2022-01-12 Nr. AB-1105-3-61-3-02265-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2596-261/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02265-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 22.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. K. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. birželio 2 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. 11-5843 (toliau – ir Išvada); 2) įpareigoti atsakovą VSAT iš naujo atlikti pareiškėjos veiklos vertinimą už 2019 metus; 3) atlyginti pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad tarnybą vykdo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės pareigose. Pareiškėjos tiesioginis vadovas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vadas A. M. pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2019 metus įvertino „gerai.“ Pareiškėja nesutiko su išvada, todėl raštu 2020 m. vasario 28 d. kreipėsi į Komisiją su prašymu už 2019 metus vertinti Tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje.

3. Paaiškino, kad įvykdė visas tiesioginio vadovo paskirtas 2019 m. tarnybinės veiklos užduotis, viršijo veiklos rezultatus. Nuolat tobulina žinias ir noriai dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo kursuose, kurie vyksta tiek tarnybos metu, tiek laisvu nuo darbo metu. Iškilusias konfliktines situacijas sprendžia efektyviai, užtikrintai, korektišku ir taktišku elgesiu. Pareiškėja kriterijų „Atsakingumas“ įsivertino 5 balais, tačiau tiesioginio vadovo pildytoje išvadoje atsakingumo kriterijus įvertintas 4 balais. Pareiškėjos vertinimu, atsakingumas turėjo būti įvertintas maksimaliu balu, nes pareiškėja rodo iniciatyvą, siekia prisiimti didesnę atsakomybę negu jai priklauso.

4. Nesutiko su Komisijos posėdžio metu išdėstytais argumentais dėl pareiškėjos neetiško elgesio pamainos metu su pareigūnais. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra skiriama vadovauti pamainai, todėl tai parodo, jog ji atsakingai vykdo pareigas ir savo tarnybine veikla yra užsitarnavusi pasitikėjimą, kas leidžia ja ypatingai pasitikėti ir pavesti vadovauti pamainai. Pareiškėjos atsakingumas turi būti vertinamas „labai gerai“, o Komisija šį kvalifikacijos kriterijų įvertino ganėtinai siauru aspektu, tokiu būdu ir neišsamiai.

5. „Lojalumas tarnybai“ pareiškėja save įvertino 5 balais (užduotis skirsto pagal pavaldinių darbo krūvį, sugeba nustatyti tinkamą reikalavimų lygį. Sąžiningas, teisingas ir reiklus, skatina pavaldinių iniciatyvą ir savarankiškumą. Rūpinasi kolektyvo mikroklimatu), o tiesioginis vadovas „Lojalumas tarnybai“ įvertino 4 balais (tinkamai paskirsto užduotis, yra sąžiningas ir reiklus. Stengiasi palaikyti pavaldinių iniciatyvą ir savarankiškumą. Sugeba teisingai vertinti pavaldinių darbą). Pareiškėja pažymėjo, kad yra lojali Lietuvos valstybei, būnant pareigūnu, dalyvauja valstybinių švenčių renginiuose. Jos prisirišimas, atsidavimas, pastangos, puikūs rezultatai, nuolatinis tobulėjimas bei ilgametė darbo patirtis (26-eri metai tarnyboje) yra neginčijamas to įrodymas. Neformuoja ir kitiems neleidžia formuoti netinkamos nuomonės apie VSAT, gina VSAT interesus. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados I skyriaus Tarnybinės veiklos rezultatai 1 punkte pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Visi per 2019 metus pareiškėjos vadovaujamos pamainos pasiekti rezultatai išvardyti Tarnybinės veiklos vertinimo anketos I skyriaus 3 punkte „Veiklos kokybė“. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad nesutinka su Išvados I skyriaus Tarnybinės veiklos rezultatų 4 punktu, jog užduotis neįvykdyta. 2019 metais tarnybinių nuobaudų neturėjo (tarnybinė nuobauda skirta 2020 m. sausio 29 d., tai yra ne 2019 metais). Tarnybinės nuobaudos skyrimas nėra priežastis pareigūno nevertinti labai gerai. Ši užduotis yra įvykdyta, tai atspindi 2019 metų pasiekti puikūs veiklos rezultatai. Pareiškėja 2019 m. dalyvavo 20 valandų organizuotuose užsiėmimuose tarnybos vietoje, o ne 19 val., kaip nurodyta Išvados I skyriaus „Tarnybinės veiklos rezultatai“ 5 punkte.

6. Komisijos vertinimas vyko neobjektyviai, pažeidžiant procedūras ir taisykles. Vertinamasis pokalbis su Komisija vyko formaliai, buvo vadovaujamasi asmeniškumu, pareiškėja apkaltinta dėl neetiško elgesio. Vertinant tiesioginio vadovo surašytą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, grafoje – 1 punktas „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“ pareiškėja save įvertino 5 balais, o vadovo buvo įvertinta 4 balais. Pareiškėja paaiškino, kad per ilgametę tarnyboje sukauptą patirtį, turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaikė tarnyboje, – tai atsispindi 2019 metų pareigūnės vadovaujamos pamainos rezultatuose. Pažymėjo, kad per daugiau kaip 25 metų tarnyboje nei karto nebuvo gauta nusiskundimų iš kitų institucijų ar asmenų dėl pareiškėjos darbo ar elgesio. Akcentavo, kad pareiškėjos už 2017, 2018 metus per vertinimus buvo tarnybinė veikla įvertinta – „labai gerai“. Vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą, Komisijos posėdžio metu nedalyvavo pareiškėjos tiesioginis vadovas Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vadas A. M., tačiau Komisija, nagrinėdama tarnybinės veiklos vertinimo Išvadą, uždavė jai klausimus dėl vertinimo vadovo ir pareiškėjos išdėstytų nesutapimų, susijusių su veiklos išsamesniu apibūdinimu ir vertinimo kriterijų pagrindimu. Tiesioginio vadovo surašyti teiginiai apie pareiškėją, kad pareigūnė ne visada noriai vykdė vadovų nurodymus, yra subjektyvi užkardos vado pavaduotojos V. L. nuomonė, nepagrįsta jokiais argumentais, nes ši galimai vadovavosi asmeniškumu pareiškėjos atžvilgiu. Taip pat neteisingai nurodyta tarnybinės nuobaudos skyrimo data, nes tarnybinė nuobauda skirta 2020 m. sausio mėn., o vertinami pareiškėjos veiklos rezultatai už 2019 metus.

7. Pažymėjo, kad posėdžio metu pareiškėja argumentuotai paneigė Išvadoje įvardintus pareiškėjos tarnybinės veiklos trūkumus ir atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kas surašė jos tarnybinės veiklos vertinimą – užkardos vado pavaduotoja, kuri nuolat daro psichologinį spaudimą pareigūnei. Iš tarnybinės veiklos vertinimo medžiagos matyti, kad pareiškėjos tiesioginis vadovas Išvadą surašė neišsamiai ir neargumentuotai, o kai kurie pateikti duomenys neatitinka tikrovės.

8. Išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą matyti, kad vertinamasis pokalbis truko apie 30 min. Pareiškėja, atsakydama į Komisijos nario klausimą apie tai, kaip pati save vertina, pažymėjo, kad rezultatai yra labai geri ir yra savo darbo rezultatais patenkinta. Vertinant pareiškėjos tarnybinę veiklą nebuvo siekiama visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnės kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms pareigoms. Pareiškėja tris kartus nurodė komisijos nariui J. A., kad skirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą yra apskundusi Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau Komisijos narys tendencingai ir nepagrįstai 2020 metais skirtą nuobaudą kaip vertinimo pagrindą priskyrė 2019 metams. Atitinkamai, komisijos nario profesinės sąjungos atstovo J. A. klausimas dėl pareiškėjos lojalumo tarnybai negali būti vertinimas kaip Komisijos nario objektyvumas, nes yra suinteresuotas asmuo, pareiškėja jau ilgą laiką jaučia mobingą iš profesinės sąjungos narių (dėl neįstojimo į profesinę sąjungą). Šis netinkamas klausimas taip pat girdimas Komisijos posėdžio skaitmeniniame garso įraše. Nepagrįstumas pasireiškia tuo, kad Komisijos narys (profesinės sąjungos atstovas) tiesiogiai sieja lojalumą tarnybai su apskundimu, t. y. teigia, jog asmuo, kuris naudojasi teise kreiptis į teismą, yra nelojalus tarnybai bei tokio asmens tarnybinė veikla negali būti vertinama aukščiausiais balais. Įstaiga aktyviai skatina nesinaudoti teise kreiptis į teismą, o veikus priešingai – taiko teisinio pagrindo neturinčias sankcijas (mažina tarnybinės veiklos vertinimo balą). Komisija nepateikė išsamių argumentų, kodėl pareiškėjos pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai, vykdant nustatytas užduotis, ir kvalifikacijos vertinimo kriterijai, tiesioginio vadovo buvo įvertinti gerai. Atkreipė dėmesį, jog Komisijai buvo pateikti duomenys, kad tiesioginio vadovo pavaduotoja (kuri ir rašė šį įvertinimą) yra priešiškai nusistačiusi pareiškėjos atžvilgiu, o tai galimai darė įtaką neobjektyviam pareiškėjos įvertinimui.

9. Tiesioginis vadovas įvertino pareiškėjos veiklos rezultatus nenurodydamas jokių motyvų. Pareiškėja paaiškino, kad iš dalies skiriasi tiesioginio vadovo pateikta išvada su pareiškėjos pateiktais duomenimis, todėl jos tarnybinės veiklos vertinimo metu turėjo dalyvauti veiklos vertinimo asmens tiesioginis vadovas. Atkreipė dėmesį, kad metų bėgyje statutinės valstybės tarnautojos (pareiškėjos) tiesioginis vadovas keitėsi, laikotarpiu nuo 2014 metų iki 2020 m. sausio 20 d. tiesioginiu vadovu buvo Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vadas A. Š., o nuo 2020 m. sausio 21 d. Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vadu paskirtas A. M. Kadangi reikia įvertinti visų kalendorinių metų veiklą, esamas vadovas gali paprašyti buvusio vadovo pakomentuoti / apibūdinti statutinio valstybės tarnautojo ankstesnę tarnybinę veiklą. Statutinio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą turi pasirašyti tik vienas, esamas tiesioginis vadovas.

10. Atsakovas VSAT su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

11. Nurodė, kad Komisija priėmė Išvadą ir pareiškėją įvertino „gerai“. VSAT vado pavaduotojo V. M. 2019 m. gruodžio 13 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos neetiško elgesio. Tarnybinio patikrinimo metu surinktais faktiniais duomenimis įrodyta, kad būdama statutinė valstybės tarnautoja bei aukštesnėse pareigose – užkardos pamainos vyresniąja, pareiškėja, naudodama psichologinį terorą, pažemino, apkalbėjo kitų pareigūnų ir užsienio valstybės piliečio akivaizdoje, išvadino necenzūriniais žodžiais, todėl, dėl minėtųjų pareiškėjos veiksmų, pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus, kilo atitinkamos pasekmės – nukentėjo pareigūnė, ji jautė pažeminimą, psichologinį terorą, grasinimą iš aukštesnio pagal pareigas pareigūno. Toks pareiškėjos elgesys charakterizuoja neigiamą jos požiūrį į pareigūnus (bendradarbius) ir indikuoja vieno iš esminių valstybės tarnautojų (pareigūnų) veiklos etikos principų – pavyzdingumo principo – sąmoningą nepaisymą. Sąmoningai pati atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią yra jos profesinė pareiga. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėja, vykdydama VSAT pamainos vyresniosios funkcijas ir privalėdama laikytis VSAT Kodekso nuostatų, jų nesilaikė ir 2019 m. lapkričio 15 d. apie 19.20 val. pamainų pasikeitimo metu viešai, bendradarbių bei pašalinio asmens akivaizdoje vartojo necenzūrinius žodžius, nepriimtinu visuomenei būdu ir nesuderinamu su pareigūno dorove, elgesiu, nepadoriai, nepagarbiai, naudojo spaudimą ir rodė nepagarbą kolegės atžvilgiu. Toks pareigūnės elgesys nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, pastariesiems atliekant tarnybines pareigas, bei daro neigiamą įtaką pareiškėjos darbdavio – VSAT įvaizdžio formavimą ir griauna pasitikėjimą šia įstaiga. Pareiškėja netgi konfliktinėse situacijose privalo būti ori, mandagi, privalo valdyti savo emocijas, veikti profesionaliai, su visais asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūri ir taktiška bei laikytis kalbos ir elgesio kultūros normų.

12. Pareiškėjai buvo paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėja nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 31d. atostogavo, todėl į tarnybinio patikrinimo terminą laikas, kai ji nebuvo darbe dėl atostogų, neįsiskaičiuoja, paaiškinimą pareiškėja pateikė 2020 m. sausio 6 d., todėl tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2020 m. sausio 23 d. Komisija 2020 m. birželio 2 d. posėdžio metu įvertino pareiškėjos ir tiesioginio vadovo argumentus ir pritarė tiesioginio vadovo vertinimui, 2 Komisijos nariai balsavo „labai gerai“ ir 3 komisijos nariai balsavo „gerai“. Komisija padarė išvadą, kad pareigūnės tarnybinė veikla 2019 m. buvo ne be priekaištų, todėl Komisija pagrįstai įvertino ne „labai gerai“, o „gerai“.

13. Atsakovas pažymėjo, kad iš vertinimo anketos matosi, jog tarp pareiškėjos ir jos tiesioginio vadovo kilo nesutarimas dėl pareigūnės tinkamumo eiti pareigoms vertinimo pagal kriterijų „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“ – tiesioginis vadovas įvertino 4 balais, nes mano, kad kasdienėje veikloje pritaiko turimas žinias ir įgūdžius, o pati pareiškėja įsivertino 5 balais, nes mano, kad turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaiko kasdienėje veikloje. Visgi, pati pareiškėja nei vertinimo eigoje, nei skunde nenurodė konkrečių argumentų, kurie pagrįstų vertinimą „labai gerai“ pagal šį kriterijų, t. y. pareiškėja neįrodė to, kad jos įvertinimas turėtų būti „labai gerai“ priskyrus požymį „turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaiko kasdienėje veikloje“, nes pareiškėja Komisijoje ir skunde nurodė, kad jos veiklos rezultatus atspindi 2019 metų jos vadovaujamos pamainos rezultatai. Pareiškėja nuolat pabrėžė ir įvardijo visos pamainos rezultatus, tačiau atsakovas nurodė, jog pareigūnų pamainas suformuoja užkardos vadas, pamainoms vadovauja pamainos vyresnysis, pamainos pareigūnų kompetencija lemia aukštus rezultatus ir tik dalį kompetencijos galima priskirti pamainos vyresniajam. Atsakovas laikė, kad pareiškėja nepagrindė, jog pagal tinkamumo eiti pareigas kriterijų privalėjo būti įvertinta „labai gerai“.

14. „Organizavimas ir veiklos planavimas“ pareiškėja save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas įvertino 4 balais. Atsakovo vertinimu, pareiškėja nepagrindė, kad pagal tinkamumo eiti pareigas kriterijų privalėjo būti įvertinta „labai gerai“. Kita vertus, kaip nurodė atsakovas, pagal šį kriterijų pareiškėja ir nebuvo tinkamai įvertinta, nes nei tiesioginiam vadovui, pildant anketą, nei Komisijoje nebuvo atskleista, jog pareiškėja turėtų būti įvertinta „labai gerai“.

15. „Veiklos kokybė“ pareiškėja save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas įvertino 4 balais. Pareiškėja pabrėžė, kad vykdydama užkardos pamainos vyresniosios pareigas vadovaujamose pamainose pasiekė geriausių rezultatų užkardoje. Atsakovas nurodė, kad pamainas formuoja užkardos vadas ir pamainos aukšti rezultatai priklauso ne tik pamainos vyresniajai, bet ir pamainos pareigūnams. Būtent pamainos pareigūnai pirminė grandis, kurie nustato pažeidimus.

16. „Gebėjimai tobulėti“ pareiškėja save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas įvertino – 4 balais. Dėl pareiškėjos argumento, susijusio su kvalifikacijos tobulinimu, jog noriai dalyvauja kvalifikacijos tobulinimo kursuose tiek tarnybos metu, tiek laisvalaikiu, atsakovas nurodė, jog svarbu, kokią reikšmę ši aplinkybė turi vertinimo rezultatui. Pažymėjo, kad pagal šį kriterijų vertinama „gerai“, kai vertinamasis „rūpinasi savo patirties kaupimu, tobulina kvalifikaciją nuosekliai ir pasiekia rezultatų“, o „labai gerai“, kai „nuolat, motyvuotai, tikslingai ir rezultatyviai tobulina žinias ir įgūdžius“. Šiuo atveju pareiškėja nepateikė argumentų Komisijai, kad ji pati rodė iniciatyvą kelti kvalifikaciją, ieškojo krypčių ir būdų tai daryti. Tai, kad pareiškėja kelia kvalifikaciją neįrodo to, kad šiuo aspektu tiesioginis vadovas ir Komisija privalėjo vertinti, kad pareiškėja šiuo aspektu atitinka vertinimo skalės požymį „nuolat, motyvuotai, tikslingai ir rezultatyviai tobulina žinias ir įgūdžius“ ir dėl to vertinti jos veiklą „labai gerai“. Kita vertus, tiesioginis vadovas užpildė anketoje ir išvadoje, kodėl jos veikla įvertinta „gerai“ pagal kvalifikacijos kriterijus. „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ pareiškėja save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas įvertino – 4 balais. Vadovas pažymėjo prie kvalifikacijos tobulinimo, kad trūksta įgūdžių konfliktų valdyme ir bendravime psichologiškai sudėtingose situacijose.

17. „Atsakingumas“ pareiškėja save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas įvertino 4 balais. Pareiškėjos teigimu, jos atsakingumas turi būti vertinamas „labai gerai“ ir manė, jog Komisija šį kvalifikacijos kriterijų įvertino ganėtinai siauru aspektu, neišsamiai. „Lojalumas“ pareiškėja save įvertino 5 balais, tiesioginis vadovas įvertino 4 balais. Pareiškėja nepagrindė, kad lojalumas pagal kriterijų privalėjo būti įvertintas „labai gerai“. Kita vertus, pagal šį kriterijų pareiškėja ir nebuvo tinkamai įvertinta, nes tiesioginis vadovas ir pati pareiškėja, pildant anketą, papildomai nenurodė jokių kriterijų. „Lojalumas tarnybai“ pareiškėja save įvertino 5 balais, o tiesioginis vadovas įvertino tik 4 balais. Pareiškėja patikino, jog yra lojali Lietuvos valstybei, kas tikrai yra svarbu, būnant pareigūnu, dalyvauja valstybinių švenčių renginiuose. Manė, kad jos prisirišimas, atsidavimas, pastangos, puikūs rezultatai, nuolatinis tobulėjimas bei ilgametė darbo patirtis (26-eri metai tarnyboje) yra neginčijamas to įrodymas. Neformuoja pati ir neleidžia kitiems formuoti netinkamos nuomonės apie VSAT, gina VSAT interesus.

18. Komisijos narys J. A. nebuvo priešiškai ir negatyviai nusiteikęs pareiškėjos atžvilgiu, tai įrodo Komisijos posėdžio metu darytas įrašas, nes būtent jis pareiškėjai paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas 2019 m., o 2020 m. paskirta nuobauda, tai atliktų veiksmų pasekmė, vertinant pareiškėjos 2020 m. veiklos rezultatus turi būti atsižvelgta į 2019 m. vertinimo rezultatus dėl paskirtos nuobaudos. Komisijos posėdžio metu pareiškėja teigė, kad tiesioginis vadovas privalėjo dalyvauti Komisijoje, jog ne jis surašė vertinimo išvadą, o užkardos vado pavaduotoja V. L. Komisijos metu pareiškėja nurodė ne vieną argumentą, nesusijusį su vertinimu, tačiau tai nebus vertinama, kadangi būtent šiuo nagrinėjamu atveju yra neaktualu. Pastebėjo, kad pareiškėja turi pomėgį apkalbėti, kritikuoti kitus, tačiau sau pagyrų negaili. Komisijos posėdžio metu pabrėžė ne kartą, kaip pamainų pareigūnai ją giria, kad jai ne gėda tuo pasigirti, pasididžiuoti. Užsimena dėl mobingo. Lojalumo sąvokos Komisijos posėdžio metu paaiškinti taip plačiai, kaip skunde nesugebėjo. Darė išvadą, kad pareiškėja VSAT sistemą yra perpratusi ir pripratusi, todėl gali valdyti pavaldžius jai pareigūnus, ji VSAT jaučiasi saugiai.

19. Pareiškėjos aukštas savęs vertinimas yra vertintinas kaip jos užimta gynybos pozicija, siekiant sukurti labai gerą įvaizdį. Pareiškėja nei tiesioginio vadovo, nei Komisijos neįtikino, kad ji atitinka vertinimą „labai gerai“. Susumavus Komisijos narių balsus, Komisijos sprendimas yra pareiškėjos tarnybinę veiklą vertinti „gerai“. Pareiškėja dalyvavo Komisijos posėdyje, jai buvo užduoti klausimai, susiję su tarnybinės veiklos vertinimu, leista pareiškėjai pasisakyti. Komisijos vertinimo procedūros pažeidimų nenustatyta. Tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, laikantis rekomendacijų, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, jo panaikinti remiantis pareiškėjos skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

II. 20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

21. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl VSAT Komisijos Išvados teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

22. Teismas nustatė, kad:

22.1. Pareiškėja dirba VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės pareigose.

22.2. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vadas A. M. pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2019 m. įvertino „gerai“. Tarnybinės veiklos vertinimo anketos I skyriaus „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“ pareiškėjos tiesioginis vadovas įvertino 4 balais bei nurodė, jog kasdienėje veikloje pritaiko turimas žinias ir įgūdžius. „Organizuotumas ir veiklos planavimas“ pareiškėjos tiesioginio vadovo įvertintas 4 balais bei nurodyta, kad sugeba daryti išvadas, numatyti į priekį, išlaiko darbų eiliškumą ir „telpa“ į laiką. Taip pat moka racionaliai planuoti laiką ir pastebi kitų klaidas. „Veiklos kokybė“ įvertinta 4 balais bei nurodyta, kad veiklos kokybė gera, atitinka keliamus reikalavimus. „Fizinis pasirengimas“ įvertintas 5 balais. II skyriaus „Gebėjimai tobulėti“ įvertinti 4 balais ir nurodyta, kad pareiškėja rūpinasi savo patirties kaupimu, tobulina kvalifikaciją nuosekliai ir pasiekia rezultatų. „Kūrybingumas“ įvertintas 4 balais. „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ įvertintas 4 balais ir nurodyta, kad pareiškėja siekia suteikti visą reikalingą informaciją, konsultuoja ir teikia kolegoms, suinteresuotiems asmenims pagalbą. „Atsakingumas“ įvertintas 4 balais bei nurodyta, kad pareiškėja pareiginga, noriai vykdo pavedimus, prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus. „Lojalumas tarnybai“ įvertintas 4 balais bei nurodyta, kad pareiškėja nukreipia savo veiklą ir prioritetus tam, kad kuo geriau patenkintų organizacijos poreikius.

22.3. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vadas A. M. pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje I skyriuje „Pagrindiniai praėjusių metų tarnybinės veiklos rezultatai“ nurodė, jog iš suformuluotų užduočių pareiškėja neįvykdė 4-osios užduoties, t. y. užkardyti galimas korupcijos apraiškas, laikytis tarnybinės etikos, viešų ir privačių interesų derinimo reikalavimų. Prie šios užduoties taip pat nurodyta, kad 2019 m. gruodžio 13 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareigūnės neetiško elgesio, 2020 m. sausio 23 d., pareigūnei už neetišką elgesį skirta pastaba. Pareigūnės elgesys vertinamas patenkinamai. Korupcijos apraiškų nenustatyta. Užduotis neįvykdyta. II skyriaus „Pareigūnas įvykdė užduotis pagal sutartus vertinimo rodiklius arba pareigūnas vykdė visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ įvertintas 3 balais. III skyrius „Tinkamumas einamoms pareigoms“ vertintas 3 balais. IV skyrius „Kvalifikacija“ vertintas 3 balais. V skyrius „Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas“ įvertintas „gerai“. VI skyrius „Motyvuoti pasiūlymai“ pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta „gerai“.

22.4. Pareiškėja 2020 m. vasario 28 d. pateikė VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Komisijai prašymą dėl tarnybinės veiklos vertinimo. Pateiktame prašyme pareiškėja prašė jos tarnybinę veiklą už 2019 metus vertinti Komisijoje, nes nesutinka su tarnybinės veiklos vertinimo išvada „gerai“. Pareiškėja nurodė, kad savo 2019 metų tarnybinės veiklos rezultatus vertina „labai gerai“. Taip pat pateiktame prašyme pareiškėja nurodė nesutikimo su tarnybinės veiklos vertinimu motyvus.

22.5. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Komisijos Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja vertinama „gerai“.

23. Teismas apžvelgė bylai aktualias Vidaus tarnybos statuto nuostatas, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-14 (toliau – ir Taisyklės) nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

24. Pažymėjo, kad Tarnybinės veiklos vertinimo anketos I skyriaus 1 punktas „Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“ pareiškėjos tiesioginio vadovo įvertintas 4 balais bei nurodyta, jog pareiškėja kasdieninėje veikloje pritaiko turimas žinias ir įgūdžius. Pareiškėja šį punktą įsivertino 5 balais. Pateiktame skunde pareiškėja nurodė, kad per ilgametę tarnyboje sukauptą patirtį, turimas žinias ir įgūdžius nuolat ir tinkamai pritaikė tarnyboje bei perteikė pavaldiems pareigūnams.

Tai atsispindi 2019 metų pareiškėjos vadovaujamos pamainos rezultatuose. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrindė, jog šis punktas turėtų būti vertinamas 5 balais. Nors pareiškėja nurodė, kad pavaldiems pareigūnams perteikė turimas žinias ir įgūdžius, tačiau teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog pačių pamainos pareigūnų kompetencija lemia aukštus rezultatus. Pažymėjo, jog skiriant 4 balus nereiškia, kad pareiškėja netaiko savo kasdieninėje darbinėje veikloje turimų žinių bei įgūdžių, tačiau tai reiškia, jog pareiškėja netaiko jų taip dažnai, kad vertinant jos tarnybinę veiklą būtų skiriamas aukščiausias balas.

Dėl tarnybinės veiklos vertinimo anketos I skyriaus 2 punkto „Organizavimas ir veiklos planavimas“ teismas pažymėjo, jog pareiškėjos tiesioginis vadovas, įvertinęs šį punktą 4 balais, nurodė, kad pareiškėja sugeba daryti išvadas. Taip pat nurodė, kad sugeba numatyti į priekį, išlaiko darbų eiliškumą ir „telpa“ į laiką, moka racionaliai planuoti laiką bei pastebi kitų klaidas. Pareiškėja šį punktą įsivertino 5 balais bei nurodė, kad pateiktus darbus užbaigia laiku, juos atlieka tinkamai, todėl šios užduoties įgyvendinimas laikytinas viršytu.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių šios užduoties viršijimą, ar tai, kad ji turėtų būti vertintina aukščiausiu balu. Tarnybinės veiklos vertinimo anketos I skyriaus 3 punktas „Veiklos kokybė“ pareiškėjos tiesioginio vadovo įvertintas 4 balais bei nurodyta, kad veiklos kokybė gera, atitinka keliamus reikalavimus. Pareiškėja šį punktą įsivertino 5 balais ir nurodė, kad vadovaujamose pamainose pasiekė geriausių rezultatų užkardoje. Pareiškėja skunde teigė, kad ji pasiekė geriausių rezultatų užkardoje, tačiau jos pateikiami rezultatai sietini su tiesioginių pareigų atlikimu, kas ir atitinka keliamus reikalavimus.

Įvertinęs tai, teismas priėjo prie išvados, jog nenustatyta duomenų, kuriais remiantis pareiškėja turėtų būti vertinama aukščiausiais balais, vertinant jos tarnybinę veiklą. Be to, minėtų punktų vertinimas „gerai“ reiškia, jog pareiškėja jai nustatytas metines užduotis yra įvykdžiusi tinkamai.

25. Iš tarnybinės veiklos vertinimo anketos II skyriaus 1 punkto „Gebėjimai tobulėti“ teismas nustatė, jog pareiškėja save įsivertino 5 balais, o jos tiesioginis vadovas įvertino ją 4 balais bei nurodė, kad pareiškėja rūpinasi savo patirties kaupimu, tobulina kvalifikaciją nuosekliai ir pasiekia rezultatų. Teismas nurodė, kad į bylą pateikti sertifikatai bei uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Intellectus kalbų centras“ 2019 m. spalio 28 d. paslaugų teikimo sutartis Nr. 20191028-1 patvirtina, jog pareiškėja 2019 m. dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose ir lanko anglų kalbos kursus. Tačiau, vien tai, kad pareiškėja dalyvauja seminaruose ir tobulina užsienio kalbos mokėjimą, kaip nurodė teismas, nereiškia, jog pareiškėja geba pritaikyti turimas žinias ir įgūdžius taikant „labai gerai“ įvertinimą.

26. Tarnybinės veiklos vertinimo anketos II skyriaus 3 punktas „Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“ pareiškėjos įvertintas 5 balais, o jos tiesioginio vadovo – 4 balais bei nurodyta, jog pareiškėja siekia suteikti visą reikalingą informaciją, konsultuoja ir teikia kolegoms, suinteresuotiems asmenims pagalbą. Iš pareiškėjos tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo išvados teismas nustatė, kad IV skyriuje „Kvalifikacija” prie pasiūlymų, kaip tobulinti kvalifikaciją, nurodytas konfliktų valdymas bei bendravimas psichologiškai sudėtingose situacijose. Teismas įvertino, kad pareiškėjos tiesioginio vadovo nurodytas pasiūlymas sietinas su tuo, jog šis punktas neturėtų būti vertinamas aukščiausiu balu, kadangi konfliktai bei psichologiškai sudėtingos situacijos nesprendžiamos taip, kaip turėtų būti sprendžiamos skiriant aukščiausią įvertinimą.

27. Tarnybinės veiklos vertinimo anketos II skyriaus 4 punktas „Atsakingumas” pareiškėjos įvertintas 5 balais, o jos tiesioginio vadovo – 4 balais bei nurodyta, kad pareiškėja yra pareiginga, noriai vykdo pavedimus, prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus. Pareiškėja skunde teigė, kad ji rodo iniciatyvą, siekia prisiimti didesnę atsakomybę nei jai priklauso, tačiau teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta tai patvirtinančių duomenų. Priešingai, iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog pareiškėja ne visuomet korektiškai bendrauja su kolegomis. Be to, vien tai, jog pareiškėja skiriama vadovauti pamainai, nereiškia, kad siekiama prisiimti didesnę atsakomybę nei priklauso.

28. Tarnybinės veiklos vertinimo anketos II skyriaus 5 punktą „Lojalumas tarnybai“ pareiškėja įsivertino 5 balais, o jos tiesioginis vadovas ją įvertino 4 balais ir nurodė, kad pareiškėja nukreipia savo veiklą ir prioritetus tam, kad kuo geriau patenkintų organizacijos poreikius. Pateiktame skunde pareiškėja pabrėžė savo ilgametę darbinę patirtį VSAT, tačiau teismas nurodė, kad lojalumas nesietinas vien tik su ilgamete patirtimi. Pareiškėjos ilgametė patirtis kaip statutinės pareigūnės nebuvo vertintina skiriant 4 balus, o buvo vertinama jos veikla bei prioritetai, kurie nesietini su aukščiausiu įvertinimu vykdant tarnybines funkcijas.

29. Teismas nurodė, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas Komisijoje susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir tiesioginio vadovo pateiktos išvados nagrinėjimo (Taisyklių 36 punktas). Tuo atveju, kai nagrinėjama jam pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla, tiesioginis vadovas šių Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka gali, tačiau neprivalo, dalyvauti Komisijos posėdyje (Taisyklių 37 punktas). Pareiškėja Komisijos posėdžio metu išdėstė savo argumentus, jai buvo suteikta teisė ginti savo poziciją. Teismas pažymėjo, kad Taisyklės neįpareigoja vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo bei jo vadovo dalyvauti Komisijos posėdyje. Pareiškėja nenurodė, kad Komisijos posėdžio metu jai nebuvo leista pasisakyti ar kokiu nors kitu būdu buvo pažeistos jos teisės. Nustatyta, kad Komisija posėdžio metu tikrino tiesioginio vadovo parengtoje vertinimo išvadoje išdėstytas aplinkybes, analizavo pareiškėjos darbo rezultatus kokybės ir savalaikiškumo požiūriu, taip pat analizavo, kokiomis aplinkybėmis ir įrodymais paremtas tiesioginio vadovo vertinimas ir kuo grindžiami pareiškėjos tarnybinės veiklos produktyvumą bei kokybę apibūdinantys teiginiai, todėl šiuo atveju teismas nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos tiesioginio vadovo bei jo vadovo nedalyvavimas ir Komisijos užduoti klausimai dėl vertinimų nesutapimo galėjo turėti tiesioginės įtakos priimant Išvadą.

30. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, jog tiesioginio vadovo vertinimo išvadą surašė jos tiesioginio vado pavaduotoja, kadangi ji vadovaujasi asmeniškumu pareiškėjos atžvilgiu, teismas pažymėjo, jog tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjos tiesioginio vadovo vertinimo išvadoje nenurodyta, jog ji yra parengta vado pavaduotojos. Teismo vertinimu, šis teiginys vertintinas kaip deklaratyvaus pobūdžio, kadangi nenustatyta, jog tiesioginio vadovo išvada būtų parengta kito asmens, taip pat nenustatyta tai, kad joje pateikti įvertinimai neatsispindėtų tikrosios pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo už 2019 metus.

31. Pareiškėja skunde teigė, kad Komisijos nario profesinės sąjungos atstovo J. A. klausimas dėl pareiškėjos lojalumo tarnybai negali būti vertinamas kaip Komisijos nario objektyvumas, nes yra suinteresuotas asmuo, pareiškėja jau ilgą laiką jaučia mobingą iš profesinės sąjungos narių. Minėtas Komisijos narys buvo priešiškai ir negatyviai nusiteikęs pareiškėjos atžvilgiu, kas įtakojo ginčijamą vertinimo rezultatą. Teismas akcentavo, jog vien tai, kad pareiškėja nebuvo įvertinta „labai gerai“, nereiškia, jog pareiškėja savo tarnybinių pareigų neatlieka ar atlieka jas netinkamai. Pareiškėja ginčija Komisijos nario J. A. vertinimą, tačiau Komisiją sudarė ne tik J. A., kuris yra profesinių sąjungų atstovas, tačiau taip pat ir kiti nariai, t. y. Komisijos pirmininkas, 3 Komisijos nariai bei sekretorė. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėja vieno iš Komisijos narių būtų vertinama neigiamai, kaip nurodė teismas, nereikštų, jog kiti Komisijos nariai taip pat neigiamai vertintų jos tarnybinę veiklą. Teismas nustatė, jog 3 Komisijos nariai vertino pareiškėjos tarnybinę veiklą „gerai“, o kiti 2 nariai „labai gerai“. Pati pareiškėja nušalinimo Komisijai nepareiškė, sutiko su jos sudėtimi, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog aukščiau nurodytos aplinkybės sąlygojo priimtą ginčijamą vertinimo rezultatą.

32. Teismas įvertino, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo procedūra buvo pradėta pareiškėjai užpildžius tarnybinės veiklos vertinimo anketą. Pareiškėjos tiesioginis vadovas surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje 3 balais įvertino pareiškėjos pareigybės aprašyme nustatytų užduočių vykdymą, 3 balais įvertino tinkamumą einamoms pareigoms, 3 balais įvertino pareiškėjos kvalifikaciją pateikė bendrą vertinimą „gerai“ ir pasiūlė pareiškėjai tobulinti kvalifikaciją valdant konfliktus bei bendraujant psichologiškai sudėtingose situacijose. Komisija Išvadoje pareiškėjos tarnybinę veiklą 2019 m. įvertino gerai, todėl pasiūlymą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui siūlymų nesuformulavo.

33. Pareiškėja nesutiko su tuo, kad Komisija netinkamai patikrino pareiškėjos tiesioginio vadovo surašytą tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, tačiau teismas pažymėjo, jog bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja dalyvavo 2020 m. birželio 2 d. įvykusiame Komisijos posėdyje, jai buvo užduodami klausimai. Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Komisijoje buvo išsamiai analizuoti vertinimo anketoje nurodyti vertinimo kriterijai, jų įvertinimas, pateiktas tiek paties tarnautojo, tiek jo tiesioginio vadovo, pareiškėjai buvo užduodami klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į vertinimo išvadoje nurodytus tiesioginio vadovo argumentus, kuriais jis grindė žemesnį įvertinimą balais nei buvo įvertinusi pati pareiškėja, visiems Komisijos nariams suteikta galimybė pasisakyti bei užduoti klausimus pareiškėjai. Išklausęs Komisijos posėdžio garso įrašą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja Komisijai nepateikė faktinių ir teisinių argumentų, kuriais paneigtų Išvadoje nurodytą pareiškėjos veiklos įvertinimą. Išvada įvertinti pareiškėjos tarnybinę veiklą už 2019 metus „gerai“ įforminta užpildžius atitinkamą formą, jos trūkumų taip pat nenustatyta, šioje formoje nenumatyta nurodyti sprendimo priėmimo motyvų. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas priimtas balsuojant kiekvienam Komisijos nariui ir sumuojant rezultatus. Galutinis Komisijos sprendimas buvo priimtas balsų dauguma, t. y. 3 už vertinimą „gerai“, 2 už „labai gerai“. Todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad vertinimas Komisijoje buvo netinkamas ar tiesioginio vadovo surašyta vertinimo išvada yra neišsami ir neargumentuota.

34. Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad neteisingai nurodyta tarnybinės nuobaudos skyrimo data, kadangi ji skirta 2020 m. sausio mėn., o vertinami pareiškėjos veiklos rezultatai už 2019 metus. Teismas, vertindamas šiuos pareiškėjos argumentus, pažymėjo, jog pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, jog 2019 m. gruodžio 13 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos neetiško elgesio, 2020 m. sausio 23 d. už neetišką elgesį skirta pastaba. Pareiškėjos elgesys vertinamas patenkinamai. Korupcijos apraiškų nenustatyta. Užduotis neįvykdyta. Atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo atveju 2019 m. pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos neetiško elgesio, o nuobauda skirta 2020 m. tik dėl tos aplinkybės, jog pareiškėja laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. atostogavo, paaiškinimą pateikė 2020 m. sausio 6 d. Atsižvelgus į tai, teismas nurodė, kad į tarnybinio patikrinimo terminą laikas, kai pareiškėja nebuvo darbe dėl atostogų, neįsiskaičiuoja, todėl pareiškėjos tiesioginiam vadovui, vertinant jos tarnybinę veiklą už 2019 m., pagrįstai atsižvelgta į jai paskirtą tarnybinę nuobaudą 2020 metais.

35. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų. Komisijos Išvada vertinti pareiškėjos tarnybos veiklą už 2019 metus ne „labai gerai“, bet „gerai“, priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos įvykdytas užduotis ir pasiektus rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, atsižvelgiant į nustatytus veiklos vertinimo kriterijus, laikantis Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos apraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas) nustatytų reikalavimų, todėl yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 36. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

37. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų.

38. Pareiškėja pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, paaiškina, jog nustatytas 2019 m. užduotis įvykdė labai gerai, viršijo kai kuriuos sutartus rodiklius, nepriekaištingai vykdė visas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Detaliai, tiksliai ir laiku vykdė vadovų pavedimus ir nurodymus. Vadovaudama pamainai, planuodama pavaldžių pareigūnų tarnybos organizavimą, administravimą ir užduočių paskirstymą priėmė visišką atsakomybę už atliktą darbą, rodė iniciatyvą, yra lojali Lietuvos valstybei. Tarnybinės veiklos vertinimo išvados I skyriaus „Tarnybinės veiklos rezultatai“ 4 punkte pažymėta, jog užduotis neįvykdyta, tačiau pareiškėja su tokiu vertinimu nesutinka. Mano, kad teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 10 straipsnyje nustatytos pareigos tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir grįsti sprendimą tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (teismui buvo pateikti priedai, t. y. pareiškėjos prašymas, tarnybinės veiklos vertinimo anketa, tačiau suformuotoje teismo byloje nepridėti). Teismas nepagrįstai nurodė, kad remiasi faktais, nors byloje esančioje medžiagoje nėra pateikta jokių faktinių įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjos galimo etikos pažeidimo nurodytus teiginius. Atvirkščiai, byloje pateikti įrodymai (2020 m. vasario 28 d. prašymas „Dėl tarnybinės veiklos vertinimo“ adresuotas Vilniaus pasienio rinktinės vertinimo komisijai) rodo, kad pareiškėjos prašyme pateikti teiginiai yra pagrįsti ir atitinka faktines aplinkybes.

39. Pareiškėja teigia, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą taip pat reglamentuoja ir Aprašas (vadovaujasi Aprašo 27 ir 28 punktais). Teigia, kad posėdžio metu nebuvo aiškinamasi dėl to, kad pareiškėjos Tarnybinės veiklos vertinimo išvados I skyriaus „Tarnybinės veiklos rezultatai“ 1 punkte pateikti duomenys neatitinka tikrovės, posėdis vyko formaliai, viso posėdžio metu buvo akcentuojamasi tik į atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Teismas ir Komisija aplaidžiai vykdė pareigą patikrinti, ar statutinio valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas statutinės valstybės tarnautojos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jos kvalifikaciją, laikėsi Taisyklių.

40. Nesutinka su teismo argumentais, kad: „Tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra bendro pobūdžio tarnybinę veiklą pagal nustatytus kriterijus apibūdinantis dokumentas, kuriame neturi būti nurodyti konkretūs valstybės tarnautojo pažeidimai ir netinkamo elgesio faktai, bet vertinimo komisijai, kuri tikrina vertinimo pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados. Pareigūnas, nesutiko su tiesioginio vadovo vertinimo išvada, ji pateikė motyvuotą prašymą vertinimo komisijai, prašė peržiūrėti įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant.“

41. Nesutinka su teismo argumentais, kad nors pareiškėja dalyvauja seminaruose ir tobulina užsienio kalbos mokėjimą, tai nereiškia, jog pareiškėja geba pritaikyti turimas žinias ir įgūdžius taikant „labai gerai“ įvertinimą. Taip pat nesutinka su teismo argumentais, kad: „Pareiškėja skunde teigia, kad ji pasiekė geriausių rezultatų užkardoje, tačiau jos pateikiami rezultatai sietini su tiesioginių pareigų atlikimu, kas ir atitinka keliamus reikalavimus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nenustatyta duomenų, kuriais remiantis pareiškėja turėtų būti vertinama aukščiausiais balais vertinant jos tarnybinę veiklą. Be to, minėtų punktų vertinimas „gerai“ reiškia, jog pareiškėja jai nustatytas metines užduotis yra įvykdžiusi tinkamai“.

42. Paaiškina, kad pareiškėja glaudžiai bendradarbiauja su visomis Vilniaus oro uoste esančiomis tarnybomis, efektyviai teikia konsultacijas ir keičiasi informacija tarnybiniais klausimais. I-oje kontrolės linijoje dirbančius pareigūnus nuolat konsultuoja, betarpiškai bendrauja su jais jų darbų vietoje, sprendimus priima būdama įvykio vietoje. Be to, su visais pareigūnais bendrauja vienodai dalykiškai.

43. Teigia, jos tarnybinis veiklos vertinimas turėjo būti išsamus ir visapusiškas. Komisijos išvadoje nėra nurodyta jokių sprendimo pakeisti pareiškėjos tiesioginio vadovo įvertinimą „gerai“ motyvų, todėl daro išvadą, jog Komisija neišnagrinėjo jos tarnybinės veiklos. Taip pat tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo nesilaikyta Aprašo 27 punkto reikalavimų. Teismas nevertino, kad Komisija, nesiimdama iniciatyvos, nepareikalavo papildomai pareiškėjos 2019 m. jai vadovavusio vadovo nuomonės dėl pareiškėjos veiklos vertinimo.

44. Pasisakydama dėl Komisijos nario J. A., nurodo, jog Aprašas nenumato reikšti statutinio valstybės tarnautojo darbo metu vertinimo komisijoje reiškimo nušalinimo komisijos nariams. Pareiškėja taip pat mano, kad Komisija posėdžio metu neatliko pagrįstumo ir patikrinimo funkcijos, nors pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką Komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, ar tiesioginis vadovas Išvadą surašė neišsamiai ir neargumentuotai. Pareiškėjai buvo taikomi kitokie vertinimo kriterijai nei tiems, kurie taip pat neįvykdė pasiektų 2019 m. vertinimo rezultatų, tačiau buvo vertinami „labai gerai“. Akcentuoja, kad Komisijos narys J. A. nepagrįstai 2020 m. skirtą nuobaudą kaip vertinimo pagrindą priskyrė 2019 m.

45. Teigia, kad jos tarnybinės veiklos vertinimas turėjo būti išsamus ir visapusiškas, bet vertinimo komisijos išvadoje nėra nurodyta jokių sprendimo dėl tarnybinės veiklos rezultatų 1 punkte pateiktų duomenų neatitikimo tikrovės. Laikosi pozicijos, kad Komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą išnagrinėjo neobjektyviai ir nevisapusiškai.

46. Apibendrina, kad teismas byloje surinktus duomenis vertino selektyviai, neįvertino visų aplinkybių visumos, nelygino jų tarpusavyje su kitais bylos duomenimis, todėl padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą. Pažymi, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, jog turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visumą. Tik įrodymų visumos analizė bei tarp jų tarpusavio ryšio nustatymas leidžia atskirus įrodymus apibendrinti ir padaryti išvadas apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas nevisapusiškai, neišsamiai ir neobjektyviai išanalizavo bei iš esmės neteisingai įvertino visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė faktines aplinkybes neatitinkančias išvadas, netinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės.

47. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

48. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus, pritaria skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems ir argumentams.

49. Atsakovas papildomai atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pareiškėja neišdėstė išsamių argumentų, neįrodė, kurie duomenys neatitinka tikrovės, remiasi prielaidomis ir teiginiais: pareiškėja mano, kad Išvadą surašė vado pavaduotoja; profsąjungos atstovas ir Komisijos narys J. A. daro jai spaudimą, kad taptų profsąjungos nare; užkardos vadas A. M. ignoruoja, nedalyvaudamas Komisijos posėdyje. Atsakovo vertinimu, pareiškėja nenurodė jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas.

50. Pažymi, kad teismų praktikoje analogiškose bylose laikomasi nuostatos, jog Komisijos darbe, t. y. valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūroje, negali dalyvauti tiesioginis vertinamo valstybės tarnautojo vadovas, kadangi jis yra suinteresuotas ginti savo surašytą Išvadą, kuri yra Komisijos nagrinėjimo dalykas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1215/2010). Tai reiškia, kad iki Komisijos posėdžio pareiškėjos tiesioginis vadovas jau buvo išreiškęs poziciją dėl vertinimo I tarnybinės veiklos vertinimo atžvilgiu, taip pat galėjo daryti itaką Komisijos nariams.

51. Atkreipia dėmesį, kad I. K. apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes: trūksta empirinių tyrimų, kurie atskleistų pareigūnų vertybines orientacijas, teigia, kad tyrimus būtina atlikti; vertinimo komisija pokalbio metu sukaupė per mažai vertingos informacijos tikslesniam vertinimui, netinkamai vykdė teisės aktuose jai nustatytas funkcijas, nesiėmė aktyvių veiksmų; pareiškėja glaudžiai bendradarbiauja su visomis Vilniaus oro uosto esančiomis tarnybomis, efektyviai teikia konsultacijas ir keičiasi informacija; I-oje kontrolės linijoje dirbančius pareigūnus nuolat konsultuoja, betarpiškai bendrauja su jais jų darbo vietoje, sprendimus priima būdama įvykio vietoje, bendrauja anglų kalba.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos atlikto tarnybinės veiklos 2019 metais vertinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

53. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas atliktas laikantis teisės aktų reikalavimų, Komisijos išvada priimta išsamiai išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos įvykdytas užduotis ir pasiektus rezultatus, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, konstatavo, jog Komisijos Išvada yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti, todėl pareiškėjos skundą atmetė.

54. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, atnaujinant bylos nagrinėjimą iš esmės.

55. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų.

56. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017).

57. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos, VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės tiesioginis vadovas 2020 m. vasario 19 d. parengė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kurioje pareiškėjos tarnybinė veikla už 2019 metus įvertinta gerai. Vertinimo komisija 2020 m. birželio 2 d. išvada Nr. 11-5843 priėmė sprendimą pritarti pareiškėjos tiesioginio vadovo įvertinimui ir jos tarnybinę veiklą už 2019 metus įvertino gerai. Byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, todėl teisėjų kolegija jų papildomai neaptarinėja ir remiasi teismo sprendime nustatytais faktais.

58. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 25 straipsnio, reglamentuojančio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą, 2 dalyje įtvirtintas pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kasmet visapusiškai ir objektyviai įvertinti pareigūnų kvalifikaciją, tarnybinės veiklos rezultatus ir tinkamumą einamoms ar aukštesnėms pareigoms. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą vertina jo tiesioginis vadovas. Tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (7 dalis). Tiesioginis vadovas, įvertinęs pareigūno tarnybinę veiklą gerai, vertinimo išvadą derina su savo tieisoginiu vadovu (išskyrus atvejį, kai vertinimo išvadą surašęs tiesioginis vadovas yra pareigūną į pareigas paskyręs asmuo) ir pareigūno vertinimas yra baigiamas. Jeigu pareigūno tiesioginio vadovo tiesioginis vadovas nesutinka su pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvada, pareigūno tiesioginis vadovas teikia vertinimo išvadą tarnybinės veiklos vertinimo komisijai. Pareigūno, kurio tarnybinė veikla įvertinta gerai, iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia ir iki kito jo tarnybinės veiklos vertinimo jam paliekama gauta pareiginė alga. Pareigūnas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateikta vertinimo išvada, turi teisę kreiptis į vertinimo komisiją su motyvuotu prašymu peržiūrėti tarnybinės veiklos įvertinimą ir dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje jį svarstant (12 d.). Vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą gali įvertinti: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai. Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką ir tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus nustato vidaus reikalų ministras (23 dalis).

59. Pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 (toliau – ir Taisyklės) 111 punktą, pareigūno tiesioginis vadovas pareigūno tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją vertina pagal pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus (5 priedas). Taisyklių 5 priede nustatyti tinkamumo einamoms pareigoms kriterijai, vertinami balais nuo 1 iki 5 (5 – aukščiausias balas). Tame pačiame priede nurodyta, kad bendras tinkamumo einamoms pareigoms balas yra nuo 1 iki 4 (4 – aukščiausias), kuris skaičiuojamas pagal bendrą už kriterijus surinktą balų sumą. Šiame priede analogiškas vertinimas nustatytas ir kvalifikacijai vertinti. Iš pradžių pareigūnas pats užpildo vertinimo anketą, o po to pokalbio metu tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo joje atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su pareigūno vertinimo anketoje nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą), surašo pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (toliau – vertinimo išvada) ir pareigūno tarnybinės veiklos einamųjų metų užduotis (Taisyklių 115-116 p.). Vertinimo išvadoje tiesioginis vadovas vertina pareigūno tarnybinę veiklą – pasiektus tarnybinės veiklos rezultatus vykdant vertinamiems metams nustatytas užduotis (toliau – užduotys), tinkamumą einamoms pareigoms ir kvalifikaciją (117 p.). Pasiekti tarnybinės veiklos rezultatai vykdant nustatytas užduotis vertinami pagal vertinimo išvados II skyriuje nustatytus vertinimo kriterijus. Mažiausias įvertinimas pagal šiuos kriterijus yra 1 balas (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 balai (labai gerai). Bendras pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas vertinimo išvadoje pagal bendrą pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų vykdant nustatytas užduotis, tinkamumo einamoms pareigoms ir kvalifikacijos įvertinimų vidurkį (118 p.).

60. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, tarnybinio vertinimo procedūrą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Taisyklių 111-116 punktuose numatytoji vertinimo procedūra pažeista nebuvo, t. y. pareiškėjai užpildžius tarnybinės veiklos vertinimo anketą, su ja tiesioginis vadovas pravedė pokalbį, po kurio užpildydamas vertinimo anketą bei joje įrašydamas žemesnius nei pareiškėjos įrašytus balus, savo poziciją pagrindė vertinimo anketoje įrašytais komentarais, surašė vertinimo išvadą, kuria pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino gerai. Pareiškėja, nesutikdama su vertinimo išvada, pateikė prašymą jos tarnybinę veiklą vertinti Komisijoje.

61. Taisyklių 132 punkto 1-4 papunkčiuose numatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimą, pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimą, sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos pasiūlymo priėmimo (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai), vertinimo komisijos išvados surašymą, o pagal 134 punktą, pareigūno tarnybinės veiklos nagrinėjimas vertinimo komisijoje susideda iš pokalbio su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimo.

62. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pažymima, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). LVAT yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklių nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr., pvz., LVAT 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008; 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009 ir kt.). Be to, būtina pažymėti, kad teismui nėra suteikta vertinti valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos rezultatus, jo gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją bei priimti sprendimus dėl tarnybinės veiklos išvadų / siūlymo įgyvendinimo (žr., pvz., LVAT 2015 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1799-662/2015).

63. Nagrinėjamu atveju tarnybinio vertinimo išvadoje nurodyti vertinimo kriterijai: vertinant tinkamumą einamoms pareigoms – „1. Gebėjimas panaudoti turimas žinias ir įgūdžius pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti“, „2. Organizuotumas ir veiklos planavimas“, „3. Veiklos kokybė“, vertinant kvalifikaciją- „1. Gebėjimai tobulėti“, „3. Bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžiai, atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas“, „4. Atsakingumas“, „5. Lojalumas tarnybai“ pareiškėjos tiesioginio vadovo buvo įvertinti žemesniu balu nei pačios pareiškėjos bei tarnybinės veiklos rezultato “4. Užkardyti galimas korupcijos apraiškas, laikytis tarnybinės etikos, viešų ir privačių interesų derinimo reikalavimų“ „neįvykdyta“ įvertinimas buvo grindžiamas Tarnybinio patikrinimo metu konstatuotomis aplinkybėmis dėl pareiškėjos neetiško elgesio su darbuotojais, už kurį pareiškėjai 2020 m. sausio 23 d. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, arba gebėjimu pakankamai gerai, bet ne nepriekaištingai vykdyti tiesiogines savo funkcijas. Be to, tiesioginis pareiškėjos vadovas tarnybinėje veiklos išvadoje prie pasiūlymų tobulinti kvalifikaciją skilties pažymėjo, jog pareiškėjai reikėtų pasitobulinti konfliktų valdyme bei bendravime psichologiškai sudėtingose situacijose.

64. Teisėjų kolegija, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad VSAT vado pavaduotojo V. M. 2019 m. gruodžio 13 d. pavedimu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės I. K. neetiško elgesio. VSAT Teisės skyrius 2020 m. sausio 23 d. atliko tarnybinį patikrinimą ir surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 27-11 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės I. K. neetiško elgesio“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Nustatė, kad vidaus tarnybos vyresnioji leitenantė I. K. pažeidė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso patvirtinimo“ 6.1, 6.6, 6.8, 6.14 papunkčių ir 71, 18 punktų reikalavimus. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad 2019 m. lapkričio 18 d. buvo gautas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos jaunesniosios specialistės O. V. tarnybinis pranešimas apie neetišką pareiškėjos bendravimą su ja 2019 m. lapkričio 15 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2021 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiame tarnybiniame pranešime nurodyti tarnybinės veiklos trūkumai dėl puoselėjamo mikroklimato tarnyboje, yra tiesiogiai susiję su pareiškėjos tiesioginių pareigų atlikimu, charakterizuoja pareiškėjos tinkamumą einamoms pareigoms. Todėl nesutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentais, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių jos netinkamo bendravimo su darbuotojais faktą. Šias aplinkybes nenuginčijamai patvirtina byloje surinkti rašytiniai duomenys. Taip pat nesutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog nagrinėjamu atveju jos veikla buvo vertinama už 2019 m., todėl Komisijoje nepagrįstai buvo vertinamos tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktos faktinės aplinkybės, kurios patvirtintos tik 2020 m., kadangi kaip teisingai ir Komisijos posėdžio metu ir pirmosios instancijos teismo buvo pažymėta, šis įvykis yra susijęs su 2019 m. įvykusiu įvykiu su jaunesniąja specialiste O. V., todėl tiek teismas, tiek Komisija pagrįstai rėmėsi šiomis aplinkybėmis, vertindami pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, sudarė pagrindą tiesioginiam vadovui pareiškėjos veiklą vertinti ne aukščiausiu įvertinimo balu – labai gerai, o balu – gerai.

66. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad Komisijoje vertinimas buvo atliktas formaliai, nevisapusiškai, nevykdžius pareigos patikrinti tiesioginio vadovo išvados teisėtumo ir pagrįstumo, pirmiausiai pažymi, jog pareiškėja asmeniškai dalyvavo 2020 m. birželio 2 d. įvykusiame Komisijos posėdyje, jai buvo sudaryta galimybė pasisakyti ir buvo užduodami klausimai. Priešingai, nei teigia pareiškėja, Komisijos posėdžio garso įrašas patvirtina, kad Komisijoje buvo išsamiai analizuojami vertinimo kriterijai, jų įvertinimas, pateiktas tiek pačios pareigūnės, tiek jos tiesioginio vadovo, pareiškėjai buvo užduodami Komisijos narių klausimai ir suteikta galimybė teikti paaiškinimus, atsikertant į vertinimo išvadoje nurodytus tiesioginio vadovo argumentus, kuriais jis grindė žemesnį įvertinimą balais nei buvo įvertinusi pati pareigūnė, visiems, be išimties, Komisijos nariams buvo suteikiama galimybė pasisakyti bei užduoti klausimus pareiškėjai. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodė, kad vertinant jos tarnybinę veiklą, Komisijos posėdžio metu nedalyvavo jos tiesioginis vadovas, tačiau pagal Taisyklių 37 punkte nustatytą tvarką, tiesioginis vadovas gali, tačiau neprivalo dalyvauti Komisijos posėdyje. Taigi, kaip matyti, Taisyklės neįpareigoja vertinamo valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo dalyvauti Komisijos posėdyje. Teisėjų kolegijai išklausius Komisijos posėdžio garso įrašą, darytina išvada, kad pareiškėja nepateikė jokių faktinių ir teisinių argumentų, kuriais paneigtų vertinimo išvadoje nurodytą pareiškėjos veiklos įvertinimą. Komisijos nariai balsavo, galutinis Komisijos sprendimas buvo priimtas balsų dauguma. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti Komisijoje įvykusio vertinimo objektyvumu arba šališkumu bei jo visapusiškumu. Nepritardama pareiškėjos apeliacinio skundo argumentams, jog Komisija nepatikrino tiesioginio vadovo išvados ir joje nustatytų aplinkybių, pagrįstumo ir teisėtumo, pažymi, jog iš Komisijos posėdžio garso įrašo nustatyta, kad Komisijos narių užduodami klausimai kaip tik buvo susiję visiems, įskaitant ir priimtos tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos išvados, aspektams, su kuriais nesutiko pareiškėja, aptarti.

67. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir motyvams. Sutinka, jog pareiškėjai nagrinėjamu atveju buvo sudaryta galimybė teikti Komisijos posėdyje paaiškinimus dėl kiekvieno vertinimo išvados punkto su kuriuo pareiškėja nesutiko, atsakyti į jai užduodamus klausimus dėl tinkamumo einamoms pareigoms, kvalifikacijos tobulinimo, tarnybinės veiklos rezultatų. Komisijos nariai išsamiai svarstė tiek pareiškėjos veiklos rezultatus, tiek pareiškėjos indėlį tarnybinei veiklai, taip pat jos tinkamumo einamoms pareigoms kriterijus, aptarė tarnybinio patikrinimo metu konstatuotas aplinkybes. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Komisija nesilaikė Statute ar Taisyklėse nustatytų pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo ir sprendimo priėmimo procedūrų arba jas pažeidė, dėl ko turėtų būti naikinama priimta Išvada.

68. Apibendrindama aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas už 2019 metus buvo atliktas visapusiškai ir objektyviai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė ginčui aktualias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais ar kitais motyvais naikinti nėra pagrindo. Pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

69. Pareiškėja apeliaciniame skunde išdėstė daugiau nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvų, tačiau teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė