f2f7277e-c69d-4e6c-91e4-884a4f056085 · Kauno miesto apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-11231-775/2012(Proceso Nr. 2-05-3-07625-2012-5)Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 128.2 (S) KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m.rugsėjo 27 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Edita Å liumpienė, sekretoriaujant Jolitai Čarnienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V. R. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys - Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius irn u s t a t ė :

PareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, kuriuo praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, bÅ«dama nepilnametė, savo tėvo A. G., gim. 1911 m., įkalinimo metu, nuo 1951-04-05 iki 1953-04-01 negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Girelės k., Anykščių raj., kadangi turėjo slapstytis (b.l.3-4). PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, jog jos Å¡eima gyveno Girelės k., Anykščių raj., tėvai gyveno pasiturinčiai, tėvas A.

G. rėmė partizanus, todėl 1951-04-05 jį suėmė ir įkalino Permės srityje. Tuo metu, kai tėvÄ suėmė, jai buvo tik mėnuo laiko. Mama, supratusi, jog ir jas gali suimti, pasiėmusi jÄ ir seserį Renę, naktį pabėgo iÅ¡ namų į kitÄ kaimÄ , kur juos priglaudė pažįstami Pankevičiai. Pas juos slapstėsi iki 1951 m. žiemos, vėliau prisiglaudė pas kitus žmones. Jų namuose apsigyveno močiutė, mamos mama, kurios neiÅ¡vežė, nes buvo sena ir ligota. Močiutė perspėdavo, kad į namus geriau negrįžti, nes jomis domisi.

Po Stalino mirties, 1953 m. tapo ramiau ir jos 1953 m. balandžio mėnesį sugrįžo į manus, o 1954 m. spalio mėn. iÅ¡ įkalinimo įstaigos grįžo tėvas.Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ (b.l.22-23), kuriuo prašė bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b.l.28), byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame prieÅ¡taravimų juridinio fakto nustatymui nepareiÅ¡kė (b.l.20), suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai (b.l.29), gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l.25), byla nagrinėtina suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.PareiÅ¡kimas tenkintinas.Byloje nustatyta, kad A.

G., gim. 1911 m., gyvenęs Girelės k., Anykščių raj., buvo represuotas, apkaltinus jį pagal RTFSR BK 5812 str. ir buvo laisvės atėmimo vietoje Permės srit. nuo 1951-04-05 iki 1954-10-21 (b.l.8). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2012-05-18 išduotame pažymėjime nurodė, jog A. G. buvo neteisėtai represuotas ir nuteistas 10 m. įkalinimo pataisos darbų stovykloje, 5 m. atimant pilietines teises, laisvės atėmimo vietoje buvo nuo 1951-04-05 iki 1954-10-21 (b.l.9). V. R. buvo A. G. dukra (b.l.10).

V. G. 1974-04-30 susituokė su S. R. ir tapo R. (b.l.11). PareiÅ¡kėjos tėvas A. G. yra miręs (b.l.12).Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų ar kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444 str., 445 str.).Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami bent vieno iÅ¡ tėvų (įtėvių) įkalinimo metu buvę nepilnamečiai politinių kalinių vaikai (įvaikiai) ir politinių kalinių sutuoktiniai, jeigu Å¡eima tuo metu negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Pagal minėto įstatymo 5 straipsnio 4 dalį tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinis statusas.Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo pažymėjimai patvirtina, jog pareiškėjos tėvas A. G., gim. 1911 m., gyvenęs Girelės k., Anykščių raj., buvo neteisėtai represuotas, apkaltinus jį pagal RTFSR BK 5812 str. ir buvo laisvės atėmimo vietoje Permės srit. nuo 1951-04-05 iki 1954-10-21. Pareiškėja tuo metu buvo nepilnametė.

Aplinkybes, kad pareiškėja su mama ir seserimi tėvo įkalinimo metu slapstėsi ir toliau negalėjo gyventi savo ankstesnėje gyvenamojoje vietoje, patvirtino teismo posėdyje apklaustos liudytojos R. Ž. ir R. K. (b.l.33).Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes (b.l.3-4), pateiktus rašytinius įrodymus (b.l.7-9), pareiškėjos teismo posėdyje duotus paaiškinimus (b.l.33-33), liudytojų parodymus (b.l.33) ir pareiškėjai kitokiu būdu negalint gauti reikalingų dokumentų, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja, būdama nepilnametė, tėvo A.

G., gim. 1911 m., įkalinimo metu, nuo 1951-04-05 iki 1953-04-01, negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes turėjo slaptytis (CPK 177 str., 185 str., 444 str. 2 d. 9 p.).              Juridinis faktas nustatytinas tikslu nukentėjusio nuo okupacijos asmens teisiniam statusui gauti.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., 448 str., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) bÅ«dama nepilnametė, tėvo A.

G., gim. 1911 m., įkalinimo metu, nuo 1951-04-05 iki 1953-04-01, negalėjo legaliai gyventi savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje Girelės k., Anykščių raj., kadangi turėjo slapstytis.Juridinis faktas nustatytas tikslu nukentėjusio nuo okupacijos asmens teisiniam statusui gauti.Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                      Edita Å liumpienė