f2dbc96e-9c77-4fb6-bc8a-c951072c4e81 · Panevėžio apylinkės teismas

? Byla Nr. 1-179-1083/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43278-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.4.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2. (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 17 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, sekretoriaujant Laurai Levickienei, dalyvaujant: prokurorėms Rimai Matulionienei, Gražinai Petrulytei, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A.

K., jo atstovui advokatui Arnoldui Å ukaičiui, kaltinamajam A. G., jo gynėjai advokatei Eglei Grucytei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, turintis pagrindinį iÅ¡silavinimÄ , dirbantis AB (duomenys neskelbtini) sargu, senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį nustatė:

1. A. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 ir 129 punktų reikalavimus – 2019 m. spalio 10 d. apie 7.02 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) virÅ¡ijo gyvenvietėje leistinÄ 50 km/h greitį (važiavo apie 60 km/h greičiu) bei antra eismo juosta artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos (esančios ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini)) nesustojo ir nepraleido jam iÅ¡ kairės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusio pėsčiojo A. K., kliudė jį, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiojo A. K. sveikata (nustatytos muÅ¡tinės žaizdos kaktoje, smakre; odos nubrozdinimai veide; kairių I, II delnakaulių ir kairių III, IV padikaulių lūžiai).

2. Ä®rodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas 2.1. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2019 m. spalio 10 d. apie 7 val. vairuodamas savo automobilį „Opel Astra“ važiavo iÅ¡ darbo. Jis dirba sargu, todėl tÄ naktį darbe jis miegojo tik 3 valandas, nors paprastai, kai nereikia dirbti, jis miega apie 7–8 valandas. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nuo žiedinės sankryžos link „Cido“ arenos (link (duomenys neskelbtini) gatvės).

Tuo metu buvo prastos eismo sÄ lygos – stipriai lijo lietus (buvo liÅ«tis), lauke buvo tamsu, iÅ¡ priekio Å¡vietė prieÅ¡prieÅ¡ais važiuojančių automobilių Å¡viesos. Buvo įjungti gatvių apÅ¡vietimo žibintai. Tuo metu jis į automobilio spidometrÄ nežiÅ«rėjo, nes visÄ dėmesį buvo sutelkęs į keliÄ , bet galėjo važiuoti Å¡iek tiek didesniu greičiu, nei leidžiama mieste – apie 55–60 km/h. Važiavo antrÄ ja (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juosta. Kadangi dažnai važinėja (duomenys neskelbtini) gatve tai žino, kad ties namu, esančiu P(duomenys neskelbtini), yra nereguliuojama pėsčiųjų perėja.

Taip pat jam žinoma, jog prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ vairuotojai privalo sulėtinti greitį arba visiÅ¡kai sustoti tam, kad praleistų pėsčiuosius. Artėdamas prie minėtos perėjos pasižiÅ«rėjo, ar Å¡alia jos bei joje nėra pėsčiųjų. Tačiau jis pėsčiųjų nepastebėjo, todėl važiavo toliau pastoviu greičiu, nelėtindamas automobilio greičio. BÅ«damas ties pėsčiųjų perėja pajuto smÅ«gį į automobilį ir pamatė (lygtai) žmogaus kojÄ .

Po smÅ«gio suprato, kad įvyko įvykis, todėl kiek pavažiavęs sustojo, po to pavažiavo atbulas, kad prisiparkuotų prie kelkraščio. Tiksliai to nepamena, nes jis buvo pasimetęs (jam buvo Å¡okas). IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio pamatė ant Å¡aligatvio stovintį nukentėjusįjį, todėl priėjo prie jo ir kalbino jį (klausė kaip jaučiasi, ar skauda kur nors ir pan.), bet nukentėjusysis su juo nenorėjo kalbėti, tik keikė jį. Matė kraujÄ ant nukentėjusiojo veido. Jis paklausė įvykio vietoje buvusių žmonių, ar kas nors iÅ¡kvietė specialiÄ sias tarnybas, jam atsakė (jo manymu – autobuso vairuotojas), kad greitoji medicinos pagalba ir policijos pareigÅ«nai jau iÅ¡kviesti.

Atvykę Greitosios medicinos pagalbos tarnybos darbuotojai iÅ¡vežė nukentėjusįjį iÅ¡ įvykio vietos, o jis liko su policijos pareigÅ«nais įvykio vietoje, po to vyko į policijos įstaigÄ . Ä®forminus įvykį jis iÅ¡ policijos įstaigos nuvyko į gydymo įstaigÄ , kur aplankė nukentėjusįjį. Jis siÅ«lė nukentėjusiajam savo pagalbÄ â€“ parvežti į namus iÅ¡ gydymo įstaigos, pinigų, tačiau nukentėjusysis nenorėjo su juo kalbėtis, atsisakė pagalbos ir pasakė, kad jį parveÅ¡.

Jam žinoma, kad nukentėjusysis tÄ pačiÄ dienÄ buvo paleistas į namus gydytis ambulatoriÅ¡kai. Po to jis skambino nukentėjusiajam, kelis sykius bendravo su juo, bet vėliau nukentėjusysis į jo skambučius nebeatsakė ir atgal neperskambino. Nukentėjusysis jokios pagalbos iÅ¡ jo neprašė. Savo tokį pirmiau paminėtÄ neatsargų poelgį vertina labai blogai, dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailisi, dėl Å¡io įvykio pergyvena ir jaudinasi. Mano, kad esant tokioms eismo sÄ lygoms turėjo važiuoti lėčiau, saugesniu greičiu.

AtsipraÅ¡o nukentėjusiojo. Ä®vykio dienÄ jis su niekuo nebendravo, jautėsi blogai, jaudinosi, kad nukentėjusiajam nepasidarytų blogiau, todėl dukrai D. G. apie įvykį papasakojo ne tÄ pačiÄ dienÄ , o po kelių dienų. Mano, kad nukentėjusiojo praÅ¡oma atlyginti neturtinė žala – 10000 eurų, yra per didelė, jog draudimo bendrovės atlyginta neturtinė žala nukentėjusiajam yra pakankama. Jeigu teismas pripažintų didesnę neturtinę žalÄ , jÄ atlygintų. Žalos nukentėjusiajam savarankiÅ¡kai nė kiek neatlygino.

Jis yra senatvės pensininkas, gauna apie 520 eurų dydžio senatvės pensijÄ , taip pat vasaros laikotarpiu dirba ir gauna apie 350 eurų dydžio atlyginimÄ . Pragyvenimui iÅ¡leidžia visÄ savo senatvės pensijÄ , todėl sutaupyti kažkiek pavyksta vasaros laikotarpiu, kai dirba. Savo nekilnojamojo turto neturi. Palaiko dukros praÅ¡ymÄ dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . 2.2. Ä®rodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį nutrauktas, nes kaltinamasis A. G. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , jis prisipažino esantis kaltas dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami.

Be to, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. G. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., 118 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, gynėja, nukentėjusysis ir jo atstovas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). 2.3. BPK 290 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka išvardinti: tarnybiniai pranešimai (1 t., 5, 9 b. l.), eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas (1 t., 10–14 b. l.), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (1 t., 15–18 b. l.), fotonuotraukos (1 t., 19–20 b. l.), pakvitavimas (1 t., 21 b. l.), transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės, vairuotojo pažymėjimo ir draudimo sutarties kopijos (1 t., 22, 23, 24, 56 b. l.), nukentėjusiojo A.

K. apklausos protokolas (1 t., 31–32 b. l.), nutarimas pripažinti A. K. nukentėjusiuoju (1 t., 35 b. l.), liudytojo A. B. apklausos protokolas (1 t., 45–46 b. l.), kaltinamÄ jį A. G. charakterizuojanti medžiaga (1 t., 57, 59–62, 65, 105–107 b. l.), kaltinamojo A. G. paaiÅ¡kinimas ir apklausų protokolai (1 t., 66, 76–77, 112 b. l.), specialisto iÅ¡vada (1 t., 86 b. l.), Panevėžio teritorinės ligonių kasos raÅ¡tas (1 t., 87 b. l.), civilinis ieÅ¡kinys (1 t., 89–95 b. l.), nutarimas pripažinti A.

K. civiliniu ieÅ¡kovu (1 t., 96 b. l.), nutarimas įtraukti draudimo bendrovę civiliniu atsakovu (1 t., 98–99 b. l.), nutarimas leisti įgaliotajam atstovui J. K. dalyvauti procese (1 t., 102–103 b. l.), iÅ¡aiÅ¡kinimo apie sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ protokolas (1 t., 118 b. l.), laiduotojÄ D. G. charakterizuojanti medžiaga (1 t., 162, 163, 188–197 b. l.), civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje pateikti dokumentai (1 t., 181–186 b. l.), praÅ¡ymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (1 t., 187 b. l.), nukentėjusiojo A.

K. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as (1 t., 200 b. l.), pinigų priėmimo kvitai (1 t., 201–202 b. l.). 2.4. IÅ¡tyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais bÅ«dais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu. Be paties kaltinamojo visiÅ¡ko prisipažinimo ir duotų parodymų, visi pirmiau paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A.

G. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. 2.5. Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ 3.1. 2020 m. birželio 30 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėja pateikė kaltinamojo A. G. dukros D. G. praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimÄ jos (D. G.) atsakomybei (1 t., 187–197 b. l.). 3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sÄ lygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiÅ¡ka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga – laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo. 3.3.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. G. ir laiduotoja D. G. palaikė praÅ¡ymÄ atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Laiduotoja nurodė, kad sutinka bÅ«ti savo tėčio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo tėčiui ir bus iÅ¡ dalies atsakinga už jo elgesį per visÄ laidavimo laikotarpį. Kaltinamasis A. G. gyvena kartu su ja, tame pačiame nuosavame name, jiedu matosi kasdien, nuolat bendrauja ir sutaria gerai.

Jie yra artimi, tariasi visais klausimais įvairiuose buitiniuose dalykuose, tėtis atsižvelgia į jos (laiduotojos) nuomonę. IÅ¡siskyrus nuomonėms jiedu pasiginčija ir padiskutuoja, tačiau nesipyksta. Tėtis padeda jai auginti jos vaikus (kaltinamojo anÅ«kus). Anksčiau kaltinamasis yra padaręs panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ vairuodamas autobusÄ , bet ji tiksliai nepamena aplinkybių, susijusių su tuo įvykiu, nes tai buvo labai senai, kai ji buvo maža. Apie kaltinamojo A. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ji sužinojo iÅ¡ paties kaltinamojo, praėjus kelioms dienoms po įvykio (savaitės laikotarpiu), pirmo susitikimo po įvykio metu, nes tuo metu ji negyveno kartu su savo tėčiu.

Ji gerai pažįsta savo tėtį ir mato, kad jis dėl aptariamos veikos labai pergyvena, jie abu apie tai ne kartÄ kalbėjo. Tėtis su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo tėčiui. Savo tėtį, kaip vairuotojÄ , vertina gerai, jis daug metų dirbo vairuotoju ir vairuoja gerai, tik kartais jam gali pritrÅ«kti atidumo kai jis bÅ«na neiÅ¡simiegojęs ar susijaudinęs. IÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, darbovietėje charakterizuojama kaip atsakinga, pareiginga, iniciatyvi ir darbÅ¡ti darbuotoja, laiduotojÄ neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (1 t., 162, 163, 188–197 b. l.).

Å ios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo dukros D. G. galimybe bÅ«ti laiduotoja ir daryti teigiamÄ Ä¯takÄ savo tėčiui – kaltinamajam A. G.. 3.4. Kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi dėl savo neatsargaus poelgio ir teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo. Jis iÅ¡ esmės nuo pat tyrimo pradžios neneigė savo kaltės, nurodė visas svarbias įvykio aplinkybes ir nuoÅ¡irdžiai pergyveno dėl įvykusio.

Kaltinamasis neteistas. Anksčiau jis buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti du žmonės – vienas nesunkiai ir kitas nežymiai. TÄ kart kaltinamasis A. G. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 11 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais. Kaltinamasis A. G. administracine tvarka nebaustas, psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas. Svarbu tai, kad įvykio metu jis buvo blaivus ir byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichikÄ veikiančiomis medžiagomis.

Be to, kaltinamasis yra senatvės pensininkas, jis dirba, darbovietėje charakterizuojamas kaip ramus, mandagus ir pavestas užduotis gerai atliekantis darbuotojas (1 t., 57, 59–62, 65, 105–107 b. l.). Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, aplankė jį ligoninėje ir siÅ«lė nukentėjusiajam savo pagalbÄ . Be to, jis pripažįsta savo veika padaręs neturtinę žalÄ ir pasiryžęs atlyginti teismo nustatytÄ neturtinę žalÄ .

Svarbu įvertinti kaltinamojo A. G. padarytos veikos pavojingumÄ â€“ kaltinamasis padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ . Visos Å¡ios aplinkybės suteikia pagrindÄ manyti, kad kaltinamasis A. G. ateityje padarys tinkamas iÅ¡vadas, elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys. 3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, į kitų proceso dalyvių pozicijÄ , o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (ji viena augina du mažamečius vaikus;

Å¡iuo metu ji yra vaiko priežiÅ«ros atostogose; jos pajamos per mėnesį yra apie 300 eurų; pinigų pragyvenimui nepakanka, todėl jai materialiai padeda kaltinamasis A. G., kartais finansiÅ¡kai padeda jos vaikų tėtis; visas gautas pajamas iÅ¡leidžia pragyvenimui ir susitaupyti nepavyksta; pajamų iÅ¡ turimo nekilnojamojo turto (namo dalies) negauna), teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju galima kaltinamÄ jį A. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimÄ laiduotojos D.

G. (dukros) atsakomybei be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). 3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ , teismas laidavimo terminÄ nustato 1 metams 6 mėnesiams.

4. Baudžiamojo poveikio priemonės 4.1. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ . Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Svarbia aplinkybe sprendžiant Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimÄ gali bÅ«ti pripažintas ankstesnis kaltininko teistumas ar administracinis baustumas už KET pažeidimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/2012 ir kt.). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimÄ â€“ tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra. 4.2.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad vadovaujantis aptarta aktualia teismų praktika, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ apibÅ«dinančias aplinkybes ir įvertinus kaltinamojo A. G. asmenybę, teisinga vieÅ¡ojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali bÅ«ti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise, parinkus jam kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę. 4.3. Å iuo atveju eismo įvykį lėmė ne piktybiÅ¡kas KET ignoravimas, o kaltinamojo A. G. neatidumas kelyje dėl prastų eismo sÄ lygų (tamsus paros metas; krituliai;

Å¡lapia kelio danga; apsunkintas matomumas ir kt.) ir miego (poilsio) trÅ«kumo. Svarbu tai, kad jis nuo pat eismo įvykio savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoÅ¡irdžiai gailisi ir pergyvena, atsiprašė nukentėjusiojo, siÅ«lė jam savo pagalbÄ , yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra jÄ sunkinančių aplinkybių. Taip pat bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad nors kaltinamasis yra senatvės pensininkas, jis dirba. Ä®vykio metu kaltinamasis A. G. automobilį vairavo bÅ«damas blaivus.

Jis nėra baustas administracine tvarka ar teistas už KET reikalavimų pažeidimus (prieÅ¡ daugiau nei 14 metų jis buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti du žmonės – vienas nesunkiai ir kitas nežymiai). Visos Å¡ios aplinkybės, kartu įvertinus kaltinamojo vairuotojo staÅ¾Ä (daugiau nei 50 metų), leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. G. iÅ¡ esmės yra drausmingas ir atsakingas vairuotojas, o aptariama nusikalstama veika yra labiau atsitiktinio pobÅ«džio. Ne mažiau svarbu atsižvelgti į kaltinamojo A.

G. amžių – jis yra senatvės pensininkas ir teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga nuvykimui tiek į darbÄ , tiek pas gydytojus, tiek savarankiÅ¡kai rÅ«pinantis savo paties buitimi. Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju kaltinamajam A. G. uždraudimas naudotis specialia teise varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl kaltinamajam vietoje uždraudimo naudotis specialia teise tikslinga skirti BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę – įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ .

Teismas sprendžia, kad kaltinamajam A. G. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta, artima minimaliai, tačiau didesnė už anksčiau jam paskirtÄ Ä¯mokÄ â€“ 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , nustatant 12 mėnesių sumokėjimo terminÄ . Teismo nuomone, tokia baudžiamoji priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir bÅ«tent tokiu bÅ«du bus galima įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslus.

5. Civilinis ieÅ¡kinys 5.1. Nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. K. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti jam 10000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad tokia pinigų suma savo neturtinę žalÄ Ä¯vertino dėl patirto stipraus fizinio skausmo, rankos operacijos, ambulatorinio bei reabilitacinio gydymosi ir kitų neigiamų padarinių (dvasinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, bendravimo galimybių sumažėjimo, neatsistatančio darbingumo). Ateityje jo laukia sumuÅ¡to kelio gydymas (1 t., 89–95 b. l.).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. K. sumažino savo civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti iki 7500 eurų, nes 2500 eurų jam atlygino draudimo bendrovė. Nurodė, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl patirtų skausmų, baimės eiti per pėsčiųjų perėjas. Jam buvo atlikta viena rankos operacija. Jis ambulatoriÅ¡kai buvo gydomas 2,5 mėnesio, visÄ tÄ laikÄ buvo nedarbingas, po to vyko reabilitacija. Dėl patirtų sužalojimų patyrė nepatogumus, negalėjo sportuoti (žaisti krepÅ¡inio), susitikti su draugais.

Jis nėra neįgalus ir yra visiškai darbingas. Be to, jam yra trūkęs kelio meniskas ir ateityje turės kreiptis į gydytojus dėl galimos kelio menisko operacijos. Kelyje buvo susikaupę skysčiai, tačiau jie pasišalino savaime, kelį gydėsi savarankiškai. Šiuo metu nesijaučia gerai, jam kartais skauda (maudžia) sužalotas vietas. Jo judesiai dėl patirtų sužalojimų nėra riboti, tačiau jis negali bėgioti. Dėl atsiradusių baimių jis nesigydė ir pas gydytojus dėl baimių nesikreipė, dėl ateityje galimos kelio operacijos rašytinių įrodymų neturi ir nepateikia.

Turtinė žala įvykio metu jam nebuvo padaryta. Kaltinamasis pats jokios žalos dalies neatlygino, bet siÅ«lė pinigų vaistams, o jis (nukentėjusysis) atsisakė kaltinamojo siÅ«lomos pagalbos (siÅ«lymo parvežti iÅ¡ ligoninės). Jis pats į kaltinamÄ jį pagalbos nesikreipė. Kaltinamasis jam skambino kelis sykius, tačiau kai kaltinamasis jam pasakė, kad „nieko man nepadarysi“, jis daugiau su kaltinamuoju nebebendravo. Jeigu kaltinamasis nebÅ«tų pasakęs minėtos frazės, jo ieÅ¡kinio suma neturtinei žalai atlyginti bÅ«tų apie 5000 eurų. 5.1.1.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtÄ neturtinę žalÄ turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytais kriterijais. CK 6.250 straipsnio iÅ¡vardytų kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas gali vadovautis ir kitais kriterijais. 5.1.2. Teismas pažymi, kad nesunkÅ«s sveikatos sužalojimai gali bÅ«ti įvairÅ«s, todėl vienais atvejais nukentėjusysis gali pakankamai greitai pasveikti ir vėliau nejusti tokių sužalojimų pasekmių, o kitais atvejais sužalojimų atkuriamasis laikas yra žymiai ilgesnis ir jų pasekmės iÅ¡lieka ilgÄ laikÄ ar net visÄ likusį gyvenimÄ . 5.1.3.

Å iuo konkrečiu atveju dėl įvykio metu patirto sveikatos sutrikdymo, dėl civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytų ir teisiamojo posėdžio metu patvirtintų aplinkybių nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. K. neabejotinai kentė fizinį skausmÄ , nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jam buvo atlikta rankos operacija, jis patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, jautė pažeminimÄ , negalėjo užsiimti savo mėgstama veikla – sportuoti (žaisti krepÅ¡inį) ir patyrė kitus neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Eismo įvykio metu patirtų sužalojimų pasekmes nukentėjusysis jaučia iki šiol – jam kartais skauda sužalotas vietas. Dėl patirtų sužalojimų neabejotinai sumažėjo jo galimybės bendrauti su kitais žmonėmis. Tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. patvirtino, jog jis nėra pripažintas neįgaliu, jis yra visiškai darbingas, jo judesiai dėl patirtų sužalojimų nėra riboti, dėl atsiradusių baimių jis nesigydė ir pas gydytojus dėl baimių nesikreipė, mano, kad jos praeis savaime.

Å ie duomenys rodo, jog dėl kaltinamojo A. G. veikos nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. K. pasekmės iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė tik ribotÄ laikÄ , o konkrečių įtikinamų ir dokumentais patvirtintų ilgalaikių liekamųjų reiÅ¡kinių nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. K. nenurodė. Ne mažiau svarbu tai, kad nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis savo patirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertinto 10000 eurų iÅ¡ esmės dėl to, jog kaltinamasis jam pasakė, kad jis jam nieko nepadarys ir jeigu kaltinamasis jam nebÅ«tų pasakęs tokių žodžių, jis savo neturtinę žalÄ bÅ«tų įvertinęs 5000 eurų.

Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad ateityje galbÅ«t nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. K. laukianti kelio menisko operacija bÅ«tų priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su aptariamu įvykiu. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu atsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis A. G. automobilį vairavo blaivus, KET jis pažeidė dėl neatsargumo, nebėgo iÅ¡ įvykio vietos, savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo, siÅ«lė jam savo pagalbÄ (kurios nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas A.

K. atsisakė) bei gailėjosi dėl savo padarytos veikos. 5.1.4. Taip pat svarbu ir tai, jog KET 44 punkte yra įtvirtinta, jog įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių, jų greitį ir įsitikina, kad tai daryti saugu. Akivaizdu, jog Å¡iuo konkrečiu nukentėjusysis galėjo nesilaikyti minėtos teisės normos reikalavimų. Ir nors toks nukentėjusiojo elgesys neeliminuoja kaltinamojo atsakomybės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos bei nesudaro pagrindo pripažinti atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės (numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte), jis neabejotinai mažina kaltinamajam A.

G. inkriminuojamos nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir yra nukentėjusiojo A. K. patirtos neturtinės žalos nustatymo svarbus kriterijus, sudarantis prielaidÄ mažinti tokios žalos dydį ir jis turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikÅ¡mingomis Å¡iam klausimui teisingai iÅ¡spręsti. 5.1.5. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį (kaltinamasis per mėnesį gauna apie 520 eurų dydžio senatvės pensijÄ , taip pat vasaros laikotarpiu dirba ir gauna apie 350 eurų dydžio atlyginimÄ ; susitaupyti jam kažkiek pavyksta tik vasaros metu, kuomet dirba; jis padeda kartu su juo gyvenančiai dukrai D.

G.; nėra pagrindo konstatuoti, kad kaltinamojo turtinė padėtis bÅ«tų itin gera), tai, kad įvykio metu turtinė žala nebuvo padaryta bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju 3000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas Å¡iuo metu yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. K. už jo patirtus neigiamus iÅ¡gyvenimus. 5.1.6. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo A.

G. vairuotas automobilis įvykio metu buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kad nustatyta neturtinė žala nevirÅ¡ija įstatymu nustatyto maksimalaus iÅ¡ draudimo bendrovės priteistinos neturinės žalos dydžio (5000 eurų), kad, pasak paties nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. K., draudimo bendrovė sumokėjo jam 2500 Eur sumÄ neturtinei žalai atlyginti (tai patvirtino ir draudimo bendrovė (1 t., 182–183, 200 b. l.)), neatlyginta neturtinės žalos dalis – 500 Eur – priteisiama iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. 5.2.

Å ioje vietoje teismas pažymi, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A. K. civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimas Å¡iuo nuosprendžiu neeliminuoja nukentėjusiojo teisės ir galimybės vėliau, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms (pavyzdžiui, sumažėjus darbingumo lygiui), surinkti visus patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į civilinius atsakovus (draudimo bendrovę arba kaltinamÄ jį A. G.) dėl visos patirtos žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 ir 6.286 straipsniai).

6. Kiti klausimai 6.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ioje byloje nukentėjusysis A. K. praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti jam 500 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ (bylinėjimosi iÅ¡laidų) (1 t., 201–202 b. l.). Jis neturi specialių teisinių žinių, todėl Å¡io baudžiamojo proceso metu tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, jam vienam, be profesionalios teisininko pagalbos, tinkamai ginti savo teisėtus interesus bÅ«tų buvę sudėtinga.

Å ioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo A. K. proceso iÅ¡laidų priežastis yra kaltinamojo A. G. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo A. G. nusikalstamas elgesys, nukentėjusysis nebÅ«tų patyręs minėtų su procesu susijusių iÅ¡laidų, jo turtas Å¡ia dalimi nebÅ«tų sumažėjęs. Nukentėjusiajam nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jis galėjo pasirinkti, kokiu bÅ«du jis gins savo teises. Jis galėjo tai daryti per advokatÄ , o advokatÄ jis galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jam yra tinkamas.

Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir kitas svarbias aplinkybes, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis A. G. visiškai išvengtų išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusysis A. K.. Itin svarbu tai, jog šioje byloje nukentėjusysis A.

K. taip pat turi ir civilinio ieÅ¡kovo procesinį statusÄ , o kaltinamasis A. G. – civilinio atsakovo procesinį statusÄ . Todėl spręsdamas ne tik civilinio ieÅ¡kinio, bet ir proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo (paskirstymo) klausimus teismas privalo vadovautis ne vien tik BPK, bet ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normomis, reglamentuojančiomis Å¡iuos klausimus. CPK 93 straipsnio 2 dalyje (bylinėjimosi iÅ¡laidos) yra nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai <...>.

Teismas pažymi, jog įstatymas gina abi proceso Å¡alis – tiek ieÅ¡kovÄ , tiek atsakovÄ , todėl CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatos, be kitų funkcijų atlikdamos ir prevencinę funkcijÄ , saugo asmenis nuo nepagrįstai didelių civilinių ieÅ¡kinių reiÅ¡kimo teisme bei įpareigoja asmenis, reiÅ¡kiančius civilinius reikalavimus, atidžiai ir rÅ«pestingai įvertinti tokių reikalavimų pagrįstumÄ , o tuo pačiu ir jų dydžius. Å iuo konkrečiu atveju atsižvelgiant į teismo nustatytÄ nukentėjusiojo A.

K. neturtinę žalÄ (tenkinama civilinio ieÅ¡kinio dalis sudaro 30 % paties nukentėjusiojo A. K. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio (vietoje nukentėjusiojo praÅ¡omos nustatyti 10000 Eur neturtinės žalos teismas nustatė 3000 Eur dydžio neturtinę žalÄ )), į pirmiau aptartÄ kaltinamojo A. G. turtinę padėtį, bylos pobÅ«dį, jos apimtį ir kitas svarbias aplinkybes, o taip pat vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi ir CPK 93 straipsnio 2 dalimi, teismas minėtas iÅ¡laidas sumažina proporcingai iki 150 Eur ir jas iÅ¡ieÅ¡ko nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A.

K. iÅ¡ kaltinamojo ir civilinio atsakovo A. G.. 6.2. Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾intas kaltinamajam A. G. (1 t., 22 b. l.), paliekamas savininkui A. G.. 6.3. Å ioje byloje valstybė patyrė iÅ¡laidas už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ . Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso iÅ¡laidos apmokamos iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ priėmus procesinį sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukus, valstybės patirtos proceso iÅ¡laidos iÅ¡ asmens negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, iÅ¡laidos už teismo procesinių dokumentų įteikimÄ iÅ¡ kaltinamojo A. G. neiÅ¡ieÅ¡komos. 6.4. Kaltinamajam A. G. procesinės prievartos priemonės taikytos nebuvo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas nusprendžia: A. G., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jÄ laiduotojos D. G. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių Å¡imtų eurų)) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokant per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo banko sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (bankas „Luminor Bank AS“)). Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo A.

K. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ civilinio atsakovo AAS (duomenys neskelbtini) filialo Lietuvoje neatlygintÄ neturtinės žalos dalį – 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų). Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. G. 150 Eur (vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt eurų) nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui A. K. už advokato pagalbÄ . Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktÄ â€“ automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pakvitavimÄ grÄ Å¾intÄ A.

G., palikti A. G.. IÅ¡aiÅ¡kinti A. G., kad tuo atveju, jeigu jis, bÅ«damas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje gali bÅ«ti panaikintas ir gali bÅ«ti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡ioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti laiduotojai D. G., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apylinkės teisme. Teisėjas Marius Jankauskas