f2e6fee8-58ec-4c76-880c-b6189aebd2e7 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1739-657/2017 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16969-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1.; 2.6.39.2.6.1.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Meilučio, Egidijaus TamaÅ¡ausko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Transbanas“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1196-454/2017 pagal ieÅ¡kovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ ieÅ¡kinį atsakovei UAB „Transbanas“ dėl draudiminės iÅ¡mokos sumos grÄ Å¾inimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Transbanas“ 1 614,87 Eur skolos, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2014 m. lapkričio 19 d. su atsakove sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5649239, kuria buvo apdrausta transporto priemonės SCANIA R124LA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Vokietijoje 2014 m. lapkričio 24 d. įvyko autoįvykis, kurio kaltininku pripažintas atsakovės minėtos transporto priemonės valdytojas. IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ autoįvykio metu padarytos žalos atlyginimui. Kadangi draudimo sutartyje numatyta draudimo įmokos dalį atsakovė sumokėjo po autoįvykio, t. y. 2014 m. lapkričio 28 d., atsakovei kyla pareiga grÄ Å¾inti ieÅ¡kovės sumokėtas sumas.

3. Atsakovė UAB „Transbanas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad Å¡alių sudarytoje draudimo sutartyje numatytÄ draudimo įmokÄ atsakovė sumokėjo 2014 m. lapkričio 28 d. ne dėl savo kaltės, o todėl, kad ieÅ¡kovė jai nebuvo nurodžiusi sÄ skaitos, į kuriÄ pervesti įmokÄ . Minėta sÄ skaita buvo gauta tik 2014 m. lapkričio 27 d., tai gi įmokos mokėjimo termino atsakovė nepraleido. IeÅ¡kovė atsakovei tinkamai neatskleidė įstatymų nuostatų bei draudiko teisių susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokėtas sumas, tuo piktnaudžiavo savo padėtimi, be to praleido sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams, nes autoįvykis įvyko 2014 m. lapkričio 24 d., o ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi tik 2016 m. rugpjūčio mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.

5. Teismas nurodė, kad įvykus draudiminiam įvykiui ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo 1 614,87 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo teisę regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti minėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakovės, kadangi draudimo įmoka buvo sumokėta po draudiminio įvykio – 2014 m. lapkričio 28 d. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateiktų raÅ¡ytinių dokumentų matyti, kad iÅ¡raÅ¡ius draudimo polisÄ 2014 m. lapkričio 19 d. atsakovei buvo nurodyta ir sÄ skaita mokėjimams. Atsakovei nemokant įmokos jai buvo siųsta mokėjimo sÄ skaita kaip priminimas.

Atsakovė su ieÅ¡kove bendradarbiavo ne vienÄ kartÄ , todėl mokėjimo sÄ skaitos atsakovei turėjo bÅ«ti žinomos. Atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie jos bandymÄ sumokėti sutartyje numatytÄ Ä¯mokÄ , todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė sÄ moningai vengė mokėti draudimo įmokÄ . IÅ¡ byloje esančių dokumentų bei įvertinus, kad atsakovė yra bendrovė, užsiimanti pervežimo veikla, akivaizdu, kad jai turėjo bÅ«ti žinoma ir suprantama, kas yra draudimo sutartis, tokios sutarties sudarymo ir jos vykdymo sÄ lygos.

Atsakovė turėjo teisę kreiptis į ieÅ¡kovę dėl visų jai rÅ«pimų klausimų, susijusių su transporto priemonės draudimu, tačiau byloje tokio kreipimosi fakto nenustatyta. Gavusi draudimo polisÄ atsakovė į komandiruotę iÅ¡siuntė transporto priemonės vairuotojÄ , kuriam buvo įteiktas galiojantis polisas. Taigi, atsakovė žinojo ir suprato TPVCAPD sutarties sÄ lygas bei turėjo suprasti ir atsakomybę už sutarties nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ . Atsakovės nurodyti argumentai, kad ieÅ¡kovė draudimo įmokÄ priėmė, draudimo sutarties nenutraukė, pretenzijų nereiÅ¡kė, nepripažintini teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais.

Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė turi teisę taikyti atsakovei TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ už laiku nesumokėtÄ draudimo įmokÄ ir reikalauti sumokėti 1 614,87 Eur iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . IÅ¡ byloje esančios pažymos Nr. 2016 UŽSK/0927-05 nustatyta, kad draudimo iÅ¡moka buvo iÅ¡mokėta 2016 m. vasario 26 d, ieÅ¡kovė į teismÄ dėl draudimo iÅ¡mokos grÄ Å¾inimo kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 18 d. Teismas konstatavo, kad byloje ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas, todėl negali bÅ«ti taikomas.

CK 6.210 straipsnio 2 dalis numato, jog terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas – verslininkas ar privatus juridinis asmuo – privalo mokėti 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, todėl atsakovei tinkamai neįvykdžius prievolės teismas ieÅ¡kovei priteisė proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Transbanas“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, kas lėmė netinkamÄ materialinės teisės normų (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalies, CK 1.5 straipsnio, CK 1.125 straipsnio 7 dalies) aiÅ¡kinimÄ ir taikymÄ . Teismas neįsigilino į ginčo esmę ir neatsižvelgė, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 7 dalis nėra imperatyvi, nes dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos draudikas tik įgyja teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo gražinti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas.

Å iuo atveju sutarties pažeidimas buvo minimalus, nesumokėta suma yra nedidelė dalis nuo visos sumos, o ieÅ¡kovas laiku negavęs įmokos nuostolių nepatyrė, neprašė delspinigių, nesiekė sutarties nutraukimo, nors tokiÄ galimybę turėjo. Be to, įmoka laiku nebuvo sumokėta ne dėl atsakovės kaltės. Draudimo priežiÅ«ros komisijos patvirtintų standartinių sÄ lygų 27 punkte numatyta, kad nesumokėjus nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas, draudikas apie tai privalo praneÅ¡ti draudėjui raÅ¡tu bei nurodyti nesumokėjimo pasekmes, o tokių duomenų byloje nėra.

IeÅ¡kinio patenkinimas prieÅ¡tarauja pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ . Gavusi visÄ draudimo sumÄ pagal sutartį ir teismui priteisus visÄ Å¾alos atlyginimÄ , kurį iÅ¡mokėjo pagal sutartį, ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėjo. Ginčui aktuali Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-724-565/2016. IeÅ¡kovė galimai sÄ moningai naudojosi susidariusia ir jai kaip draudimo specialistei gerai žinoma situacija.

Teismas gynė tik ieÅ¡kovės teises, nepaisydamas Å¡alių interesų pusiausvyros. PrioritetiÅ¡kai apsaugant tik vienos iÅ¡ teisinio santykio Å¡alių interesus, buvo pažeistas CPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas bei LR Konstitucijos 29 straipsnis, numatantis, jog įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams visi asmenys lygÅ«s. 1.2. Teismas nepagrįstai netaikė ieÅ¡kinio senaties. IeÅ¡kovė ženkliai praleido sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį.

7. IeÅ¡kovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

8. Atsiliepime nurodė, kad teismas tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ . Apeliantės argumentai dėl draudimo apsaugos galiojimo, įmokos sumokėjimo yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, o nurodoma Vilniaus apygardos teismo nutartis 2A-724-565/2017 Å¡iuo atveju nėra aktuali, nes bylų faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi. Teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovė sÄ moningai vengė mokėti draudimo įmokÄ ir iÅ¡leisdama į komandiruotę vairuotojÄ su neapmokėta draudimo sutartimi turėjo suprasti atsakomybę už sutarties nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio senatis nebuvo praleista, todėl negali bÅ«ti taikoma. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat savo iniciatyva patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentų.

10. Nustatyta, kad 2014 m. lapkričio 19 d. ieÅ¡kovė su atsakove, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu, sudarė draudimo sutartį Nr. 12 5649239, kuria buvo apdrausta transporto priemonės SCANIA R124LT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal Å¡alių sudarytos draudimo sutarties sÄ lygas, atsakovė draudimo įmokÄ turėjo sumokėti iki 2014 m. lapkričio 20 d. (sutarties 4 p.), tačiau Å¡i įmoka buvo sumokėta tik 2014 m. lapkričio 28 d. Vokietijoje 2014 m. lapkričio 24 d. įvyko autoįvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė FORD FOCUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio kaltininku pripažintas transporto priemonės SCANIA R124LT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. IeÅ¡kovė nukentėjusiam iÅ¡mokėjo 1 614,87 Eur draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ prašė grÄ Å¾inti, tačiau atsakovė tai padaryti atsisakė.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieÅ¡kinį nurodė, jog draudimo įmokos mokėjimas yra viena iÅ¡ draudėjo pareigų ir ji turi bÅ«ti vykdoma tinkamai pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus, kadangi atsakovė Å¡ios pareigos laiku neįvykdė, ieÅ¡kovė, sumokėjusi nukentėjusiajam draudimo iÅ¡mokÄ turi teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo jÄ grÄ Å¾inti. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigia, kad atsakovė pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ Ä¯mokėjo tik nežymiai pavėlavus (8 d.), įmokos suma yra nedidelė, palyginus su visa mokėtina draudimo įmokos suma, todėl gavusi įmokÄ ir susigrÄ Å¾inusi sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė nepagrįstai praturtėtų, be to, bÅ«tų paneigta pati draudimo sutarties esmė. Teisėjų kolegija tokiÄ apeliantės pozicijÄ vertina kritiÅ¡kai.

12. Kaip jau minėta, apeliantė 2014 m. lapkričio 19 d. sudarė transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės sutartį. Sutarties 2 punkte Å¡alys nustatė sutarties galiojimo pradžiÄ , t. y. sutartis pradeda galioti nuo 2014 m. lapkričio 20 d. 00:00 val., ir sutarties galiojimo pabaigÄ 2015 m. lapkričio 19 d. 24.00 val. Sutarties 4 punkte Å¡alys nustatė draudimo įmokÄ ir jos mokėjimo tvarkÄ , pagal kuriÄ bendra draudimo įmoka už pagal Å¡iÄ sutartį teikiamÄ draudimo apsaugÄ nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2015 m. lapkričio 19 d. yra 1 895,91 Eur (6 546,00 Lt) mokama dalimis.

Sutarties 5 punkte Å¡alys susitarė, kad Å¡iai sutarčiai taikomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos draudimo priežiÅ«ros komisijos patvirtintų Standartinių draudimo sutarties sÄ lygų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatos. Atsakovė įsipareigojo iki 2014 m. lapkričio 20 d. sumokėti pirmÄ jÄ 550,00 Lt (159,29 Eur) dydžio įmokÄ , tačiau jos nesumokėjo.

Pagal TPVCAPDÄ® 43 straipsnį už draudimo sutarties sudarymÄ atsako transporto priemonės savininkas. Draudimo įmokų mokėjimas yra apeliantės pareiga, todėl įmokos nesumokėjimas sukelia pasekmes numatytas TPVCAPDÄ®.

13. TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudikas negali atsisakyti mokėti iÅ¡mokas, jei draudžiamasis įvykis įvyko per laikotarpį, už kurį draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į TPVCAPD 11 straipsnio 7 dalies įstatymo nuostatÄ , konstatuoja, kad, draudėjui (atsakovei) draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas (apeliantė) turi teisę susigrÄ Å¾inti jai atlyginti iÅ¡mokėtas draudimo sumas iÅ¡ draudėjo (atsakovės), nepaisant to, kad draudėjas (atsakovė) sumokėjo draudimo įmokÄ po draudžiamojo įvykio.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad TPVCAPD įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grÄ Å¾inti draudėjui draudimo iÅ¡mokÄ ) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sÄ lygų buvimu:

1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamÄ pagal draudimo sutartį draudimo apsaugÄ ;

2) per tÄ laikotarpį pagal Å¡iÄ draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal Å¡io įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės Å¡iai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamÄ atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmokÄ , atsitikimas.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas neatitiktų ne tik įstatymo nuostatų, bet ir draudimo teisinių santykių reguliavimo esmės. TPVCAPD įstatyme įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokÄ net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokų, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobÅ«dį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugÄ bei paÅ¡alinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti.

Tokiu bÅ«du draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamÄ draudimo apsaugÄ , jis prisiima su tuo susijusiÄ rizikÄ , kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, iÅ¡mokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo iÅ¡mokÄ , įgis į draudėjÄ atgręžtinio reikalavimo teisę.

16. Taigi, draudimo įmokų mokėjimo tvarkos pažeidimas kvalifikuojamas kaip draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas ir tai sudaro pagrindÄ draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu dėl TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių atsiradimo sÄ lygų, kur nurodyta, kad remiantis Å¡iomis nuostatomis, draudikas, esant minėtoms sÄ lygoms visada turės teisę reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , tačiau tai, ar jis Å¡ia teise pasinaudos, priklauso draudiko diskrecijai, t. y. draudikas turi teisę savarankiÅ¡kai spręsti dėl savo teisių gynybos bÅ«dų pasirinkimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

Esminė sÄ lyga TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje nurodytai normai taikyti yra draudimo įmokos nesumokėjimas iki sutartyje nustatyto termino ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmokÄ , atsitikimas.

17. Nagrinėjamu atveju, draudiminis įvykis įvyko per laikotarpį, kai nebuvo sumokėta pirmoji įmoka. Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas iÅ¡mokėjo 1 614,87 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ir įgijo teisę regreso tvarka iÅ¡ieÅ¡koti minėtÄ sumÄ iÅ¡ apeliantės. Sutiktina su apeliante, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė reikalauti iÅ¡ draudėjo grÄ Å¾inti dėl padarytos žalos draudiko iÅ¡mokėtas sumas nėra absoliuti.

Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡i įstatymo nuostata, aiÅ¡kinama ir taikoma kartu su TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais grÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymo kriterijais, taip pat kitais kriterijais, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikÅ¡mingais pripažins teismas. Nurodytoje TPVCAPDÄ® 22 straipsnio normoje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

Draudiko reikalaujamos grÄ Å¾inti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimÄ , reikÅ¡mingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytÄ Å½alos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ . GrÄ Å¾inamos sumos dydžio nustatymui gali turėti įtakos nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3524/2012).

18. Apeliantė taip pat nurodė, jog ieÅ¡kovė, kaip profesionali draudimo bendrovė, turėjo pareigÄ suteikti apeliantei visÄ reikalingÄ informacijÄ apie apeliantės transporto priemonės draudimo statusÄ , galimybę susigrÄ Å¾inti iÅ¡mokas, bet to nepadarė. Teisėjų kolegija su minėtais apeliantės argumentais nesutinka.

19. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų akivaizdu, kad ieÅ¡kovė suteikė atsakovei informacijÄ apie apeliantės transporto priemonės draudimÄ . Ginčo Å¡alims yra (turi bÅ«ti) žinomi Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimo tikslas ir jo ypatumai, galimi teisiniai padariniai ir atsakomybė, jeigu nesilaikoma (pažeidžiamos) įstatymo ar konkrečios sutarties nuostatos (neprieÅ¡taraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms). Be to, apeliantė, bÅ«dama transporto priemonės SCANIA R124LT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja, turėjo teisę kreiptis į ieÅ¡kovę dėl visų jai rÅ«pimų klausimų, susijusių su transporto priemonės draudimu, tačiau byloje tokio kreipimosi fakto nenustatyta.

Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu taip pat nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie pastarosios bandymÄ sumokėti sutartyje numatytÄ Ä¯mokÄ ar atidėti jos sumokėjimÄ , todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog apeliantė sÄ moningai vengė mokėti draudimo įmokÄ , ir jÄ sumokėjo tik po įvykio. Remiantis iÅ¡dėstytu yra pagrindas konstatuoti, kad ieÅ¡kovas turi teisę taikyti apeliantei TPVCAPDÄ® 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtintÄ sankcijÄ už laiku nesumokėtÄ draudimo įmokÄ ir reikalauti sumokėti 1 614,87 Eur dydžio iÅ¡mokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ .

20. Nagrinėjamos bylos duomenimis, grÄ Å¾inamos sumos dydis nustatytas atsižvelgiant į sutarties Å¡alių tarpusavio santykius, į tai, kad ginčo Å¡alys yra juridiniai asmenys, kur vienam jų (ieÅ¡kovui) draudimas yra jo įprasta komercinė veikla (kuriam, kaip profesionaliam verslininkui, keliami aukÅ¡tesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartai), o kitam (atsakovei) – pagrindinės veiklos yra transporto paslaugos; krovinių vežimais keliais, įskaitant tarptautinį krovinių gabenimÄ , ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo mažinti grÄ Å¾inamos draudimo iÅ¡mokos sumos dydžio (TPVCAPDÄ® 11 str. 7 d., 22 str. 2 d.).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatytos Å¡ios aplinkybės, t. y. atsakovė iki draudimo sutartyje nustatyto termino (2014 m. lapkričio 20 d.) nesumokėjo draudimo įmokos, ji sumokėta tik 2014 m. lapkričio 28 d., o per tÄ laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta, atsitiko draudžiamasis įvykis (2014 m. lapkričio 24 d.). Todėl Å¡iuo atveju argumentai, kad atsakovė vėliau sumokėjo draudimo įmokÄ , o ieÅ¡kovas jÄ priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., neturi teisinės reikÅ¡mės, nes Å¡ios aplinkybės nėra ginčijamos teisės normos taikymo (netaikymo) sÄ lygomis. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012).

22. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog sprendžiant ginÄÄ nėra pagrindo remtis apeliantės nurodyta Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-724-565/2016, kadangi skiriasi abiejų bylų faktinės bylos aplinkybės. Be to, Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikÅ¡mę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai ir nurodė, kad užtikrinant iÅ¡ Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumÄ (nuoseklumÄ , neprieÅ¡taringumÄ ), taigi ir jurisprudencijos tęstinumÄ , lemiamÄ reikÅ¡mę (be kitų svarbių veiksnių) turi Å¡ie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose. Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju vadovaujasi ne horizontaliÄ ja, o vertikaliÄ ja – aukÅ¡tesnio teismo Å¡iuo klausimu suformuota praktika.

23. Nagrinėjamoje byloje taip pat kilo ieškinio senaties termino klausimas. Atsakovė prašė teismo taikyti senatį. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl senaties termino, laikė jį nepraleistu. Su teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.

24. IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 str.). IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovė apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo, kai sumokėjo draudimo iÅ¡mokÄ â€“ 2016 m. vasario 26 d., o į teismÄ su regresiniu ieÅ¡kiniu dėl žalos padarytos 2014 m. lapkričio 24 d. eismo įvykio kreipėsi 2016 m. rugpjūčio 18 d., nepraleidusi sutrumpinto vienerių metų senaties termino taikytinÄ Å¡iam reikalavimui (CK 1.125 str. 7 d.).

25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje civilinėje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų atsakovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytų argumentų, kadangi jie nagrinėjamu atveju yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi.

26. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes ir visapusiÅ¡kai bei objektyviai įvertino pateiktus Å¡alių įrodymus, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas, iÅ¡aiÅ¡kino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ . Taigi, apeliantės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Žibutė Budžienė Nerijus Meilutis Egidijus TamaÅ¡auskas