f2dcd33c-10b2-4cc2-b62f-593b8bebf563 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-473-383/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15043-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 21 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam R. L. ir jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, nukentėjusiajam D.

P. ir jo atstovui advokatui Linui Mažonui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visÄ laisvės apribojimo laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesį keičiančioje programoje.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuspręsta palikti nepakeistÄ , pradėjus vykdyti nuosprendį - panaikinti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo D. P. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir priteista iÅ¡ kaltinamojo R. L. 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo D. P. naudai. Kita civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta. IÅ¡ kaltinamojo R. L. priteista 1 000 eurų iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti nukentėjusiojo D.

P. naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. R. L. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 11.20 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, vieÅ¡oje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui D. P. priėjus prie stovinčio jo automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir atidarius vairuotojo dureles, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, įžūliu elgesiu sudavė D. P. vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ , dėl to nukentėjusiajam D. P. iÅ¡ lÅ«pos pradėjo bėgti kraujas, sukeldamas jam fizinį skausmÄ , stÅ«mė D. P., po ko įvyko tarpusavio grumtynės, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ .

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendyje konstatuota, kad R. L. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. L. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendį. Taip pat praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui arba pirmosios instancijos teismui. 3.1. Skunde nurodoma, kad nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, neteisingai ir netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių ir netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nevykdytos teismo pareigos pagrįsti bei motyvuoti nuosprendį. 3.2.

Skunde teigiama, jog R. L. ikiteisminio tyrimo metu apklausus liudytoju, pripažinus jį nukentėjusiuoju, jis negalėjo pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus, pateikti faktines aplinkybes ir liudijimus taip, kaip labiausiai atitiktų jo procesinį interesÄ . Nusprendus nukentėjusiajam R. L. įteikti praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ dėl jo liudytojo apklausos protokole nurodytų faktinių aplinkybių bei apklausti buvusį liudytojÄ apie tas pačias aplinkybes įtariamuoju, liudytojo apklausos protokole R. L. paraÅ¡as apie apklausiamas faktines aplinkybes ir susipažinimÄ apie gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę už galimai melagingų parodymų davimÄ iÅ¡ esmės nepagrįstai procesiÅ¡kai susiaurino nuteistojo R.

L. procesines ir konstitucines teises. 3.3. Nuteistojo manymu, teismo posėdžio metu 2019 m. lapkričio 26 d. teismui buvo pateiktas praÅ¡ymas dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui, grindžiant tuo, kad rugsėjo 20 d. kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK nuostatas, kadangi 2019 m. balandžio 13 d. R. L. pripažintas nukentėjusiuoju pagal BK 140 straipsnį ir 284 straipsnį. 2019 m. birželio 5 d. prokurorė panaikino 2019 m. balandžio 13 d. nutarimÄ pripažinti R. L. nukentėjusiuoju pagal 284 straipsnį požymius, tačiau nepakeitė R.

L. procesinės padėties iÅ¡ nukentėjusiojo į įtariamÄ jį. Å iuo atveju turėjo bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas dėl R. L. padaryto sužalojimo turėjo bÅ«ti nutrauktas, procesiÅ¡kai sudarant jam tokį sprendimÄ skųsti BPK nustatyta tvarka. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tyrimo metu tiek R. L., tiek kitų liudijusių asmenų parodymais nustatyta, kad iÅ¡kart po įvykio R. L. buvo sumuÅ¡ta kakta - matėsi guzas, tačiau įvykio aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu buvo vengiama aiÅ¡kintis, o pakeitus R.

L. procesinę padėtį iÅ¡ nukentėjusiojo į įtariamojo ir vėliau tuo pagrindu netinkamai suraÅ¡ius kaltinamÄ jį aktÄ , pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atsisakė taip pat aiÅ¡kintis nurodytas aplinkybes bei atsisakė bylÄ perduoti prokurorui kaltinamajam aktui pataisyti, tyrimui papildyti. 3.4. Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis paliudijo, kad jam buvo sužeista lÅ«pa, bėgo kraujas, bet iÅ¡vadoje nurodyta, kad nėra konstatuota mechaninės traumos nukentėjusiajam.

Taip pat nustatyta, kad nukentėjusysis D. P. melavo, kad kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kitÄ dienÄ , medicininiuose dokumentuose yra paraÅ¡yta, kad D. P. kreipėsi į medikus, nes 2019 m. balandžio 14 d., kitÄ dienÄ nuo įvykio naktį dalyvavo muÅ¡tynėse, kad jam trenkė į galvÄ ir jis nukrito. Jis kreipėsi į medikus sekančiÄ dienÄ papuolęs dar į kitas muÅ¡tynes. IÅ¡vadoje nėra konstatuota kirstinės žaizdos. Byloje nėra nustatyta ir aplinkybių dėl fizinio skausmo sukėlimo. 3.5.

Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, kadangi atmetė gynybos praÅ¡ymÄ dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo, todėl teikia praÅ¡ymÄ iÅ¡reikalauti įraÅ¡Ä iÅ¡ BPC, kuriame R. L. pranešė apie įvykį ir duomenis iÅ¡ VRM, ar buvo pradėti kokie ikiteisminiai tyrimai dėl aplinkybių, jog nukentėjusysis kitÄ dienÄ po įvykio susimušė su nenustatytais asmenimis ir iÅ¡reikalauti visÄ medžiagÄ , susijusiÄ su tuo įvykiu. 3.6. Skunde akcentuojama, kad teismas padarė esminį BPK normų pažeidimÄ , kadangi nuosprendžio nepagrindė iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismo posėdžiuose buvo apklausta eilė asmenų, kurie davė reikÅ¡mingus R. L. kaltę paneigiančius parodymus. Taip pat R. L. pateikė konkrečius savo veiksmų ir motyvų paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad jį užpuolė, nes su nepažįstamu D. P. jie važiuodami susiginčijo, kuris R. L. parodė gestÄ su atlenktu viduriniu pirÅ¡tu. Kai privažiavo sankryÅ¾Ä , belaukiant žalio Å¡viesoforo signalo, D. P. priėjo prie R. L., taip pažeisdamas kelių eismo taisykles - palikdamas automobilį stovėti draudžiamoje vietoje, darydamas šį teisės pažeidimÄ ir jį tęsdamas, priėjęs kaire ranka paėmė už atidaryto durelių lango stiklo nuleidimo rėmo ir dar labiau pravėręs dureles deÅ¡ine ranka vienÄ kartÄ smÅ«giu sudavė R.

L. į galvos sritį - kaktÄ . Teismas asmenų parodymų nuosprendyje neaprašė, nenurodė, kaip iÅ¡sprendžia prieÅ¡taravimus tarp Å¡ių parodymų ir nuosprendyje apraÅ¡ytų kitų įrodymų. Nuosprendyje teismas nemotyvavo, kuo vadovaudamasis iÅ¡sprendžia prieÅ¡taravimus tarp įrodymų, motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Be to, byloje yra duomenų, kad kartu su liudytoja S. L., kuri yra R. L. motina ir byloje davė R. L. parodymus patvirtinančius liudijimus, visÄ laikÄ buvo jos sutuoktinis - R.

L. tėvas J. L., kuriam pirmam iÅ¡ karto po įvykio ir skambino R. L. ir tik po to kvietė policijÄ . Be to su J. L. kitÄ dienÄ po įvykio jie vyko į (duomenys neskelbtini), dėl ko ir nespėjo pasidaryti tinkamai medicininės apžiÅ«ros. Å is svarbus liudytojas nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, todėl vertintina, kad neapklausus liudytojo, galinčio duoti tiesioginius parodymus apie įvykio aplinkybes, nebuvo iki galo objektyviai ir pilnai iÅ¡siaiÅ¡kintos bylos aplinkybės. 3.7. Nuteistasis skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas nukentėjusiojo D.

P. parodymus byloje ir jais remdamasis priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, neįvertino nukentėjusiojo konfliktiÅ¡kos asmenybės ir jo polinkio daryti teisės pažeidimus. Teismas neįvertino tinkamai aplinkybės, jog nusikaltimo padarymo metu pats nukentėjusysis pirmiausiai padarė tyčinį teisės pažeidimÄ - sustodamas ir palikdamas savo automobilį be priežiÅ«ros neleistinoje vietoje, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio į miesto gatvę ir tarp važiuojančių ir stovinčių važiuojamojoje dalyje automobilių, pats savo iniciatyva priėjo prie automobilyje sėdinčio R.

L., palietė jo automobilį, pravėrė dureles, sudavė deÅ¡ine ranka R. L. į galvÄ smÅ«gį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai ikiteisminiame tyrime neįvertinus tinkamai dėl smÅ«gio sudavimo, nebuvo įvertinti net administracinio nusižengimo kontekste. Ir tik po bylos iÅ¡nagrinėjimo, R. L. pareikalavus, policija pradėjo tyrimÄ ir konstatavo, kad vairuotojas D. P., palikdamas transporto priemonę sankryžoje ir eidamas važiuojamÄ ja kelio dalimi prie kito automobilio, padarė administracinį nusižengimÄ .

D. P. asmenybė gali bÅ«ti vertintina kaip itin konfliktiÅ¡ka, linkusi nepaklusti visuomenės normoms, daryti teisės pažeidimus. 3.8. Nuteistojo vertinimu, teismo posėdyje parodymus, pagrindžiančius ir iÅ¡ esmės patvirtinančius paties nuteistojo R. L. parodymus, davė liudytoja S. L.. Jos parodymai iÅ¡ esmės prieÅ¡tarauja nukentėjusiojo parodymams, kuriais pirmosios instancijos teismas grindžia apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau visiÅ¡kai nepagrindžia kodėl nesivadovauja Å¡ios liudytojos parodymais.

Teismas tinkamai neakcentavo ir visiÅ¡kai nepasisakė dėl apklausto byloje specialisto S. M. liudijimo, kuris nurodė, kad atlikus tyrimÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad traumos pasekmių D. P. nekonstatuota, apie lÅ«pos žaizdÄ dokumentuose nurodyta nebuvo. Teismas vertino nukentėjusiojo, apklausto liudytojo statusu R. L. 2019 m. balandžio 13 d. protokolÄ , tačiau Å¡iais parodymais ir nurodytomis aplinkybėmis visiÅ¡kai nesirėmė priimdamas ir apraÅ¡ydamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

4. Atsiliepimu į nuteistojo R. L. apeliacinį skundÄ , nukentėjusysis D. P. praÅ¡o skundÄ atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis R. L. ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. Nukentėjusysis D. P., jo atstovas ir prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

6. Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmetamas.

7. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo nuosprendis ginčijamas įrodymų vertinimo aspektu, nesutinkant su teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis R. L. padarė BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

8. BÅ«tina įrodymų vertinimo sÄ lyga – vidinis įsitikinimas, kuris turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Ä®rodymų vertinimo rezultatas – iÅ¡vada dėl įrodymų pakankamumo teismo iÅ¡vadoms pagrįsti.

9. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad R. L. kaltė dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sÄ sajumas ir įrodomoji reikÅ¡mė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog iÅ¡tirtų ir iÅ¡analizuotų įrodymų pagrindu R. L. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti iÅ¡ naujo ar naikinti ginčijamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl apelianto kaltės.

10. Baudžiamoji atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ pagal BK 284 straipsnį taikoma asmeniui, kuris vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryÅ¡ys, veikos padarymo vieta ir bÅ«das. BK 284 straipsnyje apraÅ¡yta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiÅ¡kiasi bent vienu iÅ¡ įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiÅ¡kų alternatyvių bÅ«dų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandaliÅ¡kais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011).

Taikant Å¡iÄ normÄ bÅ«tina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti vieÅ¡oje vietoje. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iÅ¡ minėtų bÅ«dų demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai turi bÅ«ti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009, 2K-134/2014).

11. Tiek ikiteisminio tyrimo metu (įteikus praneÅ¡imÄ apie įtarimÄ , įtariamojo apklausos metu), tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis R. L. neigė savo kaltę, nurodydamas, kad jis 2019 m. balandžio 13 d. apie 11 val. važiavo savo automobiliu BMW (duomenys neskelbtini) antrÄ ja eismo juosta. PirmÄ ja eismo juosta važiavo automobilis ,,Mercedes“ vairuojamas nukentėjusiojo. Pastarojo vairuojamas automobilis jį aplenkė, rodė jam vidurinį pirÅ¡tÄ , nepadorius gestus. Užsidegus raudonam Å¡viesoforo signalui, jis sustojo prie (duomenys neskelbtini) sankryžos pirmojoje eismo juostoje, o nukentėjusiojo vairuojamas automobilis - antrojoje eismo juostoje.

Tada iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo nukentėjusysis, priėjo prie jo vairuojamo automobilio, jis truputį pravėrė dureles, norėdamas paklausti, ko pastarasis nori. Paklausti nesuspėjo, kadangi nukentėjusysis smogė jam vienÄ kartÄ kumščiu į kaktÄ . Tada jis iÅ¡Å¡oko iÅ¡ savo automobilio gintis ir smogė nukentėjusiajam vienÄ kartÄ kumščiu į veidÄ . AnalogiÅ¡kos versijos nuteistasis R. L. laikosi ir apeliaciniame skunde. Vis dėlto, teisėjų kolegija jo parodymus vertina kaip gynybinius, siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės.

12. Nuteistojo R. L. kaltę patvirtina ir jo keliamÄ versijÄ , kad jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo, paneigia nuoseklÅ«s nukentėjusiojo parodymai. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme D. P. parodė, kad 2019 m. balandžio 13 d. apie 11 val. jis su sutuoktine E. P. (buvusi pavardė – P.) parsivarinėjo automobilį. Jis važiavo automobiliu ,,Mercedes Benz“, E. vairavo automobilį VW Golf ir važiavo prieÅ¡ais. Jam iÅ¡ deÅ¡inės važiavo tamsios spalvos ,,BMW“ automobilis, kuris iÅ¡suko iÅ¡ pirmos eismo juostos į antrÄ prieÅ¡ais jį.

Jis buvo priverstas savo automobilį pristabdyti, o ,,BMW“ automobilis dideliu greičiu, manevruodamas iÅ¡ vienos eismo juostos į kitÄ , nuvažiavo toliau. Po to jo sutuoktinė pirmÄ ja eismo juosta važiavo į žiedÄ , o ,,BMW“ automobilis iÅ¡ antros eismo juostos suko į žiedÄ ir taip užkirto keliÄ E. važiuoti. Ties (duomenys neskelbtini) sankryža užsidegė raudonas Å¡viesoforo signalas, jis pamatė sustojusius abu automobilius: pirmoje eismo juostoje stovėjo ,,BMW“ automobilis, o trečioje - sustojusi jo sutuoktinė. ,,BMW“ vairuotojas per veidrodėlį rodė jam vidurinį pirÅ¡tÄ , nepadorų gestÄ .

Jis pamanė, kad vairuotojas yra girtas ar apsvaigęs, pavojingas vairuotojas, todėl iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie ,,BMW“ automobilio. Norėjo paklausti, ar jam viskas gerai, bÅ«tų pabeldęs į langÄ . Einant link nuteistojo, Å¡is iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, Å¡oko prie jo, jį plÅ«do, įžeidinėjo ir smogė kumščiu jam į veidÄ . Smogė abiejų rankų kumščiais tol, kol vienÄ kartÄ kumščiu pataikė jam į veidÄ , prakirto lÅ«pÄ deÅ¡inėje pusėje, nuo smÅ«gio jis suklupo.

Nuo kaltinamojo smūgio jam svaigo galva, buvo prakirsta lūpa, pradžioje bėgo kraujas.

13. Nukentėjusiojo D. P. nurodytas aplinkybes patvirtina pirmosios instancijos teisme apklaustos E. P. parodymai apie tai, kad ji su nukentėjusiuoju važiavo dviem automobiliais (duomenys neskelbtini). IÅ¡važiuojant iÅ¡ žiedo, jai keliÄ užkirto automobilis BMW. Ji pyptelėjo, Å¡io automobilio vairuotojas parodė jai nepadorų gestÄ , vidurinį pirÅ¡tÄ . Privažiavus Å¡viesoforÄ prie Muravos sankryžos, ji stovėjo antroje eilėje, prieÅ¡ais jÄ sustojo jos sutuoktinis, tas pats BMW automobilis sustojo pirmoje eismo juostoje.

Ji matė, kaip automobilio BMW vairuotojas, judino galvÄ , Å¡ypsojosi ir mojavo viduriniu pirÅ¡tu. Ji pamatė, kaip jos sutuoktinis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie BMW automobilio, BMW automobilis atidarė langÄ , paskui atidarė dureles, jie abu trumpai kažkÄ pakalbėjo, BMW automobilio vairuotojas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ėjo link D. ir smogė D. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį. Matė, kaip nuo smÅ«gio D. krito. Patvirtino mačiusi kraujÄ ant D. veido, prakirstÄ lÅ«pÄ . Liudytojos E. P. ir nukentėjusiojo D.

P. nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. K. (policijos patrulio) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis pirmosios instancijos teisme patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad atvykus į įvykio vietÄ , E. P. paaiÅ¡kino, kad ji važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) savo automobiliu VW Golf, ir automobilis BMW (kurį vairavo R. L.), persirikiuodamas iÅ¡ vienos juostos į kitÄ , sudarė avarinę situacijÄ , dėl ko jai reikėjo nuolatos stabdyti, kad neatsitrenktų į nuteistojo vairuojamÄ automobilį.

Ji ir R. L. vienas kitam parodė nemandagius rankų gestus - vidurinį pirÅ¡tÄ . Merginos teigimu, D. P. tuo metu taip pat važiavo ta pačia kryptimi, netoli jos, savo automobiliu Mercedes Benz ir matė kaip vairavo BMW vairuotojas. Prie (duomenys neskelbtini) sankryžos sustojus prie Å¡viesoforo nukentėjusysis ir nuteistasis sustojo skirtingose eismo juostose ir vienas kitam parodė nemandagius rankų gestus - vidurinį pirÅ¡tÄ . Tada abu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių. Tuo tarpu nukentėjusysis D. P. paaiÅ¡kino, kad tarp jo ir nuteistojo kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis R.

L. nuėmė akinius nuo saulės, o pastarasis jam sudavė į veidÄ ir prakirto lÅ«pÄ . Pažymėtina tai, kad liudytojas A. K., atvykęs į įvykio vietÄ , patvirtino matęs, kad D. P. yra prakirsta lÅ«pa, matėsi kraujas (t. 1 b. l. 67-68). Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytoju policijos patrulis P. R. parodė, kad, atvykus į įvykio vietÄ , laukė du vyrai, kurie nurodė, kad tarp jų buvo kažkoks konfliktas prasilenkiant, o po to iÅ¡lipo ir nuteistasis trenkė nukentėjusiajam.

14. Nukentėjusiojo D. P. nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik apylinkės teisme apklaustų liudytojų parodymai, bet ir 2019 m. liepos 22 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų protokolas, kuriuo nukentėjusysis pateikė medicininio dokumento iÅ¡raÅ¡Ä ir nuotraukas, kuriose užfiksuotas nukentėjusiojo sužalojimas prie lÅ«pos (t. 1 b. l. 27-34). 2019 m. balandžio 19 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole užfiksuota vaizdo įraÅ¡o apžiÅ«ra, matoma kaip iÅ¡ automobilio BMW (R. L. vairuojamas automobilis) iÅ¡lipa vyras, kuris stumia nuo savęs vyrÄ , iÅ¡lipusį iÅ¡ automobilio Mercedes Benz (D. P. vairuojamas automobilis), suduoda vienas kitam smÅ«gius rankomis (t. 1 b. l. 60-62). Å is vaizdo įraÅ¡as neginčijamai patvirtina, kad pirmasis smÅ«gius rankomis suduoda R. L..

15. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir iÅ¡vadomis dėl R. L. kaltės, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kolegijos vertinimu, nuteistojo kaltė yra įrodyta pilnai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrus visus byloje surinktus įrodymus bei juos palyginus su kitais byloje surinktais duomenimis ir padarius pagrįstas iÅ¡vadas, jog kaltinančių įrodymų visuma, sudarė nenuginčijamÄ pagrindÄ apylinkės teismui priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį R. L. atžvilgiu.

16. Byloje neginčijamai nustatyta, kad R. L. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , kadangi vieÅ¡oje vietoje, matant paÅ¡aliniams asmenims, smogė nukentėjusiajam D. P., sukeldamas Å¡iam fizinį skausmÄ , todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Nors ir apeliantas neigia padaręs nusikalstamÄ veikÄ , teigdamas, kad tik gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiojo D. P. parodymai apylinkės teisme, liudytojos E. P. parodymai, vaizdo įraÅ¡as.

Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad smurtinius veiksmus pirmasis atliko būtent R. L., kadangi iš vaizdo įrašo matyti, kad D. P., išlipęs iš savo vairuojamo automobilio, prieina prie nuteistojo R. L. automobilio, pasilenkia, o R. L. staigiai, agresyviai šoko iš automobilio ir puolė muštis su nukentėjusiuoju (pirmasis šiam smogė), todėl versija, kad nuteistasis gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų yra paneigta, juo labiau, kad pats nuteistasis pradeda smurtinius veiksmus, nors jokios realios grėsmės ar pavojaus šiam nukentėjusysis akivaizdžiai nekėlė.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusiojo D. P., liudytojos E. P. parodymai buvo nuoseklūs ir nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, juos patvirtina ir liudytojų A. K., P. R. parodymai. Nors pastarieji liudytojai ir nematė paties įvykio aplinkybių, tačiau jų parodymai laikytini netiesioginiais nuteistojo R. L. kaltės įrodymais. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais, tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, tačiau pažymi, jog netiesioginiais įrodymais asmens kaltė gali būti grindžiama tik tais atvejais, kai jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia ir logiška grandine.

Be to, kaip ir tiesioginiai įrodymai, taip pat ir netiesioginiai įrodymai turi bÅ«ti patikimi, o jų patikimumas nustatomas iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius netiesioginius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jie neginčytinai ir patikimai pagrindžia tarpinių faktų egzistavimÄ (liudytojai A. K., P. R. nurodė aplinkybes, kurias jiems iÅ¡kart po įvykio pasakojo nukentėjusysis D.

P., liudytojas E. P., o pastarųjų nurodytos aplinkybės policijos pareigūnams, sutampa su jų parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme).

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iÅ¡ aukščiau aptartų, byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų, kurie sudaro vieningÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ , akivaizdu, jog nuteistojo kaltės neigimas vertinamas tik kaip gynybinė versija, siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės bei paneigti objektyviais bylos duomenimis nustatytas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad nuteistojo R. L. kaltės klausimas buvo iÅ¡spręstas netinkamai ar remiantis įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų.

18. Apeliaciniu skundu taip pat praÅ¡oma grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui dėl to, kad kaltinamasis aktas suraÅ¡ytas pažeidžiant BPK nuostatas, kadangi R. L. buvo pripažintas nukentėjusiuoju pagal BK 140 straipsnį ir 284 straipsnį, o po to prokurorė panaikino nutarimÄ pripažinti R. L. nukentėjusiuoju pagal 284 straipsnį požymius, tačiau nepakeitė jo procesinės padėties iÅ¡ nukentėjusiojo į įtariamÄ jį. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai negrÄ Å¾ino bylos prokurorui, kadangi Å¡ioje byloje suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio normas.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡ioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, gavus R. L. pareiÅ¡kimÄ apie galimai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (t. 1 b. l. 1-9). IÅ¡ties, 2019 m. balandžio 13 d. nutarimu R. L. buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Vis dėlto, apklausus D. P., E. P. ir kitus liudytojus, gavus įvykio vaizdo įraÅ¡Ä ir atlikus jo peržiÅ«rÄ , ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 5 d. nutarimu buvo priimtas sprendimas panaikinti R. L. suteiktÄ nukentėjusiojo statusÄ , kadangi pastarasis pats iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio naudojo fizinį smurtÄ D.

P. atžvilgiu ir jo suduotų smÅ«gių santykis, intensyvumas ir pobÅ«dis leido daryti iÅ¡vadÄ , kad R. L. veiksmai buvo puolamieji, atitinkantys BK 284 straipsnio nuostatas (t. 1 b. l. 47). Kolegijos vertinimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo priimtas pagrįstas sprendimas R. L. procesinę padėtį iÅ¡ nukentėjusiojo pakeisti į įtariamojo, įvertinus surinktus duomenis ir nepasitvirtinus jo pareiÅ¡kime nurodytoms aplinkybėms, t. y. kad jam nukentėjusysis, atidaręs automobilio duris, sudavė kumščiu į veido sritį ir dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas.

Be to, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad realiai buvo sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis ir tvarka, kÄ patvirtina byloje esantis vaizdo įraÅ¡as, kadangi į konfliktÄ reagavo ir paÅ¡aliniai asmenys, nutraukę muÅ¡tynes, todėl ikiteisminis tyrimas buvo tęsiamas ir sprendžiamas kaltės klausimas pagrįstai. Kartu akcentuotina ir tai, kad remiantis BPK 167 straipsnio nuostatomis, ikiteisminis tyrimas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atliekamas ir nesant nukentėjusiojo (Å¡iuo atveju – D.

P.) pareiškimo, o priešingai – gali būti atliekamas prokuroro iniciatyva.

19. Nuteistasis bylos perdavimÄ prokurorui grindžia ir tuo, kad iÅ¡kart po įvykio jam buvo sumuÅ¡ta kakta - matėsi guzas ir dėl to ikiteisminio tyrimo metu turėjo bÅ«ti aiÅ¡kinamasi Å¡ios aplinkybės. Su Å¡iuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo iÅ¡samiai tiriamos įvykio aplinkybės, vertinami tiek D. P., tiek R. L. veiksmai. Tyrimo metu nebuvo gauta jokių duomenų, apart paties R. L. parodymų, kurie patvirtintų, kad jam ant kaktos po įvykio matėsi guzas.

Liudytoja E. P. parodė, kad po įvykusio incidento ji nepastebėjo jokių sužalojimų, padarytų R. L.. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad ar ant R. L. veido matėsi sužalojimų, neprisimena, tačiau jei sužalojimai bÅ«tų buvę – apie tai bÅ«tų pažymėjęs tarnybiniame praneÅ¡ime. Kad nuteistasis bÅ«tų sakęs apie skausmÄ , nepamena. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu teikdamas pareiÅ¡kimÄ apie ant kaktos buvusį guzÄ nuteistasis R.

L. neminėjo. Be to, byloje nėra jokių medicininių dokumentų, galinčių pagrįsti nuteistajam padarytus sužalojimus. Nors nuteistasis teigia, kad po incidento vyko į ligoninę, tačiau ji nedirbo, tačiau Å¡is argumentas teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių, kadangi visų prima, R. L. nurodė vykęs į gydymo įstaigÄ dienos metu, t. y. akivaizdžiai ligoninės darbo metu. Be to, net ir jei iÅ¡ties nuteistasis nebuvo priimtas į tam tikrÄ gydymo įstaigÄ dėl neaiÅ¡kių priežasčių, turėjo galimybę ir galėjo vykti į kitos gydymo įstaigos priėmimo skyrių, kuris dirba visÄ parÄ .

Vertintina, kad neva nuteistajam padaryti sužalojimai yra tik gynybinė R. L. versija, siekiant pateisinti savo veiksmus ir neva įrodyti, kad jam nukentėjusysis smūgiavo.

20. Apeliaciniu skundu ginčijama ir aplinkybė dėl fizinio skausmo sukėlimo D. P., kadangi byloje esanti specialisto iÅ¡vada to nepagrindžia, o byloje esančiame medicininiame iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad nukentėjusysis sužalojimÄ patyrė muÅ¡tynių metu naktį. IÅ¡ties, sutiktina su apeliantu, kad byloje esančioje 2019 m. liepos 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. P. mechaninės traumos nekonstatuota (t. 1 b. l. 42), o 2019 m. balandžio 14 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad pacientas (D.

P.) teigė, kad 2019 m. balandžio 14 d. naktį dalyvavo muÅ¡tynėse, jam trenkė į galvÄ . Vis dėlto, apklausiamas pirmosios instancijos teisme specialistas S. M. (surašęs byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ ), nurodė, kad iÅ¡vadÄ rašė pagal dokumentus, paties nukentėjusiojo jis nematė, apie lÅ«pos žaizdÄ dokumentuose nurodyta nebuvo. Pažymėjo, kad kraujosrÅ«va ant lÅ«pos nukentėjusiajam galėjo bÅ«ti, o medicininiuose dokumentuose galėjo bÅ«ti padaryta klaida, nurodant įvykio datÄ .

IÅ¡ties, iÅ¡ minėto medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡o matyti, kad jis suraÅ¡ytas 2019 m. balandžio 14 d., o nurodyta, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas padarytas 2019 m. balandžio 14 d. naktį. Atsižvelgiant į tai, kolegija mano, kad medicininiame iÅ¡raÅ¡e esantis įraÅ¡as apie tai, kad D. P. 2019 m. balandžio 14 d. naktį patyrė sužalojimÄ muÅ¡tynių metu, gali bÅ«ti klaidingas, įvertinus kitų byloje esančių aplinkybių kontekste. Be to, D. P. ikiteisminio tyrimo metu pateikė nuotraukas, iÅ¡ kurių matyti, kad jo lÅ«pose iÅ¡ties matyti sužalojimas (t. 1 b. l. 29-34).

Ir nors Å¡ios nuotraukos, vertinant šį įrodymÄ atsietai, nėra tiesioginis R. L. kaltės įrodymas, tačiau jis sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, sudaro vieningÄ visumÄ ir leidžia formuoti vidinį įsitikinimÄ .

21. Apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡oma iÅ¡reikalauti įraÅ¡Ä iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC), kuriame R. L. pranešė apie įvykį ir duomenis iÅ¡ VRM, ar buvo pradėti kokie ikiteisminiai tyrimai dėl aplinkybių, jog nukentėjusysis kitÄ dienÄ po įvykio dalyvavo muÅ¡tynėse. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas jau kreipėsi į BPC dėl Å¡io praÅ¡ymo, buvo gautas atsakymas ir skaitmeninė garso įraÅ¡o kopija, įvykio ataskaita, todėl Å¡is praÅ¡ymas atmetamas.

PraÅ¡ymas iÅ¡reikalauti duomenis iÅ¡ VRM dėl aplinkybių, susijusių su galimomis nukentėjusiojo muÅ¡tynėmis po Å¡io įvykio taip pat atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiamas R. L. kaltės klausimas. Apeliantas tiek apeliaciniu skundu, tiek ir bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, taip pat iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ apklausti liudytoju savo tėvÄ J. L.. Pažymėtina, kad Å¡is praÅ¡ymas buvo iÅ¡spręstas 2020 m. rugsėjo 16 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, kolegijai nusprendus, kad J.

L. dalyvavo teismo posėdžiuose bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, girdėjo bylos aplinkybes, todėl negali bÅ«ti apklausiamas liudytoju. Kartu pažymėtina, kad su apeliaciniu skundu nuteistasis teismui yra pateikęs J. L. 2020 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) notarų biure duotus ir notarės patvirtintus parodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismas jais nesiremia, nevertina, kadangi BPK normos nenumato galimybės baudžiamajame procese remtis parodymais, duotais notarui.

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nevertino neva konfliktiÅ¡kos nukentėjusiojo D. P. asmenybės ir aplinkybės, kad nusikaltimo padarymo metu pats nukentėjusysis padarė tyčinį teisės pažeidimÄ - sustodamas ir palikdamas savo automobilį be priežiÅ«ros neleistinoje vietoje, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio į miesto gatvę, pats savo iniciatyva priėjo prie R. L. automobilio, palietė jį, pravėrė dureles ir sudavė deÅ¡ine ranka smÅ«gį nuteistajam į galvÄ .

Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas R. L. kaltės klausimas ir vertinami jo veiksmai BK 284 straipsnio kontekste, todėl teismas negali išeiti už bylos nagrinėjimo ribų ir spręsti galimai priešingų teisei D. P. veiksmų, tiesiogiai nesusijusių su pačiu įvykiu – automobilio palikimo neleistinoje vietoje. Antra, kaip minėta, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtino, kad, pravėręs R. L. automobilio dureles, D. P. smogė nuteistajam.

23. Nuteistojo vertinimu, jo kaltę, padarius BK 284 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , paneigia jo motinos liudytojos S. L. parodymai, todėl teismas turėjo jais remtis. Pažymėtina, kad kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė Å¡ios liudytojos parodymais, kadangi jie kelia pagrįstų abejonių, prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, juo labiau – Å¡i liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi ir siekia padėti nuteistajam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi yra nuteistojo motina.

Apklausiama pirmosios instancijos teisme ji parodė, kad matė kaip prie sankryžos jos sÅ«nus R. buvo sustojęs pirmas. Matė, kaip prie jo priėjo aukÅ¡tas vyriÅ¡kis, atidarė automobilio duris ir smogė jos sÅ«nui į galvÄ . Pagrindžiant iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios liudytojos parodymai yra galimai melagingi ar bent jau keliantys pagrįstų abejonių, pažymėtina, kad iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad sankryžoje įvykio metu R. L. vairuojamas automobilis pirmojoje eismo juostoje stovėjo ketvirtasis, o ne, kaip teigia liudytoja – pirmasis.

Be to, tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytoja E. P. patvirtino, kad nuteistojo tėvai į įvykio vietÄ atvyko tik praėjus kuriam laikui, o ne iÅ¡kart. Be to, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pirmasis muÅ¡tynes pradėjo R. L., todėl liudytojos S. L. parodymais nesiremia ir apeliacinės instancijos teismas.

24. Apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui. BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato galimybę apeliacinės instancijos teismui panaikinti nuosprendį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, jeigu bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas pirmosios instancijos teismas arba byla iÅ¡nagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, arba kai apeliacinės instancijos teisme paaiÅ¡kėja, kad nuteistasis veikos padarymo metu sirgo ar iki nuosprendžio priėmimo pirmosios instancijos teisme susirgo psichikos liga ir jam turėjo bÅ«ti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Nagrinėjamu atveju nenustačius aukščiau įvardintų aplinkybių, apelianto praÅ¡ymas atmetamas.

Dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo 25. Atsiliepime į nuteistojo R. L. skundÄ bei teismui pateiktame praÅ¡yme, nukentėjusiojo atstovas praÅ¡o priteisti atstovavimo iÅ¡laidas – 500 Eur, pateiktas tai įrodantis kvitas. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas Linas Mažonas palaikė šį praÅ¡ymÄ . BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos galioja taip pat nagrinėjant bylÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau Å¡iuo atveju, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-271/2010, 2K-20/2011, 2K-174/2014).

26. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla nuteistojo R. L. atžvilgiu buvo nagrinėjama pagal jo paties apeliacinį skundÄ , kuris Å¡ia nutartimi atmetamas. Å ioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo D. P. interesais byloje, todėl jis turėjo kreiptis į advokatÄ profesionalios pagalbos atstovaujant jį apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis iÅ¡laidas patyrė dėl R. L. jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo, todėl nukentėjusiosios turėtos advokato pagalbos iÅ¡laidos dėl jos atstovavimo apygardos teisme pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ R.

L.. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumÄ (nagrinėjama viena nusikalstama veika), bylos apimtį (2 tomai), suteiktų teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ (baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį), sprendžia, kad nukentėjusiojo patirtos 500 Eur iÅ¡laidos apeliaciniame procese yra proporcingos jo atstovo darbo sÄ naudoms.

27. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad R. L. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 64 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėti gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju).

R. L. nepateikė jokių duomenų, kad jo materialinė padėtis yra bloga. Atsižvelgiant į R. L. finansinę padėtį, iÅ¡ jo priteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo R. L. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ nuteistojo R. L. priteisti nukentėjusiajam D. P. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų 00 ct) turėtų iÅ¡laidų atstovo paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Iš nuteistojo R. L. priteisti valstybei 64 Eur (šešiasdešimt keturis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Jūratė Jakubonienė Gytis Večerskas Valdas Vitunskas