2025-04-02 Nr. AB-5773-3-61-3-02675-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-454-821/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02675-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. K. (V. K.) ir J. K. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai V. K. (V. K.) ir J. K. (toliau abu kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. A51-65432/24(2.1.19E-ŽEM) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Administracijos direktorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pareiškėjų 2024 m. kovo 29 d. prašymą.

Pareiškėjai skundą grindė šiais argumentais:

1. Jie yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės J. K. iki nacionalizacijos turėtą žemę. J. K. yra pretendentė į buvusio savininko L. Š. iki visuotinės žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Dalis buvusio savininko turėtos žemės buvo suformuota nuosavybės teisių atkūrimo tikslu ir pretendentams į tą žemę yra atkurtos nuosavybės teisės: Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. 30-1350 ir 2016 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 30-1107 laisvoje (neužstatytoje) žemėje suformuoti keturi 22 504 kv. m bendro ploto grąžintini natūra žemės sklypai. Į šiuos žemės sklypus Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) sprendimų pagrindu atkurtos nuosavybės teisės L. Š. turto paveldėtojams. Į dalį žemės nuosavybės teisės iki šiol nėra atkurtos, nes Administracija neformuoja laisvos žemės nuosavybės teisėms atkurti.

2. Dalį neužstatytos ir valstybės neišperkamos žemės, kuri patenka į L. Š. turėtos žemės ribas, Administracija siekė perleisti 449-ajai garažų bendrijai. Tuo tikslu, atsakovas parengė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 15 d. sprendimu Nr. 1-1170 patvirtintą teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas), kuriuo prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, skirto garažams eksploatuoti, papildomai suformuotas neva įsiterpęs 1 113 kv. m ploto žemės sklypas, kurį, pagal Detaliojo plano sprendinius, turėjo išsinuomoti ar nusipirkti 449-oji garažų bendrija. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2016 m. balandžio 19 d. sprendimu konstatavo, kad 1 113 kv. m ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos, todėl negali būti išnuomojamas. Po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 49SDP-40-(14.49.23.) kreipėsi į Administraciją, nurodydamas, kad neužstatyta teritorija, kuri neatitinka įsiterpusios žemės požymių, turi būti suformuota nuosavybės teisėms atkurti. Nesulaukdami nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą teritoriją, pareiškėjai patys kreipėsi į Administraciją, prašydami suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti.

3. Administracija Sprendime pažymėjo, kad pagal Detalųjį planą, teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) nėra suplanuoto atskiro savarankiško žemės sklypo, kuris galėtų būti suprojektuotas kaip grąžintinas natūra. Atsakovas Sprendime vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis), nurodydamas, kad: Vilniaus miesto savivaldybėje nėra daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas; Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose nėra daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas.

4. Kadangi Potvarkyje konstatuota, jog visa Vilniaus miesto teritorijoje esanti žemė, į kurią pretenduojama atsikurti nuosavybės teises natūra, tarp jų ir ginčo teritorija, yra priskirta valstybės išperkamai, taip pat nustatytas visos Vilniaus miesto teritorijos esančios žemės priskyrimas valstybės išperkamai, kas apima ir ginčo teritoriją, Potvarkis yra neteisėtas, nes ginčo teritorija neatitinka nei vieno valstybės išperkamos žemės požymio, ir šiais aspektais Potvarkis pažeidžia pareiškėjų teisę į laisvos žemės nuosavybės teisių atkūrimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 25 d. nutartimi sustabdė administracinę bylą Nr. eI3-1920-644/2025 iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8).

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šios normos taikymo aspektu ir nustatė, kad byloje ginčas kyla dėl Administracijos Sprendimo netenkinti pareiškėjų prašymo suformuoti pareiškėjams žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti, Sprendimą iš esmės motyvuojant tuo, kad pagal Detalųjį planą, teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) nėra suplanuoto atskiro savarankiško žemės sklypo, kuris galėtų būti suprojektuotas kaip grąžintinas natūra. Teismas analizavo Potvarkį ir priėjo prie išvados, kad atsakovo Sprendimas iš esmės yra priimtas vadovaujantis Potvarkiu.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-1205-743/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) dėl NŽT atsisakymo kreiptis į Administraciją dėl galimumo suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti. Atsisakymas tenkinti tokį prašymą grindžiamas Potvarkiu. Teismui administracinėje byloje kilo abejonių, ar Potvarkio 1.3 papunktis ir 2 punktas, tiek, kiek jie nepagrįsti jokia faktine (kartografine) medžiaga, atitinka Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2126 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas) 3 straipsnio 3 dalies nuostatai. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė ir kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Potvarkio 1.3 papunktis ir 2 punktas atitinka Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir skaidrumo principus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos 4 straipsnio 9 punktą, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį. Teismas akcentavo, kad Potvarkio 1.3 papunkčio ir 2 punkto nepagrindus faktine kartografine medžiaga, turi būti patikrinta, ar pretendentui pagrįstai atsisakoma spręsti nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimo klausimą jo nurodytoje teritorijoje. Teismas priėjo prie išvados, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI4-2968-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo pagal Regionų administracinio teismo kreipimąsi administracinėje byloje Nr. eI3-1205-743/2025.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjai taip pat išreiškė abejones dėl Potvarkio teisėtumo ir pagrįstumo, nurodę, jog Administracijos direktorius, bet tikrai ne meras, galėtų pasisakyti dėl konkrečios teritorijos, dėl konkretaus buvusio savininko turėtos žemės, priskyrimo valstybės išperkamai žemei, o Vilniaus miesto savivaldybės meras Potvarkiu nepagrįstai apribojo pareiškėjams galimybę atkurti nuosavybės teises pageidaujamu būdu – natūra, nurodęs, kad visa Vilniaus miesto teritorijoje esanti žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Teismas vertino, jog Administracijos Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar pagrįstai Potvarkiu konstatuota žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso pabaiga ir nustatyta, kad nėra laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti ir, kad Vilniaus miesto teritorijoje esanti žemė priskirta valstybės išperkamai.

Teismas akcentavo, kad Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI4-2968-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) dėl norminio administracinio akto (Potvarkio) teisėtumo. Administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 konstatavus, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras Potvarkiu nepagrįstai baigė žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesą bei nepagrįstai nustatė, kad nėra laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, teismo vertinimu, šioje byloje ginčijamas Administracijos Sprendimas turėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas. Teismas nusprendė, kad pareiškėjų reikalavimų pagrįstumą šioje administracinėje byloje bus galima vertinti tik tada, kai įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, dėl ko tikslinga sustabdyti administracinę bylą iki įsiteisės Regionų administracinio teismo procesinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) (ABTĮ 100 str. 1 d. 3 p.).

III. Atsakovas Administracija atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį.

Atsakovo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas padarė nepagrįstas išvadas apie tai, kad jis pats neturi galimybių išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti Sprendimo teisėtumą, o priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino visų byloje reikšmingų aplinkybių. Aptarus ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, akcentuota, jog teismas neįvertino, kad sustabdžius administracinės bylos Nr. eI3-1920-644/2025 nagrinėjimą iki kol įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 ir vėliau atnaujinus bylos nagrinėjimą, situacija iš esmės nepasikeis, nes Regionų administracinio teismo nagrinėjamos administracinės bylos Nr. eI4-2968-1064/2025 sprendimas neturės tiesioginės reikšmės administracinei bylai Nr. eI3-1920-644/2025 išnagrinėti, nebus šioje byloje priimamo teismo sprendimo pagrindas.

2. Sprendime bei atsakovo procesiniuose dokumentuose pažymėta, kad L. Š. iki nacionalizacijos turėtos žemėvaldos ribose buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje ties (duomenys neskelbtini), galioja patvirtinto Detaliojo plano sprendiniai. Siaura juosta išsidėstęs valstybinės žemės sklypas pagal nustatyta tvarka patvirtinto Detaliojo plano sprendinius yra užimtas pastatui eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, kuriame numatyta priešgaisrinių automobilių privažiavimui, automobilių stovėjimo aikštelei, vaikų žaidimo aikštelėms, numatomiems želdynams bei inžinerinių tinklų įvadams įrengti. Pagal Detalųjį planą teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) nėra suplanuoto atskiro savarankiško žemės sklypo, kuris galėtų būti suformuotas kaip grąžintinas natūra žemės sklypas. Taigi, pagrindinė kliūtis formuoti žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti yra tai, kad teritorija patenka į Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją, nenumatant galimybių formuoti atskiro žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti.

3. Dėl Detaliojo plano koregavimo proceso inicijavimo į Administraciją niekas nesikreipė, toks procesas nebuvo pradėtas, kitoje administracinėje byloje nėra nagrinėjami klausimai, susiję su Detaliuoju planu. Taigi, bet kuriuo atveju, kai bus atnaujintas šios bylos nagrinėjimas, Detalusis planas ir toliau galios, ginčo teritorija yra suplanuota ir joje nenumatyta formuoti žemės sklypo nuosavybės teisėms atkurti. Detalusis planas yra privalomas Administracijai ir fiziniams ar juridiniams asmenims. Net tuo ir tuo atveju, jeigu Regionų administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 dėl kažkokių priežasčių vertintų, kad Potvarkio 1.3 papunktis ar 2 punktas prieštarauja aukštesnės teisinės galios aktams, šioje administracinėje byloje toks sprendimas nebus priimamo sprendimo pagrindas, o teismas turės vertinti teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 2 d., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų kolegialių institucijų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 9 p.) ir Sprendimo pagrįstumą, kiek tai susiję su Detaliuoju planu bei teritorijų planavimui, žemės sklypų formavimui keliamus teisinius reikalavimus. Taigi, visiškai akivaizdu, kad tarp šių dviejų nagrinėjamų bylų neegzistuoja tiesioginis teisinis ryšys, šioje byloje turi būti nustatinėjami skirtingi faktai, remiamasi skirtingomis teisės aktų nuostatomis.

4. Nors pareiškėjai teigė, kad Sprendimo tariamą neteisėtumą lėmė Potvarkis, teismas nėra šių aplinkybių saistomas ir turi byloje dalyvauti kaip aktyvus arbitras bei nustatyti objektyvią tiesą, įvertinant ar pareiškėjo nurodomos aplinkybės sudaro pagrindą jo reikalavimui patenkinti. Teismas nutartyje nenurodė ir nepaaiškino, kokiu būdu ir kokiu ryšiu yra susijusios minimos administracinės bylos. Vien tai, kad jas sieja bendra tema „nuosavybės teisių atkūrimas“ nesudaro pagrindo bylą stabdyti ir prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai, kurioje pažymima, kad teismas negali stabdyti bylos vadovaudamasis abstrakčiais argumentais. Teismas, sustabdydamas šios administracinės bylos nagrinėjimą, iš esmės nepagrindė, jog egzistuoja objektyvios kliūtys šiai bylai nagrinėti. Taigi, sustabdžius bylą yra vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas, pažeidžiami proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai.

Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjai atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo skunde suformulavę du savarankiškus skundo pagrindus – dėl Detaliojo plano, kuris neturi nieko bendro su administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 nagrinėjamu norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo klausimu, ir dėl Potvarkio, su kuriuo siejamas bylos sustabdymas, tačiau atskirasis skundas išimtinai siejamas su Detaliojo plano pagrindu, nors nei pareiškėjai prašė teismo stabdyti bylą šiuo pagrindu, nei teismas bylos sustabdymą kaip nors siejo su Detaliuoju planu. Atsakovas atskirajame skunde nurodo tikrovės neatitinkančią informaciją, susijusią su pastatui eksploatuoti reikalingu žemės sklypu, nors Detaliuoju planu ginčo teritorija buvo formuojama ne pastato eksploatacijai, bet kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas, kurį buvo siekta neteisėtai prijungti prie (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, kuris jau suformuotas garažams eksploatuoti. Detalusis planas nėra ir niekada nebus įgyvendintas (įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. sprendimas), todėl Sprendime nurodytas antrasis atsisakymo atlikti prašomus veiksmus pagrindas – Potvarkis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nusprendęs tenkinti atskirąjį skundą, turėtų išnagrinėti ginčą iš esmės, konstatuoti, kad neteisėto ir neįgyvendinamo Detaliojo plano pagrindu teritorijai yra suteiktas valstybės išperkamos žemės statusas, todėl pirmasis Sprendime nurodytas atsisakymo pagrindas pagrįstas ir teismui nėra prasmės vertinti Sprendime nurodyto antrojo atsisakymo pagrindo – Potvarkio – teisėtumo. Sprendimo argumentacija nepaliko teismui jokių kitų pasirinkimų, kaip tik arba pačiam pradėti Potvarkio teisėtumo ištyrimo procesą, arba sustabdyti šią bylą kol klausimas bus išnagrinėtas kitoje byloje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, jog administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 nustatyti faktai turės įtakos teisingam sprendimui šioje byloje priimti, todėl atskirajame skunde nurodyti argumentai bei išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad bylą nagrinėjančiam teismui nėra jokių procesinių ar teisinių kliūčių priimti sprendimą šioje byloje ir išspręsti tarp šalių kilusį ginčą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 25 d. nutarties, kuria sustabdyta administracinė byla Nr. eI3-1920-644/2025 iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-591/2013; 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019). Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011; 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019).

Taigi, teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-254-525/2020).

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 dėl norminio administracinio akto (Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkio Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (Potvarkis) 1.3, 2 p.) teisėtumo ištyrimo.

Vilniaus miesto savivaldybės meras Potvarkiu nustatė: 1.1. daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, baigtas; 1.2. Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas; 1.3. Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra. Taip pat Potvarkio 2 punktu Vilniaus miesto savivaldybės meras laikė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir Grigiškių miestą, yra baigtas, o 3 punktu siūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytais būdais.

Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-1205-743/2025, nagrinėdamas tos bylos pareiškėjos skundą dėl NŽT atsisakymo kreiptis į Administraciją dėl galimumo suformuoti žemės sklypą (-us) tos bylos pareiškėjos prašyme nurodytoje teritorijoje, kuris buvo motyvuojamas Potvarkiu, nutarė kreiptis į Regionų administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Potvarkio 1.3 papunktis, 2 punktas, tiek, kiek jie nepagrįsti kartografine medžiaga, atitinka Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo ir skaidrumo principus, Vietos savivaldos 4 straipsnio 9 punktą, Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį.

Taigi šiuo metu administracinėje byloje Nr. eI4-2968-1064/2025 sprendžiamas klausimas dėl Potvarkio 1.3 papunkčio, 2 punkto atitikties teisės principams, o nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kyla dėl Administracijos Sprendimo netenkinti pareiškėjų prašymo suformuoti pareiškėjams žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti, Sprendimą iš esmės motyvuojant tuo, kad pagal Detalųjį planą, teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) nėra suplanuoto atskiro savarankiško žemės sklypo, kuris galėtų būti suprojektuotas kaip grąžintinas natūra, bei Potvarkiu.

Įvertinusi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, ginčo šalių argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, nagrinėjamoje byloje ir administracinėje byloje Nr. eI3-1205-743/2025 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8), kurioje kreiptasi į Regionų administracinį teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo tyrimo (administracinė byla Nr. eI4-2968-1064/2025) (teisminio proceso Nr. 3-61-3-00557-2024-8) kilusių ginčų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamas Administracijos Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar pagrįstai Potvarkiu konstatuota žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso pabaiga ir nustatyta, kad nėra laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti ir, kad Vilniaus miesto teritorijoje esanti žemė priskirta valstybės išperkamai.

Atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl Detaliojo plano bei jo sprendinių galiojimo yra susiję su ginčo esme ir vertintini bylą nagrinėjant iš esmės. Šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas tik dėl galimybės toliau nagrinėti administracinę bylą, esant procesinio pobūdžio aplinkybėms (norminės administracinės bylos nagrinėjimas teisme). Todėl Administracijos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Administracijos atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl Administracijos atskirasis skundas atmetamas, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis