f2f46509-d79e-4cc4-9347-067e072a4079 · Vilniaus apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-358-468/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32770-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.11.12.; 1.2.29.1.1.; 1.2.29.3.1.; 2.4.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgitos Mačionytės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,

dalyvaujant prokurorui Mantui Januškevičiui,

nuteistojo T. S. B. gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. S. B., jo įstatyminės atstovės D. B. ir nuteistojo gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-19 nuosprendžio, kuriuo T. S. B. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 15 parų arešto bausmė;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 92 straipsniu, T. S. B. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 mėnesiui, netaikant intensyvios priežiūros.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T.S. B. nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau nei 2021-09-17, apie 12.00 val., nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo fizinio asmens dokumentÄ , t. y. V. S. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neturėdamas teisinio pagrindo pateikė 2021-09-17, apie 12.00 val., UAB „G.“, esančios (duomenys neskelbtini), vadybininkui N. L., taip pat pasirašė sutartį dėl automobilio ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, tyčia į sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. pasirašė V. S. vardu, taip suklastojo minėtÄ sutartį bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo V. S. vairuotojo pažymėjimÄ . Å iais savo veiksmais T.S. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T.S. B., jo įstatyminė atstovė D. B. ir nuteistojo gynėjas advokatas J.Jasaitis praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-04-19 nuosprendį, atleisti T.S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

3. Apeliantų vertinimu, teismas nepagrįstai nepritaikė BK 93 straipsnio nuostatų ir neatleido nuteistojo T.S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog T.S. B. padarytos nusikalstamos veikos negali bÅ«ti vertinamos kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis. Apeliantų teigimu, nuteistojo T.S. B. ir jo draugų tikslas buvo ne sutarties suklastojimas, bet noras iÅ¡sinuomoti automobilį pasivažinėjimui, todėl tiek svetimo dokumento pateikimas, tiek nuomos sutarties kito asmens vardu pasiraÅ¡ymas, buvo priemonė Å¡iam tikslui pasiekti. Pažymi, kad teismo iÅ¡vada, jog 2021-09-16 rezervavęs automobilio nuomÄ nuteistasis T.S. B. jau turėjo V. S. priklausantį dokumentÄ , yra pagrįsta prielaidomis. Nurodo, kad rezervuodamas automobilio nuomÄ 2021-09-16 T.S. B. galėjo tik žinoti, kad kažkas iÅ¡ draugų turi svetimo asmens dokumentÄ ir jį paėmė tik prieÅ¡ pat nuomos sutarties pasiraÅ¡ymÄ . Mano, kad nuteistojo T.S. B. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį, kadangi buvo padarytos per labai trumpÄ sumanymui įgyvendinti bÅ«tinÄ laiko tarpÄ . Nurodo, kad kaltinimÄ byloje palaikęs prokuroras neprieÅ¡taravo tokiam nuteistojo T.S. B. veikų teisiniam vertinimui.

4. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė skundÄ atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

T.S. B., D. B. ir advokato J.Jasaičio apeliacinis skundas atmestinas

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo T.S. B., jo atstovės D. B. ir gynėjo advokato J.Jasaičio apeliaciniame skunde T.S. B. kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimas neginčijami, apeliantai nesutinka su apylinkės teismo sprendimu atsisakyti atleisti T.S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, mano, kad nuteistojo T.S. B. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiÄ jÄ sutaptį ir jis laikomas teisiamu pirmÄ kartÄ .

7. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ . Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

8. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylÄ , nuteistojo T.S. B., jo atstovės D. B. ir gynėjo advokato J.Jasaičio apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisingai T.S. B. veiksmus kvalifikavo kaip padarytus realiÄ ja sutaptimi, todėl netaikė BK 93 straipsnio nuostatų ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , kadangi nėra nustatytos visos bÅ«tinosios sÄ lygos. Kaip jau minėta, byloje esančių duomenų vertinimas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam, jo atstovei ar gynėjui nepriimtinos teismo iÅ¡vados, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu, skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

Dėl nusikalstamų veikų idealiosios/realiosios sutapties

9. Nuteistojo T.S. B., jo atstovės D. B. ir gynėjo advokato J.Jasaičio apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam inkriminuotas veikas laikė realiÄ ja sutaptimi, nors, apeliantų manymu, Å¡ios nusikalstamos veikos faktiÅ¡kai padarytos idealiÄ ja sutaptimi. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, Å¡is klausimas jau buvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir konstatuota, jog T.S. B. veiksmai negali bÅ«ti vertinami nei kaip viena veika tuo pačiu laiku padarytų dviejų nusikalstamų veikų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, nei kaip kelių veikų padarymu viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant bendrÄ sumanymÄ , nei kaip bendro sumanymo padarant kelias skirtinguose BK straipsniuose nurodytas nusikalstamas veikas, kurios iÅ¡ esmės yra neatskiriamos (bÅ«tinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, Å¡ios veikos padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti bÅ«tinÄ laiko tarpÄ , įgyvendinimo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad V. S. pažymėjimÄ T.S. B. įgijo jo nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad draugas jam davė kito asmens vairuotojo pažymėjimÄ automobilio nuomos sutarčiai sudaryti tik prieÅ¡ pat Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymÄ , kadangi automobilio nuomos rezervacija buvo atlikta dar 2021-09-16, tad T.S. B., žinodamas, kad nepilnamečiam asmeniui automobilis nebus iÅ¡nuomojamas, tačiau rezervavęs automobilio nuomÄ , jau turėjo kitam pilnamečiam asmeniui priklausantį dokumentÄ .

10. Kadangi veikų pripažinimo padarytomis veikiant idealiÄ ja/realiÄ ja sutaptimi klausimas yra reikÅ¡mingas T.S. B. atleidimui/neatleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pasisako Å¡iuo aspektu. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ nusikalstamų veikų sutaptis – tai situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vienÄ iÅ¡ jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymÄ taikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2A-7-4-699/2015). Sutapties nustatymas turi esminę reikÅ¡mę padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ir bausmės už jų padarymÄ skyrimui. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali bÅ«ti kvalifikuojamos pagal tÄ patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis.

11. Teismų praktikoje nurodyta, kad nustačius, jog yra padarytos sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos, bÅ«tina nustatyti, ar sutaptis yra idealioji ar realioji. Nuo atitinkamo sprendimo priklauso svarbÅ«s baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, pirmiausia susiję su bausmių subendrinimo bÅ«dų parinkimu ir panaudojimu. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sÄ vokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015).

12. Pagal kasacinio teismo praktikÄ realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiÅ¡komis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Kasacinėje praktikoje taip pat yra konstatuota, jog nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, jeigu, įgyvendinant vieningÄ sumanymÄ , padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos, kurios iÅ¡ esmės yra neatskiriamos, t. y. bÅ«tinos viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys ir minėtos veikos yra padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti bÅ«tinÄ laiko tarpÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-355/2009, 2K-P-78/2012, 2K-207/2013).

13. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad T.S. B. neturėdamas teisėto pagrindo įgijo V. S. vardu iÅ¡duotÄ vairuotojo pažymėjimÄ , kurį neturėdamas teisinio pagrindo pateikė UAB „G.“ vadybininkui N. L., pasirašė sutartį V. S. vardu dėl automobilio ,,Toyota RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos, į sutartį įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, taip suklastojo minėtÄ sutartį bei neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo V. S. vairuotojo pažymėjimÄ ir padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

14. Apeliantų teigimu, nuteistasis T.S. B. įgijo ir panaudojo svetimÄ dokumentÄ siekdamas sudaryti automobilio nuomos sutartį, jo veiksmus siejo vieninga tyčia, dokumentas iÅ¡ draugų buvo paimtas prieÅ¡ pat einant į nuomos punktÄ , vis dėlto, Å¡ios aplinkybės, teismo vertinimu, nuteistojo veiksmų kvalifikavimo nekeičia. Svetimo asmens dokumento įgijimas, laikymas ir panaudojimas BK 302 straipsnio prasme, yra atskiras nusikaltimas, laikomas baigtu asmeniui neteisėtai įgijus bei laikius nors ir trumpÄ laiko tarpÄ bei panaudojus svetimÄ dokumentÄ , kas Å¡iuo atveju anksčiau aptartais duomenimis ir nustatyta. T.S. B. bÅ«damas nepilnametis ir suvokdamas, kad sudarant automobilio nuomos sutartį turės pagrįsti turimÄ teisę vairuoti transporto priemones, nenustatytomis aplinkybėmis įgijo V. S. dokumentÄ , kurį vėliau panaudojo nuomos punkte. Teismo vertinimu, T.S. B. veiksmai įgyjant šį dokumentÄ negali bÅ«ti vertinami vien tik kaip priemonė tikslui (iÅ¡sinuomoti automobilį) pasiekti ar tam tikro sumanymo įgyvendinimo dalimi. Nors veikos ir nėra itin atitolusios laiko požiÅ«riu, svetimo dokumento įgijimas yra atskira, savarankiÅ¡ka nusikalstama veika, nesudaranti idealiosios sutapties su veiksmais suklastojant sutartį. Atsižvelgiant į tai, kaip ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas, T.S. B. nusikaltimai buvo padaryti realiÄ ja sutaptimi.

Dėl BK 93 straipsnio taikymo

15. Konstatavus, jog veikos padarytos realiÄ ja sutaptimi, atitinkamai negali bÅ«ti tenkinamas apeliantų praÅ¡ymas atleisti T.S. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį. Pagal Å¡io straipsnio nuostatas, nepilnametis, pirmÄ kartÄ padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Taigi, esminė nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga yra tai, kad asmuo nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti padaręs pirmÄ kartÄ . Kasacinis teismas aiÅ¡kindamas BK 93 straipsnio nuostatas, yra ne kartÄ nurodęs, kad asmuo laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , jeigu pripažįstama, kad jis, nebÅ«damas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vienÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiÄ jÄ sutaptį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-85/2008). Nagrinėjamu atveju T.S. B. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas realiÄ ja sutaptimi, todėl nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų BK 93 straipsnio taikymo sÄ lygų – jis nelaikomas asmeniu, kuris pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , taigi pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra.

17. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje bÅ«tina pažymėti ir tai, kad nėra ir fakultatyviųjų BK 93 straipsnio taikymo sÄ lygų – nors nuteistasis T.S. B. apylinkės teismui nurodė pripažįstantis kaltę dėl nusikaltimų padarymo, toks jo kaltės pripažinimas laikytinas deklaratyviu, neleidžiančiu konstatuoti jo nuoÅ¡irdų gailestį, iÅ¡ bylos matyti, kad nuteistasis iÅ¡ esmės nebendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, neatliko jokių veiksmų, kurie leistų greitai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, toks T.S. B. elgesys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog anksčiau aptartais veiksmais jis iÅ¡ tiesų nesiekė, jog bÅ«tų nustatytos įvykių aplinkybės ir greičiau bÅ«tų baigtas tyrimas, jo prisipažinimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ nulėmė ne nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl savo nusikalstamų veiksmų, ne jų kritiÅ¡kas vertinimas, o tik siekis palengvinti savo teisinę padėtį.

18. Apygardos teismas taip pat konstatuoja, jog nėra pagrindo manyti, kad T.S. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų teisės pažeidimų. IÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o duomenų matyti, kad praėjus itin mažai laiko nuo T.S. B. inkriminuotų nusikaltimų padarymo (2021-09-17), jau 2021-10-24, 2021-10-29 jis galimai padarė administracinius nusižengimus neteisėtai vairuodamas svetimas transporto priemones, ne kartÄ važiavo vieÅ¡uoju transportu be bilieto, sukčiavo (t. 3, b. l. 9-17). Taigi, nuteistojo T.S. B. teisei prieÅ¡ingas elgesys yra gana sistemingas, susiformavęs, jis nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, pakartotinai daro pažeidimus, savo elgesio nekeičia, todėl tokio asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo manymu, neatitiktų teisingumo principo ir tiek pačiam T.S. B., tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės iÅ¡vengti realios bausmės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ požiÅ«rį.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo T.S. B., jo įstatyminės atstovės D. B. ir nuteistojo gynėjo advokato J.Jasaičio apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės T.S. B. veiksmų kvalifikavimui ar jo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir apeliantai, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r ė :

nuteistojo T. S. B., jo įstatyminės atstovės D. B. ir nuteistojo gynėjo advokato Juliaus Jasaičio apeliacinį skundÄ atmesti.

Teisėjai Audrius Cininas

Daiva Kazlauskienė

Jurgita Mačionytė