f2dc23b9-366e-48d4-a809-c2ba03f21447 · Å iaulių apygardos teismas

                                                                   Pranešėja L. Aleknavičienė                                Civilinė byla Nr. 2A-21-124/2011Teisėja V. Å iukÅ¡tienė                                                        Proceso Nr. 2-08-3-00527-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4;121.18    (S)                                                                    ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU               2011 m. vasario 1 d.                Šiauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Laisvės Aleknavičienės, kolegijos teisėjų Jolantos Badaugienės, Danutės Matiukienės, sekretoriaujant Renatai Kovierei,teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

V. apeliacinį skundÄ dėl RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieÅ¡kinį atsakovams V. S. ir V. V. dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :             IeÅ¡kovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras ieÅ¡kiniu (23–24 b.l.) prašė priteisti iÅ¡ bendraatsakovų V.

S. ir V. V. solidariai 2030,00 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad 2008-06-14 RadviliÅ¡kio rajone dėl V. S. , vairavusio V. V. priklausančiÄ transporto priemonę „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kaltės įvyko eismo įvykis. Autoįvykio metu buvo apgadinta J. U. priklausanti transporto priemonė „Ford Escort“, valst.

Nr. 45018BE. Eismo įvykio metu automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo nukentėjusiai J. U. 2030,00 Lt dydžio žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 str.2 d., 23 str., ieÅ¡kovas, iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam autoavarijos metu asmeniui, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojÄ arba jos savininkÄ .

IeÅ¡kovas, atlyginęs žalÄ , padarytÄ kito asmens, 2009-04-23 ir 2009-12-04 pretenzijomis kreipėsi į bendraatsakovus, tačiau atsakovai nuostolių neatlygino.A. V. V. atsiliepime į ieÅ¡kinį (67–68 b. l.) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti, nes yra praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, įvykio kaltininkas yra kitas asmuo, kuris  yra transporto priemonės savininkas.          .RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismas 2010 m rugpjūčio 17 d. sprendimu (91–93 b. l.) ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų V.

S. ir V. V. solidariai 2030,00 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5% dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-06-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 65 Lt žyminio mokesčio . Teismas nustatė, kad automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , 2008-06-14 eismo įvykio metu buvo registruotas atsakovo V. V. vardu. Eismo įvykio metu jį vairavo V. S. , kuris nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė jo ir Radviliškio r. sav., K. G. km atsitrenkė į J.

U. stovintį toje pačioje kelio pusėje automobilį, jį sugadino. V. S. vairuojamas automobilis eismo įvykio metu nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. AB „Lietuvos draudimas“ vykdydama 2002-03-29 Paslaugų teikimo sutarties Nr. 1 nuostatas bei veikdama ieÅ¡kovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl „Ford Escort“, valst. Nr. 45018BE, sugadinimo ir atlygino J. U. padarytÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdama 2030 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3.p. nuostatas, AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo iÅ¡mokėtÄ 2030 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , todėl jo atgręžtinį reikalavimÄ dėl iÅ¡mokėtos sumos teismas laikė pagrįstu. Teismas nurodė, kad atsakovas V. V. , sudarė raÅ¡ytinę autotransporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau nesilaikė tokioms sutartims keliamų reikalavimų ir įstatymų nustatyta tvarka automobilio neiÅ¡registravo, t. y. be teisinio pagrindo perdavė automobilį naudotis atsakovui V.

S. (CK 4.253 str 1 d. ir 4.254 str. 1 d.). Didesnio pavojaus Å¡altinio savininkas, norėdamas perkelti visÄ rizikÄ , susijusiÄ su didesnio pavojaus Å¡altinio naudojimu, kitam asmeniui, privalo tinkamai įforminti didesnio pavojaus Å¡altinio perdavimo faktÄ . Nepakeitus kilnojamo daikto teisinio statuso, teismas laikė, kad V. V. , perduodamas automobilį naudoti V. S. , iÅ¡liko automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , savininku, todėl yra solidariai atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ . A. V. V. reikalavimÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas atmetė kaip nepagrįstÄ , konstatuodamas, kad ieÅ¡kovo reikalavimai kildinami ne iÅ¡ sutartinių (draudimo teisinių santykių), nes tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų nebuvo sudaryta draudimo sutartis, o iÅ¡ deliktinės atsakomybės, atsiradus žalai (LR CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.), kuriai atlyginti taikomas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (LR CK 1. 125 str. 8 d.).

IeÅ¡kovas apie atsiradusiÄ Å¾alÄ sužinojo 2008-06-18, o 2008-12-05 kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėtÄ 2030 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , dėl žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ 2010-01-25, todėl teismas laikė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas žalai atlyginti nėra praleistas.Pareiga sudaryti draudimo sutartį yra nustatyta savininkui. Perduodamas neapdraustÄ automobilį naudotis bei formaliai iÅ¡likdamas automobilio savininku, atsakovas V. V. pažeidė Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies normÄ , numatančiÄ , kad transporto priemonė turi bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota, o pareiga sudaryti Å¡iÄ sutartį priklauso savininkui (Ä®statymo 43 str. 2 d.).

Teismas nurodė, kad pagal Ä®statymo 4 straipsnio 2 dalies normÄ automobilio neturėjo naudoti ir jo valdytojas V. S. , todėl ieÅ¡kovas patyrė žalÄ dėl abiejų atsakovų veiksmų ir neveikimo.Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. praÅ¡o pakeisti RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį V. V. atžvilgiu atmesti.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė senaties terminÄ reglamentuojančias normas, nepagrįstai atsisakė taikyti CK 1.125 str. 7 dalyje numatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų senaties terminÄ , taikomÄ iÅ¡ draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams.2.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinė teisės normas (LR CK 6.245 str. 4 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.248 str., 6.249 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda, esant priežastiniam ryÅ¡iui tarp asmens veikos ir žalos. V. S. patvirtino, kad iÅ¡ jo nupirko automobilį, kurį vairuodamas sukėlė eismo įvykį, todėl atsakingas už žalÄ yra Å¡is atsakovas. Teismas nevertino įrodymų, kad atsakovas, nors ir bÅ«damas įregistruotas automobilio savininku, neturėjo galimybės neleisti V.

S. naudotis automobiliu, kol jis nebus įregistruotas jo vardu. Atsakovas V. V. tik iÅ¡ ieÅ¡kovo pretenzijos sužinojo, kad V. S. automobilio nebuvo apdraudęs. Pirmosios instancijos teismas nevertino to, kad nėra atsakovo V. V. kaltės dėl to, kad V. S. neapdraudė jam priklausančios transporto priemonės. Teismas turėjo vertinti aplaidų ir nerÅ«pestingÄ V. S. elgesį, vengiant savo vardu perregistruoti įsigytÄ transporto priemonę. V. S. aplaidumÄ patvirtina ir tas faktas, kad 2008-06-16, po autoįvykio, automobilis „Audi 80“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas. Matyt, tam turėjo įtakos 2008-06-14 V. S. sukeltas autoįvykis. Apeliantas mano, kad atsakingas už padarytÄ Å¾alÄ yra atsakovas V. S. , nes jis žalos padarymo metu buvo automobilio savininkas, dėl jo neteisėtų veiksmų įvyko eismo įvykis ir atsirado žala. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras praÅ¡o RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010-08-17 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

VÄ® „Regitra“, tvarkančios oficialų registrÄ duomenimis, 2008-06-14 įvykusio eismo įvykio metu, transporto priemonės „Audi“ 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , savininku buvo apeliantas V. V. . Pagal CK 4.262 straipsnį, duomenys, įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ , laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka, o didesnio pavojaus Å¡altinio savininkas (Å¡iuo atveju-apeliantas), norėdamas perkelti visÄ rizikÄ , susijusiÄ su didesnio pavojaus Å¡altinio naudojimu, kitam asmeniui, privalo tinkamai įforminti didesnio pavojaus Å¡altinio perdavimo faktÄ .

Neįregistravusios sandorio, Å¡alys negali panaudoti sandorio fakto prieÅ¡ trečiuosius asmenis (Å¡iuo atveju-prieÅ¡ BiurÄ ) ir įrodinėti savo teisių prieÅ¡ trečiuosius asmenis, vadovaujantis kitais įrodymais.2. Draudimo teisiniai santykiai gali sieti tik draudikÄ ir draudėjÄ (CK Pirmosios knygos „Bendrosios nuostatos“ komentaro 252-253punktai). Tuo tarpu draudikas ir Biuras yra du atskiri, savarankiÅ¡ki subjektai, kurių tikslai, uždaviniai bei funkcijos kardinaliai skiriasi. Biuras, iÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ , vadovaudamasis TPVCAPDÄ® 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, regreso tvarka įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į eismo įvykio kaltininkÄ ir atsakingÄ už draudimo sutarties sudarymÄ transporto priemonės savininkÄ , su kuriais BiurÄ sieja ne draudimo teisiniai santykiai, o iÅ¡ delikto kylantys santykiai.

IÅ¡ delikto kylantiems reikalavimams taikomas 3 metų senaties terminas.3. Prievolė užtikrinti transporto priemonės apdraudimÄ transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu numatyta transporto priemonės savininkui, kai tuo tarpu transporto priemonės vairuotojui tokia pareiga nenumatyta. Atsakingi už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustÄ transporto priemonę.

Pažymėtina, kad transporto priemonės savininko ir žalÄ padariusio asmens tarpusavio santykiai, jų abipusių teisių ir pareigų apimtis bei pobÅ«dis-nėra reikÅ¡mingi Biurui, kaip žalÄ atlyginusiam kreditoriui, ir jokiu bÅ«du neriboja bei nepanaikina Biuro reikalavimo teisės.Apeliacinis skundas tenkintinas.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų.

Apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal apeliacinio skundo argumentus, neiÅ¡plečiant skundo argumentų sÄ raÅ¡o, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).             Byloje nekilo ginčo dėl žalos atsiradimo aplinkybių, jos dydžio bei atsakomybės taikymo už eismo įvykį atsakingo asmens V. S. atžvilgiu pagrįstumo.

Ginčas kilo dėl to, ar atsakomybė turi bÅ«ti taikoma ir atsakovo V. V. atžvilgiu, dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo.             IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nustatyta, kad 2008-06-14 RadviliÅ¡kio r. sav., K. G. k. dėl V. S. , vairavusio V. V. vardu registruotÄ automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas J. U. priklausanti transporto priemonė „Ford Escort“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas V. S. . Minėto eismo įvykio metu V. S. civilinė atsakomybė, vairuojant jau minėtÄ transporto priemonę, nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl, vadovaujantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau nutartyje-LRTPVCAPD) įstatymu, dėl minėtos autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiai AB „Lietuvos draudimas“ iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ . 2008-12-05 ieÅ¡kovas, vykdydamas 2002 m. kovo 29 d.

Paslaugų teikimo sutarties Nr.1 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ 2030 Lt sumokėtÄ draudimo iÅ¡mokÄ , ir pagal LR CK 6.280 str. bei LR „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., pareiÅ¡kė atgręžtinį reikalavimÄ Ä¯ atsakingÄ už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonės vairuotojÄ V. S. ir V. V. , kurio vardu eismo įvykio metu buvo registruotas automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kaip transporto priemonės savininkÄ .

             IeÅ¡kovas LR Transporto priemonių draudikų biuras prašė iÅ¡ abiejų -V. S. ir V. V. -solidariai prašė priteisti 2033 Lt nuostolių atlyginimÄ ir 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, o taip pat priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nagrinėjamiems teisiniams santykiams dėl senaties termino taikė tinkamÄ Ä¯statymÄ .

Norint nustatyti, ar nėra pasibaigęs ieÅ¡kinio senaties terminas, bÅ«tina teisingai kvalifikuoti iÅ¡ kokių teisinių santykių ieÅ¡kovas kildina savo reikalavimÄ , nes nuo to priklauso ieÅ¡kinio senaties termino trukmė, jos pradžia ir pabaiga.             Teisėjų kolegija sprendžia, kad LR Transporto priemonių draudikų biuro pareiga Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiam trečiajam asmeniui mokėti iÅ¡mokÄ kyla pagal LR „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , kai kaltininkas padarė žalÄ naudodamas neapdraustÄ transporto priemonę.

Kadangi 2008-06-14 įvykusio eismo įvykio metu atsakovo V. S. vairuojama transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ieÅ¡kovo pareiga iÅ¡mokėti iÅ¡mokÄ kilo ne iÅ¡ draudimo sutarties, o įstatymo pagrindu. Dėl to negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog byloje kilo ginčas iÅ¡ draudimo teisinių santykių ir kad Å¡ioje byloje turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo su atsakovais ne tik nesieja sutartiniai draudimo teisiniai santykiai, bet ir paties ginčo esmė yra orientuota ne į kuriuos nors draudimo teisinių santykių aspektus, bet nukreipta į žalos (nuostolių) atlyginimo teisinį santykį. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas reikalavimas kyla iÅ¡ regresinių prievolių. Biuras nevykdo draudimo veiklos ir nėra draudikas, t. y. nesudarinėja draudimo sutarčių, neprisiima draudimo rizikos bei už tai negauna draudimo įmokų.

Biuras moka iÅ¡mokas nukentėjusiems tretiesiems asmenims už savo civilinės atsakomybės neapsidraudusius eismo įvykių kaltininkus. „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu atsiranda Transporto priemonių draudikų biuro teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalÄ asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iÅ¡ regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Transporto priemonių draudikų biuras iÅ¡mokÄ pagal „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ iÅ¡mokėjo 2008-12-05 (45 b. l.), vadinasi, ieÅ¡kovas nuo Å¡io momento įgijo regresinio reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį arba asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį. Å ių asmenų prievolės Transporto priemonių draudikų biurui kyla ne iÅ¡ draudimo teisnių santykių, o iÅ¡ žalos padarymo fakto, todėl ieÅ¡kovo reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ir pirmosios instancijos teismas. IeÅ¡kovas į teismÄ kreipėsi 2010-01-25, t. y. nepasibaigus trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminui (1 b.l.), ir ieÅ¡kovo teisės turi bÅ«ti ginamos. Vadovaujantis tuo, apelianto motyvas dėl netinkamo senaties termino taikymo yra atmestinas.Pripažinusi, kad ieÅ¡kinio reikalavimas atsakovo V. V. atžvilgiu grindžiant praleistu senaties terminu negalėjo bÅ«ti atmestas, teisėjų kolegija pasisako dėl kito apeliacinio skundo argumento – aplinkybės, jog atsakovas eismo įvykio metu buvo perleidęs transporto priemonę ir neturėjo pareigos jÄ drausti, taip pat ir atsakyti už padarytÄ Å¾alÄ .

IeÅ¡kovas LR Transporto priemonių draudikų biuras, vadovaudamasis LR CK 6.280 str. bei LR „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 4 str. 2 d., 23 str. 1 d., pareiÅ¡kė regresinį ieÅ¡kinį atsakingam už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ Â transporto priemonę vairavusiam asmeniui V. S. ir transporto priemonės savininkui pagal VÄ® „Regitra“ duomenis V. V. , praÅ¡ydamas iÅ¡ jų priteisti nuostolius kaip iÅ¡ solidarių atsakovų.Su tokia ieÅ¡kovo teise teisėjų kolegija sutinka, tačiau sutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad eismo įvykio metu, t. y. 2008 m. birželio 14 d., atsakovas V.

V. nebebuvo automobilio „Audi 80”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , savininku ir nebeturėjo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatytos pareigos apdrausti Å¡iÄ transporto priemonę, o tuo pačiu ir pareigos pagal minėto Ä®statymo 23 straipsnį atlyginti patirtus nuostolius ieÅ¡kovui.A. V. V. tiek atsiliepime į pretenzijÄ , tiek atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jo vardu registruotÄ automobilį 2008 m. gegužės mėnesį pardavė V.

S. (67, 69, 70 b. l.), kuris taip pat teismo posėdžio metu patvirtino, kad nupirko automobilį iÅ¡ V. V. už 700 Lt. Kadangi pirkimas-pardavimas vyko savaitgalį, todėl nespėjo sutvarkyti automobilio perregistravimo. V. S. patvirtino, kad sandorio sudarymo dienÄ automobilis buvo apdraustas. V. S. teisme patvirtino, kad nupirkęs automobilį, juo nesinaudojo, jis buvo remontuojamas. Ä®vykio dienÄ bÅ«tinai reikėjo parvežti brolį, todėl ir vyko neapdraustu automobiliu (87 b. l.). Å iuos jų paaiÅ¡kinimus patvirtina ir Å¡alių pasiraÅ¡ytas dokumentas (69 b. l).  Kolegija pažymi, kad 2010 m. spalio 7 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės septynių teisėjų kolegijos (bylos Nr. 3K-7-300/2010) buvo pasisakyta, kad „atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teigdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui<...>, gali gintis sandorio sudarymo faktu“.              IÅ¡ Å¡ių byloje esančių įrodymų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nors automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) formaliai VÄ® „Regitra“ nebuvo perregistruotas kito savininko vardu, tačiau eismo įvykio metu faktiÅ¡kai buvo V.

S. nuosavybe. Å iuo atveju abu atsakovai patvirtina Å¡iÄ aplinkybę, o taip pat patvirtina ir kitos faktinės bylos aplinkybės apie automobilio savininko pasikeitimÄ , t. y. byloje pateiktas raÅ¡telis apie 2008-05-10 įvykusį automobilio pirkimo-pardavimo faktÄ Â 69 b. l), vėlesnis V. S. Å¡io turto apdraudimas (102 b.l.). Kad automobilis buvo perduotas V. S. nuosavybėn, patvirtino abu atsakovai. Nors Å¡is pirkimo-pardavimo sandoris ir nėra privalomai įregistruotas, toks sandoris pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alims galioja (CK 1.75 str. 1 d.,1.94 str.), ir bÅ«tent V.

S. , kaip faktinis automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas privalėjo apdrausti šį automobilį (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo“ įstatymo 4 str. 2 d.). A. V. V. nebeturėjo jokių Å¡io automobilio dokumentų ir automobilio apdrausti nebÅ«tų galėjęs. PrieÅ¡ingas teismo sprendimas, kolegijos manymu, pagal Å¡ios bylos faktines aplinkybes, bÅ«tų aiÅ¡kiai formalus ir pažeistų sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus.

             A. V. S. 2008-06-14 eismo įvykio metu vairavęs faktiÅ¡kai jam priklausantį neapdraustÄ automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo kaltės dėl eismo įvykio ir padarytos žalos dydžio neginčijo.             Kadangi Å¡ioje byloje buvo nustatyta, kad asmuo, kaltas dėl eismo įvykio, ir asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonės draudimo sutartį yra tas pats V. S. , tai visa ieÅ¡kovo reikalaujama suma priteistina iÅ¡ atsakovo V.

S. , o ieÅ¡kinys atsakovui V. V. atmestinas.              Apeliacinės instancijos teismui keičiant sprendimÄ , atitinkamai keistinas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas (CPK 93 str. 4 d.).             Patenkinus apelianto reikalavimus, iÅ¡ ieÅ¡kovo V. S. priteistinos apelianto turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str. 3 d.) bei valstybei priteistinos procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.). Apeliantas pirmosios instancijos teisme turėjo 700 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, kurios priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (83 b. l.).

Paduodamas apeliacinį skundÄ atsakovas sumokėjo 67 Lt žyminio mokesčio (98 b. l.). Patenkinus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistina 200 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (97 b. l.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: RadviliÅ¡kio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 17 d. sprendimÄ Â pakeisti ir jį iÅ¡dėstyti: ”Priteisti iÅ¡ atsakovo V. S. 2030 Lt (du tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt litų) nuostolių atlyginimo regreso teise ir 65 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis litus) žyminio mokesčio ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biurui.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui iš atsakovo V. S. 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos 2030 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos nuo 2010-01-26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.Ieškinį atsakovui V. V. atmesti.Priteisti atsakovui V. V. iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro 700 Lt (septynis šimtus litų) atstovavimo išlaidų”.Priteisti iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atsakovui V.

V. turėtas išlaidas apeliacinėje instancijoje 200 Lt (du šimtus litų ) atstovavimo išlaidų ir 67 Lt (šešiasdešimt septynis litus) žyminio mokesčio. Kolegijos pirmininkė                                                                         Laisvė Aleknavičienė                                                                                                              Teisėjai                                                                                           Danutė Matiukienė                                                                                                                                                            Jolanta Badaugienė