f2ee2b1a-374c-4e79-885e-c9ec68b5f1f1 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-35700-727/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30136-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1.; 3.2.6.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS UŽ AKIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija DaÅ¡kovienė, sekretoriaujant Monikai Å ulcaitei, dalyvaujant atsakovės atstovei advokato padėjėjai Jonei Sabaitienei, ieÅ¡kovei nedalyvaujant, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Å .

V. ieÅ¡kinį atsakovei APB „Apranga“ dėl ieÅ¡kovės patirtų sveikatos patikrinimo dėl COVID-19 ligos iÅ¡laidų apmokėjimo, priimdama sprendimÄ už akių, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė Å . V. (toliau – ir ieÅ¡kovė, darbuotoja) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės APB „Apranga“ (toliau – ir atsakovė, darbdavys) 50 Eur dydžio patirtas sveikatos patikrinimo iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra atsakovės darbuotoja – atsakovės valdomos rÅ«bų parduotuvės „City Men & Women“, esančios prekybos centre „Panorama“, direktorės pavaduotoja.

IeÅ¡kovė 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir 2021 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į atsakovę, raÅ¡tu pateikdama atsakovei praÅ¡ymÄ (-us) apmokėti ieÅ¡kovei jos faktiÅ¡kai patirtas periodinių sveikatos patikrinimų dėl COVID-19 ligos iÅ¡laidas, kurias ieÅ¡kovė 2021 m. rugpjūčio 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. patyrė asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje uždarojoje akcinei bendrovėje (toliau – UAB) „Synlab“ Lietuva. IeÅ¡kovė mano, kad Å¡ias iÅ¡laidas privalo apmokėti darbdavys, nes Å¡ios iÅ¡laidos laikytinos iÅ¡laidomis, patirtomis už periodinius sveikatos patikrinimus asmens pasirinktoje sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, o tokie sveikatos periodiniai patikrinimai yra atliekami darbdavio lėšomis, įskaitant ir už sugaiÅ¡tÄ laikÄ tam (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo (toliau – ŽULPKÄ®) 18 str. 7 d., Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAÄ®) 4 str. 1 d.), dar daugiau – tai finansuojama iÅ¡ biudžeto lėšų.

Atsakovė netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo (-ų), todėl ieÅ¡kovė 2021 m. rugsėjo 10 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijÄ (toliau – ir DGK, komisija), raÅ¡tu pateikdama komisijai praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėti tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės kilusį individualų darbo ginÄÄ ir įpareigoti atsakovę apmokėti ieÅ¡kovei jos faktiÅ¡kai patirtas sveikatos patikrinimų dėl COVID-19 ligos iÅ¡laidas.

Komisija iÅ¡nagrinėjo kilusį ginÄÄ ir 2021 m. spalio 5 d. darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimÄ praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovė su ieÅ¡kovės pateiktu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2021 m. liepos 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nutarimu Nr. 559, kuriuo iÅ¡ dalies pakeistas Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarimas Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡o, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡o ir Å¡ių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas 544), nuo 2021 m. liepos 26 d.

į darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡Ä (Nutarimo 544 2.9 punktas), buvo įtraukti mažmeninės prekybos srityje dirbantys darbuotojai. Tai, kad atsakovės veikla yra mažmeninė prekyba ir kad jai taikomi Nutarime 544 numatyti reikalavimai, patvirtina VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡e nurodyta informacija.

Pirmuosius testus tokie darbuotojai turėjo atlikti per 7-10 dienų skaičiuojant nuo Nutarimo 544 įsigaliojimo, t. y. nuo 2021 m. liepos 26 d. Nutarimas 544 įpareigojo visus mažmeninės prekybos srityje dirbančius darbuotojus (net ir dirbančius ofise ar sandėlyje, t. y. neturinčius nuolatinio kontakto su klientais, tačiau kasdien bendraujančius tarpusavyje) periodiÅ¡kai testuotis ne dažniau nei kas 7 ir ne rečiau nei kas 10 dienų (Nutarimo 544 6 punktas). Privalomas periodinis testavimas netaikomas asmenims, kurie persirgo užkrečiamÄ ja liga arba kurie buvo paskiepyti užkrečiamosios ligos vakcina pagal skiepijimo schema, atitinkamai tokie darbuotojai darbdaviui turi pateikti dokumentus, patvirtinančius Å¡ias aplinkybes (Nutarimo 544 7 punktas).

IeÅ¡kovė tokių duomenų neteikė. Valstybė taip pat sudaro visas galimybes asmenims, nenorintiems nuolat periodiÅ¡kai testuotis, valstybės lėšomis pasiskiepyti nuo užkrečiamos ligos. Kiek žinoma, ieÅ¡kovė nėra pasiskiepijusi. IeÅ¡kovė į parengiamÄ jį teismo posėdį neatvyko, apie jį informuota tinkamai. PraÅ¡ymų nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovei nedalyvaujant negauta, informacijos dėl neatvykimo priežasčių taip pat nėra. Atsakovės atstovė, atvykusi į parengiamÄ jį teismo posėdį, pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ esant tokioms aplinkybėms priimti sprendimÄ už akių.

Byloje atsiranda Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 str. 1 d., 246 str. 1 d., numatyti sprendimo priėmimo už akių pagrindai. Manytina, jog Å¡iuo atveju sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas laike septynių dienų nuo aplinkybių, sÄ lygojusių jo priėmimo atsiradimÄ (CPK 285 str. 6 d.), t. y. terminas tam Å¡iuo atveju skaičiuojamas nuo parengiamojo posėdžio dienos (CPK 3 str. 6 ir 7 d.). IeÅ¡kinys atmestinas. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimÄ už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimÄ ir įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ , bei suraÅ¡o sutrumpintus motyvus.

Tarp Å¡alių kilo individualus darbo ginčas dėl iÅ¡laidų už sveikatos patikrinimÄ , ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, kompensavimo. IeÅ¡kovė neginčija jai tenkančios pareigos testuotis ir Å¡iÄ pareigÄ atlieka, tačiau mano, kad tam galėjo pasirinkti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , o darbdavys dėl to negali atsisakyti kompensuoti jai ryÅ¡ium su tuo jos patirtas iÅ¡laidas. Teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, neturi pagrindo ir teisinių prielaidų pritarti ieÅ¡kovės teiginiams ir patenkinti jos teismui pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė dirba pas atsakovę 2005 m. birželio 7 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, vykdo parduotuvės direktoriaus pavaduotojos pareigas. Vyriausybė 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ paskelbė valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ visoje Å¡alyje dėl Covid-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės. ŽULPKÄ® (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2021-03-26) 18 str. 1 dalyje numatyta, kad darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡Ä , taip pat Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡Ä , darbuotojų tikinimosi tvarkÄ nustato Vyriausybė.

Vyriausybė 1999 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr. 544 „Dėl darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iÅ¡ anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, sÄ raÅ¡o, darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡o ir Å¡ių darbuotojų sveikatos tikrinimosi tvarkos patvirtinimo“ patvirtino Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ jÄ liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡Ä (toliau – Darbų sÄ raÅ¡as), ir Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikrinimosi tvarkÄ (toliau – Sveikatos tikrinimosi tvarka).

Darbų sÄ raÅ¡o 2.9 papunktyje nustatyta, kad mažmeninės prekybos srityje dirbančių darbuotojų darbÄ , leidžiama dirbti darbuotojams, periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Sveikatos tikrinimosi tvarkos 2 punkte nustatyta, kad darbuotojai, nurodyti Darbų sÄ raÅ¡e, privalo pasitikrinti prieÅ¡ pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklÄ ir (ar) atnaujindami veiklÄ ir (ar) periodiÅ¡kai pasitikrinti sveikatÄ , ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. 4 punkte nustatyta, kad valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu Darbų sÄ raÅ¡o 2 punkte nurodytus darbus dirbantys ir (ar) veiklas vykdantys darbuotojai, turintys nuolatinį tiesioginį kontaktÄ darbo funkcijų atlikimo ar veiklos vykdymo vietoje su kitais asmenimis, turi pasitikrinti prieÅ¡ pradėdami dirbti ir (ar) vykdyti veiklÄ ir (ar) atnaujindami veiklÄ po veiklos draudimų ar ribojimų panaikinimo ir periodiÅ¡kai tikrintis, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas.

Periodiniai sveikatos patikrinimai atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio sveikatos patikrinimo, atsižvelgiant į užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, epidemiologinius ypatumus. (...) Sveikatos patikrinimai atliekami iki paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl užkrečiamosios ligos pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų baigiasi vėliau (6 punktas).

Sveikatos patikrinimai atliekami asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose. Darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos duomenys tvarkomi Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktÅ«ros informacinėje sistemoje (toliau – ESPBI IS) (8 punktas). Darbuotojai, kurie privalo pasitikrinti, darbdaviui turi pateikti sveikatos patikrinimo rezultatus iÅ¡ Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktÅ«ros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS (9 punktas). Darbdavys privalo užtikrinti, kad sÄ raÅ¡e nurodytus darbus dirbtų tik sveikatÄ pasitikrinę darbuotojai, nesergantys užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas (10 punktas).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovės darbo pobÅ«dis įgalina jÄ naudotis virÅ¡ minėta sveikatos tikrinimosi (testavimosi, ar neserga užkrečiama koronaviruso infekcija) tvarka. Byloje esantys duomenys rodo, kad atsakovė, kaip ieÅ¡kovės darbdavys, 2021 m. kovo 30 d. informavo el. paÅ¡tu darbuotojus dėl privalomo testo grįžtant į darbus, be kita ko, nurodydamas, kur ir kokia tvarka tyrimai turi bÅ«ti atliekami, o bÅ«tent, kad tyrimai vykdomi savivaldybių mobiliuosiuose punktuose, numatant, kad registruotis tyrimui galima skambinant į KarÅ¡tÄ jÄ koronaviruso linijÄ telefono numeriu 1808 ar elektroninės registracijos bÅ«du www.1808.lt. 2021 m. liepos 20 d. el. paÅ¡tu buvo pateikta informacija dėl pareigos periodiÅ¡kai testuotis nuo 2021 m. liepos 26 d. dėl COVID 19 ligos, numatant darbuotojų, kuriems privaloma periodiÅ¡kai testuotis veiksmus, tarp jų nurodant savarankiÅ¡kai registruotis tyrimui skambinant 1808 ar elektroninės registracijos bÅ«du www.1808.lt .

Pasikeitus teisės aktams darbuotojai el. paÅ¡tu 2021 m. rugpjūčio 4 d. buvo informuoti apie atvejus, kai pareiga privalomai periodiÅ¡kai testuotis netaikoma. Darbuotojų, kuriems leidžiama dirbti pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sveikatos tikinimosi iÅ¡laidų finansavimÄ reglamentuoja ŽULPKÄ® 18 str. 7 dalis, kur nurodyta, kad darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklÄ , nurodytÄ Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡e, ir darbuotojų, nurodytų Å¡io straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sveikatos tikinimosi tvarkos 11 punkte numatyta, kad darbuotojų, kurie privalo pasitikrinti, sveikatos patikrinimai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, padariniams Å¡alinti. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020-05-29 sprendime Nr. V-1336 „Dėl tyrimų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) organizavimo“ (toliau – Sprendimas ) 6.1.1.1 papunktyje nurodyta, kad profilaktiniai tyrimai ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų privalomai atliekamai asmenims, nurodytiems Darbų sÄ raÅ¡o 2 punkte, Sprendimo 9.5 papunktyje nurodyta, kad Å¡io sprendimo 6.1.1.1. ir 6.1.2. papunkčiuose nurodytiems asmenims ėminiai tiksliniams ir profilaktiniams tyrimams dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) nustatymo imami asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ar socialinės globos įstaigoje arba mobiliuosiuose punktuose.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovė dėl sveikatos pasitikrinimo, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, tikrinosi 2021 m. rugpjūčio 9 ir 18 dienomis jos pasirinktoje asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, t. y. atliko privalomÄ periodinį sveikatos patikrinimÄ UAB ,,Synlab” Lietuva ir sumokėjo už tai 50 Eur. Atitinkamai 2021 m. rugpjūčio 10 ir 24 dienomis dėl patirtų iÅ¡laidų atlyginimo kreipėsi į darbdavį, manydama, kad jis (darbdavys) privalo atlyginti jos patirtas iÅ¡laidas, vadovaujantis ŽULPKÄ® 18 str. 7 d. ir PTŽSAÄ® 4 str. 1 d.

Kaip minėta, ŽULPKÄ® 18 straipsnis reglamentuoja privalomÄ sveikatos tikrinimÄ dėl užkrečiamųjų ligų. Å io straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad iÅ¡laidas už periodinius sveikatos patikrinimus ir vidutinį darbo užmokestį darbuotojams už sveikatos patikrinimams sugaiÅ¡tÄ laikÄ apmoka darbdavys, o už sveikatos patikrinimÄ prieÅ¡ pradedant dirbti – darbuotojas, jeigu kituose įstatymuose nenumatyta kitaip. Darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklÄ , nurodytÄ Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡e, ir darbuotojų, nurodytų Å¡io straipsnio 2 dalyje, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Akivaizdu ir sutiktina su DGK daryta iÅ¡vada, jog įstatymo leidėjas Å¡ioje teisės normoje iÅ¡skiria du atvejus, kada sveikatÄ reikia tikrintis periodiÅ¡kai, t. y. kada nėra paskelbtos ekstremalios situacijos ir (ar) karantino, ir kada yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas. Paskelbus valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir (ar) karantinÄ , darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklÄ , nurodytÄ Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, sveikatos tikrinimosi kompensavimÄ reglamentuoja speciali teisės norma, numatanti, kad tokie patikrinimai yra finansuojami iÅ¡ valstybės biudžeto.

Atsakingoms valstybės institucijoms paskelbus valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir (ar) karantinÄ galioja tokiÄ pavojingÄ situacijÄ atitinkantis, specialus reguliavimas, kaip ir Å¡iuo privalomo periodinio testavimo dėl užkrečiamos COVID-19 ligos atveju. Atitinkamai, bendrosios normos yra taikomos tik tiek, kiek situacija nėra reguliuojama specialiomis teisės normomis. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai ta pati santyki reguliuoja dvi teisės normos, kuriu viena yra bendresnio pobÅ«džio, o kita - speciali, atsižvelgiama i teisėje galiojanti principÄ , kad prioritetÄ turi specialioji teisės norma (lot, lex specialis derogat legi generalfi).

Todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina vadovautis specialia teisės norma. IeÅ¡kovės minimo PTŽSAÄ® 4 str. 1 dalyje nurodyta, kad pacientas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ , tačiau įgyvendinant teisę (pasirinkti sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ), paciento teisė gauti nemokamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ teisės aktų nustatyta tvarka gali bÅ«ti ribojama (4 str. 3 dalis). IeÅ¡kovė, pasirinkusi pasitikrinti sveikatÄ , ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, kitoje vietoje, nei buvo nustatyta minėtu teisiniu reglamentavimu ir nurodyta darbdavio faktiÅ¡kai juos atkartojant, prisiėmė sau tenkančiÄ rizikÄ , kad už Å¡iÄ paslaugÄ nebus kompensuota - Å¡iuo atveju tokia pareiga darbdaviui nenumatyta.

Darbdavio lėšomis ieÅ¡kovė galėjo testuotis tam skirtose numatytose specialiose vietose. Darbuotoja Å¡iuo atveju netinkamai vykdė jai tenkančiÄ prievolę, todėl reikalauti iÅ¡mokų priteisimo iÅ¡ darbdavio neturi teisės, jam neatsiranda pareiga apmokėti už ieÅ¡kovės pasirinkimÄ darytis testus kitur nei jai buvo nurodyta. Todėl teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmeta kaip nepagrįstÄ . Akcentuotina ir tai, kad 2021 m. lapkričio 11 d. buvo priimtas ŽULPKÄ® 18 ir 40 str. pakeitimo įstatymas, kuriuo numatyta, kad nuo 2021 m. gruodžio 1 d. taikoma 18 str. 7 d. redakcija, numatanti: darbuotojų, dirbančių ar vykdančių veiklÄ , nurodytÄ Darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, pasitikrinusiems ir (ar) periodiÅ¡kai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamÄ ja liga, dėl kurios yra paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir (ar) karantinas, sÄ raÅ¡e, sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios Vyriausybė yra paskelbusi valstybės lygio ekstremaliÄ jÄ situacijÄ ir (ar) karantinÄ visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai Vyriausybės nutarime dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo (toliau - Vyriausybės nutarimas) nurodytos vakcinos (toliau - vakcina) yra prieinamos, finansuojami darbuotojo lėšomis arba darbdavio sprendimu - darbdavio lėšomis, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojai negali pasiskiepyti dėl medicininių kontraindikacijų, nurodytų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame medicininių kontraindikacijų sÄ raÅ¡e (toliau - medicininės kontraindikacijos).“.

Tai netiesiogiai patvirtina, kad įstatymų leidėjas visais iki šiol priimtais teisės aktais ir galiojančiu reguliavimu niekada nesiekė įpareigoti darbdavį apmokėti privalomo periodinio testavimo kaštus ir darbdaviui nebuvo bei, panašu, toliau nebus taikoma pareiga finansuoti periodinius darbuotojų sveikatos patikrinimus. Dėl kitų šalių išdėstytų argumentų Darbo ginčų komisija nepasisako, nes mano, kad teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo dalykui jie neturi ir negali pakeisti teismo padarytų išvadų turinio.

Teismas atmetė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl atsakovė įgijo teisę į byloje patirtų advokato padėjėjos pagalbos iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 98 straipsnis), o tokių byloje pagal atsakovės pateiktus dokumentus yra 450 Eur. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį (byla nebuvo sudėtinga), ginčo sumÄ , byloje spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, teiktų teisinių paslaugų kiekį, aplinkybę, jog byla buvo iÅ¡nagrinėta greitai ir operatyviai faktiÅ¡kai per vienÄ parengiamÄ jį teismo posėdį, kad darbdavys yra finansiÅ¡kai ženkliai pajėgesnis nei darbuotoja, praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo tenkina iÅ¡ dalies, iÅ¡ieÅ¡ko atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati ir protinga nagrinėjamai bylai.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 4,48 Eur, t. y. išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis). Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 str. 7 d. nuostata, pripažintina, kad šiam teismui sprendimui įsiteisėjus, DGK Sprendimas netenka galios.

Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 230 straipsniu, 262 straipsniu, 285–288 straipsniais ir 307 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės Å . V., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės APB „Apranga“, j. a. k. 121933274, naudai 200 Eur (du Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å iam sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. spalio 5 d. sprendimÄ darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti netekusiu galios.

IeÅ¡kovė negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. IeÅ¡kovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Atsakovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundÄ Vilniaus apygardos teismui jį teikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Natalija Daškovienė