2021-05-19 Nr. AB-10867-3-61-3-00981-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1295-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00981-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas S. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. vasario 7 d. raštą Nr. 1SS-243-(10.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Lietuvos valstybę grąžinti 0,3100 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas) ploto pareiškėjui.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2019 m. sausio 10 d. raštu kreipėsi į Tarnybą, paaiškino, kad jo faktiškai naudojamas Žemės sklypo plotas yra mažesnis, nei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras), nes grąžinant ir atmatuojant žemę natūra jam buvo neprimatuoti 0,3100 ha. Todėl pareiškėjas prašė Tarnybos paaiškinti, ar galima grąžinti mažesnį žemės sklypo plotą ir kokia yra galima paklaida. Tarnyba Raštu informavo, kad Žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus, maksimali leistina paklaida ±0,5091 ha, o Žemės sklypo ribų ilgių ir jo ploto neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, gali būti vertinami kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai. Šie Tarnybos paaiškinimai yra nepagrįsti. Tarnyba, vilkindama procesą dėl susidariusios situacijos išsprendimo, netinkamai atliko savo pareigas.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad preliminarių matavimų metu paženklintos Žemės sklypo ribos Žemės sklypo lauko brėžinyje (abrise) Nr. 127 (toliau – ir Abrisas), nurodant Žemės sklypo ribų išsidėstymą stabilių vietovės objektų – kelių (5 ir 10 m pločio (Joniškio rajono buvusios žemės ūkio įmonės „Pergalė“ žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytas 12 m pločio)), upelio Lanka (10 m pločio), griovio (12 m pločio) atžvilgiu. Tarnybos skaičiavimais, Žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus, maksimali leistina (ribinė) paklaida yra ±0,5091 ha. Todėl, nagrinėjamu atveju, Žemės sklypo ploto skirtumas neviršija leistino matavimo tikslumo ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 21 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pareiškėjui kompensacija nepriklauso.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Šiaulių apskrities valdytojo administracijos 1996 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 18 ha Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra įregistruotas Registre. Atkuriant nuosavybės teises, Žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus. Skaistgirio apylinkės agrarinės reformos žemėtvarkininkas A. M. ir Valstybinio žemėtvarkos instituto vyresnysis inžinierius S. V., 1993 m. spalio 6 d. paženklinę žemės sklypo ribas vietovėje, surašė Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, taip pat, parengė Abrisą ir atlikę Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates grafiškai pagal paskutinę atnaujintą kartografinę medžiagą, parengė Žemės sklypo planą. Preliminarių matavimų metu paženklintos Žemės sklypo ribos Abrise pažymėtos, nurodant šio Žemės sklypo ribų išsidėstymą stabilių vietovės objektų – kelių (5 m ir 10 m pločio (Joniškio rajono buvusios žemės ūkio įmonės „Pergalė“ žemės reformos žemėtvarkos projekte nustatytas 12 m pločio)), upelio Lanka (10 m pločio), griovio (12 m pločio) atžvilgiu. Apskrities valdytojo sprendimo Nr. 47-4618 pagrindu, įrašas galioja nuo 1996 m. balandžio 17 d. Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos pagal atliktus preliminarius kadastrinius matavimus, nustatant Žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Pareiškėjas Raštu kreipėsi į Tarnybą, kuriame nurodė, jog grąžinant ir atmatuojant žemę natūra jam buvo neprimatuotas visas Žemės sklypo plotas, todėl prašė paaiškinti, ar galima grąžinti mažesnį žemės sklypo plotą ir kokia yra galima paklaida. Tarnyba skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, jog atlikus kadastrinius matavimus, maksimali Žemės sklypo ploto leistina (ribinė) paklaida yra ±0,5091 ha, o Žemės sklypo ribų ilgių ir šio žemės sklypo ploto neatitikimai, juos fiksuojant skirtingomis matavimo priemonėmis, gali būti vertinami kaip preliminarių matavimų metu dėl matavimo priemonių tikslumo atsiradę neatitikimai.

6. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintais Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintomis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatavo, kad ženklinamo Žemės sklypo riba nėra aiški, todėl atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais (nagrinėjamu atveju – Planu ir Abrisu). Įvertinęs Rašto turinį, teismas neturėjo pagrindo nesutikti, kad Žemės sklypo ploto, atlikus kadastrinius matavimus, maksimali leistina (ribinė) paklaida ±0,5091 ha. Įvertinęs bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, kad objektyvių duomenų, jog Žemės sklypo ploto dydis viršija maksimalią leistiną paklaidą arba, kad faktinės Žemės sklypo ribos neatitinka suformuotų Žemės sklypo ribų ir apie tai buvo nustatyta tvarka informuota Tarnyba, byloje nėra.

III. 7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog pareiškėjui trūksta 0,3100 ha Žemės sklypo ploto. Pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo ploto paklaida viršija 0,5091 ha Žemės sklypo ploto, nes sudaro 0,6200 ha Žemės sklypo ploto. Tai patvirtinantys dokumentai buvo pateikti teismui, todėl teismas turėjo panaikinti Raštą ir įpareigoti Lietuvos valstybę grąžinti pareiškėjui 0,6200 ha Žemės sklypo ploto. Pažymėjo, kad nuosavybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį yra neliečiama.

8. NŽT atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. NŽT, laikydamasi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino visus byloje pateiktus duomenis, išsamiai ir motyvuotai pasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kuriais buvo remtasi priimant skundžiamą Raštą, atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad pareiškėjo apeliacinio skundo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų jam keliamų reikalavimų, nes nėra pagrįstas nei faktinių aplinkybių analize, nei teisiniu reglamentavimu, jame išreikštas abstraktaus pobūdžio nesutikimas su teismo sprendimu, nenurodant išsamaus faktinio ir teisinio nesutikimo pagrindo, nepaisant to, kad pareiškėjo interesus atstovauja profesionalus teisininkas. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo įpareigoti Lietuvos valstybę grąžinti trūkstamą 0,6200 ha Žemės sklypo plotą, nors pirmosios instancijos teismo prašė įpareigoti grąžinti tik 0,3100 Žemės sklypo plotą. Vadinasi, apeliaciniame skunde keliamas naujas reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir dėl to negali būti vertinamas apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. vasario 7 d. rašto Nr. 1SS-243-(10.5) „Dėl prašymo nagrinėjimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsisakymo grąžinti pareiškėjui 0,3100 ha Žemės sklypo ploto pareiškėjui.

10. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Žemės sklypo ploto dydis viršytų maksimalią leistiną paklaidą ir kad neatitinka suformuotų Žemės sklypo ribų, netenkino pareiškėjo prašymo panaikinti Raštą ir įpareigoti Lietuvos valstybę grąžinti jam 0,3100 ha Žemės sklypo ploto. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad Žemės ploto dydis neviršija maksimalios leistinos paklaidos, nes Registre aiškiai nurodyta, jog dirbamos Žemės plotas yra 17,380 ha, o tai reiškia, kad paklaida yra 0,6200 ha Žemės sklypo ploto, kuri viršija Tarnybos nustatytą leistiną (ribinę) paklaidą (±0,5091 ha). Pareiškėjo nuomone, jam turi būti grąžintas 0,6200 ha Žemės sklypo plotas, o Raštas, kuriuo konstatuota, kad paklaida neviršija leistinos, turi būti panaikintas.

11. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

13. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalis nustato, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šiuo aspektu LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-47-968/2021). Atsižvelgiant į tai pareiškėjo apeliaciniame skunde suformuluotas naujas reikalavimas (įpareigojimas grąžinti pareiškėjui 0,6200 ha Žemės sklypo ploto), kuris nebuvo suformuluotas pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjamas.

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, priimdamas sprendimą rėmėsi Registro duomenimis, kurie patvirtina, kad pareiškėjui atkurtas 18 ha Žemės sklypo plotas. Šios teismo išvados niekaip nepaneigia apeliacinio skundo argumentas, kad 17,380 ha Žemės sklypo plotą sudaro dirbama žemė. Apeliaciniame skunde nėra jokių kitų argumentų, kurie būtų pagrindas pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas, padaryti kitas išvadas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

15. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Virginija Volskienė