f2e6d243-e977-4ad7-83b4-df491529ae41 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas LPranešėjas L. Pauliukėnas                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-182-557/2018Teisėja A. Simaitienė                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18829-2017-1                                       Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1; (S) 1.1.8.1.1.; 1.1.10.1.;2.4.6.1.;2.4.7                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 31 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Arvydo Daugėlos, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Zigmo Pociaus,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

V. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams. Taikant BK 641 str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžiÄ skaičiuojant nuo 2018-03-02. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su K.

P. bei A. N., panaudodamas fizinį smurtÄ bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2017-04-19 apie 19.00 val., negyvenamajame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pamatęs, kad nepilnametis A. G. turi mobilaus ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Core Prime“ 125 Eur vertės, paėmė iÅ¡ pastarojo rankų telefonÄ ir įsidėjo į kiÅ¡enę, nurodydamas, kad telefono negrÄ Å¾ins. Kuomet jis iÅ¡sitraukė telefonÄ iÅ¡ kelnių kiÅ¡enės, norėdamas jį apžiÅ«rėti, nukentėjusysis A.

G. jį pagriebė ir įsidėjęs į megztinio kiÅ¡enę, bandė pabėgti pro pastato išėjimÄ , tačiau A. V. sugriebė už A. G. kuprinės ir patraukė atgal, tokiu bÅ«du neleisdamas pabėgti. Po to A. N. atsistojus greta, o K. P. užstojus pastato išėjimÄ , taip grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , nes sukÅ«rė bauginančiÄ , keliančiÄ nerimÄ ir saugumo trÅ«kumo situacijÄ nukentėjusiajam, A. V. sugriebė už A. G. gerklės ir prispaudęs jį prie sienos, taip sukeldamas jam fizinį skausmÄ , pareikalavo atiduoti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Core Prime“.

A. G. atsisakius atiduoti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ , K. P. priėjęs prie pastarojo, iÅ¡ megztinio kiÅ¡enės iÅ¡traukė jam priklausantį mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žSamsung Core Prime“ ir perdavė jį A. V.. Po ko užlaužęs A. G. deÅ¡inę rankÄ , taip sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmÄ , pasodino jį ant čiužinio ir taip neleisdamas jam pabėgti, liepė A. V. bei A. N. nuneÅ¡ti mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ Ä¯ lombardÄ tikslu jį realizuoti. Tokiu bÅ«du A. V., K.

P. ir A. N., veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami fizinį smurtÄ bei grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ , pagrobė A. G. priklausantį 125 Eur vertės turtÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. praÅ¡o nuosprendį pakeisti, suÅ¡velninti paskirtÄ bausmę ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimÄ . Nurodo, kad jis nepraÅ¡o jo iÅ¡teisinti, tačiau mano, jog jis nepagrįstai buvo nuteistas griežta realia laisvės atėmimo bausme, nes jis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir to neneigė, nuostolius atlygino, byloje civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas.

Teigia, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per didelė. Mano, jog bÅ«tų pakakę Å¡velnesnės laisvės atėmimo bausmės, arba net neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, nes baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti Å¡velnesnę, su realiu laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę. Pažymi, jog turėtų bÅ«ti atsižvelgta į tai, kad netrukdė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams. Apeliacinis skundas atmestinas. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis A.

V. neginčija nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, nurodo, kad teismas galėjo paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, atidėti jos vykdymÄ arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę.BK 54 str. 1 d. nustatyta, kad teismas skiria tokiÄ bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 str. 2 d. teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už Å¡iÄ veikÄ nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rÅ«Å¡ies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).BK 180 str. 1 d. numato, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui prieÅ¡intis pagrobė svetimÄ turtÄ , baudžiamas areÅ¡tu arba laisvės atėmimu iki 6 metų.

Apylinkės teismas už Å¡io nusikaltimo padarymÄ A. V. skyrė griežčiausiÄ savo rÅ«Å¡imi, tačiau mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimÄ 2 metams ir 6 mėnesiams. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str., atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, į tai, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , anksčiau daug kartų teistas už tyčines nusikalstamas veikas.

Teismas A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimÄ sankcijos vidurkiui.Nuteistojo A. V. padaryta veika yra tyčinė ir savanaudiÅ¡ka. IÅ¡ byloje esančio Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų iÅ¡raÅ¡o apie A.

V. nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 58–66) matyti, jog jis praeityje yra ne kartÄ teistas už nusikalstamas veikas (vagystes, plėšimÄ , turto sugadinimÄ ar sunaikinimÄ ), nukreiptas į vienÄ labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačiÄ nuosavybę, be to, 2016-03-03 jis teistas Danijos Karalystėje už vagystę panaudojant smurtÄ . Analizuojant administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡Ä matyti, jog nuteistasis A. V. ne kartÄ trauktas administracinėn atsakomybėn, tame tarpe už Å¡iukÅ¡tų KET pažeidimÄ , taip pat už veikas, nukreiptas į kitų asmenų privačiÄ nuosavybę – smulkias vagystes iÅ¡ parduotuvės, mobiliojo telefono vagystę (t. 2, b. l. 51-57).

Be to, jis ne kartÄ baustas už tai, jog neblaivus pasirodė ar vartojo alkoholinius gėrimus vieÅ¡oje vietoje. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog nuteistasis nedirba, t. y. neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, darbo biržoje nesiregistruoja (t. 2, b. l. 49-50). Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis A. V. lėšų pragyvenimui bei alkoholio įsigijimui gaudavo nusikalstamu bÅ«du – vogdamas ir plėšdamas. A. V. tyčinį nusikaltimÄ padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintÄ teistumÄ už tyčinius nusikaltimus, praėjus vos daugiau nei mėnesiui laiko po to, kai jis 2017-03-10 buvo paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos atlikus bausmes už vagystę ir turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ .

BK 54 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o bÅ«tent praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos ir parodo asmens požiÅ«rį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumÄ ir dinamikÄ , todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad A. V. tyčinius nusikaltimus daro nuolat ir skyrė griežčiausiÄ sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Nuteistojo A.

V. nusikalstamas elgesys rodo jo nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , stoti į doros keliÄ , pragyvenimui ir asmeninių poreikių tenkinimui užsidirbti legaliu bÅ«du. Jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, nes jis jau buvo teistas taip pat už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus (vagystes ir plėšimus), Å¡is nusikaltimas buvo jo pasirinkto gyvenimo ir elgesio bÅ«do pasekmė, tokio pobÅ«džio nusikalstamas veikas jis daro ir toliau.

Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailisi, tačiau į Å¡ias aplinkybes apylinkės teismas jau atsižvelgė, jos ir sÄ lygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimÄ . Teismas taip pat atsižvelgė į apeliaciniame skunde akcentuojamÄ aplinkybę, jog byloje nebuvo pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys, ir į tai, jog nuteistasis netrukdė ikiteisminiam tyrimui – tai taip pat neabejotinai lėmė, jog ne pirmÄ kartÄ už tyčinius nusikaltimus teisiamam asmeniui buvo skirta pakankamai Å¡velni laisvės atėmimo bausmė.

Visos Å¡ios A. V. skunde aptartos aplinkybės teismui buvo žinomos, skundžiamame nuosprendyje aptartos, ir nustačius po vienÄ atsakomybę sunkinančia ir lengvinančiÄ aplinkybę skiriant mažesnę už sankcijos vidurkį bausmę, neabejotinai įvertintos.Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. V. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 1 d., padarymÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, paskirta bausmė nei savo rÅ«Å¡imi, nei dydžiu nėra per griežta, ji atitinka BK 41 str. nurodytÄ bausmės paskirtį.

Pažymėtina ir tai, jog A. V. pripažįstant savo nusikalstamÄ veikÄ , teismas, vadovaudamasis BK 641 str., skiriamÄ bausmę dar sumažino vienu trečdaliu, ir tokiu bÅ«du nustatė ir taip pakankamai Å¡velniÄ galutinę laisvės atėmimo bausmę. A. V. taip pat praÅ¡o jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, ir tokiu bÅ«du nurodo, jog yra pagrindas taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymÄ jam atidėti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymÄ nuteistajam įtvirtino esminę sÄ lygÄ , kurios nesant asmeniui negali bÅ«ti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Spręsdamas šį klausimÄ , teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibÅ«dinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai bÅ«dingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryÅ¡kių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., tai suponuoja iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog taikyti A.

V. bausmės vykdymo atidėjimÄ nėra pakankamo pagrindo. Nuteistojo A. V. padaryta veika yra tyčinė. Jis praeityje teistas už į analogiÅ¡kÄ teisinį gėrį (privačiÄ nuosavybę) nukreiptas nusikalstamas veikas – vagystes, plėšimÄ , turto sugadinimÄ (t. 2, b. l. 58-66), be to, į privačiÄ nuosavybę jis kėsinosi ir padarydamas administracinius nusižengimus (t. 2, b. l. 51-57). Nuteistojo A. V. teisei prieÅ¡ingas elgesys rodo jo nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorÄ keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , stoti į doros keliÄ , pragyvenimui užsidirbti legaliu bÅ«du.

A. V. tyčinius nusikaltimus daro nuolat, skundžiamu nuosprendžiu jis teisiamas už nusikalstamÄ veikÄ , kuriÄ padarė praėjus Å¡iek tiek daugiau nei mėnesiui po to, kai atliko ankstesnę laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, siektų susirasti darbÄ , koreguoti savo elgesį, įsilieti į visuomenės gyvenimÄ . Tokių duomenų jis nepateikia ir savo apeliaciniame skunde, o tai rodo, kad bÅ«damas laisvėje jis ir toliau gali bandyti prasimanyti pinigų vogdamas.

Anksčiau nuteistajam A. V. skirtos bausmės, net ir pačios griežčiausios, jo nepataisė, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, tai rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, ir bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. Byloje surinkti duomenys nesuteikia jokio pagrindo manymui, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos rÅ«Å¡inis pavojingumas buvo mažesnis, atvirkščiai, matyti, jog A. V., veikdamas bendrininkų grupe, kaip pats nurodė, bÅ«damas neblaivus, užsipuolė nepilnametį nukentėjusįjį, ir pagrobė jo mobilų telefonÄ , o tai atskleidžia, jog anksčiau paskirtos bausmės A.

V. tinkamo poveikio neturėjo, ir bausmės tikslai be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo nebus pasiekti. Remdamasi tuo, kas anksčiau aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam A. V. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamÄ nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo A. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a : nuteistojo A. V. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Arvydas Daugėla                                                                  Zigmas Pocius