Legislator Case Law & Legislation
2023-01-18 Nr. AB-1849-3-62-3-02245-2022-3 AI generated

2023-01-18 Nr. AB-1849-3-62-3-02245-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2023-01-18 Nr. AB-1849-3-62-3-02245-2022-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2023-01-18 Nr. AB-1849-3-62-3-02245-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas R. C. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 22S203 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1120-662/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02245-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.2; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. C. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. C. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. C. M. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. vasario 10 d. sprendimą Nr. 22S203 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes jis yra persekiojamas (duomenys neskelbtini), kurie ketina jį nužudyti; dėl jo yra išduotas arešto orderis. Kariai pradėjo persekioti pareiškėją 2016 m. rudenį, nes jis dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini) mieste prieš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas slapstėsi iki 2018 m. rudens, kai jį sugavo (duomenys neskelbtini), nusivežė į kareivines ir pradėjo mušti. Pareiškėją išgelbėjo tėvo advokatas, kuris papirko karius ir pažadėjo jiems, kad grąžins pareiškėją, kai jis pasveiks. Kai tėvas pamatė pareiškėjo žaizdas, jis pradėjo organizuoti miestelio žmonių pasipriešinimą (duomenys neskelbtini), pareiškėjas jam padėjo. (duomenys neskelbtini) 2019 metais nušovus jo tėvą, pareiškėjas, paragintas motinos, sutiko prisijungti prie (duomenys neskelbtini) kovotojų ir tapo (duomenys neskelbtini). Intensyvėjant persekiojimui ir sukilėlių naikinimui, jis privalėjo pabėgti iš šalies. Pareiškėjo nuomone, atsakovas netinkamai įvertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, netyrė nurodytų faktinių aplinkybių dėl pareiškėjo tėvo nužudymo, priklausymo sukilėlių socialinei grupei ir pan., o atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs, nebuvo surinkti iš įvairių šaltinių, neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad kilmės valstybėje vyksta vidinis karinis konfliktas, o sukilėliai dažnai tampa nuolatinių atakų, kurias organizuoja vyriausybė, aukomis. Vykdomas tautos teroras yra nuolatinis procesas, per kurį griaunami ir deginami vietinių gyventojų kaimai, grobiami ir žudomi žmonės. Vyriausybė į sukilėlių protestus reaguoja griežtai: vykdo persekiojimus, suėmimus, kankinimus, nužudymus ir kt. Šios aplinkybės patvirtina pareiškėjui kylančią individualią grėsmę. Be to, pareiškėjas teigė, kad sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti pareiškėjui neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjo pasakojimas ir pateikti įrodymai turėjo trūkumų, nebuvo suderinami su kilmės valstybės informacija, todėl jie nelaikytini patikimais įrodymais. Beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką pareiškėjui bei sąlygotų apsaugos jam poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Atsakovas teigė, kad jis tinkamai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo R. C. M. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S203 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus bei juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dviem) metams nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir pasiprašė prieglobsčio. Apklausoje pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Iš savo šalies išvyko ir bijojo į ją sugrįžti dėl to, kad (duomenys neskelbtini) jį nužudys. Yra išduotas arešto orderis suimti jį. 2016 m. rudenį jis dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini) mieste prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę ir jos priimamus sprendimus. Jis nešė plakatą, kuriame buvo pavaizduotas (duomenys neskelbtini) (taikos simbolis). (duomenys neskelbtini) pradėjo persekioti protestuotojus. Jis išsigando persekiojimo ir pasislėpė. Slapstėsi nuo 2016 m. pabaigos iki 2018 m. rudens. 2018 metais, kai jis naktį ėjo aplankyti savo tėvų, kariai suėmė jį. Jie buvo su kaukėmis, apsirengę civiliais drabužiais. Jie nuvežė pareiškėją į savo kareivines ir mušė, jis taip uždarytas praleido dvi savaites. Kariai jį nuolat kankino. Sužalojo rankos pirštą, akį, visas jo kūnas yra nusėtas randais. Jo tėvo advokatas išgelbėjo jį. Jis papirko karius ir išsivedė pareiškėją iš kalėjimo. Kai jis grįžo namo ir jo tėvas pamatė žaizdas, tai labai užpyko ir pradėjo organizuoti miestelio žmones priešintis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas padėjo tėvui organizuoti pasipriešinimą. 2019 metais (duomenys neskelbtini) nušovė jo tėvą. (duomenys neskelbtini) pasiūlė jam prisijungti prie jų ir atkeršyti už tėvą, jis prisijungė prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyveno krūmynuose kartu su kitais kovotojais. Kartu leisdamas laiką pastebėjo, kad šie naudoja (duomenys neskelbtini), o ji jam nepriimtina, nes jis yra (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ir dėl to, kad jo dukra su mama prašė saugoti save, savo gyvybę, pareiškėjas išvyko į (duomenys neskelbtini).

7. Departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini). Remiantis šaltiniais, smurtiniai veiksmai dažniausiai naudojami prieš asmenis, kurie dalyvauja ar siekia dalyvauti įstatymų leidžiamojoje valdžioje, vietos institucijų rinkimuose, yra kandidatai rinkimuose, rinkimų procesų organizatoriai, aktyvistai.

8. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2022 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 22S203 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini), uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos.

9. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos „Dėl pabėgėlių statuso“ (toliau – ir Konvencija) bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas. Teismo vertinimu, atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo per apklausą pateiktais paaiškinimais apie jo individualią situaciją. Atliekant tyrimą, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė pateikti visą turimą informaciją, pagrindžiančią jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl pareiškėjo prašymo. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, įvertinus pareiškėjo pasakojimą kilmės valstybės informacijos kontekste, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų individualaus pobūdžio persekiojimas.

10. Teismas pareiškėjo teiginius apie (duomenys neskelbtini) paskelbtą jo paiešką, persekiojimą ir nužudymą tuo atveju, jei grįžtų į kilmės šalį, laikė nepagrįstais, nes pareiškėjas savo pasakojimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, jo papasakota istorija nebuvo detalizuota. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo akcentuotus pareiškėjo pasakojimo ir pateiktų įrodymų trūkumus, dėl kurių pareiškėjo pasakojimas buvo pripažintas neatitinkančiu Aprašo 99 punkte įtvirtintų kriterijų. Pavyzdžiui, pareiškėjas teigė, kad jis dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini), tačiau, atliekant tyrimą, nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) demonstracijos prasidėjo (duomenys neskelbtini), nerasta duomenų apie (duomenys neskelbtini) protestus būtent (duomenys neskelbtini) mieste.

Pagrindiniai protestuotojų ir (duomenys neskelbtini) karių susirėmimai įvyko (duomenys neskelbtini), per juos nužudyti 4 protestuotojai. Nerasta informacijos apie protestuotojų persekiojimą (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjo pasakojimas apie jo sulaikymą 2018 metais buvo neišsamus, nedetalus ir nenuoseklus, nepagrįstas įrodymais, nors pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti išsamią sulaikymo istoriją, įrodyti, kad jis tikrai buvo sulaikytas. Pareiškėjas savo teiginiams, kad 2019 metais jo tėvą nužudė (duomenys neskelbtini) ir kad pareiškėjas tapo (duomenys neskelbtini), norėdamas atkeršyti už tėvo nužudymą ir apginti (duomenys neskelbtini) šeimas, pagrįsti pateikė (duomenys neskelbtini) teisininko N. M.

S. raštą, tačiau pateiktame rašte nurodyta, kad pareiškėjo tėvą nužudė (duomenys neskelbtini) ir kad pareiškėjas nebuvo tapęs (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat pateikė tris vaizdo įrašus, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo atsakovas, šie vaizdo įrašai nepagrindžia jo pasakojimo, nes nė viename įraše nėra nurodyta įrašymo data ir vieta, nė vienas įrašas nėra susietas su pareiškėju, juose matosi tik žmonės miesto gatvėje, viename įraše girdisi šūviai, kituose dvejuose įrašuose žmonės neša negyvo vaiko kūną.

Vaizdo įrašuose, kurių autentiškumu nėra galimybės įsitikinti, neįmanoma įžvelgti paties pareiškėjo, taip pat smurto naudojimo prieš civilius ar pareiškėją, todėl jie nepatvirtina pareiškėjo argumentų dėl patirto persekiojimo ar grasinimų, jų priežasčių, tikslų ir realumo. Teismas sutiko ir su atsakovo vertinimu, jog pareiškėjo pateiktas dokumentas, kurį jis įvardijo kaip arešto orderį, negali būti laikomas autentišku bei pagrįstu įrodymu: pareiškėjo pateiktoje dokumento kopijoje matyti, kad jį pasirašė (išdavė) ne teisėjas, o policijos komisaras E. D.

A. (pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo proceso kodeksą, asmens arešto orderį gali išduoti tik teismas); dokumentas pavadintas „National search notice. (Wanted)“ (Nacionalinės paieškos pranešimas. Paieškomi.), o tai nėra arešto orderio atitikmuo; dokumentas surašytas (duomenys neskelbtini) kalba, o ne dviem kalbomis ((duomenys neskelbtini)).

11. Teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad, nors pareiškėjo kilmės valstybėje vyksta ginkluotas konfliktas, vertinant jo individualią situaciją, nenustatyta aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje pareiškėjas asmeniškai susidurs su persekiojimo veiksmais dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas nebuvo aktyvus (duomenys neskelbtini) vykdomos politikos kritikas, neorganizavo demonstracijų prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę, nerengė specialių akcijų, nedalyvavo protesto akcijose 2016 metais, nes (duomenys neskelbtini) protestai dar nebuvo prasidėję nė viename (duomenys neskelbtini) mieste. Kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį kilmės šalyje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus pareiškėjo persekiojimo rizikos tikimybės, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

12. Teismas pažymėjo, kad, pagal atsakovo surinktą informaciją, nenustatyta realios ir individualios persekiojimo grėsmės pareiškėjui tikimybės. Taip pat nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo kilmės šalyje, jo gyvenamojoje vietoje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. (duomenys neskelbtini) 2021 metais neįvyko nė vieno incidento ir nebuvo nužudytas nė vienas žmogus, beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Nustatęs, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje smurto lygis yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nėra, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

13. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio nuostatomis. Akcentavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį pagrįstai atmestas dėl anksčiau aptartų argumentų, atsižvelgė į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą ir kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti valstybės sieną, neturi jokių ryšių su Lietuva). Taigi, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl atsakovas pagrįstai nusprendė išsiųsti jį į šią šalį.

14. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjai maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metus. Teismo vertinimu, Sprendime nėra argumentų, pagrindžiančių, jog nurodytam tikslui (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) pasiekti būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, pavyzdžiui, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas išsiunčiamas jau ne pirmą kartą arba kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, todėl tokio termino taikymas negali būti laikomas proporcingu ir protingu. Taigi, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti 5 metus nuo jos išsiuntimo, keistina, nustatant, jog uždraudžiama jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Atitinkamai, keistina ir Sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, nurodant įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos.

III. 15. Pareiškėjas R. C. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.

16. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką. Mano, kad jo pasakojimas turėjo būti pripažintas patikimu įrodymu ir vertinamas kaip nustatytas faktas, tačiau atsakovas pareiškėjo situaciją įvertino itin formaliai, rašytinių įrodymų trūkumą panaudojo kaip pagrindą nesuteikti prieglobsčio, o teismas tokį vertinimą nepagrįstai pripažino atliktu tinkamai. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neišsiaiškino priežasčių, lėmusių galbūt netikslios informacijos pateikimą, pavyzdžiui, kad pareiškėjas galėjo suklysti dėl demonstracijų datos. Atsakovas nepagrįstai pareiškėjo nenaudai vertino ir tai, kad tam tikra informacija nėra prieinama viešai, pavyzdžiui, informacija apie (duomenys neskelbtini) mieste vykusius protestus, šiuo aspektu ypač atsižvelgiant į tai, kad buvo rasta duomenų apie aplinkiniuose miestuose įvykusius protestus. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, jam turėjo būti suteikta bent papildoma apsauga, nes vien ta aplinkybė, jog kilmės valstybėje vyksta vidinis karinis konfliktas, reiškia, kad, grįžus į šią valstybę, pareiškėjui grėstų pavojus. Šiame kontekste pastebėta, kad duomenys, kuriais rėmėsi atsakovas, neatitiko informacijos naujumo reikalavimo (buvo surinkti 2021 m. I ketvirtį).

17. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

18. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Tvirtina, kad apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs ir neatitinkantys tikrovės, nes, kaip matyti iš Sprendimo turinio, atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus, atsižvelgdamas į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi patikimų šaltinių paskelbtais duomenimis, kurie tarpusavyje suderinami, o pareiškėjas nepateikė jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios padaryti kitokias išvadas nei išdėstytosios Sprendime.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. 22S203, kuriuo nesuteiktas R. C. M. prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

20. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstus laikotarpius uždrausti pareiškėjui atvykti ir įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytus laikotarpius iki 2 metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

21. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti sprendimą visa apimtimi. Nurodo, jog Migracijos departamento padaryti pažeidimai (priimtos neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir kt.) nebuvo tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo, todėl teismo sprendimas naikintinas.

22. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

23. Teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsnių nuostatos. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

24. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindžia tuo, kad iš savo šalies buvo priverstas išvykti ir bijo į ją sugrįžti dėl to, jog (duomenys neskelbtini) jį nužudys, nes yra išduotas arešto orderis suimti jį. Pareiškėjas 2016 metais rudenį dalyvavo demonstracijoje (duomenys neskelbtini) mieste prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę ir jos priimamus sprendimus. (duomenys neskelbtini) demonstraciją išvaikė ir pradėjo persekioti demonstracijos dalyvius. Išsigandęs persekiojimo prieglobsčio prašytojas slapstėsi nuo 2016 pabaigos iki 2018 metų rudens. 2018 metais, kai jis naktį ėjo aplankyti savo tėvų, (duomenys neskelbtini) jį suėmė. Pareiškėjas buvo nuvežtas į kareivines ir mušamas. Mušamas ir kankinamas kareivinėse jis praleido dvi savaites (sužalojo rankos pirštą, akį, visas jo kūnas buvo nusėtas randais). Prieglobsčio prašytoją išgelbėjo tėvo advokatas, kuris papirko karius ir išsivedė jį iš kalėjimo. Kai jis grįžo namo ir jo tėvas pamatė žaizdas, tai labai užpyko ir pradėjo organizuoti miestelio žmones priešintis (duomenys neskelbtini), ginti nuo jų savo vaikus, žmonas. Prieglobsčio prašytojas padėjo tėvui organizuoti pasipriešinimą. Tėvas buvo žinomas žmogus bendruomenėje, nes dirbo miesto savivaldybėje. Žmonės gerbė jį ir pasitikėjo juo.

26. 2019 metais (duomenys neskelbtini) kariai nušovė jo tėvą. Pareiškėjas prisijungė prie (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojas žmonių nežudė ir nesmurtavo prieš juos, jis tik kitus įtikinėjo nebijoti ir stoti į kovą prieš (duomenys neskelbtini). Priklausydamas (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad šie naudoja (duomenys neskelbtini), o ji jam nepriimtina, nes jis yra (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties ir dėl to, kad jo dukra su mama prašė saugoti save, savo gyvybę, jis išvyko iš (duomenys neskelbtini).

27. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie dalyvavimą demonstracijoje (duomenys neskelbtini) mieste kilmės valstybėje yra prieštaringas ((duomenys neskelbtini)). Kritiškai vertintini prieglobsčio prašytojo teiginiai dėl suklydimo nurodant demostracijų datas. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, vertindami R. C. M. pasakojimą apie dalyvavimą demonstracijoje (duomenys neskelbtini) mieste, padarė teisingą išvadą, kad jo pasakojimas apie protestus neatitinka kilmės valstybės informacijos, t. y. nepatikimas.

28. Atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo pasakojimo detalumą ir išsamumą, taip pat pasakojimo aplinkybes palyginus su kilmės valstybės informacija, atsakovas pagrįstai konstatavo, jog mažai tikėtina, kad prieglobsčio prašytojas 2018 metais buvo sulaikytas ir kankintas (duomenys neskelbtini) karių bei priklausė (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nepateikė dokumentų ar kitų daiktinių įrodymų, kurie pagrįstų jo pasakojimą apie šį įkalinimą, nors pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti išsamią sulaikymo istoriją, įrodyti, kad jis tikrai buvo sulaikytas, tačiau šia galimybe jis nepasinaudojo.

29. Teisininko N. M. S. raštas taip pat nepatvirtina jam kylančios grėsmės kilmės valstybėje. Priešingai jame pateikiama prieglobsčio prašytojo pasakojimui iš esmės kontraversiška informacija (rašoma, kad (duomenys neskelbtini) nužudė prieglobsčio prašytojo tėvą, taigi tokie teisininko/advokato paaiškinimai prieštarauja paties pareiškėjo pasakojimui, nes jis teigė priešingai – kad tėvą nužudė (duomenys neskelbtini), taip pat rašte nurodyta, jog pareiškėjas nebuvo tapęs (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas teigė priešingai, jog tapo (duomenys neskelbtini), kadangi norėjo atkeršyti už tėvo nužudymą ir apginti (duomenys neskelbtini) šeimas).

30. Persekiojimo fakto kilmės valstybėje nepatvirtina ir prieglobsčio prašytojo pateikti trys vaizdo įrašai. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog vaizdo įrašuose, kurių autentiškumu nėra galimybės įsitikinti, neįmanoma įžvelgti paties pareiškėjo, taip pat smurto naudojimo prieš civilius ar pareiškėją, t. y. jie nepatvirtina pareiškėjo argumentų dėl patiriamo persekiojimo ar grasinimų, jų priežasčių, tikslų ir realumo. Įvertinęs pareiškėjo pateikto arešto orderio turinį bei jį išdavusį subjektą, atsakovas pagrįstai jo nepripažino originaliu dokumentu ir patikimu įrodymu, patvirtinančiu jo pasakojimo aplinkybes.

31. Įstatymo 87 straipsnis numato, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė“ reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, su prašytoju tiesiogiai susijusių aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas.

32. Migracijos departamentas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje, jo gyvenamojoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. (duomenys neskelbtini) 2021 m. neįvyko nei vieno incidento ir nebuvo nužudytas nei vienas žmogus, beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) regione yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o (duomenys neskelbtini) regione tokia rizika neegzistuoja. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietoje smurto lygis yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, teismo vertinimu, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

33. Taigi į bylą nepateikti duomenys, galintys būti pagrįstos baimės įrodymais dėl jam kilmės valstybėje gresiančių veiksmų (nenustatyta, jog kaip nors galėtų būti pažeidžiamos jo teisės bei laisvės), taip pat nenustatyta tikimybė galimos prievartos grėsmės jį grąžinus į kilmės valstybę (būtų įvykdyta mirties bausmė, jis būtų kankinamas, patirtų žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir pan.), todėl nėra pagrindo taikyti ir Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus.

34. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į ISIS sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, jų nekartodama, ir šias sprendimo dalis palieka nepakeistas.

36. Nagrinėjamu atveju, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis (įrodymus) ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas. Atsakovas, įvertinęs bylos įrodymus, taip pat pagrįstai sprendė, jog nei surinkta informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjo pateikti paaiškinimai nepagrindė jo baimės patirti persekiojimą kilmės valstybėje pagrįstumo.

37. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. C. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Ernestas Spruogis