f2ed9c45-e5b8-4947-9218-e90d74cfaf29 · Panevėžio apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-74-278/2021 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03624-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 26 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Pranckienės, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės E. K. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovams E. K., M.

K., trečiasis asmuo Panevėžio socialinių paslaugų centras dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašė teismo laikinai apriboti tėvų valdžiÄ atsakovams E. K. ir M. K. jų nepilnamečių vaikų: M. K., M.

K. ir V. K. atžvilgiu. Be to, prašė priteisti iÅ¡ kiekvieno atsakovo jų nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymui po 120 Eur kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis kiekvienam vaikui nuo ieÅ¡kinio padavimo (2020-07-07) dienos iki vaikų pilnametystės; nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo Panevėžio socialinio paslaugų centre, jų globėju ir gaunamų lėšų tvarkytoju skiriant Panevėžio socialinių paslaugų centrÄ .

2. Nurodė, kad atsakovai dėl nuolatinio girtavimo, atsakovo M. K. smurtavimo ir vaikų nepriežiūros Panevėžio apylinkės teismo 2020-04-29 nutartimi iš atsakovų E. K. ir M. K. buvo paimti jų mažamečiai vaikai bei nustatyti laikini globėjai. Teigė, kad šeima vengė bendradarbiauti su Mobilios komandos specialistais, į specialistų rekomendacijas atsižvelgė tik iš dalies (E. K. užsiregistravo užimtumo tarnyboje), tuo tarpu M. K. ieškotis darbo nemotyvuotas, gydytis priklausomybę nesutiko.

Tvirtino, kad atsakovai visiÅ¡kai nusiÅ¡alino nuo savo vaikų auklėjimo, rÅ«pinimosi ir tai daro ypatingÄ Å¾alÄ vaikų psichofizinei raidai. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog abu tėvai palaiko ryšį su vaikais, sistemingai bendrauja su jais telefonu ir ateityje situacija gali pasikeisti, yra pagrindas tėvų valdžiÄ riboti laikinai, priteisiant iÅ¡ tėvų iÅ¡laikymÄ bei nustatant vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ Panevėžio socialinių paslaugų centre. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinys tenkintas visiškai.

4. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui atsakovų Å¡eima žinoma nuo 2019-07-10, nes nuolat buvo gaunami praneÅ¡imai dėl tėvų girtavimo, smurto Å¡eimoje, vaikų nepriežiÅ«ros ir jų gyvenimo sÄ lygos bei bÅ«das kėlė tiesioginį pavojų mažamečiams vaikams. Nurodė, kad Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2020-05-05 įsakymu Nr. A-355 ir 2020-05-06 įsakymu Nr. A-357 M. K., M. K. ir V. K. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Panevėžio socialinių paslaugų centras.

Nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatyta pas budintį globotojÄ . Nustatė, kad po Å¡io įvykio buvo taikoma atvejo vadyba, sudarytas Å¡eimai planas, tėvams rekomenduota lankyti tėvystės kursus, nevartoti alkoholio ir vengti konfliktų vaikų akivaizdoje, lankyti psichologo konsultacijas kaip porai, ieÅ¡koti bendro laisvalaikio leidimo bÅ«dų, M. K. ieÅ¡kotis pastovaus darbo ir konsultuotis dėl priklausomybės ligų centre teikiamų paslaugų. Nustatė, kad Å¡eima vengė bendradarbiauti su Mobilios komandos specialistais, iÅ¡sisukinėjo melagingais pasiteisinimais, nurodydami, kad susitikti negali, nes ieÅ¡kosi darbo, praÅ¡ant nurodyti kokiose darbovietėse, nurodydavo vis tas pačias, į specialistų rekomendacijas atsižvelgė tik iÅ¡ dalies.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Å¡iuo metu atsakovai nors ir iÅ¡sinuomojo kitÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , atsakovė E. K. užsiregistravo užimtumo tarnyboje, kaip ieÅ¡kanti darbo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovai pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ ir nebevartoja alkoholio. Darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu atsakovai nėra pajėgÅ«s auginti trijų mažamečių savo vaikų, nes nėra jų ryÅ¡io su globojamomis dukromis, atsakovai neturi bendravimo įgÅ«džių.

6. Be to, teismas sprendė, kad Å¡iuo metu atsakovai negali auginti savo vaikų ir užtikrinti jiems tinkamų sÄ lygų vystytis ir lavėti, nes dėl socialinių įgÅ«džių trÅ«kumo atsakovai negeba deramai rÅ«pintis vaikais. Nurodė, kad byloje yra duomenų, kurie sudaro prielaidas tikėtis, jog ateityje situacija gali gerėti, todėl atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko auklėjimo Å¡eimoje principÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas laikinai apriboti atsakovų tėvų valdžiÄ nepilnamečiams jų vaikams.

7. Laikinai apribojus tėvų valdžiÄ , nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė Panevėžio socialinio paslaugų centre. Teismas nurodė, kad atsakovai neturi pastovaus darbo, atsakovė E. K. registruota užimtumo tarnyboje, kaip ieÅ¡kanti darbo, atsakovas M. K. verčiasi atsitiktiniais darbais. Konstatavo, kad nors pareiga teikti vaikui iÅ¡laikymÄ negali bÅ«ti pateisinama gaunamomis mažomis pajamomis, tačiau atsižvelgiant į atsakovų galimybes bei protingumo ir proporcingumo principus sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovų iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms po 120 Eur nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės.

8. Teismas pažymėjo, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams ateityje kreiptis į teismÄ dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, pateikus teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimÄ , galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad apribojus tėvų valdžiÄ , tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau iÅ¡lieka teisė matytis su vaiku, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai prieÅ¡tarauja vaiko interesams. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu atsakovė E. K. praÅ¡o panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020-10-22 sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti.

10. Nurodo, kad jos vaikai yra mažamečiai ir jiems bÅ«tina motinos globa ir priežiÅ«ra. Teigia, kad pats faktas arba teismo sprendimas, dėl laikino motinos valdžios ribojimo, gali paveikti jų sveikatos bÅ«senÄ , vaikai jau gali suprasti, kad laikinai praranda motinÄ , nes yra iÅ¡skirta Å¡eima. Be to, neterminuotas arba terminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tuomet, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai daro ypatingÄ Å¾alÄ vaikų vystymuisi ir visiÅ¡kai jais nesirÅ«pina, todėl taikyti vienÄ iÅ¡ sunkesnių priemonių „ultima rati“, terminuotai riboti motinos valdžiÄ bÅ«tų neteisėta ir nepagrįsta.

11. Teigia, kad motinos ir vaikų, nors ir laikinas iÅ¡skyrimas, pažeistų vaikų ir motinos interesus, jų teises ir pareigas, nes bÅ«tų nustatyti tam tikri įpareigojimai ir reikalavimai vaikų motinai. Nurodo, kad gali įvykti nepataisomas dalykas, ji ir vaikai gali visam laikui prarasti bendrus biologinius ryÅ¡ius. Tvirtina, kad pagrindinis ieÅ¡kovo tikslas turėtų bÅ«ti suvienyti tėvus ir vaikÄ . Nurodo, kad įstatyme įtvirtintas sÄ lygas, kai terminuotai ribojama motinos valdžia, grubiai nepažeidė ir kyla abejonių dėl jos kaltės bei ypatingos žalos, vykdant motinos pareigÄ tinkamai pasirÅ«pinti savo vaikais.

Teigia, kad vaikai nori gyventi su ja, klausinėja kur mama, kur tėtis. Padėtis dėl girtavimo, kuri yra viena iÅ¡ priežasčių terminuotai riboti motinos valdžiÄ , gali keistis. Nurodo, kad ji ir vyras Å¡iuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), abu nevartoja alkoholio, vyras dirba, ji ieÅ¡kosi darbo ir yra registruota darbo biržoje, abu lanko psichologo ir tėvystės kursus, jai padeda jos motina T. R. Å ios faktinės aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jos ir vyro socialinė padėtis ir požiÅ«ris į Å¡eimÄ bei vaikus gerėja, ji gali pasikeisti ir jos atveju galima netaikyti laikinos motinos valdžios apribojimo.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius praÅ¡o sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad nėra duomenų, kad apeliantė pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ , nebevartoja alkoholio, dėl socialinių įgÅ«džių stokos Å¡iuo metu ji negalėtų savarankiÅ¡kai auginti tris mažametes dukras, užtikrinti jų saugiÄ aplinkÄ , rÅ«pintis elementariais kasdieniais dukrų poreikiais.

13. Nurodo, kad nors apeliantė teigia, kad nebuvimas su dukromis gali pakenkti jų sveikatai, tačiau mergaitėms gyvenant Å¡eimoje ne tik kad nebuvo užtikrinami nepilnamečių socialiniai, higienos įgÅ«džiai, saugi aplinka, tačiau nebuvo tinkamai rÅ«pinimÄ si ir jų sveikata, kas rodo, kad apeliantė vengė atlikti savo pareigas tinkamai auklėti vaikus, jais nesirÅ«pino.

14. Teigia, kad nors apeliantė užsiregistravo užimtumo tarnyboje, tačiau jos nenoras bendrauti su socialiniais darbuotojais, alkoholio vartojimas ir šios problemos nepripažinimas yra išlikę ir šios aplinkybės neleidžia konstatuoti fakto, kad E. K. elgesys yra pasikeitęs.

15. Nurodo, kad apribojus tėvų valdžiÄ , tėvams neatimama galimybė bendrauti su vaikais ir aktyviai dalyvauti jų gyvenime, tačiau E. K. bendravimo su vaikais klausimu nėra iniciatyvi, bendravimas su mergaitėmis vyksta daugiau vaikų iniciatyva.

16. Mano, kad apeliantė Å¡iai dienai nėra pajėgi rÅ«pintis vaikais, nes ji neįrodė, kad yra iÅ¡sprendusi alkoholio vartojimo problemÄ , neįsidarbino, nesidomi dukrų kasdieniais poreikiais ir pasiekimais, jų sveikata, todėl yra pagrindas laikinai riboti motinos valdžiÄ , o deklaratyvaus pobÅ«džio apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

17. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Panevėžio socialinių paslaugų centras praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad Panevėžio socialinių paslaugų centras teikė K. Å¡eimai bendrÄ sias ir socialinių įgÅ«džio ugdymo ir palaikymo paslaugas, buvo sudaromi pagalbos Å¡eimai planai, tėvai buvo motyvuojami lankyti pozityvios tėvystės kursus, nevartoti alkoholio, siÅ«lyta registruotis ir gydytis Respublikiniame priklausomybių ligų centre, lankytis pas psichologÄ , nesivesti svetimų žmonių į namus, E. K. registruotis į užimtumo tarnybÄ , M.

K. ieškotis nuolatinio darbo. Teigia, kad Šeimos gerovės skyriaus taikyta atvejo vadyba atsakovams buvo neveiksminga, o M. K. kategoriškai atsisakė bendradarbiauti ir vykdyti pagalbos plane numatytus įsipareigojimus. Teismo sprendimo priėmimo dienai atsakovė atvejo vadybos plane numatytus įsipareigojimus vykdė tik iš dalies, nes neskyrė reikiamo dėmesio vaikų sveikatai, nebuvo išspręsta alkoholio vartojimo problema.

18. Nurodo, kad M., M. ir V. K. trÅ«ko socialinių ir higienos įgÅ«džių, todėl sprendžia, kad atsakovai vengdavo atlikti savo kaip tėvų pareigas auginti ir prižiÅ«rėti vaikus, neskyrė reikiamo dėmesio vaikų sveikatai. Mano, kad atsakovai savo elgesiu darė ydingÄ Å¾alÄ vaikų socialiniam, emociniam vystymuisi. Teismas k o n s t a t u o j a : Apeliacinis skundas atmestinas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti Å¡ios bylos ribas, nustatytas atsakovės E. K. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl dėl neapskųstos sprendimo dalies teisėjų kolegija nepasisako (CPK 329 straipsnis).

20. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieÅ¡kinys dėl laikino tėvų (atsakovų) valdžios apribojimo, iÅ¡laikymo priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai E. K. ir M. K. yra nepilnamečių vaikų M. K, gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2020-05-05 įsakymu Nr. A-355 ir 2020-05-06 įsakymu Nr. A-357 nepilnametėms M., M. ir V. nustatyta laikinoji globa, globėju paskirtas Panevėžio socialinių paslaugų centras. Nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatyta pas budintį globotojÄ . Nustatyta, kad ieÅ¡kovas Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2020-07-07 kreipėsi į teismÄ dėl laikino atsakovų (tėvų) valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų iÅ¡laikymo priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kinio reikalavimus.

22. Apeliantė E. K. nesutinka su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nurodo, kad jos vaikai yra mažamečiai, jiems yra būtina motinos globa ir priežiūra, todėl tenkinus ieškinį, ji ir vaikai gali visam laikui prarasti bendrus biologinius ryšius. Tvirtina, kad padėtis šeimoje po vaikų paėmimo pasikeitė, nebevartojamas alkoholis, ji ir vyras persikėlė gyventi kitur, ji ieškosi darbo. Be to, teigia, kad nepilnamečiai vaikai turi būti auginami tėvų ir vaikai nori gyventi su jais.

23. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieÅ¡ kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindÄ Ä¯statyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina jÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams ir Å¡ie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiÅ¡kumo ribas ir taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-182-916/2020, Nr.e3K-3-514-378/2020). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimÄ suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

24. CK 3.180 straipsnio nuostatos numato, kad, kai tėvai (tėvas ar motina, ar kartu) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais, teismas gali priimti sprendimÄ dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. LaikinÄ ar neterminuotÄ tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimÄ teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių praÅ¡oma apriboti tėvų valdžiÄ . CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti laikinai ar neterminuotai apribota Å¡iais pagrindais:

1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus;

2) piktnaudžiauja tėvų valdžia;

3) žiauriai elgiasi su vaikais;

4) daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu;

5) nesirÅ«pina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiÅ¡kinant Å¡ias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt.. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rÅ«pintis vaikais. Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos aplinkybės, apibÅ«dinančios tėvų pareigų vykdymÄ ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-114/2013, Nr. 3K-3-522/2014, Nr. 3K-3-310-915/2015 ir kt.).

25. Neterminuotai tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , jog abu tėvai ar vienas iÅ¡ tėvų daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko vystymuisi ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau iÅ¡vardytų sÄ lygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ , taip pat kaip bÅ«das apsaugoti vaikÄ nuo bÅ«simos žalos, nelaukiant, kol Å¡i jam bus padaryta. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, dėl to gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalo vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti, jei gali pasikeisti - taikomas laikinas valdžios apribojimas.

26. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams ir įvertinti veiksmų pobÅ«dį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti laikinÄ tėvo ar motinos valdžios apribojimÄ , įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių praÅ¡oma apriboti tėvų valdžiÄ , analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su Å¡eimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi bÅ«ti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jo interesus.

27. Kaip minėta tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę, protinę bÅ«klę ir jeigu tėvai nesirÅ«pina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra, ugdymu, tinkamų buitinių sÄ lygų sudarymu ir kitomis svarbiomis vaiko vystymuisi ir ugdymui aplinkybėmis, tai reiÅ¡kia, jog jie (tėvai) nevykdo savo pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

28. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, specialistų iÅ¡vadas, į tai, kad atsakovų padėtis ateityje gali pasikeisti, taikė laikinÄ tėvų valdžios apribojimÄ trijų nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje priimto teismo sprendimo turinys patvirtina, kad bylÄ nagrinėjęs teismas, spręsdamas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų buvimo, tyrė ir visapusiÅ¡kai vertino visas aplinkybes (atsakovų veiksmus, jų gyvenimo bÅ«dÄ , specialistų vertinimus ir kt.) ir, vadovaujantis byloje Å¡alių pateiktais duomenimis bei kompetentingų institucijų (specialistų) iÅ¡vadomis, pagrįstai priėmė sprendimÄ tenkinti ieÅ¡kinį.

29. Byloje nustatyta, kad atsakovų E. ir M. K. Å¡eimai buvo nustatytos bendrosios ir socialinių įgÅ«džio ugdymo ir palaikymo paslaugos, buvo sudaromi pagalbos Å¡eimai planai, tėvai buvo motyvuojami lankyti pozityvios tėvystės kursus, nevartoti alkoholio, siÅ«lyta registruotis ir gydytis Respublikiniame priklausomybių ligų centre, lankytis pas psichologÄ , E. K. registruotis į užimtumÄ tarnybÄ , M. K. ieÅ¡kotis nuolatinio darbo. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad atsakovų Å¡eimai taikyta atvejo vadyba nebuvo veiksminga, Å¡eima vengė bendradarbiauti su jiems pagalbÄ siÅ«lančiais specialistais, nesutiko gydytis priklausomybę nuo alkoholio, pas laikinuosius globėjus esančių dukrų kasdienybe nesidomėjo, su mergaitėmis bendravo tik telefonu ir iÅ¡ esmės pačių mažamečių mergaičių iniciatyva.

Nors apeliantė E. K. ir nurodo, kad yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje, tačiau jos nenoras bendrauti su socialiniais darbuotojais, alkoholio vartojimas ir Å¡ios problemos nepripažinimas yra iÅ¡likę, ir Å¡ios aplinkybės neleidžia konstatuoti fakto, kad E. K. elgesys yra pasikeitęs. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2021-01-10 apeliantei suraÅ¡ytas administracinių pažeidimų protokolas (ATPK 506 straipsnis) dėl 2020-11-20 jos buvimo neblaivia, teisėtų pareigÅ«nų reikalavimo nevykdymo ir kt., kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ .

Byloje nepaneigti ir kompetentingų specialistų vertinimai, kad E. K. nėra pasirengusi rÅ«pintis elementariais kasdieniniais dukrų poreikiais, neturi pakankamai socialinių įgÅ«džių, o vertinant jos galimybes pasirÅ«pinti savo nepilnamečiais vaikais (jų buitimi, sveikata, gyvenimo sÄ lygomis), jos elgesyje nestebimi esminiai pokyčiai. Tai, kad atsakovė galimai pradėjo keisti savo elgesį (ieÅ¡kosi darbo, dažniau kalba su vaikais telefonu), nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad jos elgesys yra stabilus, pastovus ir duodantis realių rezultatų.

30. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad ji ir jos vaikai gali prarasti biologinius ryÅ¡ius. Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinai apribojus tėvų valdžiÄ , tėvams neatimama galimybė bendrauti su vaikais bei aktyviai dalyvauti jų gyvenime. Be to, specialistų vertinimu, E. K. bendravimo su vaikais klausimu nėra iniciatyvi. KritiÅ¡kai vertintinas ir apeliantės teiginys, kad terminuotai riboti jos teises nebuvo pagrindo, nes ji grubiai nepažeidė įstatyme įtvirtintų sÄ lygų vaikų atžvilgiu.

Bylos duomenys patvirtina, kad apgyvendinus vaikus pas laikinÄ globėjÄ nustatyta, jog mažametė V. neturi elementarių socialinių ir higienos įgÅ«džių, nemoka gerti iÅ¡ puoduko, naudotis stalo įrankiais, apsirengti, valytis dantis, naudotis tualetu, pažinti spalvas ir kt.. Nepaneigti ir ieÅ¡kovo, trečiojo asmens teiginiai, kad atsakovai neužtikrino deramo bendravimo su vaikais, nesidomėjo jų ugdymu, pasiekimais, neskyrė reikiamo dėmesio mergaičių sveikatai, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad apeliantė, kaip motina, skyrė reikiamÄ dėmesį dukterims bei vykdė savo pareigÄ rÅ«pintis savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiÅ«ra.

31. Nors apeliantė nurodo, kad pakeitė gyvenamÄ jÄ vietÄ , iÅ¡sinuomojo bÅ«stÄ , nevartoja alkoholio, vyras M. K. dirba, ji pati ieÅ¡kosi darbo ir yra registruota darbo biržoje, abu lanko psichologo ir tėvystės kursus, jai padeda motina, tačiau minėtus teiginius pagrindžiančių įrodymų apeliantė E. K. nepateikė, o kaip minėta aukščiau (29 punktas), jos teiginiai, jog nevartoja alkoholio, vertintini kritiÅ¡kai (CPK 178 straipsnis). Be to, prieÅ¡ingai, specialistų vertinimu dėl socialinių įgÅ«džių stokos Å¡iuo metu apeliantė negalėtų savarankiÅ¡kai auginti tris mažametes dukras, užtikrinti jų saugiÄ aplinkÄ , rÅ«pintis elementariais kasdieniniais dukterų poreikiais.

32. Apeliantė nurodo, kad vaikai pageidauja grįžti namo bei nori gyventi su tėvais. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.177 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje nagrinėjamas ginčas yra ne tėvų tarpusavio ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ar ginčas tarp globėjo ir vaiko tėvų (vieno jų) dėl vaiko gyvenamosios vietos, kur tokia vaiko nuomonė turi esminę reikšmę, o sprendžiamas ginčas, ar vaikų tėvų valdžia gali būti laikinai apribota dėl netinkamo tėvų elgesio vaikų atžvilgiu, netinkamo auginimo (nepriežiūros) (CK 3.180 straipsnis).

33. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog apeliantė pareiÅ¡kė norÄ susigrÄ Å¾inti vaikus ir juos auginti, nesudaro pagrindo spręsti, jog ji tinkamai rÅ«pinsis savo vaikais ir ateityje vykdytų savo, kaip motinos pareigas, stengtųsi patenkinti vaikų nuolatinius kasdienius poreikius ir sudarytų jiems saugiÄ aplinkÄ augti, nes aktualÅ«s ginčo laikotarpiu apeliantės E. K. faktiniai veiksmai Å¡ias aplinkybes paneigia ir rodo nesaugios aplinkos nepilnamečiams vaikams buvimÄ , jeigu jie bÅ«tų sugrÄ Å¾inti, nes bylos duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu apeliantė nėra motyvuota keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ .

34. Konstatuotina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiÅ¡kai, bet teigiami pokyčiai turi bÅ«ti stabilÅ«s ir apimti visas sritis: rÅ«pinimÄ si vaikų sveikata, auklėjimÄ , alkoholio vartojimo problemų sprendimÄ , Å¡varios ir tvarkingos namų aplinkos sukÅ«rimÄ ir t. t.. Todėl, nagrinėjamu atveju pripažįstant teismo akcentuotas priežastis, lėmusias netinkamÄ tėvų pareigų įgyvendinimÄ , viena iÅ¡ svarbiausia laikino tėvų valdžios apribojimo priežasčių yra susijusi su alkoholio vartojimu, kenkiančiu pamatinėms vaikų teisėms ir interesams. BylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad atsakovė paskirtus įpareigojimus vykdė tik iÅ¡ dalies, duomenų apie tai, kad jos elgesys gali pasikeisti, nėra. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėta iÅ¡vada nėra paneigta, nes byloje nenustatyta, jog mažamečiai vaikai gali bÅ«ti grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ ir apeliantė Å¡iuo metu yra pajėgi jais tinkamai pasirÅ«pinti.

35. CK 3.181 straipsnio 2 dalis numato, kad tėvams pakeitus savo elgesį ir nustačius, kad jie gali auklėti vaikus, tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti panaikintas, jei tai neprieÅ¡tarautų paties vaiko interesams, todėl iÅ¡ esmės, stabiliai, o ne epizodiÅ¡kai pasikeitus apeliantės gyvenimo bÅ«dui bei socialinei padėčiai ir įrodžius, kad tėvai gali pasirÅ«pinti savo vaikais, apeliantė E. K. turės teisę kreiptis į teismÄ dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

36. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

37. Dėl paminėto darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija, n u t a r i a : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų 2020 m. spalio 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Pranckienė Laimutė Sankauskaitė Birutė Valiulienė