f2e95f24-01c9-479c-91a0-e7b887185265 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-1076/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03517-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.6; 2.1.7.3; 2.1.7.4.1, 2.4.6.1 (S) LIETUVOS Apeliacinis teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 22 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo mišri Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei, nuteistajam V.

J., jo gynėjai advokatei Liubovei Kuprusevičienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje vaizdo konferencijos bÅ«du apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato Tomo Liutauro Petkausko apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtÄ bausmę apėmimo bÅ«du subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirta bausme (laisvės atėmimu 6 mėnesiams), galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityta V. J. pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį visiÅ¡kai atlikta bausmė.

Taip pat į paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas V. J. kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2018 m. sausio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 straipsnis). Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. J. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 19 d. 18 val. iki 2018 m. sausio 20 d. 4 val., tiksliau nenustatytu laiku, nukentėjusiojo V. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose ir sodybos kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su V.

B. metu, tyčia sudavė jam kumščiais, kojomis, kirviu ir kėde mažiausiai 18 smÅ«gių į galvÄ , kumščiais ir kojomis mažiausiai 6 smÅ«gius į nugaros deÅ¡inę pusę ir mažiausiai 2 smÅ«gius į krÅ«tinės lÄ stos apatinę dalį, grumtynių metu sužalojo du deÅ¡inės rankos pirÅ¡tus, tuo padarydamas nukentėjusiajam daugybines muÅ¡tines žaizdas galvos plaukuotoje dalyje ir veide bei masyvias tarpusavyje susiliejančias kraujosruvas galvos minkÅ¡tuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybines kraujosruvas nugaros deÅ¡inėje pusėje, Å¡onkaulių lūžius X, XI, XII kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X deÅ¡inės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpÅ¡onkauliniuose raumenyse, muÅ¡tines žaizdas deÅ¡inės plaÅ¡takos I pirÅ¡to pamato srityje bei III pirÅ¡to nugarinio pavirÅ¡iaus srityje.

Dėl patirtų daugybinių kÅ«no sužalojimų iÅ¡sivysčius trauminiam Å¡okui V. B. mirė. Taip V. J., sukeldamas V. B. dideles fizines kančias ir padarydamas daug kÅ«no sužalojimų, tyčia itin žiauriai jį nužudė. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ iÅ¡teisinti arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinį skundÄ nuteistasis grindžia Å¡iais motyvais: 2.1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendyje nustatytos 2018 m. sausio 19 d. konflikto, įvykusio tarp jo (V. J.) ir R. B., aplinkybės neatitinka tikrovės, jis toje byloje už R. B. sumuÅ¡imÄ nuteistas nepagrįstai. TÄ dienÄ vykusių iÅ¡gertuvių metu kilus žodiniam konfliktui R. B. stikline prakirto jam (V. J.) galvÄ , tuomet jis gindamasis sudavė atgal. Pavykus iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ R.

B., jis iÅ¡vyko pas netoliese gyvenantį draugÄ . Pastarojo namuose nerado, bet ten buvo jam nepažįstama moteris ir iÅ¡ matymo pažįstamas S. Å ., su kuriais jis pasikalbėjo, o po to nuvyko pas kitÄ draugÄ , kurį ryte rado negyvÄ , todėl ėjo pas kaimynus ir prašė iÅ¡kviesti policijÄ . Atvykę pareigÅ«nai sulaikė jį dėl R. B. sumuÅ¡imo, o nuvežę į areÅ¡tinę apkaltino ir V. B. nužudymu. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje jis negalėjo atsakyti į klausimus, kaip ir iÅ¡ kur atsirado kraujas, nes iki jis nuėjo miegoti, V.

B. nebuvo sužalotas. Ryte jis pats nukentėjusiojo nelietė, todėl, prieÅ¡ duodamas iÅ¡samesnius parodymus, laukė ekspertizės iÅ¡vadų. Gavus ekspertizės iÅ¡vadas, jam buvo praneÅ¡ta apie įtarimÄ pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ , nors ekspertai paneigė jam reiÅ¡kiamus kaltinimus dėl kirvio ir kėdės panaudojimo. Kraujas tose vietose, kur nurodė liudytojai, nerastas, jis rastas tik tose vietose, kur V. B. galėjo susižaloti krisdamas ant kėdės, kuri buvo priÅ¡alusi ir neaiÅ¡ku, kiek metų ten iÅ¡gulėjusi. 2.2.

Pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių tiesai byloje nustatyti, buvo šališkas. Visų pirma, teismas neapklausė S. Š. ir jo sugyventinės, kurie patvirtintų, kad jis (V. J.) buvo sužalotas dar iki nuvykstant pas V. B.. Taip pat neatsižvelgė į R. B. jau po konflikto jam (V. J.) parašytos grasinančios žinutės ir neįvertino aplinkybės, kad tinkamai nebuvo atlikta šio konflikto vietos apžiūra ir neištirtas ten buvęs kraujas, nors toks tyrimas patvirtintų jo (V.

J.) nurodytas konflikto su R. B. aplinkybes. Taip pat teismas neatsižvelgė į liudytojų parodymus apie 2018 m. sausio 19 d. vakare matytus du asmenis prie V. B. sodybos bei daugybę pėdų žymių nuo Å¡ių asmenų automobilio iki nukentėjusiojo namo, tai pat, kad Å¡ie asmenys tÄ dienÄ ieÅ¡kojo V. B. darbovietėje. Teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ Ä¯pareigoti prokurorÄ nustatyti minėtus asmenis, o neapklausus jų, taip pat S. Å . ir jo sugyventinės, teismas negalėjo priimti pagrįsto ir objektyvaus sprendimo. 2.3.

Nuteistojo teigimu, teismas nepagrįstai neapklausė ir liudytojos A. K. apie tai, kokiu bÅ«du ji įvykio dienÄ iÅ¡vijo brolį V. B., nors pagal ekspertų iÅ¡vadas sumuÅ¡imai galėjo atsirasti ir minėtai liudytojai vejant brolį iÅ¡ namų. Jis pats tų sumuÅ¡imų nepastebėjo vien dėl to, kad sužalojimų žymės galėjo atsirasti praėjus dviem valandoms nuo sumuÅ¡imo, o jis (V. J.) miegoti nuėjo apie 7 val. Taip pat sužalojimus V. B. galėjo pasidaryti pats. Įėjimas į namÄ yra žemas, reikia pasilenkti, galimai V.

B. bÅ«nant kambaryje pasidarė bloga ir jis ėjo į laukÄ . Tai rodo parvirtusi kėdė, aplinkybė, kad jis į laukÄ išėjo tik su viena Å¡lepete, ten nusirenginėjo, griuvinėjo. Jis pats į laukÄ išėjęs nebuvo. Tuo atveju, jei tarp jo (V. J.) ir V. B. bÅ«tų buvęs konfliktas, ant pastarojo bÅ«tų likę jo (V. J.) DNR pėdsakų ar kraujo. Be to, teismas iÅ¡kraipė ekspertų iÅ¡vadas, konstatuodamas, jog ekspertas nurodė, kad kraujas ant V. J. drabužių pateko muÅ¡tynių metu, nes ekspertas teigė, kad tiksliai to nustatyti negali.

3. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. J. gynėjas praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nuosprendį panaikinti ir V. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ iÅ¡teisinti arba perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinį skundÄ nuteistojo gynėjas grindžia Å¡iais argumentais: 3.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas V. J. apkaltinamÄ jį nuosprendį, nukrypo nuo Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinių teismų praktikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014).

Šioje byloje nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad V. B. nužudė V. J.. Byloje nebuvo ištirtos visos V. B. mirties aplinkybės, tyrimas atliktas neišsamiai, šališkai, neatlikti būtini tyrimo veiksmai, kurie galėjo nulemti bylos baigtį. 3.2. Pasak apelianto, nepagrįstos teismo išvados dėl įvykio vietos apžiūros metu rastu kraujo dėmių, t. y. kad besigindamas nuo V. J. puolimo, nukentėjusysis galėjo padaryti nuteistajam sužalojimus, kurie užfiksuoti specialisto išvadoje Nr. G61/2018(09), nes specialisto konstatuotus sužalojimus V.

J. patyrė dar iki susitikimo su V. B., konflikto su R. B. metu. Teismo posėdžio metu buvo praÅ¡oma apklausti liudytojus S. Å . ir jo sugyventinę, kurie gali patvirtinti matę pas V. J. sužalojimus dar iki jam susitinkant su V. B.. 3.3. Liudytojo K. M. parodymai prieÅ¡tarauja teismo iÅ¡vadai, kad kelyje tuo metu galėjo važiuoti bei jame sustoti bet kokie paÅ¡aliniai asmenys. Vertinant liudytojo K. M. parodymus, pagrįstai kyla klausimai, kokiu tikslu du asmenys sėdėjo automobilyje prie V. B. namų (kitoje kelio pusėje) tuo metu, kai pagal bylos medžiagÄ minėtame name V.

B. ir V. J. vartojo alkoholį, ko minėti asmenys automobilyje laukė pakankamai ilgÄ laikÄ . Be to, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad tÄ dienÄ V. B. darbe taip pat ieÅ¡kojo du nenustatyti asmenys. Teisiamojo posėdžio metu buvo praÅ¡oma pavesti prokurorui nustatyti Å¡iuos asmenis, bet praÅ¡ymas buvo atmestas, nors, atsižvelgiant į tai, kad V. J. nuo pat tyrimo pradžios neigė nužudęs V. B., aptartos aplinkybės yra svarbios priimant galutinį procesinį sprendimÄ . Nenustačius ir neapklausius liudytojo K.

M. nurodytų asmenų, byloje nėra galimybės priimti pagrįstÄ ir teisėtÄ procesinį sprendimÄ . Liudytojo K. M. ir nuteistojo V. J. nesieja jokie ryÅ¡iai, todėl abejoti Å¡io liudytojo parodymais nėra pagrindo. 3.4. Pažymėtina, kad bÅ«tent V. J., ryte radęs V. B., ėjo pas kaimynus ir prašė iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. J. ir jo gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo V. J. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Nuteistojo V. J. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus bei skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimÄ ir apklaususi liudytojus K. D., I. B., Vi. B., S. Å ., K. T., daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. J. kaltinime nurodytu laiku suduodamas smÅ«gius kumščiais, kojomis, kirviu ir kėde nukentėjusiajam V. B. į galvÄ ir kitas kÅ«no vietas, padarė jam kaltinime iÅ¡vardytus daugybinius kÅ«no sužalojimus, dėl kurių iÅ¡sivystė trauminis Å¡okas ir V. B. mirė, ir teisingai Å¡iuos nuteistojo veiksmus kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ kaip itin žiaurų kito žmogaus nužudymÄ . Nuteistojo V. J. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai Å¡ių teismo iÅ¡vadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ nuosprendį.

6. Šioje byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2018 m. sausio 20 d., ryte, sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme buvo rastas šioje sodyboje gyvenusio V. B., mirusio nuo stipraus kūno sumušimo, pasireiškusio daugybinėmis muštinėmis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje ir veide bei masyviomis tarpusavyje susiliejančiomis kraujosruvomis galvos minkštuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybinėmis kraujosruvomis nugaros dešinėje pusėje, šonkaulių lūžiais X, XI, XII kairės vidurinės raktikaulinės linijos projekcijoje ir IX, X dešinės mentinės linijos projekcijoje su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpšonkauliniuose raumenyse, taip pat muštinėmis žaizdomis dešinės plaštakos I piršto pamato srityje bei III piršto nugarinio paviršiaus srityje, dėl kurio išsivystė trauminis šokas, lavonas.

IÅ¡ byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados Nr. M 16/2018(09) bei jÄ pateikusio teismo medicinos eksperto Vytenio Valiuko paaiÅ¡kinimų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, matyti, kad minėti sužalojimai V. B. buvo padaryti ne mažiau kaip 28 trauminiais poveikiais, artimu vienas kitam metu, ne mažiau kaip 2 valandų laikotarpyje iki mirties, o jo mirtis įvyko prieÅ¡ 6–8 val. iki lavono apžiÅ«ros įvykio vietoje (t. 1, b.l. 118-120, t. 2, b. l. 7–11, t. 5, b. l. 147).

Ä®vykio vietos ir lavono apžiÅ«ra buvo atliekama 2018 m. sausio 20 d. nuo 12.10 val. iki 16.20 val. (t. 1, b. l. 10–67). Taigi, nors Å¡ioje byloje tiksliai nustatyti nusikaltimo V. B. atžvilgiu padarymo laikÄ nepavyko, tačiau pirmiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko ne anksčiau kaip 4–6 val. ryto, o nustatytus daugybinius sužalojimus jis patyrė ne vėliau kaip 2–4 val. ryto. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 19 d. vakaro iki 2018 m. sausio 20 d. ryto pas V.

B. svečiavosi V. J., taigi, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, pastarasis turėjo objektyviÄ galimybę nužudyti V. B..

7. Nuteistasis V. J., duodamas parodymus proceso metu, pripažino, kad pirmiau minėtu laiku svečiavosi V. B. sodyboje, tačiau neigė pats smurtavęs nukentėjusiojo atžvilgiu bei tvirtino nežinÄ s, kas jį minėtu laiku sumušė. Pasak V. J., 2018 m. sausio 19 d. vakare kartu su V. B. iÅ¡gėręs degtinės blogai pasijuto ir atsigulė miegoti, naktį nieko negirdėjo, atsibudo tik apie 6 val. ryto ir išėjęs į laukÄ ten pamatė gulintį negyvÄ V. B.. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį nuteistojo V. J. aiÅ¡kinimÄ Ä¯vertino kaip jo gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikaltimÄ .

8. Kaip matyti iš 2018 m. sausio 20 d. V. J. asmens apžiūros protokolo ir fotolentelių prie jo, vizualiai apžiūrėjus sulaikyto nuteistojo drabužius ir avalynę, buvo nustatyta, kad pastarasis byloje nagrinėjamo įvykio metu dėvėjo juodos spalvos striukę, po ja – juodos ir pilkos spalvos džemperį, taip pat juodos spalvos kelnes, avėjo sportiniais juodos spalvos batais. Ant V. J. striukės išorės įvairiose vietose, taip pat džemperio išorinėje priekinėje dalyje buvo matomos raudonos spalvos dėmės. Džemperio kapišono vidinė dalis, taip pat džemperio viršutinė dalis (prie kaklo) buvo ištepta raudonos spalvos skysčiu.

Ant iÅ¡orinės priekinės kelnių dalies deÅ¡inės pusės ties kelio vieta taip pat buvo matoma raudonos spalvos dėmė, raudonos spalvos dėmių buvo matyti ir kelnių apačioje, jų taip pat rasta ant V. J. batų, jų viduje bei ant abiejų kojinių įvairiose vietose. Vizualiai apžiÅ«rėjus V. J. kÅ«nÄ , buvo pastebėti Å¡ie sužalojimai: dvi žaizdos galvoje – virÅ¡ kairiojo smilkinio ir virÅ¡ pakauÅ¡io, nubrozdinimas galvos virÅ¡utinėje dalyje, taip pat patinusi kairės rankos plaÅ¡takos dalis, sužalojimas ant kairiojo nykščio ir sužalojimai ant deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų, nubrozdinimai (t. 4, b. l. 37–49).

Specialisto išvada Nr. G61/2018(09) nuteistajam V. J. konstatuotos dvi muštinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, taip pat nubrozdinimai ir kraujosruva dešinės plaštakos srityse, padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galimai septyniais poveikiais, 1–3 parų laikotarpyje iki 2018 m. sausio 22 d. atliktos jo kūno apžiūros (t. 2, b. l. 61). Iš specialisto išvados Nr. S25/2018(01) matyti, kad ištyrus V. J. drabužius, avalynę, taip pat nuoplovas nuo nuteistojo rankų bei panagių, ant V.

J. striukės, taip pat ant dešinio ir kairio batų raištelių (intensyvūs sutepimai), kelnių, buvo rasta V. B. kraujo. Ant V. J. džemperio (priekyje, dešinėje pusėje), taip pat nuoplovoje nuo kairės rankos panagių rasta žmogaus kraujo, kurio dominuojantis DNR profilis sutampa su V. J. DNR profiliu, su DNR priemaiša, kuri sutampa su V. B. DNR profiliu. Ant V. J. striukės nugarinės pusės, megztinio (dėvėjo po džemperiu) priekyje ant apykaklės, taip pat nuoplovose nuo V. J. kairės rankos delno ir dešinės rankos panagių rasta žmogaus kraujo, kurio DNR profilis sutampa su V.

J. DNR profiliu. Ant V. J. deÅ¡inio bato iÅ¡orinio Å¡ono rasta žmogaus kraujo, kurio DNR profilis (miÅ¡rus ne mažiau dviejų asmenų) nėra tinkamas asmenų identifikavimui (t. 2, b. l. 20–41). Specialisto iÅ¡vada Nr. 140-(1026)-IS1-2577 patvirtina, kad atlikus objektų, paimtų įvykio vietos apžiÅ«ros metu, tyrimÄ , buvo nustatyta, kad ant V. B. gyvenamojo namo virtuvės durų vidinės pusės bei ant virtuvės sienos kabančio plakato, taip pat ant kambaryje, lovoje rastos pagalvės ir antklodės užvalkalų rastas V.

J. kraujas, o ant neÅ¡ildomo koridoriaus, esančio tik įėjus į namÄ , grindų, taip pat ant Å¡iame koridoriuje rastos lėkÅ¡tės bei įvairiose vietose sodybos kieme ant sniego, ant netoli gyvenamojo namo stovinčių dviejų Å¡iukÅ¡lių konteinerių pavirÅ¡ių, taip pat ant lauke rastų kirvio galvos, kėdės rėmo bei kėdės sėdimosios dalies, ant kelio važiuojamosios dalies ir kelkraÅ¡tyje rastas V. B. kraujas (t. 2, b. l. 51–57). Taigi Å¡ie vienas kitÄ papildantys objektyvÅ«s duomenys leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tarp nuteistojo V.

J. ir nukentėjusiojo V. B. iÅ¡gertuvių metu įvykusį konfliktÄ , kuris galimai prasidėjo nukentėjusiojo gyvenamajame name, o vėliau persikėlė į sodybos kiemÄ bei ant važiuojamosios kelio dalies, ir kurio metu V. J. panaudojo fizinį smurtÄ V. B. atžvilgiu, suduodamas Å¡iam daugybę smÅ«gių rankomis, kojomis, kėde bei kirviu, o V. B. ginantis nuo tokio jo užpuolimo, ir pats patyrė pirmiau minėtus sužalojimus. Å iuo aspektu pažymėtini ir teismo medicinos eksperto V. Valiuko paaiÅ¡kinimai, kad V.

B. dešinės rankos sužalojimai galėjo būti padaryti ir nukentėjusiajam ginantis ar grumiantis, t. y. pačiam suduodant smūgius (t. 1, b. l. 118–120, t. 5, b. l. 147).

9. Nuteistasis V. J., neigdamas savo kaltę dėl V. B. nužudymo ir bandydamas paaiÅ¡kinti jam nustatytus sužalojimus bei V. B. kraujÄ ant savo drabužių, avalynės ir rankų, teigė, kad sužalojimus jis patyrė ne smurtaudamas V. B. atžvilgiu, bet dar tÄ pačiÄ dienÄ , iki susitikimo su pastaruoju įvykusio konflikto su kitu jo draugu R. B. metu (už Å¡io konflikto metu R. B. padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ V. J. įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį), jo kraujas V.

B. namuose galėjo atsirasti, kai virtuvėje buvusiame kibire jis prausėsi kraujÄ dėl Å¡ių sužalojimų, o V. B. kraujas ant jo galėjo bÅ«ti iÅ¡ sužalotos nukentėjusiojo rankos, kai pastarasis padėjo jam atsigulti, jį užklojo, rankomis traukė jo kojas į Å¡alį, be to, abu rankomis lietė tÄ patį butelį. Tačiau tokius nuteistojo teiginius paneigia po pirmiau minėto tarp V. J. ir R. B. įvykusio konflikto su nuteistuoju bendravusių nukentėjusiosios A. K. ir liudytojų I. K. bei G.

K. parodymai, kad tuo metu V. J. sužalotas nebuvo, kraujo ant jo drabužių ar avalynės taip pat nesimatė, tik nukentėjusiajai A. K. nuteistasis, pasakodamas apie įvykusį konfliktÄ su R. B., pasakė, kad draugui „davė į straublį“, ir rodė patinusius vienos rankos krumplius (t. 1, b. l. 87–89, 127–128, 180–182, t. 4, b. l. 141–142, 170–171), taip pat nukentėjusiųjų A. K. ir I. R. bei liudytojo I. K. parodymai, kad V. B. 2019 m. sausio 19 d. iki maždaug 18 val., kai kartu su V.

J. iÅ¡vyko iÅ¡ A. K. namų į savo sodybÄ , taip pat kaip ir nuteistasis, sužalotas nebuvo, ir jau minėta specialisto iÅ¡vada, kad visi V. B. konstatuoti sužalojimai, įskaitant muÅ¡tines žaizdas deÅ¡inės plaÅ¡takos I pirÅ¡to pamato srityje bei III pirÅ¡to nugarinio pavirÅ¡iaus srityje, buvo padaryti artimu vienas kitam laiku. Å iuo aspektu pažymėtina, kad ir pats nuteistasis V. J. parodė, kad jokių sužalojimų, juolab kraujuojančių, ant V. B. rankų nematė. Be to, ir aplinkybes apie V.

B. veiksmus, neva, bandant padėti jam atsigulti, užklojant jį ar rankomis traukiant jo kojas į Å¡alį (kurios nustatytų V. B. kraujo pėdsakų ant įvairių V. J. drabužių (striukės, džemperio, kelnių) ir abiejų batų bet kokiu atveju logiÅ¡kai nepaaiÅ¡kina), nuteistasis nurodė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad atsigulė į lovÄ bei užsiklojo pats ir V. B. kraujo ant jo drabužių negali bÅ«ti (t. 4, b. l. 10–12), o gavus DNR tyrimo rezultatus ir paaiÅ¡kėjus, kad ant jo drabužių ir avalynės visgi rasta V.

B. kraujo, nurodė, kad to negali niekaip paaiškinti, tai yra neįmanomas dalykas (t. 4, b. l. 21–22, 25–26).

10. Pasak V. J., nukentėjusioji A. K. bei liudytojai I. K. ir G. K. jam padarytų galvos sužalojimų galėjo nepastebėti, nes bendraudamas su jais jis dėvėjo kepurę, tačiau, kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios A. K. parodymų, nuteistasis, svečiuodamasis pas jÄ , kepurės nedėvėjo. Pažymėtina, kad Å¡iÄ aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 26 d. vykusios apklausos metu pripažino pats V. J. (t. 4, b. l. 14–16), ir tik vėliau, paaiÅ¡kėjus Å¡ios teisėjų kolegijos nutarties 8 punkte aptartiems DNR tyrimo rezultatams, jau ėmė teigti, kad svečiuodamasis pas A.

K. buvo su kepure. Be to, po byloje nagrinėjamų įvykių V. J. kepurė buvo apžiÅ«rėta, tačiau jokių dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ ant jos nebuvo rasta (t. 2, b. l. 115–116), nors iÅ¡ byloje esančių duomenų, kad nuteistojo kraujo buvo rasta ant jo striukės nugarinės dalies, džemperio apykaklės, pagalvės, ant kurios jis miegojo, užvalkalo, akivaizdu, jog žaizdos jo galvoje kraujavo, nors ir ne itin intensyviai, o tai vėl gi paneigia pastarojo aiÅ¡kinimÄ apie sužalojimų galvoje atsiradimo laikÄ , t. y. kad juos jis patyrė dar iki susitikimo su V.

B.. Nors kaip matyti iÅ¡ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka iÅ¡ Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų pareikalautos baudžiamosios bylos Nr. 1-684-416/2018 dėl R. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo, apžiÅ«rėjus R. B. gyvenamÄ jį namÄ ir teritorijÄ prie jo po įvykusio konflikto, rastos kraujo dėmės nebuvo iÅ¡tirtos, tačiau, įvertinus tiek pirmiau aptartus su V. J. po Å¡io konflikto bendravusių asmenų parodymus, tiek R. B. nustatytus sužalojimus (daugybinės galvos žaizdos, muÅ¡tinės žaizdos nosies srityje ir kt. (specialisto iÅ¡vada Nr. G78/2018(09), t. 2, b. l. 72)), jokio pagrindo abejonėms, kad Å¡io įvykio vietoje, t. y. R.

B. gyvenamojo namo viduje bei iÅ¡orėje, rastas kraujas galėjo bÅ«ti ne pastarojo, bet V. J., nėra. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde taip pat teigė, kad 2018 m. sausio 19 d., po konflikto su R. B., jį matė S. Å . ir K. T., kuriuos jis sutiko užsukęs pas savo draugÄ . Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme V. J. aiÅ¡kino, kad S. Å . ir K. T. jis pasakojo apie konfliktÄ su R. B. ir rodė vietÄ , kurioje buvo prakirsta jo galva (t. 5, b. l. 194), tačiau apklausti kaip liudytojai apeliacinės instancijos teisme minėti asmenys tokių nuteistojo parodymų nepatvirtino.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. J. (kaip ir nukentėjusysis) iki maždaug 18 val., kuomet kartu su V. B. atvyko į pastarojo namus, sužalotas tokiu būdu, kad ant jo drabužių ar kitų aplinkos daiktų galėtų likti kraujo, nebuvo.

11. Kitaip nei teigia apeliantai, abi Å¡ioje byloje nagrinėjamų įvykių versijos, kurias gynyba kėlė proceso metu, t. y. kad V. B. galėjo nužudyti R. B. sÅ«nÅ«s I. B. bei Vi. B., kerÅ¡ydami V. J. už tėvo sumuÅ¡imÄ , tačiau supainioję jį su V. B., ar kad V. B. galėjo nužudyti kokie nors tretieji asmenys, su kuriais pastarasis turėjo konfliktų, dar ikiteisminio tyrimo stadijoje taip pat buvo tikrinamos, bet jokiais bylos duomenimis nepasitvirtino. Bylos duomenimis, klausimai apie galimus V.

B. nesutarimus su kitais asmenimis proceso metu buvo užduodami tiek V. B. seserims nukentėjusiosioms A. K. bei I. R., tiek V. B. kaimynams D. V. bei K. S., taip pat žuvusiojo draugui R. V., sesers sugyventiniui I. K.. Visi Å¡ie asmenys nurodė, kad nors V. B. mėgdavo iÅ¡gerti ir jo namuose dažnai vyko iÅ¡gertuvės, tačiau pastarasis nebuvo konfliktiÅ¡kas, elgėsi ramiai, jokių muÅ¡tynių ar konfliktų jo namuose nebÅ«davo. Konfliktas dėl buvusios V. B. sugyventinės, kurio metu pastarasis buvo sumuÅ¡tas, vyko kur kas anksčiau, nukentėjusysis jau kurį laikÄ gyveno vienas, jokių kitų jiems žinomų konfliktų su trečiaisiais asmenimis pastarasis neturėjo, be to, ir jokie asmenys su automobiliais pas jį nesilankydavo, tik kartais atvažiuodavo brolis, tačiau Å¡is vairavo mikroautobusÄ (t. 1, b. l. 101–102, 105–107, 134–135, 142–143, 188-189, t. 4, b. l. 141–142, 171, 180–184).

12. Tiriant versijÄ dėl galimo 2018 m. sausio 19 d. dienos metu su V. J. konfliktavusio ir pastarojo sumuÅ¡to R. B. ir/ar jo sÅ«nų I. B. bei Vi. B. dalyvavimo Å¡ioje byloje tiriamo nusikaltimo padaryme, buvo apklausti minėti asmenys, apžiÅ«rėti I. B. ir Vi. B. drabužiai, kuriuos jie dėvėjo 2018 m. sausio 19–20 d. d., bei avalynė, apžiÅ«rėtas I. B. automobilis „Audi A 4“, kuriuo pastarasis kartu su broliu naudojosi bylai aktualiu laiku, taip pat buvo nuskaityta ir apžiÅ«rėta informacija iÅ¡ R. B., I. B. bei Vi. B. naudojamų mobiliojo ryÅ¡io telefonų, gautos ir iÅ¡analizuotos jų naudojamų mobiliojo ryÅ¡io telefono abonentų numerių iÅ¡klotinės, kurios patvirtino Å¡ių asmenų parodymus apie jų buvimo vietas ir įvykių eigÄ 2018 m. sausio 19–20 d. d.

13. Kaip liudytojas apklaustas R. B. parodė, kad po konflikto metu V. J. jam suduotų smÅ«gių prarado sÄ monę ir atsipeikėjo tik apie 20–20.30 val. Tuomet bandė skambinti V. J., dar parašė jam SMS žinutę, klausdamas, kur Å¡is randasi, ir sakydamas, kad privažiuos. Taip pat sÅ«nui I. B. nusiuntė savo nuotraukÄ , kurioje matėsi sumuÅ¡tas jo veidas. Netrukus po to pas jį į namus atvyko abu sÅ«nus ir I. B. draugė su vaiku, jie iÅ¡kvietė policijÄ bei medikus, kurie iÅ¡vežė jį į Kauno klinikas.

Kai po apžiÅ«ros ligoninėje jis buvo iÅ¡leistas į namus, paskambino I. B., kuris kartu su broliu Vi. B. atvažiavo į KaunÄ jo pasiimti. SÅ«nÅ«s iÅ¡ ligoninės jį paėmė apie 1 val. nakties ir apie 3.30 val. parvežė į namus. Pakeliui buvo sustoję tik netoli Garliavos esančioje degalinėje užsipilti kuro. Žinutę V. J. parašė iÅ¡ pykčio, tačiau realiai jo neieÅ¡kojo, nes atvykę sÅ«nÅ«s iÅ¡ karto iÅ¡kvietė policijÄ ir medikus (t. 1, b. l. 149–150, 151–152, t. 5, b. l. 192–193).

Kaip liudytojas apklaustas I. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. sausio 19 d. visÄ dienÄ kartu su savo drauge ir mažamete dukra buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tik apie 20 val. jo praÅ¡ymu nuvežti apsipirkti į Kazlų RÅ«dÄ atvykus broliui Vi. B. kartu su savo drauge ir dukra Vi. B. variuojamu automobiliu „Audi A 6“ iÅ¡vyko į Kazlų RÅ«doje esančiÄ parduotuvę. BÅ«nant Kazlų RÅ«doje jo draugė mobiliojo ryÅ¡io telefone pamatė sumuÅ¡to tėvo R.

B. veido nuotraukÄ , po ko visi keturi nuvyko į pastarojo namus. Kadangi tėvo galva buvo sutinusi, jis iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. IÅ¡ pradžių tėvas apie jį sumuÅ¡usį asmenį nepasakojo, bet po to nurodė, kad tai padarė V. J.. Atvykus policijos pareigÅ«nams ir medikams, pastarieji apie 22 val. iÅ¡vežė tėvÄ Ä¯ Kauno klinikas, o jis su broliu ir drauge nuvyko į brolio namus, esančius Kazlų RÅ«doje, (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 23.50 val. jam iÅ¡ ligoninės paskambino tėvas ir klausė, ar gali parvežti, nes jį iÅ¡ ligoninės paleidžia.

Tuomet jis kartu su broliu nuvyko į tėvo sodybÄ , kur persėdo į ten laikomÄ automobilį „Audi A 4“ ir senuoju keliu nuvyko į Kauno miestÄ . TėvÄ iÅ¡ Kauno klinikų paėmė apie 01.30 val. ir tuo pačiu keliu, prieÅ¡ tai užsukę į netoli Garliavos esančiÄ degalinę užsipilti kuro, parvežė pastarÄ jį į namus. Ten persėdo į brolio automobilį „Audi A 6“ ir apie 03.15 val. grįžo į brolio namus, o apie 4 val. nuėjo miegoti. Pro V. B. sodybÄ nei 2018 m. sausio 19 d. vakare, nei 2018 m. sausio 20 d. naktį nevažiavo (t. 1, b. l. 164–167).

Kaip liudytojas apklaustas Vi. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 19 d. dienos metu buvo namuose, esančiuose Kazlų RÅ«doje, (duomenys neskelbtini), o apie 14 val. iÅ¡vyko į KaunÄ ir į namus grįžo apie 20 val. Po to nuvyko pasiimti brolio ir jo draugės, nes buvo susitarę kartu praleisti laikÄ , ir tuomet visi važiavo į Kazlų RÅ«dÄ . Jiems bÅ«nant kartu tėvas R. B. broliui I. B. atsiuntė nuotraukas, kuriose matėsi, kad jis sumuÅ¡tas. Tuomet visi nuvyko pas tėvÄ .

Atvažiavę pamatė, kad pastarasis stipriai sumuÅ¡tas, todėl I. B. iÅ¡kvietė policijÄ ir medikus. Tuo metu buvo apie 21.15 val. Tėvas nenoriai pasakė, kad jį sumušė V. J., kuris buvo atvykęs pas jį iÅ¡gerti. Atvykę medikai apie 22 val. iÅ¡vežė tėvÄ Ä¯ Kauno klinikas, o jie visi grįžo pas jį į namus. Apie vidurnaktį I. B. paskambino tėvas ir pasakė, kad galima atvažiuoti jo pasiimti. Kadangi jo automobilis naudoja daug kuro, nusprendė važiuoti su I. B. automobiliu, stovėjusiu tėvo kieme.

Tuomet kartu su I. B. nuvyko į tėvo sodybÄ , persėdo į brolio automobilį ir iÅ¡vyko į KaunÄ , kur pasiėmė tėvÄ ir parvežė jį namo. Pakeliui buvo užsukę į prie Garliavos esančiÄ degalinę užsipilti kuro, daugiau niekur sustoję nebuvo. Ä® KaunÄ ir atgal vyko tuo pačiu keliu, per Skriaudžius, Veiverius ir t. t. Parvežę tėvÄ Ä¯ namus, persėdo į jo automobilį ir grįžo į jo butÄ , tuo metu jau buvo apie 3 val. nakties, miegoti atsigulė apie 4 val. (t. 1, b. l. 169–171).

Pirmosios instancijos teisme liudytojai I. B. ir Vi. B. nebuvo apklausiami, apklausti apeliacinės instancijos teisme jie nurodė iš esmės analogiškas 2019 m. sausio 19–20 d. d. įvykių aplinkybes.

14. Iš byloje esančios R. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2018 m. sausio 19 d. laikotarpiu nuo 14.41 val. iki 20.44 val. nebuvo užfiksuota jokių R. B. telefoninių kontaktų. 20.44 val. jis skambino V. J., bet šis neatsiliepė, 20.49 val. R. B. išsiuntė V. J. SMS žinutę, klausdamas, kur šis randasi, ir nurodydamas, kad atvažiuos, o 23.22 val. jis skambino I. B. (t. 3, b. l. 98–100). Iš nuskaitytos R. B. mobiliojo ryšio telefone buvusios informacijos apžiūros protokolo matyti, kad 20.57 val. ir 20.58 val. jis per socialinio tinklo „Facebook“ programėlę „Messenger“ siuntė I.

B. nuotraukas, kuriose užfiksuoti jam padaryti sužalojimai (t. 2, b. l. 180–181). Taigi Å¡ie duomenys atitinka R. B. nurodytas aplinkybes, kad po V. J. jam suduotų smÅ«gių praradęs sÄ monę jis atsipeikėjo tik apie 20.30 val., po ko skambino V. J. ir rašė Å¡iam SMS žinutę, po to siuntė sÅ«nui I. B. nuotraukas su sužalotu veidu, o kai jau buvo paleistas po medikų apžiÅ«ros, skambino pastarajam, kad parvežtų jį iÅ¡ ligoninės į namus. I. B. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinė patvirtina, kad Å¡is abonentas 2018 m. sausio 19 d. laikotarpiu nuo 8.25 val. iki 20.04 val. jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), arba prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini). 20.55 val.

šis abonentas jungėsi prie bazinės stoties, esančios Kazlų Rūdos mieste, laikotarpiu nuo 21.18 val. iki 22.50 val. – prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), o nuo 23.20 val. iki 2018 m. sausio 20 d. 17.54 val. – prie bazinių stočių, esančių Kazlų Rūdos mieste (t. 3, 103–105). Kito I. B. naudojamo mobiliojo ryšio telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) išklotinė patvirtina, kad šis abonentas 2018 m. sausio 19 d. laikotarpiu nuo 11.34 val. iki 20.20 val. taip pat jungėsi prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), arba prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini).

Iki 2018 m. sausio 20 d. 00.13 val. jokių Å¡io abonento kontaktų nebuvo užfiksuota, 00.13 val. ir 00.16 val. jis jungėsi prie bazinių stočių, esančių pakeliui į Kauno miestÄ , laikotarpiu nuo 00.32 val. iki 01.07 val. – prie bazinių stočių, esančių Kauno mieste. Po to iki 2018 m. sausio 20 d. 12.02 val. jokių Å¡io abonento kontaktų neužfiksuota (t. 3, b. l. 108–109). Aptarti duomenys atitinka liudytojo I. B. parodymus, kad 2018 m. sausio 19 d. iki vakaro jis buvo savo namuose, po to su broliu Vi.

B. ir drauge vyko į Kazlų RÅ«dÄ , iÅ¡ kur, sužinoję apie tėvo sumuÅ¡imÄ , vyko pas šį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), o medikams tėvÄ iÅ¡vežus į ligoninę vyko į Vi. B. butÄ Kazlų RÅ«doje. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme liudytojas I. B. paaiÅ¡kino, kad abonento numeriu (duomenys neskelbtini) naudojosi tiek jis pats, tiek ir jo draugė. Taigi naktį iÅ¡ 2019 m. sausio 19 d. į sausio 20 d. nustatyti Å¡io abonento prisijungimai prie bazinių stočių, esančių Kazlų RÅ«dos mieste, o abonento numerio (duomenys neskelbtini) – prie bazinių stočių, esančių pakeliui į Kauno miestÄ ir Å¡iame mieste bei kontaktai su abonento numeriu (duomenys neskelbtini), rodo, kad pastaruoju abonentu 2018 m. sausio 20 d. naktį naudojosi I.

B. draugė, likusi Kazlų RÅ«doje, o I. B. – abonento numeriu (duomenys neskelbtini), kartu su broliu vykdamas į Kauno miestÄ pasiimti iÅ¡ ligoninės R. B.. Vi. B. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento numerio (duomenys neskelbtini) iÅ¡klotinė patvirtina, kad Å¡is abonentas 2018 m. sausio 19 d. laikotarpiu nuo 00.24 val. iki 14.34 val. jungėsi prie bazinių stočių, esančių Kazlų RÅ«dos mieste, iÅ¡skyrus kelis prisijungimus prie bazinių stočių, esančių už Å¡io miesto ribų, tačiau Kazlų RÅ«dos savivaldybės ribose.

Nuo 14.36 val. Å¡is abonentas jungėsi prie bazinių stočių, esančių pakeliui į Kauno miestÄ , o nuo 14.52 val. iki 19.03 val. – prie bazinių stočių, esančių Kauno mieste, laikotarpiu nuo 19.52 val. iki 20.03 val. – prie bazinių stočių, esančių Kazlų RÅ«dos mieste, laikotarpiu nuo 20.03 val. iki 20.20 val. – prie bazinių stočių, esančių (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 20.40 val. iki 20.55 val. – prie bazinių stočių, esančių Kazlų RÅ«dos mieste, laikotarpiu nuo 20.55 val. iki 21.55 val.

– prie bazinės stoties, esančios (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 22.19 val. iki 23.41 val. – prie bazinių stočių, esančių Kazlų Rūdos mieste, laikotarpiu nuo 23.41 val. iki 01.34 val. – prie bazinių stočių, esančių Kauno mieste, laikotarpiu nuo 01.34 val. iki 02.00 val. – prie bazinių stočių, esančių pakeliui iš Kauno į R. B. namus, o nuo 02.35 val. iki 11.36 val. – prie bazinių stočių, esančių Kazlų Rūdos mieste (t. 3, b. l. 112–114).

Å ie duomenys atitinka liudytojo Vi. B. nurodytas aplinkybes apie jo kelionę 2018 m. sausio 19 d. į Kauno miestÄ , iÅ¡ kur jis į Kazlų RÅ«doje esančius namus grįžo tik apie 20 val., taip pat jau minėtas vykimo kartu su broliu I. B. į Kazlų RÅ«dÄ , į tėvo R. B. namus, grįžimo į Kazlų RÅ«dÄ bei vykimo į Kauno miestÄ pasiimti R. B. iÅ¡ ligoninės ir grįžimo atgal aplinkybes.

15. Ikiteisminio tyrimo metu apžiÅ«rėjus 2018 m. sausio 20 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolais I. B. bei Vi. B. pateiktus drabužius bei avalynę, ant jų, kaip ir I. B. automobilyje „Audi A 4“, dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , nebuvo rasta (t. 1, b. l. 191–193, 196–198, t. 3, b. l. 1–6, 31–44).

16. Nuteistojo V. J. gynėja, sakydama baigiamÄ jÄ kalbÄ apeliacinės instancijos teisme, teisingai pažymėjo, kad 2018 m. sausio 19 d. 20.44 val. ir 20.49 val., kai R. B. skambino V. J. ir siuntė Å¡iam SMS praneÅ¡imÄ , jo telefonas jungėsi prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini), aptarnaujančios (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno V. B.. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ R. B. naudojamo mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento numerio iÅ¡klotinės, prie Å¡ios bazinės stoties jo telefonas jungėsi ir tos pačios dienos 10.16 val., 10.17 val., 11.11 val., 13.45 val., 13.49 val., 13.53 val., 14.41 val., t. y. tuo metu, kai pagal bylos duomenis jis tikrai buvo savo namuose, esančiuose už kelių kilometrų nuo minėto (duomenys neskelbtini) kaimo, kartu su nuteistuoju V.

J.. Pažymėtina, kad Å¡iuo laiku prie bazinės stoties (duomenys neskelbtini) jungėsi ir pas R. B. besisvečiuojančio V. J. naudojamas mobiliojo ryÅ¡io telefono abonento numeris (t. 3, b. l. 124–126). Atsižvelgiant į tai, pirmiau minėta gynėjos nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad 2018 m. sausio 19 d., apie 21 val., R. B. galėjo bÅ«ti prie V. B. namų. Juolab, kad, kaip matyti iÅ¡ aptartų duomenų, pastarojo sÅ«nÅ«s, be kurių pagalbos jis nuvykti iki V. B. sodybos nebÅ«tų galėjęs, tuo metu dar buvo Kazlų RÅ«dos mieste, o jau 21.18 val., atvykę į tėvo namus ir pamatę jam padarytus sužalojimus, skambino bendruoju pagalbos telefonu ir kvietė policijÄ (t. 3, b. l. 45–48).

Kiti byloje surinkti ir jau pirmiau aptarti objektyvÅ«s bylos duomenys taip pat patvirtina, kad tiek R. B., tiek jo sÅ«nÅ«s I. B. ir Vi. B. negalėjo bÅ«ti V. B. sodyboje ir kitu Å¡iai bylai aktualiu laiku. Pažymėtina ir tai, kad pagal bylos duomenis, V. J. sprendimas vykti į svečius pas V. B. ir likti ten nakvoti buvo spontaniÅ¡kas, o ir jo automobilis, nuteistajam kartu su nukentėjusiuoju grįžus į sodybÄ iÅ¡ A. K. namų, buvo pastatytas ne V. B. namo kieme ar žvyrkelyje Å¡alia jo sodybos, bet kaimynystėje esančių D.

V. ir K. S. namų bendrame kieme. Taigi tuo atveju, jei B. bÅ«tų ieÅ¡koję V. J., akivaizdu, kad pirmiausiai jie bÅ«tų ėję į D. V. ar į K. S. namus, bet ne į už 100 metrų esantį V. B. namÄ , tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad R. B. sÅ«nÅ«s pažinojo tėvo draugÄ nuteistÄ jį V. J., taigi ir supainioti V. B. su juo, kaip kad teigia gynyba, negalėjo.

17. Nuteistojo V. J. gynėja taip pat iÅ¡kėlė versijÄ , kad R. B. sÅ«nÅ«s vyko V. J. iÅ¡ paskos dar Å¡iam apie 17 val. ieÅ¡kant V. B. lentpjÅ«vėje, tačiau tokiÄ galimybę paneigia jau pirmiau aptarti liudytojų I. B. ir Vi. B. parodymai bei objektyvÅ«s Å¡ių asmenų naudojamų mobiliojo ryÅ¡io telefonų abonentų numerių iÅ¡klotinių duomenys, be kita ko, patvirtinantys, kad informacijÄ apie tėvo sužalojimÄ jie gavo tik po 20 val. vakaro, o tuo metu, kai V. J. lankėsi lentpjÅ«vėje, t. y. apie 16–17 val., Vi.

B. buvo Kauno mieste, o I. B. – savo namuose. Taigi, nors liudytojas K. D. teigė atpažinęs policijos pareigÅ«nų jam parodytÄ vaizdo kameroje užfiksuotÄ I. B. automobilį „Audi A 4“, su kuriuo 2019 m. sausio 19 d., apie 17 val., po V. J. apsilankymo, į jo darbovietę buvo atvykę du jaunuoliai, akivaizdu, kad broliai B. tuo metu į lentpjÅ«vę, esančiÄ netoli V. B. namų, negalėjo atvažiuoti. Å iuo aspektu pažymėtina ir tai, kad liudytojo K. D. nurodytas automobilis net nebuvo įvažiavęs į lentpjÅ«vės teritorijÄ ir aplinkybė, kokiu tikslu Å¡iuo automobiliu buvo atvykę du liudytojo nurodyti jaunuoliai, net nėra žinoma, todėl teigti, kad pastarieji ieÅ¡kojo V.

B., taip pat nėra jokio pagrindo.

18. Taigi byloje nesant jokių duomenų apie trečiuosius asmenis, suinteresuotus susidoroti su V. B., taip pat byloje esant neginčijamiems objektyviems duomenims, kad liudytojai R. B., I. B. ir Vi. B. nebuvo įvykio vietoje bylai aktualiu laiku, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų K. M. ir Č. A. matytas prie V. B. sodybos, bet viešame kelyje stovėjęs automobilis galėjo priklausyti bet kokiems pašaliniams asmenims, nesusijusiems su byloje nagrinėjamais įvykiais, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ar padaryta neišsamiai išanalizavus byloje surinktus duomenis.

Juolab, kad įvertinus V. B. atžvilgiu panaudoto fizinio smurto intensyvumÄ , tai, kad pastarasis buvo muÅ¡amas ne tik lauke, bet ir gyvenamojo namo viduje (bent jau koridoriuje, kur rasta nukentėjusiojo kraujas), mirė ne iÅ¡ karto, o praėjus kelioms valandoms nuo sužalojimų jam padarymo, o taip pat aplinkybę, kad V. J. ankstų 2018 m. sausio 20 d. rytÄ (07.30 val.) buvo nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis (0,45 promilės) (t. 4, b. l. 27–28), pastarojo aiÅ¡kinimas apie trečiųjų asmenų įvykdytÄ V.

B. nužudymÄ , kai jis pats tuo laiku miegojo ir nieko negirdėjo, nėra įtikinantis. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo V. J. gynėjos dėmesį į tai, kad atlikus geltonos spalvos dėmių, įvykio vietos apžiÅ«ros metu rastų prie V. B. lavono ir Å¡alikelėje, tyrimÄ nebuvo rasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 2, b. l. 51–57), taigi daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie duomenys patvirtina kokių nors trečiųjų nenustatytų asmenų buvimÄ Ä¯vykio vietoje, nebuvo ir nėra jokio pagrindo.

V. B. drabužių tyrimas, siekiant surasti žmogaus biologinius pėdsakus, nebuvo atliekamas, o ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu buvo paimti ne visų kraujo dėmių, rastų ant žvyrkelio bei sodybos kieme, pavyzdžiai (t. 1, b. l. 10–67). Be to, nuteistajam V. J. nustatyti sužalojimai nebuvo tokie, kurie sÄ lygotų intensyvų kraujavimÄ . Todėl ta aplinkybė, kad V. J. kraujo nebuvo rasta V. B. sodybos kieme, Å¡alia jos esančio kelio važiuojamojoje dalyje ar kelkraÅ¡tyje, taip pat nereiÅ¡kia, kad nuteistajam inkriminuotÄ nusikaltimÄ padarė ne jis, o kiti asmenys.

19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojai K. M. ir Č. A. nurodė skirtingÄ laikÄ , kada jie prie V. B. sodybos matė stovintį tamsios spalvos automobilį prailgintu kėbulu. Liudytojas K. M. teigė, kad automobilį matė važiuodamas į Kazlų RÅ«dÄ ir maždaug po dviejų valandų, t. y. apie 21 val., grįždamas atgal (t. 1, b. l. 173–174, t. 4, b. l. 182–183), tuo tarpu liudytojas Č. A. nurodė, kad automobilį prie V. B. sodybos matė apie 18 val., tačiau kai apie 19-20 val. grįžo iÅ¡ parduotuvės, to automobilio jau nebuvo, dar maždaug tuo laiku jis buvo išėjęs į laukÄ pažiÅ«rėti, nes neįprastai lojo jo Å¡unys, tačiau ant kelio nieko nesimatė (t. 1, b. l. 184–185, t. 4, b. l. 169–170).

Pats nuteistasis V. J. parodė, kad iÅ¡vykęs iÅ¡ R. B. namų, jis su savo automobiliu (kaip nustatyta byloje, tai buvo juodos spalvos prailginto kėbulo automobilis „Nissan Primera“ (t. 2, b. l. 127–134)) nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimÄ pas V. B., automobilį pasistatė ant keliuko prie V. B. namų, tačiau pastarojo nerado, todėl grįžo į automobilį ir nuvyko ieÅ¡koti V. B. į lentpjÅ«vę, o po to pas pastarojo seserį A. K.. Ten taip pat neradęs V. B. dar kartÄ nuvažiavo prie pastarojo sodybos, pastatė automobilį ant kelio ir nuėjo į gyvenamÄ jį namÄ .

TÄ kartÄ V. B. jau buvo namuose, jie pasikalbėjo, po to abu sėdo į jo automobilį ir nuvažiavo į Kazlų RÅ«dÄ nusipirkti degtinės, po to užsuko pas A. K.. Kai pastaroji nesutiko, kad jie vartotų alkoholį jos namuose, abu vėl sėdo į jo automobilį ir nuvažiavo pas V. B., ten Å¡is liepė nepalikti automobilio ant kelio, bet pasakė važiuoti iki jo kaimyno kiemo (t. 4, b. l. 10–12). Taigi Å¡ie duomenys, įvertinus ir tai, kad tiek V. J., tiek K. M. ir Č. A. 2018 m. sausio 19 d.

įvykių laikÄ nurodė tik apytiksliai, rodo, jog paminėti liudytojai galėjo matyti net ne kokių nors trečiųjų asmenų, bet paties nuteistojo automobilį, kuriame tam tikru metu kartu su nuteistuoju sėdėjo ir V. B.. Tai tuo pačiu paaiÅ¡kina ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu užfiksuotus pėdsakus, vedančius nuo ant kelio važiuojamosios dalies esančių automobilio vėžių link gyvenamojo namo, nes, kaip minėta, pats V. J., pasistatęs automobilį kelio važiuojamojoje dalyje, kelis kartus ėjo į V.

B. gyvenamÄ jį namÄ , o antrÄ kartÄ dar ir grįžo į automobilį su V. B.. Nors liudytojas K. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2019 m. sausio 19 d. vakare pravažiuodamas pro Å¡alia V. B. sodybos stovintį automobilį ant kelio matė ir kraujo pėdsakus, teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojas dėl Å¡ios aplinkybės sÄ Å¾iningai klysta, nes galimybė tamsiu paros metu važiuojant neapÅ¡viestu žvyrkeliu įžiÅ«rėti sniege esančias kraujo dėmes yra labai ribota, o ir pats K.

M., apklaustas iÅ¡ karto po įvykio, kuomet, pasak paties liudytojo, geriau prisiminė matytas aplinkybes, nurodė, kad prie V. B. sodybos stovinis automobilis buvo neįprastas įvykis, tačiau tuo metu jam jokių įtarimų nekilo, o kitos dienos ryte, apie 7 val., kai vėl važiavo pro V. B. sodybÄ , jau matė atvykusius policijos pareigÅ«nus ir ant sniego raudonos spalvos dėmes (t. 1, b. l. 173–174).

20. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde teigia, jog neatmestina galimybė, kad nukentėjusysis V. B. nustatytus sužalojimus galėjo pasidaryti pats, bÅ«damas girtas ir griuvinėdamas, arba juos jam galėjo padaryti pastarojo sesuo A. K., vydama jį iÅ¡ savo namų, bet pirmosios instancijos teismas be pagrindo neapklausė A. K. apie tai, kokiu bÅ«du ji įvykio dienÄ iÅ¡vijo brolį V. B.. Atsakydama į Å¡iuos apelianto argumentus teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, jog V.

B. kraujas buvo rastas tik tose vietose, kur pastarasis galėjo susižaloti krisdamas ant kėdės, prieštarauja įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims bei jau minėtai specialisto išvadai Nr. 140-(1026)-IS1-2577. Tokių aplinkybių, kad V. B. sodybos kieme rastos atskiros kėdės dalys – rėmas ir sėdimoji dalis – būtų buvę ne tik apsnigtos, bet ir prišalusios, kaip kad teigiama apeliaciniame skunde, nei byloje esantis įvykio vietos apžiūros protokolas, nei įvykio vietos apžiūros metu darytas vaizdo įrašas taip pat nepatvirtina.

Be to, V. B. kraujo buvo rastas ant apatinės kėdės sėdimosios dalies, o tai paneigia ir apeliacinio skundo argumentÄ , kad V. B. galėjo susižaloti pats, krisdamas ant Å¡ios kėdės dalies. Nors specialisto iÅ¡vadoje dėl V. B. padarytų sužalojimų ir jo mirties priežasties nurodyta, kad nustatyti sužalojimai pagal savo požymius galėjo bÅ«ti padaryti ne tik suduodant smÅ«gius, bet ir nukentėjusiajam pačiam krentant ir kontaktuojant su kietų bukų ar bukabriaunių savybių turinčiais aplinkos daiktais, visgi Å¡iuo atveju svarbu yra tai, kad, kaip jau minėta, sužalojimai V.

B. buvo padaryti net 28 trauminiais poveikiais ir artimu vienas kitam metu, taigi jau vien tai iš esmės eliminuoja galimybę, kad nukentėjusysis taip būtų susižalojęs pats.

21. Bylos duomenimis, parodymus apie 2018 m. sausio 19 d. įvykį, kuomet A. K., nesutikdama, kad jos namuose nuteistasis su nukentėjusiuoju vartotų alkoholį, juos iÅ¡vijo, ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme davė tiek pati nukentėjusioji, tiek jos sugyventinis I. K., tiek nuteistasis V. J., ir nė vienas jų nenurodė, kad A. K. bÅ«tų smurtavusi brolio atžvilgiu, tik teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis V. J. nurodė, kad pastaroji, vydama brolį iÅ¡ savo namų, ėmė jį stumdyti.

Be to, ir kiti bylos duomenys, įskaitant V. B. nustatytų sužalojimų skaičių, daugybę nukentėjusiojo kraujo pėdsakų įvairiose jo sodybos vietose bei Å¡alia jos, specialisto iÅ¡vada nustatytÄ , jau pirmiau paminėtÄ , nors ir apytikslį, sužalojimų padarymo laikÄ bei tai, kad visi sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti artimu vienas kitam metu, kitaip nei teigia nuteistasis, jokio pagrindo prielaidai, kad V. B. sužaloti galėjo A. K., vydama jį iÅ¡ savo namų, taip pat nesudaro.

22. Atkreiptinas apelianto nuteistojo V. J. dėmesys į teismo medicinos eksperto V. Valiuko paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, kad nukentėjusiojo nugaroje nustatyti 6 sužalojimai galėjo būti padaryti 6 trauminiais poveikiais kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Tai galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgius kumščiu, tiek spiriant koja ir mažai tikėtina, kad šie sužalojimai buvo padaryti smūgiuojant kirviu ar suduodant smūgius kėde.

Tačiau 18 žaizdų, nustatytų V. B. galvoje, galėjo bÅ«ti padarytos tiek suduodant kumščiais ar spiriant kojomis, tiek suduodant smÅ«gius kirviu, kėde (t. 1, b. l. 118–120, t. 5, b. l. 147). Todėl nuteistasis neteisus apeliaciniame skunde teigdamas, kad ekspertas, duodamas paaiÅ¡kinimus, paneigė kaltinimÄ dėl smÅ«gių kirviu ir kėde sudavimo. Teisiamojo posėdžio protokole užfiksuota, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme teismo medicinos ekspertas V. Valiukas, be kita ko, nurodė, kad ant V.

J. drabužių rastas (V. B.) kraujas galėjo atsirasti ir muÅ¡tynių metu (t. 5, b. l. 147). BÅ«tent taip eksperto paaiÅ¡kinimai pacituoti ir skundžiamame nuosprendyje (nuosprendžio 8 lapas), todėl nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡kraipė šį teismo medicinos eksperto paaiÅ¡kinimÄ .

23. Ä®siteisėjusio Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo, kaip minėta, V. J. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už nežymų R. B. sveikatos sutrikdymÄ , teisėtumas ir pagrįstumas nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija nuteistojo V. J. apeliacinio skundo argumento, kad jis už Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistas nepagrįstai, nenagrinėja ir dėl jo nepasisako.

24. Jau minėta, kad V. B. buvo konstatuotos daugybinės muÅ¡tinės žaizdos galvos plaukuotoje dalyje ir veide, masyvios tarpusavyje susiliejančios kraujosruvos galvos minkÅ¡tuosiuose audiniuose ir smilkininiuose raumenyse, daugybinės kraujosruvos nugaros deÅ¡inėje pusėje, penkių Å¡onkaulių lūžiai atskirai lokalizuotose srityse su masyviomis kraujosruvomis aplink esančiuose tarpÅ¡onkauliniuose raumenyse, taip pat dviejų deÅ¡inės rankos pirÅ¡tų sužalojimai. Å iuos sužalojimus nuteistasis nukentėjusiajam padarė suduodamas ne mažiau kaip aÅ¡tuoniolika smÅ«gių rankomis, kojomis, kėde ir kirviu į galvos sritį, ne mažiau kaip Å¡eÅ¡is smÅ«gius kumščiais ir kojomis į nugaros deÅ¡inę pusę ir ne mažiau kaip du smÅ«gius į krÅ«tinės lÄ stos apatinę dalį.

Kaip matyti iÅ¡ teismo medicinos eksperto V. Valiuko paaiÅ¡kinimų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, tokiais atvejais dėl daugybinių sužalojimų pradeda trikti organizmo gyvybinės funkcijos ir iÅ¡sivysto su gyvybe nesuderinama organizmo bÅ«sena. Trauminis Å¡okas paprastai vystosi ne mažiau nei per dvi valandas, t. y. organizmas šį laikÄ dar sugeba palaikyti gyvybines funkcijas, bet tai yra skausminga (t. 1, b. l. 118–120, t. 5, b. l. 147). Tuo tarpu nuteistasis V.

J., nepaisant panaudoto intensyvaus fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu ir Å¡iam padarytų daugybinių sužalojimų, užuot kvietęs pagalbÄ ar ėmęsis kitų priemonių savo nusikalstamais veiksmais sukeltiems padariniams suÅ¡velninti, atsigulė miegoti (tai patvirtina jau minėta aplinkybė dėl ant patalynės rasto pastarojo kraujo), ir tik ryte išėjęs į laukÄ ir radęs basÄ , iÅ¡ dalies nusivilktais drabužiais ir užsnigtÄ sniegu negyvÄ nukentėjusįjį, nuėjo pas kaimynus kviesti pagalbos.

Esant tokių aplinkybių visumai, pagrįstos pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad toks brutalus V. J. elgesys, neabejotinai sukėlęs nukentėjusiajam dideles fizines kančias, peržengia paprasto nužudymo ribas bei pagal savo požymius atitinka kvalifikuojamojo požymio – nužudymo itin žiauriai – turinį. Nekyla abejonių ir dėl to, kad nuteistasis V. J., suduodamas daugybę smÅ«gių rankomis, kojomis, kėde, kirviu nukentėjusiajam į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas (galvos, krÅ«tinės, nugaros sritis), suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo bÅ«dÄ , todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ .

25. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl V. J. paskirtos bausmės taip pat yra teisėta ir pagrįsta. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kad pastarasis padarė vienÄ labai sunkų baigtÄ nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis, panaudodamas intensyvų fizinį smurtÄ , nusikalto prieÅ¡ asmenį, kurį, kaip ir jo Å¡eimÄ , pažinojo apie 25 metus, ir pas kurį įvykio metu savo iniciatyva svečiavosi.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į tai, kad V. J. praeityje daug kartų teistas, taip pat ir už nusikalstamas veikas, susijusias su fizinio smurto panaudojimu, taip pat ne kartÄ teistas užsienyje, Å¡ioje byloje tiriamÄ nusikaltimÄ padarė bÅ«damas neseniai paleistas iÅ¡ pataisos įstaigos užsienio valstybėje, be to, tÄ pačiÄ dienÄ prieÅ¡ Å¡ioje byloje nagrinėjamÄ Ä¯vykį padarė smurtinį nusikaltimÄ kito savo pažįstamo asmens atžvilgiu, už kurį, kaip minėta, yra nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu (t. 3, b. l. 157–170, 173–198).

Nuteistasis ne kartÄ baustas administracine tvarka, įskaitant Å¡iurkščius pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio (t. 3, b. l. 153–156). Teismas taip pat įvertino tai, kad nuteistasis turi dvi nepilnametes dukras, kurias privalo iÅ¡laikyti, tačiau niekur nedirba ir nesiekia įgyti legalaus pragyvenimo Å¡altinio (t. 3, b. l. 149–152, t. 4, b. l. 2, 3). Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ä®vertinusi pirmiau aptartų byloje nustatytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam V. J. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktÄ paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, nesiekianti Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, nėra aiÅ¡kiai per griežta ir nėra teisinio pagrindo jÄ Å¡velninti.

26. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. J. nepagrįstai teigia, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis teismo Å¡aliÅ¡kumÄ siejÄ su jam nepalankiu byloje surinktų įrodymų vertinimu, tačiau teismų praktikoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kitoks nei proceso dalyvis tikisi įrodymų vertinimas pats savaime nereiÅ¡kia teismo Å¡aliÅ¡kumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-976/2018, 2K-171-1073/2018, 2K-124-511/2021 ir kt.).

Å iuo atveju, kaip jau minėta, V. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs bylos įrodymų visetÄ ir iÅ¡nagrinėjęs visas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Vien tai, kad ne visi nuteistojo praÅ¡ymai buvo tenkinami, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti teismÄ Å¡aliÅ¡ku. IÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistojo pirmosios instancijos teisme reiÅ¡kiami praÅ¡ymai buvo nagrinėjami ir sprendžiami protokolinėmis nutartimis (t. 5, b. l. 11, 146, 195), be to, dalį nuteistojo praÅ¡ymų teismas tenkino (į teisiamÄ jį posėdį buvo iÅ¡kviesti ir apklausti teismo medicinos ekspertai V. Valiukas ir Antanas Klaidas Bečelis (t. 5, b. l. 147–148), o atmesdamas kitus praÅ¡ymus, iÅ¡dėstė jų atmetimo motyvus.

Jokių kitų pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo V. J. ir jo gynėjo advokato Tomo Liutauro Petkausko apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Jolanta Čepukėnienė Justas Namavičius Vigintas Višinskis