f2df003d-2fc6-4e4d-912b-565f4c707ebe · Tauragės apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Baudžiamoji byla Nr. N1-20-999/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09860-2017-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3; 1.1.11.10; 1.2.26.3; 2.3.6.4.1. (S) TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 24 d. Šilalė Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Daina Dyburienė, sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei, dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorui Mindaugui Stonkui, kaltinamiesiems A.

V. (A. V.), M. R., kaltinamųjų atstovams pagal įstatymÄ ir civiliniams atsakovams R. V., L. L., kaltinamojo A. V. gynėjui advokatui Gintautui Balseraičiui, kaltinamojo M. R. gynėjui advokatui Petrui Remeikai, nukentėjusiesiems E. A., L. A. ir M. S., nukentėjusiosios E. A. atstovei pagal įstatymÄ Lietuvos Respublikos įvaikinimo ir įdarbinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. K., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A.

V. (A. V.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje. M. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje.

Teismas n u s t a t ė: Kaltinamieji A. V. ir M. R. veikdami bendrininkų grupėje pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . Jie, 2017 m. vasario 28 d., apie 17 val. 10 min., vieÅ¡oje vietoje - Å ilalės m., V. K. g. 7, prie parduotuvės „Senukai“, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, Å¡iurkščiai pažeisdami vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , demonstruodami nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarkÄ , įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, A. V. spjovė ant M.

S. priklausančio automobilio BMW 530, valstybiniais registracijos numeriais (duomenys neskelbtini) kuriame sėdėjo E. A. ir M. S., po ko E. A. iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio pasiaiÅ¡kinti dėl tokio jo elgesio, A. V. be aiÅ¡kios priežasties, tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė E. A. į krÅ«tinę, dėl ko pastaroji nugriuvo ant žemės. Toliau A. V. tęsiant savo veiksmus ir tyčia kumščiu sudavus, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipusiam M. S. apie 3-4 kartus, tikslesnis skaičius nenustatytas, į veido sritį, jam nugriuvus ant žemės, tyčia sudavė rankomis ir kojomis apie 10 smÅ«gių, tikslesnis skaičius nenustatytas, į įvairias kÅ«no vietas.

Po to, pribėgęs M. R. prie gulinčio M. S., bendrais su A. V.veiksmais, tyčia sudavė M. S. rankomis ir kojomis apie 15-20 smūgių, tikslesnis skaičius nenustatytas, į įvairias kūno vietas.  Tuo pat metu, M. R. ir A. V. mušant M. S., L. A. priėjus prie M. R. ir bandant jį patraukti nuo M. S., M. R. tyčia sudavė alkūne L. A. apie 6-7 smūgius, tikslesnis skaičius nenustatytas, į krūtinę bei atsisukęs paėmė ranka jai už kaklo ir jį suspaudė. Po to, E. A. apsikabinus gulintį M.

S., M. R. paėmė jai už liemens ir jÄ traukė, o jai atsistojus M. R. pagriebė už jos kaklo ir pradėjo smaugti, tokiu bÅ«du nekentėjusiesiems E. A., M. S. ir L. A. sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymius sveikatos sutrikdymus. Kaltinamasis A. V. kaltu padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino ir parodė, jog tikslios datos nepamena, jis, M. R., R. K. ėjo pro „Senukai“ parduotuvę Å ilalės mieste. Tuomet pamatė M. S. automobilį „BMW“. M. S. pažįsta, nes turėjo bendrÄ draugę, kuri paliko M.

S., todėl tarp jų buvo asmeninių nesutarimų. IÅ¡ po to karto M. S. pro juos pravažiuodamas su maÅ¡ina, pristabdo, atsidaręs langÄ Å¡aukdavo, grasindavo. Praėjo pro tÄ maÅ¡inÄ , atsisuko ir pažiÅ«rėjo į automobilį, kuriame sėdėjo M. S. ir E. A., nusijuokė bei ėjo toliau. Tuomet iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo E. A. ir pasakė „ko čia žiÅ«rit, bled“. Jie apsižodžiavo ir E. A. pakvietė jį prieiti. Jis priėjo ir E. A. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė jam į kairės pusės žandikaulį.

Tuomet jis su rankomis paėmė E. A. už peties ir pastÅ«mė. E. A. užkliuvo už bordiÅ«ro ir nukrito ant žemės. Tada M. S. pradėjo eiti link jo ir su rankomis pradėjo trenkti jam, tačiau jis iÅ¡vengė smÅ«gių. Jis M. S. sudavė gal 2-3 smÅ«gius atgal, po kurių M. S. nukrito. Priėjo M. R. ir pradėjo juos skirti. Tada iÅ¡ kampo iÅ¡lindo E. A. mama L. A. ir pradėjo Å¡aukti, kad iÅ¡kvies policijÄ . Jie apsisuko ir išėjo. L. A. buvo priėjusi prie bordiÅ«ro Å¡ono, o viskas vyko kelio viduryje.

Jis pripažįsta, kad E. A. pastÅ«mė, nes pastaroji jam sudavė. Pripažįsta, kad sudavė M. S., bet todėl, kad gynėsi. Jis nematė, kad bÅ«tų suduoti smÅ«giai L. A.. M. S. nespardė. Ant automobilio lango nespjovė. Jam taip pat įvykio metu buvo padarytas sužalojimas, tačiau nesikreipė į medikus dėl to. Civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta. Ä®vykio metu buvo blaivus. IÅ¡gėrė skardinę alaus jau po įvykio. J. A. viskÄ matė ir sutiko paliudyti. Jis yra draugų draugas.

J. A. parašė žinutę, kad yra policijoje, o jis parašė, kad paliudytų, kÄ matė. Jis gailisi ir nori atsipraÅ¡yti M. S. už jam padarytÄ Å¾alÄ , fizinį skausmÄ . Kaltinamasis M. R. kaltu padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ neprisipažino ir parodė, jog 2017 m. vasario 28 d., apie 5 val. vakare, jis, R. K. ir A. V. ėjo pro „Senukai“ parduotuvę Å ilalės mieste. Matė, kad stovėjo automobilis. Praėjo pro automobilį ir tuomet iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo E. A. ir pasakė „ko čia žiÅ«rit“ bei kažkokį keiksmažodį, tiksliai nepamena kokį.

Tuomet A. V. ir E. A. vienas prie kito priėjo ir E. A. trenkė kumščiu į veidÄ A. V.. Jis su R. K. pasiliko ant Å¡aligatvio. A. V. E. A. pastÅ«mė ir nuėjo prie M. S.. Neatsimena, ar E. A. nuvirto. M. S. jau tuo metu buvo prie automobilio galo ir A. V. su M. S. tarpusavyje daužėsi, mušėsi. Neatsimena, ar M. S. buvo nuvirtęs ant žemės, ar A. V. spardė kojomis. Jis nepribėgo ir nespardė kojomis M. S.. Atsimena, kad L. A. Å¡aukė, kad iÅ¡kvies policijÄ ir tada jie nuėjo. Jis traukė A.

V. nuo M. S., kai jie mušėsi, norėjo juos išskirti. Tuo momentu L. A. nebuvo priėjusi ir besimušančių neskyrė. Nežino, kodėl yra kaltinamas sudavęs L. A. smūgius, jis to nedarė. M. S. taip pat nespardė. Prieš įvykį buvo gėręs alaus. Už kaklo L. A. neėmė. A. V. prieš įvykį su juo negėrė alaus, o po įvykio gėrė kartu. Nepripažįsta nė vieno civilinio ieškinio. Nukentėjusioji E. A. parodė, jog 2017 m. vasario 28 d., 17:00 val., buvo prie prekybos centro „Senukai“.

Išėjo su M. S. iÅ¡ parduotuvės ir atsisėdo į automobilį. Mama L. A. dar liko parduotuvėje. IÅ¡ kampo atėjo M. R., A. V. ir R. K.. Ji iki įvykio pažinojo abu kaltinamuosius. Jie juokėsi, o ji pasižiÅ«rėjo į juos. Tada spjovė į maÅ¡inÄ ir paėjo toliau, o ji iÅ¡lipo ir paklausė, kas jiems negerai. Įžeidžiančių žodžių jų atžvilgiu nevartojo. A. V. priėjo arčiau ir pastÅ«mė jÄ , todėl ji nugriuvo ant bordiÅ«ro. Tada M. S. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

Prie jo pribėgo A. V.. Jie susistumdė ir M. S. griuvo ant žemės. Tuo metu ji atsistojo. Jos mama L. A. pribėgo iÅ¡sigandusi, Å¡aukė, kas čia yra negerai. Pribėgo M. R. ir tada jie visi mušė. Ji atsistojusi bėgo gelbėti, bet jÄ nutraukė M. R.. Dar mama bėgo gelbėti. Tada kvietė policijÄ . Privažiavo automobilis „Mercedes Benz“, iÅ¡lipo du vyriÅ¡kiai, todėl kaltinamieji pabėgo. Dar visi vijosi kaltinamuosius, tačiau nepavyko. Ji nematė, kad A. V. trenktų M. S.. Matė, kad M.

S. nuvirto ir tada A. V. pradėjo M. S. spardyti su kojomis. Toliau pribėgo M. R.. Ji bėgo gelbėti M. S., netrukus ir mama pribėgo. M. R. spardė ar iÅ¡ rankų sudavė M. S.. Abu kartu spardė M. S.. M. S. buvo akis sužeista. Mama gelbėjo M. S., o ji stovėjo ir skambino policijai. Mamai neleido M. S. gelbėti M. R., kuris sudavė mamai su alkÅ«ne. Liudytojas R. K. stovėjo prie parduotuvės „Senukai“ per 2-3 žingsnius nuo įvykio vietos. Byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, nes jai buvo stuburo skausmai apie du - tris mėnesius, ant kaklo buvo kažkokia dėmė, buvo didelis Å¡okas, vyko pas ekspertÄ , pirko vaistus, buvo emociÅ¡kai sukrėsta, jautė įtampÄ , baimę.

Mano, kad kaltinamieji buvo pavartoję alkoholio, nes iÅ¡ veido matėsi, jautėsi kvapas. Kai bėgo gelbėti M. S., jÄ buvo paėmęs už kaklo M. R.. Dėmė ant jos kaklo galėjo bÅ«ti nuo smaugimo ant kaklo. Neprisimena, ar A. V. atliko kokius nors veiksmus prieÅ¡ jos mamÄ . M. R. mama traukė nuo M. S. ir tada M. R. trenkė mamai su alkÅ«ne. Kaltinamieji neatsiprašė, žalos neatlygino. Byloje reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 724,05 eurų neturtinei žalai atlyginti. Specialisto iÅ¡vada Nr. G51/2017(11) nustatyta, kad E. A. padaryta poodinė kraujosruva kairėje alkÅ«nėje, nemažiau vienos jėgos poveikyje, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 119). 2017 m. gegužės 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog E. A. parodė vietÄ , kur ir kaip buvo sužalota (1 t., b. l. 124-130).

Nukentėjusioji L. A. parodė, jog kaltinamuosius matė per įvykį. 2017 m. vasario 28, apie 17:00 val., atvažiavo su automobiliu prie parduotuvės „Senukai“. Ji išėjo į Joninių vaistinę, o dukra E. A. su M. S. pasiliko sėdėti automobilyje. Išėjo iš vaistinės ir ėjo ties „Senukai“ parduotuve Šilalės mieste. Pamatė, kad pareina trys jaunuoliai ir vienas iš jų spjovė ant M. S. automobilio. Tada jos dukra E. A. išlipo iš automobilio ir vaikinų paklausė, kas jiems yra negerai.

Vienas iÅ¡ kaltinamųjų puolė jos dukrÄ , smogė į krÅ«tinę, todėl dukra po smÅ«gio nukrito ant Å¡aligatvio. Tada iÅ¡ maÅ¡inos iÅ¡lipo M. S.. Jis puolė prie E. A. ir tada vienas iÅ¡ kaltinamųjų puolė M. S.. Du jaunuoliai stovėjo ant Å¡aligatvio, o vienas priėjo prie M. S. ir pradėjo jį spardyti. Paskui dar kitas priÅ¡oko. Tie du vaikinai teisme sėdi, tik negali pasakyti, kuris pirmas pradėjo. Ji puolė į tarpÄ , tik iÅ¡ pradžių dar pakėlė dukrÄ nuo žemės. Tada vienas kaltinamasis buvo prie M.

S. ir pradėjo spardyti, daužyti M. S.. Tuo momentu juos skyrė, tačiau pati gavo 6-7 smÅ«gius į krÅ«tinės lÄ stÄ iÅ¡ alkÅ«nės. Pravažiuojanti maÅ¡ina sustojo prie jų ir kaltinamieji pabėgo. Tas pats asmuo, kuris sudavė E. A., tas pats priėjo prie M. S. ir jam sudavė. M. S. nugriuvo ir jį spardė tas pats asmuo, sudavė M. S. ir iÅ¡ rankų, o paskui priėjo dar kitas vaikinas. Jie dviese spardė M. S. ant žemės. Tada ji priÅ¡oko prie M. S. ir bandė tempti, tačiau pati gavo 6-7 smÅ«gius į krÅ«tinės lÄ stÄ .

Negali pasakyti, kuris iÅ¡ kaltinamųjų jai sudavė smÅ«gius į krÅ«tinės lÄ stÄ . Jai atrodo, kad sudavė alkÅ«ne į krÅ«tinės lÄ stÄ 6-7 smÅ«gius M. R.. Nepamena, ar E. A. buvo suduota daugiau smÅ«gių. Ji negirdėjo, kad dukra bÅ«tų pasakiusi įžeidžiančius žodžius kaltinamųjų atžvilgiu ir nematė, kad dukra kaltinamiesiems smogtų į veidÄ . PraÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ , kuri susideda iÅ¡ sveikatos sutrikdymo, nes vaistus vartojo, buvo įtampa, po įvykio gydėsi Å vėkÅ¡nos psichiatrinėje ligoninėje, vartojo vaistus nuo skausmo, depresijos, nemigos, baimės. PraÅ¡o pagarsinti jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes dėl sveikatos bÅ«klės ir ilgo laiko ne viskÄ prisimena.

Tvirtina pagarsintus parodymus ir papildomai parodė, jog prisiminė, kad jai dar buvo sugriebta už kaklo. Å iuo metu ji negali pasakyti, kuris iÅ¡ kaltinamųjų yra A. V., kuris M. R.. Tačiau M. R. kakta įvykio metu buvo užklijuota pleistru. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2017 vasario 28 d. vakare kartu su savo dukra E. A. ir jos draugu M. S. atvyko į Å ilalę. Atvyko su automobiliu BMW-530 sidabrinės spalvos, priklausančiu M. S.. Jai papraÅ¡ius, M. pristojo prie Joninių vaistinės ir jÄ paleido, o pats su dukra E. nuvažiavo prie „Senukų“ parduotuvės. Kada ji grįžinėjo iÅ¡ vaistinės ir iÅ¡lindo pro „Senukų“ parduotuvės kampÄ pamatė, kaip kažkuris iÅ¡ ten buvusių vaikinų spjovė ant automobilio.

Kuris tiksliai spjovė, ji pasakyti negali, nes jie visi buvo ant galvų užsidėję kapiÅ¡onus. Automobilis, kuriame sėdėjo jo dukra ir M. stovėjo prie „Senukų“ parduotuvės įėjimo, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje. Tada iÅ¡ karto iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo jos dukra E. ir paklausė: „kas negerai?“. Po tų žodžių vaikinai pradėjo eiti arčiau E. Ir prie jos priėjęs vienas iÅ¡ tų vaikinų suduodamas rankomis į krÅ«tinę jÄ pastÅ«mė, dėl ko pastaroji užkliuvo už bordiÅ«ro ir trenkėsi nugara į žemę.

Kaip vėliau jai dukra pasakė, tai buvo Ar. Ji tikrai žino, kad tai A. jÄ pastÅ«mė, nes kitas vaikinas buvo su pleistru užklijuota kakta. PastÅ«męs E., A. nuo jos pasitraukė ir nuėjo link M., kuris tuo metu buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio. Tada pripuolusi prie dukros, jÄ pakėlė nuo žemės ir ėjo žiÅ«rėti bei ginti M.. Priėjus prie M. pamatė, kaip jis guli ant žemės ir jį spardo kojomis A.. Kiek tiksliai buvo jam suduota smÅ«gių tikrai nežino, paprasčiausiai neskaičiavo, bet tikrai buvo daug.

Buvo smÅ«gis po smÅ«gio į galvos ir pilvo bei Å¡onų sritis. M. tuo metu tik rankomis galvÄ dengėsi. Ji bandė rankomis stumti A., kad nemuÅ¡tų M.. Tada iÅ¡ karto greitai priėjo ir kitas vaikinas, kuris kaip ir minėjo buvo su užklijuota kakta, tai kaip dukra jai, kad sakė, tai buvo M. R.. Jis taip pat M. S. spardė kojomis, tačiau kiek jis sudavė spyrių pasakyti negali, bet buvo tikrai daug. SmÅ«gis po smÅ«gio. Bandė tada jį patraukti nuo M.o, bet M. tyčia alkÅ«ne sudavė apie 6 ar 7 smÅ«gius jai į krÅ«tinę.

Smūgiai buvo stiprūs, nes tuo metu ėmė trūkti oro, labai skaudėjo krūtinę. Vienu metu jis spardė M. kojomis ir jai alkūne davė į krūtinę, kad netrukdytų jo mušti. Viskas vyko labai greitai, todėl sunku pasakyti kiek ir kuris smūgių sudavė M. S.. Kur tiksliai tuo metu buvo dukra E. ir ar jai dar buvo suduota smūgių pasakyti negali, nes nematė. Kiek pastebėjo, tada ji tai vienur, tai kitur atsirasdavo. Viskas vyko greitai, ji tik stengėsi tada raminti, kad viskas kuo greičiau baigtųsi.

Nurodė, kad pasisekė, kad pro Å¡alį sustojo važiavusi maÅ¡ina. Kokia tai buvo maÅ¡ina pasakyti negali. Tų žmonių taip pat nepažinojo. Tada vaikinai baigė muÅ¡tis ir pradėjo bėgti iÅ¡ įvykio vietos. Ji dar bandė vytis iki „Žemaitijos“ parduotuvės. Jie vėliau pasuko į tÄ kiemÄ ir pro kiemus nubėgo. Taip pat ji skambino į policijÄ ir pranešė apie visÄ Ä¯vykį. Nurodė, kad tų vaikinų iÅ¡ viso buvo trys. Trečias vaikinas jai buvo iÅ¡ matymo pažįstamas, nes jis buvo buvusios kaimynės sÅ«nus.

Jokių smÅ«gių jis nesudavė. Stovėjo toliau nuo jų ir viskÄ turėjo matyti. Po viso Å¡ito įvykio jautėsi labai sukrėsta ir nerami. Bijo net iki parduotuvės iÅ¡važiuoti, nes nežinia kada vėl taip gali nei iÅ¡ to nei iÅ¡ Å¡io užpulti. Dėl to įvykio negali ramiai miegoti, pastoviai geria raminamuosius vaistus. Taip pat parodė, kad parodymų patikrinimo vietoje atsiminė, jog kada gelbėjo M. S., t. y. kada buvo priėjusi prie jo gulinčio ir bandė nuo jo patraukti tÄ vaikinÄ su užklijuota kakta, kaip ir anksčiau kad minėjo, jis tada sudavė apie 6-7 smÅ«gius alkÅ«ne į krÅ«tinę ir po to dar atsisukęs paėmė jai už kaklo ir jį stipriai suspaudė.

Jo pagriebimas rankas už kaklo truko labai trumpai apie dvi ar tris sekundes. Tiesiog jis atsisukęs pagriebė ir paleido. Dėl to skaudėjo kaklÄ bei labai iÅ¡sigando (1 t., b. l. 68-69, 101). Specialisto iÅ¡vada Nr. G52/2017(11) nustatyta, kad L. A. padarytas krÅ«tinės sumuÅ¡imas, ne mažiau vienos jėgos poveikyje, jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 87). 2017 m. gegužės 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, jog L. A. parodė vietas, kur ir kaip jÄ sužalojo (1 t., b. l. 93-98).

Nukentėjusysis M. S. parodė, jog 2017 m. vasario 28 d. su E. A., L. A. atvažiavo su automobiliu prie „Senukų“ parduotuvės Å ilalės m. Jis su E. A. sėdėjo automobilyje, o L. A. nuėjo į parduotuvę. Pro automobilį praėjo A. V. ir M. R.. A. V. pažinojo iÅ¡ anksčiau, o M. R. nepažinojo. Jie praėjo ir A. V. apspjovė maÅ¡inÄ . E. A. iÅ¡lipo ir paklausė, kas yra negerai? Tuo metu jis sėdėjo maÅ¡inoje ir A. V. trenkė E. A.. Per veidrodėlį pamatė, kad E. A. nugriuvo.

Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir A. V. jam pradėjo smÅ«giuoti. Sudavė 3-4 smÅ«gius kumščiu į veidÄ , paskui gavo daugiau ir nugriuvo. IÅ¡ pradžių vienas A. V. sudavė jam smÅ«gius, o paskui pribėgo M. R.. Matė, kad M. R. pribėgo ir jį spardė kojomis, mušė rankomis. Jis negalėjo atsikelti, rankomis dengėsi galvÄ . Visi smÅ«giai buvo į galvÄ . Galėjo bÅ«ti apie 15-20 smÅ«gių. Atėjo L. A. ir bandė jį ginti, tačiau nepavyko. L. A. juos traukė nuo jo. Jis bandė stotis, tačiau A.

V. ir M. R. jį spardė, daužė. Po ko pro Å¡alį pravažiavo automobilis „Mercedes Benz“, kuris sustojo, todėl kaltinamieji pabėgo. Kadangi buvo rankomis galvÄ užsidengęs, todėl nematė, ar kaltinamieji sudavė nukentėjusiosioms E. A. ir L. A.. Jam akį sužalojo, nes spyrė į akį. Liudytojas R. K. buvo kartu su kaltinamaisiais, viskÄ matė, tačiau liudytojas jiems nieko nedarė. Jam veidas, akis buvo sužaloti, todėl vyko pas ekspertÄ , gydėsi ligoninėje, todėl jam padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Kainavo vaistai, kelionės iÅ¡laidos. Visam gyvenimui liko pasekmės. Jam po įvykio skaudėjo galvÄ , visÄ kÅ«nÄ , fizinį skausmÄ jautė, naktimis nemiegodavo, negalėjo iÅ¡važiuoti dirbti į užsienį. PraÅ¡o priteisti 1448,10 eurų neturtinės žalos ir 84,78 eurų turtinės žalos. Jis yra apsidraudęs ir draudimas jam iÅ¡mokėjo apie 60 eurų, tačiau nemano, kad dėl to turėtų bÅ«ti mažinamas civilinis ieÅ¡kinys. Kaltinamieji neatsiprašė ir žalos neatlygino. Daugiausiai smÅ«gių buvo suduota į galvÄ , todėl jautė skausmÄ .

Fizinį skausmÄ jautė pusę metų. Akis, veidas buvo nubrozdintas ir jam tai kėlė diskomfortÄ . Liko baimė, užeina silpnumas ir tai susiję su padarytais sužalojimais, nes iki įvykio to nebÅ«davo. Dabar kartais darosi silpna, važiuojant su automobiliu turi sustoti, negali vairuoti. Jis konflikto metu A. V. smÅ«gių nesudavė. Nematė, kad E. A. suduotų smÅ«gius A. V.. Specialisto iÅ¡vada Nr. G53/2017(11) nustatyta, kad M. S. padaryti Å¡ie sužalojimai: odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kairiajame skruostikaulyje, ties kairiu burnos kampu, juosmens kairėje pusėje, deÅ¡inio kelio sÄ nario pavirÅ¡iuje ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose.

Sužalojimai padaryti ne mažiau 6 jėgų poveikyje. Jie padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja apauta batu ar kitas daiktas turintis panašias savybes. M. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 25). 2017 m. gegužės 15 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad M. S. parodė vietas, kur ir kaip buvo sužalotas (1 t., b. l. 35-41). Liudytojas J. A. parodė, jog pažįsta abu kaltinamuosius, nukentėjusiųjų nepažįsta, pastaruosius matė tik per įvykį.

PraÅ¡o pagarsinti parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, nes neprisimena įvykio aplinkybių. Tvirtina pagarsintus parodymus ir praÅ¡o jais vadovautis. Papildomai paaiÅ¡kino, jog niekas jo neprašė duoti parodymų policijoje. Jam paskambino iÅ¡ policijos ir liepė ateiti. Neatsimena, ar A. V. prašė duoti parodymus. Negali pasakyti, ar bendravo su A. V. apklausos policijoje metu ar po apklausos, nes neatsimena. Neatsimena, kÄ rašė žinutėse, kÄ kalbėjo, nes viskas buvo seniai. Jis sėdėjo automobilyje prie parduotuvės „Aretė“ ir automobilio langai buvo uždaryti, o įvykis buvo prie „Senukai“ parduotuvės. Tai mano, kad turbÅ«t girdėjo, kÄ sakė mergina.

Jam vaizdo niekas neužstojo. Jis su kaltinamaisiais yra buvę klasiokai, tačiau nėra artimi santykiai, yra pažįstami, o ne draugai. Priėjęs nebuvo, tik buvo išlipęs iš mašinos. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. A. parodė, kad 2017 m. vasario mėnesį, tikslios dienos pasakyti negali, nuo 16 val. iki 18 val. laikotarpyje, buvo Šilalės mieste, prie parduotuvės „Aretės“, esančios Kudirkos g., sėdėjo automobilyje ir laukė, kol iš parduotuvės grįš teta. Sėdint mašinoje pamatė einančius A.

V. ir R. K.. Kartu su jais buvo dar vienas vaikinas, kurio iÅ¡ pradžių nepažinojo, matė tik kad jis buvo su pleistru užklijuota kakta. Kaip vėliau sužinojo tai buvo M. R.. Jie visi ėjo nuo „Senukų“ parduotuvės link „Žemaitijos pienas“ parduotuvės tuo keliu. Matė, kad prie parduotuvės „Senukai“ įėjimo A. atsisuko pažiÅ«rėti į automobilį, kuris stovėjo prie kelkraščio. Kaip vėliau suprato, tai jis žiÅ«rėjo į merginÄ , kuri sėdėjo automobilyje, nes ji iÅ¡ jo iÅ¡lipo ir girdėjo, kaip ji Å¡aukė:

„ko čia žiÅ«ri?“. Kas ta mergina buvo pasakyti negali, nes jos nepažinojo. Tada kiek matė ji ėjo arčiau jų, o jie arčiau jos. KÄ jie susitikę vienas kitam sakė nežino, nes to negirdėjo. Po to mergina ranka sudavė A., tačiau kur tiksliai pataikė nepastebėjo. Po to matė, kaip A. pastÅ«mė merginÄ ir ji nugriuvo ant žemės. Netrukus iÅ¡ to pačio automobilio BMW, sidabrinės spalvos, iÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡lipo vaikinas. Nurodė, kad jis iÅ¡ automobilio buvo iÅ¡lipęs jau prieÅ¡ A. pastumiant tÄ merginÄ , nes jam pastÅ«mus tÄ merginÄ , vairuotojas iÅ¡karto ėjo link A..

KÄ jie vienas kitam pasakė nežino, nes negirdėjo. Bet matė kaip vairuotojas ėjo arčiau A., o A. arčiau jo. Tada vairuotojas trenkė ranka A.. Tačiau ar sudavė kumščiu ar delnu, taipogi ar A. jis iÅ¡viso pataikė pasakyti negali, nes nematė. Matė, kaip A. sudavė ranka jam atgal. Tačiau kiek kartų sudavė, kur pataikė pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Bet buvo suduota daugiau negu vienas smÅ«gis. Matė, kaip vėliau vairuotojas po smÅ«gių nugriuvo ant žemės. Tačiau ar toliau jį mušė pasakyti negali, kadangi jis nugriuvo už to savo automobilio iÅ¡ kurio buvo iÅ¡lipęs galo, ir dėl to paprasčiausiai nematė.

Vaikinas su pleistru užklijuota kakta irgi buvo priėjęs arčiau jų, tačiau nematė, ar jis sudavė, ar ne. Mergina, kiek tada pastebėjo, vaikščiojo aplinkui ir verkė. Ar ji buvo priėjusi arčiau jų pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Taip pat matė, kad aplinkui vaikščiojo augusi moteris, t. y. ji pasirodė vyresnio amžiaus už vairuotojÄ ir tÄ merginÄ . Tačiau tikslių jos veiksmų tikrai neatsimena, nes nelabai įsidėmėjo. Matė, kad po visų muÅ¡tynių ta moteris bandė eiti paskui A., R. ir tÄ kitÄ vaikinÄ su pleistru užklijuota kakta.

Tačiau ji greitai grįžo, nes po kurio laiko vėl jÄ matė prie parduotuvės „Senukai“ įėjimo, kiek girdėjo ji tada iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Taip pat prisimena, kad toje automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, jau praktiÅ¡kai pasibaigus muÅ¡tynėms, buvo sustojęs kažkoks automobilis Mersedes Benz ir iÅ¡ jo buvo iÅ¡lipę du vaikinai, kurių nepažinojo. Matė, kaip atvyko greitosios pagalbos darbuotojai ir iÅ¡sivežė vairuotojÄ (1 t. b. l. 167-168). 2017 m. gegužės 11 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad J.

A. parodė vietÄ , kur vyko muÅ¡tynės (1 t., b. l. 171-176). Liudytojas R. K. parodė, jog pažįsta kaltinamuosius, o nukentėjusieji yra matyti Å ilalės mieste. Ä®vykio nelabai atsimena, nes praėjo daug laiko. PraÅ¡o perskaityti jo parodymus, kurios davė policijoje. Tvirtina policijoje duotus parodymus ir praÅ¡o jais remtis. Policijoje pasakojo, kÄ matė. Dabar daugiau naujo neprisimena. Buvo iÅ¡ E. A. keiksmažodžių. A. V. nespjovė ant maÅ¡inos. M. S. trenkė V.. Po įvykio buvo sumuÅ¡imai ant A.

V. veido. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2017 m. vasario 28 d. tikslaus laiko pasakyti negali, nes neprisimena, ėjo Å ilalėje gatve, kurios pavadinimo nežino. Ėjo kartu su savo draugais M. R. ir A. V.. Pamatė, kaip iÅ¡ parduotuvės „Senukai“ išėjo E. A., jos mama, kurios nei vardo, nei pavardės nežino ir M. S.. Jie visi įsėdo į automobilį BMW, sidabrinės spalvos. M. sėdo už vairo, mama įsėdo į automobilio galÄ , o E. atsisėdo į priekį.

Tada juos praėjus visi ėjo link parduotuvės „Žemaitijos pienas“. Pastebėjo, kaip jie visi žiÅ«rėjo į juos. Jie į juos taip pat pažiÅ«rėjo. E. tada iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo keiktis: „ko čia žiÅ«rit, ateikit čia“. Tada visi ėjo artyn jų. ArtÅ«ras priėjo arčiau jos ir ji jam trenkė vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ . Jis tada jÄ pastÅ«mė rankomis, t. y. delnais suduodamas jai per pečius kiek matė, tiksliai iÅ¡ tikrųjų negali pasakyti, nes gerai nematė.

E. tada užkliuvo už bordiÅ«ro ir nugriuvo ant žemės. Visa tai matė, nes stovėjo kiek toliau nuo visų. Kodėl sudavė E. jam pasakyti negali, nes nežino. Netrukus iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio M., jis priėjo prie A. ir jie susimušė. Tik iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio M. priėjo arčiau A., tačiau kuris kuriam pirmiau sudavė pasakyti negali, nes neprisimena, lyg jis davė A., bet nepataikė. A. rankų kumščiais sudavė M. į galvÄ apie 2 ar 3 smÅ«gius. Tada jiems besimuÅ¡ant ant žemės nugriuvo M.

Tada jų nuėjo skirti M. M. tuo metu jau kaip ir stojosi, t. y. jis beveik jau buvo atsistojęs, kada priėjęs M. jam rankos kumščiu sudavė kažkur, tačiau kur tiksliai pasakyti negali, nes vaizdÄ buvo užstojusi kita Å¡alimais stovėjusi maÅ¡ina. M. sudavė daugiau nei vienÄ smÅ«gį. Jo smÅ«giai buvo tik rankomis, jis kojomis nesudavė. Po to kiek matė, jie abu mušė ModestÄ . Kojomis M. nesudavė nei vienas. E. visÄ laikÄ stovėjo prie maÅ¡inos, ji niekur nesikiÅ¡o ir prie muÅ¡tynių nebuvo priėjusi.

Jos mama taip pat stovėjo ant šaligatvio prie mašinos, ji taip pat niekur nesikišo, tik šaukė, jog baigtų muštis. Netrukus nuo parduotuvės „Žemaitijos pienas“ atvažinėjo automobilis „Mersedec Benz“. Automobilis iš pradžių, kiek matė, buvo stabtelėjęs, bet niekas iš jo neišlipo. Tuo metu nuo kelio parėjo ir jo draugai A. ir M. Kiek matė, iš paskos jiems parėjo ir M.. Jis tuo metu nugriuvęs nebuvo. Minėtam automobiliui pravažiavus visus, jie lyg nuvažiavo apsisukti.

Ir tada matė, kaip iš jo išlipę du vaikinukai priėjo pėsčiomis prie tos vietos, kur vyko muštynės. Jie pradėjo šaukti, kad „nebėkit, susitarkit“, nes tuo metu jau ėjo visi link parduotuvės „Žemaitijos pienas“.  Po įvykio jokio alkoholio nevartojo (2 t., b. l. 6-7). Alkoholio matuoklio parodymais nustatyta, kad A. V. 2017 m. vasario 28 d., 18 val. 22 min., buvo nustatytas 0,45 ‰ girtumas (2 t., b. l 81-84). Alkoholio matuoklio parodymais nustatyta, jog M. R. 2017 m. vasario 28 d., 18 val. 20 min., buvo nustatytas 0,57 ‰ girtumas  (2 t., b. l. 81-84).

IÅ¡ policijos ataskaitų žiÅ«ryklės nustatyta, kad BPC 2017 m. vasario 28 d., 17.24 val. gautas praneÅ¡imas, jog kÄ tik buvo užpultas pranešėjos sÅ«nus ir jo draugė, 3 asmenys puolė su kumščiais, vaikinui sužeistas veidas, asmenys yra apie 16-18 m., nubėgo į namų kiemus. Pranešėja A. (1 t., b. l. 11-14). 2017 m. birželio 12 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatÄ tarp L. A. ir A. V., L. A. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 118-119). 2017 m. gegužės 23 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatÄ tarp L.

A. ir M. R., akistatos metu L. A. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 174-175). 2017 m. birželio 12 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatÄ tarp M. S. ir A. V., M. S. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 115-116). 2017 m. gegužės 23 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatÄ tarp M. S. ir M. R., M. S. patvirtino savo parodymus (2 t., b. l. 171-172). 2017 m. birželio 12 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatÄ tarp E. A. ir A. V., E. A. patvirtino savo duotus parodymus (2 t., b. l. 112-113). 2017 m. gegužės 23 d. akistatos protokolu nustatyta, jog atlikus akistatÄ tarp E. A. ir M.

R., E. A. patvirtino savo duotus parodymus (2 t., b. l . 168-169). Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . VieÅ¡oji tvarka gali bÅ«ti pažeidžiama Å¡ios normos dispozicijoje nurodytais savarankiÅ¡kais bÅ«dais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandaliÅ¡kais veiksmais. Bet kuris Å¡ių veiksmų, sukėlęs baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas kvalifikuoti veikÄ pagal BK 284 straipsnį.

Å io nusikaltimo sudėtis yra materialioji – turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kai kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir Å¡ių padarinių nori. Pagal teismų praktikÄ visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, Å¡okiruoti ir pan.

Nors Å¡is BK straipsnis saugo tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. IÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino. Jis sutiko, kad pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ E. A. ir sudavė nukentėjusiajam M. S., bet tai padarė gindamasis. Kartu su kitu kaltinamuoju M. R. nespardė gulinčio M. S.. Kaltinamasis M. R. kaltu neprisipažino, smÅ«gių nesudavė nė vienam iÅ¡ nukentėjusiųjų, nebuvo suėmęs už kaklo ir jo nespaudė nei nukentėjusiajai E. A., nei L. A., tik bandė atitraukti A. V. nuo M. S.. Kaltė A. V. ir M. R. yra grindžiama nukentėjusiųjų E. A., L.

A. ir M. S. parodymais, nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialisto iÅ¡vada Nr. G51/2017(11), kuria E. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, specialisto iÅ¡vada Nr. G52/2017(11), kuria L. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, specialisto iÅ¡vada Nr. G53/2017(11), kuria M. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, procesinių veiksmų protokolais bei kita raÅ¡ytine baudžiamosios bylos medžiaga. Nors kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylÄ nagrinėjant teisme neigė savo kaltę bei nurodė, kad jiems inkriminuojamų nusikalstamų veiksmų jie neatliko, tačiau Å¡i kaltinamųjų gynybinė versija yra paneigta aukščiau nurodytų įrodymų visuma.

Nustatyta, jog kaltinamasis A. V. ir nukentėjusysis M. S. turėjo asmeninių nesutarimų. Nusikaltimo padarymo dienÄ , nukentėjusysis M. S. parodė, jog praeidamas pro jo automobilį, kaltinamasis A. V. spjovė ant automobilio, kÄ patvirtino ir nukentėjusioji E. A.. Pastaroji po Å¡io veiksmo iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio norėdama paklausti, kodėl A. V. tai padarė. Tuomet, pasak nukentėjusiųjų M. S. ir E. A., A. V. priėjo prie E. A. ir sudavė kumščiu į krÅ«tinę, dėl ko toji nugriuvo ant Å¡aligatvio.

Tai pamatęs, iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo M. S. ir prie jo priėjęs A. V. sudavė M. S. 3-4 smÅ«gius kumščiu į krÅ«tinę. Dėl Å¡ių smÅ«gių nukentėjusysis nugriuvo ant žemės. Nukentėjusysis M. S. parodė, jog matė, kad po to, kai jis nugriuvo, pribėgo kaltinamasis M. R. ir kartu su A. V. jį spardė. Jis gulėjo užsidengęs galvÄ rankomis ir negali nurodyti, kas tiksliai kiek smÅ«gių sudavė. Tačiau mušė abu kaltinamieji. Po ko pribėgusi nukentėjusioji L. A., bandė kaltinamuosius atitraukti nuo M.

S.. Tačiau M. S. nematė, ar kaltinamieji sudavė smÅ«gius nukentėjusiosioms smÅ«gius po to, kai jos bandė atitraukti kaltinamuosius nuo jo. Nukentėjusioji E. A. įvykio aplinkybes paaiÅ¡kino iÅ¡ dalies analogiÅ¡kai kaip ir nukentėjusysis M. S., nurodydama, jog jÄ pastÅ«mė A. V., dėl ko ji nugriuvo ant Å¡aligatvio. Ji nematė, kaip A. V. sudavė M. S., tačiau matė, kad pastarieji stumdėsi ir M. S. nugriuvus ant žemės, prie jų pribėgo M. R. ir abu kartu spardė M. S.. Be to, papildomai nurodė, jog matė, kad L.

A. bandant atitraukti M. R. nuo M. S., pastarasis sudavė L. A. su alkÅ«ne. Tačiau nukentėjusioji L. A. matė visÄ Ä¯vykį ir galėjo teisiamojo posėdžio metu patvirtinti, kokius veiksmus kaltinamieji atliko jos ir kitų nukentėjusiųjų M. S. ir E. A.. Nukentėjusioji L. A. matė, kaip buvo pastumta E. A., kaip ji nugriuvo, matė, kad prie M. S. priėjo vaikinas ir M. S. sudavė smÅ«gius. Matė, kad M. S. nugriuvus pribėgo dar vienas vaikinas ir kartu spardė nukentėjusįjį M. S.. Nukentėjusioji L.

A. taip pat patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, jog jai bandant atitraukti kaltinamÄ jį M. R. nuo M. S., pastarasis alkÅ«ne sudavė smÅ«gius į krÅ«tinę bei atsisukęs ranka suėmė už kaklo ir suspaudė. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų E. A., L. A. ir M. S. parodymais, kurių jie laikėsi nuosekliai, kategoriÅ¡kai, patvirtino savo parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu, akistatų su kaltinamaisiais metu visi nukentėjusieji taip pat patvirtino savo parodymus. Teisiamojo posėdžio buvo apklausti liudytojai R.

K. ir J. A.. Abu liudytojai teisiamojo posėdžio metu kategoriÅ¡kai atsisakė pasakoti įvykio aplinkybes, atsakyti į klausimus, kadangi viskas buvo labai seniai ir liudytojai nebeprisimena, todėl prašė pagarsinti jų parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir juos pagarsinus, patvirtino, jog jie yra teisingi. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu liudytojai iÅ¡ dalies parodė panaÅ¡iai kaip ir kaltinamieji. Konflikto pradžiÄ liudytojai parodė analogiÅ¡kai kaip ir kaltinamieji, nurodė, jog pirmoji E. A. iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio pradėjo keiktis ir sudavė A.

V., dėl to pastarasis delnais sudavė E. A. į krÅ«tinę ir toji nugriuvo. Nematė, kas pirmasis sudavė M. S. ar A. V., bet jie stumdėsi. Stumdymosi metu M. S. nugriuvo ant žemės ir tuomet jų skirti priėjo M. R.. Liudytojas R. K. parodė, jog M. R. M. S. rankos kumščiu kažkur sudavė tiksliai negali pasakyti. M. R. sudavė daugiau nei vienÄ smÅ«gį, tačiau tie smÅ«giai buvo tik rankomis, kojomis nesudavė. Po to kiek matė, abu kaltinamieji mušė ModestÄ . Tvirtina, jog kojomis nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų nespardė M.

S., o liudytojas J. A. po to kaip M. S. po smÅ«gių nugriuvo ant žemės, jokių tolimesnių veiksmų nurodyti negalėjo. Teismas liudytojų J. A. ir R. K. parodymus vertina kritiÅ¡kai. Visų pirma, nustatyta, kad liudytojas R. K. iki įvykio ir įvykio metu buvo kartu, t. y. pažįsta kaltinamuosius, yra draugai. J. A. nurodė, jog su kaltinamaisiais yra pažįstamas, tačiau draugai jie nėra. Be to, J. A. byloje atsirado kaltinamajam A. V. papasakojus apie konfliktÄ , įvykusį prie parduotuvės „Senukai“.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia teigti, kad liudytojo buvo papraÅ¡yta policijoje duoti parodymus. Pagal nutarimÄ susipažinti su dokumentais (informacija), po ko surinkus informacijÄ Â ir padarius analizę dėl iÅ¡klotinių gavimo (2 t., b. l. 34-77) nustatyta, kad J. A. bendravo tam tikrais laikotarpiais su kaltinamuoju A. V. ir netgi parašė SMS žinutę A. V., kai vyko liudytojo apklausa policijoje, skambino po apklausos. Visos Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui manyti, kad liudytojas J.

A. derino savo parodymų turinį su kaltinamuoju A. V.. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas atmeta liudytojų parodymus kaip nepatikimus, kaip siekimÄ padėti kaltinamiesiems iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ar jÄ suÅ¡velninti ir nepagrįstus kitais bylos duomenimis. Kaltinamasis A. V. sutiko, jog pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ E. A. ir sudavė nukentėjusiajam M. S., bet tai padarė gindamasis. BK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta asmens teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį. Å iÄ teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti pavojingÄ kėsinimÄ si ir gynyba nuo jo. Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai bÅ«tų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso kėsinimosi akivaizdumo traktuotė.

Å ioje byloje, įvertinęs byloje esančius ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. V. buvo Å¡io konflikto iniciatorius, jis pirmasis spjovė ant M. S. automobilio, pirmasis panaudojo fizinį smurtÄ , tai yra pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ E. A., po to naudojo fizinį smurtÄ nukentėjusiojo M. S. atžvilgiu, todėl teigti, jog kaltinamasis turėjo gintis nuo nukentėjusiųjų naudojamo smurto jo atžvilgiu nėra jokio pagrindo, kadangi jis pats buvo Å¡io konflikto iniciatorius.

Taipogi, kaltinamasis A. V. nepripažino tos aplinkybės, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio. Teigia, kad alkoholį pavartojo po įvykio. Patikrinimo alkoholio matuokliu nustatyta, kad A. V. 2017 m. vasario 28 d., 18 val. 22 min., buvo nustatytas 0,45 ‰ girtumas (2 t., b. l 81-84). Tačiau teismo neįtikino A. V. parodymai, jog jis vartojo alkoholį po įvykio. Kaltinamasis A. V. prieÅ¡ įvykį ir įvykio metu buvo kartu su kitu kaltinamuoju M. R., kuris prisipažino vartojęs alkoholį prieÅ¡ įvykį.

Žinojo, kad nukentėjusieji iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau vis tiek vartojo alkoholį. Be to, nukentėjusieji E. A. ir L. A. parodė, jog nuo kaltinamųjų sklido alkoholio kvapas, todėl teismas daro pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis A. V. buvo apsvaigęs nuo alkoholio nusikaltimo padarymo metu. Tokiu bÅ«du, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumÄ , tai yra iÅ¡samius ir nuoseklius nukentėjusiųjų E. A., L.

A. ir M. S. parodymus teisiamajame posėdyje, kurie sutampa su jų aplinkybėmis, nurodytomis apklausų ir akistatos metu ikiteisminio tyrimo metu, taip pat parodymų patikrinimo vietoje protokolų duomenis, Valstybinės medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadų duomenis, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamieji A. V. ir M. R. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Teismo vertinimu, kaltinamieji, veikdami bendrininkų grupėje, nusikalstamos veikos metu veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. nedetalizavo, kaip tiksliai jų veiksmai atsilieps aplinkiniams ir aplinkai, kokius nukentėjusiųjų sveikatai padarinius sukels, tačiau vieÅ¡oje vietoje, matant aplinkiniams, suduodami smÅ«gius į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no vietas, numatė, jog tiek visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, tiek nukentėjusieji patirs sužalojimus.

Kaltinamieji A. V. ir M. R. atliko baigtus tyčinius nusikalstamus veiksmus, pagrįstai kvalifikuotus pagal BK 284 straipsnį. Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į bausmių nepilnamečiams skyrimo ypatumus, nustatytus BK 91 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nepilnamečių gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, jų sveikatos bÅ«klę, socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Skirdamas bausmę A. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimÄ , į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant A. V. asmenybę, pažymėtina, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 127, 128), kaltės nepripažino.

Taigi teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam A. V. vienÄ iÅ¡ griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimÄ . Nustatant laisvės apribojimo terminÄ teismas atsižvelgia į Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus suteiktÄ informacijÄ apie nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas (2 t., b. l. 139-141), kaltinamojo A.

V. turimas tam tikras sveikatos problemas, todėl laisvės apribojimo terminas nustatomas truputį mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Skirtinas įpareigojimas - nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vienÄ mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. vasario 28 d., 18.10 val. iki 2018 m. kovo 1 d., 15.15 val., nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 78-79, 96, 4 t., b. l. 90-91).

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo. Kaltinamasis A. V. paleistinas teismo posėdžių salėje. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ , iki nuosprendžio vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai).

Skirdamas bausmę M. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nesunkų nusikaltimÄ , į tai, kad nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį. Vertinant M. R. asmenybę, pažymėtina, kad jis nusikaltimÄ padarė bÅ«damas nepilnametis, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (2 t. b. l. 127, 128), kaltės nepripažino. Taigi teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam M.

R. vienÄ iÅ¡ griežtesnių straipsnio sankcijoje numatytų bausmės rÅ«Å¡ių – laisvės apribojimÄ . Nustatant laisvės apribojimo terminÄ teismas atsižvelgia į Å ilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus suteiktÄ informacijÄ apie nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas (2 t., b. l. 142-145), kaltinamojo turimas tam tikras sveikatos problemas, todėl laisvės apribojimo terminas nustatomas truputį mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Skirtinas įpareigojimas - nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vienÄ mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. vasario 28 d., 18.10 val. iki 2018 m. kovo 1 d., 16.40 val., nuo 2018 m. birželio 29 d. iki Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos (2 t., b. l. 148-149, 3 t., b. l. 212-213, 4 t., b. l. 30-31).

Kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo. Kaltinamasis M. R. paleistinas teismo posėdžių salėje. Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymÄ , iki nuosprendžio vykdymo pradžios skirtina kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 175,39 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 16-19).

Baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai. A. V. ir M. R. baudžiamojoje byloje kaltinami tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužaloję M. S., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei - privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF).

Byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. V. ir M. R. savo bendrais tyčiniais kaltais veiksmais tiesioginę žalÄ padarė nukentėjusiojo M. S. sveikatai, o Valstybinė ligonių kasa apmokėjo nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, civilinis ieÅ¡kinys yra pagrįstas ir teisėtas, jis tenkintinas ir iÅ¡ Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas sumokėta suma – 175,39 Eur – priteistina solidariai iÅ¡ A.

V. ir M. R.. Nukentėjusiosios E. A. ir L. A. byloje pareiškė civilinius ieškinius po 724,05 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47-63). E. A. ir L. A. civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti tenkinami visiškai. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli.

Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ . Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala gali pasireikÅ¡ti tiek fizinio pobÅ«džio (fizinis skausmas, kÅ«no sužalojimas, juos lydintys nepatogumai ir pan.), tiek dvasinio pobÅ«džio (dvasiniai iÅ¡gyvenimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan.) padariniais. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiÅ«riu, t. y. kokiÄ Ä¯takÄ jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kÅ«rybinei veiklai, Å¡eiminiams santykiams ir pan.

Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-560/2008; 2K-200/2010, 2K-410/2013). Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra Å¡alies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobÅ«džio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007).

Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų A. V. ir M. R. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai E. A. buvo padarytas sužalojimas: poodinė kraujosruva kairėje alkÅ«nėje (1 t., b. l. 119), o nukentėjusiajai L. A. - krÅ«tinės sumuÅ¡imas (1 t., b. l. 87). Å ie sužalojimai nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų sveikatÄ . Nukentėjusiosios E. A. ir L. A. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir nepatogumus. Nukentėjusioji E. A. paaiÅ¡kino, jog stuburo skausmus jautė apie du - tris mėnesius, buvo didelis Å¡okas, vyko pas ekspertÄ , pirko vaistus, buvo emociÅ¡kai sukrėsta, jautė įtampÄ , baimę.

Nukentėjusioji L. A. paaiÅ¡kino, jog po įvykio vartojo vaistus nuo skausmo, depresijos, nemigos, baimės, buvo įtampa, gydėsi Å vėkÅ¡nos psichiatrinėje ligoninėje. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiųjų patirta žala pakankamai didelė. Kaltinamieji nusikaltimÄ padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodami fizinį smurtÄ ir sÄ moningai siekdami sukelti nukentėjusiosioms fizinį skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, jie nukentėjusiÄ sias sužalojo keliais smÅ«giais, veikdami bendrininkų grupėje, o tai rodo žalojimo mechanizmo didesnį pavojingumÄ .

Kaltinamieji kaltės nepripažino, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiųjų neatsiprašė ir neatlygino net dalies padarytos žalos, taip nesistengdami sušvelninti nusikaltimo padarinių. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajai E. A. priteisiama 724,05 Eur neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai L. A. – 724,05 Eur. E. A. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nukentėjusiosios E. A.

įstatyminę atstovę L. A.. Tokio dydžio žalos nustatymÄ sÄ lygoja ir Å¡alies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, bÅ«tinybė atsižvelgti į visuomenės interesÄ , kaltinamųjų turtinę padėtį, iÅ¡laikyti tam tikrÄ nukentėjusio asmens ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyrÄ . Nukentėjusysis M. S. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 84,78 Eur turtinei žalai atlyginti ir 1448,10 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 47-63). M. S. civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies.

Nukentėjusysis M. S. nurodė, kad nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais jam padaryta turtinė žala, kuriÄ iÅ¡ viso sudaro 84,78 Eur. ŽalÄ sudaro 36,77 Eur iÅ¡laidų už vaistų ir medicininių priemonių pirkimÄ , 41,94 Eur iÅ¡laidų degalams važinėti į gydymo įstaigas, 6,07 Eur iÅ¡laidų už galvos smegenų kompiuterinės tomografijos tyrimo rezultatų įraÅ¡ymÄ Ä¯ laikmenÄ ir skaitmeninę rentgenogramÄ . Nukentėjusysis pateikė dokumentus, patvirtinančius patirtas iÅ¡laidas.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nukentėjusiojo patirtos išlaidos priežastiniu ryšiu yra susijusios su kaltinamųjų atliktais nusikalstamais veiksmais, todėl civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai ir iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiojo naudai priteistina 84,78 Eur. M. S. byloje taip pat reiškia civilinį ieškinį 1448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nustatyta, kad dėl kaltinamųjų A. V. ir M. R. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam M. S. buvo padarytas sužalojimas: odos nubrozdinimai kaktos kairėje pusėje, kairiajame skruostikaulyje, ties kairiu burnos kampu, juosmens kairėje pusėje, deÅ¡inio kelio sÄ nario pavirÅ¡iuje ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose (1 t., b. l. 25). Å ie sužalojimai nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatÄ . Nukentėjusysis M. S. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir nepatogumus.

M. S. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jam veidas, akis buvo sužaloti, vyko pas ekspertÄ , gydėsi ligoninėje, visam gyvenimui liko pasekmės. Po įvykio skaudėjo galvÄ , visÄ kÅ«nÄ , fizinį skausmÄ jautė, naktimis nemiegodavo, negalėjo iÅ¡važiuoti dirbti į užsienį. Fizinį skausmÄ jautė pusę metų. Akis, veidas buvo nubrozdintas ir jam tai kėlė diskomfortÄ . Liko baimė, užeina silpnumas ir tai susiję su padarytais sužalojimais, nes iki įvykio to nebÅ«davo.

Å iuo metu kartais darosi silpna, važiuojant su automobiliu turi sustoti, negali vairuoti. Visos Å¡ios aplinkybės rodo, kad nukentėjusiojo patirta žala pakankamai didelė. Kaltinamieji kaltės nepripažino, nesigaili dėl nusikalstamos veikos padarinių, nukentėjusiojo neatsiprašė ir neatlygino net dalies padarytos žalos, taip nesistengdami suÅ¡velninti nusikaltimo padarinių. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, jog nukentėjusysis pateikė iÅ¡ ADB „Gjensidige“ pažymÄ , kurioje nuodyta, kad M.

S. dėl 2017 m. vasario 28 d. įvykio išmokėta 72,41 Eur draudimo išmoka (4 t., b. l. 137). Iš nukentėjusiojo M. S. paaiškinimų darytina išvada, jog buvo atlyginta jo turėta neturtinė žala. Atsižvelgiant į tai, ieškinys neturtinei žalai atlyginti mažintinas draudimo bendrovės išmokėta suma ir nukentėjusiajam M. S. priteistina 1375,69 Eur neturtinė žala iš kaltinamųjų solidariai. Dėl advokato darbo apmokėjimo Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji prašė iš kaltinamųjų priteisti turėtas išlaidas dėl ieškinio surašymo ir advokato padėjėjo dalyvavimo byloje.

IÅ¡ teismui pateikto pinigų priėmimo kvitų (4 t., 138-144) matyti, kad nukentėjusysis M. S. už visų trijų nukentėjusiųjų atstovavimÄ advokato padėjėjai sumokėjo viso 950 Eur. Teisiamojo posėdžio metu advokato padėjėja paaiÅ¡kino, jog kadangi nukentėjusiosios E. A. ir L. A. neturėjo piniginių lėšų susimokėti už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme, todėl visas iÅ¡laidas apmokėjo nukentėjusysis M. S.. PraÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas ir priteisti M. S..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiųjų turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji iÅ¡laidas patyrė dėl A. V. ir M. R. jų atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, jos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamųjų A. V. ir M. R. solidariai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniu, 307-308 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: A. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vienÄ mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p.

b) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 1 d., nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, viso 59 paras, keičiant santykiu 1 areÅ¡to parÄ ir laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, viso įskaityti 118 laisvės apribojimo dienų. KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ â€“ panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, paleisti kaltinamÄ jį A.

V. teismo posėdžių salėje. Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirti kaltinamajam A. V. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams, įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos per vienÄ mėnesį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d., 1 p.

b) papunkčiu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. vasario 28 d. iki 2018 m. kovo 1 d., nuo 2018 m. birželio 29 d. iki Å¡io nuosprendžio paskelbimo dienos, viso 119 parų, keičiant santykiu 1 areÅ¡to parÄ ir laisvės atėmimo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, viso įskaityti 238 laisvės apribojimo dienas. KardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ â€“ panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, paleisti kaltinamÄ jį M. R. teismo posėdžių salėje.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirti kaltinamajam M. R. kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Tenkinti Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ A. V. ir M. R. solidariai Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai priteisti 175,39 Eur turtinei žalai atlyginti. Tenkinti nukentėjusiosios E. A. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ A. V. ir M. R. solidariai E. A. naudai priteisti 724,05 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti nukentėjusiosios E. A. įstatyminę atstovę L. A.. Tenkinti nukentėjusiosios L. A. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ A. V. ir M. R. solidariai L. A. naudai priteisti 724,05 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Nukentėjusiojo M. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: priteisti iÅ¡ A. V. ir M. R. solidariai M. S. naudai 84,78 Eur turtinės žalos atlyginimui ir 1375,69 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti iÅ¡ A.

V. ir M. R. solidariai nukentėjusiajam M. S. 950 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus. Teisėja Daina Dyburienė