f2e9990b-e28f-4fa2-9716-f9b7a67e15a8 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-966/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14169-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1.1; (S) 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.4.6; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7 Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Dianai Vorvul-Krištapaitienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, nuteistajam M.

I., jo gynėjui advokatui A. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M. I. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo M. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iÅ¡dirbti 40 (keturiasdeÅ¡imt) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintas ir priteista iš M. I. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 420,29 Eur turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. I. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 7 d. apie 19.00 val. kavinėje-bare (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), neblaiviam (nustatytas 2,27 promilių girtumas) A. U. kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smÅ«gius į galvos sritį, taip A. U. padarė minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imus ir kraujosruvas kairėje veido pusėje, virÅ¡utinio žandikaulio ir skruostikaulio skeveldrinius lūžius, kraujosruvas kairės ausies kauÅ¡elyje, abiejose juosmens pusėse, kairėje čiurnoje, kairės pusės VIII Å¡onkaulio priekinio galo lūžimÄ ir tokiu bÅ«du fiziÅ¡kai smurtaudamas nukentėjusiajam A. U. sukėlė fizinį skausmÄ , padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, konstatavo, kad nors M. I. savo kaltės, kad tyčia sužalojo nukentėjusįjį, nepripažino, teigė, kad savo veiksmais tik gynėsi nuo agresyvaus puolimo, iÅ¡ byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų nėra pagrindo spręsti, kad gynyba buvo adekvati situacijos pavojingumui. Nors nukentėjusysis pirmas pradėjo konfliktuoti, buvo agresyviai nusiteikęs kaltinamojo atžvilgiu ir jam sudavė, kėsinimasis nebuvo tiek pavojingas ir realus, kad sudarytų pagrindÄ bÅ«tinajai ginčiai.

M. I., suduodamas smÅ«gius stipriai apsvaigusiam nukentėjusiajam į veido sritį, dėl ko Å¡is kelis kartus nukrito ant žemės, suvokė pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir, nors nesiekė sužaloti nukentėjusįjį, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti. Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai yra pakankami pripažinti, kad M. I. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, jo padarytas nusikaltimas kvalifikuotas teisingai.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. I. praÅ¡o: byloje atlikti įrodymų tyrimÄ ; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, M. I. veiksmuose esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms; priimti motyvuotÄ nutartį praneÅ¡ti prokurorui dėl A. U. galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje; apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. 3.1.

Skunde nurodoma, kad nuosprendyje nors ir pateikta bÅ«tinosios ginties sÄ lygų analizė, tačiau teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, nevisapusiÅ¡kai įvertino byloje surinktus įrodymus ir, pažeisdamas BPK 305 straipsnio nuostatas, nepagrįstai įvertino, kad M. I. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje, nors turėjo bylÄ nutraukti. Å i baudžiamoji byla dar ikiteisminio tyrimo metu buvo nutraukta esant baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei – bÅ«tinajai ginčiai.

Nuteistasis kaltės niekada nepripažino, kadangi, esant pavojui, gynėsi nuo A. U. agresyvių veiksmų. Nukentėjusysis A. U. įvykio aplinkybių neatsiminė, tačiau pripažino, kad bÅ«tent jis sukėlė konfliktÄ bÅ«damas agresyvus ir stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Civilinio ieÅ¡kinio jis nereiÅ¡kė, kadangi, kaip pats nurodė, jaučia kaltę. Teismas nuosprendyje taip pat patvirtino, kad nukentėjusiojo elgesys įvykio metu buvo agresyvus ir konfliktiÅ¡kas. Nuteistasis negalėjo toleruoti fizinio smurto ir dėl to, kad buvo parduotuvės-kavinės savininkas, todėl visiÅ¡kai normalu, jog įsikiÅ¡o į kitų asmenų konfliktÄ , siekdamas iÅ¡skirti konfliktuojančius asmenis ir nuraminti agresyviai besielgusį A.

U.. Teismas Å¡iuo atveju nepakankamai objektyviai įvertino A. U. neadekvatų elgesį bei buvusiÄ pavojingÄ situacijÄ dar ir dėl to, kad M. I. pradėjo aktyviais veiksmais gintis nuo jo sveikatai sukelto pavojaus. M. I. gynė kitus asmenis, savo nuosavybę ir pats gynėsi nuo A. U. pradėto fizinio smurto. Kėsinimasis buvo pradėtas ir buvo realus (tai patvirtina vaizdo įraÅ¡as), akivaizdus bei pavojingas, pavojingi sveikatai ir turtui A. U. veiksmai tęsėsi pakankamai ilgÄ laikÄ , kol nuteistasis, panaudodamas gynybinius veiksmus, sustabdė A.

U. agresijÄ . Nukentėjusiojo konfliktiÅ¡kumÄ patvirtino ir liudytoja apklausta jo sutuoktinė. Aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, nurodė ir liudytoja L. B., V. S., D. K.. Pats nukentėjusysis nepaneigė nei nuteistojo, nei kitų liudytojų nurodytų aplinkybių, todėl jo parodymai, kad įvykio neatsimena, turėjo bÅ«ti vertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Teismas Å¡iuo atveju nesvarstydamas bÅ«tinosios gintie sÄ lygų, neužtikrino nuteistojo teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį.

A. U. galimai nusikalstamas elgesys nebuvo įvertintas, nors tai turėjo bÅ«ti padaryta. Teismas, nepranešęs prokurorui apie tai, kad A. U. galimai padarė BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , priėmė nepagrįstÄ nuosprendį. 3.2. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas visiÅ¡kai nevertino specialisto iÅ¡vados dėl M. I. padarytų sužalojimų, sužalojimų mechanizmas vaizdo įraÅ¡e, kuriuo rėmėsi teismas, nėra užfiksuotas, o tai reiÅ¡kia, kad teismas, bÅ«tinosios ginties sÄ lygas vertindamas tik vaizdo įraÅ¡o kontekste, priėmė skubotÄ ir formaliÄ iÅ¡vadÄ , kad M.

I. padarė nusikalstamÄ veikÄ . BÅ«tent kompetentingo specialisto konstatuoti nuteistajam padaryti sužalojimai bei liudytojų parodymai parodo, kad M. I., saugodamas savo sveikatÄ ir turtÄ , kitų asmenų sveikatÄ , veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Atkreipiamas dėmesys, kad vaizdo įraÅ¡e net nėra fiksuoti sužalojimai, kurie nukentėjusiajam nustatyti specialistų iÅ¡vadose. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis konfliktavo ne tik su apeliantu, kad nukentėjusysis ne kartÄ buvo nugriuvęs dėl savo neblaivumo, kyla abejonių dėl apelianto atliktų veiksmų ir nukentėjusiajam kilusių padarinių priežastingumo.

Teismas netinkamai įvertino visus A. U. veiksmus ir tai turėjo įtakos vertinant besiginančiojo apelianto veiksmus. 3.3. Skunde taip pat teigiama, kad nors nukentėjusiajam A. U. padaryti sužalojimai buvo sunkesni ir kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad M. I. sužalojimai taip pat buvo nustatyti. Tiek nukentėjusiajam, tiek apeliantui sužalojimai fiksuoti toje pačioje galvos srityje. Vertinant neginčijamai nustatytÄ aplinkybę, kad pirmas smurtinius veiksmus į galvos sritį atliko nukentėjusysis A.

U. ir viso konflikto metu jis buvo vienintelis konflikto iniciatorius, apelianto veiksmai reaguojant į ne tik gresiantį pavojų, tačiau ir realiai sukeltas pasekmes, buvo adekvati gynyba, siekiant panaudoti aktyviÄ jÄ bÅ«tinÄ jÄ gintį sustabdyti smurtautojÄ . Vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad dėl greitos reakcijos apeliantas, iÅ¡vengdamas kelių pavojingų nukentėjusiojo smÅ«gių į galvos sritį, iÅ¡vengė dar sunkesnių padarinių. Teismas nuosprendyje pateikė formalų bÅ«tinosios ginties sÄ lygų vertinimÄ deklaratyviai aiÅ¡kindamas tik BK 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, nors svarbesnė ir galbÅ«t aktualesnė yra BK 28 straipsnio 1 dalis, kuri nuosprendyje akivaizdžiai ignoruojama.

Vertinant ne tik vaizdo įraÅ¡Ä , kÄ klaidingai padarė teismas, tačiau kompleksiÅ¡kai ir sistemiÅ¡kai vertinant visų liudytojų parodymus, yra matomas apelianto veiksmų nuoseklumas naudojant adekvačiÄ bÅ«tinÄ jÄ gintį. Teismas net nesigilino, kad nebuvo laiko, kada apeliantas galėjo iÅ¡kviesti policijÄ ar apsaugÄ . Apeliantas buvo priverstas pats įtikinėti gražiuoju iÅ¡eiti nukentėjusįjį ir nuolatos sekti jo veiksmus. Nepaisant nuosprendyje ignoruojamos besiginančiojo teisės pačiam nuspręsti, kaip gintis nuo pavojingų smurtinių veiksmų, nebuvo paneigti ir apelianto teiginiai, kad jis taip gynėsi, nes kitos iÅ¡eities nebuvo.

Teismas visiÅ¡kai nevertino apelianto bÅ«senos, kuriÄ buvo bÅ«tina įvertinti tuo metu, kai nukentėjusysis atliko pavojingus veiksmus prieÅ¡ patį M. I.. Tokio vertinimo bÅ«tinybę sÄ lygoja ir BK 28 straipsnio 3 dalis. Nuosprendyje dėl Å¡ios sÄ lygos buvimo nėra nei vieno argumento. Nors BK 28 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas galimas tik kai asmuo nužudomas ar sunkiai sutrikdoma sveikata, apeliantas kelia Å¡ios nuostatos konstitucingumo klausimÄ . Apelianto įsitikinimu, situacija, kai BK nuostata jo atžvilgiu galėtų bÅ«ti taikoma ir teismai vertintų jo didelį sumiÅ¡imÄ ar iÅ¡gÄ stį vieninteliu atveju – jei A.

U. bÅ«tų nužudytas ar bÅ«tų sunkiai sutrikdyta jo sveikata, o ne kaip Å¡iuo atveju padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas – pažeidžia apelianto teisę į teisingÄ Å¡ios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir yra nelogiÅ¡ka. Teismas, nesikreipdamas į Konstitucinį TeismÄ dėl Å¡ios nuostatos konstitucingumo ir priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o kartu ir netinkamai aiÅ¡kino BK 28 straipsnio nuostatas, jas vertindamas tik fragmentiÅ¡kai bei neatskleisdamas bÅ«tinosios ginties turinio ir prasmės. Liudytojų parodymus teismas vertino tendencingai, apelianto paaiÅ¡kinimų apie jo psichologinę bÅ«senÄ iÅ¡ viso nevertino ir turėjo iÅ¡ankstinę nuostatÄ , kad M.

I. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje. 3.4. Apelianto nuomone, teismas prieÅ¡taringas iÅ¡vadas padarė ir atskleisdamas jo tyčios turinį. Teismas nepagrįstai agresyviai besielgusio A. U. neblaivumÄ vertino iÅ¡imtinai neigiamai apelianto atžvilgiu. LogiÅ¡ka, kad nuo alkoholio apsvaigęs ir agresyviai besielgiantis asmuo yra neprognozuojamas. Nukentėjusysis Å¡iuo atveju net nebuvo nuteistas dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo apeliantui pagal BK 140 straipsnį ar dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį.

Nuosprendyje aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, vertinama apelianto nenaudai. Toks selektyvus byloje nustatytų aplinkybių vertinimas yra nepagrįstas ir rodo, kad nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas, o baudžiamoji byla nutraukta. PrieÅ¡ingai, negu nurodyta nuosprendyje, apeliantas veikė ne netiesiogine tyčia, o esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms bei esant dideliam sumiÅ¡imui ir iÅ¡gÄ sčiui. Be to, teismas net nevertino, jog iÅ¡ liudytojų parodymų seka, kad iki įvykio dienos tiek nukentėjusysis, tiek apeliantas buvo pažįstami, neturėjo jokių piktumų, santykiai buvo geri.

Tai dar kartÄ rodo, kad apeliantas neturėjo jokios iÅ¡ankstinės tyčios atlikti neteisėtus veiksmus prieÅ¡ A. U., o bÅ«damas sumišęs tik gynėsi nuo nukentėjusiojo. Be to, nuosprendyje net nėra pasisakoma dėl BK 28 straipsnio 4 dalies. Teismo nuosprendis, vertinant ir atskleidžiant tyčios turinį, yra akivaizdžiai prieÅ¡taringas. Nors teismas pripažino, kad apelianto veiksmuose yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys, tačiau nebuvo tinkamai įvertinta paties apelianto psichologinė bÅ«sena, kai jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas bei kelis kartus nukentėjusiajam nepavyko sukelti sužalojimų apeliantui dėl jo paties geros reakcijos. 3.5.

Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo atmetė apelianto praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ A. S., taip pažeisdamas BPK 242 straipsnio nuostatas, apelianto teisę gintis bei rungtyniÅ¡kumo principÄ . Å is liudytojas matė įvykį, gali nurodyti svarbias aplinkybes, todėl turi bÅ«ti apklaustas apeliacinėje instancijoje. Nuosprendyje liko neįvertintas A. U. elgesys, nors akivaizdu, kad jo veiksmuose galimai yra vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo požymiai. Nuosprendyje ignoruoti ir kiti asmenys, kurie nukentėjo nuo A.

U. įvykio metu, t. y. V. S., D. K.. Dėl Å¡ių aplinkybių byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ .

4. Apeliacinėje instancijoje patenkinus nuteistojo M. I. praÅ¡ymÄ ir atlikus įrodymų tyrimÄ , teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. S., kuris parodė, kad: 4.1. M. I. ir A. U. jam yra pažįstami asmenys, pykčių su jais neturi. Kadangi įvykio metu buvo prie baro, iÅ¡ dalies matė konfliktÄ . Jo (liudytojo) manymu, A. U. iÅ¡gėręs tapo konfliktiÅ¡ku žmogumi. A. U. pradėjo su visais konfliktuoti. Tų asmenų, su kuriais konfliktavo, dabar įvardinti jau negali. Dėl ko kilo konfliktas, jis (liudytojas) nežino, viso incidento nematė.

BÅ«nant prie kasininkės, visa baro patalpa nesimatė. Tuo metu girdėjo garsus, Å¡Å«ksnius, kažkas kažkÄ aiÅ¡kinosi. Ä® tÄ patalpÄ nebuvo nuėjęs. Tuo metu parduotuvėje buvo gal 2, 3 žmonės, tačiau jis nematė, su kuriuo A. U. konfliktavo. Konfliktavimas buvo kaip apsižodžiavimas. IÅ¡ kur atėjo M. I., jis (liudytojas) nežino. Kiek matė, M. I. bandė A. U. nuraminti, A. U. prieÅ¡inosi, gal ir smÅ«giavo, tačiau tiksliai to pasakyti negali, to momento nematė. Matė, kad M. I. buvo A.

U. pargriovęs ant grindų ir reikalavo, kad jis nusiramintų. M. I. bandė A. U. sutramdyti ir iÅ¡praÅ¡yti iÅ¡ parduotuvės. Nuraminti bandė žodžiais. A. U. M. I. pradėjo „siuntinėti“ visokiais žodžiais, prasidėjo įžeidinėjimai. SmÅ«gių sudavimo nematė, matė tik tÄ pradinį veiksmÄ , toliau į tai nekreipė dėmesio. Manė, kad iÅ¡siaiÅ¡kins patys arba apsaugÄ iÅ¡kvies. Ar kas kvietė apsaugÄ , nežino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nieko nematė, dėl ko kilo konfliktas, nežino, nes įvykio metu buvo pavartojęs alkoholio, nenorėjo „tampytis“ po teismus.

To įvykio metu matė tik vienÄ moterį – pardavėjÄ . M. I. konflikto su A. U. galėjo iÅ¡vengti, jeigu A. U. bÅ«tų paklausęs M. I. praÅ¡ymo nustoti triukÅ¡mauti ir iÅ¡eiti iÅ¡ parduotuvės. Tada jokio konflikto nebÅ«tų buvę. M. I. bandė iÅ¡praÅ¡yti A. U., tačiau lyg A. U. puolė M. I.. Lyg matė ar tai su ranka, ar su koja atliko kažkokį veiksmÄ . M. I. tuo metu gynėsi. Nežino, ar nukentėjusysis pats nugriuvo, ar buvo pargriautas, to pasakyti negali. Kai nugriuvo, M. I. bandė A.

U. laikyti ir prašė jį nusiraminti. M. I. policijos negalėjo iškviesti, nes buvo užpultas A. U.. M. I. padorus žmogus, o A. U. yra konfliktiškas, ypač kai būna neblaivus. Apie tai, kad A. U. yra konfliktiškas, sprendžia iš nuogirdų (3 t. b. l. 103, 104).

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tam praÅ¡ymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti, M. I. veiksmuose esant bÅ«tinosios ginties sÄ lygoms. Prokurorė prašė nuteistojo skundÄ atmesti, kaip nepagrįstÄ . Nuteistojo M. I. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, kartu patikrindamas, ar nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Aptartos BPK normos turinys suponuoja, kad apeliacinio nagrinėjimo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas.

Ar nebuvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, apeliacinės instancijos teismas patikrina nepriklausomai nuo to, ar dėl jų pasisakoma skunde. Vertinamu atveju M. I. apeliaciniame skunde keliamas BK 28 straipsnio taikymo klausimas, nurodomi argumentai, apelianto manymu patvirtinantys, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bÅ«tinosios ginties situacijos, byloje surinktus įrodymus įvertino neteisingai, dėl to nepagrįstai apeliantÄ pripažino kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, nors baudžiamÄ jÄ bylÄ turėjo nutraukti.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir bÅ«tinosios ginties situacijÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, atlikusi įrodymų tyrimÄ apeliacinėje instancijoje, aplinkybių, teikiančių pagrindÄ nuosprendį panaikinti ir baudžiamÄ jÄ bylÄ M. I. nutraukti, esant BK 28 straipsnyje numatytai jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiai aplinkybei, nenustatė.

7. Duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo bendrosios nuostatos reglamentuotos BPK 20 straipsnyje. Pagal šį straipsnį baudžiamajame procese įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Ä®rodymų vertinimas įstatymo leidėjo yra siejamas su teismo (teisėjo) vidiniu įsitikinimu, pagrįstu iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu bei sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

Tinkamam įrodymų vertinimo procesui itin svarbu byloje esančius duomenis vertinti ne tik atskirai, bet ir jų visumÄ , sujungiant visus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingus faktus į loginę visumÄ , nes tik taip galima konstatuoti vienareikÅ¡mes, tikslias ir logiÅ¡kas iÅ¡vadas dėl asmens kaltumo/nekaltumo jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme. BPK 305 straipsnio nuostatos suponuoja, kad įrodymai turi bÅ«ti ne tik iÅ¡dėstyti, bet turi bÅ«ti atlikta jų analizė, tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi bÅ«ti įvertinti sistemiÅ¡kai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kuriais grindžia savo iÅ¡vadas pripažindamas tam tikras aplinkybes įrodytomis ar neįrodytomis.

Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų dėl įrodymų vertinimo ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

8. BÅ«tinoji gintis, kaip baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 28 straipsnyje. Pagal Å¡io straipsnio 1 dalį asmuo turi teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį ir Å¡iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Vadovaujantis BK 28 straipsnio 2 dalimi asmuo neatsako pagal šį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėjo ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus bÅ«tinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi bÅ«ti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sÄ lygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi: kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-788/2021, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-303/2017 ir kt.).

9. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo konstatuoti, jog M. I. veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje, įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų nepažeidė, baudžiamÄ jį įstatymÄ M. I. pritaikė teisingai. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kiai ir motyvuotai pasisakė dėl visų byloje iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo, prieÅ¡ingai, negu nurodoma skunde, apelianto smurtinio pobÅ«džio veiksmus įvertino ir nukentėjusiojo atliktų smurtinių veiksmų, jo dalyvavimo konflikte kontekste, ir M. I. paaiÅ¡kinimus, kad jo gynyba buvo adekvati situacijos pavojingumui, motyvuotai atmetė. Byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus BK 28 straipsnio taikymo kontekste vertinti kitaip, negu pirmosios instancijos teismas, ir daryti kitokias, negu skundžiamame nuosprendyje, iÅ¡vadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

10. Kaip nurodyta Å¡ios nutarties 8 punkte, BK 28 straipsnio taikymui bÅ«tina nustatyti, kad kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus, o gynyba turi atitikti kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ . Nors skunde teigiama, kad įvertinus nukentėjusiojo A. U. pakankamai ilgÄ laikÄ trukusį agresyvų ir pavojingÄ elgesį, kuris prasidėjo dar iki nuteistojo atėjimo į kavinę-barÄ , fizinio smurto panaudojimÄ prieÅ¡ nuteistÄ jį, panaudotos gynybos priemonės buvo adekvačios, gynyba atitiko kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , tokį nuteistojo pateikiamÄ situacijos vertinimÄ byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įvertinti, įrodymai paneigia.

IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o, kurio turinys iÅ¡samiai apraÅ¡ytas skundžiamame nuosprendyje, matyti, kad nuteistasis, net ir po to, kai nukentėjusysis, nuteistojo tempiamas už rankos, nugriuvo ant grindų, Å¡iam suduoda ne vienÄ smÅ«gį į galvos, veido sritį – smÅ«giuoja gulinčiojo kryptimi, tačiau iÅ¡ įraÅ¡o nesimato, ar pataiko, taip pat suduoda ne mažiau 3 smÅ«gių bandančiam atsistoti nukentėjusiajam. Nukentėjusiajam atsistojus nuteistasis stumteli šį į nugarÄ , toliau tęsiantis žodiniam konfliktui ir nukentėjusiajam bandant suduoti smÅ«gį M.

I., M. I. vėl pradeda smÅ«giuoti nukentėjusiajam, bando suduoti jau net ir krentančiam bei jau nukritusiam nukentėjusiajam ir savo veiksmus nutraukia tik dėl to, kad nukentėjusiojo sutuoktinė liudytoja S. U. (G.) nuteistÄ jį atitraukia. Po Å¡ių smÅ«gių nukentėjusiajam atsistojus, toliau vyksta aiÅ¡kinimasis žodžiu, nukentėjusysis juda link išėjimo, tačiau nuteistasis, kažkÄ aiÅ¡kindamas nukentėjusiajam, vis užstoja jam praėjimÄ ir, nukentėjusiajam stumiant nuteistÄ jį, nuteistasis vėl suduoda A.

U. į veido sritį, nukentėjusysis nugriÅ«na ant Å¡aldytuvo ir kurį laikÄ guli ant žemės nejudėdamas, o nuteistasis gulinčiam nukentėjusiajam dar kartÄ suduoda, šį kartÄ jau delnu, gulinčiajam į galvos sritį. Užfiksuoti nuteistojo veiksmai neabejotinai paneigia jo pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiojo jis nebuvo pargriovęs ir jam nesmÅ«giavo, kad trijų smÅ«gių į galvos sritį nebuvo, gal tik tuo metu, kai nukentėjusysis puldavo, galėjo mosikuoti ir pataikyti nuketėjusiajam.

Tuo pačiu Å¡is vaizdo įraÅ¡as patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo reakcija į nukentėjusiojo veiksmus, nors ir pavojingus, nebuvo adekvati jų pavojingumui. Nors apeliantas skunde tvirtina, kad tuo metu jis neturėjo kitos iÅ¡eities, neturėjo galimybės kviesti pagalbÄ (policijÄ , apsaugos darbuotojus), iÅ¡ vaizdo įraÅ¡e užfiksuotų aplinkybių matyti, kad tokiÄ galimybę M. I. vis tik turėjo – po nuteistojo suduotų smÅ«gių nukentėjusysis ne kartÄ buvo nugriuvęs, jam atsistojus, nuteistasis ir toliau tęsė aiÅ¡kinimÄ si žodžiu, nors jau pirmÄ kartÄ A.

U. nugriuvus, turėjo galimybę netrukdomai iÅ¡kviesti policijÄ ar apsaugÄ . Vertinant, ar nuteistojo veiksmai Å¡ioje situacijoje buvo adekvati reakcija į nukentėjusiojo iÅ¡provokuotÄ konfliktÄ , svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad nors įvykio metu nukentėjusysis buvo stipriai apgirtęs (nustatytas 2,27 promilės neblaivumas), stiprų apsvaigimÄ patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad nukentėjusiojo judesiai buvo nekoordinuoti, pusiausvyra sutrikusi, tačiau iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o taip pat matyti, kad nuteistasis nebuvo nuolatos nepertraukiamai puolamas nukentėjusiojo, dėl ko jam bÅ«tų reikėję nepertraukiamai gintis (atsistojęs nukentėjusysis iÅ¡ karto nepuola, jo rankos nuleistos, kurį laikÄ vyksta aiÅ¡kinimasis žodžiu).

Pats nuteistasis įvykio metu buvo blaivus, ir nors skunde nurodo, kad jo pasirinktÄ elgesio nukentėjusiojo atžvilgiu variantÄ nulėmė jo didelis sumiÅ¡imas ir iÅ¡gÄ stis, tačiau byloje pateiktas vaizdo įraÅ¡as to nepavirtina, prieÅ¡ingai, iÅ¡ įraÅ¡o matyti, kad jis turėjo galimybę objektyviai vertinti nuteistojo elgesį, jo veiksmų pavojingumÄ ir adekvačiai į juos reaguoti. Apeliaciniame skunde pagalbos nekvietimas teisinamas BK 28 straipsnio 1 dalimi, numatančia teisės į bÅ«tinÄ jÄ gintį įgyvendinimÄ nepriklausomai nuo to, ar buvo galima kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad BK 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį negali bÅ«ti aiÅ¡kinama atsietai nuo Å¡ios teisės įgyvendinimo teisėtumo sÄ lygų, nurodytų BK 28 straipsnio 2 dalyje. Vertinamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo veiksmai nors ir buvo gynybiniai, buvo reakcija į netinkamÄ nukentėjusiojo elgesį, tačiau jie vis tik neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo, t. y. vienos iÅ¡ BK 28 straipsnio 2 dalyje numatyto bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygų ir apeliacinio skundo argumentai Å¡ios iÅ¡vados niekaip nepaneigia.

11. Skunde nemažai dėmesio skiriama konfliktinei situacijai iki to momento, kuris yra fiksuotas vaizdo įraÅ¡e, teigiama, kad Å¡ias aplinkybes pirmosios instancijos teismas ignoravo ir jų bÅ«tinosios ginties kontekste nevertino. Visų pirma pažymėtina, kad Å¡ioje byloje ginčo dėl to, kad konfliktÄ dar iki nuteistajam ateinant į kavinę-barÄ pradėjo bÅ«tent A. U., kad jis agresyviai elgėsi, naudojo fizini smurtÄ , nėra. Pats nukentėjusysis nors ir nurodė, kad konflikto aplinkybių su M. I. dėl girtumo neprisimena, atsimena tik žodinį konfliktÄ su D.

K., aplinkybės dėl konflikto pradžios patikimai nustatytos liudytojų S. U. (G.), L. B., V. S., D. K. parodymais (2 t. b. l. 188–190, 3 t. b. l. 5, 6). Å ie liudytojai, duodami parodymus teisme, patvirtino, kad A. U. kabinėjosi prie V. S. ir D. K. (keikė necenzÅ«riniais žodžiais, mėtė į V. S. keptÄ duonÄ , sudavė jam, pylė D. K. į veidÄ (į akis) degtinę, pastÅ«mė D. K. nuo laiptų). Å ių liudytojų, taip pat liudytojo Vaido A. A. parodymais (3 t. b. l.

6) nustatyta, tai patvirtino ir pats nuteistasis, kad nukentėjusiajam A. U. pastÅ«mus D. K. nuo laiptų, nuteistasis M. I. į konfliktÄ Ä¯sikiÅ¡o, liepė D. S. ir A. U. iÅ¡eiti iÅ¡ kavinės-baro, tačiau nukentėjusysis neišėjo, po kurio laiko vėl pradėjo konfliktuoti, atsisakė iÅ¡eiti. Nukentėjusiajam ir toliau konfliktuojant, bandant suduoti nuteistajam M. I., Å¡is nukentėjusįjį paguldė ant žemės ir laikė, kol Å¡is apsiramino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas A.

S. jokių naujų esminių aplinkybių dėl konflikto patalpoje, kuri nefilmuojama vaizdo kameromis, taip pat nenurodė. Liudytojas patvirtino, kad girdėjo žodinį konfliktÄ , A. U. pradėjo su visais konfliktuoti, o M. I. bandė jį raminti, A. U. prieÅ¡inosi, M. I. buvo pargriovęs A. U. ant grindų, reikalavo nusiraminti. Taip pat nurodė, kad gal matė, kaip nukentėjusysis su koja ar su ranka atliko kažkokį veiksmÄ . Sutiktina, kad agresyvus asmens elgesys, fizinio smurto naudojimas neabejotinai gali sÄ lygoti atitinkamus kitų asmenų veiksmus siekiant nutraukti tokį kitiems asmenims ar turtui pavojų keliantį elgesį.

Tačiau bet kuriuo atveju tokie veiksmai (panaudotos priemonės) turi bÅ«ti adekvatÅ«s. Vertinamu atveju nuteistojo M. I. veiksmai, prieÅ¡ingai, negu tvirtinama skunde, vis tik nelaikytini adekvačia reakcija į nukentėjusiojo elgesį. Nors Å¡io konflikto metu nuteistasis iÅ¡ tikrųjų buvo sužalotas (Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvos deÅ¡inio smilkinio srityje bei deÅ¡inės plaÅ¡takos nykščio srityje), į Å¡iÄ aplinkybę, kaip ir į paties nukentėjusiojo elgesį, nuosprendyje vertinamu atveju buvo atsižvelgta.

Teismas nustatė, kad nukentėjusysis ne tik pirmas pradėjo konfliktÄ , buvo agresyviai nusiteikęs, bet ir sudavė nukentėjusiajam, tačiau Å¡ių aplinkybių pagristai nelaikė pagrindu pripažinti, kad nukentėjusysis veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje ir Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pakankamai iÅ¡samiai argumentavo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam konstatuoti sužalojimai buvo padaryti iki to momento, kai nukentėjusysis, nuteistojo M. I. tempiamas už rankos, nugriuvo nuo laiptų, po ko nuteistasis jam, bandančiam atsistoti, dar ne vienÄ kartÄ smÅ«giavo, o vėliau, kaip nurodyta Å¡ios nutarties 10 punkte, ir toliau tęsė konflikto aiÅ¡kinimÄ si, nors objektyviai turėjo galimybę konfliktÄ nutraukti ir nukentėjusįjį iÅ¡ kavinės-baro paÅ¡alinti teisėtais bÅ«dais, vertinti, kad nuteistojo atlikti veiksmai buvo adekvati reakcija į nukentėjusiojo dar iki nuteistojo M.

I. atėjimo sukeltÄ konfliktÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo.

12. Atmetami, kaip nepagrįsti, apelianto skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį pagrindė tik vaizdo įrašu, nevertindamas kitų byloje surinktų įrodymų. Teisiamųjų posėdžių protokolai ir skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad visi byloje surinkti įrodymai buvo ištirti ir patikrinti, nuosprendyje išsamiai aprašyti ir įvertinti. Teismas nuosprendyje pasisakė tiek dėl liudytojų, tiek dėl nuteistojo parodymų, dėl jų vertinimo išdėstė motyvuotas išvadas.

Vien tai, kad liudytojų ir nuteistojo parodymus, pačiÄ Ä¯vykio situacijÄ pirmosios instancijos teismas vertino kitaip, negu apeliantas, savaime neįrodo vertinimo neteisingumo ar įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių BPK normų pažeidimo. Pats nuteistasis, nors ir teigdamas, kad teismas liudytojų parodymus vertino tendencingai, kuo Å¡is tendencingumas pasireiÅ¡kė, nenurodė. Å ioje byloje liudytojų parodymai, nenustačius juose esminių prieÅ¡taravimų ar neatitikimo kitiems bylos įrodymams, pagrįstai buvo pripažinti įrodymu ir Å¡iais parodymais teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, pagrįstai vadovavosi.

Kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ tikrųjų vienu iÅ¡ pagrindinių įrodymų pripažino vaizdo įraÅ¡Ä pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bÅ«tent Å¡iame vaizdo įraÅ¡e ir yra objektyviai bei aiÅ¡kiai užfiksuotos visos esminės Å¡iai bylai aplinkybės. MinėtÄ vaizdo įraÅ¡Ä pirmosios instancijos teismas vertino ne atsietai, o kartu su kitais įrodymais (liudytojų, nuteistojo parodymais), taigi įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių baudžiamojo proceso normų nepažeidė ir savo iÅ¡vadas pagrindė ne atskirais įrodymais, o jų visuma, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje.

13. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstus, apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų apie tyčios turinį prieÅ¡taringumo. Apeliantas akcentuoja, kad jis tyčios atlikti neteisėtus veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį neturėjo, jo veiksmai buvo sÄ lygoti neblaivaus nukentėjusiojo agresyvaus ir pavojingo elgesio, nuteistasis, bÅ«damas sumišęs, tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis. Dėl skundo argumentų, susijusių su bÅ«tinosios ginties sÄ lygų vertinimu, jau pasisakyta Å¡ios nutarties 10, 11 punktuose, todėl motyvai dar kartÄ nekartojami.

Dėl siekio sužaloti nukentėjusįjį pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir nebuvo konstatuota, kad M. I. tokį tikslÄ turėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismas, įvertinęs nuteistojo atliktų veiksmų pobÅ«dį, trukmę, intensyvumÄ , nukentėjusiajam padarytų sužalojimų lokalizacijÄ , paties nukentėjusiojo neadekvatų elgesį, pagrįstai sprendė, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė netiesiogine tyčia – suduodamas smÅ«gius į veido (galvos) sritį nukentėjusiajam, suvokė savo veiksmų pavojingÄ pobÅ«dį ir, nors sužaloti nukentėjusįjį nesiekė, sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Jokių prieÅ¡taravimų Å¡ioje iÅ¡vadoje dėl katės formos teisėjų kolegija neįžvelgia. Tai, kad provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys buvo pripažintas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, iÅ¡vados dėl netiesioginės tyčios niekaip nepaneigia. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčijamos ir nėra paneigtos aplinkybės, kad bÅ«tent nukentėjusysis sukėlė konfliktÄ , elgėsi agresyviai, sudavė nuteistajam, net ir po nuteistojo pirmÄ kartÄ suduotų smÅ«gių iÅ¡ kavinės-baro patalpų nepasiÅ¡alino, toliau tęsė konfliktÄ , o nuteistojo veiksmai buvo reakcija į nukentėjusiojo elgesį.

Tačiau ši gynybinė reakcija, priešingai apelianto įsitikinimui, nebuvo adekvati kėsinimosi pobūdžiui ir pavojingumui. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nukentėjusiojo elgesys buvo teisingai įvertintas tiek būtinosios ginties kontekste, tiek nustatant M. I. tyčios turinį, todėl su tuo susijusias aplinkybes vertinti kitaip apygardos teismas neturi pagrindo.

14. Apeliantas skunde kelia abejones ir dėl priežastinio ryšio tarp jo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiajam A. U. nustatytų sužalojimų, dėl kurių jam konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai nustatyti ir sveikatos sutrikdymo mastas įvertintas 2019 m. balandžio 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) A.

U. nustatyti minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairėje veido pusėje. Viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio skeveldriniai lūžiai, kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, abiejuose juosmens pusėse, kairėje čiurnoje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, mažiausiai trimis smūgiais, tiek kumščiu, tiek spiriant, tiek nuo tiesioginių smūgių, tiek griūnant ir vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat duota išvada, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (1 t. b. l. 95).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinus papildomai gautÄ medicininę dokumentacijÄ , be pirmoje specialisto iÅ¡vadoje nustatytų sužalojimų, nukentėjusiajam nustatytas kairės pusės VIII Å¡onkaulio priekinio galo lūžis, sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas tiek nuo tiesioginių smÅ«gių, tiek griÅ«nant, visi nustatyti sužalojimai padaryti ne mažiau keturiais smÅ«giais (poveikiais), tačiau sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 101).

Ä®vertinus specialisto pateiktas iÅ¡vadas dėl padarytų sužalojimų pobÅ«džio, lokalizacijos, galimo sužalojimo mechanizmo kartu su vaizdo įraÅ¡e užfiksuotomis aplinkybėmis, liudytojų parodymais, jokių abejonių dėl to, kad tarp nuteistojo M. I. veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, nekyla. TokiÄ iÅ¡vadÄ nuosprendyje pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Nors nuteistasis M. I. nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme teigė, kad trijų smÅ«gių į galvos sritį tikrai nebuvo, sudavė, bet mažiau kartų, sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiajam pačiam griÅ«nant tuo metu, kai bandydavo suduoti smÅ«gius nuteistajam, vaizdo įraÅ¡as, taip pat jį atitinkantys liudytojos S. U. (G.) parodymai, kad M.

I. kumščiu į galvos sritį (kairį skruostÄ ) suduoto smÅ«gio A. U. nukrito ant žemės, smÅ«giai buvo suduodami ir vėliau, Å¡iÄ versijÄ akivaizdžiai paneigia. Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos įrodymais patikimai nustatytas faktines aplinkybes, kad A. U. smÅ«gius į veido sritį sudavė M. I., dėl suduotų smÅ«gių nukentėjusysis ne kartÄ griuvo, griÅ«damas juosmeniu trenkėsi į ledų Å¡aldytuvÄ , dėl priežastinio ryÅ¡io tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių padarė teisingÄ ir byloje iÅ¡tirtiems įrodymams neprieÅ¡taraujančiÄ iÅ¡vadÄ .

15. Skunde keliamas BK 28 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo klausimas, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas į Å¡iÄ normÄ , spręsdamas bausmės skyrimo klausimÄ , neatsižvelgė. BK 28 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bÅ«tinosios ginties ribas peržengęs asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , tačiau bausmė jam gali bÅ«ti Å¡velninama remiantis Å¡io kodekso 62 straipsniu. Pagal BK 28 straipsnio 3 dalį bÅ«tinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiÅ¡kiai neatitiko kėsinimosi pobÅ«džio ir pavojingumo.

Tokios aplinkybės, suponuojančios BK 28 straipsnio 4 dalies taikymo galimybę, Å¡ioje byloje nenustatytos, todėl spręsti klausimÄ dėl bausmės nuteistajam Å¡velninimo pagal BK 62 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo. Å ių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad nuteistasis skunde kėlė ir BK 28 straipsnio 3 dalies konstitucingumo klausimÄ , Å¡is klausimas buvo keliamas ir nuteistojo gynėjo 2021 m. sausio 20 d. praÅ¡yme atlikti įrodymų tyrimÄ , tačiau praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ atskirai iÅ¡spręstas 2021 m. kovo 3 d. protokoline nutartimi ir motyvuotai atmestas (3 t. b. l. 104).

16. Å ios bylos kontekste pažymėtina, kad nors apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja pagal apeliacinio skundo ribas, Europos Žmogaus Teisių Teismas Å¡iuo aspektu ne kartÄ yra pažymėjęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ skundo argumentÄ , o atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimÄ byloje Van de Hurk v.

Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje H. v. Finland). Tokios pozicijos iÅ¡ esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo praktikoje nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (nutartyje) iÅ¡dėstytos motyvuotos iÅ¡vados dėl apeliacinio skundo esmės neturi bÅ«ti suprantamos kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ , bet turi bÅ«ti atsakyta į apeliacinio skundo praÅ¡ymus ar esminius argumentus. Nuteistojo apeliaciniame skunde naujos aplinkybės, faktai ar duomenys, kurie nebuvo žinomi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir liko Å¡io teismo neiÅ¡tirti ir neįvertinti, nėra nurodyti.

Skundas iÅ¡ esmės yra paremtas apelianto subjektyviu įsitikinimu, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus, faktinę konflikto situacijÄ vertino neteisingai, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, įrodymų vertinimo klaidų ar kitų esminių BPK pažeidimų nenustatė. Teisėjų kolegija, sutikdama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. I. kaltės ir jų iÅ¡ naujo nekartoja.

17. Atsižvelgiant į aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumÄ konstatuojama, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai vertinant įrodymus nebuvo padaryti, teismas teisingai nustatė M. I. veiksmuose visus, tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir pagrįstai jį pripažino kaltu dėl Å¡io nusikaltimo padarymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas BK 28 straipsnio taikymui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad nuteistojo M. I. panaudotas gynybos priemones vertinti kaip atitinkančias kėsinimosi pobÅ«dį ir pavojingumÄ , taigi ir baudžiamÄ jÄ bylÄ BK 28 straipsnio pagrindu nutraukti, nėra pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų iÅ¡vadų dėl M. I. kaltės nepaneigia, nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

18. Nuteistojo M. I. apeliaciniame skunde, taip pat ir 2021 m. sausio 20 d. nuteistojo gynėjo advokato A. A. praÅ¡yme nurodomi argumentai dėl A. U. veiksmų, kaip galimai atitinkančių BK 284 straipsnio sudėtį, vertinimo, praÅ¡oma imtis BPK 257 straipsnyje numatytų priemonių. Vadovaujantis BPK 257 straipsnio 1 dalimi teismas, bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, kad nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti padaręs kitas asmuo, motyvuota nutartimi apie tai praneÅ¡a prokurorui. Pirmosios instancijos teismas dėl BPK 257 straipsnio taikymo, nukentėjusiojo A.

U. veiksmų galimo atitikimo vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo sudėčiai, nuosprendyje atskirai nepasisakė, su tuo susijusių aplinkybių nevertino. BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ . Pagal šį straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grÄ sinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Pagal Å¡ioje byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad A. U. sukeltas konfliktas įvyko kavinėje-bare (duomenys neskelbtini), kavinė-baras konflikto metu dirbo, joje, be nuteistojo M. I. ir nukentėjusiojo A. U., buvo ir kiti paÅ¡aliniai asmenys, M. I. iÅ¡ pradžių konfliktavo su klientais, po to su M. I., konflikto metu naudojo fizinį smurtÄ , dėl įvykio buvo iÅ¡kviestos specialios tarnybos, kavinės-baro veikla laikinai nutraukta. Teisėjų kolegijos nuomone, aptartos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡tirti ir įvertinti, ar nukentėjusiojo A.

U. veikoje nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, o tai galima padaryti tik sprendžiant naujo ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jei tam bÅ«tų pagrindas, klausimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, 257 straipsnio 1 dalimi. n u t a r i a: nuteistojo M. I. apeliacinį skundÄ atmesti. PraneÅ¡ti Kauno apygardos prokuratÅ«rai apie nukentėjusiojo A. U. galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis Danguolė Šiugždinytė Jurga Vasiliauskienė