveldėjimo būdu perduoti didesnio žemės ploto, nei jai pačiai priklausė, t. y. daugiau nei 4 ha.

14. Teismas nurodė, kad NŽT neginčijo, jog V. S.-L. atkuriant nuosavybės teises buvo nepagrįstai 0,185 ha sumažintas žemės plotas (suklysta perskaičiuojant iš dešimtinių į hektarus), todėl V. S.-L. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises ir į didesnį nei 4 ha žemės plotą, tačiau ši teisė nebuvo realizuota ir dėl jos bus sprendžiama buvusio žemės savininko P. S. įpėdiniams pateikus prašymus dėl 0,185 ha žemės ploto trūkumo atkuriant nuosavybės teises į žemę grąžinimo. Pareiškėjas teismo posėdyje šių aplinkybių neginčijo ir pažymėjo, kad be jo yra ir kitų pretendentų į 0,185 ha žemės plotą.

15. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog Žemės sklypo, į kurį V. S.-L. buvo atkurtos nuosavybės teisės, perleidimo metu V. S.-L. nuosavybės teise valdė didesnį nei 4 ha žemės plotą. Teismas nurodė, kad į bylą pateiktas 1994 m. lapkričio 24 d. Plungės rajono notarės išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo V. S.-L. įpėdiniai paveldėjo jau didesnį – 4,20 ha ploto – Žemės sklypą, taip pat pareiškėjo sudaryta Pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje taip pat nurodytas 4,20 ha žemės plotas, tiek Nekilnojamojo turto registro duomenys, pagal kuriuos pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 4,20 ha ploto Žemės sklypas, nėra nuginčyti / pripažinti negaliojančiais.

16. Teismas pabrėžė, kad 2021 m. spalio 15 d. UAB „Eurometras“ matininkui V. M. atlikus pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, apskaičiuotas 3,5696 ha Žemės sklypo plotas. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovė teismo posėdyje akcentavo, jog pareiškėjas Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigydamas Žemės sklypą, kuris buvo tik preliminariai pamatuotas, pats prisiėmė riziką dėl galimo Žemės sklypo ploto neatitikimo. Teismas iš dalies sutiko su tokia atsakovo atstovės pozicija, kadangi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmuo prisiima riziką tik dėl tokios žemės sklypo dalies, kuri neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos.

17. Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas (21 str. 3 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos kadastro nuostatų (toliau – ir Kadastro nuostatai) 21 punktą ir 1 priedą. Teismas, vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, konstatavo, kad, nustatant maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, vertinamas žemės sklypo ploto (ha) skirtumas, o ne sklypo ribų linijų ilgiai (m).

18. Teismas pažymėjo, kad Rašte NŽT įvertino, jog Žemės sklypo ribų neatitikimai yra nežymūs, tačiau, darydamas tokią išvadą, atsakovas nevertino atlikus kadastrinius matavimus apskaičiuoto žemės ploto skirtumo (ha), netaikė Kadastro nuostatų 1 priedo lentelėje pateiktos atitinkamos formulės tam skirtumui apskaičiuoti, t. y. nesivadovavo galiojančiu teisiniu reglamentavimu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Rašto turinys prieštarauja ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Žemės reformos įstatymo ir Kadastro nuostatų nuostatoms, todėl negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti turtinę žalą, teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos 2 000 Eur negautos pajamos galėtų būti priteistos tik pareiškėjui įrodžius, kad jos realios. Įvertinęs tai, kad į bylą nepateikti jokie duomenys, jog pareiškėjas per ilgesnį nei 20 metų Žemės sklypo valdymo nuosavybės teise laikotarpį būtų sudaręs Žemės sklypo nuomos sutartį, ar kad bet kokiu kitu būdu būtų gavęs pajamų iš Žemės sklypo (ūkininkavimo veiklos ar kt.), teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė turtinės žalos padarymo jam fakto ir dydžio, ir dėl to šį pareiškėjo reikalavimą atmetė.

20. Teismas nurodė, kad pareiškėjas byloje reiškė du reikalavimus, iš kurių vienas pripažintas pagrįstu, todėl pareiškėjas įgijo teisę į 50 procentų patirtų ir rašytiniais įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą. Teismas pareiškėjui priteisė 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad, nepateikus teismui konkrečios advokato teiktų paslaugų detalizacijos, nėra aišku už kokias teisines paslaugas buvo sumokėta 300 Eur suma, be to, tokias išlaidas, kurios patirtos gerokai anksčiau, nei asmuo kreipėsi su skundu į teismą, teismas vertino kaip tiesiogiai nesusijusias su nagrinėjamu ginču. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų apskundęs ankstesnius, t. y. 2020 metų atsakovo raštus, todėl atstovavimo išlaidų už susirašinėjimą su atsakovu 2020 metais šioje administracinėje byloje nepriteisė.

III. 21. Pareiškėjas A. S. 2024 m. kovo 25 d. teismui pateikė prašymą priimti papildomą sprendimą – priteisti jam 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

22. Pareiškėjas paaiškino, kad, teikiant 2023 m. sausio 9 d. apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, buvo pateikta 2023 m. sausio 3 d. atstovavimo sutartis bei Pinigų priėmimo kvitas, serija LAT, Nr. 1100562 (toliau – ir Pinigų priėmimo kvitas) 300 Eur sumai. Pareiškėjas akcentavo, kad per klaidą pateiktame Pinigų priėmimo kvite nebuvo įrašyta data, todėl pareiškėjas prie prašymo priimti papildomą sprendimą pateikė vienu numeriu ankstesnį pinigų priėmimo kvitą, kaip įrodymą, jog išlaidos patirtos vėliau, nei priimtas Raštas.

23. Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. balandžio 11 d. papildomu sprendimu pareiškėjo prašymą dėl papildomų 300 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

24. Teismas nurodė, kad, nagrinėjant administracinę bylą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose, 2022 m. lapkričio 23 d. teismo posėdyje pareiškėjo A. S. atstovas advokatas M. K. nedalyvavo, o, nesant pateiktai patirtų atstovavimo išlaidų detalizacijai, nėra aišku už kokius atstovavimo veiksmus ir kokio procesinio dokumento surašymą kokia išlaidų suma yra patirta. Pareiškėjo atstovas pateikė vienu numeriu ankstesnį kvitą, t. y. Nr. 1100561, kurio data yra 2022 m. spalio 20 d., t. y. daug ankstesnė nei 2023 m. sausio 9 d., kuomet teismui pateiktas Pinigų priėmimo kvitas.

25. Teismas sprendė, kad nuo pareiškėjo kreipimosi į teismą dienos iki 2023 m. sausio 9 d. pareiškėjas teikė ne vieną procesinį dokumentą, todėl nėra galimybės nustatyti už kokio dokumento surašymą pareiškėjas sumokėjo advokatui pateiktu Pinigų priėmimo kvitu.

26. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo atstovui nepateikus atstovavimo išlaidų detalizacijos, teismas negali įvertinti, ar patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

27. Teismas konstatavo, kad nei pareiškėjas, nei jo atstovas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė išsamaus prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį patvirtinančių tinkamų įrodymų, nenurodė priežasčių, kurios sutrukdė tokius dokumentus pateikti, ir dėl to atmetė prašymą papildomai priteisti iš NŽT 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

IV. 28. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

29. Atsakovas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

29.1. Atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus buvo apskaičiuotas mažesnis Žemės sklypo plotas, nei pareiškėjas įsigijo Pirkimo–pardavimo sutartimi. Pareiškėjas sutiko su Žemės sklypo ribomis (paženklintomis 2021 m. spalio 15 d.), pasirašydamas Akte.

29.2. Vadovaujantis Kadastro nuostatų 21 punktu ir 1 priedu, Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Nutarimas) nuostatomis (2.11 p., 2.11.1 p., 2.11.2 p.), Nutarimu patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo 3 punktu, sumažėjus žemės sklypo plotui, neviršijant maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos, privačios žemės savininkui nekompensuojama. Viršijant maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, žemės sklypo savininkui gali būti kompensuojama pinigais.

29.3. Žemės sklypo savininkas, kuris dalyvauja privačios žemės perleidimo santykiuose ir iš privataus asmens įsigyja žemės sklypą, kuriam nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, prisiima visą riziką ir pasekmes dėl vėliau atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyto mažesnio žemės sklypo ploto, nes tokio iš privačių asmenų įsigyto žemės sklypo savininkas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas pirkimo–pardavimo sutartį, turi galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai ir ar nėra žemės sklypo ploto trūkumo.

29.4. Matininkui V. M. išmatavus Žemės sklypą paaiškėjo, kad Žemės sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą, įtvirtintą Kadastro nuostatuose, ir išmatuoto Žemės sklypo plotas yra mažesnis. Pagal teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-732/2014) žemės reforma apima tik valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn procesą, todėl pareiškėjas, kuris Žemės sklypą įsigijo ne iš valstybės, vykdant žemės reformą, o sudaręs Pirkimo–pardavimo sutartį, neįgijo teisės į kompensaciją dėl žemės ploto skirtumo, teisę į šią kompensaciją turėjo J. S. ir V. S.-L. įpėdiniai. Pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas Pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai ir ar nėra žemės ploto trūkumo.

29.5. Žemės sklypas ribojasi su viešuoju keliu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų asmenų privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas apribotas privačiais žemės sklypais, kurių kadastriniai duomenys nenuginčyti ir nepakeisti.

29.6. Pareiškėjas Pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo 4,20 ha Žemės sklypą, tačiau Pirkimo–pardavimo sutarties 8 punkte aiškiai nurodyta, kad Žemės sklypas parduotas neatlikus geodezinių matavimų. Žemės sklypo preliminarūs matavimai yra netikslūs, t. y. Žemės sklypo ribos gali būti tikslinamos pagal kadastrinius matavimus.

29.7. Tuo atveju, jei atliekant tikslesnius kadastrinius matavimus, kyla neaiškumų (ginčų) dėl žemės sklypo ribų ir konfigūracijos, esminiu kriterijumi, nustatant žemės sklypo ribas ir konfigūraciją, yra ne žemės sklypo plotas, kuris buvo nustatytas pagal preliminarius matavimus, o jo tikrosios ribos ir konfigūracija, kurios buvo nustatytos (pagal preliminarius matavimus) vietovėje, prieš perduodant žemės sklypą asmens nuosavybėn ir pan. Tik po to atsiranda galimybė spręsti, ar šios žemės sklypo ribos ir konfigūracija, nustatytos vietovėje, atitinka žemės reformos žemėtvarkos projekte, kituose žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuoto žemės sklypo ribas ir konfigūraciją.

29.8. NŽT, priimdama Išvadą ir parengdama Raštą, rėmėsi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiai išanalizavo dokumentus, susijusius su pareiškėjo situacija, rėmėsi teisiniu reglamentavimu ir teismų praktika. Žemės sklypo ribų neatitikimai buvo vertintini kaip ankstesnių matavimų metu dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo, planinės medžiagos, reformos darbų vykdymo metodikų ir patirties trūkumo atsiradę neatitikimai.

30. Pareiškėjas A. S. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

31. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodo bylos faktines aplinkybes ir atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

31.1. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmuo prisiima riziką tik dėl tokios žemės sklypo dalies, kuri neviršija maksimalios leistinos (ribinės) paklaidos.

31.2. Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas sutiko su Žemės sklypo ribomis (paženklintomis 2021 m. spalio 15 d.), pasirašydamas Aktą, yra nepagrįstas, nes Aktas buvo pasirašytas dar iki kadastrinių matavimų veiksmų atlikimo. Pareiškėjas tik įsipareigojo saugoti Žemės sklypo riboženklius. Be to, Akto pasirašymas negali reikšti, kad pareiškėjas sutinka su jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo sumažėjimu, t. y. savo nuosavybės teisių praradimu.

31.3. Individualios įmonės „Geovalda“ matininkas V. K. parengė 2023 m. lapkričio 25 d. žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinį planą, kuris buvo pateiktas teismui. Šis sklypas ribojasi su Žemės sklypu, buvo konstatuotas 0,3745 ha žemės sklypo didesnis plotas. Tikėtina, kad toks skirtumas susidarė Žemės sklypo sąskaita, todėl yra nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėjui nėra galimybės kompensuoti praradimą natūra.

32. Pareiškėjas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. papildomą sprendimą ir priimti naują papildomą sprendimą – priteisti jam išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

33. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuo 2022 m. lapkričio 23 d. posėdžio Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose iki 2023 m. sausio 9 d. skundo šioje byloje buvo paruoštas tik vienas procesinis dokumentas – 2023 m. sausio 3 d. pareiškėjo apeliacinis skundas. Pinigų priėmimo kvitas pateiktas 2023 m. sausio 9 d. kartu su apeliaciniu skundu. Iki 2023 m. sausio 3 d. advokatas M. K. nedalyvavo šioje byloje kaip pareiškėjo atstovas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, kad papildomo sprendimo argumentas, jog nėra aišku už kokio procesinio dokumento surašymą yra sumokėta advokatui, yra nepagrįstas.

34. Pareiškėjas pabrėžia, kad papildomo sprendimo argumentas, jog reikėjo teikti papildomą išlaidų detalizaciją, neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, toks reikalavimas neabejotinai perteklinis, nes akivaizdu, kad pareiškėjas sumokėjo už vienintelio procesinio dokumento paruošimą.

35. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

36. Atsakovas pritaria papildomame sprendime nurodytiems argumentams, laikosi pozicijos, kad pareiškėjo prašymas pagrįstai ir teisėtai netenkintas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

V. 37. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas atsakovo NŽT 2022 m. vasario 2 d. raštas Nr. 1SS-168-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“, papildomo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo A. S. prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, pagrįstumas ir teisėtumas.

38. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribos, taip pat nenustatyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimo negaliojimo pagrindai, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Pirmosios instancijos teismas panaikino Raštą, nustatęs, kad Rašto turinys prieštarauja ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Žemės reformos įstatymo ir Kadastro nuostatų nuostatoms, todėl negali būti laikomas nei teisėtu, nei pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad panaikinus Raštą atsakovui kyla pareiga iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 16 d. skundą.

40. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2002 m. gegužės 16 d. sudaryta su pirkimo–pardavimo sutartimi iš R. L. ir S. Ž. įgijo jiems privačios nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą, kurio plotas 4,20 ha. Pareiškėjas įgijo Žemės sklypą, kuriam nebuvo atlikti geodeziniai matavimai. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastre buvo pažymėtos pagal AB „Hidroprojektas“ 2000 m. balandžio 27 d. parengtą planą, kuriame nurodyta, jog Žemės sklypo ribos suderintos su R. L. ir S. Ž., planą 2000 m. gegužės 24 d. patvirtino NŽT Plungės rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas S. J. Taigi pareiškėjas įsigijo nuosavybėn iš R. L. ir S. Ž. Žemės sklypą, kuris suprojektuotas atliekant preliminarius matavimus.

41. NŽT Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2021 m. lapkričio 17 d. išvadoje Nr. 361TP-262-(14.36.143 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Plungės rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, ribų patikslinimo vietovėje ir žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente arba žemės valdos projekte būtinumo“ nurodyta, jog tikslinant (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektą, paliekamos faktiškai naudojamos 3,5696 ha pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ribos pagal pateiktą 2021 m. spalio 15 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą Nr. 206 ir situacijos brėžinį, už nustatytą žemės ploto skirtumą pareiškėjui nekompensuojant teisės aktų nustatyta tvarka.

42. Pareiškėjas atsakovui NŽT 2021 m. gruodžio 16 d. pateikė skundą, kuriame remdamasis UAB „Eurometras“ matininkų atliktais Žemės sklypo kadastriniais matavimais, nurodė, jog atlikus Žemės sklypo, kurio juridinis plotas yra 4,20 ha, kadastrinius matavimus nustatytas ploto trūkumas net tris kartus viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą (leistina paklaida – 0,1639 ha), prašė atstatyti 4,20 ha juridinį Žemės sklypo plotą pagal AB „Hidroprojektas“ suprojektuoto žemės sklypo patvirtintas ribas. Pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nereikalinga kompensacija, o jis reikalauja, kad būtų grąžintas trūkstamas 0,6304 ha žemės plotas, nes tai yra jo bočių ir probočių žemė.

43. Atsakovas Rašte nurodė, jog Žemės sklypo ribų neatitikimai yra nežymūs, todėl vertintini kaip ankstesnių matavimų metu dėl naudotų matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai, išaiškino Išvados apskundimo galimybę, netenkino prašymo atstatyti 4,20 ha juridinį Žemės sklypo plotą pagal AB „Hidroprojektas“ suprojektuoto Žemės sklypo patvirtintas ribas, nustatęs, jog pareiškėjas nėra asmuo, turintis teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. S. arba D. S. iki nacionalizacijos turėtą žemę, taip kad Žemės sklypas ribojasi su viešuoju keliu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitų asmenų privačios nuosavybės teise valdomais žemės sklypais (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių kadastriniai duomenys nėra nuginčyti. Tai, kad pareiškėjui nebus kompensuojama už žemės ploto trūkumą, buvo grindžiama Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi.

44. Šioje byloje pareiškėjas, ginčydamas Raštą, skunde suformulavo reikalavimą jam grąžinti 0,6304 ha žemės ploto dydžiu žemės ploto trūkumą natūra, o jei nėra galimybės grąžinti trūkstamą žemės plotą natūra, tai priteisti jam iš NŽT už 0,6304 ha žemės ploto trūkumą piniginę kompensaciją teisės aktų nustatyta tvarka.

45. Taigi tiek iš pareiškėjo 2021 m. gruodžio 16 d. skundo, tiek iš skundo, teikto teismui, turinio matyti, kad pareiškėjas siekia, jog jam būtent NŽT kompensuotų trūkstamą Žemės sklypo plotą (perduodant trūkstamą 0,6304 ha žemės dalį natūra arba sumokant pinigus už tą žemės ploto trūkumą, kuris viršija maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą).

46. Iš pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, kad įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties (administracinė byla Nr. A-1331-1047/2023) išaiškinimus, nebuvo nustatyta, kad Išvadoje neteisingai yra nurodytas išmatuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypo plotas (3,5696 ha), taip pat nėra nustatytos aplinkybės, jog pareiškėjui turėjo būti nustatytos Žemės sklypo ribos pagal AB „Hidroprojektas“ suprojektuoto Žemės sklypo patvirtintas ribas. Pirmosios instancijos teismas nėra nurodęs konkrečių teisinių argumentų, dėl kurių Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas, o atsakovas iš naujo turi išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 16 d. skundą. Pirmosios instancijos teismas apibendrintai nurodė, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą asmuo prisiima riziką tik dėl tokios žemės sklypo dalies, kuri neviršija maksimalios leistinos (ribinės) ploto paklaidos, kad vertinant pareiškėjo, kaip Žemės sklypo savininko, teisės ginčyti administracinius aktus apimtį, turi būti atsižvelgta ir į tai, kad asmens, naujo nekilnojamojo turto savininko, teisė ginčyti administracinį aktą yra išvestinė iš buvusio valdomo nekilnojamojo turto savininko teisės (nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2815/2012). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog atkuriant nuosavybės teises į P. S. turėtą žemę, V. S.-L., kurios turto paveldėtojai R. L. ir S. Ž. pardavė Žemės sklypą pareiškėjui, buvo suteikta neatlygintinai 4 ha žemės natūra, padarė išvadą, jog ji (V. S.-L.) negalėjo perleisti / paveldėjimo būdu perduoti didesnio žemės ploto, nei jai pačiai priklausė, t. y. daugiau nei 4 ha.

47. Atsižvelgiant į pareiškėjo skunde suformuluotus reikalavimus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, nustatanti, jog vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.

48. Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.11 punkte nurodyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos, kurių posūkio taškų koordinatės nustatytos grafiškai pagal naujausią kartografinę medžiagą, vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o nustatytas žemės, miško sklypo ploto skirtumas, viršijantis Kadastro nuostatuose, nustatytą leistiną matavimo tikslumą, kai išmatuoto žemės ar miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės ar miško sklypo savininkui gali būti kompensuojamas: 1) pinigais; 2) perduodant atitinkamai nustatyto žemės ar miško sklypo ploto skirtumo, viršijančio leistiną matavimo tikslumą, dydžio žemės ar miško sklypą, jeigu žemės ar miško sklypo kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 dienos. Nustatytas miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto skirtumas kompensuojamas perduodant miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kitais atvejais – žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Laikoma, kad žemės, miško sklypų kadastriniai matavimai atlikti iki 2010 m. birželio 30 d., jeigu valstybinėje koordinačių sistemoje nustatytos žemės, miško sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės ir iki 2010 m. birželio 30 d. parengta ir su lydraščiu pateikta žemėtvarkos skyriui kadastro duomenų byla.

49. Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo 3 punkte nurodyta, kad atlikus kadastrinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumą, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra mažesnis, žemės sklypo savininkas NŽT teritoriniam padaliniui pagal žemės sklypo buvimo vietą pateikia prašymą kompensuoti žemės sklypo ploto skirtumą Žemės reformos įstatyme numatytu būdu – pinigais. Pateikdamas šį prašymą žemės sklypo savininkas nurodo banko sąskaitą, į kurią turi būti pervedami pinigai.

50. Kadastro nuostatų 21 punkte nustatyta, kad žemės sklypo plotas, apskaičiuotas, nustačius nekilnojamojo daikto kadastro duomenis atliekant kadastrinius matavimus tomis pačiomis ribomis naudojant tikslesnes nei ankstesnių matavimų priemones, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ne daugiau kaip maksimali leistina (ribinė) ploto paklaida, nurodyta šių Nuostatų 1 priede. Tais atvejais, kai atlikus kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą (toliau – žemėtvarkos skyrius). Vykdytojas žemėtvarkos skyriui turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. Išvardytus dokumentus vykdytojas žemėtvarkos skyriui pateikia elektroninėmis ryšio priemonėmis per Lietuvos erdvinės informacijos portalą. Žemėtvarkos skyrius, per 30 dienų išnagrinėjęs paženklintojo ir su juo besiribojančių žemės sklypų suformavimo dokumentus ir kitą kartografinę medžiagą, nustato žemės sklypo ploto ir (arba) žemės sklypo ribų (konfigūracijos) skirtumo priežastis ir surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Šiuo atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos rengimo darbai tęsiami vadovaujantis žemėtvarkos skyriaus išvadomis.

51. Kadastro nuostatų 1 priede nurodyta Maksimalių leistinų (ribinių) paklaidų tarp nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto arba teritorijų planavimo dokumente suprojektuoto, bet neįregistruoto Nekilnojamojo turto registre žemės sklypo ploto ir apskaičiuoto, atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo ploto lentelė.

52. Šioje byloje nėra ginčo, kad atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatytas mažesnis Žemės sklypo plotas, nei pareiškėjas įgijo Pirkimo–pardavimo sutartimi, jog Žemės sklypo plotas sumažėjo daugiau nei maksimali leistina (ribinė) paklaida. Tačiau atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjui pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, negali būti kompensuojama už viršytą maksimalią leistiną (ribinę) paklaidą, nes pareiškėjas Žemės sklypą įgijo iš privačių asmenų Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, o ne iš valstybės, vykdant žemės reformą.

53. Teisėjų kolegija, pritardama šiai atsakovo pozicijai, pirmiausia pažymi, kad Žemės reformos įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką (1 str.), o žemės reformos tikslai: užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę (2 str.). Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai yra: 1) nuosavybės teisių į žemę atkūrimas grąžinant ją natūra arba perduodant ar suteikiant žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą; 2) valstybinės žemės suteikimas nuosavybėn neatlygintinai; 3) valstybinės žemės pardavimas; 4) civiliniai sandoriai dėl žemės (5 str.).

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-732/2014, kurioje buvo nagrinėjami pareiškėjo – fizinio asmens, įsigijusio žemės sklypus iš kitų fizinių asmenų, reikalavimai atsakovams NŽT Panevėžio skyriui ir Lietuvos valstybei dėl NŽT Panevėžio skyriaus sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išmokėti piniginę kompensaciją dėl nustatyto žemės sklypų plotų skirtumo, panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, t. y. kurioje vyko ginčas dėl NŽT Panevėžio skyriaus atsisakymo išmokėti pareiškėjui Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytą kompensaciją, konstatavo, kad žemės reforma apima tik valstybinės žemės perleidimo privačion nuosavybėn procesą; Panevėžio apygardos administracinis teismas (šis teismas sprendimą, be kita ko, motyvavo tuo, jog pareiškėjas, kuris žemės sklypus, kuriems kadastrinių matavimų metu nustatytas ploto skirtumas, įsigijo ne iš valstybės vykdant žemės reformą, o sudaręs pirkimo–pardavimo sutartis su privačiais asmenimis, neįgijo teisės į kompensaciją dėl žemės ploto skirtumo, teisę į šią kompensaciją turėjo asmenys, iš kurių pareiškėjas įsigijo žemės sklypus, kadangi jie dalyvavo vykdant žemės reformą) tinkamai aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas (šiuo aspektu taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-211-701/2020).

55. Nagrinėjamu atveju tiek pirmosios instancijos teismas sprendime, tiek pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad pareiškėjo teisė reikalauti, jog NŽT atlygintų už Žemės sklypo ploto skirtumą, kuris viršija leistiną matavimo tikslumą, pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, yra išvestinė iš buvusio valdomo nekilnojamojo turto savininko (šiuo atveju – V. S.-L., kuriai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 4 ha žemės natūra) teisė. Nei pirmosios instancijos teismas, nei pareiškėjas nenurodo teisinių argumentų, pagrindžiančių šią poziciją.

56. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2815/2012, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nėra pateikta jokių išaiškinimų, susijusių su Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies aiškinimu ir taikymu. Akcentuotina, jog ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-1331-1047/2023), kuria buvo panaikintas priimtas šioje byloje pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimas ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nepateikė išaiškinimų, jog pagal Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalį pareiškėjas turi teisę gauti kompensaciją ir kad šiuo atveju netaikomi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-732/2014 pateikti išaiškinimai dėl Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalies.

57. Apibendrinant konstatuotina, kad remiantis pareiškėjo skundo argumentais ir nustatytomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis nebuvo faktinio ir teisinio pagrindų panaikinti Raštą ir daryti išvadą, jog atsakovas iš naujo turi išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. gruodžio 16 d. skundą. Dėl to atsakovo apeliacinis tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. panaikinama sprendimo dalis, kuria panaikintas Raštas, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo atmetamas, o sprendimo dalis, kuria atmestas skundo reikalavimas priteisti turtinės žalos atlyginimą (neapskųsta apeliaciniais skundais), paliekama nepakeista.

58. Kadangi pareiškėjo visi skundo reikalavimai atmesti, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl to panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos, paliekamas galioti papildomas sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi patenkintas atsakovo apeliacinis skundas, todėl pareiškėjui nepriteisiamos jam jo patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 2 d. raštas Nr. 1SS-168-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“ ir priteista pareiškėjui A. S. iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 37,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atmesti pareiškėjo A. S. skundo reikalavimą panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 2 d. raštą Nr. 1SS-168-(7.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“.

Kitą Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 13 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. balandžio 11 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė