2026-01-14 Nr. AB-1113-3-61-3-04915-2025-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1430-1047/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04915-2025-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja E. P. (toliau – ir pareiškėja, prieglobsčio prašytoja) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 25S194382 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. 24S57253, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) (toliau – ir 2024 m. vasario 21 d. sprendimas). Pareiškėja kreipėsi į teismą. Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7350-1161/2024 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2005-789/2024 (toliau – ir 2024 m. liepos 31 d. nutartis) nuspręsta pareiškėjos skundą ir apeliacinį skundą atmesti.

2.2. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė paskesnį prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir paskesnis prašymas), tačiau ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta nenagrinėti pareiškėjos paskesnio prašymo, nes ji nepateikė informacijos ar duomenų, dėl kurių labai padidėjo tikimybė, kad prieglobsčio prašytoja gali būti priskirta prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES). Sprendimas priimtas po daugiau nei metų nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, kas akivaizdžiai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 77 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 darbo dienų terminą ir jau savaime patvirtina netinkamą Migracijos departamento veikimą.

2.3. Pareiškėja pateikė atsakovui papildomus duomenis, patvirtinančius, kad ji (duomenys neskelbtini), kadangi pirmą kartą išnagrinėjus jos prieglobsčio prašymą, ši pasakojimo dalis atmesta kaip nepatvirtinta rašytiniais įrodymais bei pripažinus jos pasakojimą nenuosekliu. Paskesnio prieglobsčio prašymo metu pareiškėja taip pat pateikė vaizdo įrašą ir nuotrauką (duomenys neskelbtini), susirašinėjimo su O. S. ekrano nuotraukas, (duomenys neskelbtini) susirašinėjimą su O. K., kuriame ji rašo (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodytus dokumentus atmetė ir jų nevertino, nurodydamas, kad iš vaizdo įrašo neįmanoma identifikuoti prieglobsčio prašytojos, o susirašinėjimas su O. S. ir O. K. savaime nepatvirtina, kad prieglobsčio prašytoja (duomenys neskelbtini), nevertinant šių įrodymų visumos ir konteksto.

2.4. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ir pareiškėja bijo patirti persekiojimo veiksmus iš (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, siekiant paveikti (duomenys neskelbtini), tačiau nurodyti argumentai atsakovo apskritai nebuvo vertinami. Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvus, turėjo nagrinėti jos prieglobsčio prašymą iš esmės, o ne priimti sprendimą jo nenagrinėti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

4.1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Pareiškėja (duomenys neskelbtini) paskesnį prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, jog jos (duomenys neskelbtini).

4.2. Paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu. Atsakovo vertinimu, paskesnio prašymo metu pareiškėja taip pat nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja pateikė vaizdo įrašą ir nuotrauką (duomenys neskelbtini), tačiau, išanalizavus pateiktą vaizdinę medžiagą, neįmanoma identifikuoti pareiškėjos. O pareiškėjos pateiktos susirašinėjimo su O. S. ekrano nuotraukos, kuriose pavaizduotas susirašinėjimas tarp nenustatytų asmenų (duomenys neskelbtini), savaime nepagrindžia, kad prieglobsčio prašytoja (duomenys neskelbtini). Paskesnio prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytoja nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) nelaikomi nustatytais faktais. Pareiškėjai priklausančios (duomenys neskelbtini) aplinkybės jau buvo teismų įvertintos nagrinėjant ankstesnį pareiškėjos prieglobsčio prašymą. Grėsmės vertinimas dėl pareiškėjos (duomenys neskelbtini) buvo atliktas ir pirmo prašymo nagrinėjimo metu, o pareiškėjos pateiktos nuorodos ir pasakojimas savaime nepatvirtina persekiojimo grėsmės tikimybės.

4.3. Neatmestina, kad pareiškėja yra M. P. ir E. K. pažįstama ir / ar bendravo su minėtais asmenimis, tačiau pateiktos nuotraukos savaime nepatvirtina nei pareiškėjos ryšių ar bendradarbiavimo su šiais asmenimis, taip pat nepatvirtina persekiojimo grėsmės tikimybės. (duomenys neskelbtini) savaime neužtraukia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus. (duomenys neskelbtini), ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga ja domėtųsi. Buvo įvertinta ir grėsmė pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) suteikto prieglobsčio, tačiau nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas atliko išsamų ir detalų pareiškėjos paskesnio prašymo tyrimą, pareiškėjos nurodytus naujus duomenis vertino kartu su ankstesnio prieglobsčio prašymo tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis.

4.4. Įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad ji (duomenys neskelbtini). Migracijos departamente (duomenys neskelbtini) buvo atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu ji detalizavo aplinkybes ir motyvus dėl (duomenys neskelbtini).

6.2. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 24S57253 nusprendė nesuteikti E. P. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), nes prieglobsčio prašytoja nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad ji (duomenys neskelbtini), o pasakojimas (duomenys neskelbtini) nesuderinamas su kilmės valstybės informacija; E. P. pasakojimo dalis apie tariamai patirtą persekiojimą (duomenys neskelbtini) taip pat nebuvo suderinamas su randama kilmės valstybės informacija bei (duomenys neskelbtini) teiktais parodymais; E. P. pasakojimas apie tariamus (duomenys neskelbtini) nesuderinamas nei (duomenys neskelbtini) pasakojimu, nei su D. P., kuris (duomenys neskelbtini), pasakojimu; kadangi prieglobsčio prašytoja nepateikė ir tyrimo metu nerasta kitų įrodymų, kurie patvirtintų prieglobsčio prašytojos pasakojimą, dėl nustatytų pasakojimo trūkumų ir pasakojimo nesuderinamumo su kilmės valstybės informacija prieglobsčio prašytojos pasakojimas (duomenys neskelbtini) savaime nelaikytas įrodymu, pakankamu lygiu patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą.

6.3. Dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 21 d. sprendimo teisėtumo pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą. Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-7350-1161/2024 pareiškėjos skundas atmestas. Pareiškėjai pateikus apeliacinį skundą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2005-789/2024 jis taip pat buvo atmestas.

6.4. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė paskesnį prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. (duomenys neskelbtini) apklausoje prieglobsčio prašytoja nurodė, kad ji nori „grįžti“ prie tų aplinkybių, kurios jau buvo nagrinėtos, tačiau yra pasikeitusios. Pasak pareiškėjos, kai (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytojos teigimu, tai esminis įrodymas, ir, kai ji (duomenys neskelbtini). Pareiškėja patvirtino, kad naujos aplinkybės yra tai, jog (duomenys neskelbtini).

6.5. Ginčijamu Migracijos departamento Sprendimu nuspręsta nenagrinėti pareiškėjos paskesnio prašymo, nes pareiškėja nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Migracijos departamento jau padarytoms išvadoms bei lemtų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį.

7. Teismas vadovavosi 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES), Įstatymo, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatomis, atsižvelgė į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktiką bei įvertinęs pareiškėjos paskesnio prašymo ir jo pagrindu atliktos apklausos turinį visų nustatytų bylos aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste, priėjo prie išvados, kad pareiškėja paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nenurodė naujų esminių aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjos paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje priimtinumą ir būtinumą jį išnagrinėti iš esmės.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja savo paskesnį prašymą grindė didžiąja dalimi tais pačiais motyvais, kurie jau buvo išanalizuoti ir įvertinti ankstesniame Migracijos departamento 2024 m. vasario 21 d. sprendime, kurio teisėtumas patvirtintas teismų. Teismas pabrėžė, kad įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais buvo konstatuota ne tik įrodymų stoka, tačiau pripažinta, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės savaime neįrodo pareiškėjai gresiančio individualaus persekiojimo, o kilmės valstybės informacija, vertinant ją pareiškėjos individualios situacijos kontekste, nepatvirtina, kad pareiškėja sulauktų kilmės valstybės teisėsaugos institucijų dėmesio, t. y. kad pareiškėjai grėstų persekiojimas, kaip tai suprantama prieglobsčio teisės kontekste. Teismas nustatė, jog ankstesniame sprendime Migracijos departamentas konstatavo ir šios aplinkybės teismuose nebuvo nuginčytos, jog pareiškėjos pasakojimas yra prieštaringas (kilmės valstybės informacijai, kitų asmenų parodymams). Teismas nepagrįsta pripažino pareiškėjos poziciją, jog jos ankstesnis prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo netenkintas vien dėl įrodymų stokos (tuo tikslu su paskesniu prašymu pareiškėja teikė papildomus įrodymus).

9. Teismas iš ginčijamo Spendimo turinio nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, atliko preliminarų, tačiau pakankamai išsamų ir detalų pareiškėjos paskesnio prašymo tyrimą, pareiškėjos nurodytus naujus duomenis vertino kartu su ankstesnio prieglobsčio prašymo tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl nepažeidė Įstatyme ir Direktyvoje 2013/32/ES nustatytų reikalavimų. Priešingai nei skunde tvirtina pareiškėja, atsakovas taip pat preliminariai įvertino aplinkybę, jog pareiškėjos (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas prieglobstis, tačiau ištyręs kilmės valstybės informaciją, nenustatė, kad pareiškėjai dėl to kiltų persekiojimo grėsmė. Teismas vertino, jog pareiškėjos paskesniame prieglobsčio prašyme ir apklausos metu nurodytos aplinkybės bei argumentai Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme negali būti vertinami kaip nauji esminiai motyvai, kurie nebuvo išnagrinėti pirmojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu.

10. Teismas nurodė, kad atsakovas neginčijo pareiškėjos argumentų dėl praleisto Sprendimo priėmimo termino, tačiau, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, priėjo prie išvados, jog įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą.

11. Teismas nusprendė, kad atsakovas Sprendime detaliai, išsamiai ir aiškiai išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes, nurodė konkrečias taikytinas teisės normas ir jas pagrįstai taikė pareiškėjos atveju, Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Nenustatęs jokių ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų, teismas atmetė pareiškėjos prašymą jį panaikinti. Atitinkamai teismas netenkino ir išvestinio skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo pareiškėjos paskesnio prieglobsčio prašymo priimtinumo klausimą nagrinėti iš naujo.

III. 12. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti, panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėja taip pat prašo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde aptaria prieglobsčio prašymo, atsakovo Sprendimo, pirmosios instancijos teismo sprendimo esmę ir nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu grindžia šiais motyvais:

13.1. Aptarus Įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, Tvarkos aprašo V skyriaus nuostatas (36, 37, 47, 49 p.), teigiama, kad pareiškėja paskesnį prieglobsčio prašymą pateikė (duomenys neskelbtini), jos apklausa atlikta (duomenys neskelbtini), tačiau ginčijamas Sprendimas priimtas po daugiau nei metų nuo prieglobsčio prašymo pateikimo, kas akivaizdžiai pažeidžia Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą ir jau savaime patvirtina netinkamą Migracijos departamento veikimą. Priešingai nei interpretuoja teismas, remiantis tiek Tvarkos aprašo, tiek Įstatymo normos lingvistiniu aiškinimu, įstatymas numato imperatyvų, o ne rekomendacinio / instrukcinio pobūdžio, terminą, tikslu užtikrinti tinkamą prieglobsčio prašymo nagrinėjimą bei taikomos procedūros parinkimą. Nors pats termino pažeidimas savaime nereiškia Sprendimo neteisėtumo, tačiau termino pradelsimas beveik metus laiko rodo akivaizdų Migracijos departamento veikimo pažeidimą dėl pareiškėjos bei neatitinka jos teisėtų lūkesčių principo.

13.2. Aptarus Įstatymo 77 straipsnio 1 dalį, paskesnio prieglobsčio prašymo sąvoką (Įstatymo 2 str. 181 d.), Direktyvos 2013/32/ES 40 straipsnio 1–5 dalis, laikomasi pozicijos, jog pareiškėja pateikė esminius motyvus, dėl ko labai padidėjo tikimybė, kad pareiškėja gali būti priskirta prie tarptautinės apsaugos gavėjų, kas sudarė pagrindą jos prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės:

13.2.1. Pareiškėja pateikė vaizdo įrašą ir nuotrauką (duomenys neskelbtini), susirašinėjimo su O. S. ekrano nuotraukas, (duomenys neskelbtini) susirašinėjimą su O. K., kuriame ji rašo (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodytus dokumentus atmetė ir jų nevertino. Taigi, net ir pareiškėjai pateikus papildomus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos pasakojimą (duomenys neskelbtini), jie nėra vertinami pareiškėjos parodymų kontekste, kaip tą numato Tvarkos aprašo 993 punktas, o savaime atmetami, tokiu būdu pažeidžiant abejonės privilegijos taikymo taisykles.

13.2.2. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pagaliau pripažįstama kaip priklausanti jai, atsakovo surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovas ir toliau tvirtina, kad pareiškėja nepateikė jokios naujos informacijos, dėl kurių labai padidėjo tikimybė, kad prieglobsčio prašytoja gali būti priskirta prie tarptautinės apsaugos gavėjų. Atsakovas, prieidamas nurodytos išvados, nerinko aktualios kilmės valstybės informacijos, kokiais atvejais yra priimamas (duomenys neskelbtini) (Tvarkos aprašo 97.1 p.), tokiu būdu liko neįvertintas pareiškėjos pasakojimas dėl jos (duomenys neskelbtini).

13.2.3. Pareiškėja pateikė nuorodas į Lietuvos žiniasklaidos priemones ir privačias paskyras, kuriose buvo rašoma apie (duomenys neskelbtini). Kai kuriose (duomenys neskelbtini) nuotraukose / vaizdo įrašuose matoma pareiškėja. Tai patvirtina pareiškėjos įsitraukimą (duomenys neskelbtini). Nurodytai medžiagai esant viešai prieinamai ir atvirai, pareiškėja gali būti bet kada identifikuota (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų / pareigūnų ir už tai patraukta baudžiamojon atsakomybėn.

13.2.4. Nors vaizdo įrašai, kuriuose matoma ir prieglobsčio prašytoja, į (duomenys neskelbtini) buvo įkelti dar pirminio prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, apie ją ji sužinojo jau po jo išnagrinėjimo ir tik po to suprato esant papildomai rizikai patirti persekiojimo veiksmus, grąžinus ją į (duomenys neskelbtini), kas buvo viena iš priežasčių kreiptis su paskesniu prieglobsčio prašymu, kadangi jos veidas yra atvirai matomas ir viešinamas (duomenys neskelbtini).

13.2.5. Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje ir pareiškėja bijo patirti persekiojimo veiksmus (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų, siekiant paveikti (duomenys neskelbtini). Sprendime neatskleista dėl kokių esminių aplinkybių (duomenys neskelbtini) prieglobstis buvo suteiktas.

13.3. Aptarus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, pažymima, kad pareiškėja atvyko į Lietuvą teisėtai, kartu (duomenys neskelbtini) suteiktas prieglobstis Lietuvoje, pareiškėja nedisponuoja dokumentais, suteikiančiais teisę likti Šengeno zonoje tokį ilgą laiką po išvykimo iš (duomenys neskelbtini), atsakovas neginčija, kad pareiškėjos (duomenys neskelbtini). Kadangi (duomenys neskelbtini), tikėtina, kad ji patrauks pareigūnų dėmesį dar pasienyje vien dėl tokio ilgo neteisėto buvimo Šengeno erdvėje, o pareigūnams disponuojant bet kokia anksčiau nurodyta informacija apie pareiškėjos (duomenys neskelbtini), jai bus inicijuota politiškai motyvuota baudžiamoji byla. Visos šios aplinkybės atsakovo bei teismo turėjo būti vertinamos kaip naujos aplinkybės, suponuojančios išvadą, kad pareiškėjai labai padidėjo tikimybė, kad ji gali būti priskirta prie tarptautinės apsaugos gavėjų ir jos prieglobsčio prašymas turėjo būti nagrinėjimas iš esmės

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes ir papildomai nurodo:

15.1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad procedūriniai terminai yra skirti užtikrinti, kad administracinis procesas nebūtų pernelyg ilgai užtęsiamas, o viešojo administravimo subjektai įvykdytų jiems pavestą kompetenciją (žr., pvz., 2013 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013). Taigi įstatyme nustatytas terminas administraciniam sprendimui priimti yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, tai yra tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą, su sąlyga, jei nesuėjęs senaties terminas šioms procedūroms vykdyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-379-821/2023).

15.2. Pareiškėja su paskesniu prieglobsčio prašymu pateikė vaizdo įrašą ir nuotrauką (duomenys neskelbtini), tačiau juose neįmanoma identifikuoti prieglobsčio prašytojos. Pateiktose ekrano nuotraukose esantis susirašinėjimas tarp nenustatytų asmenų savaime nepagrindžia, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini). Taigi su paskesniu prieglobsčio prašymu nepateikta patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos teiginius dėl (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra nauja aplinkybė, kad pareiškėjai priklauso (duomenys neskelbtini), nes Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byloje Nr. eA-2005-789/2024 ši aplinkybė jau analizuota, o taip pat pasisakyta dėl (duomenys neskelbtini) galimybės sulaukti kilmės valstybės teisėsaugos institucijų dėmesio. Pareiškėja nepateikė naujų patikimų įrodymų, kad (duomenys neskelbtini)

15.3. Dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė duomenų, kad (duomenys neskelbtini), nenurodė, kad kilmės valstybėje dėl jos vyksta politiškai motyvuotas persekiojimas.

15.4. Pareiškėjos pateiktos nuorodos į Lietuvos žiniasklaidos priemones ir privačias paskyras yra Lietuvos auditorijai, taip pat (duomenys neskelbtini) skirta medžiaga ir nėra naujos aplinkybės, nes dėl jų jau buvo pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje.

15.5. Nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja atsakovo rinkti bei vertinti informacijos visais pareiškėjo pageidaujamais aspektais. Neatmestina, kad pareiškėja bendravo ir / ar yra pažįstama su M. P. ir E. K., tačiau pateiktos nuotraukos savaime nepatvirtina nei pareiškėjos ryšių ar bendravimo su šiais asmenimis, taip pat ir persekiojimo grėsmės tikimybės. Pagal kilmės valstybės informaciją, (duomenys neskelbtini).

15.6. Atsakovas išsamiai įvertino ir (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašus bei nuotraukas. Kadangi pareiškėja nėra žinoma (duomenys neskelbtini) iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) nebuvo patekusi į teisėsaugos akiratį, mažai tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) lemtų persekiojimo grėsmę. Be to, tai nėra nauja aplinkybė.

15.7. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad nebuvo įvertinta jos baimė būti persekiojamai (duomenys neskelbtini) institucijų dėl (duomenys neskelbtini). Padidintą riziką susidurti su persekiojimu (duomenys neskelbtini), kitų (duomenys neskelbtini) atveju rizika yra mažesnė ir turi būti vertinama individualiai. (duomenys neskelbtini).

15.8. Nagrinėjant klausimą, ar paskesnis prašymas grindžiamas nauja informacija arba duomenimis, susijusiais su nagrinėjimu, ar prašytojas atitinka sąlygas būti priskirtam prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95, reikia tik patikrinti, ar grindžiant šį prašymą yra informacijos ar duomenų, kurie nebuvo išnagrinėti priimant sprendimą dėl ankstesnio prašymo ir kuriais tas res judicata galią įgijęs sprendimas negalėjo būti pagrįstas. Kitoks Direktyvos 2013/32 ES 40 straipsnio 2 dalies aiškinimas, prieštarautų Direktyvos 2013/32 ES tikslui užtikrinti kuo greitesnį tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą (47–51 p.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1157-575/2025). Nagrinėjamu atveju toks vertinimas ir buvo atliktas, bei nustatyta, kad pareiškėja nepateikė naujų esminių motyvų, t. y. naujos informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad ji gali būti priskirta prie tarptautinės apsaugos gavėjų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimo Nr. 25S194382, kuriuo nuspręsta nenagrinėti pareiškėjos E. P. paskesnio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir įpareigojimo atlikti veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nes nustatė, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, atliko preliminarų, tačiau pakankamai išsamų ir detalų pareiškėjos paskesnio prašymo tyrimą, jos nurodytus naujus duomenis vertino kartu su ankstesnio prieglobsčio prašymo tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, todėl nepažeidė Įstatyme ir Direktyvoje 2013/32/ES nustatytų reikalavimų.

18. Pareiškėja, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikosi pozicijos, kad jis su paskesniu prašymu dėl prieglobsčio suteikimo pateikė esminius naujus motyvus, todėl šis prašymas turėjo būti nagrinėjamas. Pareiškėjos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualūs Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo pagrindai. Vienas iš įtvirtintų pagrindų – kai prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų (Įstatymo 77 str. 1 d. 3 p.). Pagal Įstatymo 2 straipsnio 181 dalį paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – tai užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas arba priimtas sprendimas nutraukti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nebėra galimybės atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Įstatymo 2 straipsnio 64 dalyje nustatyta, kad galutinis sprendimas – tai šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti.

21. Pažymėtina, kad paskesnio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas apsiriboja naujos esminės informacijos, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant ankstesnį prašymą, vertinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3027-556/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-5374-575/2019 yra pasisakęs, kad „esminis motyvas“ aiškinant šią teisės normą turėtų būti suprantamas kaip naujas prašymo pagrindas ar didelę reikšmę turintys nauji įrodymai, sudarantys pagrindą skirtingoms išvadoms nuo ankstesnių, ar pan.

22. Įstatymu įgyvendinamoje Direktyvoje 2013/32/ES nustatyta, kad kai asmuo, kuris paprašė tarptautinės apsaugos valstybėje narėje, pateikia papildomų nusiskundimų arba paskesnį prašymą toje pačioje valstybėje narėje, ta valstybė narė nagrinėja šiuos papildomus nusiskundimus arba su paskesniu prašymu susijusią informaciją, nagrinėdama ankstesnį prašymą ir nagrinėdama sprendimą, kuris apskųstas teismine arba administracine, tiek, kiek toks nagrinėjimas leidžia kompetentingoms institucijoms atsižvelgti į visą informaciją, kuria pagrįsti papildomi nusiskundimai arba paskesnis prašymas, ir ją svarstyti. Siekiant priimti sprendimą dėl tarptautinės apsaugos prašymo priimtinumo pagal 33 straipsnio 2 dalies d punktą, paskesnis tarptautinės apsaugos prašymas visų pirma turi būti preliminariai išnagrinėjamas, siekiant nustatyti, ar dėl šio prašymo atsirado arba prašytojas pateikė naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu dėl prašytojo priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES (40 str. 1 ir 2 d.). Jeigu po 2 dalyje nurodyto preliminaraus nagrinėjimo padaroma išvada, kad atsirado naujos informacijos arba duomenų arba juos pateikė prašytojas ir dėl to labai padidėja tikimybė, kad prašytojas gali būti priskirtas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES, prašymas toliau nagrinėjamas pagal II skyrių. Valstybės narės taip pat gali numatyti kitas priežastis, dėl kurių paskesnis prašymas nagrinėjamas toliau (40 str. 3 d.). Kai paskesnis prašymas pagal šį straipsnį toliau nenagrinėjamas, jis pagal 33 straipsnio 2 dalies d punktą laikomas nepriimtinu (40 str. 5 d.). Pagal Direktyvos 2023/32/ES 33 straipsnio 2 dalies d punktą valstybės narės gali laikyti tarptautinės apsaugos prašymą nepriimtinu, jeigu prašymas yra paskesnis prašymas, kai neatsirado naujos informacijos arba duomenų, susijusių su nagrinėjimu, ar prašytojas priskirtinas prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95/ES arba prašytojas jų nepateikė.

23. Teisingumo Teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendime LH prieš Staatssecretaris van Justitie en Veiligheid, priimtame byloje C-921/19, yra konstatavęs, kad Direktyvos 2013/32 40 straipsnio 2 dalies aiškinimą, kuris matyti iš šios nuostatos konteksto, taip pat patvirtina šios direktyvos tikslai. Iš tiesų iš Direktyvos 2013/32 3, 18 ir 25 konstatuojamųjų dalių matyti, kad ja siekiama sukurti bendrą Europos prieglobsčio sistemą, pagal kurią, pirma, kiekvienam prašytojui turėtų būti leista veiksmingai naudotis procedūromis, suteikta galimybė bendradarbiauti ir tinkamai bendrauti su kompetentingomis institucijomis, siekiant pateikti susijusius savo bylos faktus, ir turėtų būti suteiktos pakankamos procesinės garantijos pateikti savo argumentus visais procedūros etapais; ir, antra, sprendimai dėl tarptautinės apsaugos prašymų turi būti priimami kuo skubiau, nedarant poveikio tinkamo ir išsamaus nagrinėjimo atlikimui. Be to, kiek tai susiję su paskesnio prašymo priimtinumo patikrinimo procedūra, pažymėtina, kad ja, kaip matyti iš Direktyvos 2013/32 36 konstatuojamosios dalies, siekiama leisti valstybėms narėms atmesti kaip nepriimtiną bet kokį paskesnį prašymą, pateiktą nesant naujos informacijos ar duomenų, kad būtų laikomasi ankstesnio sprendimo res judicata galios principo. Vadinasi, nagrinėjant klausimą, ar paskesnis prašymas grindžiamas nauja informacija arba duomenimis, susijusiais su nagrinėjimu, ar prašytojas atitinka sąlygas būti priskirtam prie tarptautinės apsaugos gavėjų pagal Direktyvą 2011/95, reikia tik patikrinti, ar grindžiant šį prašymą yra informacijos ar duomenų, kurie nebuvo išnagrinėti priimant sprendimą dėl ankstesnio prašymo ir kuriais tas res judicata galią įgijęs sprendimas negalėjo būti pagrįstas. Kitoks Direktyvos 2013/32 40 straipsnio 2 dalies aiškinimas, pagal kurį sprendžiančioji institucija, tikrindama, ar yra paskesnį prašymą pagrindžiančios naujos informacijos arba duomenų, turi šią informaciją ir duomenis dar ir įvertinti, ne tik įvestų įvairių tokio prašymo nagrinėjimo procedūros etapų painiavą, bet ir prieštarautų Direktyvos 2013/32 tikslui užtikrinti kuo greitesnį tarptautinės apsaugos prašymų nagrinėjimą (47–51 p.).

24. Byloje nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pateikė Migracijos departamentui prieglobsčio prašymą, kurį grindė šiais esminiais motyvais: (duomenys neskelbtini).

25. Migracijos departamentas 2024 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 24S57253 nusprendė, be kita ko, nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Akcentuotina, kad Migracijos departamento 2024 m. vasario 21 d. sprendimas, atlikus jo teisminę patikrą, pripažintas teisėtu ir pagrįstu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2005-789/2024).

26. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) Migracijos departamentui pateikė paskesnį prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Byloje esanti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apklausos transkripcija patvirtina, jog, pareiškėjos nuomone, naujos aplinkybės yra tai, jog: (duomenys neskelbtini).

27. Migracijos departamentas Sprendime priėjo prie išvados, kad pareiškėja, teikdama paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, nepateikė naujų faktinių aplinkybių, kurios turėtų įtakos Migracijos departamento jau padarytoms išvadoms bei lemtų jau atlikto vertinimo peržiūros poreikį. Kadangi pirmą ir antrą prašymą suteikti prieglobstį pareiškėja iš esmės grindė (duomenys neskelbtini), atsakovas nusprendė, kad paskesnis pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nenagrinėjamas.

28. Taigi, nagrinėjamos bylos esminis dalykas yra įvertinti, ar pareiškėjos paskesniame prašyme ir (duomenys neskelbtini) Migracijos departamento atliktos pareiškėjos apklausos metu buvo nurodytos naujos esminės aplinkybės, kurių Migracijos departamentas anksčiau nebuvo vertinęs ir kurios galėjo paneigti anksčiau Migracijos departamento padarytas išvadas ar suponuoti būtinybę visus pareiškėjos prieglobsčio prašymo motyvus įvertinti iš naujo.

29. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodydama, kad pateikė esminius motyvus, dėl ko labai padidėjo tikimybė, kad pareiškėja gali būti priskirta prie tarptautinės apsaugos gavėjų, kas sudarė pagrindą jos prieglobsčio prašymą nagrinėti iš esmės, iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu.

30. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad teismas vertina bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

31. Atsižvelgusi į nurodytas nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, atliko pakankamai išsamų byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutinka, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias proceso teisės normas.

32. Įvertinusi pareiškėjos paskesnio prašymo ir jo pagrindu atliktos apklausos turinį visų nustatytų bylos aplinkybių ir teisinio reguliavimo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja paskesniame prašyme suteikti prieglobstį nenurodė naujų esminių aplinkybių (nepateikė įrodymų), kurios pagrįstų pareiškėjos paskesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtinumą ir būtinybę jį išnagrinėti iš esmės.

33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja savo paskesniame prašyme iš esmės pakartojo jau ankstesniame prašyme suteikti prieglobstį išdėstytus motyvus dėl (duomenys neskelbtini), kurie buvo ne tik tinkamai išanalizuoti ginčijamame Sprendime, bet ir įvertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pareiškėja apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovas nevertino jos pateiktų papildomų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jos pasakojimą apie (duomenys neskelbtini) (vaizdo įrašo, nuotraukos (duomenys neskelbtini), susirašinėjimo su O.

S. ekrano nuotraukų, (duomenys neskelbtini) susirašinėjimo su O. K.), nes kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, jame aiškiai pažymėta, jog iš vaizdinės medžiagos neįmanoma identifikuoti prieglobsčio prašytojos, ekrano nuotraukose pavaizduotas susirašinėjimas tarp nenustatytų asmenų, kuris savaime nepagrindžia, kad prieglobsčio prašytoja (duomenys neskelbtini) ir prieita prie pagrįstos išvados, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta, aplinkybės su pareiškėjos (duomenys neskelbtini) jau buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 31 d. nutartyje ir prieita prie išvados, kad (duomenys neskelbtini), nežinant tokio sprendimo priėmimo priežasties ar pagrindo, savaime neįrodo pareiškėjai gresiančio individualaus persekiojimo.

Nors pareiškėja apklausos metu papildomai nurodė, kad jos (duomenys neskelbtini), tačiau ji šios informacijos nesiejo su (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ar kitų valstybinių subjektų atlikta jos identifikacija. Atsakovas šiuo aspektu dėjo pastangas patikrinti, ar dėl pareiškėjos nevyksta politiškai motyvuotas persekiojimas, tačiau tyrimo metu tokios informacijos nebuvo rasta, todėl prieita prie pagrįstos išvados, kad prieglobsčio prašytoja nepateikė naujų patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad (duomenys neskelbtini) teisėsauga ar kiti valstybiniai subjektai identifikavo pareiškėją ir susiejo (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su jos (duomenys neskelbtini), jau buvo Migracijos departamento įvertinos, kaip nesudarančios pagrindo pareiškėjai suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą. Skundžiamame Sprendime atsakovas papildomai nurodė, kad išanalizavo pareiškėjos pateiktą papildomą vaizdinę medžiagą, tačiau nenustatė, kad būtų skelbiami prieglobsčio prašytojos asmens duomenys. Kadangi atsakovas nei pirmo, nei paskesnio prašymų nagrinėjimo metu nenustatė, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini), pagrįsta pripažintina atsakovo išvada, jog turimo metu nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją dėl (duomenys neskelbtini), siekti ją sulaikyti ar nustatyti jos buvimo vietą.

Vertinant prieglobsčio prašytojos apeliacinio skundo teiginius, kad jai kyla grėsmė dėl (duomenys neskelbtini), gavusio prieglobstį Lietuvoje, pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja minėjo ir ankstesniame prieglobsčio prašyme, ši aplinkybė buvo įvertinta, taip pat šiuo aspektu skundžiamame Sprendime pagrįstai nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), o pareiškėja apeliaciniame skunde šiai atsakovo išvadai paneigti priešingų įrodymų nepateikė.

34. Taigi, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjai pateikus (duomenys neskelbtini) paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, (duomenys neskelbtini) atlikta pareiškėjos apklausa, kurios metu pareiškėjos teikti paaiškinimai dėl jos prašymo suteikti prieglobstį motyvų buvo išsamiai įvertinti Sprendime. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas detaliai aptarė pareiškėjos pateiktus įrodymus ir padarė iš esmės pagrįstą išvadą, kad jie nėra esminės naujos aplinkybės Įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo aspektu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos pateikti įrodymai taip pat vertintini kaip nesusiję su jos individualia situacija.

35. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko preliminarų, tačiau išsamų ir detalų pareiškėjos paskesnio prašymo priimtinumo tyrimą, pareiškėjos nurodytus naujus duomenis vertino kartu su ankstesnio prieglobsčio prašymo tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas, spręsdamas paskesnio prieglobsčio prašymo priimtinumo klausimą, nesilaikė Įstatyme ir Direktyvoje 2013/32/ES nustatytų reikalavimų.

36. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti (pvz., dėl Įstatymo 77 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino pažeidimo Sprendimą priėmus po daugiau nei metų nuo prieglobsčio prašymo pateikimo), nes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pakankamai detaliai juos įvertino bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas, kurių naikinti ar keisti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

38. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis