f2f0d264-9a13-46d0-8a7c-4b97e6754ef9 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-323-817/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29140-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1; 1.1.6.6. (S.) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 12 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant prokurorams Vytautui Jancevičiui, Linui Gružui, kaltinamajai J. B., kaltinamosios gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui, nukentėjusiajam M.

L., nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui O. R., civilinio atsakovo AB „L.” atstovėms S. P., J. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), dirbanti UAC "C." (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė :

J. B. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: ji 2019 m. liepos 10 d. apie 22.15 val. vairuodama automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimus, numatančius, kad „jeigu ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, važiuoti rodyklės nurodyta kryptimi leidžiama tik įsijungus šios sekcijos signalui“, tai yra, (duomenys neskelbtini), važiuodama (duomenys neskelbtini) pusės link sankryžos su (duomenys neskelbtini), ir sankryžoje, kur ties žaliu šviesoforo signalu įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle, jai nedegant, sukdama į kairę iš trečios eismo juostos, susidūrė su motociklu Honda CBR 1000RR, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) tiesiai, kuriam sankryžoje su (duomenys neskelbtini) degė žalias Å¡viesoforo signalas. Eismo įvykio metu nukentėjo motociklo vairuotojas M. L., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamoji J. B. teisme savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiÅ¡kai, gailėjosi, nurodė, kad tÄ vakarÄ po darbo važiavo namo. Neseniai buvo atsikrausčiusi į (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji sankryžoje suko į kairę pusę, tuo metu degė žalias Å¡viesoforo signalas važiuoti tiesiai. Kaltinamoji pagalvojo, kad, kai dega žalias Å¡viesoforo signalas, ji gali sukti į kairę, į Å¡alutinę gatvę. Kaltinamoji pamatė, kad iÅ¡ maÅ¡inos rÅ«ksta dÅ«mai ir tada suprato, kad padarė autoįvykį. Kaltinamoji bėgo prie nukentėjusiojo, paprašė žmonių pakviesti pagalbÄ , nes neturėjo telefono. Tik po eismo įvykio pamatė, kad yra papildoma sekcija. Kaltinamoji nurodė, jog po eismo įvykio pati skambino nukentėjusiajam, prašė susitaikyti, nukentėjusysis norėjo labai didelės sumos, kurios ji negalėjo sumokėti.

Kaltinamoji pažymėjo, jog ji buvo apsidraudusi AB „L.“, kuris turi atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Apklausta ikiteisminio tyrimo metu J. B. parodė, kad 2019 m. liepos 10 d. apie 22.15 val. ji vairavo automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį R. V.. Buvo debesuota, sutemos. Ji važiavo viena (duomenys neskelbtini), kur ketino sukti į kairę. Å iuo keliu viena ji važiavo turbÅ«t pirmÄ kartÄ , nes tik birželio pabaigoje persikraustė į (duomenys neskelbtini).

Pamatė "N. ", tad suprato, kad kažkur turės sukti į kairę. Važiavimo greitis buvo apie 50 km/h, iÅ¡ tolo vairuotoja matė, kad (duomenys neskelbtini) jai degė žalias Å¡viesoforo signalas. Kadangi ji ketino sukti į kairę, tai įvažiavo į trečiÄ eismo juostÄ . Priartėjus prie sankryžos, ji sumažino greitį iki 20 km/h (visiÅ¡kai sustojusi prieÅ¡ sankryÅ¾Ä ji nebuvo). PrieÅ¡ posÅ«kį pažiÅ«rėjo į Å¡viesoforÄ , buvusį (duomenys neskelbtini) už sankryžos ant skiriamosios juostos, jai tebedegė žalia Å¡viesa.

Ji pažiÅ«rėjo į priekį, jokių automobilių nebuvo, tad suko į kairę. Beveik baigus posÅ«kio manevrÄ , t. y. pravažiavus beveik visÄ (duomenys neskelbtini) važiuojamÄ jÄ dalį, staiga pamatė, kad iÅ¡ po kapoto rÅ«gsta dÅ«mai. Paties smÅ«gio ji nepamena. Po įvykio matė, kad buvo sugadinta visa automobilio priekinė dalis. IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio, pamatė, kad ant Å¡aligatvio guli motociklas, o dar toliau ant važiuojamosios dalies motociklistas. Iki avarijos ji jo visiÅ¡kai nematė.

Sukant tik pamena, kad (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ sankryÅ¾Ä stovėjo kažkoks automobilis. Vėliau po įvykio, ji pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) prie žalio Å¡viesoforo įrengta papildoma sekcija su žalia rodykle. Ji į tÄ rodyklę neatkreipė dėmesio, nepastebėjo jos todėl, kad ji susilieja su medžių alėja, kuri yra (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ingoje kelio pusėje, jos tamsus kontÅ«ras susiliejo su medžių lapais. J. B. labai, labai gailisi dėl įvykusios avarijos, dėl kilusių pasekmių (t. 1, b. l. 105).

Apklaustas kaip liudytojas nukentėjusysis M. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 10 d. apie 22.00 val. jis vairavo nuosavÄ motociklÄ Honda CBR 1000RR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo (duomenys neskelbtini) nuo "N." parduotuvės link (duomenys neskelbtini) antra eismo juosta apie 60 km/h greičiu. Buvo tamsu, gatvės apÅ¡vietimas įjungtas. M. L. važiavo su užsegtu Å¡almu, motociklo žibintai buvo įjungti. Motociklininkas artėjo prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), kur jam degė žalias Å¡viesoforo signalas.

M. L. sankryžoje ketino važiuoti tiesiai, kai staiga prieÅ¡ pat savo motociklÄ sankryžoje iÅ¡ kairės pusės pamatė automobilį. Anksčiau jo nepastebėjo dėl atitvarų bei krÅ«mų, augančių skiriamojoje juostoje. Koks buvo atstumas iki automobilio, jis negali nurodyti, atrodo, kad atsirado staiga, prieÅ¡ motociklÄ . Atsigavo M. L. ryte ligoninėje. Jam nustatė daugybinius deÅ¡inės kojos lūžius, stiprius nubrozdinimus nugaroje bei kitose kÅ«no vietose (t. 1, b. l. 29 -30). Liudytojas J.

B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 10 d. apie 22.10 val. jis vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini). Sankryžoje ketino sukti į kairę, tad sustojo antroje eismo juostoje, nes jam degė raudonas Å¡viesoforo signalas. Savo juostoje jis stovėjo pirmas prieÅ¡ STOP linijÄ . Buvo tamsus paros metas, sankryža apÅ¡viesta dirbtiniu apÅ¡vietimu. Stovint prieÅ¡ sankryÅ¾Ä , pastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) (iÅ¡ deÅ¡inės pusės) atvažiavo du lengvieji automobiliai, kurie sustojo (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ sankryÅ¾Ä trečioje eismo juostoje.

Trečia juosta skirta posÅ«kiui į kairę. Pirmas stovėjęs automobilis, tai buvo Audi markės automobilis, pastovėjo keletÄ sekundžių ir pradėjo iÅ¡ lėto sukti į kairę. Jo greitis buvo minimalus, apie 10 km/h. Antras, iÅ¡ paskos stovėjęs, automobilis taip ir liko stovėti vietoj. Staiga J. B. iÅ¡girdo motociklo garsÄ , lyg jis bÅ«tų mažinęs važiavimo apsukas. Liudytojas pažiÅ«rėjo į kairę ir pamatė, kad (duomenys neskelbtini) sankryžos artėja motociklas. Kai jis jį pastebėjo, tai motociklas buvo kažkur ties pėsčiųjų perėja.

Kadangi motociklÄ pastebėjo prieÅ¡ pat susidÅ«rimÄ , tad jo greitį nurodyti sunku. Atstumas iki Audi buvo per mažas, tai susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko, motociklas atsitrenkė į Audi priekinę dalį, užvirto ant variklio dangčio, o po to motociklas nulėkė į deÅ¡inę pusę ant Å¡aligatvio, o pats motociklininkas į priekį. Pats susidÅ«rimas įvyko kažkur vidury tarp pirmos ir antros juostos. J. B. iÅ¡kart paskambino 112 telefonu ir pranešė apie įvykį. Vairuotojas, važiavęs iÅ¡ paskos "Audi" ir likęs stovėti trečioje juostoje, vėliau buvo atėjęs į įvykio vietÄ ir sakė, kad "Audi" pajudėjo, degant žaliam Å¡viesoforo signalui važiuojant tiesiai (duomenys neskelbtini), kai nedegė žalia papildoma rodyklė, leidžianti sukti į kairę.

Motociklo vairuotojas buvo su Å¡almu, Å¡almÄ jam nuėmė atvykę medikai (t. 1, b. l. 54). Liudytojas I. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. liepos 10 d. apie 22.10 val. jis vairavo automobilį Lexus GS300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini). Buvo prietema, gatvės apÅ¡vietimas buvo įjungtas. Artėjant prie sankryžos su (duomenys neskelbtini)., kur liudytojas ketino sukti į kairę, jis sustojo, nes labai gerai matė, kad važiuojant tiesiai degė žalias Å¡viesoforo signalas, tačiau nedegė papildoma sekcija su rodykle, leidžiančia sukti į kairę.

Privažiuojant prie STOP linijos, pamatė, kad priekyje jo trečia juosta važiavęs automobilis Audi suko į kairę. I. P. dar pagalvojo, kur jis suka, nes sekcija tikrai nedegė. Tad vairuotojas lydėjo minėtÄ automobilį akimis, kai staiga pamatė, kad prieÅ¡inga kryptimi tiesiai važiavęs motociklas atsitrenkė į sukančio automobilio priekinę dalį. SusidÅ«rimas įvyko kažkur vidury tarp pirmos ir antros eismo juostos. Kokiu greičiu judėjo motociklas iki susidÅ«rimo, I. P. pasakyti negali, nes jis į jį nežiÅ«rėjo, pamatė tik susidÅ«rimo momentu, žiÅ«rėjo į Audi ir Å¡viesoforÄ .

Nuo smÅ«gio motociklas bei jo vairuotojas nuskrido į priekį pagal jų važiavimo kryptį. Motociklo vairuotojas buvo su Å¡almu, bet be specialios aprangos, su paprasta striuke ir džinsais (t. 1, b. l. 58). IÅ¡ 2019 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas apžiÅ«rėjęs M. L. medicininius dokumentus, pateikė iÅ¡vadÄ , jog M. L. nustatyta: daugybiniai odos nubrozdinimai visame kÅ«ne, plėštinė žaizda deÅ¡inėje čiurnoje vidinės kulkÅ¡nies srityje, odos nubrozdinimai su pavirÅ¡ine žaizda kairėje blauzdoje ir deÅ¡inėje alkÅ«nėje, muÅ¡tinė žaizda juosmens srityje, deÅ¡inio blauzdikaulio vidinio krumplio kraÅ¡tinis lūžis, deÅ¡inio Å¡okikaulio ir kulnakaulio skeveldriniai lūžiai, deÅ¡inio kubakaulio, laivakaulio ir pleiÅ¡tukų linijiniai lūžiai, deÅ¡inės pėdos II padikaulio lūžis.

Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b.l. 38). IÅ¡ 2019 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo nustatyta, jog teismo medicinos specialistas susipažinęs su papildomais M. L. medicininiais dokumentais, pateikė iÅ¡vadÄ , kad M. L. nustatyta: daugybiniai odos nubrozdinimai visame kÅ«ne, plėštinė žaizda deÅ¡inėje čiurnoje vidinės kulkÅ¡nies srityje, odos nubrozdinimai su pavirÅ¡ine žaizda kairėje blauzdoje ir deÅ¡inėje alkÅ«nėje, muÅ¡tinė žaizda juosmens srityje, deÅ¡inio blauzdikaulio vidinio krumplio kraÅ¡tinis lūžis, deÅ¡inio Å¡okikaulio ir kulnakaulio skeveldriniai lūžiai, deÅ¡inio kubakaulio, laivakaulio ir pleiÅ¡tukų linijiniai lūžiai, deÅ¡inės pėdos II padikaulio lūžis.

Papildomai nustatytas kairio kelio užpakalinio kryžminio raiščio ir Å¡oninio Å¡alutinio raiščio plyÅ¡imai. Sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti aptariamojo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 2019 m. rugpjūčio 19 d. deÅ¡inio peties sÄ nario MRT tyrimo metu nustatyta deÅ¡inio akromioklavikulinio sÄ nario artroziniai pakitimai, virÅ¡giglinio raumens sausgyslės tendinozė ir subakromialinio "ankÅ¡tumo" požymiai yra deÅ¡inio peties sÄ nario degeneraciniai pakitimai ir su eismo įvykiu nesiejami (t. 1, b. l. 50).

IÅ¡ 2019 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad tyrimo metu buvo apžiÅ«rėta medžiaga dėl Å¡viesoforų darbo rėžimo, gauta iÅ¡ SÄ® "Susisiekimo paslaugos".  Analizuojant Å¡viesoforų darbo režimÄ , nustatyta, kad signalinė grupė, schemoje pažymėta Nr. 1, rėžimo iÅ¡klotinėje "SGR:1 (13/783)" ir signalinė grupė, plane pažymėta Nr. 3, rėžimo iÅ¡klotinėje Nr. "SGR:3(13/783)“ yra konfliktuojančios, reguliuoja eismÄ tiesiai ir sukant į kairę ir viso ciklo metu Å¡viesoforo signalai dega prieÅ¡ingi (t. 1, b. l. 88-89).

Iš 2019 m. balandžio 19 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, jog buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas po eismo įvykio, sudarytas eismo įvykio vietos planas (t. 1, b. l. 8-16). Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Teismo vertinimu, J. B. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ visiÅ¡kai įrodyta. TokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamoji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai. Kaltinamajai pareikÅ¡tame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamosios prisipažinimas ir duoti paaiÅ¡kinimai, bet ir nukentėjusiojo M. L., liudytojų J.

B., I. P. parodymai, 2019 m. spalio 4 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyti duomenys, teismo medicinos specialisto išvados, užfiksuotos 2019 m. rugpjūčio 2 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokoluose, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog J. B. vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 75 punkto reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Pagal Å¡ias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo Baudžiamojoje byloje yra pateiktas kaltinamosios mamos J. B. raÅ¡ytinis praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jÄ laiduotojos atsakomybėn (t. 2, b. l. 66). Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu yra Å¡io straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ji anksčiau neteista (t. 1, b. l. 110), savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, tai atitinka pirmÄ sias dvi BK 40 straipsnio taikymo sÄ lygas. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad asmuo turi visiÅ¡kai ar bent iÅ¡ dalies atlyginti ar paÅ¡alinti žalÄ , jeigu ji buvo padaryta.

Kaltinamojo vairuota transporto priemonė buvo apdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir dalį nukentėjusiojo praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė (t. 2, b. l. 8-26, 79-80). Kaltinamoji Å¡iuo atveju neatlygino visos nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti žalos, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga nereiÅ¡kia, kad asmuo privalo besÄ lygiÅ¡kai priimti nukentėjusiojo sÄ lygas dėl žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-511-693/2015).

Tuo labiau, teismo vertinimu, vien dėl nesutikimo su civilinio ieÅ¡kinio dydžiu kaltinamoji neturėtų prarasti galimybės bÅ«ti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, spręstina, kad Å¡iuo atveju yra BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sÄ lyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobÅ«džio.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji neteista, administracine tvarka nebausta. Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimÄ , savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, dirbanti (t. 1, b. l. 112). Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog kaltinamoji J. B. padarė tinkamas iÅ¡vadas, ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu bÅ«du konstatuotina esant visas bÅ«tinÄ sias sÄ lygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamÄ jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja praÅ¡anti bÅ«ti kaltinamosios mama J. B. paaiÅ¡kino, kad, nors kartu negyvena, su dukra bendrauja artimai, dažnai susiskambina, susitinka, apie šį įvykį su kaltinamÄ ja kalbėjosi, mano, kad gali teigiamai įtakoti dukters elgesį. Vertindamas, ar J. B. yra tinkama laiduotoja, teismas atsižvelgia į tai, jog ji yra kaltinamosios mama, yra neteista (t. 2, b. l. 69), administracine tvarka nebausta (t. 2, b. l. 70), dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 68).

Atsižvelgdamas į duomenų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajai J. B.. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas BK 40 straipsnyje nurodytas sÄ lygas, sprendžia jog yra tikslinga kaltinamajai J. B. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas, įvertinęs J. B. padaryto nusikaltimo pobÅ«dį, jos bei laiduotojos asmenybes, nustato laidavimÄ be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams atitiks proporcingumo ir teisingumo kriterijus.

Taigi J. B. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jos atžvilgiu nutrauktina. Tačiau, teismo vertinimu, BK 40 straipsnio tikslams pasiekti kaltinamajai J. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė –10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ (BK 71 straipsnis). Teismo vertinimu, Å¡ios įmokos sumokėjimas sudarys galimybę kaltinamajai dar kartÄ Ä¯vertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų Civilinis ieškovas M. L. civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamosios ir AB „L.“ priteisti nukentėjusiajam 16115 eurų neturtinės žalos atlyginimo, 1891,25 eurų turtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, kuria pagrindžiantys dokumentai bus pateikti bylos nagrinėjimo eigoje (t. 1, b. l. 157-163). Civilinis atsakovas AB „L.“ su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutiko, prašė juos atmesti rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytais motyvais (t. 2, b. l. 1-7).

Teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiÅ¡kia, kad tarp nusikalstamos veikos, kuriÄ padaro kaltininkas, ir atsiradusios žalos turi bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys.

Kaip jau buvo minėta, civilinis ieškovas civiliniu ieškiniu prašė iš kaltinamosios ir AB „L.“ priteisti nukentėjusiajam 16115 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje laikoma, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas) padariniais.

Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai ar Å¡eiminiams santykiams. Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamoji nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajam kÅ«no sužalojimus, teismo medicinos specialisto įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamosios veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai.

Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo padaryti daugybiniai odos nubrozdinimai visame kūne, plėštinė žaizda dešinėje čiurnoje vidinės kulkšnies srityje, odos nubrozdinimai su paviršine žaizda kairėje blauzdoje ir dešinėje alkūnėje, muštinė žaizda juosmens srityje, dešinio blauzdikaulio vidinio krumplio kraštinis lūžis, dešinio šokikaulio ir kulnakaulio skeveldriniai lūžiai, dešinio kubakaulio, laivakaulio ir pleištukų linijiniai lūžiai, dešinės pėdos II padikaulio lūžis, kairio kelio užpakalinio kryžminio raiščio ir šoninio šalutinio raiščio plyšimai.

Nukentėjusysis ilgÄ laikÄ buvo laikinai nedarbingas. Å ie byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamosios veiksmų, nukentėjusysis patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, emocinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimÄ . Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog dėl lateralinio Å¡alutinio raiščio plyÅ¡imo nukentėjusiajam 2020 m. sausio 7 d. buvo rekomenduojamas operacinis gydymas (t. 1, b. l. 172). Pasekmės nukentėjusiojo fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jam kaltinamosios padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Vis tik teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio, pažymi, jog pagal teismų praktikÄ už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniÅ¡kai yra nuo 580 Eur iki 7000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016, Å iaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-325-744/2019 ir kt.).

Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos dydžio suma (16115 Eur) yra kur kas didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama. Pažymėtina, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas privalo atsižvelgti ne tik į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius, tačiau ir į žalÄ padariusio asmens kaltę, kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamoji nusikaltimÄ padarė dėl neatsargumo, prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, gailėjosi. Taigi teismas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ ir pasekmes, sužalojimų pobÅ«dį ir liekamuosius reiÅ¡kinius, nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir skausmÄ , nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios kaltę, turtinę padėtį, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose sprendžia, jog 5000 eurų suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Dalį nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos 4440 eurų jau yra sumokėjęs civilinis atsakovas AB „L.“ (t. 2, b. l. 80). Teismas, vadovaudamasis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2, 3 dalimis, 6.254 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, sprendžia, kad likusi neatlyginta neturtinės žalos dalis – 560 eurų – priteistina iš civilinio atsakovo AB „L.“ (CK 6.245 – 6.249 str., 6.250 str., 6.263 str.).

Civiliniu ieÅ¡kiniu nukentėjusysis prašė priteisti jam: 1) 1831, 55 eurus, kuriuos jis sumokėjo už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo dėl traumos negalėjo naudotis, nuomÄ ir komunalinius mokesčius; 2) 59,70 eurus sporto klubui UAB „G.“ sumokėtÄ sumÄ , nors dėl eismo įvykio metu patirtos traumos 3 mėnesius Å¡io sporto klubo paslaugomis negalėjo naudotis. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Žalos instituto esmė yra visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiÅ¡kia, jog žalÄ bÅ«tina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atlyginta tiek, kiek jis iÅ¡ tikrųjų prarado dėl žalÄ padariusio asmens neteisėtų veiksmų. IeÅ¡kovas privalo įrodyti patį žalos faktÄ ir žalos dydį, o iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar iÅ¡laidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų bÅ«ti priteisiamos iÅ¡ atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar iÅ¡laidos susijusios bÅ«tent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, be to nuostoliai, kaip nukentėjusiojo asmens padarytos iÅ¡laidos, turi atitikti tokius požymius:

1) jos yra priverstinės, 2) jos yra bÅ«tinos, 3) jos yra protingos. Teismas, spręsdamas, ar nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti sumos yra nuostoliai, turi patikrinti, ar iÅ¡laidos atitinka Å¡iuos reikalavimus. Be to, viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Priežastinį ryšį, kaip ir kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas, iÅ¡skyrus kaltę, privalo įrodyti ieÅ¡kovas. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo praÅ¡omo priteisti buto nuomos, komunalinių mokesčių iÅ¡laidos nėra eismo įvykio metu patirta turtinė žala (nuostoliai), nes gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai nėra niekaip (nei tiesiogiai, nei netiesiogiai) susiję su eismo įvykiu (t. y., ar jis įvyko, ar bÅ«tų neįvykęs, tai nuomos teisinių santykių neįtakojo) ir nuo jo nepriklauso.

Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis bÅ«tų, nekilus eismo įvykio, jau iÅ¡sikėlęs iÅ¡ nuomojamų patalpų ir jam nebÅ«tų reikėję mokėti tuo laikotarpiu nuomos mokesčio, ar kad Å¡is mokestis kokiu nors kitu bÅ«du buvo įtakotas eismo įvykio. Be to, kaip pagrįstai nurodė civilinis atsakovas AB „L.“, nukentėjusysis, nusprendęs tokiam ilgam laiko tarpui – pusei metų, iÅ¡vykti gyventi kitur, turėjo galimybę nutraukti nuomos sutartį (tokia galimybė yra aptarta ir prie civilinio ieÅ¡kinio pateiktoje 2019 m. birželio 17 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje), galimai butÄ subnuomoti ir nepatirti praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų.

Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiojo praÅ¡ymo priteisti 59,70 eurus už sporto klubui UAB „G.“ sumokėtÄ narystę, pažymi, kad nukentėjusysis, teismo vertinimu, nepateikė duomenų, jog Å¡ios praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos iÅ¡ tiesų buvo bÅ«tinos ir pagrįstos. UAB „G.“ vieÅ¡ai skelbiamoje informacijoje (internetiniame puslapyje http://gymplius.lt) yra nurodyta galimybė stabdyti narystę 30 dienų per metus, taip pat stabdyti narystę ligos atveju, pateikus gydytojo arba nedarbingumo pažymÄ .

Atsižvelgiant į tai spręstina, kad nukentėjusysis praÅ¡omų priteisti iÅ¡laidų galėjo iÅ¡vengti, todėl Å¡is reikalavimas yra atmestinas. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis bei jo atstovas teisiamųjų posėdžių metu nepateikė nukentėjusiojo iÅ¡laidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti patvirtinančių įrodymų (tokie dokumentai nepateikti ir paskutinio teisiamojo posėdžio, vykusio 2020 m. birželio 1 d., metu).

Nei kaltinamoji, nei jos gynėjas dėl tokių nukentėjusiojo iÅ¡laidų nagrinėjant bylÄ teisme net nepasisakė, nes tokias iÅ¡laidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti. PraÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo su priedais – pinigų priėmimo kvitų kopijomis, teisme gauti teismui išėjus priimti nuosprendžio (elektroniniu paÅ¡tu Vilniaus miesto apylinkės teismui atsiųsti 2020 m. birželio 1 d. 20.14 val., teisme užregistruoti 2020 m. birželio 2 d.). Pažymėtina, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad iÅ¡laidos už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, negali bÅ«ti priteisiamos, jeigu praÅ¡ymas dėl jų priteisimo ir iÅ¡laidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nukentėjusiojo prašymas dėl išlaidų jo atstovo paslaugoms apmokėti priteisimo yra netenkintinas. Teismas, apibendrindamas išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys yra tenkintinas iš dalies, iš civilinio atsakovo AB „L.“ M. L. yra priteistina 560 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Dėl kitų klausimų Nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė J. B. panaikinama.  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 307 straipsnio 5 – 7 dalimis, n u s p r e n d ž i a :

J. B., padariusiÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir bylÄ nutraukti. Laiduotoja paskirti J. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laidavimo terminÄ be užstato. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, J. B. paskirti 10 MGL (500 eurų) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡ dalies patenkinti civilinio ieÅ¡kovo M. L. civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ civilinio atsakovo AB „L.“ M. L. priteisti 560 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinio ieÅ¡kovo M. L. civilinį ieÅ¡kinį atmesti. J. B. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti J. B., kad įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ turi bÅ«ti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ LT88 4010 0510 0467 0332 (Luminor bankas), nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ .

Jei įmokÄ moka kitas asmuo, bÅ«tina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti J. B., kad, jei laidavimo metu ji padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimÄ dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti, kad jei laidavimo metu ji padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jÄ nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti J. B., kad ji, bÅ«dama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė