f2f5a1e5-185e-4617-b638-5676a67cfb2f · Å iaulių apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-104-287/2019 m. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10517-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.10.1; 1.1.13; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.1.16.2.12; 2.3.4.2; 2.3.4.7.2; 2.3.4.8; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 14 d. Pakruojis Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Janinai Juozaitienei, dalyvaujant: prokurorui Gintautui Vileikiui, kaltinamųjų gynėjai advokatei Daivai Gadliauskienei, nukentėjusiesiems D.

R., R. P. ir M. R., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje N. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, teistas: 1) 2017-11-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, 2018-04-04 Å iaulių apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡tÄ , areÅ¡to bausmę atlikęs 2018-08-13, nusikalstamas veikas padarė, neatlikęs bausmės, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, G.

M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, teistas: 1) 2017-11-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2) 2017-12-15 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neiÅ¡nykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas n u s t a t ė : Kaltinamasis N. D. 2018 m. kovo 4 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, kaire ranka sugriebė nukentėjusiajai D. R. už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir pasukęs pastÅ«mė, ko pasekmėje nukentėjusioji nukrito ant žemės, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmÄ nukentėjusiajai D. R.. Be to, kaltinamasis N. D., toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, tai yra, 2018 m. kovo 4 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, priėjęs prie nukentėjusiojo R.

P., pakiÅ¡o jam kojÄ ir pastÅ«mė, ko pasekmėje R. P. nukrito ant žemės, po to, vienÄ kartÄ deÅ¡ine koja spyrė į galvos sritį, padarydamas poodinę kraujosruvÄ kairės akies abiejuose vokuose, kraujosruvÄ kairės akies junginėje, odos nubrozdinimus kairiame skruoste, galvos smegenų sukrėtimÄ , kairės akiduobės iÅ¡orinės sienelės, kairio žandinio ančio iÅ¡orinės-apatinės-priekinės sienelių lūžius, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis G. M. 2018 m. kovo 4 d., apie 2.40 val., (duomenys neskelbtini), prie namo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, ne mažiau nei vienÄ kartÄ kumščiu trenkė nukentėjusiajam M.

R. į galvos sritį, tuo padarydamas odos nubrozdinimus tarpantakio srityje, kairės akies virÅ¡utiniame voke ir poodinę kraujosruvÄ kairės akies abiejuose vokuose, kas atitinkÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Kaltinamasis N. D. kaltu prisipažino iÅ¡ dalies ir teisiamajame posėdyje po visų įrodymų iÅ¡tyrimo parodė, kad įvykio vakarÄ nuvažiavo pas V. (duomenys neskelbtini). Kažkada buvo susitikęs su V. ir pasiÅ«lė atvažiuoti, nebeatsimena, bet atrodo, kad tÄ vakarÄ V. kvietė, žinojo, kad V. bus namuose, kad bus kažkokia Å¡ventė.

Pas V. jį nuvežė jo mergina M. D., paleido (duomenys neskelbtini) kaime, o pati iÅ¡važiavo. Anksčiau V. namuose neteko bÅ«ti, bet susitikdavo ir žinojo, kur gyvena. Pas V. kai atvažiavo, jau buvo vėlus vakaras, tiksliai koks buvo laikas neatsimena. Buvo kažkiek iÅ¡gėręs, bet girtas nebuvo. Pas V. gal kokiÄ â€žÄierkÄ â€œ ir iÅ¡gėrė, nebuvo taip apsvaigęs, kad alkoholis suveiktų konfliktuoti. Nuvykus pas V., matė A. Å ., V., o ar buvo M. nebeatsimena, atrodo, kad buvo. Atrodo, kad dar buvo P..

Su V. rūkydami prie lango jie pamatė, kad atvažiavo mašina ir iš jos išlipo kažkokie vyrai, jis pažino D. R., M. R. (nes su juo teko dalyvauti krepšinio varžybose), o kitų nepažinojo. D. R. buvusi jo mergina. Prie atvykusio automobilio pirmas nuėjo V. jų raminti, nes jie šūkavo, rėkavo, grasino, sakė, „va jūs, (duomenys neskelbtini), gaidžiai, ateikite suspardysime visus“, todėl V. išėjo jų raminti, kadangi jie buvo tie (duomenys neskelbtini). Nematė, kad kažkuris iš atvykusių būtų atėjęs į kambarį.

Jis nuėjęs taip pat bandė juos nuraminti, kad nerėkautų, neÅ¡Å«kautų. Jam pirmÄ smÅ«gį į krÅ«tinę sudavė kažkuris iÅ¡ vaikinų, tuo metu jo nepažinojo, taip iÅ¡eina, kad P. M. R. jam nesudavė, nes buvo žemesnis, o jam sudavė aukÅ¡tesnis vaikinas. P. jokių pretenzijų jis neturi. Jis ten V. nematė, nes nesidairė į Å¡onus, o gynė save, nes aplink buvo kokie trys vaikinai. Kai tas vaikinas pirmas jam sudavė smÅ«gį, tada jis jam sudavė atgal, o dėl spyrimo, liudytojai sakė, kad suspyrė, gal bÅ«damas labai susijaudinęs, gal iÅ¡ instinkto ir spyrė, bet jeigu spyrė, tai nenorėdamas.

Kaip buvo sakoma, kad R. jis griebė už rankos ir pargriovė, niekada taip nėra daręs, o ypač savo buvusiai merginai. Gal atsitraukdamas, gal iš judesio kai grūmėsi, gal ji bandė skirti, gal netyčia, nenorėdamas. Įvykio metu girdėjo, kad merginos rėkė, žviegė, prašė baigti konfliktuoti, kadangi jie grūmėsi. D. negriebė už rankos, nesuko, nestūmė, gal netyčia iš judesio, atsitraukdamas pastūmė. Jis nematė, kaip R. nukrito ant žemės, negalėjo matyti, kadangi prieš jį stovėjo kokie trys ar keturi vyrai, o kas jie tokie buvo, nematė, tie kurie buvo atvažiavę.

P. nieko nedarė, tik gynėsi, nes jis sudavė smÅ«gį jam, o po to jis sudavė. IÅ¡ kur P. galėjo atsirasti sužalojimai, gal krisdamas susižalojo, gal iÅ¡ susijaudinimo jis suspyrė, specialiai nieko nenorėjo daryti. Pripažįsta, kad spyrė, bet turbÅ«t iÅ¡ susijaudinimo, nenorėdamas, iÅ¡ instinkto. Jis girdėjo, kad merginos rėkė, žviegė, kad kvies policijÄ , supykęs paskambino savo merginai, kuri atvažiavo ir su ja iÅ¡važiavo į namus. MuÅ¡tynėse M. nematė, prie maÅ¡inos jo nematė, matė tik kambaryje, o kai išėjo iÅ¡ kambario lauk M. nebematė.

IÅ¡ kambario jis išėjo vienas. Jis nematė, kad V. bÅ«tų kam sudavęs smÅ«gius. Jis P. atsiprašė, atsiskaitė su juo. Ligonių kasos ieÅ¡kinį atlygins. Duodamas pirmus parodymus, jis sakė, kad nebuvo suspyręs, nes buvo užmiršęs. Jį puolė, todėl gynėsi, sudavė atgal, po to atsitraukė, nuėjo pas V. į antrÄ aukÅ¡tÄ susirinkti savo daiktų, susirinkęs daiktus, paskambino merginai, kuri atvažiavo prie stotelės, pasiėmė jį ir iÅ¡važiavo į namus. Dėl D.

R. parodymų, kad buvo sugriebęs už rankos gali paaiÅ¡kinti, kad gal tiesiog labai buvo įaudrintas, jų santykiai visiÅ¡kai nesusiję, nėjo prie jos, neėmė už rankos, nestÅ«mė, tiesiog gal Å¡onu galėjo užgauti, bet specialiai negriebė už rankos, merginai tokių dalykų nedarytų, nes ji buvusi jo mergina. P. jam pirmas smÅ«giavo, todėl jis sudavė atgal. P. nugriuvo prie Å¡alia stovėjusio automobilio, gal nuo suduoto smÅ«gio nugriuvo, gal ir suspyrė su koja, nematė, kad P. bÅ«tų praradęs sÄ monę.

Jo veiksmai netyčiniai, nenorėjo sukelti fizinio skausmo nei R., nei sau, nei kam nors kitam, norėjo gražiai iÅ¡vengti konflikto. Nuo suduoto smÅ«gio jam į krÅ«tinę skaudėjo Å¡onas, bet dėl to niekur nesikreipė, nereikėjo medicininės pagalbos. MuÅ¡tynių metu P. nepažinojo ir tada jį matė pirmÄ kartÄ . SmÅ«giuodamas P. jam nieko nesakė, tik prieÅ¡ konfliktÄ rėkavo, kad juos sudaužys, visokiais negražiais žodžiais. Jis stengėsi iÅ¡vengti konflikto, pamatęs, jog kyla pavojus, stovėjo savo pozicijoje, atsitraukė vienÄ Å¾ingsnį atgal ir ruošėsi gintis.

Jis tiesiog tÄ vakarÄ gynėsi, pripažįsta, kad savo spyriu P. padarė sužalojimus. P. atsiprašė, gailisi, atlygins žalÄ ligonių kasai už P. gydymÄ . Neturėjo tikslo sumuÅ¡ti, sužaloti žmones, kai sudavė jam, susierzinęs davė atgal, gynėsi, negalvodamas spyrė, spyris buvo neapgalvotas, netyčinis, nes spyrė negalvodamas, tuo metu nepagalvojo, kad kažkas gali nutikti. Supranta, kad nuo spyrio gali bÅ«ti sužalotas žmogus, bet tuo metu apie tai nepagalvojo. P. parkrito ant žemės gal dėl to, kad buvo tiesiog girtas, gal nuo smÅ«gio kurį jis davė atgal, kojos nekiÅ¡o, nepastÅ«mė.

Jam R. nieko nesakė, kad jai skauda rankÄ , rieÅ¡Ä , tik kažkÄ rėkė, kad baikite. Nematė, kad R. bÅ«tų parkritusi, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas nežino, nematė. Kaltinamasis G. M. kaltu neprisipažino ir teisiamajame posėdyje po visų įrodymų iÅ¡tyrimo parodė, kad tÄ dienÄ buvo kažkoks klasiokų spektaklis Linkuvos kultÅ«ros namuose, žinojo, kad klasiokai Å¡vęs pas R., todėl nusprendė pasimatyti su klasiokais, atvažiuoti kaip į klasiokų susitikimÄ . Jam atvažiavus jau buvo A., B., S., R..

S. susiskambino su D. ir pasakė, kad į susitikimÄ atvažiuos D.. Atvažiavo. Jo buvę klasiokai yra R. V., D. R., S. P., A. Å ., B. M.. Jis nėra baigęs 12 klasių, bet susitinka kaip buvę klasiokai. Mokyklos tradiciniame spektaklyje nebuvo, žinojo, kad buvę klasiokai susitiks pas R. V.. R. pakvietė jį atvažiuoti, atvažiavo apie 10 ar 11 valandÄ vakaro, atvežė pažįstamas iÅ¡ kaimo. Atvažiavus pas R. visi plepėjosi, jis Å¡iek tiek vartojo alaus (atvažiavo blaivus). Atvažiavo D. su bernais, pradėjo Å¡Å«kauti, neadekvačiai elgtis.

Atvažiavus D., jie visi buvo antrame namo aukÅ¡te, tokioje palėpėje. Atvažiavusieji buvo girti, rėkavo, grojo muzika visu garsu, jis suprato, kad D. yra girta. Suprato, kad jie girti, nes blaivus žmogus taip nesielgs naktį, girdėjo, kad garsiai rėkavo. IÅ¡ namo į laukÄ jis išėjo pirmesnis ir ėjo į (duomenys neskelbtini), nes buvo negera nuojauta, nenorėjo jokių problemų, nes tui lygtinumÄ , todėl iÅ¡ karto išėjo į namus. Jis nepažįsta nei P., nei R., pažįsta tik D..

Jam išėjus iÅ¡ namo, automobilio jis nematė, muÅ¡tynių nematė, nes iÅ¡ namo išėjo pro kitÄ pusę. Jis nematė, kaip iÅ¡ namo išėjo D. ir V., jam iÅ¡eidinėjant, jie dar buvo name. Jau eidamas namo sužinojo apie konfliktÄ , nes matė atvažiuojančiÄ greitÄ jÄ pagalbÄ ir policijos ekipaÅ¾Ä . Žinutes jis rašė V., kad prisipažintų. MuÅ¡tynėse jo nebuvo, nepripažįsta kaltinimo, nieko nedarė. Ikiteisminiame tyrime parodymų nedavė, kam juos duoti, kai esi nekaltas, tyrėjai sakė, kad turėtų bÅ«ti liudytoju.

Ä®vykio metu su D. R. buvo pažįstami, piktumų vienas ant kito neturėjo. Nežino, kodėl D. duoda tokius parodymus, kodėl kalba netiesÄ , kad iÅ¡ namo jie išėjo keturiese. Gal D. ir turi kokį piktumÄ ant jo, bet jis neturi. D. žino, kad jis turi lygtinumÄ , gal nori pakenkti, apkalba jį, sako netiesÄ . Su S. P. jų santykiai jokie, nes jau nuo mokyklos laikų nesutardavo, o tÄ kartÄ sėdėjo kartu prie stalo, tiesiog taip išėjo. Nežino, kodėl P. Å¡meižia jį, gal buvo D. įtaka, nes jos geriausios draugės, gal paprašė.

Nežino, kodėl V., duodamas parodymus sakė, kad jie visi kartu išėjo iÅ¡ namo į laukÄ . IÅ¡eina, kad visi meluoja, o jis sako tiesÄ . Teisminio nagrinėjimo metu su V. buvo susitikę gal porÄ kartų. Rašė žinutes V., kad prisipažintų, pinigų jam nesiÅ«lė, neprašė liudyti kitaip, nei buvo. S. P. ir D. R. buvo girtos, buvo naktis, gal joms pasivaideno, visko bÅ«na, kad jos jį matė prie automobilio, muÅ¡tynėse. Ä® r o d y m a i Nukentėjusioji D. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, nes M.

– buvęs klasiokas, o D. – buvęs vaikinas. Dabar su jais santykiai jokie. Ji pyksta, kadangi buvo sužalotas jos vaikinas P.. Iki įvykio, gal metai laiko, kaip su D. jie jau buvo iÅ¡siskyrę. Su D. ji nebendraudavo, su M. bendraudavo. P. yra jos vaikinas, o R. – draugas ir su jais santykiai labai geri. Po įvykio su D. ir su M. visiÅ¡kai nebendrauja. Kovo 3 dienÄ vyko tradicinis dvyliktokų spektaklis ir jie, kaip buvę mokiniai, buvo pakviesti jo pažiÅ«rėti. Po spektaklio nuvažiavo į mokyklÄ , po mokyklos visi iÅ¡siskirstė.

Ji iÅ¡važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas draugus, visi kiti iÅ¡važiavo kitur – kur tiksliai nežino, tik žinojo, kad pas V. (duomenys neskelbtini) buvo P. ir Å .. VisÄ vakarÄ ji telefonu bendravo su S. P. ir susitarė, kad kai ji važiuos namo, užsuks į (duomenys neskelbtini) pasisveikinti su ja. IÅ¡važiavus iÅ¡ (duomenys neskelbtini), sustojo (duomenys neskelbtini), maÅ¡inÄ pasistatė prie kiemo, visi iÅ¡lipo, iÅ¡skyrus vairuotojÄ , stovėjo, kalbėjosi. Tada ji nuėjo į namÄ , užlipo laiptais į antrÄ aukÅ¡tÄ pasisveikinti su V.

Po to su S. atėjo prie maÅ¡inos, visi stovėjo, kalbėjosi, rÅ«kė. P. stovėjo nugara į kiemÄ . Ji pamatė, kaip ateina keturi – Å ., V., D. ir M. D. ėjo link jų. Jis griebė jÄ už deÅ¡inės rankos ir stÅ«mė į sniegÄ , pargriovė P., su koja jam trenkė į veidÄ ir tada R. P. neteko sÄ monės. M. ėjo link M. ir ji matė, kaip vienÄ kartÄ trenkė. Å . ir V. stovėjo ir nieko nedarė. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) jie atvyko automobiliu, iÅ¡ viso buvo Å¡eÅ¡iese: ji, vairuotojas D.

M., A. K., R. P., M. R. ir M. J.. Ä® namÄ pasisveikinti ji buvo nuėjusi viena. IÅ¡ namo ji išėjo su S. P. ir atėjo prie jų automobilio. Ji stovėjo apsikabinusi P., Å¡alia stovėjo R. su J., buvo P. S. ir dar K., visi stovėjo ratu ir visi nebuvo blaivÅ«s. Neblaiviausias buvo P.. Kai tie keturiese ėjo link jų, lauke užsidegė apÅ¡vietimas ir jų maÅ¡inos lempos buvo įjungtos bei nukreiptos į keliÄ . Ji vizualiai atpažino, kas tokie ateina. N. D. priėjo prie jos, griebė už deÅ¡inės rankos ir pastÅ«mė.

Kodėl jis taip padarė, nežino, nes jis nieko nesakė. Viskas įvyko labai greitai. Kai jÄ pastÅ«mė, ji parkrito, juto skausmÄ . Tuo metu P. dar stovėjo. Kai ji atsistojo, pamatė, kaip D. parvertė P.. P. parkrito už automobilio. Nukritusiam P. D. iÅ¡ kojos spyrė į veido sritį. P. iki smÅ«gio buvo sÄ moningas ir nebuvo sužalotas. Po to smÅ«gio P. neteko sÄ monės. Ji matė, kaip P. buvo suduodamas tas smÅ«gis, atrodo kad deÅ¡ine koja, vienÄ kartÄ , į galvos sritį. T. D. pabėgo.

M. sudavė smÅ«gį M. R. beveik tuo pačiu metu, kai buvo parverstas P.. R. po gauto smÅ«gio kaip elgėsi ji nepastebėjo. M. taip pat pabėgo. Å . su V. stovėjo ir nieko nedarė. Automobilio vairuotojas sėdėjo maÅ¡inoje. M. J. tuo metu buvo prie M. R.. Kur tuo metu buvo S. neatsimena. M. J. paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ . Visi keturi vaikinai pabėgo. Po įvykio pas jÄ Ä¯ namus buvo atėjęs G. ir prašė P. telefono numerio. Ji jam numerio nedavė. D. jai rašė žinutes, kad nori susitikti ir viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti.

Jie nebuvo susitikę. Su V. po to įvykio nebendravo. Tik iÅ¡ S. gavo žinutę, kad V. jai rašė, jog visÄ kaltę versti ant jo, o ne ant M. Jos asmeniÅ¡kai niekas neprašė meluoti. Ji Å¡iandien parodymus duoda gera valia ir sako tiesÄ . P. po smÅ«gio buvo be sÄ monės gal porÄ minučių. KitÄ dienÄ buvo didelė mėlynė akies srityje. Po to jis savaitę laiko gulėjo ligoninėje, nes jam darė operacijÄ . P. buvo smarkiai sužalotas. Ji matė tÄ smÅ«gį, kai D. spyrė P. ir tvirtina.

SmÅ«gis buvo toks, kad ne spyrė, o tiesiog mynė. D. taip darydamas nieko nesakė. M. tuo momentu buvo prie R.. Kaip tÄ vakarÄ buvo apsirengęs M., ir kaip V. – ji nežino. Kad G. M. sudavė R. – ji įsitikinusi. Niekas nesitikėjo, kad tÄ vakarÄ gali taip įvykti. Savo duotus parodymus nukentėjusioji D. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 171-188). Nukentėjusysis R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad iki įvykio kaltinamųjų nepažinojo. G. M. buvo sutikęs vasaros viduryje, kuris jam sakė, kad ne jis jam sudavė.

Su D. iÅ¡ viso nebuvo susitikęs. R. yra jo mergina, o R. – draugas, santykiai su jais geri. TÄ vakarÄ , kovo 3 d., jie vakarojo pas V. S. (duomenys neskelbtini), pabuvo kažkiek laiko, tada D. pasakė, kad reikia jÄ parvežti namo ir sakė sustoti į (duomenys neskelbtini), kad susitiktų su S. kuri pas V. Atvykus į (duomenys neskelbtini), D. išėjo į kambarį pas S., jie tuo tarpu parÅ«kė, pastovėjo. Vėliau D. grįžo atgal prie jų, jis stovėjo apsikabinęs D., tada jį kažkas pargriovė, nematė kas, nes priėjo iÅ¡ nugaros.

Spyrė iÅ¡ kojos į veidÄ ir viskas. Tiek ir teprisimena. Paskui jau pabudo ligoninėje. Jam sakė, kad buvo nubudęs anksčiau, kai buvo policija, bet jis nieko neprisimena, daug dalykų neprisimena. Ä® (duomenys neskelbtini) kaimÄ jis atvyko su D. M., A. K., M. R., M. J. ir D. R.. Jis nežinojo, kur jie važiuoja, nežinojo adreso, kur gyvena V.. Važiavo, nes D. norėjo susitikti su S. Buvo visi iÅ¡lipę iÅ¡ maÅ¡inos, iÅ¡skyrus vairuotojÄ , ir neatsimena, ar A. buvo iÅ¡lipęs. IÅ¡ namo, prie maÅ¡inos D. grįžo kartu su S..

Galėjo bÅ«ti, kad jie kažkiek tai triukÅ¡mavo prie maÅ¡inos ir muzika grojo, bet neturėjo groti labai garsiai. Kiek iÅ¡ to namo atėjo asmenų jis nematė, nes stovėjo nugara į namÄ . Kaip mušė M. – jis nematė. Ä®vykio aplinkybes jis sužinojo kitÄ dienÄ . Jis pajautė, kad D. R. kažkas pagriebė už rankos ir pastÅ«mė, ir panaÅ¡iai tuo pačiu metu ir jį parvertė. Kai parkrito, pajautė smÅ«gį į veido sritį. Iki įvykio jis sužalotas nebuvo. Jam buvo sužalota akiduobė ir lūžęs skruostikaulis.

Buvo kraujosruvos, patinimai ir nubrozdinimai. Buvo atlikta operacija. Jis nežino, kodėl buvo sužalotas. KitÄ dienÄ jam D. pasakė, kas jį sužalojo. Ä®vykio metu jis nebuvo blaivus. Iki to įvykio su skruostikauliu jam jokių problemų nebuvo, anksčiau skilęs nebuvo. Å iai dienai skruostikaulis jam nėra sugijęs. Ikiteisminio tyrimo metu tikslių įvykio aplinkybių jis nenurodė, nes suprastėjo atmintis, tik vėliau pradėjo kažkÄ atsiminti iÅ¡ to įvykio. Su savo mergina D. jis Å¡nekėjosi apie tÄ Ä¯vykį, kas kaip įvyko, nes ji viskÄ prisimena.

Å iandien jis duoda teisingus parodymus, nes Å¡iai dienai jis jau prisimena Å¡iek tiek kažkÄ daugiau, negu iÅ¡ karto po įvykio. Nukentėjusysis M. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad D. ir M. nepažįsta. R. ir P. jo draugai, su jais santykiai geri. Ä®vykio vakarÄ buvo (duomenys neskelbtini) kaime susirinkę draugai pas S. V., sėdėjo, Å¡nekėjosi. Buvo jis, K., P., R., J. Vėliau D. reikėjo važiuoti namo, paskambino D. M., kuris atvažiavo visų jų paimti ir parvežti namo. Važiuodami dar iÅ¡gėrinėjo, todėl ir važiavo visi kartu.

T. D. paprašė D., kad jis sustotų (duomenys neskelbtini), ji parodė kur, nes ji nori susitikti su S. Jie sustojo toje vietoje, kur parodė D. T. D. išėjo į tÄ namÄ ir gal po 10-15 minučių grįžo prie maÅ¡inos su S. S jis nepažinojo. Prie maÅ¡inos (duomenys neskelbtini) jie buvo sustoję ratu, Å¡nekėjosi ir rÅ«kė. Prie jo arčiausiai stovėjo J. R nuo jo stovėjo gal 1-2 metrų atstumu, Å¡alia. Tada jis iÅ¡girdo, atsisuko ir pamatė, kad iÅ¡ namo ateina trys ar keturi vaikinai.

Toliau buvo smÅ«giai. Kas, kur ir prie ko priėjo jis nematė. Jis tik atsimena smÅ«gį ir tada kai jau pradėjo viskÄ matyti, kad atsiminti, tai M jau skambino telefonu ir kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ , R. P. gulėjo, o D buvo Å¡alia jo ir verkė. Jis negali pasakyti, iÅ¡ ko jis gavo smÅ«gį. SmÅ«gis buvo į veido sritį. Atsimena, kad buvo du smÅ«giai: vienas į galvÄ , o kitas į veidÄ , tai yra, į akį. Gal M matė, kas jam sudavė, nes ji buvo arčiausiai. Dar galėjo matyti D, nes buvo blaivesnė už jį.

Kas tokie atėjo nuo namo jis nepažino. Galėjo bÅ«ti, kad bÅ«dami prie maÅ¡inos, jie kažkiek triukÅ¡mavo. Ä®vykio metu jis pats buvo gavęs smÅ«gį ir tikrai nematė, kas, kur yra ir kÄ veikia. Tik atsimena, kad matė gulintį P. Kas jam sudavė negali pasakyti. Kai jam kažkas sudavė smÅ«gį, mano, kad suklupo, negali pasakyti, ar buvo visiÅ¡kai nugriuvęs. Taip pat negali pasakyti, ar tie du smÅ«giai, kuriuos gavo, buvo suduoti abu iÅ¡ karto. Ar po smÅ«gių atsirėmė į maÅ¡inos bagažinę, negali pasakyti, nes nepamena tikslių aplinkybių dėl alkoholio ir dėl to, kad praėjo daug laiko po įvykio.

IÅ¡ anksčiau traumų jis neturėjo. Visas įvykis baigėsi J. skambučiu policijai. Visi iÅ¡girdę, kad kviečiama policija, pabėgo. Kur tuo metu buvo K. – neprisimena. Vairuotojas sėdėjo maÅ¡inoje. Jis sulaukė greitosios pagalbos, buvo apžiÅ«rėtas vietoje ir viskas. Kitur papildomai nesigydė. Konkrečiai kas ir kaip mušė P. .negali pasakyti, bet kad kažkas spyrė – matė, matė vienÄ smÅ«gį. Tas smÅ«gis P. buvo suduotas koja. Kaip buvo apsirengęs tas vaikinas, kuris spyrė P., tikrai nepasakys.

Kaip buvo apsirengęs D., taip pat neįsidėmėjo. Savo duotus parodymus nukentėjusysis M. R. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 71-83). Liudytoja S. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. jos buvęs klasiokas, o D. tik pažįstamas. Santykiai su jais normalūs. D. R. jos draugė ir klasiokė. Visi kiti – pažįstami. Viskas jau buvo seniai – neprisimena. Jie susirinko po spektaklio, kaip buvę klasiokai, kartu pasibūti. Juos priėmė V.. Susėdo, pabuvo, išgėrė.

R. atvažiavo vėliau. Ji suprato, kad R. atvažiavo su savo vaikinu. Atvažiavo R., P., dar viena mergina ir trys ar keturi vaikinai. R. ji nepažįsta. D. įėjo į namÄ , pasisveikino ir išėjo. Ji D. laukė lauke. Vėliau abi nuėjo prie maÅ¡inos. Kiti vaikinai buvo prie maÅ¡inos. Ji pamatė tik tiek, kad ateina D., M. ir dar vienas žmogus. Jie ėjo link jų. Ji kai pamatė, kad vyksta muÅ¡tynės – paėjo į Å¡onÄ . Ji pamirÅ¡o, kas ir kaip ten vyko, nes praėjo daug laiko, tik prisimena, kad R. prašė, kad jie baigtų muÅ¡tis.

Prisimena, kad R. verkė, nes jos vaikinas gulėjo ant žemės. Dar R. sakė, kad jai iÅ¡sukta ranka. P. tuo metu nebuvo sÄ moningas, jos bandė pabudinti P.. Viskas baigėsi taip, kad kažkas iÅ¡ atvažiavusių iÅ¡kvietė policijÄ . Po įvykio ji bendravo su V., kuris jos prašė nesakyti, kÄ matė, bet ji nesutiko. Nepasakys tiksliai, ko ir kaip jis prašė, bet prašė. Gali bÅ«ti, kad tas praÅ¡ymas buvo dėl M.. R. ji nepažįsta. Viskas buvo taip, kaip ji yra nurodžiusi savo ankstesniuose parodymuose.

Papildomai paklausta, S. P. parodė, kad kaip tada buvo apsirengęs G. M., nepamena, atrodo, kad jie visi buvo apsirengę tamsiai. Savo duotus parodymus liudytoja S. P. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 20-29). Liudytoja M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. R. yra jos draugas. D. taip pat jos draugė. Kada tai buvo – tikslios datos nepasakys. Jie buvo pas draugus kaime, jau norėjo išsiskirstyti, tačiau dar sugalvojo užsukti ten, kur buvo S. P.. Važiavo ji, D., M., R., vairuotojas D. ir A.

K.. Užsuko ten, nes D. norėjo pasisveikinti su S.. Tiesiog ten užvežė R. Kai ten nuvažiavo, vairuotojas apsuko maÅ¡inÄ ir sustojo ties kiemu. Visi iÅ¡lipo lauk, vairuotojas liko maÅ¡inoje, o jie rÅ«kė. Prie jų atėjo R su S. Jiems berÅ«kant iÅ¡ kiemo atėjo gal keturi vaikinai. Tada jos draugui R. trenkė pirmiausiai. Vėliau ji pamatė, kad P. nuo smÅ«gio nukrito ant žemės. R. po pirmo smÅ«gio parkrito ant žemės. Vėliau R. tas pats vaikinas trenkė dar kartÄ . Ji puolė į panikÄ ir paskambino policijai.

Tada vaikinas, sudavęs smÅ«gius nubėgo. R. buvo suduoti du smÅ«giai. Ji buvo truputį iÅ¡gėrusi, bet girta nebuvo. Ä® (duomenys neskelbtini) kaimÄ jie atvyko naktį. Buvo tamsu, jos draugas buvo ant žemės, P. gulėjo ant žemės be sÄ monės, jai buvo panika. Po muÅ¡tynių tie vaikinai iÅ¡girdę, kad ji kviečia policijÄ , dingo. R. buvo prakirstas antakis. Iki to įvykio jis nebuvo sužalotas – buvo sveikas žmogus. Jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Savo duotus parodymus liudytoja M.

J. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 47-55). IÅ¡ parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo su foto lentele liudytoja M. J. atpažino G. M., kaip asmenį, sudavusį jos draugui M. R. du kartus kumščiu į galvos sritį (t. 2, b. l. 57-59). Liudytojas A. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. R., R. ir P. yra jo draugai. IÅ¡ to įvykio nelabai kÄ pamena, nes buvo neblaivus. TÄ vakarÄ jis, M., D., R., V. S. ir M. sėdėjo, Å¡nekėjosi ir gėrė (duomenys neskelbtini) kaime pas V.

Vėliau iÅ¡sikvietė vairuotojÄ D. M., kad juos parvežtų namo. Tada jis maÅ¡inoje užmigo ir nieko nebepamena. Prabudo tik tada, kai jau buvo policija. Jis nenukentėjo ir tikrai nepamena, kad bÅ«tų gavęs smÅ«gį. Papildomai paklaustas A. K. parodė, kad neprisimena, gal ir galėjo bÅ«ti, kad buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ maÅ¡inos, kaip grįžo namo – nepamena. Liudytojas D. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusieji yra jo draugai. Jam lyg paskambino R., nes buvo susitarę, kad jis juos parveÅ¡ namo.

IÅ¡ viso su juo maÅ¡inoje buvo Å¡eÅ¡i žmonės: buvo dvi panelės, viena iÅ¡ jų, jam buvo mažiau pažįstama, tai M. draugė, dar buvo R. P., A. K. ir R.. MaÅ¡inoje, prie jo, atrodo, kad sėdėjo M. R.. Visi kiti sėdėjo gale. Jie važiavo pas D. draugę į (duomenys neskelbtini). Kai ten nuvažiavo, jis apsuko maÅ¡inÄ ir sėdėjo maÅ¡inoje. A. taip pat buvo maÅ¡inoje – miegojo. D. išėjo pasikviesti draugės. Jis visÄ laikÄ sėdėjo maÅ¡inoje ir kalbėjo telefonu. Viskas įvyko labai greitai.

Atėjo trys ar keturi vaikinai, susimušė, tada jis išlipo iš mašinos. Pamatė, kad P. guli ant žemės, D. verkia, o R. nosis buvo kruvina. Pradžioje K. miegojo, o vėliau, atrodo, kad išlipo. Kiek prisimena, vienas iš keturių vaikinų buvo apsirengęs ryškiai raudonu džemperiu. Taip pat trys iš vaikinų buvo panašaus ūgio, o vienas – mažesnis. R. gulėjo ant žemės dėl to, kad jį sumušė. Jis tikrai nematė, kas su kuo mušėsi. Juto, kad mašina sujudėjo, bet nežino dėl ko.

Buvo chaosas. Kur tada buvo K. nežino. Visa tai galėjo trukti apie 20-30 minučių. Girdėjo tik tiek, kad D. Å¡aukė, jog reikia greitosios ir policijos. Vėliau visi iÅ¡siskirstė ir viskas. R. buvo sveikas, tik tiek, kad jam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. Jis parvežė R. ir jo draugę namo. Atrodo, kad P. iÅ¡vežė jo tėvas. Liudytojas A. Å . teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta, yra geri pažįstami. Nukentėjusioji D. – jo klasiokė. Kitus matė pirmÄ kartÄ Ä¯vykio metu.

Anksčiau su D. jie buvo geri draugai. TÄ vakarÄ jie buvo kultÅ«ros namuose, vėliau, po spektaklio, važiavo pas V.. Ten buvo buvę klasiokai. Sėdėjo, kalbėjosi. Buvo jis, S., B., visų nelabai ir prisimena. Po to, pradėjo buvę klasiokai važinėti namo. Tada, atrodo, B. paklausė kaip laikosi N. ir G. T. S. pasakė, gal jie gali atvažiuoti pas V. Tikriausiai jis juos ir pakvietė, gerai neprisimena. Tada pas V. buvo jis, B., S. ir pats V.. Jis negali pasakyti, kaip atvyko N. ir G. ir su kuo jie atvyko.

Kai jie atvažiavo jau buvo naktis. Pirmiau, kiek atsimena, atvažiavo G.. Vėliau atvažiavo maÅ¡ina ir sustojo prie kelio. Jis nežinojo pas kÄ ta maÅ¡ina atvažiavo, bet ne pas jį. Atrodo, kad tie, kurie buvo toje maÅ¡inoje, atvažiavo pas S.. Jis iÅ¡ tų atvažiavusių pažinojo tik D.. T. V. R. ėjo aiÅ¡kintis prie tos maÅ¡inos, kad jie pritildytų muzikÄ . Jis, N. ir G. išėjo į laukÄ . Jis stovėjo ir žiÅ«rėjo, kas vyksta. N. iÅ¡ karto nuėjo prie tos maÅ¡inos. Tada jis pamatė, kad N. susilenkė, tikriausiai dėl to, kad jam trenkė į pilvÄ .

Tada jis bėgo prie kito žmogaus, kuriam mėgino sutrenkti, bet tas nuo jo pabėgo. Tada atsisukęs atgal pamatė, kad D. apsikabinusi žmogų verkia ir sako, kad reikia skambinti policijai. Tada jis apsisuko, nuėjo pasiimti daiktų ir išėjo namo. Jis nematė, ar R. buvo atėjusi į namÄ pas V. IÅ¡ namo prie atvažiavusios maÅ¡inos pirmas išėjo R. V., paskui ten nuėjo N. D.. Jis matė N. D. susilenkusį. Atstumas tada tarp jo ir D. buvo gal apie 10-15 metrų. Buvo tamsu, bet jis matė, kad D. buvo susilenkęs. Kas buvo toliau – nematė, nes bėgo prie kito žmogaus.

Vijosi tÄ vaikinÄ , nes pagalvojo, kad reikia padėti draugams. Matė, kad D. buvo apsikabinusi gulintį žmogų. Kitų gulinčių asmenų nematė. Kai tik iÅ¡girdo, kad bus kviečiama policija, iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, iÅ¡vyko į užsienį. Kaip tada buvo apsirengę kaltinamieji – nepamena. Vaikino, kurį vijosi, nepažintų. Tam vaikinui jis mėgino sutrenkti. Ar pataikė jam ar ne, nežino. Liudytojas R. V. 2018 m. gruodžio 17 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad M. ir R. buvę jo klasiokai.

Su jais santykiai geri. D. Å¡iaip pažįstamas, su juo ryÅ¡ių nepalaiko. P. ir R. iki bylos nepažinojo. TÄ vakarÄ vyko dvyliktokų spektaklis. Jie kaip buvę abiturientai susirinko jo pažiÅ«rėti. Paskui D., S. ir dar keletas klasiokų susibėgo pas jį R. Pradžioje jie buvo kokie Å¡eÅ¡i, vėliau kiti iÅ¡važinėjo ir jie liko trys ar keturi, tiksliai nepamena. Jis iÅ¡ to vakaro sunkiai kÄ pamena. Kaltinamieji su kažkuo atvažiavo. Lyg ir jis juos pakvietė. Kažkuriai iÅ¡ merginų pasakė, kad reikia pasikviesti D. su M.

Jie atvažiavo atskirai, o kelintÄ valandÄ â€“ nepasakys. Toliau visi sėdėjo ir gėrė. Jis buvo jau gerai iÅ¡gėręs. Pradžioje D. pas jį nebuvo, vėliau ji atvyko su savo draugais. D. užėjo pas juos. JÄ atvežė P., R., o kitų jis nepažino. D. su M. stovėjo prie lango ir matė, kaip atvažiavo D. su draugais. Tada jie pasakė „einam“. Jis paskui juos irgi išėjo į laukÄ . Pamena, kad vyko muÅ¡tynės. Kas kÄ mušė, nežino dėl girtumo ir dėl tamsos. Lauke buvo R., P., R., jis, M., D., ar dar kas buvo – nepamena.

Po įvykio geriau viskÄ prisiminė ir ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Buvo taip, kad D. sudavė smÅ«gį, nukentėjusysis nuo smÅ«gio nugriuvo. Gali bÅ«ti, kad jis nukentėjusiajam ir spyrė – nepamena. M. trenkė R. vienÄ ar du kartus. R. po gautų smÅ«gių irgi nugriuvo ant žemės. KÄ tuo metu veikė R. – nepamena. Jis stovėjo ir žiÅ«rėjo. Kur tuo metu buvo Å . – nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Buvo, kad M. jo paprašė prisiimti kaltę, nes jis neturi jokių reikalų su teisėsauga.

Pradžioje buvo prisiėmęs M. kaltę. Su M. susiraÅ¡inėjo per feisbuko programėlę. Bandė gelbėti M., nes yra toks žmogus. Jam sakė, kad jei susitars su nukentėjusiaisiais, sumokės pinigus. Jis yra nekaltas. Juos sumušė M. ir D.. Pagrinde jis susiraÅ¡inėjo su P.. Parašė jai, kad ji sakytų, jog jis yra kaltas, bet ji buvo prieÅ¡. Visas įvykis baigėsi tuo, kad mergina, kurios jis nepažįsta, iÅ¡kvietė policijÄ . Tai iÅ¡girdę, jie grįžo į namÄ ir M. su D. išėjo.

Realiai namuose jis liko vienas. D. liko prie savo vaikino – P.. Jis nežino, ar R. yra buvusi kurio nors iÅ¡ kaltinamųjų mergina. Jis davė teisingus parodymus, tokius, kurie yra užraÅ¡yti byloje, apklausiant jį liudytoju. Su M. įvykio metu jie kaip ir buvo draugai. PrieÅ¡ prisiimdamas kaltę, jis suprato, kad jam grės baudžiamoji atsakomybė. Už tai, kad jis bÅ«tų prisiėmęs kaltę, kaltinamieji jam bÅ«tų atsilyginę. Papildomai paklaustas, R. V. parodė, kad tikrai tÄ vakarÄ jis nieko nemušė, kaip tÄ vakarÄ buvo apsirengęs M.

– nepamena, kas buvo apsirengęs su raudonu džemperiu – nepamena. Liudytojas R. V. 2019 m. gegužės 8 d. teisiamajame posėdyje iÅ¡kviestas ir apklaustas papildomai parodė, kad įvykio vakarÄ buvo su ta pačia striuke, kuri yra teismo salėje (parodo į striukę, kabančiÄ ant pakabos). Jis nori prisipažinti. Jis pats pasiprašė, kad iÅ¡kviestų į teismÄ , nes jo pirmieji parodymai buvo tokie, kokie buvo, po to suprato, kad gali iÅ¡traukti savo „uodegÄ â€œ, nes „sėdi banditas“ (M.) ir ant jo labai lengva viskÄ suversti.

Yra jo pirmieji parodymai, kuriuos vėliau pakeitė, supratęs, kad gali iÅ¡sisukti. Parodymai duoti teismui 2018 metų gruodžio mėnesį yra neteisingi. Teisingi parodymai yra pirmieji, kai buvo apklaustas pas tyrėjÄ , kaip įtariamasis. Å iandien duoda teisingus parodymus, nes prabudo sÄ Å¾inė. Teismo posėdyje apklausiamas praeitÄ kartÄ nedrįso pasakyti tiesos. Ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. RaÅ¡ytų žinučių nepamena, žino, kad žinutes rašė S., sakė, kad prisiims kaltę už G..

Yra taip, kad iÅ¡ pradžių gelbėjo savo „uodegÄ â€œ, pridirbo visokių „čiudų“, galvojo, kad iÅ¡sisuks, bet sužinojęs, kas gresia G., suprato, kad gal užtenka tų iÅ¡sisukinėjimų, nesÄ monių, reikia pasakyti taip, kaip yra. Jis buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , tačiau irgi davė melagingus parodymus. Jis padarė tai, kuo yra kaltinamas G., tai yra, sudavęs porÄ smÅ«gių R.. Tuos smÅ«gius nukentėjusiajam M. R. sudavė jis. Tokie buvo jo pirmieji parodymai.

Perskaičius liudytojo duotus parodymus jo įtariamojo apklausos metu (t. 2, b. l. 130-131), liudytojas patvirtino, kad bÅ«tent Å¡itie parodymai yra teisingi, o vėlesni parodymai neteisingi, iÅ¡galvoti. Po Å¡itų parodymų jis pasiÅ¡nekėjo su vienu žmogumi, kuris jam pasiÅ«lė bÅ«dÄ , kaip tai apeiti ir jam puikiai pavyko. Buvo susiraÅ¡inėjimai žinutėmis su S., jis pasitarė su vienu draugu, kuris irgi yra panaÅ¡iai pasielgęs, prirašęs tokių žinučių ir iÅ¡sisukęs. Su G. jie buvo susitikę netyčia gal prieÅ¡ du ar tris mėnesius, gal ir anksčiau, G. jo prašė prisipažinti tiesÄ ir pasakė, kas jam gali grėsti, o jis galėjo iÅ¡sisukti, visÄ kaltę suversdamas G., tiesiog norėjo pasižiÅ«rėti, kaip veikia teisėsauga.

Kai davė kitokius parodymus, juo tikėjo, o G. ne. Nukentėjusieji nelabai kÄ matė ir nelabai kažkÄ pamena, gal susimokė, nes jie galėjo apsieti be pareiÅ¡kimo raÅ¡ymo. Jis pamatė, kad jiems puikiai sekasi ir prisijungė prie jų, kad visÄ kaltę suversti ant G.. Jo nuomone, nukentėjusieji buvo kaip ir susitarę, melavo, didžiausiÄ Ä¯takÄ jiems visiems darė D., planuotoja. PirmÄ kartÄ apklaustas pas tyrėjÄ kaip įtariamasis, pripažino, kad sudavė smÅ«gius R.. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklausimas kaip įtariamasis, davė jau kitokius parodymus.

Pakeitė parodymus, nes žinojo, kad gali taip pasielgti, jautė, kad juo patikės. S. P. rašė SMS žinutes, nes žinojo, kad žinutės anksčiau ar vėliau bus perskaitytos ir jomis bus patikėta. S. žinutes rašė specialiai, kad ji jas gautų. Buvo apklaustas teisiamajame posėdyje ir davė parodymus, kad R.i smÅ«gius sudavė M., nes jau buvo liudytojas, buvo iÅ¡sukęs savo „užpakalį“. Kodėl kitas aplinkybes nurodo liudytojai, nežino, su liudytojais buvo susitikę, apÅ¡nekėjo visÄ Å¡itÄ gal su pora žmonių.

Kalbėjosi su S. P. (duomenys neskelbtini), kada nepasakys, nusprendė, kad galima jį iÅ¡traukti ir „skandinti“ G., nes tai buvo lengviausias variantas. Teisiamajame posėdyje jis liudijo, kad nieko nedarė, S. P. liudijo irgi, kad jis nieko nedarė. Jis negali pasakyti, ar S. davė neteisingus parodymus. Su liudytoja M. J. nebuvo susitikęs. Vykstant teismo procesui buvo susitikęs vienÄ kartÄ netyčia su G. ir su S., bet tai nebuvo planuotas susitikimas. G. M. neprašė Å¡iandien jo taip liudyti, prašė prisipažinti.

Jis trenkė su kumščiu nukentėjusiajam M. R. į galvos sritį, nes Å¡is jam nepatiko, pats buvo iÅ¡gėręs, apsvaigęs nuo alkoholio ir nelabai gali paaiÅ¡kinti savo veiksmus. KÄ tuo metu veikė G. M. nežino. Nežino, kÄ tuo metu veikė D., buvo Å¡alia jo, trenkė P.. Jis nematė, kaip D. trenkė P., bÅ«tent paties trenkimo veiksmo nematė. Perskaičius visus liudytojo R. V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme (t. 2, b. l. 130-131, 139-140, 194-196; t. 3, b. l. 6-8, 28-29; t. 4, b. l. 121-127), liudytojas patvirtino, jog teisingi yra parodymai tik pirmieji, jį apklausiant įtariamuoju, ir iÅ¡ dalies teisingi įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje parodymai, kadangi jis parodė, kur kas stovėjo, tačiau neteisingi dėl to, kad M. sudavė smÅ«gius R.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis (t. 1, b. l. 33-37) matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 326/2018(04) matyti, kad nukentėjusiajam M. R. nustatyti odos nubrozdinimai tarpantakio srityje, kairės akies viršutiniame voke, poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei užduotyje nurodytu laiku mažiausiai 1 trauminio poveikio metu kontaktuojant su kietu buku daiktu, kad sužalojimų visuma nėra būdinga griuvimui kontaktuojant su kietu buku paviršiumi ir kad visumoje nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 62).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 889/2018(04) matyti, kad nukentėjusiajam R. P. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies abiejuose vokuose, kraujosruva kairės akies junginėje, odos nubrozdinimas kairiame skruoste, galvos smegenų sukrėtimas (kliniškai), kairės akiduobės išorinės sienelės, kairio žandinio ančio išorinės-apatinės-priekinės sienelių lūžiai. Neatmetama galimybė, kad R. P. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti ir papildomoje užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku, ir užduotyje nurodytu laiku.

R. P. nustatyti kÅ«no sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kairės akiduobės iÅ¡orinės sienelės, kairio  žandinio ančio iÅ¡orinės-apatinės-priekinės sienelių lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 129-130). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su priedais matyti, kad nukentėjusioji D. R. pateikė S. P. jai persiųstos trumposios žinutės nuotraukÄ , kuriÄ S. P. atsiuntė R.

V. (t. 1, b. l. 165-168). IÅ¡ savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su priedais matyti, kad liudytoja S. P. pateikė susiraÅ¡inėjimo su R. V. trumpųjų žinučių nuotraukas (t. 2, b. l. 11-18). IÅ¡ reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir daiktų apžiÅ«ros protokolo su priedais matyti, kad buvo paimtas R. V. mobilaus ryÅ¡io telefonas „Sony“ ir apžiÅ«rėtas bei jame užfiksuotas R. V. ir G. M. susiraÅ¡inėjimas žinutėmis per programÄ â€žMessenger“ (t. 2, b. l. 143-145, 146-183).

Ä® r o d y m ų v e r t i n i m a s i r v e i k ų k v a l i f i k a v i m a s Teismas privalo iÅ¡samiai iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo iÅ¡nagrinėti teisiamojo posėdžio metu bei teismo pripažinti atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ ) įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę ir kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Ä®rodymais gali bÅ«ti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais bÅ«dais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, Å¡ie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. IÅ¡tyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalykÄ sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie Å¡ių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ .

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviai pasireiÅ¡kia muÅ¡imu ar kitokiu smurtavimu, tai yra, poveikiu į kito žmogaus kÅ«nÄ , sukeliant tam tikrus padarinius: pagal 140 straipsnio 1 dalį, sukeliant fizinį skausmÄ arba nežymiai sužalojant ar trumpam susargdinant, o pagal 138 straipsnio 1 dalį, nesunkiai sužalojant ar susargdinant. Siekiant patraukti kaltÄ asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal Å¡iuos baudžiamojo kodekso straipsnius, bÅ«tina nustatyti ir kaltės - tyčios buvimÄ kaltinamojo veikoje.

Å ie nusikaltimai yra tyčiniai, tai yra, asmuo, atlikdamas straipsnių dispozicijose nurodytus veiksmus, suvokia pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba nors jų nenori, bet sÄ moningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). IÅ¡ Å¡ių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad tyčinė ar neatsargi kaltė sveikatos sutrikdymo atveju – tai vientisas psichinis santykis (intelektinio ir valinio procesų visuma) su daroma veika ir tos veikos padariniais.

Pripažįstant asmenį kaltu pagal Å¡iuos straipsnius, turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei prieÅ¡ingus, straipsnio dispozicijoje apibrėžtus veiksmus prieÅ¡ žmogų, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnių dispozicijose nurodyti padariniai – nukentėjusiesiems buvo sukeltas fizinis skausmas, ar jie buvo nežymiai sužaloti, ar nesunkiai sužaloti. Teismų praktikoje laikoma, kad baudžiamajai atsakomybei kilti nepakanka vien tik asmens sÄ lyčio su kito žmogaus kÅ«nu, bÅ«tina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmÄ arba bÅ«tų susargdintas ir kad tai bÅ«tų matoma ir suprantama aplinkiniams, arba nustatyta medikų.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų N. D. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, ir G. M. kaltė, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, yra visiÅ¡kai įrodyta ir teisingai kvalifikuota, kadangi N. D. sugriebęs už rankos ir pastÅ«męs nukentėjusiÄ jÄ D.

R., sukėlė jai fizinį skausmÄ , pastÅ«męs ir nukritusiam ant žemės spyręs į galvos sritį nukentėjusiajam R. P., padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , o G. M. sudavęs kumščiu į galvos sritį nukentėjusiajam M. R., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Toks kaltinamųjų N. D. ir G. M. elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiÅ«riu nepriimtinas. Kaltinamųjų smÅ«gių sudavimas nukentėjusiųjų atžvilgiu, sukėlęs nukentėjusiajai D.

R. fizinį skausmÄ , nukentėjusiajam R. P. nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , nukentėjusiajam M. R. nežymų sveikatos sutrikdymÄ naktį, svetimoje jiems vietovėje, matant nukentėjusiųjų artimiems draugams ir kitiems ten buvusiems asmenims, nesant jų atžvilgiu jokios grėsmės iÅ¡ nukentėjusiųjų pusės, yra susijęs su akivaizdžiu žmogaus negerbimu, moralės ir elgesio normų niekinimu, dorovės nepaisymu bei laikomas įžūliais veiksmais, sutrikdžiusiais nukentėjusiųjų sveikatÄ .

Kaltinamieji, veikdami be jokios aiškios motyvacijos, anot jų, atėję raminti triukšmaujančių nukentėjusiųjų, suduodami smūgius nukentėjusiesiems, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo N. D. parodymai, kad jis nenaudojo jokio smurto nukentėjusiosios D. R. atžvilgiu, gal netyčia iš judesio, atsitraukdamas pastūmė, bei kad tyčia pirmas neužsipuolė ir nemušė nukentėjusiojo R. P., o tik nuo jo gynėsi, ir kaltinamojo G. M. parodymai, kad jis iš viso nebuvo muštynių vietoje, nes iš karto išėjo į namus, ir nesumušė nukentėjusiojo M.

R., yra paneigti visumos kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų. Visų pirma, kaltinamųjų parodymus paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiosios D. R. parodymai, kuriuose ji patvirtino, kad nuo R. V. namo atėjo keturi vaikinai: R. V., A. Å ., N. D. ir G. M., iÅ¡ kurių N. D. iÅ¡ karto priėjęs prie jos su R. P., kaire ranka sugriebė jai už deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir pasukęs nustÅ«mė jÄ Ä¯ sniegÄ , po ko ji nukrito ant žemės, ji juto fizinį skausmÄ ir rieÅ¡Ä jai skaudėjo apie dvi savaites.

N. D. priėjęs ir jÄ nustÅ«męs, puolė prie R. P., kurį pargriovė, pakiÅ¡damas kojÄ ir pastumdamas, po ko R. P. krito ant žemės Å¡alia automobilio ir buvo sÄ moningas, bet tuo metu N. D. gulinčiam ant žemės P. deÅ¡ine koja vienÄ kartÄ spyrė į galvos sritį, po spyrio R. P. prarado sÄ monę. Nukentėjusioji nurodė, kad tuo pačiu metu, kai N. D. pargriovė ir koja spyrė gulinčiam ant žemės R. P., G. M. sudavė smÅ«gį kumščiu M. R. į galvos sritį, kiek dar kartų sudavė, negali pasakyti, nes matė tik vienÄ smÅ«gį.

Šalia M. R. stovėjo jo draugė M.. Viskas vyko labai greitai ir smūgiai R. P. bei M. R. buvo suduoti beveik vienu metu. Kol kaltinamieji sudavė smūgius R. P. ir M. R., R. V. ir A. Š. stovėjo netoliese ir nieko nedarė. Nukentėjusiosios D. R. parodymus patvirtina nukentėjusiųjų R. P., M. R., liudytojų S. P., M. J. parodymai ir liudytojo R. V. parodymai, kuriuos jis davė 2018-12-17 teisiamajame posėdyje, 2018-05-18 ikiteisminio tyrimo teisėjui ir 2018-08-17 ikiteisminio tyrimo metu, todėl darytina išvada, kad nukentėjusiosios D.

R. parodymai yra patikimi ir juos galima laikyti objektyviu įrodymu. Nukentėjusieji R. P. ir M. R., duodami parodymus, nurodė, kad jie nematė, kas jiems sudavė smūgius, tačiau jie jokių puolamųjų veiksmų kaltinamųjų atžvilgiu neatliko, jokios grėsmės iš visų atvykusiųjų prie V. namo kaltinamiesiems nebuvo. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtino liudytoja M. J. ir nukentėjusioji D. R.. Liudytojas R. V. aukščiau nurodytų datų apklausų metu patvirtino, kad G.

M. trenkė M. R. vienÄ ar du kartus, kad po gautų smÅ«gių R. nugriuvo ant žemės. Å ie parodymai yra patvirtinti kitų liudytojų parodymais, todėl laikytina, kad jie yra teisingi. Be to, kad liudytojo R. V. parodymai, duoti aukščiau nurodytų datų apklausų metu yra teisingi įrodo ir tai, kad liudytojas R. V. per „Messenger“ programÄ Å¾inutėmis (kurių nuotraukos yra baudžiamojoje byloje) bendravo su S. P., su G. M., derindamas parodymus, kad reikia padėti G. M.. Liudytojo R. V. parodymai, duoti 2019 m. gegužės 8 d. teisiamajame posėdyje, vertintini kaip galimai melagingi, kaip siekis padėti kaltinamajam G.

M. iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja M. J. savo duotais parodymais patvirtino, kad jiems prie automobilio berÅ«kant, iÅ¡ kiemo atėjo gal keturi vaikinai, vienas iÅ¡ jų trenkė jos draugui R., R. po pirmo smÅ«gio parkrito ant žemės, vėliau tas pats vaikinas R. trenkė dar kartÄ , ji puolė į panikÄ ir paskambino policijai ir tada tas smÅ«gius sudavęs vaikinas nubėgo. R. buvo suduoti du smÅ«giai. Taip pat liudytoja patvirtino, kad matė smÅ«gio sudavimÄ P., kuris po smÅ«gio nukrito ant žemės ir vėliau gulėjo ant žemės be sÄ monės. Teisiamajame posėdyje liudytoja nurodė, kad ji negali tvirtinti, kad muÅ¡tynėse dalyvavo D. su M., tačiau patvirtino, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi.

Liudytoja M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ , atpažino kaltinamÄ jį G. M., kaip asmenį, (duomenys neskelbtini) kaime, muÅ¡tynių metu vilkėjusį tamsios spalvos ,,Adidas" firmos džemperį ir tokios pat firmos kelnes ir sudavusį jos draugui M. R. du kartus kumščiu į galvos sritį. Liudytoja S. P. duotais parodymais taip pat patvirtino, kad ji matė kaip nuo namo link jų atėjo A. Å ., N. D. ir G. M. ir suprato, kad bus muÅ¡tynės, todėl pasitraukė atokiau ir nematė, kas, kam ir kiek kartų sudavė, tačiau pasibaigus muÅ¡tynėms, atėjusi arčiau, pamatė gulintį ant žemės be sÄ monės R.

P., prie jo verkiančiÄ D. R., kad prie automobilio grįžo vaikinas, kurį vijosi Å ilėnas, kad praėjus kelioms dienoms po įvykio gavo žinutę iÅ¡ R. V., kuria jis prašė jos iÅ¡ viso neliudyti arba sakyti, kad muÅ¡tynių metu nebuvo G. M., siÅ«lė už tai pinigų. Liudytojas D. M. patvirtino, kad jis visÄ laikÄ sėdėjo maÅ¡inoje ir kalbėjo telefonu, kad viskas įvyko labai greitai, kad atėjo trys ar keturi vaikinai, susimušė, po to jis iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos ir pamatė ant žemės gulintį sumuÅ¡tÄ R.

P., verkiančiÄ D. bei R. kruvina nosimi. Liudytojas A. Å . nurodė, kad su kaltinamaisiais N. D. ir G. M. yra draugai, kad jis matė iÅ¡ už 10-15 metrų, kaip N. D. buvo susilenkęs ir jo manymu, kad nuo smÅ«gio, tačiau nenurodė, kad bÅ«tų matęs suduodamÄ smÅ«gį ir kas jį sudavė, todėl tokie liudytojo parodymai vertintini kritiÅ¡kai, kaip siekis padėti kaltinamiesiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, bei atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi jie yra paneigti aukščiau iÅ¡dėstytais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais.

Pats kaltinamasis N. D., duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, pripažino sudavęs smÅ«gį ir spyręs nukentėjusiajam R. P., pripažino nukentėjusiajam padarytÄ sužalojimÄ , nukentėjusiojo atsiprašė, gailisi dėl savo veiksmų, sutinka atlyginti žalÄ ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymÄ , tačiau teigė, kad smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko, gindamasis, nes nukentėjusysis R. P. sudavė smÅ«gį jam pirmas, po to susierzinęs ir negalvodamas jis spyrė, neturėjo tikslo sumuÅ¡ti, sužaloti ir jo veiksmai buvo netyčiniai tiek nukentėjusiojo R.

P., tiek nukentėjusiosios D. R. atžvilgiu. Tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti aukščiau išdėstytais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais ir vertinami tyčiniais veiksmais. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus patvirtina byloje pateiktos specialistų išvados dėl nukentėjusiesiems R. P. ir M. R. įvykio aplinkybėmis ir laiku padarytų nustatytų sužalojimų, nebūdingų griuviminėms traumoms, ir padarytų sveikatos sutrikdymų. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų D.

R., R. P. ir M. R. parodymais, liudytojų M. J., S. P., R. V. (kuriuos teismas vertino, kaip pagrįstus), D. M. parodymais, nes parodymus jie davė prisiekę teismui ir įspėti dėl atsakomybės, be to, byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kad jie turi pagrindÄ apkalbėti kaltinamuosius, bei jų parodymus patvirtina visuma kitų byloje surinktų ir iÅ¡tirtų raÅ¡ytinių įrodymų. B a u s m ė s s k y r i m a s i r k i t i k l a u s i m a i Kaltinamųjų N. D. ir G. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).

Kaltinamųjų N. D. ir G. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jie padarė, bÅ«dami recidyvistai (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 str.).

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumÄ bei kaltinamojo asmenybę, bet ir iÅ¡reiÅ¡kia nuomonę apie padarytÄ veikÄ bei kaltÄ jį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingÄ bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, kai kontroliuojamas Å¡ių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali bÅ«ti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Ä®statyme nenurodyta aplinkybių sÄ raÅ¡o, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimÄ , todėl spręsdamas šį klausimÄ teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Kaltinamasis N. D. teisiamas antrÄ kartÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, nusikalstamas veikas padarė, neatlikęs bausmės (t. 3, b. l. 39-42, 43-50, 97), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 51-52), dirba, darbdavio vertinamas teigiamai (t. 3, b. l. 53; t. 4, b. l. 108-111), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (t. 3, b. l. 60), Å¡eimos neturi, Linkuvos seniÅ«nija dėl netinkamo jo elgesio skundų nėra gavusi (t. 3, b. l. 63), padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, kaltinamasis baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymÄ teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.

Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo N. D. asmenybę ir jo galimybę dirbti, tokiu bÅ«du sudarant sÄ lygas atlyginti civilinio ieÅ¡kovo turtinę žalÄ , į jo socialinius ryÅ¡ius, turi pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymÄ atidedant ir paskiriant įpareigojimus. N. D. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 3, b. l. 86-87), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis G. M. teisiamas trečiÄ kartÄ , teistumas neiÅ¡nykęs, nusikalstamÄ veikÄ padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį (t. 3, b. l. 114-117, 118-129), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas, galiojančių nuobaudų neturi (t. 3, b. l. 130-131), dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 132; t. 5, b. l. 69), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįraÅ¡ytas (t. 3, b. l. 137), Å¡eimos neturi, Linkuvos seniÅ«nija dėl netinkamo jo elgesio skundų nėra gavusi (t. 3, b. l. 140), padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 3 d.), nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Ä®vertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, kaltinamasis baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, jog paskirtos bausmės vykdymÄ teismas gali atidėti nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus.

Todėl teismas įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes dėl bausmės dydžio bei atsižvelgdamas į kaltinamojo G. M. asmenybę, jo jaunÄ amžių, galimybę dirbti, į jo socialinius ryÅ¡ius, turi pagrindÄ manyti, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o bausmės vykdymÄ atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Å iuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam G. M. subendrintina su neatliktos bausmės, paskirtos 2017 m. gruodžio 15 d.

Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi. G. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (t. 3, b. l. 183-184), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 112 straipsnio 1 dalį civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Valstybinės ligonių kasos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, 1006,48 Eur civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiajam R.

P. suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas yra įrodytas ir pagrįstas, kadangi nukentėjusiajam Å¡ios paslaugos (konsultacijos ir gydymas) buvo suteiktos po jo sužalojimo dėl kaltinamojo N. D. kaltės, ir tenkinamas visiÅ¡kai, priteisiant jį iÅ¡ kaltinamojo N. D. (t. 1, b. l. 133-141; CK 6.263 str., 6.279 str., 6.280 str.). 2018 m. rugsėjo 3 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Gintauto Vileikio nutarimu nuo 2018-09-03 iki 2019-03-01, pratęstu Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi iki Å¡ios baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo, paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB ir sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, taikant visiÅ¡kÄ nuosavybės apribojimÄ 1006,48 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių eurų, 48 ct) sumai, paliktinas galioti ir jo terminas pratęstinas iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos (t. 1, 148-152; t. 5, b. l. 1-3, 8-9).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : N. D. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, 6 punktu ir 8 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti nukentėjusiųjų D.

R. ir R. P., per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, penkis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti N. D. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies taisyklėmis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinti su 2017 m. gruodžio 15 d. Å iaulių apylinkės teismo nuosprendžiu, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pridedant Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 5 punktu, 6 punktu ir 8 punktu, 3 dalimi, 4 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistÄ jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo vieÅ¡ai atsipraÅ¡yti nukentėjusiojo M. R., per visÄ bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, o darbo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti G. M. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Priteisti iÅ¡ nuteistojo N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), civilinį ieÅ¡kinį už nukentėjusiojo R. P. gydymÄ 1006,48 eurų (vienÄ tÅ«kstantį Å¡eÅ¡is eurus 48 centus) Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos a. 1, 03505 Vilniuje, atsiskaitomoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. 2018 m. rugsėjo 3 d.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Gintauto Vileikio nutarimu nuo 2018-09-03 iki 2019-03-01, pratęstu Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 22 d. nutartimi iki Å¡ios baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo, paskirtÄ laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ kaltinamajam N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamÄ jÄ (duomenys neskelbtini), priklausančioms piniginėms lėšoms, esančioms sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) banke „Swedbank“, AB ir sÄ skaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, taikant visiÅ¡kÄ nuosavybės apribojimÄ 1006,48 Eur (vieno tÅ«kstančio Å¡eÅ¡ių eurų, 48 centų) sumai, palikti galioti ir jo terminÄ pratęsti iki nuosprendžio dėl priteisto civilinio ieÅ¡kinio dėl turtinės žalos atlyginimo įvykdymo dienos.

Nuosprendžio nuoraÅ¡Ä dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo nedelsiant iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registrui. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus. Teisėja Rima Razumienė