2021-03-17 Nr. AB-5823-3-61-3-04112-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-145-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04112-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja L. B. 2020 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 49SJ-(14.49.136E.) (toliau – ir Sprendimas Nr. 1); 2) panaikinti NŽT 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-2098-(5.59E) (toliau – ir Sprendimas Nr. 2); 3) atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą nagrinėjančioms institucijoms papildomus nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, valdytos žemės kiekį patvirtinančius dokumentus; 4) įpareigoti NŽT Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 21 d. prašymą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. patikslinti proceso šalis, pateikti ginčijamą sprendimą bei pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad NŽT pareiškėjos skundą išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl atsakovu turėtų būti nurodytas NŽT Vilniaus miesto skyrius, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – NŽT. Pareiškėja nėra pateikusi teismui Sprendimo Nr. 1, taip pat nurodžiusi, ar pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi nutarė pareiškėjos L. B. skundą laikyti nepaduotu, grąžinti pareiškėjos atstovui sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. teismo nutartis pareiškėjos atstovui advokatui buvo išsiųsta 2020 m. gruodžio 28 d. per elektroninių paslaugų portalą. Pareiškėja nei per nustatytą terminą, nei po to nepateikė teismui dokumentų dėl skundo trūkumų šalinimo.

III. Pareiškėja L. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja mano, kad skundo trūkumai nustatyti nepagrįstai. Skunde atsakovu teisingai nurodyta NŽT, kadangi pareiškėja prašo panaikinti NŽT 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 1SS-2098-(5.59E). Neaišku, kodėl NŽT byloje turėtų dalyvauti kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Jeigu NŽT šiuo atveju laikytina ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija, tai ji apskritai neturėtų dalyvauti byloje. NŽT nėra savarankiška ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucija, jai suteiktas ypatingas statusas (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 17 ir 18 str.). Pastebėta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI3-1884-872/2020 buvo įpareigojęs pareiškėją atsakovais nurodyti tiek NŽT Vilniaus miesto skyrių, tiek NŽT. Pareiškėja teigia, kad, priešingai nei nurodyta nutartyje, teismui buvo pateiktas Sprendimas Nr. 1. Pareiškėjos vertinimu, ji skunde turi nurodyti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka tik jeigu ji pageidauja rašytinio proceso. Šiuo atveju pareiškėja nepageidauja, kad skundas būtų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį skundą.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti, o jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog pareiškėjai per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, turėjo teisinį ir faktinį pagrindą tokį skundą laikyti nepaduotu. Siekiant įvertinti, ar toks teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, būtina patikrinti, ar teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir vėliau konstatavo, jog šie trūkumai nebuvo pašalinti per nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, konstatavęs, kad pareiškėja nepašalino trūkumų, nurodytų 2020 m. gruodžio 15 d. nutartyje: (1) nepatikslino proceso šalių, (2) nepateikė Sprendimo Nr. 1 ir (3) nepareiškė nuomonės dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Dėl antrojo skundo trūkumo teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja prašė panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 49SJ-(14.49.136E.). Atskirajame skunde pareiškėja teigia, jog šis sprendimas teismui buvo pateiktas kartu su skundu, t. y. failas „1. 2488_L. B._sav atsakymas+plotas__2020-09.adoc“. Tarp kartu su skundu teismui pateiktų dokumentų yra aplankas „1. 2488_L. B._sav atsakymas+plotas__2020-09.adoc“. Šiame aplanke yra dokumentas (NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštas) pavadinimu „2488_L. B._sav atsakymas+plotas__2020-09.adoc“, bet jame nėra nurodyti baigtiniai duomenys apie datą ir numerį („2020-09- “ ir „Nr. 49SJ- -(14.49.136E)“). Minėtame aplanke yra daugiau failų (manytina, kad tai – NŽT Vilniaus miesto skyriaus rašto metaduomenys ir pan.), tačiau šiuose failuose esanti informacija nesuprantama. Akcentuotina, kad pareiškėjos skundo priedai per informacinę sistemą teismui prieinami tik zip formatu ir todėl elektroniniu parašu pasirašytų dokumentų duomenys galbūt buvo iškraipyti. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai prieinami dokumentai atsidaro kitaip nei nurodyta kartu su atskiruoju skundu pateiktose ekrano nuotraukose. Tarp teismui pateiktų ir prieinamų dokumentų nėra dokumento, kurį būtų galima neabejotinai identifikuoti kaip ginčijamą 2020 m. rugsėjo 17 d. sprendimą Nr. 49SJ-(14.49.136E.). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą konstatuoti, kad kartu su skundu nebuvo pateiktas ginčijamas administracinis aktas – Sprendimas Nr. 1, ir įpareigoti pareiškėją pateikti šį administracinį aktą. Ginčijamo administracinio akto nepateikimas teismui yra esminis trūkumas, dėl kurio skundas negali būti priimtas nagrinėti. Kita vertus, byloje nėra duomenų, keliančių abejones dėl pareiškėjos sąžiningumo. Pareiškėja galbūt yra tinkamai padavusi teismui reikiamus dokumentus, tačiau dėl informacinės sistemos ypatybių, sutrikimų ar kitų priežasčių pareiškėjai ir teismui dokumentai atsidaro skirtingai.

Dėl pirmojo skundo trūkumo teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismui dėl tų pačių priežasčių nėra prieinamas ir Sprendimas Nr. 2, kurį būtų galima neabejotinai identifikuoti pagal metaduomenis. Kadangi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija negali susipažinti su ginčijamais administraciniais aktais, nėra sąlygų vertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos šalis. Šiame kontekste papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal ABTĮ 33 straipsnio 5 dalį, jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį, arba nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde (prašyme, pareiškime) pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą teisės aktą, veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir viešojo administravimo subjektą ar kitą asmenį, dėl kurio priimto teisės akto, veiksmo (neveikimo) ar vilkinimo atlikti veiksmus paduodamas skundas (prašymas, pareiškimas), teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus; tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą, pareiškimą), kurioje nurodoma, kas administracinės bylos procese yra atsakovas (atsakovai) ir (ar) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys); galutinai dėl proceso šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje; jeigu skunde (prašyme, pareiškime) pareiškėjas nenurodo valstybės atstovo arba nurodo ne tą valstybės atstovą, teismo pirmininkas ar teisėjas pašalina šiuos trūkumus, nutartyje priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nurodydamas, kas yra valstybės atstovas. Iš pastarosios teisės normos darytina išvada, kad atsakovo ir / ar trečiojo suinteresuoto asmens netinkamas nurodymas (nenurodymas) skunde paprastai nesudaro esminių kliūčių priimti tokį skundą.

Dėl trečiojo skundo trūkumo teisėjų kolegija pabrėžia, kad skunde (prašyme, pareiškime) turi būti nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 24 str. 2 d. 9 p.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi nustatydamas terminą skundo trūkumams pašalinti, pagrįstai pastebėjo ir tai, jog skunde pareiškėja nėra išreiškusi pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo tvarkos, ir pasiūlė jai pateikti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Minėtas skundo trūkumas nėra esminis ir jo nepašalinimas nesudaro savarankiško pagrindo skundą laikyti nepaduotu. Kaip teisingai pažymėta atskirajame skunde, pareiškėjai neišreiškus pageidavimo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu (ABTĮ 78 str. 2 d.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas dėl techninių kliūčių galbūt neteisingai įvertino, ar pareiškėjos skundas turi esminių trūkumų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo klausimą perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan