f2e7db15-ab7e-4f03-9b3d-0f4d88720b49 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                                                                                      Pranešėja R. Bartašienė                                                       Civilinė byla Nr. 2A-687-357/2012Teisėja I.

StatsiÅ«nienė                                             Teisminio proceso numeris nenurodytas                                                             Procesinio sprendimo kategorija 77.4.3.;77.6.;121.21.                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 20 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos BartaÅ¡ienės, teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės, Egidijaus Mockevičiaus,sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,dalyvaujant ieÅ¡kovei Irenai Norkuvienei, ieÅ¡kovės atstovui DrÄ sučiui Narmontui, atsakovui Zigmui Jasui, Vaikų teisių apsaugos atstovei Jolantai Žukauskienei,           teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės I.

Norkuvienės apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės Irenos Norkuvienės ieÅ¡kinį atsakovui Zigmui Jasui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir Zigmo Jaso ieÅ¡kinį atsakovei Irenai Norkuvienei dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje, Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius            Teismas, n u s t a t ė:                                                                    I.

Ginčo esmė          IeÅ¡kovė I. Norkuvienė 2008-12-16 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslino, praÅ¡ydama neterminuotai apriboti tėvo valdžiÄ atsakovui Z. Jasui jo sÅ«naus Dominyko Jaso, gim. 2003-05-18, ir dukters Kornelijos Jasaitės, gim. 2003-05-18, atžvilgiu (civilinė byla Nr. 2-198-883/2012, 1 t. 1-4 b. l., 2 t. 75-81 b. l.).           IeÅ¡kovas Z. Jasas 2010-03-25 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei I. Norkuvienei, kurį patikslino, praÅ¡ydamas nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais Dominyku Jasu ir Kornelija Jasaite tvarkÄ (civilinė byla Nr. 2-166-79/2012, 1-3, 110-111 b. l.).           Atsiliepime į patikslintÄ Z.

Jaso ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaikais nustatymo, ieÅ¡kovė         I. Norkuvienė nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad atskyrus vaikus nuo tėvo, vaikų tėvas neturi teisės pasiimti vaikų pas save nakvynei ir gyventi su jais ilgesnį laikÄ . Teigia, kad vasaros sezono metu ji turi sÄ lygas su vaikais atostogauti prie jÅ«ros, todėl vaikai neabejotinai norės atostogauti su globėja, o ne bendrauti su tėvu. Taip pat nurodo, kad bÅ«tinas pereinamasis laikotarpis, kurio metu tėvas galėtų atkurti savo autoritetÄ vaikų akyse ir pozityvų vaikų nusiteikimÄ jo atžvilgiu.

Pabrėžia, kad pasimatymai su vaikais negali bÅ«ti priverstiniai ir pateikia savo parengtÄ bendravimo su vaikais tvarkos variantÄ (2 t. 110 b. l.).              Atsakovas Z. Jasas atsiliepime į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nesutiko, nurodė, kad vykdo visas įstatymų nustatytas tėvo pareigas savo vaikams, tiek, kiek tai įmanoma kartu su vaikais negyvenant, susitinka su vaikais, susitikimų metu juos dorai auklėja ir prižiÅ«ri, rÅ«pinasi jų sveikata, pagal finansines galimybes ir vaikų poreikius teikia jiems iÅ¡laikymÄ .

PatikslintÄ ieÅ¡kinį dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo palaikė ir prašė jį tenkinti. Atsakovo nuomone, nustatyti bendravimo su vaikais tvarkÄ yra bÅ«tina, nes, prieÅ¡ingu atveju, jis neturėtų galimybės susitikti su vaikais.Å iaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė savo iÅ¡vadoje nurodė, kad tikslinga skirti laikinÄ tėvo valdžios apribojimÄ , nenustatant konkretaus termino. Taip pat nurodė, kad nereikia konkretizuoti vaikų susitikimų su tėvu laiko.

PaaiÅ¡kino, kad Å¡alių praÅ¡ymu skyriuje gali bÅ«ti vykdomos konsultacijos, dalyvaujant abiems Å¡alims ir kviečiant psichologÄ .                            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė            Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu ieÅ¡kovės Irenos Norkuvienės ieÅ¡kinį atsakovui Zigmui Jasui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmetė.            IeÅ¡kovo Zigmo Jaso ieÅ¡kinį atsakovei Irenai Norkuvienei dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkino iÅ¡ dalies.             Nustatė Zigmo Jaso, a. k. 36008200502, bendravimo su nepilnamečiais vaikais Dominyku Jasu, a. k. 50305181120, ir Kornelija Jasaite, a. k. 60305181110, tvarkÄ :  nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki psichologas nustatys Kornelijos Jasaitės pasirengimÄ bendrauti su tėvu nedalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, Zigmas Jasas su dukra Kornelija Jasaite bendrauja vienÄ kartÄ per savaitę dalyvaujant Psichologinės pedagoginės tarnybos psichologui arba socialiniam darbuotojui ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui iÅ¡ anksto paskirtu laiku ir nurodytoje vietoje.

Zigmas Jasas privalo užsiregistruoti vizitui pas psichologÄ ir prieÅ¡ dvi dienas apie bÅ«simÄ vizitÄ praneÅ¡ti vaikų globėjai Irenai Norkuvienei, kuri privalo užtikrinti nepilnametės Kornelijos Jasaitės atvykimÄ paskirtu laiku į nurodytÄ vietÄ ; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su sÅ«numi Dominyku Jasu ir, psichologui nustačius Kornelijos Jasaitės pasirengimÄ bendrauti su tėvu, su dukra Kornelija Jasaite vaikų tėvas Zigmas Jasas bendrauja tokia tvarka:           vaikų tėvas Z.

Jasas, jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieštarauja, bendrauja su vaikais D. Jasu ir K. Jasaite (arba vienu iš jų) du kartus lyginės kalendorinių metų savaitės darbo dienomis, susitikimai trunka iki 4 valandų;            vaikų tėvas Z. Jasas, jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieštarauja, bendrauja su vaikais D. Jasu ir K. Jasaite (arba vienu iš jų), tris kartus nelyginės kalendorinių metų savaitės darbo dienomis, susitikimai trunka iki 4 valandų;            vaikų tėvas Z.

Jasas, jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieÅ¡tarauja, bendrauja su vaikais D. Jasu ir K. Jasaite (arba vienu iÅ¡ jų) lyginės kalendorinių metų savaitės savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 17 val.;             vaikų tėvas Z. Jasas, jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieÅ¡tarauja, bendrauja su vaikais D. Jasu ir K. Jasaite (arba vienu iÅ¡ jų) per tėvo dienÄ ir per savo paties gimtadienį, susitikimai trunka iki 4 valandų;           jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieÅ¡tarauja, Z.

Jasas pasiima savo nepilnamečius vaikus D. JasÄ ir K. Jasaitę (arba vienÄ iÅ¡ jų) iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir bÅ«na su jais lyginiais metais nuo gruodžio 24 d.10 val. iki gruodžio 26 d. 15 val. ir pirmÄ jÄ Velykų dienÄ nuo 10 val. iki 19 val., nelyginiais metais - nuo gruodžio 30 d. 10 val. iki sekančių metų sausio 1 d. 15 val. ir antrÄ jÄ Velykų dienÄ nuo 10 val. iki 19 val.;           jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieÅ¡tarauja, vaikų tėvas Z.

Jasas pasiima vaikus D. JasÄ ir K. Jasaitę (arba vienÄ iÅ¡ jų) dvi savaites savo atostogų metu, apie atostogų laikÄ ir trukmę vaikų globėjÄ I. Norkuvienę įspėjant prieÅ¡ mėnesį.            Pasikeitus vaikų tėvo Zigmo Jaso ar vaikų globėjos Irenos Norkuvienės gyvenamajai vietai ar telefono numeriui, vaikų tėvas ir vaikų globėja privalo nedelsiant informuoti vienas kitÄ .   Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės Irenos Norkuvienės, a. k. 46501271192, valstybei 27 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (3 t., 40-48 b. l.). Dėl tėvo valdžios apribojimo.

Teismas ieÅ¡kovės I. Norkuvienės teiginį, jog atsakovas iki 2008 m. rugpjūčio vaikais visai nesidomėjo ir jais nesirÅ«pino laikė neįrodytu, kadangi Å iaulių miesto apylinkės teismas 2011-09-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-457-810/2011 tarp tų pačių Å¡alių dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo jau yra konstatavęs, kad atsakovo Z. Jaso bendravimas su vaikais Dominyku ir Kornelija buvo epizodinis: kartais pasiimdavo pas save į namus, lankydavo pas globėjÄ .  Teismas nurodė, kad iÅ¡laikymas nepilnamečiams vaikams yra priteistas 2004-04-24 teismo sprendimu.

Duomenų apie iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ byloje nėra. IeÅ¡kovė pripažino, jog jai valstybės mokamų iÅ¡mokų globojamiems vaikams dydis yra pastovus ir nepriklauso nuo atsakovo vaikams teikiamo iÅ¡laikymo dydžio. IÅ¡ byloje nustatytų duomenų teismas matė, jog atsakovas vaikų paveldėtame ir jiems priklausančiame bute Å iauliuose, Gegužių g. 41-1, pakeitė langus, apmokėjo buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas. Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė, prisiimdama turto administratorės pareigas, privalo atlikti visus veiksmus, bÅ«tinus turtui iÅ¡saugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ta aplinkybė, kad sÄ skaitos už globojamiems vaikams priklausančios dalies komunalinius patarnavimus Å¡iuo metu yra siunčiamos ieÅ¡kovei, negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo vengimas iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus.

Teismui netgi pripažinus, kad atsakovo teikiamas iÅ¡laikymas vaikams po 50 Lt kas mėnesį akivaizdžiai nėra pakankamas, Å¡ios aplinkybės taip pat negalima traktuoti kaip absoliutaus atsakovo neprisidėjimo prie vaikų iÅ¡laikymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas siekia panaikinti atskyrimÄ nuo vaikų, tai yra, jis nevengia nei savo pareigos iÅ¡laikyti vaikus, nei pareigos pasirÅ«pinti vaikų turtu, tačiau, kaip yra konstatuota teismo sprendimu, Å¡iuo metu tai nėra galima dėl vaikų ir tėvo emocinio ryÅ¡io susilpnėjimo.Teismas sprendė, kad aplinkybė dėl nepilnamečių vaikų pinigų pasisavinimo yra paneigta baudžiamojoje byloje ir iÅ¡ naujo neįrodinėtina. Teismas pažymėjo, kad įrodymų, jog vaikų tėvas kaip nors apribotų vaikų teises į gydymÄ , byloje nėra.        Teismas sprendė, kad vaikų globėjos ir vaikų tėvo konfliktai, nesutarimai bei įžeidinėjimai vienas kito atžvilgiu, negali bÅ«ti traktuojami kaip sÄ lyga atimti vaikų tėvui galimybę rÅ«pintis vaikais, su jais bendrauti.           IeÅ¡kovės argumentÄ , kad K.

Jasaitei iÅ¡reiÅ¡kus nenorÄ bendrauti su tėvu, atsakovas panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ mergaitę, teismas vertino, kad vaiko pasiėmimas, nors ir bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, tačiau prieÅ¡ vaiko norÄ , yra netoleruotinas, tačiau pažymėjo, kad dėl Å¡io įvykio iÅ¡kelta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-419-282/2011 nutraukta, Zigmo Jaso veiksmuose nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.             Vienas iÅ¡ įrodymų, kuriuo ieÅ¡kovė grindžia reikalavimÄ apriboti atsakovo tėvo valdžiÄ jo nepilnamečių vaikų atžvilgiu yra tai, kad atsakovo Å¡eima įtraukta į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä .

Tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad to priežastimi buvo ne vaikų teisių apsaugos institucijos nustatytas atsakovo vaikų nepriežiÅ«ros ar jų teisių bei interesų pažeidimo faktas, o ta aplinkybė, kad vaikai buvo atskirti nuo tėvo (LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 28 d. įsakymas). Todėl teismas sprendė, kad atsakovo Å¡eimos įtraukimas į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä nepatvirtina atsakovo netinkamo tėvo pareigų vykdymo nepilnamečiams vaikams.Teismas pažymėjo, jog atsakovas nuo 2001 m. dirba UAB „PutokÅ¡nis“, neteistas.

Nenustatyta, jog atsakovas daro ypatingÄ Å¾alÄ vaikų vystymuisi ar visiÅ¡kai jais nesirÅ«pina. PrieÅ¡ingai, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas ieÅ¡ko ryÅ¡io su vaikais, sÅ«nus nori bendrauti su tėčiu, o dukra irgi nėra visiÅ¡kai prieÅ¡iÅ¡kai nusistačiusi tėčio atžvilgiu ir sutiktų bendrauti su tėčiu, jeigu jis nesipyktų su ieÅ¡kove. Teismas neabejotinai sutiko su ieÅ¡kovės ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, kad vaikų bendravimas su tėvu negali bÅ«ti priverstinis.

Tačiau dėl tvirtinimų, kad vaikų tėvas elgėsi agresyviai, teismas pažymėjo, kad dėl ieÅ¡kovės nurodomų atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir administracinė byla yra nutraukti ir tokie pavieniai atvejai negali bÅ«ti absoliutus pagrindas neterminuotam tėvo valdžios apribojimui, nes tai sukeltų itin neigiamų pasekmių. Ä®vertinęs įrodymų visumÄ teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovo elgesys nėra toks, kad tai bÅ«tų priežastis tėvo valdžiai apriboti ir iÅ¡vadai padaryti, jog atsakovas yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų atlikimo, todėl ieÅ¡kinį dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmetė, kaip nepagrįstas.            Dėl bendravimo su vaikais tvarkos.

Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaikų teisės į jų geriausių interesų užtikrinimÄ , augimÄ saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvo teisės vėl bÅ«ti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo.                           Teismas iÅ¡klausęs ir įvertinęs nepilnamečių vaikų paaiÅ¡kinimus sprendė, kad atsakovas siekia bendrauti su vaikais, tačiau pažymėjo, jog Å¡alių paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje bei bylos medžiaga duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog abi Å¡alys daugiau vadovaujasi ne vaikų interesais, o savo ambicijomis ir savo subjektyviu įsivaizdavimu, kas vaikams bÅ«tų geriau.

Dėl Å¡ios priežasties vaikų tėvas kai kuriais atvejais siekia bendrauti su dukra prieÅ¡ jos norÄ , savo ruožtu, vaikų globėja nesiekia atkurti normalų vaikų ryšį su jų biologiniu tėvu, nerodo jokio susirÅ«pinimo dėl silpnėjančių ir jau benutrÅ«kstančių Kornelijos ir jos tėvo santykių. Todėl teismas akcentavo, kad Å¡alių negebėjimas vaikų interesais atsisakyti savo asmeninių ambicijų reikalauja vaikų interesų teisminės gynybos. Siekdamas iÅ¡vengti galimų konfliktinių situacijų, teismas, iÅ¡ dalies tenkino vaikų tėvo ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, atsižvelgęs į tai, kad vaikų sveikatos bÅ«klė, atitinkami vystymosi sutrikimai nesudaro pagrindo riboti teisę bendrauti su vaikais ir realizuoti prigimtinę pareigÄ dalyvauti jų auklėjime, ir įvertinęs tai, kad vaikų tėvas turi normalias materialines sÄ lygas ir gali pasirÅ«pinti savo vaikais, siekdamas sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam vaikų tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, savo iniciatyva nustatė vaikų tėvo Z.

Jaso bendravimo su vaikais tvarkÄ .            Konstatuodamas, jog didžiausia problema kyla dėl bendravimo su dukra Kornelija, teismas akcentavo bÅ«tinumÄ teismo iniciatyva nustatyti papildomas mergaitės bendravimo su tėvu sÄ lygas. Remdamasis bylos medžiaga teismas sprendė, jog siekiant atkurti normalų ryšį tėvo bendravimas su dukra yra bÅ«tinas, o pereinamais periodas turi bÅ«ti nustatytas atsižvelgiant į protingÄ laiko tarpÄ vaikui įprasti prie tėvo. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Å¡iai dienai tėvui nėra galimybės maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra Kornelija, nes byloje iÅ¡ Å¡alių ir pačios mergaitė paaiÅ¡kinimų neginčijamai nustatyta, kad bet kokie ryÅ¡iai, tame tarpe ir emociniai, tarp tėvo ir dukros yra benutrÅ«kstantys.

Todėl teismas akcentavo, kad pirmiausia reikėtų tuos ryÅ¡ius atkurti, o tai padaryti padėtų specialistas (psichologas) neutralioje aplinkoje. Teismas pažymėjo, kad Å iaulių apygardos teismas 2012-02-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-20-372/2012 tarp tų pačių Å¡alių dėl vaikų atskyrimo nuo tėvo panaikinimo yra nurodęs, kad vaikų grÄ Å¾inimui į Å¡eimÄ turi bÅ«ti skirtinas pakankamas laiko tarpas, kurį nustatytų specialistai; realiai tai turėtų bÅ«ti vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai, pasitelkę psichologus, ir tam bÅ«tų pakankamas 6 mėnesių terminas.

Tačiau nuo minėtos nutarties priėmimo nepilnamečiams vaikams iÅ¡ valstybinių institucijų nebuvo suteikta jokia psichologinė parama santykiams su tėvu palaikyti, pagerinti ir pasirengti grįžti gyventi kartu su tėvu. Teismas pastebėjo ir tai, kad jokių pastangų iÅ¡ vaikų tėvo ar globėjos pusės taip pat nebuvo. Todėl teismas nustatė bendravimo tvarkÄ sprendimu, kuriam įsiteisėjus, privalu jį vykdyti (CPK 18 str.). Teismas sprendė, kad siekiant įveikti mergaitės nenorÄ susitikti su tėvu, užtikrinti jai saugumo jausmÄ bÅ«nant su tėvu, Z.

Jaso susitikimai su dukra turėtų vykti vienÄ kartÄ per savaitę dalyvaujant Psichologinės pedagoginės tarnybos psichologui arba socialiniam darbuotojui ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui iÅ¡ anksto paskirtu laiku ir vietoje. Teismas atkreipė dėmesį, kad prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu turi bÅ«ti remiamasi ne tik nustatant bendravimo su vaikais tvarkÄ , bet ir įgyvendinant teismo sprendimÄ , kuriuo Å¡i tvarka nustatyta. Taigi teismo sprendimo dalis dėl bendravimo tvarkos nustatymo turi bÅ«ti realizuojama atsižvelgiant į konkrečioje situacijoje esančius vaiko interesus, o esant aplinkybėms, dėl kurių Å¡io sprendimo įgyvendinimas prieÅ¡tarautų vaikų interesams, tėvas savo turimÄ teisę turi įgyvendinti taip, kad ji nepažeistų vaikų interesų, o esant bÅ«tinybei, nepasiimti vaikų, nors tokia teisė ir bÅ«tų numatyta teismo sprendime.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad Å¡ioje byloje negalima teigti, jog sprendimas priimtas kurios nors Å¡alies naudai, bei taikydamas CPK 93 str. 2 d., Å¡alių turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų vienai iÅ¡ kitos nepriteisė.                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Irena Norkuvienė praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . (2 t., 51-58 b. l.).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismo iÅ¡vadÄ , kad Z. Jaso elgesys nėra toks, kad tai bÅ«tų priežastis tėvo valdžiai apriboti ir iÅ¡vadai padaryti, jog jis yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo savo, kaip tėvo, pareigų atlikimo, apeliantė laiko nepagrįsta, padaryta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus bei tinkamai neįvertinus Z. Jaso netinkamo veikimo vaikų Dominyko bei Kornelijos Jasų atžvilgiu. Todėl laiko, kad teismas pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas.           2.

Vien formalus faktas, kad Z. Jasas buvo pateikęs ieÅ¡kinį dėl jo atskyrimo nuo nepilnamečių Kornelijos bei Dominyko Jasų panaikinimo, neiÅ¡siakinus tikrųjų tokio jo elgesio motyvų, neįvertinus jo elgesio iki minėto ieÅ¡kinio pateikimo, nesudaro pagrindo vertinti tokio   Z. Jaso veiksmo atitikį jo vaikų interesams. Lėšų nuėmimas nuo nepilnamečių vaikų sÄ skaitos rodo, kad Z. Jasas esmingai pažeidinėja savo vaikų teises bei teisėtus interesus, elgiasi savanaudiÅ¡kai.

BÅ«tent jau įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais buvo konstatuotas vaikų teisėms bei interesams prieÅ¡ingas Z. Jaso elgesys, jo netoleruotinos asmeninės savybės, kurios iÅ¡ esmės daro itin neigiamÄ Å¾alÄ jo ir vaikų bendravime. Teismui buvo pateikti įrodymai, kurie patvirtina, jog Z. Jasas piktnaudžiauja savo kaip tėvo valdžia, netinkamu elgesiu daro itin žalingÄ Ä¯takÄ vaikams, kas bÅ«tent ir yra vienas iÅ¡ pagrindų taikyti tėvo valdžios apribojimÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių įrodymų tinkamai neįvertino. Teismas nepagrįstai įvykiui prie vieno iÅ¡ prekybos centrų neteikė didelės reikÅ¡mės, teigdamas, jog vaikai šį įvykį vertino tik kaip eilinį tėvo ir jo globėjos nesutarimÄ . Teismas nesigilino, kaip į šį įvykį reagavo vaikai, nevertino ir neaptarė, kokias pasekmes vaikų psichikai, jų normaliai raidai turi tokie Z. Jaso iÅ¡puoliai. Teismas konstatavo, jog toks Z. Jaso elgesys dėl prievartos panaudojimo dukros atžvilgiu netoleruotinas, tačiau itin didelės reikÅ¡mės jam taip pat nepagrįstai neteikė remdamasis tik tuo, jog Z.

Jaso atžvilgiu dėl Å¡io jo elgesio buvo nutraukta administracinė byla. Teismas nevertino 2010-08-10– 2010-09-10 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte užfiksuotų aplinkybių. Apeliantė teigia, kad Z. Jaso požiÅ«ris į vaikų sveikatÄ prieÅ¡tarauja vaikų interesams, jų teisėms į tinkamÄ sveikatos priežiÅ«rÄ yra nesuvokiamas. Tai rodo, kad Z. Jasas atsainiai, neatsakingai žiÅ«ri į savo kaip tėvo pareigas, nesupranta vaikų poreikių, savo elgesiu itin kenkia vaikų vystymuisi.3.

Apeliantė mano, kad teismui pateikti įrodymai (tame tarpe medicininiai, kurie nėra niekaip nuneigti jokių kitų specialistų ar ekspertizės iÅ¡vadų), kurie liudija, kad vaikams bendravimas su tėčiu kelia stresÄ baimę, turi neigiamų pasekmių jų psichikos bÅ«klei, dėl ko vaikai, ypač Kornelija Jasaitė nenori likti su tėčiu, teismo buvo įvertinti netinkamai. Esant byloje pateiktoms specialistų iÅ¡vadoms, jog tėvo bendravimas su vaikais daro jiems žalÄ , pačių vaikų liudijimams apie tai, koks yra jų ir tėčio tarpusavio bendravimas, vaikams nuosekliai aiÅ¡kinant, jog jie tikrai nenorėtų pasilikti pas tėtį su nakvyne, jiems patiems nurodžius, kokio pobÅ«džio bendravimo su tėvu jie pageidautų, teismas į tai tinkamai neįsiklausė ir neatsižvelgė.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Zigmas Jasas praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ (2 t., 66-71 b. l).Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas tinkamai surinko, iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus.

IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė nepateikia jokių teisinių argumentų, pagrindžiančių tai, jog teismas pažeidė CPK vertindamas byloje esančius įrodymus, ar CK, padarydamas savo iÅ¡vadas. Apeliantė savo skunde tik iÅ¡ naujo nurodo tas pačias visas aplinkybes ir faktus, kuriuos pateikė per bylos nagrinėjimÄ pirmos instancijos teisme, bei kurie buvo jau iÅ¡tirti ir įvertinti teismo priimant skundžiamÄ sprendimÄ . Z. Jasas apie 3,5 metus dalyvavo teisminiame procese, kuriuo siekė, jog vaikai grįžtų į savo Å¡eimÄ - bÅ«tų panaikintas vaikų atskyrimas nuo tėvo ir tai rodo, kad tai nėra kažkoks formalus veiksmas kaip nurodo apeliantė.

Laiko, kad apeliantė paima epizodus ar tik sakinius iÅ¡ priimto teismo sprendimo, nuslėpdama tikrÄ jÄ teismo padarytų iÅ¡vadų esmę. Nurodo, kad pati globėja nuteikinėja vaikus prieÅ¡ tėvÄ . Laiko, kad teismas nustatė minimalų bendravimÄ , kurio dėka vaikai galėtų susitikti su tėvu ir taip suartėti, pasiruoÅ¡ti grįžimui į biologinę Å¡eimÄ . Globėja turi daryti viskÄ , jog vaikai grįžtų į savo Å¡eimÄ , Å¡i pareiga numatyta įstatyme, tačiau globėja I.

Norkuvienė tai nepaiso ir daro viskÄ , jog vaikai nesusitiktų su tėvu ir kuo toliau, tuo daugiau atÅ¡altų jų santykiai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados                    Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas, kadangi visas aplinkybes, reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti, apeliantas turėjo galimybę iÅ¡dėstyti savo apeliaciniame skunde. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (LR CPK 320 str. 2 d.).

          Dėl tėvo valdžios apribojimo Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias neterminuotÄ tėvo valdžios apribojimÄ , pagrįstai ieÅ¡kovės I.

Norkuvienės ieškinį atmetė. Teisėjų kolegijos nuomone, teisminės praktikos kontekste bei vertinant faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas šioje dalyje apeliacinio skundo motyvais turėtų būti keičiamas arba naikinamas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde.

Be to, apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, epizodus ar tik sakinius iÅ¡ priimto teismo sprendimo, nuslėpdama tikrÄ jÄ teismo padarytų iÅ¡vadų esmę. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas iÅ¡vadas dėl Z. Jaso tinkamo elgesio, siekiant tėvo valdžios apribojimo, taip pažeidė CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija pastebi, kad aplinkybės, susijusios su neterminuoto tėvo valdžios apribojimu, yra vertinamojo pobÅ«džio.

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LR CPK 178 str.).

Todėl teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo argumentus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, rungimosi principo, ir atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių netinkamo taikymo kaip teisiÅ¡kai nepagrįstus. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantė turi kitokiÄ nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikÅ¡mės, nesuponuoja iÅ¡vados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesÄ nustatantys procesiniai įstatymai, o skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagristas ar buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos.

Byloje esanti įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad Zigmo Jaso elgesys savo vaikų atžvilgiu yra suderinamas su jo kaip tėvo valdžios savo vaikų atžvilgiu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jo kaip tėvo valdžios apribojimui.Sprendžiant klausimÄ dėl tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų, bÅ«do ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama prieÅ¡ingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobÅ«dį.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kinys dėl tėvystės teisių apribojimo buvo pareikÅ¡tas tėvui Zigmui Jasui.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sprendžiant klausimÄ dėl tėvo valdžios apribojimo esminę reikÅ¡mę turi neteisėtų tėvų veiksmų nustatymas bei tokių veiksmų pobÅ«džio įvertinimas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad Zigmo Jaso elgesys nėra toks, kad tai bÅ«tų priežastis tėvo valdžiai apriboti, todėl nėra pagrindo teiginiui, kad Zigmas Jasas yra visiÅ¡kai nusiÅ¡alinęs nuo tėvo pareigų atlikimo.

Byloje nepaneigta aplinkybė, kad Dominyko ir Kornelijos tėvas vengia atlikti savo kaip tėvo pareigÄ rÅ«pintis savo nepilnamečiais vaikais ir stengtis, kad jie augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės I. Norkuvienės teiginys dėl visiÅ¡ko dvynių tėvo nesirÅ«pinimo vaikais, iki 2008 m. rudens, yra neįrodytas. IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas, iÅ¡laikymÄ vaikams mokėdamas tik po 50 Lt kas mėnesį ir reikalaudamas apmokėti vaikams priklausančio turto, kuriuo pats naudojasi, iÅ¡laikymo iÅ¡laidas, negali bÅ«ti vertinama kaip atsakovo vengimas iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikius.

Bylos duomenys patvirtina, kad Zigmas Jasas siekia panaikinti atskyrimÄ nuo vaikų, todėl byloje nepaneigta jo pareiga iÅ¡laikyti vaikus ir pareiga pasirÅ«pinti jų turtu. IeÅ¡kovės nurodoma aplinkybė dėl nepilnamečių vaikų pinigų pasisavinimo yra paneigta baudžiamojoje byloje, todėl iÅ¡ naujo neįrodinėtina. Byloje nėra jokių įrodymų, kad vaikų tėvas kaip nors apribotų vaikų teises į gydymÄ . Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad incidentas prie vieno iÅ¡ prekybos centrų patvirtina Z.

Jaso vaikų akivaizdoje daromÄ blogÄ Ä¯takÄ vaikams, paneigta nutraukus ikiteisminį tyrimÄ veikai neturint nusikaltimo požymių. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs dvynių paaiÅ¡kinimus, pagrįstai nurodė, kad vaikai supranta globėjos ir jų tėvo santykių konfliktiÅ¡kumÄ , todėl vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad atsakovas vaikus nuteikinėja prieÅ¡ globėja ir daro jiems neigiamÄ Ä¯takÄ , byloje nėra. Teismas pagrįstai netoleravo vaiko pasiėmimo prieÅ¡ jo valiÄ , tačiau dėl Å¡io įvykio iÅ¡kelta administracinio teisės pažeidimo byla, nesant Zigmo Jaso veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, nutraukta.

Teismo argumentas, kad atsakovo Å¡eimos įtraukimas į socialinės rizikos Å¡eimų sÄ raÅ¡Ä nepatvirtina atsakovo netinkamo tėvo pareigų vykdymo savo vaikas, laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Kiekvienu atveju tėvo valdžia gali bÅ«ti ribojama tik esant jo kaltei dėl savo pareigų vaikams nevykdymo. Remiantis iÅ¡dėstytu, Å¡ios bylos kontekste, Zigmo Jaso kaltė nenustatyta, todėl tėvo valdžia negali bÅ«ti ribojama. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Zigmo Jaso atžvilgiu neturi bÅ«ti apribota tėvo valdžia, yra visiÅ¡kai pagrįsta ir teisėta, o leistinų įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, apeliantė nėra pateikusi.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė I. Norkuvienės ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl tėvo valdžios apribojimo, kadangi ieÅ¡kovė neįrodė CK 3.180 straipsnyje nurodytų tėvų valdžios apribojimo sÄ lygų. Nors apeliantė įvardijo visas Å¡iame straipsnyje numatytas sÄ lygas, tačiau nenurodė, jokių konkrečių aplinkybių, kurios tai patvirtintų ir kurios bÅ«tų pagrįstos įrodymais.           Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo           Pagal LR CK 3.175 str. 2 d. nuostatas, atsižvelgiama į vaiko interesus ir sudaroma galimybė skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ .

Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Apeliantė apeliaciniame skundo nurodo, kad byloje pateikti įrodymai, tame tarpe ir medicininiai, kurie nepaneigti nei specialistų, nei ekspertizės iÅ¡vadų, liudija, kad vaikams bendravimas su tėčiu kelia stresÄ , baimę, turi neigiamų pasekmių jų psichikos bÅ«klei, dėl ko vaikai, ypač Kornelija Jasaitė, nenori likti su tėvu.            Teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko neįmanoma auklėti su juo nebendraujant.

LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje taip pat nustatyta, kad vaikui turi bÅ«ti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, iÅ¡skyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams, jeigu dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iÅ¡ tėvų traumuoja vaikÄ psichologiÅ¡kai, kai tėvo bendravimas ir auklėjimas visiÅ¡kai neatitinka paties vaiko individualių interesų, norų ir pažiÅ«rų, kai vaiko brandai ir pasaulėžiÅ«rai yra daroma žalinga įtaka.

Byloje esanti įrodymų visuma leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad Å¡iuo metu yra pagrindas Zigmui Jasui pakeisti teismo nustatytÄ maksimalaus bendravimo su vaikais tvarkÄ Ä¯ minimaliÄ . Teismas atsižvelgia į Å¡iuo metu vaikų iÅ¡sakomÄ kategoriÅ¡kÄ ir nuosekliÄ pozicijÄ dėl bendravimo su tėvu numatytoje tvarkoje numatytos galimybės pasilikti pas jį su nakvyne. Byloje pateiktos gydytojų pažymos teismui leidžia teigti, kad vaikų sveikata, nervingumas, dirglumas yra sustiprėjęs, pablogėjo jų emocinė bÅ«klė ir elgesys, todėl jiems rekomenduotinas namų rėžimas.

Tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka pateikti medicininiai dokumentai nepaneigti dėl vaikams Kornelijai ir Dominykui nustatytų CNS astenizajos, dėmesio, kalbos, mokymosi ir kitų sutrikimų. Vertindama vaikų požiÅ«rį į tėvÄ , psichologė R. NorvaiÅ¡ienė yra pažymėjusi, kad Å¡iuo metu stipraus ryÅ¡io tarp vaikų su tėvu nėra, sÅ«nus Dominykas iÅ¡sako norÄ bendrauti su tėvu tik tada, kai jis pats to panorės, duktė Kornelija iÅ¡ vis vengia bendravimo su tėvu.

Dvyniai Kornelija ir Dominykas konsultuoti dėl psichinės bÅ«senos, sustiprėjusios atskyrimo nuo globėjos baimės, nesaugumo jausmo. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog didžiausia problema kyla dėl bendravimo su dukra Kornelija, pagrįstai akcentavo bÅ«tinumÄ teismo iniciatyva nustatyti papildomas mergaitės bendravimo su tėvu sÄ lygas, todėl teisėtai pažymėjo, kad siekiant atkurti normalų ryšį tėvo bendravimas su dukra yra bÅ«tinas, o pereinamasis periodas turi bÅ«ti nustatytas atsižvelgiant į protingÄ laiko tarpÄ vaikui įprasti prie tėvo.

Todėl pagrįsta laikytina teismo iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju Å¡iai dienai tėvui nėra galimybes maksimaliai bendrauti su nepilnamete dukra Kornelija, nes byloje neginčijamai nustatyta, kad bet kokie ryÅ¡iai, tame tarpe ir emociniai, tarp tėvo ir dukros yra benutrÅ«kstantys. Bendravimas su sÅ«numi Dominyku, prieÅ¡ jo norÄ , teisėjų kolegijos vertinimu neatitiktų paties vaiko interesų. Toks vaikų vertimas bendrauti su tėvu prieÅ¡ jų valiÄ praranda savo prasmę, nes prievartinis bendravimas gali sÄ lygoti dar didesnį vaikų prieÅ¡iÅ¡kumÄ ir nusistatymÄ tėvo atžvilgiu, siekiant atkurti prarastus ryÅ¡ius.

Todėl iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu, keistina teismo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ribojant galimybę Å¡iuo metu vaikams likti pas tėvÄ su nakvyne. Teismas, bÅ«damas aktyvus Å¡ios kategorijos bylose, atkreipia dėmesį į patvirtintÄ bendravimo tvarkÄ visomis darbo savaitės dieniomis, kur susitikimai trunka iki 4 valandų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu aktyviu bendravimu, gali bÅ«ti sutrikdomas vaikų poilsio režimas, o nagrinėjamu atveju yra bÅ«tinas ir pereinamasis periodas tarpusavio ryÅ¡iams atkurti, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju savaitgalinis ir Å¡venčių dienomis nustatytas tėvo Z.

Jaso bendravimas su vaikais jų laisva valia, leistų užtikrinti tinkamÄ tėvo ir jo vaikų teisių ir interesų apsaugos disbalansÄ . Todėl kolegija sprendžia, kad turi bÅ«ti pakeistas vaikų paėmimo ir grÄ Å¾inimo laikas tiek savaitgaliais, tiek Å¡venčių dienomis, iÅ¡skyrus teismo nustatytÄ tėvo ir dukros bendravimÄ 1 kartÄ per savaitę dalyvaujant nurodytam darbuotojui. Teismo vertinimu, vaikai gali bÅ«ti perduodami bendravimui tėvui savaitgalio dienÄ Å¡eÅ¡tadienį nuo 12 iki 19 val., kadangi bÅ«tent Å¡is laikas yra optimaliausias vaikų paėmimo laikas, netrikdant vaikų poilsio režimo nei darbo dieniomis, nei sekmadieniais.

IÅ¡dėstytais motyvais sprendimo dalis dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo keistina. Be to, kolegijos vertinimu, teismo akcentuotam bÅ«tinajam pereinamajam periodui ryÅ¡iui su tėvu stiprinti, vaikų atostogų su tėvu klausimas, iÅ¡spręstas per anksti, todėl Å¡ioje dalyje sprendimas naikintinas. Apeliacinės instancijos teismo pažymima, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobÅ«džio. Todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, vaiko tėvas Zigmas Jasas ar globėja Irena Norkuvienė turi teisę kreiptis į teismÄ dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bylos aplinkybes galima spręsti, kad tarp tėvo ir jo vaikų globėjos kyla pastovÅ«s konfliktai.

Teisėjų kolegijos akcentuotina, kad Å¡iuo atveju Å¡alys, iÅ¡keldamos savo asmenines ambicijas aukščiau vaikų interesų, neparodo vienas kitam deramo lojalumo, pagarbos, pakantumo, todėl bendravimas su vaikais yra apsunkintas bereikalingais konfliktais, o vaikų patiriama ir iÅ¡gyvenama emocinė bÅ«sena dėl to, verčia juos patirti nesaugumo jausmÄ , stipriai žaloja ir įtakoja tiek Dominyko, tiek Kornelijos sveikatÄ bei trukdo atstatyti ryšį su biologiniu savo tėvu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju draudimas tėvui bendrauti su vaikais neabejotinai pažeistų skyrium gyvenančio tėvo teisę dalyvauti vaikų auklėjime bei vaikų interesus, trukdytų vaikams ir tėvui atkurti ir suformuoti bei palaikyti normalius tėvo ir sÅ«naus, o ypač dukters santykius.

Šalims išaiškintina, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, jų poreikiais ir interesais, tiek, kiek jų neapima teismo procesiniu sprendimu nustatyta bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarka, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje            Apeliantė apeliacinėje instancijoje pateikė 1210 Lt, o Z.

Jasas 400 Lt bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas tenkintas tik iš dalies, bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas taikė CPK 93 str. 2 d. ir šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme vienai iš kitos nepriteisė, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje nepriteistinos. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimÄ pakeisti ir rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip:           IeÅ¡kovės Irenos Norkuvienės ieÅ¡kinį atsakovui Zigmui Jasui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atmesti.            IeÅ¡kovo Zigmo Jaso ieÅ¡kinį atsakovei Irenai Norkuvienei dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkinti iÅ¡ dalies.               Nustatyti Zigmo Jaso, a. k. 36008200502, bendravimo su nepilnamečiais vaikais Dominyku Jasu, a. k. 50305181120, ir Kornelija Jasaite, a. k. 60305181110, tvarkÄ :  nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki psichologas nustatys Kornelijos Jasaitės pasirengimÄ bendrauti su tėvu nedalyvaujant psichologui ar socialiniam darbuotojui, Zigmas Jasas su dukra Kornelija Jasaite bendrauja vienÄ kartÄ per savaitę dalyvaujant Psichologinės pedagoginės tarnybos psichologui arba socialiniam darbuotojui ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui iÅ¡ anksto paskirtu laiku ir nurodytoje vietoje.

Zigmas Jasas privalo užsiregistruoti vizitui pas psichologÄ ir prieÅ¡ dvi dienas apie bÅ«simÄ vizitÄ praneÅ¡ti vaikų globėjai Irenai Norkuvienei, kuri privalo užtikrinti nepilnametės Kornelijos Jasaitės atvykimÄ paskirtu laiku į nurodytÄ vietÄ ; nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos su sÅ«numi Dominyku Jasu ir, psichologui nustačius Kornelijos Jasaitės pasirengimÄ bendrauti su tėvu, su dukra Kornelija Jasaite vaikų tėvas Zigmas Jasas bendrauja tokia tvarka:           vaikų tėvas Z.

Jasas, jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieÅ¡tarauja, bendrauja su vaikais D. Jasu ir K. Jasaite (arba vienu iÅ¡ jų) savaitgalį, Å¡eÅ¡tadieniais nuo 12 iki 19 val.              vaikų tėvas Z. Jasas, jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieÅ¡tarauja, bendrauja su vaikais D. Jasu ir K. Jasaite (arba vienu iÅ¡ jų) per tėvo dienÄ ir per savo paties gimtadienį, susitikimai trunka nuo 10 iki 19 val.;           jeigu vaikai laisva valia sutinka ir tam neprieÅ¡tarauja, Z.

Jasas pasiima savo nepilnamečius vaikus D. JasÄ ir K. Jasaitę (arba vienÄ iÅ¡ jų) iÅ¡ jų nuolatinės gyvenamosios vietos ir bÅ«na su jais lyginiais metais gruodžio 24 d.10 val. iki 19 val., gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 19 val. ir pirmÄ jÄ Velykų dienÄ nuo 10 val. iki 19 val., nelyginiais metais - gruodžio 31 d. 10 val. iki 19 val., ir antrÄ jÄ Velykų dienÄ nuo 10 val. iki 19 val.;                        Kolegijos pirmininkė                                                               Rasa BartaÅ¡ienė Teisėjai                                                                                       Regina Agota Gutauskienė                                                                                                             Egidijus Mockevičius