f2f2af35-5ec8-4acd-afdf-327aef6513d7 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. 2A-736-866/2019 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00533-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1. 2.2.1.9.4.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS  NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 6 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. B. ieÅ¡kinį atsakovui D. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo, dėl garbės ir orumo pažeminimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas patikslintu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo D. N. 2 000 Eur neturtinę žalÄ ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad ieÅ¡kovas su UAB „Saulės grupė“ buvo sudaręs santechniko paslaugų teikimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas atsakovo vadovaujamai įmonei teikė santechniko paslaugas.

3. IeÅ¡kovas 2017 m. liepos 31 d. nuvyko pas D. N. į ofisÄ Vilniuje su tikslu, kad atsakovas pasiraÅ¡ytų darbų atlikimo aktÄ , jo pagrindu atsiskaitytų už atliktus darbus ir sutartis bÅ«tų nutraukta. Kartu su atsakovu kabinete buvo dar vienas asmuo, kurio ieÅ¡kovas nepažinojo.

4. Atsakovas jau pokalbio pradžioje rodė neigiamÄ nusistatymÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, vartojo keiksmažodžius. Pokalbio metu atsakovas pasakė frazę „Vyrai viskÄ pasakė, kad debilas esi“. Dėl atsakovo naudotų nepagarbių žodžių ieÅ¡kovo atžvilgiu, grasinimo ir pokalbio manieros ieÅ¡kovas pasijuto labai nejaukiai, atsakovo žodžiai žeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

5. Anot ieÅ¡kovo, atsakovo paskleista ieÅ¡kovÄ Å¾eminanti informacija (neva ieÅ¡kovas debilas, kitų necenzÅ«rinių žodžių kontekste), taip pat, kad ieÅ¡kovas nemokantis dirbti – neatitinka tikrovės, atsakovas tokiu bÅ«du apÅ¡meižė ieÅ¡kovÄ , dėl melagingos informacijos ieÅ¡kovas buvo paniekintas ir pažemintas. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos ieÅ¡kovas labai iÅ¡gyveno, sutriko miegas, atsirado nuovargis, dėl vidinės įtampos ilgÄ laikÄ jautėsi nesaugiai. Mano, kad žodis „debilas“ turi akivaizdžiai neigiamÄ reikÅ¡mę, tuo tarpu atsakovas paskleidė žiniÄ apie tikrovės neatitinkančius duomenis, taigi įžeidÅ«s žodžiai ieÅ¡kovo atžvilgiu pažemino ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , suformavo neigiamÄ nuomonę apie jį.

6. Atsakovas D. N. atsiliepimo nepateikė, tačiau parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2018 m. gegužės 9 d., metu nesutiko su ieÅ¡kiniu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas į 2018 m. gegužės 28 d. teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį buvo informuotas parengiamojo teismo posėdžio metu, iÅ¡ atsakovo praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, todėl byla iÅ¡nagrinėta atsakovui nedalyvaujant. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė 7. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

8. Teismas remiantis garso įraÅ¡u, teismas nustatė, kad pokalbio metu Å¡alys kalbėjo apie ieÅ¡kovo atliktų darbų kokybę, darbų priėmimo akto pasiraÅ¡ymÄ ir atsiskaitymÄ už ieÅ¡kovo atliktus santechnikos darbus. Atsakovas pokalbio metu teigė, kad ieÅ¡kovas nekokybiÅ¡kai atliko dalį darbų, kad atlygio dydį už atliktus darbus turi apskaičiuoti buhalterė, grįžusi iÅ¡ atostogų. IeÅ¡kovas pokalbio metu aktyviai uždavinėjo klausimus atsakovui: „Kodėl su juo taip elgiamasi?“, „Kada bus pasiraÅ¡ytas darbų priėmimo aktas?, „Kodėl negalite dabar atsiskaityti už darbus?“, „Ko jÅ«s ant manęs puolate?“, „Kodėl visi ant manęs puola?“, „IÅ¡ ko man gyventi?“, „Kas aÅ¡ – beteisis?“, „Kas čia – vergija?“, nurodė atsakovui, kad jis privalo priimti jo atliktus darbus ir iÅ¡mokėti atlyginimÄ , teigė, kad jaučia psichologinį smurtÄ , kad jį žemina, kad atsakovas su juo nežmoniÅ¡kai elgiasi.

IÅ¡ garso įraÅ¡o taip pat nustatyta, kad pokalbio metu atsakovas po ieÅ¡kovo pateiktų aukščiau minėtų klausimų (nuo 4-os įraÅ¡o minutės) atsakinėdamas ieÅ¡kovui savo kalboje įterpdavo necenzÅ«rinius žodžius rusų kalba, teigė atsakovui, kad atlyginimai mokami mėnesio 10 dienÄ , Å¡iuo metu buhalterė atostogauja, todėl negali paskaičiuoti atlyginimo anksčiau laiko. Po ieÅ¡kovo klausimo „KÄ aÅ¡ tokio blogo padariau?“ atsakovas pasakė frazę: „KÄ tu blogo padarei? Tau gi vyrai jau seniausiai pasakė, kad jeigu tu debilas esi, nesupranti...

Ko tu važiuoji septintÄ ryto kažkokių dokumentų, kad tu pats nežinai, ko tu reikalauji, nežinai, kÄ Äia pasiraÅ¡yti reikia, visada tau bÅ«davo laiku sumokėti pinigai, tau dvideÅ¡imtÄ kartÄ aiÅ¡kini ir tau nedaeis“ (garso įraÅ¡o 6 min 10 s – 6 min 30 s).

9. IeÅ¡kovas su ieÅ¡kiniu dėl asmens garbės ir orumo pažeminimo bei neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ remdamasis bÅ«tent aukščiau aptartu pokalbiu, konkrečiai - pokalbio metu atsakovo savo kalboje vartojamais necenzÅ«riniais, nepagarbiais žodžiais bei fraze „Tu debilas esi“, kurie, pasak ieÅ¡kovo, įžeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , sukėlė ieÅ¡kovui dvasinius iÅ¡gyvenimus bei sutrikdė sveikatÄ .

10. Analizuojant visÄ atsakovo pasisakymo kontekstÄ , o ne atskirÄ sakinį ar jo dalį, teismas konstatavo, kad atsakovas, pavartodamas necenzÅ«rinius teiginius iÅ¡sakė nepasitenkinimÄ dėl iÅ¡kilusių nesutarimų tarp Å¡alių dėl sutarties vykdymo, ieÅ¡kovo reikalavimo priimti atliktus santechnikos darbus ir atsiskaitymo už juos. Minėti teiginiai rodo atsakovo subjektyvų požiÅ«rį į susiklosčiusiÄ situacijÄ . Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pokalbio metu atsakovo iÅ¡sakytus iÅ¡sireiÅ¡kimai laikytini nuomone - subjektyviu faktų ir duomenų vertinimu, kuriam netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai.

11. Teismo nuomone, įvertinus ne tik necenzÅ«rines frazes, bet ir visÄ pokalbio tekstÄ , ieÅ¡kovo kalbėjimo manierÄ , jo provokuojamus retorinius klausimus (pvz. „Ko jÅ«s ant manęs puolate?“, „Kodėl visi ant manęs puola?“, „Kas aÅ¡ – beteisis?“, „Kas čia – vergija?“) ir jų kiekį, laikytina, jog atsakovas tekste pavartotais necenzÅ«riniais įterpiniais iÅ¡reiÅ¡kė itin negatyviÄ nuomonę apie tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ . Teismas pažymi, kad necenzÅ«rinių žodžių naudojimas yra netoleruotinas, tačiau galiojantys teisės aktai nenumato fizinio asmens civilinės atsakomybės už neetiÅ¡kÄ nuomonės reiÅ¡kimÄ . Todėl net ir tuo atveju, kai atsakovas savo nuomonę iÅ¡reiÅ¡kia netinkama, įžeidžiančia forma (naudodamas keiksmažodžius), už Å¡iuos veiksmus civilinė atsakomybė jam netaikytina.

12. Teismas, taip pat nurodė, kad pavadinant ieÅ¡kovÄ neigiamos reikÅ¡mės žodžiu, byloje neginčytinai nustatyta, kad Å¡is teiginys buvo iÅ¡sakytas dar vieno darbuotojo, dalyvaujančio pokalbyje, akivaizdoje. Taigi, tokioje situacijoje, aiÅ¡kinantis Å¡alių tarpusavio santykius, iÅ¡sakant nuomones apie situacijÄ , atsakovo iÅ¡sakytas minėtas teiginys apie ieÅ¡kovÄ , kaip darbuotojÄ , gali bÅ«ti vertinamas kaip subjektyvi, iÅ¡provokuota, gynybinė atsakovo reakcija į ieÅ¡kovo užduotÄ klausimÄ , o ne siekis, tyčia pažeminti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ kito pokalbyje dalyvaujančio asmens atžvilgiu, paskleisti melagingas, objektyvios tiesios neatitinkančias žinias. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai 13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.

14. Nurodo, kad ginčo teiginių atitiktį tikrovei teismas sprendime turėjo tikrinti, vadovaudamasis CPK 185 straipsniu, tačiau to nepagrįstai nepadarė. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas apelianto patirtÄ ir reikalaujamÄ neturtinę žalÄ , netinkamai taikė CK 6.250 straipsnį, neatsižvelgė į tai, kad ginčo teiginiai buvo paskleisti ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ siejant sutartiniams santykiams (atsakovas be pateisinamos priežasties nepriėmė ieÅ¡kovo atlikto darbo ir už jį neatsiskaitė) ir atsakovui turint tikslÄ nevykdyti savo prievolės nemokėti savo įsiskolinimo, paskleisti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančius duomenis (Å¡i dalis teismo sprendime iÅ¡ esmės nebuvo tirta ir nemotyvuota), todėl Å¡ios aplinkybės teismo turėjo bÅ«ti pripažintos reikÅ¡mingomis sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ .

15. Teigia, kad nors Å¡iuo atveju atsakovas iÅ¡reiÅ¡kė ne savo nuomonę, o tariamai trečiųjų (kokių konkrečiai, byloje tai nesiaiÅ¡kinta) nuomonę apie ieÅ¡kovÄ , tačiau Å¡iuo atveju nuomonė turėjo bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kreipiant faktų ir duomenų.

16. Nagrinėjamų atveju atsakovo iÅ¡sakyti teiginiai akivaizdžiai buvo neetiÅ¡ki, iÅ¡sakyti nepadoria, įžeidžiančia, žeminančia ieÅ¡kovo kaip fizinio asmens reputacijÄ , garbę ir orumÄ , forma (tai iÅ¡ esmės pripažinto ir teismas). Tokių samprotavimų paskleidimas, jų nepagrindus faktais, aiÅ¡kiai buvo nukreiptas sumenkinti ieÅ¡kovo reputacijÄ , negali bÅ«ti toleruojamas ir vertinamas kaip gintina saviraiÅ¡kos laisvės aspektu subjektyvi atsakovo nuomonė.

17. Sprendime nebuvo atskleista bylos esmė pagal byloje pateiktus duomenis, netinkamai įvertinti byloje esantys duomenys, nes teismas nepagrįstai nevertino, kad žodžių, kurie žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ ir neatitinka tikrovės, pasakymas girdint trečiajam nepažįstamam asmeniui, nesant nustatyta, kad jis negalėjo suprasti tokių žodžių prasmės, yra ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ Å¾eminančių, yra tikrovės neatitinkančių žinių paskleidimas.

18. Teismas netinkamai aiÅ¡kino teisės normas, t. y. nepagrįstai atsakovo pasakytus teiginius atsisakė laikyti žinia, nes, įvertinus intonacijÄ ir visÄ pokalbio kontekstÄ matyti, kad Å¡iais teiginiais buvo siekiama sumenkinti, įžeisti ir įbauginti ieÅ¡kovÄ .

19. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 20. Asmens teisės į garbę ir orumÄ pažeidimo gynimas reglamentuojamas CK 2.24 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumÄ :

1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimÄ , 2) faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir (4) faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ . Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Tai reiÅ¡kia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Kiekvienu atveju, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar Å¡i informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. SÄ voka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimÄ bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raÅ¡tu, laiÅ¡ku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paÅ¡tu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, iÅ¡skyrus tÄ , apie kurį tie duomenys skleidžiami.

Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas paÅ¡alinis asmuo. Faktui, kad paskleista žinia yra apie ieÅ¡kovÄ , nustatyti pakanka, jog pagal ginčijamų teiginių turinį ir kontekstÄ , aplinkiniai atpažintų asmenį, kaip susijusį su paskleista žinia. Informacija apie faktus ir jų duomenis gali bÅ«ti tikra arba klaidinga (netiksli), iÅ¡galvota, melaginga, netikra, t. y. neatitinkanti tikrovės. Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡ tikrųjų tokių faktų, aplinkybių, įvykių, reiÅ¡kinių nebuvo arba bÅ«ta kitokių.

Paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, jeigu faktai tikrovėje neegzistavo, įvykiai klostėsi ne taip, kaip nurodoma, asmens poelgiai vertinami neadekvačiai vykusiems faktams. Neatitikinčia tikrovės pripažintina ir subjektyviai, vienpusiÅ¡kai pateikiama informacija, kuria iÅ¡kraipomos arba nutylimos įvykių, reiÅ¡kinių sÄ sajos, priežastiniai ryÅ¡iai su kitais įvykiais ir reiÅ¡kiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2013).

22. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nuomonė turi bÅ«ti reiÅ¡kiama sÄ Å¾iningai ir etiÅ¡kai, sÄ moningai nenuslepiant ir neiÅ¡kraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji iÅ¡reiÅ¡kiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint pozityvų tikslÄ â€“ iÅ¡ryÅ¡kinti asmens ar jo veiklos trÅ«kumus ir siekiant juos paÅ¡alinti.

Kadangi žeminimo samprata – vertinimo dalykas, svarbios skundžiamo pasisakymo formuluotės, situacijos detalizavimas, nustatymas, ar pasisakymas tėra pareikÅ¡tas pyktis, nepasitenkinimas, ar pateikiamos šį pyktį paaiÅ¡kinančios priežastys. Turi bÅ«ti daromas skirtumas tarp privačių asmenų ir asmenų, veikiančių vieÅ¡ajame kontekste. Ar nuomonė yra etiÅ¡ka ir sÄ Å¾ininga yra vertinamasis kriterijus, todėl tais atvejais, kai pagal nuomonės pareiÅ¡kimo kontekstÄ , formuluotes negalima daryti vienareikÅ¡mės iÅ¡vados apie jos įžeidžiantį pobÅ«dį, ieÅ¡kovas turi nurodyti ir neigiamus padarinius, kuriuos jam sukėlė ginčytina nuomonė.

NeetiÅ¡ka, nesÄ Å¾ininga, nesiremiant jokiais argumentais ar faktais arba tam tikrus faktus nutylint reiÅ¡kiama nuomonė gali bÅ«ti pripažinta žeidžiančia asmens garbę ir orumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015).

23. Atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo pasakyti teiginiai yra nuomonė, tačiau nepagrįstai nurodė, kad net ir tuo atveju, kai atsakovas savo nuomonę išreiškia netinkama, įžeidžiančia forma (naudodamas keiksmažodžius), už šiuos veiksmus civilinė atsakomybė jam netaikytina, kita vertus, neetiško žodžio panaudojimas pats savaime nelemia asmens garbės ir orumo pažeidimo.

24. Teismas nustatė, kad neetiÅ¡ki žodžiai buvo pasakyti atsakovo ieÅ¡kovo atžvilgiu girdint trečiajam asmeniui, atsakovas tekste pavartotais necenzÅ«riniais įterpiniais iÅ¡reiÅ¡kė itin negatyviÄ nuomonę apie tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ . Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje, aiÅ¡kinantis Å¡alių tarpusavio santykius, iÅ¡sakant nuomones apie situacijÄ , atsakovo iÅ¡sakytas teiginys apie ieÅ¡kovÄ , gali bÅ«ti vertinamas kaip subjektyvi, iÅ¡provokuota, gynybinė atsakovo reakcija į ieÅ¡kovo užduotÄ klausimÄ , o ne siekis, tyčia pažeminti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ kito pokalbyje dalyvaujančio asmens atžvilgiu. Su Å¡iomis iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka.

25. Bylos duomenis tarp Å¡alių buvos susiklostę paslaugų teikimo sutartiniai santykiai. Kaip nustatė teismas, ieÅ¡kovas konfliktinės situacijos metu aktyviai uždavinėjo klausimus, taip iÅ¡provokuodamas gynybinę atsakovo reakcijÄ , kurios metu nors ir buvo pasakytas neetiÅ¡kas žodis, dėl ko, anot ieÅ¡kovo, jis patyrė neturtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė sveikatos sutrikimais, tačiau byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų įrodančių priežastinį ryšį tarp pasakyto neetiÅ¡ko žodžio ir ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡gyvenimų ir/ar sveikatos sutrikimų.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir iÅ¡vadomis, todėl iÅ¡samiau teismo motyvų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundÄ , gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne tik kasacinio teismo, bet taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

27. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a : Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Vilija Mikuckienė Asta Pikelienė Laima Ribokaitė