2021-04-07 Nr. AB-7068-3-61-3-03462-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-246-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03462-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 43.9.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. L. (V. L.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. L. (V. L.) skundą atsakovams Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir akcinei bendrovei Lietuvos paštas (tretieji suinteresuoti asmenys – E. M., I. S. ir O. K.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. L. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) sprendimą Nr. 3R-397 (2.14.) „Dėl raginimo nutraukti vaizdo stebėjimą bendro naudojimo koridoriuje“; 2) pripažinti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) Lietuvos paštas pateiktą informaciją apie siuntos Nr. RE190816614LT įteikimą gavėjui neatitinkančia tikrovės ir įpareigoti ją ištrinti; 3) pripažinti organizuotą vaizdo stebėjimą, adresu (duomenys neskelbtini), antros laiptinės septintame aukšte bendro naudojimo koridoriuje, teisėtu; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti skundą.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 30 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutarties panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2021 m. kovo 1 d. pateikė prašymą kartu su mokėjimo nurodymu dėl 22,50 Eur žyminio mokesčio grąžinimo. Jis nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad skundas buvo nepriimtas, jam turi būti grąžintas šioje administracinėje byloje sumokėtas žyminis mokestis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 22 d. pateikė teismui skundą ir nurodė, kad prie skundo prideda: raštus iš Inspekcijos nuo 2019 m. lapkričio 26 d.; įrodymus 2R-3711 iš atsakovo; įrodymus iš V. L.; Rekomendaciją vaizdo duomenų tvarkymo (20190425).

Teismo teigimu, prie teikiamų priedų sąrašo pareiškėjas nenurodė, kad teikia dokumentą, pagrindžiantį žyminio mokesčio sumokėjimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys taip pat patvirtino, jog pareiškėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio apie žyminio mokesčio sumokėjimą. Teismas, nusprendęs atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ir nenustatęs, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas, žyminio mokesčio mokėjimo užduotyje pažymėjo „Neaktualus žyminio mokesčio užduoties kūrimas“. Šis žymėjimas reiškia, kad teismas neturėjo duomenų apie pareiškėjo sumokėtą žyminį mokestį, žyminio mokesčio užduoties nesukūrė, žyminio mokesčio neužskaitė. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo sumokėtas mokestis nėra įskaitytas Vilniaus apygardos administracinio teismo sąskaitoje.

Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjas mokėjimo dokumentą pateikė tik 2021 m. kovo 1 d., nors teismo procesinis sprendimas buvo įvykdytas 2020 m. gruodžio 29 d. Be to iš pateikto mokėjimo nurodymo nėra galimybės nustatyti, kad žyminis mokestis buvo sumokėtas būtent šioje byloje.

Teismas pareiškėjui išaiškino, jog dėl žyminio mokesčio grąžinimo jis turėtų kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir priimti naują – grąžinti sumokėtą žyminį mokestį.

Pareiškėjas teigia, kad jis žyminį mokestį per EPP sistemą sumokėjo 2020 m. spalio 23 d. ir teismas turėjo visas galimybes su tuo susipažinti. Taip pat teismas nepagrįstai teigė, kad žyminio mokesčio užduotis nebuvo sukurta, nors iš EPP sistemos matyti, jog „Mokėjimo užduotis“ yra sukurta. Pareiškėjas kreipėsi į VMI, kuri nurodė, jog negali priimti sprendimo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį, kadangi tam reikalinga teismo nutartis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo grąžinti už skundą sumokėtą žyminį mokestį, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 23 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, bet Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.). ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) <...> turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas.

Pareiškėjas 2020 m. spalio 22 d., paduodamas skundą, kartu pateikė tokius priedus: raštus iš Inspekcijos nuo 2019 m. lapkričio 26 d.; įrodymus 2R-3711 iš atsakovo; įrodymus iš V. L.; Rekomendaciją vaizdo duomenų tvarkymo (20190425). Taigi kartu su skundu pareiškėjas nepateikė dokumento, patvirtinančio, kad jis sumokėjo žyminį mokestį. 2020 m. spalio 23 d. mokėjimo nurodymą apie VMI sumokėtus 22,50 Eur pareiškėjas kartu su prašymu grąžinti žyminį mokestį pateikė tik 2021 m. kovo 1 d.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui nepateikus dokumentų, patvirtinančių žyminio mokesčio sumokėjimą, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą, pagrįstai žyminio mokesčio mokėjimo užduotyje pažymėjo „Neaktualus žyminio mokesčio užduoties kūrimas“. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas mokėjimo dokumentą kartu su prašymu grąžinti žyminį mokestį pateikė tik 2021 m. kovo 1 d., o teismo procesinis sprendimas buvo įvykdytas 2020 m. gruodžio 29 d. Kartu su 2021 m. kovo 1 d. prašymu grąžinti žyminį mokestį paduotas 2020 m. spalio 23 d. banko mokėjimo nurodymas nepatvirtina, jog žyminis mokestis buvo sumokėtas šioje administracinėje byloje, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo grąžinti žyminį mokestį.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliekama nepakeista, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. L. (V. L.) atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė