2023-07-26 Nr. AB-13720-3-61-3-00582-2022-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-750-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00582-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3; 14.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekošvara“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekošvara“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekošvara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2022 m. sausio 3 d. nutarimą byloje Nr. J48 - 550/2021/J01 „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2. Pareiškėjas nesutiko su Nutarimu jam skirta 7 500 Eur dydžio bauda už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies (pastebėtina, kad taip nurodyta skunde ir Nutarime, tačiau Aplinkos apsaugos įstatymo straipsniai nėra išskaidyti į sunumeruotas dalis, Aplinkos apsaugos įstatyme dalimis vadinamos nesunumeruotos straipsnių pastraipos) pažeidimą, t. y. už tai, kad pareiškėjas, neturėdamas taršos leidimo, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki pažeidimo nustatymo momento vykdė ūkinę veiklą (trunkamasis pažeidimas). Pareiškėjas, nesutikdamas su 2021 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo akte Nr. (18.2)-PA-4752 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 1) pateiktais skaičiavimais (t. y. nurodydamas, kad per vieną darbo dieną galima atlikti tik du skalbimo ciklus, kuriems maksimaliai gali būti sunaudojama iki 4,788 kub. m vandens), tvirtino, jog jam nereikėjo turėti taršos leidimo, nes nuotekų kiekis per vieną darbo dieną neviršijo 5 kub. m.

3. Pareiškėjas dėl kito nustatyto pažeidimo – po valymo išleidžiamų į aplinką nuotekų biocheminio deguonies suvartojimo per parą leistino taršos normatyvo viršijimo – teigė, kad Patikrinimo aktas neturi teisinės galios ir negali būti vertinamas. Paaiškinta, kad pareiškėjas 2021 m. balandžio 14 d. pastebėjo, jog vienas valymo įrenginys pradėjo skleisti pašalinius garsus. Pareiškėjas kitą darbo dieną kreipėsi dėl gedimo nustatymo ir pašalinimo į valymo įrenginius sumontavusią UAB „August VFL“, kuri yra įsipareigojusi vykdyti įrenginių garantinę priežiūrą iki 2023 m. rugpjūčio mėn., taip pat papildomai sudarė nuotekų valymo įrenginio priežiūros sutartį. Įrangos remonto ir derinimo darbai buvo pradėti 2021 m. balandžio 16 d. Atsakovo specialistai buvo savalaikiai informuoti apie šias aplinkybes, todėl jie neturėjo atlikti tyrimų įrangos remonto laikotarpiu, tuo metu atliktiems tyrimams negalėjo būti taikomos teršalų ribinės vertės (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 3 priedo 1 priedėlio 2 lentelė). Tačiau, nepaisant to, atsakovas 2021 m. balandžio 28 d. atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą ir surašė Patikrinimo aktą, kuriame užfiksavo pažeidimus.

4. Pareiškėjas, pakartodamas, jog per vieną darbo dieną yra atliekami tik du vandens nuotekų nuleidimai (kas 4 val.), tvirtino, kad momentinis išleidžiamų į aplinką nuotekų debito skaičiavimas yra klaidingas ir nepagrįstas. Be to, pareiškėjas paaiškino, kad liepos mėn. buvo vykdomi įrenginių derinimo darbai, kuriuos atliekant buvo pakeistas valymo įrenginiuose buvęs senas dumblas, naudojamas nuotekoms valyti. Tuo laikotarpiu nuotekos buvo transportuojamos į nuotekų valymo įmonės pridavimo punktus. Liepos mėn. UAB „Vidurys“ išgabeno 390 kub. m nuotekų, iš kurių 90 kub. m buvo nuotekos iš skalbyklos (90 kub. m / 22 d. d. = 4,09 kub. m/d. d.), ir tai atitinka pareiškėjo pateiktus skaičiavimus.

5. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Atsakovas teigė, kad, pagal 2013 metais parengtą projektą „Skalbyklos nuotekų valymo įrenginių statybos darbų projektas (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Projektas), pareiškėjas suplanavo valytų nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką (į Murlės upę), 5 kub. m/d. ir daugiau. Vadovaujantis Taisyklių 6 punktu ir 1 priedo 1.1 punktu, išleidžiant (planuojant išleisti) į gamtinę aplinką 5 kub. m per parą ir daugiau buities, gamybinių ir kt. (išskyrus paviršines) nuotekų, įrenginių eksploatavimui reikia taršos leidimo.

7. Atsakovas, 2021 m. balandžio 28 d. atlikęs pareiškėjo neplaninį patikrinimą, nustatė, jog išleidžiamų į aplinką nuotekų debitas yra 1 litras per 2 sekundes (28,8 kub. m/d.), pareiškėjas neturėjo nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo; šios aplinkybės užfiksuotos Patikrinimo akte Nr. 1. Tuo pareiškėjas pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Atsakovas, 2021 m. rugpjūčio 16 d. dar kartą atlikęs pareiškėjo patikrinimą, 2021 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo akte Nr. (18.2)-PA-4752 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 2) papildomai nustatė, jog po valymo išleidžiamų į aplinką nuotekų biocheminio deguonies suvartojimo per parą kiekis viršijo leistinos taršos normatyvą, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 9, 19 punktų ir 2 lentelės reikalavimus. Atliekant patikrinimus taip pat nustatyta, kad 2021 m. gegužės 7 d. Murlės upės tarša buvo nutraukta, išleidimo vamzdis į upelį buvo užpurkštas. Pareiškėjas nuotekas kaupia rezervuaruose, UAB „Vidurys“ transportuoja nuotekas į nuotekų valymo įmonės pridavimo punktus. Pagal pateiktus UAB „Vidurys“ atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, per 2021 m. liepos mėn. iš pareiškėjo buvo išvežta 390 kub. m nuotekų, t. y. 18,57 kub. m/d. Pagal 2021 m. gegužės 10 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2385, UAB „Ekometrija“ pareiškėjo skalbykloje rengia paraišką taršos leidimui (nuotekų dalies) gauti. Iš UAB „August ir Ko“ parengto Projekto matyti, kad šių valymo įrenginių statytojas (užsakovu) yra pareiškėjas.

8. Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjas, suplanavęs išleisti į gamtinę aplinką 54,1 kub. m/d., t. y. daugiau nei 5 kub. m/ d., gamybinių nuotekų (apskaičiuota padalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus), teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo kreiptis dėl taršos leidimo gavimo ir nevykdyti tokios veiklos be šio leidimo. Pareiškėjo argumentai, jog jis neprivalėjo gauti taršos leidimo, yra pagrįsti tik subjektyviais skaičiavimais, kurių nepatvirtina pateikti duomenys. Iš pateiktos 2021 m. liepos 1 d. darbų atlikimo sutarties Nr. 21-58 matyti, kad pareiškėjas ir UAB „Vidurys“ susitarė ne dėl dumblo išvežimo, o dėl nuotekų išvežimo. Išvežtų nuotekų kiekį per vieną mėnesį (390 kub. m) parodo byloje esantis atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 21.07/130.

9. Atsakovo nuomone, jis pagrįstai ir teisėtai skyrė pareiškėjui ekonominę sankciją, tinkamai apskaičiavo jos dydį. Šiuo atveju nebuvo nustatytos pareiškėjo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, todėl, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsniui, pareiškėjui skirta sankcijos intervalo vidurkį atitinkanti bauda.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Ekošvara“ skundą.

11. Teismas nustatė:

11.1. Atsakovo darbuotojas 2021 m. gruodžio 3 d. surašė pareiškėjui juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolą Nr. J48-550/2021. Šiame protokole nurodyta, kad atliekant 2021 m. balandžio 28 d. neplaninį patikrinimą nustatyta, jog pareiškėjas, adresu (duomenys neskelbtini), vykdo ūkinę veiklą, t. y. skalbykloje vykdo tekstilės ir kailių gaminių skalbimą ir valymą. Pareiškėjas 2013 metais parengė Projektą, pagal kurį suplanavo valytų nuotekų išleidimą į gamtinę aplinką (į Murlės upę), 5 kub. m per parą ir daugiau gamybinių nuotekų (numatytas vidutinis metinis – 14 282,4 kub. m, vidutinis paros – 54,1 kub. m; minimalus paros 21,1 kub. m, maksimalus paros – 70,3 kub. m). Pareiškėjas įgyvendino Projektą (per 2021 m. liepos mėn. UAB „Vidurys“ perdavė 390 kub. m nuotekų; vidutiniškai per parą – 18,57 kub. m; 2021 m. balandžio 28 d. paviršinio vandens ir nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokole Nr. 113-2021-111 nustatyta, kad išleidžiamų į aplinką nuotekų debitas yra 1 litras per 2 sekundes (28,8 kub. m/d.)). Tačiau pareiškėjas neturi nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, todėl jis pažeidė Aplinkos apsaugo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 1.1 punkto reikalavimus.

11.2. 2021 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo akte Nr. (18.2)-PA-4752 nurodyta, kad atliekant patikrinimą 2021 m. rugpjūčio 16 d. nustatyta, jog: žemės sklype, naudojamame pagal 2011 m. lapkričio 29 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 2011/11 su UAB „Rozandra“, pareiškėjas skalbykloje vykdo tekstilės ir kailių gaminių skalbimą ir (sausąjį) valymą. Pareiškėjo skalbykloje yra 3 vnt. skalbimo mašinų, galinčių skalbti po 66 kg skalbinių, 1 vnt. skalbimo mašina, galinti skalbti 33 kg skalbinių, 5 vnt. skalbimo mašinų, galinčių skalbti po 7 kg skalbinių. Skalbykla dirba 5 darbo dienas per savaitę, viena pamaina. Skalbykloje dirba iki 14 darbuotojų. Pagal projekcinę dokumentaciją, vidutinis paros nuotekų kiekis yra 54,1 kub. m/d., maksimalus – 70,3 kub. m/d., minimalus – 21,1 kub. m/d.; išleidžiamų išvalytų nuotekų BDS7–34 mg/lO2 (momentinė DLK) 23 (vidutinė metinė DLK). Vanduo į skalbyklą teikiamas iš gręžinio Nr. 10 (gręžinio pasas Nr. 0761).

11.3. UAB „August ir Ko“ 2013 metais pareiškėjo skalbykloje suprojektavo bei paleido eksploatuoti du biologinius nuotekų valymo įrenginius AT250, kurių pajėgumas – 75 kub. m/d.

11.4. 2021 m. gegužės 14 d. patikrinimo akte Nr. (18.2)-PA-l691 nurodyta, kad atliekant patikrinimą 2021 m. balandžio 28 d. buvo paimti išleidžiamųjų nuotekų mėginiai ir atlikus tyrimą pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2021 m. gegužės 7 d. nuotekų tyrimo protokolą Nr. P-113-2021-185/1 (toliau – ir Protokolas) nustatytas po valymo išleidžiamų į aplinką nuotekų biocheminio deguonies suvartojimo per parą leistinos taršos normatyvo viršijimas – 170±31 mg/lO2 (normatyvas – 34 mg/lO2). Taip pat nustatyta, kad išleidžiamų į aplinką nuotekų debitas yra 1 litras per 2 sekundes (28,8 kub. m/d.).

11.5. 2021 m. gegužės 7 d. Murlės upės tarša buvo nutraukta, buvo užpurkštas išleidimo vamzdys į upelį.

11.6. Departamentas 2021 m. rugpjūčio 16 d. atliko neplaninį patikrinimą, per kurį buvo nustatyta, kad pareiškėjas kaupia nuotekas rezervuaruose, o UAB „Vidurys“ transportuoja nuotekas į nuotekų valymo įmonės pridavimo punktus. Pagal pateiktus UAB „Vidurys“ atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktus, per 2021 m. liepos mėn. iš pareiškėjo buvo išvežta 390 kub. m nuotekų, t. y. 18,57 kub. m/d. Atliekant patikrinimą nustatyta, kad, pagal 2021 m. gegužės 10 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 2385, UAB „Ekometrija“ rengia paraišką taršos leidimui (nuotekų dalies) dėl pareiškėjo skalbyklos gauti ir pateikti derinti Aplinkos apsaugos agentūrai.

11.7. UAB „August ir Ko“ parengtas Projektas patvirtina, kad šių valymo įrenginių statytoju (užsakovu) yra pareiškėjas. Projekte numatyta:

11.7.1. Projektavimo užduoties dalyje „Techniniai ir kokybiniai rodikliai“ nurodyta projektinė nuotekų valymo įrenginių hidraulinė apkrova (hidraulinis našumas), t. y. pagal užsakovo pateiktus duomenis (verslo planą) objekte numatyta: 3 vnt. skalbiamųjų mašinų, galinčių skalbti po 66 kg skalbinių; 1 vnt. skalbiamųjų mašinų, galinčių skalbti 33 kg skalbinių; 5 vnt. skalbiamųjų mašinų, galinčių skalbti po 7 kg skalbinių. Skalbykloje dirbs iki 14 darbuotojų, skalbykla dirbs 5 d. d. per savaitę, viena pamaina. Nuotekų užterštumo koncentracijų didžiausios ribinės vertės: BDS7 = 460 mg/1 SM = 466 mg/1 N = 44,30 mg/1 P = 10,0 mg/1. Nurodyta suprojektuoti reikiamo našumo buitinių nuotekų valymo įrenginius. Valytų nuotekų išleidimą numatyti į melioracijos griovį, išleistuvą įrengiant į pralaidą. Projektavimo užduotis: UAB „Ekošvara“ subnuomojamame sklype, kadastro Nr. 4142/0200:85 suprojektuoti biologinius nuotekų valymo įrenginius. Suprojektuoti valytų nuotekų tinklus valstybinėje žemėje. Suprojektuoti valytų nuotekų tinklus, bei valytų nuotekų išleistuvą žemės sklype, kadastro Nr. 4142/0200:700.

11.7.2. Projekto dalyje „Bendrieji statinio rodikliai“ yra nurodyti, pareiškėjo direktoriaus T. M. 2013 m. gegužės 6 d. parašu patvirtinti susidarančių nuotekų projektuojami rodikliai: maksimalus valandinis debitas – 13,44 kub. m/h; paros maksimalus debitas – 75,00 kub. m/d.; vidutinis metinis debitas – 27 375 kub. m/m.

11.7.3. Projekto dalyje „Projektavimo parametrai“ nurodyta, kad pagal užsakovo pateiktus duomenis (verslo planą) objekte numatyta: 3 vnt. skalbiamųjų mašinų, galinčių skalbti po 66 kg skalbinių; 1 vnt. skalbiamųjų mašinų, galinčių skalbti 33 kg skalbinių; 5 vnt. skalbiamųjų mašinų, galinčių skalbti po 7 kg skalbinių. Skalbykloje dirbs iki 14 darbuotojų, skalbykla dirbs 5 d. d. per savaitę, viena pamaina. Projektiniai susidarančių nuotekų kiekiai: vidutinis paros – 54,1 kub. m/d.; vidutinis valandinis 9,7 kub. m/h; vidutinis metinis – 14 282,4 kub. m/m.; maksimalus paros – 70,3 kub. m/d.; maksimalus valandinis 12,6 kub. m/h; minimalus paros 21,1 kub. m/d.; minimalus valandinis 3,8 kub. m/h; vidutinis sekundinis nuotekų debitas – 2,7 1/s.

11.8. Atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 21.07/130 patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 2 d. iki 2021 m. liepos 30 d. paslaugų teikėjo UAB „Vidurys“ specialus autotransportas transportavo iš pareiškėjo skalbyklos 390 kub. m nuotekų.

11.9. Paviršinio vandens ir nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokole Nr. N113-2021-111 2021 m. balandžio 28 d. nustatytas pareiškėjo išleidžiamų į aplinką nuotekų momentinis debitas: 1 litras per 2 sekundes.

11.10. Departamentas, remdamasis minėtų patikrinimų metu surinktais duomenimis, 2022 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą Nr. J48-550/2021/J01, kuriuo skyrė pareiškėjui už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalyje, 7 500 Eur baudą.

12. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikęs užduotį su savo planuojamos ūkinės veiklos aprašymu nuotekų valymo įrenginius projektuojančiai įmonei UAB „August ir Ko“, sąmoningai, siekdamas pelningos veiklos, suplanavo iš savo skalbyklos išleisti į gamtinę aplinką 54,1 kub. m per parą, t. y. 5 kub. m per parą ir daugiau, gamybinių nuotekų (apskaičiuota dalijant per metus numatomą išleisti nuotekų kiekį iš numatomo išleidimo dienų skaičiaus pagal Projektą: 14 282,4 kub. m / 264 d. = 54,1 kub. m/d.) ir įgyvendino Projektą. Pareiškėjas laikotarpiu nuo Taisyklių 2.10 punkte nustatyto termino, t. y. nuo 2014 m. lapkričio 1 d., iki pažeidimo nustatymo momento vykdė veiklą be nustatyta tvarka išduoto taršos leidimo, tuo pažeisdamas Taisyklių 6 punkto ir 1 priedo 1.1 punkto reikalavimus. Minėtas pažeidimas konstatuotas atsižvelgiant taip pat į tai, kad 2021 m. balandžio 28 d. paviršinio vandens ir nuotekų mėginių ėmimo ir matavimo protokole Nr. N1 13-2021-111 nustatyta, jog išleidžiamų į aplinką nuotekų momentinis debitas – 1 litras per 2 sekundes (apie 14,4 kub. m / d.), bei į tai, kad UAB „Vidurys“ iš pareiškėjo perimtų vieno mėnesio laikotarpio nuotekų kiekis – 390 kub. m (390 kub. m / 31 d. = 12,58 kub. m/d.); šie dokumentai patvirtina Projektu suplanuoto planuojamo išleisti į gamtinę aplinką nuotekų kiekio (minimalus paros kiekis – 21,1 kub. m/d.) realumą.

13. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas, Projektu suplanavęs išleisti į gamtinę aplinką 54,1 kub. m/d., t. y. 5 kub. m/d. ir daugiau, gamybinių nuotekų (apskaičiuota dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus), teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo kreiptis dėl taršos leidimo išdavimo ir nevykdyti tokios veiklos be šio leidimo. Teismas nurodė neturintis pagrindo vadovautis skunde pateiktais skaičiavimais, susijusiais su skalbimo procesu bei išleidžiamo vandens kiekiu, kadangi šie pareiškėjo skaičiavimai yra paremti prielaidomis, jų nepagrįstumą patvirtina Protokolas, Patikrinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2, Projektas, atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 21.07/130. Nagrinėjamu atveju pakanka konstatuoti, kad pareiškėjas suplanavo išleisti į gamtinę aplinką 5 kub. m/d. ir daugiau gamybinių nuotekų (apskaičiuojama dalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus) ir kad Projektas yra įgyvendintas. Be to, 2021 m. liepos 1 d. darbų atlikimo sutartis Nr. 21-58 patvirtina, kad pareiškėjas ir UAB „Vidurys“ susitarė ne dėl dumblo išvežimo, o dėl nuotekų išvežimo. Išvežtų nuotekų kiekį per vieną mėnesį (390 kub. m) patvirtina atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 21.07/130.

14. Teismo vertinimu, atsakovas, skirdamas pareiškėjui ekonominę sankciją, tiksliai vadovavosi tai reglamentuojančiomis teisės normomis, atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjas minėtą veiklą vykdė ne vienerius metus, į tai, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Atsakovas priėmė pagrįstą Nutarimą skirti pareiškėjui Aplinkos apsaugos įstatyme numatytos sankcijos vidurkį atitinkančią baudą. Atsakovas laikėsi procedūrų, vykdant pareiškėjo patikrinimus, nagrinėjant bylą bei priimant Nutarimą, objektyviai ir išsamiai įvertino su jo ūkine veikla susijusias aplinkybes bei surinktus įrodymus, tinkamai įvertino pareiškėjo ūkinę veiklą, susijusią su aplinkos apsauga, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Nutarimą. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, nusprendė atmesti pareiškėjo skundą.

III. 15. Pareiškėjas UAB „Ekošvara“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 3 d. nutarimą byloje Nr. J48 - 550/2021/J01.

16. Pareiškėjas iš esmės pakartoja skunde išdėstytus savo argumentus (be kita ko, jog pareiškėjo skalbykloje faktiškai net maksimalus įmanomas vandens sunaudojimas yra mažesnis nei 5 kub. m/d., todėl jis neprivalėjo gauti taršos leidimo; iš UAB „Vidurys“ per liepos mėn. išgabentų 390 kub. m nuotekų tik 90 kub. m buvo nuotekos iš skalbyklos, o kitą dalį sudarė senas dumblas) ir tvirtina, kad akivaizdu, jog jis yra nepajėgus įgyvendinti tuos pajėgumus, kurie nurodyti Projekte. Atsakovas ir teismas rėmėsi projektiniais duomenimis, tačiau jie nepagrindė realaus nuotekų kiekio matavimų, pavyzdžiui, neaišku, kokia metodika vadovavosi tyrėjai, atlikdami tik vieną matavimą (pareiškėjas pakartotinai atkreipia dėmesį į tai, kad, vykdant skalbimus, nuotekos bėga ne pastoviu nepertraukiamu srautu, o yra išleidžiamos pasibaigus skalbimui ir skalavimui). Nors atsakovas vis akcentuoja, jog nuotekų kiekis yra apskaičiuojamas padalijant per metus išleidžiamą ar numatomą išleisti nuotekų kiekį iš išleidimo dienų skaičiaus, bet nagrinėjamu atveju visi skaičiavimai pagrįsti 1 litro per 2 sekundes kiekiu. Teismas neįsigilino į šiuos pareiškėjo argumentus, jo pateiktus realius įrodymus. Pareiškėjas papildomai pažymi, kad jo skalbykloje įrengti valymo įrenginiai yra daug galingesni nei reikalinga skalbykloje susidarančioms nuotekoms išvalyti, todėl po valymo išbėgantis techninis vanduo yra dar kartą panaudojamas skalbinių skalavimui, o išleidžiamas nuotekų kiekis yra dvigubai mažesnis.

17. Pareiškėjas prašo sumažinti jam skirtą ekonominę sankciją iki minimalaus dydžio – 5 000 Eur. Pareiškėjas teigia, jog tai, kad jis pateikė atsakovui visą turimą dokumentaciją, nors neturėjo prievolės tai padaryti, turėtų būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

18. Pareiškėjas 2022 m. liepos 6 d. rašte „Dėl apeliacinio skundo trūkumų pašalinimo“ pakartoja prašymą, priėmus jam nepalankų sprendimą dėl prašymo panaikinti Nutarimą, sumažinti baudos dydį iki 5 000 Eur. Pareiškėjas tokį prašymą grindžia tuo, jog tai, kad jis savo iniciatyva (tyrėjams nereikalaujant) pateikė visą turimą dokumentaciją, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, UAB „Ekometrija“ jau rengė paraišką taršos leidimui (nuotekų dalies) pareiškėjo skalbyklai gauti ir kad 2021 m. rugsėjo 16 d. buvo gautas taršos leidimas Nr. TL-V.8-84/2021, yra laikytina pareiškėjo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

19. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

20. Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus savo argumentus (be kita ko, kad pareiškėjo pateikti skaičiavimai nėra patvirtinti kitais duomenimis, jie subjektyvūs), sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas tvirtina, kad Projektas jau yra įgyvendintas, o pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog jis nėra pajėgus įgyvendinti Projektą. Kita vertus, konstatavus suplanuotą tikslą išleisti į gamtinę aplinką 5 kub. m/d. ir daugiau buitinių, gamybinių ir kt. nuotekų, pareiškėjo keliamas klausimas dėl realios galimybės įgyvendinti Projektą Taisyklių 1 priedo 1.1 punkto kontekste yra perteklinis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Pareiškėjas (apeliantas) UAB „Ekošvara“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. sausio 3 d. nutarimą byloje Nr. J48 - 550/2021/J01 (žr. nutarties 15 p.), kadangi atsakovas nepagrindė realaus nuotekų kiekio matavimų (žr. nutarties 16 p.). Priešingu atveju, mano, kad sankcija turėtų būti sumažinta iki minimalaus dydžio (žr. nutarties 17 ir 18 p.).

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

24. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų tyrimo bei jų vertinimo, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, iš esmės tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrindė jų vertinimą ginčijamame teismo sprendime padarytomis išvadomis. Teismo sprendimas yra motyvuotas, jame nurodyti argumentai yra aiškūs ir pakankami teismo sprendimui priimti.

26. Apeliantas, ginčydamas išleistą nuotekų kiekį, apsiriboja samprotavimais, bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtinti jokiais faktiniais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai akcentavo, kad vien jau projektinis, t. y. suplanuotas, išleisti į gamtinę aplinką nuotekų kiekis nulėmė pareiškėjo pareigą kreiptis dėl taršos leidimo išdavimo arba turėjo suponuoti Projekto keitimą, numatant mažesnio nei 5 kub. m/d nuotekų kiekio išleidimą ūkinės veiklos vykdymo metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai sutinka, kad išleistas nuotekų kiekis buvo pagrįstas Protokolu, Patikrinimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2, kurie nebuvo paneigti pareiškėjo pateiktais įrodymais. Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutinka, kad ginčo faktinės aplinkybės, kurios nulėmė Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 3 dalies taikymą, buvo įrodytos.

27. Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo nurodyta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

28. Pasisakydamas dėl ekonominių sankcijų pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 1 dalį teisinės prigimties, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog teisės pažeidimų tyrimo ir ekonominių sankcijų taikymo pagal Alkoholio kontrolės įstatymą procedūra negali būti sutapatinama su administracinių teisės pažeidimų teisena, tačiau yra glaudžiai su ja susijusi. Atsižvelgiant į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnyje nėra taisyklių, kurios būtų priskirtinos bendrajai administracinių teisės pažeidimų teisei, konstatuotina teisės spraga, kuri turi būti užpildyta pagal įstatymo analogiją, taikant Administracinių teisės pažeidimų kodekso bendrosios dalies normas (žr., pvz., 2004 m. gruodžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1056/2004, 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011, 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimai dėl ekonominės sankcijos už padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus taikymo taisyklių yra aktualūs ir sprendžiant dėl baudų bei ekonominių sankcijų taikymo už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus – neteisėtą teršalų išmetimą į vandenį, žemės paviršių ir (ar) gelmes bei kt. (Aplinkos apsaugos įstatymo 8 skyriaus 55–128 str.), nes atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus taikymo principai yra universalūs – turi būti nustatomi teisės pažeidimo sudėties esminiai elementai, suteikiama galimybė pažeidėjui pateikti paaiškinimą, įvertinamos pažeidimo padarymo aplinkybės, sunkinančios ir / ar lengvinančios pažeidėjo atsakomybę, bei kitos atsakomybės taikymui konkrečiu atveju reikšmingos aplinkybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-473-525/2022).

30. Įstatymų leidėjas, už Aplinkos apsaugos įstatymo pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Aplinkos apsaugos įstatymo 51 str. 4 d.). Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 51 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.

31. Teisėjų kolegija, išanalizavusi UAB „Ekošvara“ argumentus, konstatuoja, jog visos nurodytos aplinkybės iš esmės jau buvo įvertintos teismo, paliekant pareiškėjui nustatytą baudą už padarytą pažeidimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad teismas įvertino tiek pažeidimo padarymo pobūdį (truko ilgą laiko tarpą), tiek tai, kad nebuvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (žr. nutarties 14 p.). Visa tai patvirtina, kad teismas tinkamai taikė teisinį reguliavimą dėl baudos nustatymo. Pareiškėjas iš esmės jokių papildomų argumentų, kurie sudarytų pagrindą sumažinti pareiškėjui skirtą baudą, nenurodė (ABTĮ 56 str.).

32. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sankcija buvo paskirta pareiškėjui, išsamiai įvertinus aplinkybes, susijusias su teisei priešinga veika, t. y. nustatytos visos teisiškai reikšmingos aplinkybės, dėl kurių pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjui paskirta sankcija yra visiškai proporcinga padarytam teisės pažeidimui.

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti pusiausvyrą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, ji nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei nesukeltų atgrasančio poveikio kitiems asmenims; sumažintos (mažesnio dydžio) poveikio priemonės dydis nebūtų pakankamai svarus. Nėra ir duomenų, kad nustatyto dydžio bauda suvaržytų asmenį daugiau nei būtina ekonominės sankcijos tikslams pasiekti. Vadinasi, atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, anksčiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, spręstina, jog yra pagrindas palikti galioti nustatyto dydžio baudą.

35. Teisėjų kolegija, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, remdamasi šioje nutartyje aptartomis bylos faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekošvara“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius