f2dcef1e-3493-41a9-be4b-474d8950f3ea · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-46-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00859-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 17 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R.

K. ieÅ¡kinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas R. K. pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės D. V. 1 410,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad keliu (duomenys neskelbtini) nuosavu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ vežė dukrÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini), į teismo posėdį (duomenys neskelbtini) teismo rÅ«muose.

Vienu metu važiuodamas matė priekyje sustojusius du automobilius ir pagalvojo, jog vairuotojai sustojo pasikalbėti su Å¡alia stovinčiu Å«kininku. Juos lenkiant į keliÄ iÅ¡Å¡oko telyčia, kuri atsitrenkė į jo automobilį ir jį apgadino. Buvo sulaužytas a/m priekinis bamperis, įlenktas kapotas, abi priekinės lempos ( vienos įskeltas stiklas, kitos iÅ¡laužti laikikliai ), taip pat perbrėžtas kairysis sparnas. Netrukus atvykę policininkai nustatė, kad dėl eismo įvykio kalta atsakovė D.

V., kuri netinkamai varė karves per keliÄ . Po įvykio su automobiliu važinėjasi iki Å¡iol, jokio remonto nedarė, nes tam neturi pinigų. Kreipėsi į privačius ekspertus, kurie nustatė, kad remontas kainuotų 1 410,00 Eur, todėl Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mai 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė iÅ¡ D. V. R. K. 500,00 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2019 m. lapkričio 08 d.

– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas vertino, jog byloje esantys įrodymai (visų pirma – įsiteisėjęs galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje, kurio iÅ¡vados negali bÅ«ti ginčijamos – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktas) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui priklausantis automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas dėl atsakovės kaltės (galvijų varymo per keliÄ , pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ ), todėl ji privalo atlyginti dėl to ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kinio reikalavimas yra pagrįstas.

4. IeÅ¡kinyje reikalaujama 1410,26 Eur sumos, kuri grindžiama remonto sÄ mata, kuriÄ teismas vertino kritiÅ¡kai. Teismas vertino, kad automobilio apgadinimai yra santykinai (lyginant su viso automobilio verte) nedideli. Todėl sÄ matoje nurodyta jo remonto kaina – 1706,00 Eur su PVM (ieÅ¡kovas nepagrindė, kodėl praÅ¡o ne tokios sumos) arba 1410,00 Eur be PVM, t. y. beveik arba daugiau kaip pusė viso automobilio vertės, pripažįstama akivaizdžiai neatitinkančia realių remonto iÅ¡laidų. Dėl Å¡ių argumentų teismas konstatavo, kad sÄ matoje nurodytos kainos galėtų bÅ«ti taikomos tik remontuojant naujÄ ar apynaujį automobilį, įsigytÄ iÅ¡ gamintojo įgaliotų oficialių prekybos atstovų, taikant visas tokiems automobiliams garantijas (pvz., polizinginius, per garantinį laikotarpį grÄ Å¾intus pardavėjui parduotus naujus automobilius ir pan.), o ne antrinėje rinkoje pagal tik minimalius reikalavimus atitinkančiÄ sutartį įgytÄ 15 metų beveik 250 000 km. ridos automobilį.

Teismas konstatavo, kad automobilio remonto išlaidos galėtų siekti iki 700,00 Eur.

5. Teismas pažymėjo, jog, nors ieÅ¡kovo kaltė dėl įvykio jokiu procesiniu sprendimu nėra konstatuota, minėtame 2020-05-27 nutarime nustatytos aplinkybės (jog du žmonės – ieÅ¡kovė su sutuoktiniu – dienos metu per keliÄ varė devynis galvijus, tuo tikslu buvo sustabdę du automobilius, o ieÅ¡kovas viso to nepastebėjo; galimai – jog skubėjo į teismo posėdį ), eksperto iÅ¡vados (dėl galimo jo veiksmų ryÅ¡io su eismo įvykio kilimu – adm. b. 44 l, ko tirti Å¡ioje byloje teismas neturi galimybių) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog paties ieÅ¡kovo elgesys (neatsargumas lenkiant sustojusius automobilius, kai tuo metu per keliÄ buvo varomi galvijai) padėjo žalai atsirasti.

Todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio nuostatomis, teismas vertino, kad tikslingas priteisiamo žalos atlyginimo dydis nuo 700,00 Eur mažintinas iki 500,00 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundÄ esmė 6. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas R. K. (toliau – ir apeliantas) praÅ¡o pakeisti Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo dalį dėl žalos atlyginimo priteisimo ir iÅ¡ atsakovės D. V.

žalos atlyginimui priteisti ne 500,00 Eur, bet visÄ padarytos žalos dydį – 1 410,26 Eur, taip pat priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad Å¡alys nepateikė reikalavimo dydį pagrindžiančių patikimų įrodymų, yra teisingas tik iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovas pateikė teismui UAB „Autoverema“ automobilio remonto sÄ matÄ , kuri yra raÅ¡ytinis, nekeliantis abejonių įrodymas apie padarytos žalos dydį.

Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad sÄ mata gali bÅ«ti sudaryta neteisingai, tačiau Å¡ios sÄ matos teisingumo neginčijo. Teismas, ignoruodamas objektyviÄ sÄ matÄ apie padarytos žalos dydį, sprendime neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CPK 185 straipsnio 1 dalį, kadangi įrodymus vertino ne objektyviai, kaip reikalauja Å¡is CPK straipsnis. 6.2. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.263, 6.281, 6.282 straipsniais, žalos atlyginimÄ sumažino atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo kaltės dydį, nors dėl įvykio jokios ieÅ¡kovo kaltės nėra.

Jokio ieškovo neatsargumo įvykio metu nebuvo ir jo byloje nėra nustatyta.

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė D. V. praÅ¡o palikti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Administracinės bylos nagrinėjimo metu R. K. pripažino, kad važiavo apie 90 km per valandÄ greičiu, kai pamatė stovinčias maÅ¡inas, nepristabdė savo automobilio, bet jas lenkė, manydamas, kad Å¡iaip žmonės Å¡nekasi. Todėl manytina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tokį R.

K. neatsargų elgesį lenkimo metu. Svarbi aplinkybe yra ir tai, kad R. K. įvykio metu vairavo didesnio pavojaus Å¡altinį-automobilį. IÅ¡ liudytojų parodymų, paties ieÅ¡kovo aiÅ¡kinimų administracinėje byloje galima matyti, kad kelias nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) įvykio vietoje buvo nuokalnėje, matomumas buvo geras, matėsi gyvuliai, stovinčios maÅ¡inos su įjungtais varikliais. Kiekvienas mÄ stantis vairuotojas tokioje situacijoje turėjo bent sumažinti greitį, lenkdamas tokiÄ kliÅ«tį kelyje. 7.2.

Atsakovė norėjo, kad sÄ matÄ sudarytų kiti automobilio remontu užsiimantys verslininkai, tačiau jiems reikėtų atvaryti R. K. automobilį, o atsakovė tokios galimybės neturėjo. Iki pat Å¡iol R. K. važinėja neremontuotu automobiliu ir tai jam netrukdo techniniu požiÅ«riu bÅ«ti eismo dalyviu. Manytina, kad teismas teisingai įvertino ieÅ¡kovo pateiktos sÄ matos reikÅ¡mę kompleksiÅ¡kai su kitais byloje esančiais įrodymais. 7.3. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės karvė nenukentėjo, o automobilis, atsitrenkęs į Å¡iÄ karvę, pagal ieÅ¡kovÄ , buvo smarkiai apgadintas: keičiamas buferis (529,35Eur), gaubtas (633,04 Eur), du žibintai (po 428,45Eur.).

Ä®vykio metu policijos darbuotojai turėjo apžiÅ«rėti Å¡viežius sugadinimus ir suraÅ¡yti automobilio apgadinimo aktÄ , tačiau ieÅ¡kovas Å¡io akto į bylÄ nėra pateikęs. IeÅ¡kovas atsakovei nepranešė apie maÅ¡inos defektavimo laikÄ . Manytina, kad automobilio apgadinimai sÄ matoje suraÅ¡yti ir seni, buvę iki įvykio, ir, galbÅ«t, įvykio metu atsiradę. Teismas k o n s t a t u o ja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ analizuodamas skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali bÅ«ti peržengtos tada, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

9. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl eismo įvykio metu padarytos žalos turtui atlyginimo. Faktinės bylos aplinkybės 10. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) auto įvykio metu buvo apgadintas ieÅ¡kovo R. K. automobilis „(duomenys neskelbtini) “ (dabartinis valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) R. K., važiuodamas keliu (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į per keliÄ Ä—jusį galvijÄ , kuris priklauso atsakovei D. V.. IÅ¡ TelÅ¡ių AVPK pareigÅ«no 2020 m. sausio 24 d. nutarimo matyti, kad Å¡iuo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė D.

V. buvo nubausta pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) 10.26 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kraÅ¡to kelyje (duomenys neskelbtini) 19.22 kilometre, bÅ«dama gyvulių bandos varove, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, varydama skersai kelio per važiuojamÄ jÄ dalį gyvulius, sudarė kliÅ«tį keliu važiuojančioms transporto priemonėms.

Sudariusi kliÅ«tį kelyje bei sukeldama jame pavojų, neatliko to, kÄ privalėjo padaryti, tai yra pavojingoje vietoje kliÅ«ties atitinkamai nepažymėjo, apie kliÅ«tį bei pavojų keliu atvažiuojančio automobilio „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. K. tinkamai neįspėjo, dėl to Å¡is kliÅ«ties laiku nepastebėjęs kliudė per važiuojamÄ jÄ kelio dalį vienÄ iÅ¡ varomų karvių. Eismo įvykio metu žmonės ir karvė nenukentėjo, apgadinta transporto priemonė.

Å iais veiksmais D. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 11 ir 71 punktus. 2020 m. gegužės 27 d. Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-01-24 nutarimÄ palikto nepakeistÄ . Nutartyje konstatuota, jog byloje nekyla ginčas, kad (duomenys neskelbtini) 10.26 val. Å¡viesiu paros metu D. V. su vyru ketino pervaryti per keliÄ devynių gyvulių bandÄ , ji sustabdė du atvažiuojančius automobilius, rodė, kad bus vedami gyvuliai per keliÄ .

Du automobiliai sustojo ir laukė, o R. K. vairuojamas automobilis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) miestelio link (duomenys neskelbtini), lenkė du stovinčius automobilius, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir joje atsitrenkė į kelio važiuojamÄ ja dalimi varomÄ karvę. Karvė nugriuvo, bet netrukus atsistojo. Ä®vykio metu buvo apgadintas R. K. automobilis. Ä®vykio vieta nėra specialiai skirta gyvuliams varyti per keliÄ , D. V. kelyje nebuvo pastačiusi jokių ženklų, įspėjančių apie gyvulių varymÄ .

Taip pat nurodyta, kad Å¡ioje byloje teismas sprendė dėl D. V. kaltės dėl įvykio, o ne dėl kitų eismo įvykio dalyvių kaltės, todėl apie R. K. veiksmus nepasisakė. Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos turtui atlyginimo 11. CK nuostatose įtvirtinta bendro pobÅ«džio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , inter alia (be kita ko) pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai nesilaikymÄ , numatyti tam tikri teisiniai padariniai – civilinės atsakomybės taikymas.

12. Pagal CK taisykles civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ( žalÄ ), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius ( žalÄ â€“ CK 245 straipsnio 1 dalis ). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 245 straipsnio 4 dalis).

13. ŽalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, t. y. kad nuostoliai gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (CK 247 straipsnis) tik esant skolininko kaltei, kuri preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), jei jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina ( CK 6.248 straipsnio 3 dalis).

14. Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog, byloje esantys įrodymai (visų pirma – įsiteisėjęs galutinis procesinis sprendimas administracinėje byloje, kurio iÅ¡vados negali bÅ«ti ginčijamos – CPK 182 straipsnio 2 punktas) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui priklausantis automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas dėl atsakovės kaltės (galvijų varymo per keliÄ , pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ ), todėl ji privalo atlyginti dėl to ieÅ¡kovui padarytÄ Å¾alÄ .

15. IeÅ¡kovas reikalauja 1410,26 Eur sumos žalos atlyginimo, kurį grindžia remonto sÄ mata, kurioje nurodyta, kad jo remonto kaina – 1706,00 Eur su PVM, ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 1410,00 Eur remonto kainÄ be PVM. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad automobilio apgadinimai yra santykinai (lyginant su viso automobilio verte) nedideli. Todėl sÄ matoje nurodyta jo remonto kaina 1410,00 Eur be PVM, sudaranti beveik arba daugiau kaip pusė viso automobilio vertės, pripažįstama akivaizdžiai neatitinkančia realių remonto iÅ¡laidų.

Dėl Å¡ių argumentų teismas konstatavo, kad sÄ matoje nurodytos kainos galėtų bÅ«ti taikomos tik remontuojant naujÄ ar apynaujį automobilį, įsigytÄ iÅ¡ gamintojo įgaliotų oficialių prekybos atstovų, taikant visas tokiems automobiliams garantijas, o ne antrinėje rinkoje pagal tik minimalius reikalavimus atitinkančiÄ sutartį ( 72 l. ) įgytÄ 15 metų beveik 250000 km. ridos automobilį. Taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Å¡alis nepateikė reikalavimo dydį pagrindžiančių patikimų įrodymų.

Teismas konstatavo, kad automobilio remonto išlaidos galėtų siekti iki 700,00 Eur.

16. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad Å¡alys nepateikė reikalavimo dydį pagrindžiančių patikimų įrodymų, yra teisingas tik iÅ¡ dalies. Nurodo, kad ieÅ¡kovas pateikė teismui UAB „Autoverema“ automobilio remonto sÄ matÄ , kuri yra raÅ¡ytinis, nekeliantis abejonių įrodymas apie padarytos žalos dydį. Atsakovė posėdžio metu nurodė, kad sÄ mata gali bÅ«ti sudaryta neteisingai, tačiau Å¡ios sÄ matos teisingumo neginčijo. Teismas, ignoruodamas objektyviÄ sÄ matÄ apie padarytos žalos dydį, sprendime neteisingai aiÅ¡kino ir taikė CPK 185 straipsnio 1 dalį, kadangi įrodymus vertino ne objektyviai, kaip reikalauja Å¡is CPK straipsnis. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus laiko iÅ¡ dalies pagrįstais.

17. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; ir k.t.).

Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra.

18. IÅ¡ apelianto į bylÄ pateikto įrodymo – remonto sÄ matos matyti, kad remonto sÄ matoje nurodyta, jog a/m „BMW“ remonto kaina sudarytų 3416,75 Eur, o iÅ¡skaičiavus 70 proc. už dalių bÅ«klės pagerinimÄ â€“ atitinkamai 1410,26 Eur (be PVM) arba 1706,41 Eur (su PVM); remontuoti reikalinga priekinį sparnÄ (Å¡oninę), priekinį buferį, du žibintus ir variklio gaubtÄ â€“ kapotÄ . Pažymėtina, kad sÄ matoje taikyta 70 proc. iÅ¡skaita. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog Å¡ia sÄ mata negalima vadovautis visa apimtimi.

Pažymėtina, kad atsakovė, nors ir nurodė, kad sÄ mata gali bÅ«ti sudaryta neteisingai, tačiau Å¡ios sÄ matos teisingumo neginčijo bei savo sÄ matos neteikė. Nors automobilio apgadinimai iki jo apžiÅ«ros sudarant sÄ matÄ niekur neužfiksuoti, tačiau nuotraukos ir paties ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad po autoįvykio yra sulaužytas bamperis, įlenktas kapotas, apgadintos dvi lempos ir įbrėžtas sparnas.

19. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vieÅ¡ai pateikiamoje „BMW“ įgalioto pardavėjo „Krasta Auto“ informacijoje (interneto svetainėje) nurodoma, jog naujų 3-ios klasės „BMW“ automobilių kaina prasideda daugiau kaip nuo 40 000,00 Eur ir siekia virÅ¡ 50 000,00 Eur. Todėl tais pačiais 2019 metais ieÅ¡kovo įgyto automobilio kaina – 3000,00 Eur – sudaro ne 30 proc., o mažiau nei 7,5 proc. naujo automobilio vertės. Ä®vertinus pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ sÄ matÄ reikalingų remontui detalių kainÄ 2059,68 Eur ir apskaičiavus 7,5 procento jų vertės, laikytina, kad dėl keičiamų detalių ieÅ¡kovui padaryta žala sudaro 154,48 Eur.

Tuo tarpu pagal ieÅ¡kovo pateiktÄ sÄ matÄ darbų kaina yra nurodyta 764,08 Eur. Remonto darbų kainos neįtakoja automobilio nusidėvėjimas, todėl apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad automobilio remonto darbų iÅ¡laidos ieÅ¡kovui sudarys 764,08 Eur. Viso reali automobilio remonto iÅ¡laidų suma sudaro 918,56 Eur, kuri nevirÅ¡ija automobilio vertės.

20. Atsakovė teigia, kad ji siÅ«lė ieÅ¡kovui suremontuoti automobilį, tačiau ieÅ¡kovas turi teisę su tokiu pasiÅ«lymu nesutikti ir pats apsispręsti, kur ir kam patikėti jį remontuoti. IeÅ¡kovas praÅ¡o priteisti automobilio remonto iÅ¡laidas be PVM. Vėlgi, ieÅ¡kovas turi teisę pasirinkti, ar automobilį jis perduos remontuoti įmonei, kuri yra PVM mokėtoja, ar ne. PrieÅ¡ingai, praÅ¡ydamas priteisti remonto iÅ¡laidas be PVM mokesčio, ieÅ¡kovas praÅ¡o mažesnės žalos atlyginimo sumos iÅ¡ atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo reikalavimÄ priteisti remonto iÅ¡laidas be PVM, tiek detalių, tiek remonto kaina, narinėjant ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , buvo apskaičiuota be PVM mokesčio.

21. Apeliantas teigia, kad pirmos instancijos teismas, nepagrįstai, vadovaudamasis CK 6.263, 6.281, 6.282 straipsniais, žalos atlyginimÄ sumažino atsižvelgdamas į ieÅ¡kovo kaltės dydį, nors dėl įvykio jokios ieÅ¡kovo kaltės nėra. Jokio ieÅ¡kovo neatsargumo įvykio metu nebuvo ir jo byloje nėra nustatyta. Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.

22. CK 6.248 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji kreditoriaus kaltės esant civilinei atsakomybei taisyklė – jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. CK 6.282 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Å ios CK normos gali bÅ«ti taikomos tik jei nustatyta nukentėjusio asmens kaltė, kuri nepreziumuojama, taigi jÄ turi įrodyti skolininkas – žalÄ padaręs asmuo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013).

23. Aptarta CK 6.282 straipsnio norma reglamentuoja nukentėjusiojo ir žalÄ padariusio asmens miÅ¡rios kaltės teisinius padarinius deliktinės civilinės atsakomybės atveju bei įtvirtina teismo teisę spręsti dėl praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo sumažinimo arba reikalavimo atlyginti žalÄ atmetimo. Pažymėtina, kad deliktinės civilinės atsakomybės atveju pagrindÄ mažinti nuostolių atlyginimÄ arba atleisti kreditorių nuo civilinės atsakomybes nulemia bÅ«tent nukentėjusiojo tyčia arba didelis neatsargumas, kitaip tariant, nukentėjusiojo kaltės pasireiÅ¡kimas paprastu neatsargumu nelemia žalos atlyginimo sumažinimo CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Priteistinų nuostolių atlyginimo sumažinimui taisyklė dėl paprasto nukentėjusiojo neatsargumo taikytina bendrosios mišrios kaltės civilinės atsakomybės atveju (CK 6.253 straipsnio 5 dalis, 6.248 straipsnio 4 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-684/2015).

24. CK nuostatose, reglamentuojančiose civilinę atsakomybę, nėra pateiktos tyčios ir neatsargumo sampratos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad asmuo padaro žalÄ tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalÄ arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-421/2017). Remiantis Bendrųjų principų sistemos projekte (angl. Draft Common Frame of Reference, sutrumpintai – DCFR, VI.-3:101, p. 399) pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis (DCFR, VI.-3:101, p. 399).

Paprastas neatsargumas yra tada, kai veiksmai neatitinka tam tikro rūpestingumo standarto, reglamentuoto įstatyme, kurio tikslas apsaugoti kitus asmenis nuo tos konkrečios žalos, arba neatitinka rūpestingo žmogaus elgesio standarto, kuris protingai tikėtinas įvertinus aplinkybes (DCFR 3:102 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-248/2020).

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas taikyti nuostolių atlyginimo mažinimo teisinį reglamentavimÄ bei mažinti priteistinÄ Å¾alos sumÄ iki 500,00 Eur, vertindamas, jog paties ieÅ¡kovo elgesys (neatsargumas lenkiant sustojusius automobilius, kai tuo metu per keliÄ buvo varomi galvijai) padėjo žalai atsirasti.

26. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovo kaltė dėl įvykio jokiu procesiniu sprendimu nėra konstatuota. Pakartotinai pažymėtina, kad TelÅ¡ių AVPK pareigÅ«no 2020 m. sausio 24 dienos nutarimu atsakovė D. V. buvo nubausta pagal Lietuvos ANK 428 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji (duomenys neskelbtini)10.26 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kraÅ¡to kelyje (duomenys neskelbtini) 19.22 kilometre, bÅ«dama gyvulių bandos varove, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, jų turto saugumui, varydama skersai kelio važiuojamÄ jÄ dalį gyvulius, sudarė kliÅ«tį keliu važiuojančioms transporto priemonėms.

Sudariusi kliÅ«tį kelyje bei sukeldama jame pavojų, neatliko to, kÄ privalėjo padaryti, tai yra pavojingoje vietoje kliÅ«ties atitinkamai nepažymėjo, apie kliÅ«tį bei pavojų keliu atvažiuojančio automobilio „BMW“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. K. tinkamai neįspėjo, dėl to Å¡is kliÅ«ties laiku nepastebėjęs kliudė per važiuojamÄ jÄ kelio dalį vienÄ iÅ¡ varomų karvių. Tokios pozicijos ieÅ¡kovas laikėsi visuose procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu.

Apeliacinio teismo nuomone, mažai tikėtina situacija, kad ieÅ¡kovas, matydamas, jog per keliÄ yra varomi galvijai, bÅ«tų nestabdęs automobilio ir sÄ moningai į juos atsitrenkęs, sukeldamas pavojų sau ir aplinkiniams, todėl neaiÅ¡ku, kaip Å¡iuo atveju pasireiÅ¡kė jo neatsargumas. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas automobilio nestabdė, rodo, kad jis per keliÄ varomų galvijų nepastebėjo. Ä®vertinus aptartas aplinkybes bei bylos įrodymų visumÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad paties ieÅ¡kovo elgesys (neatsargumas lenkiant sustojusius automobilius, kai tuo metu per keliÄ buvo varomi galvijai) padėjo žalai atsirasti, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo mažinimo teisinį reglamentavimÄ .

27. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties 28. Apibendrinant iÅ¡dėstytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau iÅ¡ dalies nepagrįstai sumažino priteistinos žalos dydį, todėl Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimas keistinas iÅ¡ dalies, padidinant iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovo naudai priteistÄ Å¾alos sumÄ iki 918,56 Eur. Atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas. Likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmojoje instancijoje 29. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ pakeičia iÅ¡ dalies, padidinant priteistinos žalos sumÄ .

30. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinys tenkintinas 65 proc.

31. Å alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovas byloje patyrė tokias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 42,31 Eur – žyminis mokestis; 70,00 Eur už remonto sÄ matÄ ; 300,00 Eur už advokato teisinę pagalbÄ , viso 412,31 Eur. Atsakovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

33. Ä®vertinęs bylos apimtį, sudėtingumÄ , atstovo paruoÅ¡to dokumento turinį ir apimtį, patirtas advokato darbo laiko sÄ naudas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra ne per didelės, todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisia 268,00 Eur (412,31 Eur – 35 proc.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 34. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, todėl abi Å¡alys turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantas apeliacinėje instancijoje patyrė 937,57 Eur (27,31 Eur žyminis mokestis ir 910, 26 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ ). Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 300,00 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

35. Ä®vertinusi bylos apimtį, advokatų darbo laiko sÄ naudas, paruoÅ¡tų dokumentų turinį ir apimtį, Rekomendacijose nustatytus dydžius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra pagrįstos ir ne per didelės.

36. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Įvertinus tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, apeliantui iš atsakovės priteistina 468,78 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš apelianto priteistina – 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies ir jį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 918,56 Eur (devynis Å¡imtus aÅ¡tuoniolika eurų 56 ct) žalos atlyginimo, penkių procentų ( 5 proc. ) dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2019 m. lapkričio 08 d. – iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 268,00 Eur (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.“ LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ atsakovės D. V. R. K. 468,78 Eur (keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 78 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Priteisti iÅ¡ R. K. D. V. 150,00 Eur (Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Lina Muchtarovienė