f2e52606-8102-4aa5-bc3a-481a77b4fefc · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-275-851/2018 (Proceso Nr. 1-01-1-07813-2018-3) (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aiva Survilienė, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui, nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymÄ A. J., kaltinamajam L. J., Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zinai Bubulienei, nevieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1998-06-07 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis (duomenys neskelbtini) autoÅ¡altkalviu, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , Nustatė:

1. L. J., pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle dėl amžiaus, dėl ko nukentėjusysis negalėjo aktyviau prieÅ¡intis su juo atliekamiems veiksmams, tenkino lytinę aistrÄ su mažamečiu asmeniu prieÅ¡ Å¡io valiÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, o bÅ«tent : 2018-02-04 nuo 17 iki 17.30 val. name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdamas tikslÄ tenkinti lytinę aistrÄ su mažamečiu J. J. (gim. 2011 m.) prieÅ¡ Å¡io valiÄ , pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo asmens bÅ«kle dėl amžiaus, jėga numovė nukentėjusiojo kelnes ir kelnaites, paguldęs J.

J. ant pilvo sau ant kelių, kiÅ¡o deÅ¡inės rankos rodomÄ jį pirÅ¡tÄ mažamečiui J. J. į analinę angÄ , taip seksualiai prievartaudamas tenkino savo lytinę aistrÄ kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du su mažamečiu J. J. prieÅ¡ jo valiÄ . Teismo nustatytos aplinkybės 2. Kaltinamasis L. J. kaltę pripažino visiÅ¡kai, apklaustas teisme nurodė, kad įvykio dienÄ jo tėvas A. J. kartu su sutuoktine D. J. iÅ¡važiavo iÅ¡ savo namų, o jis liko su dviem mažamečiais pastarųjų vaikais K. ir J.

J. namuose. Žaidžiant su vaikais, vaikas netyčia užkliudė jo lytinį organÄ , dėl ko jis susijaudino, ir pats negali paaiÅ¡kinti kodėl, bet pasiguldė J. J. sau ant kelių ant jo pilvo. Tuomet jėga numovė kelnes ir kelnaites, o po to įkiÅ¡o dalį savo deÅ¡inės rankos rodomojo pirÅ¡to į vaiko iÅ¡einamÄ jÄ angÄ . Taip padarius jis seksualiai susijaudino. J. J. aiktelėjo, jis suprato, kad vaikui skauda, todėl paleido J. J., o pats nuėjo į voniÄ nusiplauti rankų. Kai movė J.

J. kelnes, jis prieÅ¡inosi, Å¡iam padėti bandė ir mažesnis broliukas K. J.. VisÄ nusikalstamÄ veikÄ matė ir K. J.. Po to vėl laikÄ leido su vaikais, kol grįžo namo tėvas su D. J.. Jis girdėjo, kaip J. J. dar D. J. pasiskundė, kad jis buvo įkišęs pirÅ¡tÄ Ä¯ vaiko iÅ¡einamÄ jÄ angÄ . Tada su savo tėvu jis iÅ¡važiavo į kino teatrÄ Å¾iÅ«rėti filmo. Prasidėjus filmui D. J. jo tėvui pranešė apie jo nusikalstamÄ veikÄ . Jis iÅ¡ pradžių viskÄ neigė, nes buvo iÅ¡sigandęs.

3. Apklaustas teisme nukentėjusiojo įstatyminis atstovas A. J. nurodė, kad įvykio dienÄ Ä¯ svečius pabÅ«ti su broliais atvyko jo sÅ«nus L. J.. Tada su žmona D. J. jis iÅ¡važiavo testuoti nusipirkto automobilio, kas užtruko apie 20-25 minutes. L. J. su vaikais liko namuose. Grįžus namo su L. J. iÅ¡važiavo žiÅ«rėti filmo. Einant į filmÄ Å¾mona parašė per „Messenger“ ar SMS, kad mažametis sÅ«nus J. J. pasiskundė, jog L. J. kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ iÅ¡einamÄ jÄ angÄ .

Apie tai jis pasakė L. J., bet Å¡is viskÄ neigė. Tada su L. J. iÅ¡važiavo iÅ¡siaiÅ¡kinti. L. J. nuvežė į Å¡io namus, o pats grįžo namo. Žmona papasakojo, kaip viskas buvo. J. J. patvirtino, kad toks įvykis buvo. TÄ patį pakartojo ir jaunesnis sÅ«nus K. J., taip pat parodė, kur L. J. bėgo plautis rankų, taip pat parodė prausiklį, kuriuo plovėsi. J. J. apie įvykį pasakojo tokiais žodžiais „kiÅ¡o pirÅ¡tÄ Ä¯ rÅ«rÄ â€œ. Apie kelnaičių numovimÄ nepasakojo.

Sūnus labiau su žmona kalbėjo. Po tokio įvykio pasikeitė vaiko elgesys, jis pasidarė uždaresnis. Laikui bėgant viskas grįžta į savo vėžias, bet prieš tai buvo labai uždaras. Po įvykio kreipėsi į psichologus, liko paskutinis gydymo kursas.

4. Apklausta teisme liudytoja D. J. parodė, kad įvykis buvo 2018 m. vasario 4 d. Jie su vyru A. J. buvo iÅ¡vykę pasivažinėti nusipirktu automobiliu. Mažamečius vaikus paliko su pilnamečiu broliu L. J. maždaug 30 min - 40 min. Tuo metu K. J. buvo 4 metai su trupučiu, o J. J. - 6 metai ir pora mėnesių. Grįžus bendravo, ruošė vakarienę. J. J. prasitarė: „mama, žinai kÄ man L. darė“. Tai iÅ¡girdęs L. J. bandė juokais nuleisti visÄ tÄ pasakymÄ , sakydamas “kÄ Äia kalbi, mes tik žaidėme“.

Prie L. J. J. apie įvykį smulkiau nepasakojo. Tada jos sutuoktinis su L. J. iÅ¡važiavo į kinÄ . Tuomet J. J. papasakojo, kad L. J. kiÅ¡o pirÅ¡tÄ jam į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ , dėl ko jam skaudėjo. Atbėgęs K. J. viskÄ patvirtino, taip pat pasakė, kad L. J. ėjo plautis rankų po visko, ir parodė, kuriuo plovikliu plovėsi rankas. Tada ji apžiÅ«rėjo J., paklausė, ar viskas gerai. Jokių sužeidimų nebuvo, J. pasakė, kad nieko neskauda, jog viskas dabar gerai. Suguldžiusi vaikus apie įvykį pranešė telefonu sutuoktiniui.

Po įvykio J. J. lankosi pas psichologÄ . Liekamųjų reiÅ¡kinių po įvykio J. J. elgesyje kol kas nemato.

5. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ mažametis nukentėjusysis J. J. nurodė, kad L. J. viduriniu pirÅ¡tu krapÅ¡tė "rÅ«rÄ ", jis jautė skausmÄ . Kelnaitės buvo virÅ¡ kelių, L. pats jas numovė. Neprisimena, kÄ L. kalbėjo prieÅ¡ numaunant kelnaites, sakė, kad neskaudės, bet skaudėjo. Kai jam suskaudo, L. pasakė, kad skauda, tada L. nustojo krapÅ¡tyti, ir viskas. Kai L. krapÅ¡tė "rÅ«rÄ ", jo pirÅ¡tas buvo „rÅ«roje", neprisimena, ar jis labai krapÅ¡tė. Ä® "rÅ«rÄ " jautė, kad buvo sulindę pusė pirÅ¡to.

Jis pats žinojo, kad L. jam "rÅ«rÄ " krapÅ¡tė, tai dar matė jo brolis. Kai L. jam krapÅ¡tė "rÅ«rÄ ", jam skaudėjo, neprisimena, kaip pasakė, kad skauda. L. tada nustojo krapÅ¡tyti, neprisimena, ar atsiprašė. Po to kelnaites jis pats užsimovė. (b. l. 44-46) 6. Globos namų "Užuovėja" pateiktame psichologiniame įvertinime nurodyta, kad kalbantis vaikui įdomiomis temomis (apie žaidimus, maÅ¡inas), J. J. pasakojimas sklandus, nuoseklus, atsakymai susiję su užduodamais klausimais. Vaiko reakcija keičiasi sunkesnėmis ar nemaloniomis temomis - berniukas ribotai pasakoja apie save, į atvirus klausimus linkęs atsakyti "nežinau" arba "neprisimenu", siekia iÅ¡vengti pokalbio, nukreipdamas dėmesį kitur.

Klinikinio stebėjimo ir psichologinio vertinimo metu iÅ¡kylančios temos bÅ«dingos ir atitinka berniuko psichosocialinės raidos stadijÄ . Pagrindines emocijas vaikas diferencijuoja gerai, suvokia jų priežastis, tačiau sunkiai geba nupasakoti ar prisiminti situacijas, kai tokios emocijos kyla. Vaikas sunkiai reflektuoja savo patiriamus jausmus, linkęs juos nuneigti, nuslopinti. Berniukui bÅ«dinga stipri savikontrolė - veiklose labai kruopÅ¡tus, itin tvarkingas, net ir laisvoje veikloje ribotai reiÅ¡kia emocijas, kontroliuoja žaidimÄ (kad neiÅ¡teptų stalo, nepribertų smėlio ir pan.) J. bÅ«dinga žema savivertė, kuriÄ berniukas siekia kompensuoti žaidimuose fantazijose - dažnai iÅ¡kyla agresijos, savęs įvertinimo per jėgÄ tema.

Tarpasmeninių santykių tema vaikas kalba mažai, sunkiai geba atsakyti į atvirus klausimus apie Å¡eimÄ , Å¡eimos narius, jų veiklÄ . J. J. pagalbos centre apgyvendintas Vilniaus m. sav. administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018-02-15 praÅ¡ymu dėl įtarimų apie galimai patirtÄ seksualinį smurtÄ . Remiantis vaikÄ atvežusios mamos D. J. pasakojimu, vasario mėnesį berniukas mamai pasisakė, kad jį ir brolį K. prižiÅ«rėjęs vyro sÅ«nus L., moters žodžiais, J. "rÅ«rÄ krapÅ¡tė".

Vaikas mamai pasakojo, kad jie taip žaidė. Daugiau apie tokį "žaidimÄ " moteriai papasakojo jaunesnis sÅ«nus K.. Klausiant tiesiogiai J. sako neprisimenantis jokio L., iÅ¡sako, kad jokie vyresni vaikai pas jį niekada neateina. Vėliau, kalbantis apie žaidimÄ , prisiminė, kad žaidimÄ gavo iÅ¡ L.. Kalbantis, kuo L. jam patinka, vaikas iÅ¡kart sako, kad L. jam nepatinka, tačiau negali paaiÅ¡kinti, dėl ko, kas jam nepatinka. J. skiria ir įvardina kÅ«no dalis, atskiria berniukÄ nuo mergaitės, įvardina berniuko lytinius organus ("pelytė"), mergaitės lyties organų pavadinimo nežino.

J. sunkiai diferencijuoja atviras ir intymias kÅ«no dalis, diferencijuoja nenuosekliai. Visas kÅ«no dalis, įskaitant ir lytinių organų sritį, vaikas pradžioje priskiria prie atvirų kÅ«no dalių, kurias galima liesti. NeiÅ¡sako, kam leistų paliesti Å¡ias kÅ«no dalis. Klausiant, ar kažkurias kÅ«no dalis priskirtų prie intymių ir neleistinų jų liesti, vaikas apgalvojęs pažymi lytinių organų sritį. Kalbantis su mama apie berniuko reakcijas ir kÅ«no suvokimÄ , mama iÅ¡sako, kad vaikas kasdienėse situacijose intymias kÅ«no dalis skiria, saugo savo privatumÄ .

Kalbantis su vaiku apie apatinių drabužėlių taisyklę, berniukas klausosi, domisi. Klausiant, ar kas nors yra lietęs po apatiniais drabužėliais, J. atsako "ne". Atliekant Å¡iÄ užduotį stebimas vaiko reakcijų pasikeitimas - susigėsta, dažnai kartoja "nežinau, neprisimenu, nenoriu pasakoti", siekia nukreipti veiklÄ . Klausiamas, kam galėtų apie tai papasakoti, jei kažkas bandytų taip elgtis, pradžioje iÅ¡sako nežinantis, vėliau priduria, kad tėčiui, mamai. Seksualizuotas ar kitoks neįprastas vaiko elgesys buvimo pagalbos centre metu nestebėtas.

Nenuoseklus atvirų ir intymių kÅ«no dalių suvokimas, vaiko gynybiÅ¡kumas ir reakcijų pasikeitimas kalbantis apie prisilietimus, neleidžia atmesti prielaidos apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ . (b. l. 22- 23 ) Dėl L. J. veikos kvalifikavimo 7. Pagal BK 150 straipsnio 4 dalį atsako tas, kad atliko BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus mažamečiui. Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

Lytinės aistros tenkinimas BK 150 straipsnio prasme yra skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«dais. Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieÅ¡ nukentėjusio asmens valiÄ esant bent vienam iÅ¡ alternatyvių požymių: panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

Seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra formali, Å¡is nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrÄ , ar pajuto seksualinį pasitenkinimÄ arba malonumÄ , nes baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ veikÄ kyla atlikus pavojingus veiksmus.

8. L. J. visiÅ¡kai pripažino savo kaltę tenkinęs lytinę aistrÄ su mažamečiu J. J.. Jo kaltė be paties prisipažinimo įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme iÅ¡tirtų įrodymų ( apraÅ¡ytų aukščiau ) visetu. Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiojo J. J. parodymų, pastarasis nurodė, kad brolis L. J., matant jaunesniam broliukui K. J., jėga numovęs kelnaites, įkiÅ¡o į iÅ¡einamÄ jÄ angÄ savo pirÅ¡tÄ , dėl ko pajuto skausmÄ . Apie Å¡ias aplinkybes mažametis nukentėjusysis ir K.

J. nurodė iÅ¡ karto po įvykio savo motinai D. J., kuri apklausos teisme metu tai patvirtino. Tas pačias aplinkybes nurodė ir nukentėjusiojo tėvas A. J.. IÅ¡ Globos namų "Užuovėja" pateikto psichologinio J. J. įvertinimo matyti, kad nenuoseklus atvirų ir intymių kÅ«no dalių suvokimas, vaiko gynybiÅ¡kumas ir reakcijų pasikeitimas kalbantis apie prisilietimus, neleidžia atmesti prielaidos apie galimai patirtÄ seksualinę prievartÄ . Dėl iÅ¡dėstyto teismas konstatuoja, jog surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad L.

J. tenkino lytinę aistrÄ su mažamečiu J. J., gimusiu 2011 m., kitokio sÄ lyčio bÅ«du prieÅ¡ jo valiÄ , pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusiojo bÅ«kle, ir jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. Dėl skirtinos bausmės 9. Kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad L. J. prisipažino įvykdęs nusikaltimÄ ir akivaizdžiai nuoÅ¡irdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

10. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė labai sunkų nusikaltimÄ (BK 11 str. 6 d.). L. J. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas jauno amžiaus, anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo moksleivis, mokėsi (duomenys neskelbtini) baigiamajame kurse, Å¡ios įstaigos vadovo charakterizuojamas itin teigiamai ( b.l. 88 ), Å¡iuo metu dirba pagal įgytÄ specialybę – autoÅ¡altkalviu.

11. BK 41 str. (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) iÅ¡skiria bausmės teisingumÄ . Bausmė turi bÅ«ti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Ä®statymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankcijÄ už nusikaltimÄ , įvertina tipinį (rÅ«Å¡inį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumÄ .

Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. 11.1.

Skirti Å¡velnesnę, negu straipsnio sankcijoje nustatyta bausmę, teismas gali ir tuo atveju, kai byloje yra nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiÅ¡kia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. BK 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatyta bausmė bÅ«tų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes. 11.2. Už labai sunkaus BK 150 str. 4 d. numatyto nusikaltimo padarymÄ Ä¯statymas numato vien laisvės atėmimo bausmę. Tačiau byloje nustatyta, kad L. J. veika buvo situacinė, truko itin trumpÄ laiko tarpÄ , nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl nusikaltimo bÅ«tų patyręs ilgai iÅ¡liekančius liekamuosius reiÅ¡kinius, nukentėjusiojo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ neskirti realios laisvės atėmimo bausmės kaltinamajam.

Teismo vertinimu, padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo bÅ«dÄ , kilusius padarinius, kaltinamojo asmenybę, yra žymiai mažesnis, negu rÅ«Å¡inis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padaryto nusikaltimÄ sankcijoje. Taip pat, kaip jau minėta, įvertinus L. J. asmenybę tik itin teigiamai apibÅ«dinančius duomenis, kas rodo, jog Å¡i nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio, L. J. kritiÅ¡kas savo poelgiui, iÅ¡ tiesų itin pergyvena dėl padaryto nusikaltimo, teismas sprendžia, kad laisvės atėmimo bausmės L.

J. paskyrimas nebÅ«tų teisingas. 11.3. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, L. J. skiriant bausmę taikytinos BK 54 str. 3 d. nuostatos ir skirtina Å¡velnesnė, negu įstatymo už šį nusikaltimÄ sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas su įpareigojimais ir draudimais, kurie padės įgyvendinti bausmei keliamus tikslus.

12. L. J. taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas - paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

13. Byloje esanti laikmena su su įraÅ¡ais ( b.l. 49 ) paliktina byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 str., BK 54 str. 3 d., nusprendžia: L. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d., ir, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., jam paskirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. J. visÄ laisvės apribojimo laikotarpį dirbti ar be pažeidimų registruotis darbo biržoje, bei uždraudžiant visÄ laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su J.

J.. Bausmės pradžiÄ L. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. L. J. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento paėmimÄ - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, ir grÄ Å¾inti L. J. jo asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ bylos paskutiniame lape. Bylos 49 lape esančiÄ laikmenÄ su įraÅ¡ais palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėja Aiva Survilienė