f2ed185e-7e8a-4d8c-b699-487cb6e32e7c · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr.e2S–200–280/2016             Teisminio proceso Nr. 2-37-3-01287-2016-2                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                        3.3.1.14;3.4.5.12; 3.3.2.4.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. kovo 16 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal apeliantų S. P., P. P. atskirÄ jį skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-1485-620/2016 pagal pareiÅ¡kėjų S. P., P. P. skundÄ dėl notaro veiksmų n u s t a t ė:

Ginčo esmė PareiÅ¡kėjai pateikė skundÄ dėl RokiÅ¡kio rajono 1-ojo notarų biuro notarės R. Å . veiksmų, kuriuo prašė pripažinti notarės veiksmus, iÅ¡duodant 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , neteisėtais, prašė panaikinti 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , įpareigoti notarę pareiÅ¡kėjui S. P. iÅ¡duoti paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ dėl 3/8 reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimÄ už parduotas 380 vnt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paveldėjimo, prašė įpareigoti notarę iÅ¡duoti P. P. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ dėl 1/8 reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimÄ už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paveldėjimo.Nurodė, kad notarė nepagrįstai neiÅ¡duoda S. P. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo į 3/8 mirusiosios reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimÄ už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nes S. P. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi paveldėjimo teisę po motinos mirties yra padovanojęs tėvui P. P..

Notarė, prieÅ¡ iÅ¡duodama paveldėjimo liudijimÄ P. P., nesiaiÅ¡kino ar S. P. savo tėvui padovanojo teisę į reikalavimo teisę, nes ji nebuvo įtraukta į paveldimo turto apyraÅ¡Ä , nesiaiÅ¡kino ar P. P. Å¡iÄ paveldėjimo teisę priėmė kaip dovanÄ ir taip atliko neteisėtus veiksmus. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi skundÄ atmetė. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjai po E. P. mirties (2014 m. rugsėjo 28 d.) palikimÄ priėmė pagal antstolės sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä .

Palikimo priėmimo metu į paveldimo turto apyraÅ¡Ä nebuvo įtraukta mirusiosios reikalavimo teisė į 452380,91 Eur sumÄ už parduotas akcijas, tačiau, tai neturi įtakos perleistų (padovanotų) paveldėjimo teisių turiniui. 2014 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartimi Å¡alys susitarė ir aiÅ¡kiai įvardijo, kad S. P. dovanoja paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po E. P. mirties (sutarties 1 punktas), o pareiÅ¡kėjas P. P. jam dovanojamas paveldėjimo teises priėmė (sutarties 3 punktas), todėl dovanojimo sandoris buvo sudarytas, įstatymo reikalavimus, taikytinus dovanojimo sutarčiai, atitinka.

S. P. palikimÄ priėmė CK 5.50 straipsnio 2 dalies pagrindu, dėl ko 2014 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis negali bÅ«ti prilyginama palikimo atsisakymui.Po palikėjos mirties, palikimÄ priėmė trys asmenys - pareiÅ¡kėjas S. P. (paveldėtojas pagal įstatymÄ ), pareiÅ¡kėjas P. P. (paveldėtojas pagal įstatymÄ ) ir S. P. (paveldėtoja į konkretų turtÄ pagal testamentÄ ). Kadangi reikalavimo teisė į pinigų sumÄ buvo įgyta pareiÅ¡kėjui P. P. gyvenant santuokoje su E. P., jam, kaip sutuoktiniui, priklauso ½ dalis visos reikalavimo teisės (CK 3.117 straipsnio 1, 4 dalis), o likusiÄ Â½ dalį pergyvenęs sutuoktinis paveldi kartu su kitais paveldėtojais CK 5.13 straipsnyje nustatyta tvarka.

S. P. padovanojus paveldėjimo teisės liudijimÄ P. P., jis tapo vienintelis palikimo paveldėtojas, todėl notarė P. P. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ½ reikalavimo teisės, o į kitÄ Â½ dalį iÅ¡davė nuosavybės teisės liudijimÄ .S. P. nepadovanojus jam priklausančios paveldėjimo teisės, P. P. bÅ«tų paveldėjęs 5/8 dalis visos reikalavimo teisės, o S. P. bÅ«tų atitekusios 3/8 dalys visos reikalavimo teisės. Esant nustatytoms aplinkybėms laikė, kad pagrindų tenkinti pareiÅ¡kėjų skundÄ nėra, RokiÅ¡kio rajono 1-ojo notaro biuro notarės R.

Å . veiksmus iÅ¡duodant 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ , notarinio registro Nr. IRRÅ -5358, laikė tinkamais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjų skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjų skundÄ likusioje dalyje dėl 2016 m. rugsėjo 26 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo, notarinio registro Nr. IRRÅ -5358 panaikinimo ir įpareigojimo notarę R. Å . pareiÅ¡kėjui S. P. iÅ¡duoti paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimÄ dėl 3/8 ir 1/8 reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimÄ už parduotas 380 vnt.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų paveldėjimo, paliko nenagrinėtais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas), nes minėti reikalavimai turi bÅ«ti sprendžiami ginčo teisenos tvarka apygardos teisme, sumokant žyminį mokestį kaip už turtinį reikalavimÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai A. S. ir P. P. atskiruoju skundu praÅ¡o 2016 m. lapkričio 30 d. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjų skundÄ tenkinti visoje apimtyje.Apeliantų nuomone, teismas nepagrįstai paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį vertino taip, kad esÄ ja S. P. padovanojo savo tėvui P. P. abstrakčiai visas paveldėjimo teises į turtÄ , likusį po E. P. mirties, o ne į paveldėjimo teises į konkretų paveldėtÄ turtÄ , įtrauktÄ Ä¯ antstolės apyraÅ¡Ä , taip suabsoliutindamas sutarties tekstÄ , neatsižvelgdamas į Å¡alių tikruosius ketinimus.Nurodo, kad S. P., priėmęs palikimÄ , įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ , kuris buvo aiÅ¡kiai apibrėžtas turto apyraÅ¡e. 2014 m. lapkričio 11 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi S. P. negalėjo savo tėvui dovanoti paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, kadangi tokia paveldėjimo teisė Å¡ios sutarties sudarymo momentu neegzistavo.S. P. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi padovanojo tik nuosavybės teisę į konkretų turtÄ .

Padovanoti turto, kurio nėra, sudarant sutartį, negalima.PareiÅ¡kėjai nesutinka su teismo pateiktu vertinimu, jog jei nebÅ«tų sudaryta paveldėjimo teisės dovanojimo sutartis, P. P. bÅ«tų paveldėjęs 5/8 dalis visos reikalavimo teisės, o S. P. 3/8 dalis visos reikalavimo teisės. P. P. iÅ¡davus nuosavybės teisės liudijimÄ Ä¯ ½ reikalavimo teisės, turėtų bÅ«ti dalinama ½ reikalavimo teisės. P. P. tektų ¼ nuo palikimÄ sudarančios reikalavimo teisės, S. P. – ¾ nuo palikimÄ sudarančios reikalavimo teisės dalies.

Apeliantai taip pat nesutinka, kad jų reikalavimas panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ , įpareigoti notarę iÅ¡duoti S. P. iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ 3/8 reikalavimo teisės, o P. P. – į 1/8 reikalavimo teisės, turi bÅ«ti nagrinėjami ginčo tvarka, sumokant žyminį mokestį. Pripažinus notarės veiksmus neteisėtais, likusieji reikalavimai yra iÅ¡vestiniai, turėtų bÅ«ti tenkinamai bendruoju teisės principu, kadangi iÅ¡ neteisėto 2016 m. rugsėjo 26 paveldėjimo pagal įstatymo teisės liudijimo iÅ¡davimo, negali likti galioti neteisėtai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.Tarp apeliantų ginčo dėl reikalavimo teisės dalių nėra, todėl bylos ginčo teisenos tvarka nebÅ«tų galima nagrinėti.

Teismas netinkamai taikė CPK 296 str. 1 d. 12 p., kadangi nenurodė, kokia įstatyme nustatyta nuostata remiantis paliko pareiÅ¡kėjų skundÄ nenagrinėtÄ .Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo notarė R. Å . praÅ¡o palikti galioti 2016 m. lapkričio 30 d. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad 2014 m. lapkričio 11 d. tvirtinant paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dovanotojas perleidžia savo paveldėjimo teises į visÄ turtÄ /turtines teises.

Atskirai buvo pabrėžta ir akcentuota, kad jei ateityje atsirastų/paaiÅ¡kėtų naujas turtas/turtinės teisės, dovanotojas negalėtų į jas pretenduoti, nes tÄ turtÄ paveldėtų teisių dovanos gavėjas. Å alys patvirtino, kad viskÄ suprato.Å alys taip pat neturėjo pretenzijų ir tada, kai pateikus paveldimo turto apyraÅ¡o papildymÄ , 2016 m. rugsėjo 26 d. buvo iÅ¡duodamas papildomas paveldėjimo teisių liudijimas į reikalavimo teises. P. P. į notarų biurÄ atvyko su sÅ«numi S. P., todėl jam buvo žinoma, kad paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duodamas tik P. P..J.

S. P. bÅ«tų prieÅ¡taravęs, tuomet notarė bÅ«tų iÅ¡davusi nutarimÄ atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ , kurį bÅ«tų galima skųsti teismui ypatingÄ ja teisena.PareiÅ¡kėjams taip pat buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad priėmus palikimÄ pagal turto apyraÅ¡Ä , jie apsaugotų savo turtÄ , jei paaiÅ¡kėtų, kad palikėjas turi skolų. ApyraÅ¡o sudarymas ir paveldėjimo teisių perleidimas neturi nieko bendro.S. P., tvarkydamas motinos palikimÄ , dažnai lankėsi notarų biure, norėdamas viskÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti, taigi skundas dėl notaro veiksmų buvo įtakotas kokių nors kitų, Å¡alims Å¡iuo metu susiklosčiusių, aplinkybių, pagal kurias bÅ«tų „patogiau“, kad dalies reikalavimo teisių paveldėtoju bÅ«tų pats S. P..IV.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkinamas, 2016 m. lapkričio 30 d. RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 2 p.).Apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai notaras iÅ¡davė P. P. paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ½ dalį reikalavimo teisės po E. P. mirties.Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė E. P.. Jos palikimÄ 2014 m. spalio 23 d. pareiÅ¡kimu paveldėtojai (P. P., S. P. ir S. P.) priėmė pagal turto apyraÅ¡Ä , pateikdami notarei R.

Å . pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo, notarė iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimus. 2014 m. lapkričio 7 d. buvo sudarytas paveldimo turto apyraÅ¡as. 2014 m. lapkričio 10 d. S. P. padovanojo savo paveldėjimo teises į motinos palikimÄ sudarantį turtÄ ir turtines teises tėvui P. P.. 2014 m. lapkričio 13 d. notarė iÅ¡davė P. P. nuosavybės teisės liudijimus, o 2014 m. gruodžio 29 d. - E. P. palikimo paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimus.2016 m. rugsėjo 26 d. P. P. padavė notarei pareiÅ¡kimÄ dėl palikėjai priklausančios ½ dalies reikalavimo teisės už 2006 m. gegužės 2 d. parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo iÅ¡davimo. 2016 m. rugsėjo 27 d.

P. P. padavė notarei pareiÅ¡kimÄ dėl ½ dalies reikalavimo teisės už 2006 m. gegužės 2 d. parduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas nuosavybės teisės liudijimo iÅ¡davimo. Tenkinant praÅ¡ymus 2016 m. rugsėjo 26 d. P. P. iÅ¡duotas paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimas ½ daliai reikalavimo teisės į 452380,91 Eur apmokėjimÄ už parduotas 380 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, taip pat nuosavybės teisės liudijimas į likusiÄ Â½ dalį reikalavimo teisės į minėtos sumos apmokėjimÄ .PareiÅ¡kėjai palikimÄ priėmė pagal antstolės sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä .

Palikimo priėmimas pagal apyraÅ¡Ä riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tik tikrÄ ja paveldėto turto verte, nes CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , atsako už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu. Sudarius palikimo apyraÅ¡Ä , nustatoma tai dienai žinoma palikimo sudėtis. PareiÅ¡kėjai tvirtina, kad jie įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ ir bÅ«tent šį turtÄ S. P. padovanojo tėvui P. P.. Su tokiais apeliantų argumentais negalima sutikti.Kad įgytų palikimÄ , įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 2 d.).

Neleidžiama palikimÄ priimti iÅ¡ dalies arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis. Taigi pareiÅ¡kėjai, priėmę palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä ar be jo, laikoma, kad priėmė visÄ mirusiosios palikimÄ . Tai, kad pareiÅ¡kėjai palikimÄ priėmė pagal antstolės sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä , tik riboja įpėdinio atsakomybę už palikėjo skolas tikrÄ ja paveldėto turto verte, tačiau tai nepatvirtina, kad apyraÅ¡e yra nurodytas visas paveldimas turtas. Sudarius palikimo apyraÅ¡Ä , nustatoma tai dienai žinoma palikimo sudėtis.

Vėliau nustačius palikimÄ sudarantį kitÄ turtÄ , jis paveldimas ta pačia tvarka.CK 5.53 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įpėdinio pareiga, sužinojus, kad yra likę neįtraukto į apyraÅ¡Ä palikėjo turto, turtinių teisių ar pareigų, praneÅ¡ti apie tai notarui dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apraÅ¡Ä iÅ¡davimo. Taigi pagal turto apyraÅ¡Ä paveldėjus turtÄ , gali paaiÅ¡kėti, kad ne visas turtas ar turtinės teisės buvo įtrauktos, todėl paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi baigtinė palikimo sudėtis neįvardijama.Å alims sudarius 2014 m. lapkričio 11 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį, S. P. padovanojo paveldėjimo teises į turtÄ ir turtines teises, likusias po E. P. mirties (sutarties 1 punktas), o pareiÅ¡kėjas P. P. jam dovanojamas paveldėjimo teises priėmė (sutarties 3 punktas).

Paveldėjimo teisių dovanojimo sutarties tekstas yra aiÅ¡kus, paprastas ir suprantamas: ja dovanojamos teisės į palikimo paveldėjimÄ , bet ne tiesiogiai tÄ palikimÄ sudarantis turtas. Sutartyje nekalbama apie dovanojimo teisių apimtį, t.y. kad dovanojamos paveldėjimo teisės tik į antstolio į turto apyraÅ¡Ä Ä¯trauktÄ turtÄ . Å alys sutartyje nurodė, kad sandorio pasekmės Å¡alims iÅ¡aiÅ¡kintos. Notarė taip pat nurodė, kad Å¡alims buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dovanotojas perleidžia savo paveldėjimo teises į turtÄ /turtines teises, likusias po jo motinos mirties savo tėvui, taigi Å¡alys suprato arba turėjo suprasti, kad buvo padovanota paveldėjimo teisė kaip tokia, o ne palikimo turinį sudarantys konkretÅ«s daiktai.

Å ios sutarties pagrindu paveldėjimo teisės liudijimas į visÄ E. P. palikimÄ iÅ¡duotas pergyvenusiam sutuoktiniui P. P., liudijime nurodytas palikimÄ sudarantis konkretus turtas.CK 6.426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kuriÄ paveldėjimo teisių pardavėjas sutartyje neturi pareigos detalizuoti palikimÄ sudarančio turto sudėties, tačiau privalo tik garantuoti savo kaip įpėdinio statusÄ . Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi, bÅ«damas įpėdiniu, S. P. dovanojo savo paveldėjimo teises į jam priklausantį motinos palikimÄ tėvui.Paveldėjimo teisių (dovanojimo) pirkimo–pardavimo sutartimi įpėdinis perleidžia palikimÄ kaip visumÄ , t. y. perleidžia teises į jam paliktÄ turtÄ ir skolas (aktyvÄ ir pasyvÄ ).

Aptariamos rÅ«Å¡ies sutarties ypatumas yra tas, kad jos dalykas yra paveldėjimo teisė, o ne konkretus turtas ar jį sudarantys individualizuoti daiktai. Sutarties dalyko specifika lemia CK 6.426 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytÄ nuostatÄ , kad paveldėjimo teisės parduodamos (dovanojamos) nedetalizuojant palikimÄ sudarančių daiktų (Civilinė byla Nr. 3K-3-348/2011, 3K-3-297/2008).Taigi apelianto argumentai, kad sudarius paveldėto turto apyraÅ¡Ä , S. P. galėjo dovanoti tik antstolės į apyraÅ¡Ä Ä¯trauktÄ turtÄ yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes paveldėjimo teisės apima palikėjo turėtas teises į visÄ turtÄ ir skolines prievoles.

Esant nurodytoms aplinkybėms, notarė, kurios veiksmai ginčijami, pagrįstai 2016 m. rugsėjo 26 d. P. P. iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ ½ dalį palikėjos E. P. paliktos reikalavimo teisės. Kad paveldėjimo teisės dovanojimo sutartis atitiko Å¡alių valiÄ , patvirtina ir faktas, kad S. P., žinodamas, kad tėvui iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimas, nereiÅ¡kė pretenzijų, neteikė praÅ¡ymo iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ jam. Atmetamas apeliantų skundo motyvas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavimus dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo ir įpareigojimo notarę iÅ¡duoti naujus paveldėjimo liudijimus paliko nenagrinėtinus.Skundas dėl antstolio veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 6 d.), tačiau pareikÅ¡tas reikalavimas byloje panaikinti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal savo faktinį dalykÄ ir teisinį turinį turi bÅ«ti sprendžiamas ginčo teisena ir apmokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu, nes paveldėjimo teisės liudijimas yra nuosavybės teises į turtÄ patvirtinantis dokumentas.

Tai, kad tarp Å¡alių Å¡iuo atveju nėra ginčo, nereiÅ¡kia, kad Å¡alys gali pasirinkti pažeistų teisių gynimo teisenÄ .Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 5.8 straipsnio nuostatas ginčyti palikimo priėmimÄ ar iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumÄ gali asmuo, pretenduojantis į palikimÄ , tai gali bÅ«ti įpėdinis tiek pagal įstatymÄ , tiek pagal testamentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2009), o atsakovais bylose laikomi asmenys, kuriems paveldėjimo teisės liudijimai yra iÅ¡duoti.Kiti skundo argumentai, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi ir neturintys įtakos apskųsto teismo procesinio sprendimo teisėtumui, nenagrinėtini.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu, n u t a r i a :

                          RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Teisėja                    Laimutė Sankauskaitė