2021-03-17 Nr. AB-5584-3-61-3-03058-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1443-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03058-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 27.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą atsakovui Visuomenės informavimo etikos asociacijai (tretieji suinteresuoti asmenys – M. J. ir uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų žinios“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 23 d. sprendimą „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ Nr. EKS-30/19 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. Komisija Sprendime nepagrįstai vertino, kad programos vedėjo radijo laidoje „LRT Aktualijų studija. „Rinkimų rentgenas“: regionų žiniasklaidos bėdos“ (toliau – ir Programa) užduoti klausimai, skirti diskusijai užvesti ir plėtoti, prilyginami kritikai. Nors Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse, patvirtintame viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų 2016 m. vasario 29 d. susirinkime (toliau – ir Kodeksas), įtvirtinta nuostata, kad kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta galimybė paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją, ši atsakymo teisė saistoma ketinamos skelbti informacijos turinio ir tikslo. Todėl atsakovas, siekdamas taikyti šią normą, turėjo nustatyti dvi būtinas sąlygas: pirma, kad Programos vedėjo išsakyti teiginiai buvo leidinio „Elektrėnų žinios“ kritika; antra, kad pareiškėjas nesudarė galimybės uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Elektrėnų žinios“, kaip kritikuojamam asmeniui, paaiškinti faktus, patikslinti galimai netikslią arba paneigti neteisingą informaciją.

2.2. Ginčijamame Sprendime vienintelė kritikos apraiška Programoje nurodoma ta, jog vedėjas „Elektrėnų žinios“ laikraštį pavadino „nelabai nepriklausomu“. Vedėjas, nukreipdamas diskusiją, uždavė klausimą apie situaciją Elektrėnuose, o ne pateikė faktą ar išvadą, kad laikraštis „Elektrėnų žinios“ nėra nepriklausomas. Priešingai, nei nurodoma Sprendime, vedėjas laikraščio „Elektrėnų žinios“ neįvardijo kaip „nelabai nepriklausomo“. Apie leidinį „Elektrėnų žinios“ (įvardinant pavadinimą) tik diskusijos eigoje vedėjas paklausė Žurnalistų sąjungos prezidento, ar yra normalu, kad šio leidinio akcininkas yra klebonas, o vyriausioji redaktorė – savivaldybės darbuotoja. Programos vedėjo tiesioginės transliacijos metu pašnekovams užduodami klausimai nebuvo ir negalėjo būti savarankiška kritika kažkokiam asmeniui, nes vedėjo klausimuose niekada nėra pateikiamas kokio nors asmens nagrinėjimas ir vertinimas. Komisija, priimdama Sprendimą, neatsižvelgė į atsakymo teisės esmę, nepagrįstai sutapatino vedėjo klausimus su kritika, todėl ne tik netinkamai aiškino atsakymo teisės suteikimo sąlygas, bet paneigė tiesioginės diskusijos formatą, diskreditavo žiniasklaidos teisę kelti problemas, ypač kai yra kalbama apie viešųjų asmenų bandymą daryti įtaką žiniasklaidos nepriklausomumui.

2.3. Komisija nepagrįstai nurodė, kad Programoje itin daug laiko buvo skirta Elektrėnų žiniasklaidai, tačiau dalyvauti Programoje buvo pakviesta tik laikraščio „Elektrėnų kronika“ atstovė, o vedėjas, kviesdamas į Programą pagrindinį „Elektrėnų žinios“ konkurentą, galėjo ir privalėjo tikėtis kritikos „Elektrėnų žinių“ atžvilgiu. Programoje Elektrėnų atvejui (neišskiriant kalbos apie laikraštį „Elektrėnų žinios“) buvo skirta apie 10 minučių iš beveik 53 minučių. Programa nebuvo skirta konkrečiai vienai situacijai aptarti, juolab, kad Programos metu buvo pristatomos ir kituose regionuose (Alytaus rajonas, Trakų rajonas, Vilniaus rajonas, Širvintų rajonas, Lazdijų rajonas, Kėdainiai, Druskininkai, Švenčionių rajonas) kylančios problemos. Prievolė kviesti abiejų Elektrėnų žiniasklaidos priemonių atstovus būtų pagrįsta nebent tuo atveju, jei diskusija būtų vykusi apie konkretų rajoną, o ne apskritai apie visuose regionuose kylančias problemas. Žiniasklaidos nepriklausomumas neabejotinai reiškia ne tik apsaugą nuo išorinio kišimosi į visuomenės informavimo turinį, bet ir žurnalisto veiksmų laisvę, įskaitant ir pasirinkti laidos temas bei pašnekovus. Tuo tarpu atsakymo teisė, įtvirtinta Kodekso 20 straipsnyje, neapima pareigos žurnalistui nuspėti, ką jo pasirinkti pašnekovai kalbės ar ką kritikuos.

2.4. Komisija nepagrįstai teigė, kad Programos rengėjai, išgirdę kritiką „Elektrėnų žinių“ atžvilgiu, turėjo pakankamai laiko ir technines galimybes išklausyti šio laikraščio atstovų nuomonę telefonu. Tiesioginio eterio metu neįmanoma surasti kritikuojamo asmens kontaktų ir pabandyti su juo susisiekti. Tiesioginę laidą vedantis asmuo neturi techninių ar kitų galimybių palaikyti diskusiją ir tuo pačiu metu įvertinti pašnekovų teiginių turinį, susirasti minėtų asmenų kontaktus, su jais susiekti, paaiškinti situaciją ir suteikti galimybę pasisakyti. Atsakymo teisė tiesioginių transliacijų metu turi praktikoje pripažintą objektyviai formato nulemtą išlygą, nes pašnekovų kalbų turinys nėra iš anksto numatomas, viešosios informacijos skleidėjas sužino apie pašnekovų tiesiogiai dėstomus pasisakymus tik transliacijos metu, kai koreguoti viešosios informacijos turinio nėra galimybės. Tiesioginių transliacijų atveju, atsakymo teisės paprastai prašoma, o tokiu atveju ji visada suteikiama, artimiausioje tiesioginėje laidoje, kuri transliuojama tuo pačiu metu ir preziumuojama, kad informacijos adresatas daugeliu atveju sutampa. Konkrečiu atveju „Elektrėnų žinios“ su prašymu suteikti galimybę pasisakyti, paaiškinti, paneigti faktus į pareiškėją ar vedėją jokia forma nesikreipė.

3. Atsakovas Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

3.1. Programos vedėjas, inicijuodamas diskusiją, aiškiai nurodė, kad Elektrėnuose yra du leidiniai ir vienas jų – „Elektrėnų kronika“, yra nepriklausomas, o kitas – nelabai. Kadangi Elektrėnuose yra tik du vietiniai leidiniai, akivaizdu, kad visi Programos klausę Elektrėnų savivaldybės gyventojai suprato, kad apibūdinamas „nelabai nepriklausomu“ leidinys yra būtent „Elektrėnų žinios“. Vedėjas, vystydamas šią pasiūlytą temą, pats konkretizavo, kokį leidinį jis laiko „nelabai nepriklausomu“. Bet kurio leidinio toks apibūdinimas verčia skaitytojus suabejoti leidinio objektyvumu ir nešališkumu, todėl vedėjas, įvardindamas leidinį „Elektrėnų žinios“ „nelabai nepriklausomu“ išsakė jo atžvilgiu neigiamą kritiką. Žurnalistui gali būti sunku nuspėti, ką jo pasirinkti pašnekovai kalbės ir ką kritikuos, tačiau nagrinėjamu atveju neigiama kritika „Elektrėnų žinios“ atžvilgiu buvo inicijuota paties vedėjo, taigi ji buvo nuspėjama. Vedėjas pats leidinį „Elektrėnų žinios“ įvardino „nelabai nepriklausomu“ ir pasiūlė Programos dalyviams pasisakyti apie šio leidinio akcininkus bei vadovus. Todėl neigiama kritika leidinio „Elektrėnų žinios“ atžvilgiu buvo iš anksto planuota ir Programos rengėjai, rinkdamiesi pašnekovus ir (ar) naudodamiesi ryšio priemonėmis, privalėjo užtikrinti teisę į šią kritiką atsakyti.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Elektrėnų žinios“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą buvo nurodyta:

4.1. UAB „Elektrėnų žinios“ direktorei S. B. nebuvo suteikta galimybė patikslinti informaciją. Laikraštis „Elektrėnų žinios“ įkurtas 1994 m. kaip parapijos laikraštis, jį leido kunigas J. S. ir tik 2000 m., kai buvo įkurta Elektrėnų savivaldybė, nuspręsta parapijos laikraštį įregistruoti kaip savivaldybės, paliekant tą patį pavadinimą. Apie aplinkybę, kad ginčo leidinys anksčiau buvo parapijos laikraštis, žinojo ir Programoje dalyvavusi V. J., tačiau ji tiesos nepasakė. UAB „Elektrėnų žinios“ direktorė 2019 m. kovo 25 d. jau nebuvo liberalų sąjūdžio narė, savo narystę sąjūdyje sustabdė 2017 m. gruodžio 20 d. Programa buvo transliuojama pasibaigus mero rinkimams, kuriuos laimėjo K. V., o Programoje dalyvavusi V. J. dalyvavo teisme kaip liudytoja dėl galimai įvykusių pažeidimų rinkimų metu. Todėl Programoje dalyvavę asmenys galimai suinteresuoti dėl balsų perskaičiavimo ir šia laida siekė įrodyti, koks blogas yra 14 balsų persvara išrinktas meras. Laidos vedėjo prerogatyva, išgirdus atitinkamus kaltinimus dėl rinkimų, buvo perklausti, kad būtų konkrečiai įvardijama, kaip pasireiškia protegavimas, kokie finansai skiriami ir pan. Teiginys, kad „Elektrėnų žinios“ „nelabai nepriklausomas“ laikraštis nebuvo pagrįstas. Taip pat neteisingai teigta, kad šį laikraštį turi meras. S. B. perėmė laikraštį „Elektrėnų žinios“ 2007 m. iš mero dukters, kuri su leidinio kūrimu susietoje veikloje nebedalyvauja. Programoje taip pat klaidingai suformuluotas teiginys dėl savivaldybės teikiamų lėšų žiniasklaidos priemonėms.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies, 46 straipsnio 1 dalies, Kodekso 20 straipsnio nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) suformuota praktika, pažymėjo, kad pareiškėjui, kaip subjektui, kuriam taikomos Kodekso nuostatos, yra nustatyta pareiga užtikrinti, kad asmuo, kuris yra kritikuojamas, turėtų galimybę paaiškinti, patikslinti, paneigti informaciją. Jeigu pareiškėjas neturi galimybės to įgyvendinti arba jeigu kritikuojamas asmuo pats atsisako pasinaudoti tokia galimybe, tai turi būti nurodyta tame pačiame kūrinyje, kuriame asmuo yra neigiamai kritikuojamas. Teismas akcentavo, kad Kodekso 20 straipsnio nuostatos taikymui svarbu nustatyti du aspektus: pirma, aplinkybę, kad asmuo buvo kritikuojamas; antra, kad atsakymo į kritiką teisė jam nebuvo suteikta.

7. Vertindamas, ar nagrinėjamu atveju Komisija pagrįstai pripažino Kodekso 20 straipsnio pažeidimą, teismas pirmiausia analizavo, ar Programoje buvo išreikšta kritika „Elektrėnų žinios“ leidinio atžvilgiu, jeigu taip, kas šią kritiką reiškė. Teismas nustatė, kad VšĮ Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą „Rinkimų rentgenas“ vedė žurnalistas M. J., Programoje taip pat dalyvavo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas D. R., laikraščio „Elektrėnų kronika“ redaktorės pareigas laikinai einanti V. J. ir „Transperancy International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė R. T.. Laidos vedėjas M. J. pristatė, kad Programoje bus kalbama apie regionų žiniasklaidos bėdas, „Kas valdo miestų ir miestelių laikraščius? Pasirodo, ir politikai, ir klebonai“, kokią reikšmę demokratijai turi regioninė spauda. Programoje vedėjas panaudojo toliau nurodytas frazes: „Pakalbėkime apie konkretesnius dalykus. Ir neatsitiktinai pasikviečiau redaktorę iš Elektrėnų. Šiame mieste susiklosčiusi tokia keista, sakyčiau, situacija. Du leidiniai yra, tik vienas nepriklausomas, o kitas, kaip čia pasakius – nelabai. Ponia V., papasakokite, kas ten pas jus yra Elektrėnuose? Jūs atstovaujate „Elektrėnų kronika“, tai yra nepriklausomas leidinys“. Vedėjas, pasakęs nurodytus teiginius ir sulaukęs Programos dalyvių atsakymų, toliau plėtojo pokalbį apie regiono leidinių situaciją Elektrėnuose ir išsakė tokius teiginius: „Dėl ko aš pradėjau apie „Elektrėnus kalbėti? Yra kitas leidinys, jį leidžia bendrovė „Elektrėnų žinios“, taip ir vadinasi laikraštis – „Elektrėnų žinios“. Ir čia D. man padės apibūdinti situaciją, yra įdomūs tokie dalykai, kad, tarkim, 25 procentus akcijų valdo J. S. ir jis yra klebonas vietos. Ir taip pat direktorė „Elektrėnų žinios“ bendrovės S. B., kuri yra oficialiai, dar vakar tikrinau, savivaldybės renginių organizatorė“.

8. Teismas, atsižvelgdamas į Programoje išsakytų teiginių, klausimų, komentarų pobūdį, priėjo prie išvados, kad Programoje buvo išreikšta kritika UAB „Elektrėnų žinios“ leidinio „Elektrėnų žinios“ atžvilgiu: Programoje pateiktas šio leidinio nepriklausomumo nuo valdžios, politikos vertinimas; nagrinėti UAB „Elektrėnų žinios“ akcininkai, valdytojai; kritiką išsakė pats Programos vedėjas, išreikšdamas nuomonę, jog šis laikraštis yra „nelabai nepriklausomas“ ir šia linkme toliau vedė pokalbį Programoje, nurodydamas, kad šio laikraščio konkurentas „Elektrėnų kronikos“ yra nepriklausomas. Teismas vertino, kad šiuo atveju vedėjo išsakyti teiginiai laikytini kritika ir patenka į Kodekso 20 straipsnio apimtį. Iš vedėjo Programoje išsakytų teiginių pobūdžio matyti, kad tai nebuvo atsitiktinis UAB „Elektrėnų žinios“ ir jos leidžiamo laikraščio paminėjimas – vedėjas uždavė kelis klausimus, susijusius su šiuo leidiniu ir jo vadovais, vedėjas akcentavo, kad neatsitiktinai į laidą pasikvietė „nepriklausomo“ Elektrėnų laikraščio „Elektrėnų kronikos“ redaktorę, vedėjas išreiškė teiginį, kad „kitas“ leidinys yra „nelabai nepriklausomas“.

9. Teismas sutiko su pareiškėjo atstovo ir trečiojo suinteresuoto asmens M. J. teiginiais, kad tiesioginiame eteryje neįmanoma kontroliuoti Programoje dalyvaujančių asmenų išsakomų teiginių, apskritai, tokia kontrolė būtų nesuderinama su žiniasklaidos laisve, tačiau šiuo aspektu teismas pabrėžė, kad kritikos aspektas aktualus ne dėl dalyvių išsakytų, o dėl paties vedėjo išreikštų teiginių leidinio „Elektrėnų žinios“ atžvilgiu. Šiuo atveju kritiką reiškė ne tik laidos dalyviai (vertindami UAB „Elektrėnų žinios“ priklausomumą), tačiau ir pats laidos vedėjas vieną leidinį („Elektrėnų kronika“) pateikdamas kaip nepriklausomo leidinio pavyzdį, o trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Elektrėnų žinios“ leidinį apibūdindamas kaip „nelabai nepriklausomą“. Teismas atkreipė dėmesį, kad kritikos išraišką šiuo atveju sudaro ne vedėjo pasakyti teiginiai apie UAB „Elektrėnų žinios“ akcininkus, vadovybę, nes ginčo dėl faktų atitikties tikrovei nagrinėjamoje byloje nekeliama, tačiau būtent paties vedėjo išreikštas neigiamas požiūris nurodant, kad leidinys „Elektrėnų žinios“ nėra nepriklausomas leidinys.

10. Nustatęs, kad Programos metu buvo reiškiama kritika leidinio „Elektrėnų žinios“ atžvilgiu, teismas vertino, ar šio leidinio atstovams buvo suteikta atsakymo į kritiką teisė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog nesikreipė į UAB „Elektrėnų žinios“ atstovą dėl Programoje išsakytų teiginių patikslinimo, paaiškinimo, paneigimo, tačiau teigia, kad tą padaryti kliudė objektyvios aplinkybės – nebuvo techninių ir žmogiškųjų galimybių kreiptis į bendrovės atstovą tiesioginės transliacijos metu, be to, UAB „Elektrėnų žinios“ su prašymu suteikti galimybę pasisakyti, paaiškinti, paneigti faktus į pareiškėją ar vedėją jokia forma nesikreipė.

11. Teismas atmetė pareiškėjo teiginius dėl atsakymo teisės ir palaikė atsakovo poziciją, kad Programoje nebuvo įgyvendinta UAB „Elektrėnų žinios“ teisė atsakyti į jos atžvilgiu išsakytą kritiką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo pareigą dar prieš paskelbiant informaciją kritikuojamam asmeniui suteikti atsakymo teisę – kreiptis į kritikuojamą asmenį dėl to, ar jis pageidaus pasinaudoti atsakymo teise. Pareiškėjas šios pareigos suteikti atsakymo teisę kritikuojamam asmeniui neįgyvendino. Teismas vertino, kad kritikos teiginiai UAB „Elektrėnų žinios“ atžvilgiu nebuvo atsitiktiniai, tai nebuvo vien dalyvių atsakymuose pateikta nuomonė, tačiau paties vedėjo išreikšti teiginiai, jog šis laikraštis nėra visiškai nepriklausomas. Vedėjo užduodamų klausimų pobūdis, t. y. aplinkybė, jog vedėjas pirmasis inicijavo pokalbį konkrečiai apie Elektrėnų regiono spaudą ir konkrečiai įvardino du leidinius, kurių vieno atstovę pasikvietė į laidą, o kitą leidinį „Elektrėnų žinios“ apibūdino kaip „nelabai nepriklausomas“, lemia, kad pareiškėjo klausimai bei tęsiamas pokalbis šia tema nebuvo spontaniški, todėl vedėjas, rengdamasis laidai ir planuodamas užduodamus klausimus, objektyviai turėjo galimybę ir pareigą pasiūlyti asmeniui, kurio veikla bus vertinama Programoje, pateikti atsakymą į tokį vertinimą arba sudaryti objektyvias galimybes pateikti atsakymą į kritiką.

12. Teismas sprendė, kad pareiškėjo ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

III. 13. Pareiškėjas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma:

13.1. Teismas nepagrįstai radijo programos laidos „LRT Aktualijų studija. „Rinkimų rentgenas“: regionų žiniasklaidos bėdos“ metu vedėjo užduotą klausimą ir temos plėtotę apie Programoje nedalyvaujantį asmenį prilygino jo kritikai. Programos vedėjas neįvardijo leidinio „Elektrėnų žinios“ kaip „nelabai nepriklausomo“. Programos vedėjas tiesioginio eterio metu vykusios gyvos diskusijos metu uždavė klausimą, kokia yra pašnekovės („Elektrėnų kronikos“ atstovės) nuomonė, pozicija ginčo klausimu, todėl atsakymo teisės prasme pirmiausia keltinas klausimas, ar kritika gali būti pripažintas ne teiginys, o Programos vedėjo užduotas klausimas pašnekovui. Programos vedėjo užduodami klausimai negali būti laikomi savarankiška kritika asmeniui, nes Programos vedėjo klausimais vykstant gyvai diskusijai nėra pateikiamos išvados dėl asmens vertinimo (kas ir sudaro kritikos esmę), net jeigu klausimuose tam tikras Programos vedėjo požiūris ir atsispindi.

13.2. Teismas sprendimu Programos vedėjo klausimą kvalifikavo ir kaip „nuomonę“, ir kaip „teiginį“, ir kaip „neigiamą požiūrį“. Tokiu būdu teismas Programos vedėjo klausimą sutapatino su nuomonės bei teiginių pateikimu. Toks teismo išaiškinimas reiškia ne ką kita, kaip nepagrįstą Programos vedėjo teisės moderuoti tiesioginę diskusiją, taip pat ir žiniasklaidos laisvę pasirinkti pašnekovus, diskusijos temą ir kryptį paneigimą, nes tokiu atveju vedėjas niekada negali klausti ir apskritai kalbėti apie laidoje nedalyvaujantį asmenį, o tai reikšmingai ribotų diskusiją viešojo intereso klausimu. Teismo sprendimu ne tik be pagrindo įsiterpta į žiniasklaidos laisvės sritį, bet ir kuriamas precedentas, kuomet diskusijų laidų vedėjai negali užduoti provokuojančių klausimų apie kalbinamų pašnekovų požiūrį į laidoje nedalyvaujančių oponentų (kitų asmenų) veiklą, nes tai būtų vertinama kaip pašnekovų oponentų kritika. Toks aiškinimas būtų neleistinas įsiterpimas į žiniasklaidos laisvę laisvai diskutuoti viešojo intereso klausimu nesibaiminant, kad lingvistinė žurnalisto tiesioginiame eteryje užduotų klausimų analizė bus kvalifikuota kaip pažeidimas.

13.3. Pasisakydamas apie atsakymo teisės realizavimo būdą tiesioginės diskusijos atveju teismas nepagrįstai išaiškino, kad programos klausimai ir tema turi būti iš anksto žinomi būsimų laidos pašnekovų oponentams, siekiant suteikti jiems galimybę pasisakyti. Teismas sprendime nurodydamas, kad Programos vedėjas dar prieš rengdamasis Programai turėjo gauti galimai joje kritikuosiamo asmens poziciją, leidžia teigti, kad tokiu aiškinimu yra ne laiduojama atsakymo teisė, bet ribojama žurnalisto teisė pasirinkti pašnekovus ir temą, nes tokiu atveju iš anksto turėtų būti atskleisti ne tik tema, bet ir būsimi klausimai, kas gyvų diskusijų laidas kaip žanrą darytų neįmanomu.

13.4. Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje nėra suformuluoto aiškinimo, kokiu būdu tiesioginėje diskusijoje nedalyvaujančiam asmeniui suteikiama atsakymo teisė, nes tokie būdai, neleistinai neįsiterpiant į žiniasklaidos laisvę, per se (savaime) negalimi, todėl nėra tokių precedentų, kai atsakymo teisės pažeidimas būtų pripažintas ne dėl rašytinės publikacijos ar iš anksto sumontuoto kūrinio, bet dėl tiesioginio eterio metu skleidžiamos informacijos.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Elektrėnų žinios“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo, iš esmės pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir padarytomis išvadomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2019 m. liepos 23 d. sprendimo „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ Nr. EKS-30/19, kuriuo konstatuota pareiškėją VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ padarius Kodekso 20 straipsnio pažeidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

16. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažino, kad Kodeksas yra Teisės aktų registro objektas, todėl jo neįregistravus ir nepaskelbus Teisės aktų registre, negali būti laikomas įsigaliojusiu ir taikomas. Kodeksas Teisės aktų registre paskelbtas 2020 m. gegužės 18 d. (TAR, 2020-05-18, Nr. 2020-10556) ir įsigaliojo 2020 m. gegužės 19 d. (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 str. 1 d.).

17. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.).

18. Šioje byloje susiklosčiusi situacija yra iš esmės analogiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 išnagrinėtam atvejui – pareiškėjui apskųstu Komisijos Sprendimu inkriminuotas Kodekso, kuris Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020 pripažintas netaikytinu, kol yra nepaskelbtas Teisės aktų registre, 20 straipsnio pažeidimas.

19. Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundžiamas Komisijos Sprendimas, priimtas 2019 m. liepos 23 d., grindžiamas normomis Kodekso, kuris dar nebuvo įregistruotas ir negaliojo, skundžiamas Komisijos Sprendimas negali būti laikomas teisėtu, dėl ko yra naikinamas (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

20. Pažymėtina, kad tokia teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3111-442/2020, 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1982-415/2020, 2020 m. spalio 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1685-602/2020, 2020 m. spalio 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-3119-624/2020.

21. Atsižvelgdama į aptartą, teisėjų kolegija konstatuoja esant pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti ginčijamą Komisijos Sprendimą.

22. Pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjo skundą, jis įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ) 40 str. 1 d.). Vadovaujantis ABTĮ 41 straipsnio 3 dalimi, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

23. Pareiškėjas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas už skundo parengimą ir 22,50 Eur sumokėtą žyminį mokestį (patirtas išlaidas grindė sąskaita faktūra Nr. P47/19 ir 2019 m. rugsėjo 9 d., 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 19 d. mokėjimo nurodymai); apeliacinės instancijos teisme prašė priteisti 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir 11,25 Eur sumokėtą žyminį mokestį (patirtas bylinėjimosi išlaidas grindė sąskaita faktūra Nr. P21/20 ir 2020 m. gegužės 29 d. mokėjimo nurodymai).

24. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

25. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis už skundo parengimą yra 2,5. Skundo parengimo paslauga suteikta 2019 m. III ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2019 m. I ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 262,7 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už skundo parengimą sudaro 3 156,75 Eur; pagal Rekomendacijų 8.9 punktą maksimalus užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą yra 2,5. Apeliacinio skundo parengimo paslauga suteikta 2020 m. II ketvirtyje, užpraėjusio ketvirčio (2019 m. IV ketvirtis) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 358,6 Eur (Rekomendacijų 7 p.), todėl maksimalus galimas priteisti užmokesčio dydis už apeliacinio skundo parengimą sudaro 3 396,5 Eur. Taigi pareiškėjo prašoma priteisti 1 815 Eur suma už skundo parengimą ir 1 815 Eur suma už apeliacinio skundo parengimą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl jos priteistinos iš atsakovo. Pareiškėjui taip pat priteista 33,75 Eur suma už sumokėtą žyminį mokestį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ skundą tenkinti.

Panaikinti Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos 2019 m. liepos 23 d. sprendimą „Dėl pripažinimo padarius Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso pažeidimus“ Nr. EKS-30/19.

Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos 3 663,75 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt tris eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan