2019-09-25 Nr. AB-18145-3-61-3-02825-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1124-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02825-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pasibaigė dėl reorganizavimo) dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. M. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymą Nr. VR-P-165 „Dėl E. M.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėju dirba nuo 2016 m. birželio 1 d. Darbdavys nuolatos darė jam psichologinį spaudimą išeiti iš darbo: rengė vis naujus reikalavimus, nustatinėjo neįmanomas įvykdyti darbines užduotis, atlikinėjo galimų tarnybinių nusižengimų tyrimus, priėminėjo įsakymus dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo, nušalinimo ir atleidimo iš pareigų. Vilniaus RAAD direktorius tyčia stengėsi sumenkinti jį kolegų akivaizdoje, viešai duodamas nurodymus dėl užduočių atlikimo, demonstruodamas aiškų priešiškumą kitų darbuotojų akivaizdoje. Pareiškėjui ginčijamu Įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri, jo teigimu, buvo paskirta nepagrįstai, nes atsakovas, skirdamas nuobaudą, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos praktikos (neatsižvelgta į kaltės formą, pažeidimo priežastis ir tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių). Be to, atsakovas nenustatė, kad nusižengimas būtų sukėlęs kokius nors neigiamus padarinius.

3. 2017 m. vasario 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus RAAD su prašymu turint informacijos apie aplinkosauginius pažeidimus tiesiogiai susisiekti su laidos „Gamtos inspektoriai“ laidos vedėju D. B.. Vilniaus RAAD direktorius šį laišką Agentūrų vedėjams perdavė vykdyti. Pareiškėjas 2017 m. vasario 7 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus RAAD direktoriaus pavaduotoją vykdantį direktoriaus pareigas, su klausimu ar gali pakomentuoti žurnalistams - gamtos inspektoriams. 2017 m. vasario 7 d. gavo atsakymą „Taip, kokia tema?“. Į šį klausimą atsakė „Atliekų išmetimas“, po kurio Vilniaus RAAD direktoriaus pavaduotojas vykdantis direktoriaus pareigas parašė „Taip“.

4. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad jo atlikti veiksmai (ar neveikimas) gali būti laikomi tam tikrų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu tik tuo atveju, kai atitinkamas šio pareigūno elgesio modelis aiškiai ir vienareikšmiškai yra sureglamentuotas teisės aktuose ir yra nustatyta, kad tarnybinėn atsakomybėn traukiamas pareigūnas šio elgesio modelio nesilaikė. Visi neaiškumai ar teisinio reguliavimo spragos negali būti aiškinami tarnybinėn atsakomybėn traukiamo pareigūno nenaudai, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens (pareigūno) pasitikėjimas valstybe ir teise.

5. Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atėsti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo nurodomu psichologiniu smurtu negali būti pripažįstami atvejai, kai norminių teisės aktų nustatyta tvarka taikomos procedūros, susijusios su tarnybinių nusižengimų tyrimu, išaiškinimu bei tarnybinės atsakomybės realizavimo mechanizmu. Valstybės institucijos vadovas, gavęs informacijos apie pavaldaus valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, privalo inicijuoti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip psichologinio smurto forma.

7. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, ir teigė, jog atsižvelgiant į pareiškėjo išvardintų faktorių visumą buvo skirta švelniausia tarnybinė nuobauda – pastaba.

8. Bendravimas su žiniasklaidos priemonėmis yra specifinė veiklos sritis, tiesiogiai įtakojanti institucijos įvaizdžio formavimą visuomenei bei vykdanti visuomenės švietimo, informavimo funkciją, institucijos pozicijos aktualiu klausimu pateikimą. Siekiant kvalifikuoto, teisingos ir išsamios informacijos pateikimo bei tinkamo institucijos pozicijos reprezentavimo, Vilniaus RAAD direktoriaus 2016 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. VR-V-113 „Dėl bendravimo su žiniasklaida“ (toliau – Įsakymas dėl bendravimo su žiniasklaida) 1 punkte nustatyta, kad Vilniaus RAAD struktūriniai padaliniai visuomenės informavimo priemonių atstovų prašomą informaciją žodžiu ar raštu gali teikti tik suderinę su direktoriumi ar jo pavaduotoju. LRT televizijos 2017 m. balandžio 14 d. laidoje „Gamtos inspektoriai“ Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas tuo metu ėjęs E. M. komentavo situaciją, susijusią su užkastais geležinkelio bėgių pabėgiais, nesuderinęs su direktoriumi. Tik 2017 m. liepos 20 d. skunde pareiškėjas pateikė elektroninius laiškus, įrodančius, kad neva informaciją derino 2017 m. vasario 7 d. su direktoriaus pavaduotojo pareigas tuo metu ėjusiu R. L.. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 3 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nenurodė šios aplinkybės. Be to, pareiškėjo pateiktas susirašinėjimas yra abstraktus, neįvardinta, kuris konkrečiai atvejis bus komentuojamas žiniasklaidos atstovams, o esant ilgam laiko tarpui nuo susirašinėjimo iki reportažo, yra pagrindas teigti, kad elektroniniais laiškais buvo derintas kitas bendravimo su žiniasklaida atvejis. Atsakovo vertinimu, remiantis Įsakymu dėl bendravimo su žiniasklaida, su tiesioginiu vadovu turėjo būti suderintas ne tik informacijos teikimo faktas, bet ir konkreti informacija ir pozicija, kurią pareiškėjas ketino pateikti žiniasklaidos atstovams.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo E. M. skundą tenkino ir panaikino ginčijamą Įsakymą.

10. Teismas nustatė, kad atsakovas 2017 m. kovo 31 d. pranešimu Nr. VR-1.3-184 pareiškėjui pranešė, kad jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir yra pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, nes galbūt buvo pažeistas Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punktas. 2017 m. gegužės 3 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad tarnybinio nusižengimo nepadarė, o savo veikloje visada vadovaujasi įstatymo viršenybės principu. 2017 m. gegužės 5 d. buvo surašyta tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. VR-1.3-295 (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vedėjas E. M. 2017 m. balandžio 14 d. teikė informaciją LRT televizijos žurnalistams apie šalia geležinkelio bėgių paliktus pabėgius, nesuderinęs su direktoriumi. Nurodė, kad pareiškėjas veikė neatsargiai, nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai. Tarnybinio nusižengimo pasekmės nebuvo nustatytos, taip pat nebuvo nustatytos ir tarnybinį nusižengimą lengvinančios aplinkybės. Kaip tarnybinį nusižengimą sunkinančią aplinkybę nurodė, kad pareiškėjas per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos skyrimo padarė kitą tarnybinį nusižengimą, t. y. Vilniaus RAAD direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. VR-P-23 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. VR-P-27 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. VR-P-90 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, 2017 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. VR-P-98 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Lietuvos Respublikos aplinkos sistemos darbuotojų profesinė sąjunga 2017 m. birželio 5 d. raštu Nr. LAA17-53(17) pasiūlė Vilniaus RAAD direktoriui apsvarstyti galimybes apsiriboti kitomis, švelnesnėmis administracinėmis ar organizacinėmis priemonėmis užtikrinti pareigūno tarnybinės drausmės ir teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

11. Vilniaus RAAD direktorius Įsakymu, atsižvelgęs į Išvadą ir Lietuvos Respublikos aplinkos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos minėtą raštą, pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. VR-V-173 patvirtintų Departamento Vilniaus miesto agentūros nuostatų (toliau – Nuostatai) 2 punktą, Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punktą, Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. VR-V-58 patvirtinto Departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) 7.10 papunktį, t. y. teikė informaciją LRT žurnalistams apie šalia geležinkelio bėgių paliktus pabėgius, nesuderinęs su direktoriumi, ir nusprendė skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą.

12. Lingvistiškai aiškindamas Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punktą, pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, jog pareiškėjas, eidamas vedėjo pareigas, visuomenės informavimo priemonių atstovams teikiamą informaciją (tiek žodžiu, tiek raštu) privalo derinti su direktoriumi, t. y. turi būti derinamas ne tik tokios informacijos pateikimo faktas, bet ir jos turinys.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo ir Vilniaus RAAD direktoriaus pavaduotojo 2017 m. vasario 7 d. susirašinėjimas yra neišsamus ir iš jo turinio negalima suprasti, kokia konkrečia tema pareiškėjas prašė leidimo dėl informacijos teikimo. Kaip matyti iš Išvados, tarnybinio nusižengimo tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas taip pat ir dėl to, kad jis teikė informaciją Delfi.lt ir grynas.lt portalų žurnalistams apie išpiltas chemines medžiagas, tačiau pripažinta, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes buvo susidariusi ekstremalaus įvykio situacija ir pareiškėjas turėjo informuoti visuomenę apie įvykį ir jo aplinkybes. Kadangi elektroninį laišką pareiškėjas parašė 2017 m. vasario 7 d., o minėtas straipsnis buvo išspausdintas 2017 m. kovo 28 d., atsižvelgiant į laiško turinį, tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas klausė leidimo komentuoti būtent dėl išpiltų cheminių medžiagų, bet ne dėl šalia geležinkelio bėgių paliktų pabėgių.

14. Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punkte nustatyta, kad Vilniaus RAAD struktūriniai padaliniai visuomenės informavimo priemonių atstovų prašomą informaciją žodžiu ar raštu gali teikti tik suderinę su direktoriumi ar jo pavaduotoju. Kaip matyti iš įsakymo turinio pareiškėjas turėjo derinti ne faktą, o informacijos turinį. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad informacijos turinys apie šalia geležinkelio paliktus pabėgius būtų derintas ir suderintas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, nesuderinęs su Vilniaus RAAD direktoriumi LRT televizijos žurnalistams teikė informaciją apie šalia geležinkelio bėgių paliktus pabėgius ir taip pažeidė Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punktą, o taip pat ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Nuostatų 2 punktą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

15. Išvadoje tarnybinio nusižengimo pasekmės nebuvo nustatytos. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad pažeidimo sudėtis yra formali, todėl pasekmės nebūtinos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodė, kad tarnybinių pažeidimų sudėtis nėra formali, kadangi šiuo atveju nėra vieno iš būtinų elementų – pasekmių, todėl tarnybinė atsakomybė pareiškėjui negali kilti.

16. Taip pat teismas pažymėjo, jog valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo turi išimtinę teisę pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priimti sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą. Ši teisė savaime negali būti laikoma įstaigos vadovo psichologiniu spaudimu.

III. 17. Atsakovas Vilniaus RAAD apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir pareiškėjo E. M. skundą atmesti.

18. Atsakovas sutinka su teismo išvada, kad pareiškėjas, nesuderinęs direktoriumi, teikė informaciją apie šalia geležinkelio bėgių paliktus pabėgius ir taip pažeidė Įsakymo dėl bendradarbiavimo su žiniasklaida 1 punktą, taip pat VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Nuostatų 2 punktą bei su tuo, kad pareiškėjas elgėsi neatsargiai, nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Tačiau nesutinka su teismo pozicija, jog tam, kad kiltų tarnybinė atsakomybė būtina nustatyti kilusias pasekmes.

19. Atsakovas teigia, jog VTĮ tarnybinio nusižengimo sąvokos nesieja su pasekmėmis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms. Atsakovo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo pozicija ne tik susiaurina tarnybinio nusižengimo sampratą, bet ir neužtikrina atsakomybės neišvengiamumo už padarytus pažeidimus principo taikymo.

20. Pareiškėjas E. M. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėjas pažymi, jog tam, kad būtų galima patraukti asmenį tarnybinėn atsakomybėn, turi būti įrodytos visos tarnybinės atsakomybės sąlygos – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojams skiriamos VTĮ nustatytos tarnybinės nuobaudos (VTĮ 29 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tarnybinės atsakomybės sąlygų viseto nebuvimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. VR-P-165, kuriuo pareiškėjui E. M. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

23. Pareiškėjas buvo nubaustas pastaba už tai, kad teikė informaciją žiniasklaidai, prieš tai to nesuderinęs su Vilniaus RAAD direktoriumi ar jo pavaduotoju. Nesutikdamas su nuobauda, pareiškėjas kreipėsi į teismą, kuris skundą pripažino pagrįstu, jį tenkino ir panaikino skundžiamą Įsakymą.

24. Atsakovo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarnybinei atsakomybei kilti būtinos neigiamos tarnybinio nusižengimo pasekmės. Atsakovo manymu, pareiškėjo padarytas nusižengimas buvo formalus, o teismo sprendimas pažeidžia atsakomybės neišvengiamumo už padarytus pažeidimus principą.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Iš Vilniaus RAAD 2017 m. gegužės 5 d. išvados Nr. VR-1.3-295 ir ginčijamo Įsakymo turinio matyti, jog pareiškėjui nuobauda paskirta dėl to, kad jis 2017 m. balandžio mėnesį teikė informaciją žiniasklaidai ir kartu visuomenei apie atliekas, to nesuderinęs su aukštesniais pareigūnais ir tuo pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punktą ir Pareigybės aprašymo 7.10 punktą.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, valstybės tarnautojo kaltė, atitinkamais atvejais – pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių (žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-678/2004; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2356-575/2017).

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo atliktų veiksmų, t.y. ginčo šalys pripažįsta, jog pareiškėjas teikė informaciją žiniasklaidos atstovams. Nors pareiškėjas teigia tai daręs Vilniaus RAAD direktoriaus pavaduotojo leidimu, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, jog pateiktas susirašinėjimas e.paštu neįrodo, kad buvo suderintas šis konkretus informacijos teikimo atvejis. Taigi pripažintina teisinga tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjas, nesuderinęs su Vilniaus RAAD direktoriumi, LRT televizijos žurnalistams teikė informaciją apie šalia geležinkelio bėgių paliktus pabėgius ir taip pažeidė Įsakymo dėl bendravimo su žiniasklaida 1 punktą, o taip pat ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Nuostatų 2 punktą, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

29. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas be pagrindo kaltintas Pareigybės aprašymo 7.10 punkto pažeidimu. Pareiškėjas teikė informaciją visuomenei apie aplinkos būklę, bendradarbiavo su žiniasklaida, todėl vykdė minėtame Pareigybės aprašymo punkte nurodytas funkcijas. Šiame teisės akte tiesiogiai nėra nustatytos pareigos informacijos teikimui gauti vadovybės pritarimą.

30. Apeliantas iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo pateiktą teisės normos aiškinimą ir taikymą, susijusį su tarnybinio nusižengimo pasekmių privalomumu. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, tačiau tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (žr. 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3035/2012; 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3372/2011; 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 24, 2013, p. 213-235). Vis dėlto atsiradę padariniai yra svarbūs individualizuojant tarnybinę nuobaudą, tai yra į juos atsižvelgiama parenkant valstybės tarnautojui konkrečią tarnybinę nuobaudą (VTĮ 29 str. 2 d.). Apžvelgta teismų praktika leidžia teigti, jog dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pvz., sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai (žr. 2011 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2489/2011); žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui ir kt. Nagrinėjamu atveju jokių neigiamų pasekmių nebuvo nustatyta, todėl sprendžiant klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo atsakovas į tai turėjo atsižvelgti.

31. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog saviraiškos laisvę ir teisę skleisti informaciją, visų pirma, garantuoja ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucija (Konstitucijos 25 straipsnis), bet ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis. Saviraiškos ir informacijos laisvė yra demokratinės visuomenės pagrindas, kurias riboti galima tik tam tikrais atvejais. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmeninei nuomonei išsakyti teisės aktai nenumato reikalavimo gauti kieno nors sutikimą, tačiau tuo atveju, kai yra pateikiama oficiali įstaigos pozicija, reikalingas aukštesnės pagal pavaldumą institucijos sutikimas (žr., pvz., 2004 m. kovo 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A8–259/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, p. 71–76; taip pat skelbtas 2006 m. Apibendrinime; dėl valstybės tarnautojo teisės reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti taip pat žr. 2008 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–851/2008). Šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjo teikta informacija žurnalistams apie šalia geležinkelio bėgių paliktus pabėgius neatitiko oficialios Vilniaus RAAD pozicijos ar buvo neteisinga. Pareiškėjas teikė informaciją žiniasklaidai ir visuomenei, tai padarė nesuderinęs su vadovybe, tačiau šis pažeidimas labai formalus ir neturėtų užtraukti tarnybinės atsakomybės.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visumoje tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo tokio pobūdžio bylose suformuotos praktikos.

33. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

34. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, dėl bylinėjimosi išlaidų suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Nors pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės teismui nepateikė išlaidų apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius