f2da5dff-fa87-4b34-87e6-265667d0c79c · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-176-954/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30927-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.2.14.1.2.1; 1.2.14.4.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 15 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Juknevičiui, kaltinamajam V. Š., jo gynėjai advokatei Marytei Vietaitei, kaltinamajam V.

T., jo gynėjai advokatei Elenai Gylienei, nukentėjusiajam J. Z., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio iÅ¡silavinimo, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, nedirbantis, teistas: 1) 1990 m. kovo 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 190 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį bei 90 straipsnio 1 dalį - 2 metams pataisos darbais be laisvės atėmimo, 1990 m. liepos 17 d. pakeista laisvės atėmimu 2 metams, paleistas atlikus bausmę 1992 m. balandžio 23 d.; 2) 1993 m. rugpjūčio 6 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 90 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu, taikyta amnestija ir bausmė sumažinta 1/3 dalimi, paleistas 1994 m. balandžio 27 d. lygtinai 2 mėnesiams 11 dienų; 3) 1995 m. birželio 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį - 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu; 4) 1999 m. balandžio 16 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu (po nuosprendžio peržiūrėjimo 2 metams laisvės atėmimu ); 5) 1999 m. liepos 26 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį 2 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimu, remiantis BK 42 straipsnio 4 dalį bausmė subendrinta su 1999 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu (po nuosprendžio peržiūrėjimo 2 metams laisvės atėmimu), taikyta amnestija ir bausmė sumažinta 1/3 dalimi; 6) 2001 sausio 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 206 straipsnį, 16 straipsnio 2 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnį 2 metams laisvės atėmimu; 7) 2003 m. kovo 20 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 16 straipsnio 2 dalį bei 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį 1 metams 8 mėnesiams laisvės atėmimu; 8) 2005 m. sausio 25 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį - 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu. Remiantis BK 63 str. paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir galutinai nuteistas 4 metams 2 mėnesiams laisvės atėmimu; 9) 2009 m. lapkričio 24 d.

Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 9 mėnesiams laisvės atėmimu; 10) 2009 m. gruodžio 11 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 1 metams 7 mėnesiams laisvės atėmimu. 2010 m. gegužės 11 d. to paties teismo nutartimi remiantis BK 63 straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009 m. lapkričio 24 d nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinai nuteistas 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimu. 11) 2012 m. kovo 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 12) 2019 m. sausio 16 d.

Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2019 m. rugpjūčio 9 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė pakeista 90 parų arešto bausme. 13) 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 m. laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 2015 m. sausio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1metams 6 mėnesiams.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 23 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųstas atlikti bausmę; 2) 2015 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams; 3) 2016 m. birželio 3 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams; 4) 2019 m. birželio 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, areštu 40 parų; 5) 2019 m. rugsėjo 19 d.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 6) 2019 m. rugsėjo 26 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nuosprendžiu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 mėnesiams 20 dienų.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrintos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams; 7) 2020 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 641 straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 8) 2020 m. gruodžio mėn. 3 d.

Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 13 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 9 mėnesiai laisvės atėmimo, kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje. Teismas n u s t a t ė : V. T. ir V. Å . 2020 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpyje nuo 22 val. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. 10 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrai, atvirai pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žRedmi 8“, kurio vertė 144 Eur, tuo nukentėjusiajam J.

Z. padarė 144 Eur turtinę žalÄ . Be to, jie tuo pačiu metu ir toje pat vietoje, bendrai susitarę ir veikdami kartu, grasindami uždaryti į rÅ«sį, iÅ¡durti akis ar kitaip sužaloti, V. Å . panaudojus fizinį smurtÄ , sudavus kumščiais nemažiau 5 smÅ«gius į J. Z. veidÄ ir galvÄ , atvirai vertė savo naudai perduoti turtÄ - skambinti J. Z. motinai, kad pervestų 3000 Eur, bei nukentėjusiajam J. Z., dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio antakio srityje, pakauÅ¡io kairėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ .

Kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22-23 val., paskambino Z. ir paklausė ar gali pas jį ateiti į namus iÅ¡gerti. Jam sutikus, Z. atėjo su V., kurio iki to momento nepažinojo. Jie atsinešė litrÄ degtinės, pradėjo gerti virtuvėje, begeriant apsvaigo nuo alkoholio. Iki apsvaigimo iÅ¡gėrė puslitrį, gėrė visi vienodai iÅ¡ stikliuko. Ä®vyko apsižodžiavimas tarp V. ir J. žargonais. Už tÄ apsižodžiavimÄ V.

J. sudavė kelis smÅ«gius. J. su V. sėdėjo prie stalo ant suoliuko, o jis sėdėjo beveik prieÅ¡ juos ant kėdės. Buvo apie 3-5 smÅ«giai į galvos sritį. J. paklausė už kÄ . Vėliau viskas apsiramino, vienas kito atsiprašė. Kiek suprato, V. buvo pažemintas, todėl sudavė J.. J. telefonas gulėjo ant stalo, jis telefonÄ paėmė ir pasakė, kad jau Å¡is telefonas yra ne jo ir pasidėjo ant stalo Å¡alia savęs. Gal taip padarė dėl alkoholio. Vėliau išėjo kalba, kad tÄ telefonÄ reikia parduoti bei, kad norint parduoti, reikalingi telefono dokumentai.

J. paklausė ar jis turi telefono dokumentus. Kadangi jis blogai jautėsi nuėjo prigulti. J. ir V. išėjo dokumentų. J. lyg tuo metu paliko piniginę su dokumentais pas jį namuose. Pasakė, kad kai atneÅ¡ dokumentus, tai viskÄ grÄ Å¾ins. Kai jis atnešė dokumentus, tai grÄ Å¾ino jam piniginę. J. su V. grįžus su dokumentais, visi trys nuėjo iki centro parduoti telefonÄ . Jau buvo rytas, apie 8 val. ryto. Supirkimo kioskas veikė. V. nuėjo parduoti telefonÄ , jis su J. palaukė. V. grįžo su pinigais, 40 ar 50 eurų.

Tuos pinigus visi trys iÅ¡leido kartu jis, V. ir Z., taisė sveikatÄ . J. nepareiÅ¡kė jokių pretenzijų, jis sutiko, kad bÅ«tų parduotas tas telefonas. Jis iÅ¡ J. telefono niekam neskambino, taip pat neskambino ir iÅ¡ savo telefono. J. sakė, kad kai jis sėdėdavo zonoje, tai jam mama siųsdavo pinigus iÅ¡ I., kad turi bilietus ir ruoÅ¡iasi skristi į I. pas mamÄ . Kai J. su V. atėjo iki jo, jau buvo iÅ¡gėrę. J. prašė grÄ Å¾inti telefonÄ . Pradžioje J. papasakojo, kad jo mama I.. Po to V. pasakė, kad reikia papraÅ¡yti pinigų.

Jis J. negrasino, negrasino jį uždaryti rÅ«syje. J. smÅ«gių nesudavė. V. grasino J. iÅ¡durti akį, daugiau jokių grasinimų nebuvo. Kai J. su V. atėjo pas jį, tai J. sužalotas nebuvo. V. smurtÄ naudojo prieÅ¡ tai kai prasidėjo kalba apie skambinimÄ mamai. J. kažkam skambino, tačiau nežino kam, buvo nakties metas. Jokių grasinimų J. neiÅ¡reiÅ¡kė, rankos prieÅ¡ jį nekėlė, kadangi su juo yra gerai pažįstamas. Jis vienas paėmė telefonÄ , tačiau pardavę telefonÄ , tuos pinigus iÅ¡leido kartu, pataisė sveikatÄ (3 t., b. l. 58–60).

Kaltinamasis V. Å . savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su J. ant piliakalnio iÅ¡gėrinėjo degtinę. Buvo gerokai apÅ¡ilę, kai ėjo pas T.. Tai buvo 2020 m. rugpjūčio 1 d., buvo jau vėlus metas. PrieÅ¡ einant pas T., lyg J. jam paskambino. Nuėję pas T. pradėjo iÅ¡gėrinėti, bendravo įvairiomis temomis. Su Z. susipyko, kadangi jis jį iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais ir pasiuntė. J. sėdėjo prie stalo ant kampuko, jis stovėjo, vaikščiojo, o V. sėdėjo ant kėdės. Jie diskutavo apie zonas, prasidėjo pravardžiavimai, J. kažkas Å¡ovė į galvÄ ir jį pasiuntė, pradėjo įžeidinėti, tai jis J. sudavė vienÄ ,,pliauskÄ â€œ.

Pamatė, kad J. iÅ¡sigandęs. Jie toliau iÅ¡gėrinėjo. V. Å¡ovė mintis pasisavinti J. mobilaus ryÅ¡io telefonÄ , Å¡ia mintimi jis su juo nesidalino. V. tiesiog paėmė J. telefonÄ , kuris gulėjo ant stalo prie J.. J. neturėjo jokios reakcijos, jam buvo vienodai, nes jis buvo iÅ¡gėręs. Po to J. kažkokiu metu pareikalavo grÄ Å¾inti telefonÄ , tačiau vėliau pats pasiÅ«lė parduoti tÄ telefonÄ , nes J. ir V. reikėjo fentanilio. J. gyrėsi, kad jo mama gerai stovi, jis pasakė, kad gali mamos papraÅ¡yti pinigų, tačiau iÅ¡ jo reikalauta pinigų tikrai nebuvo.

Jis pats norėjo iÅ¡ mamos iÅ¡reikalauti 10000 Eur. Kai J. pasakė, kad reikia iÅ¡ mamos iÅ¡reikalauti pinigus, tai tarp V. ir Z. įvyko žodinis konfliktas. Pradžioje V. nereikalavo pervesti tuos pinigus, pats J. pasiÅ«lė. Bet po to kažkodėl V. paėmė nervas ir jis pradėjo pas J. reikalauti pinigų. Jis neprisidėjo prie to, nes buvo stipriai apsvaigęs. Paryčiais J. pasakė, kad reikia eiti iki namų paimti dokumentus. Paėmė telefono dokumentus iÅ¡ J. namų, nuėjo iki V. ir visi nuėjo iki centro parduoti tÄ telefonÄ .

J. su V. laukė, o jis nuėjo parduoti telefonÄ . Pardavė už 50 eurų, nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio. Tarp jų buvo kilęs bendras konfliktas. T. sudavė delnais J. per skruostus. Pradžioje reikalavo pinigų, o po to sudavė smÅ«gius. Akistatos metu liko prie savo parodymų. Pradžioje V. minėjo apie 10000 Eur, po to atsirado 3000 Eur. Jie bandė abu kažkÄ susukti, bet jiems nieko nepavyko. Tiksliai nepamena, tačiau lyg J. kažkam skambino. Tikrai T. su peiliu J. negrasino. V. sakė, kad su peiliu iÅ¡durs akis.

Tikrai pinigų nereikalavo. Jokio susitarimo dėl turto prievartavimo nebuvo, taip pat nieko nebuvo dėl vagystės (3 t., b. l. 60–62). Be kaltinamųjų parodymų, V. T. ir V. Å . kaltė dėl nusikalstamų veikų padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme iÅ¡tirtais įrodymais: - nukentėjusiojo J. Z. parodymais, kuriais nustatyta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ davė teisingus parodymus ir juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad negarantuoja dėl tų smÅ«gių, tiksliai nežino ar V. smÅ«giavo dėl pinigų reikalavimo.

V. nesakė duoti pinigus. Buvo išgėręs, negali pasakyti kokiu metu buvo suduoti tie smūgiai, tačiau nemano, kad tie smūgiai buvo dėl pinigų reikalavimo. V. pradėjo aiškinti dėl kalėjimo kastų, tai jis galėjo suduoti dėl to. Su V. ir T. sėdėjo virtuvėje, bet T. savo varė, o V. savo aiškino. V. jį galėjo sumušti dėl kastos, buvo kažkokia kalba išėjus. Iš T. grasinimai buvo, kad išdurs akis, kad į rūsį. Š. negrasino. Jo diagnozė yra tokia, kad girdi balsus.

T. prašė pinigų ir grasino. Parodymų neatitikimas atsirado todėl, kad jam su atmintimi negerai, dabar viskÄ atgamina. Einant pas T. su Å . nebuvo nieko susitikę (3 t., b. l. 96–98); - nukentėjusiojo J. Z. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais ir teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais parodymais, kuriais nustatyta, kad bÅ«nant pas T., jis savo mobilų telefonÄ buvo pasidėjęs ant stalo. T. pasakė, kad pasiims jo telefonÄ ir įsidėjo į kiÅ¡enę. J. Z., papraÅ¡ius jį grÄ Å¾inti, nesutiko.

Po to jis liepė skambinti savo mamai ir praÅ¡yti pinigų, atsisakius tai daryti, pagrasino uždaryti į rÅ«sį. Tuo metu V. pradėjo smÅ«giuoti jam į galvÄ ir akį, sudavė apie 5 smÅ«gius. T. tuo metu tik žiÅ«rėjo, jo nemušė. Nesuprato, už kÄ V. jį mušė, nes muÅ¡damas nieko nesakė, gal tam, kad skambintų motinai, reikalavo 3000 eurų. Viskas baigėsi tuo, kad jis paskambino mamai, motina pasakė, kad pinigų neturi ir jie nuo jo atstojo. Jį mušė sėdintį ant taburetės, tačiau jis nuo jos nenugriuvo.

Kažkuris dar sakė, kad iÅ¡durs akis. Kai pasakė, kad mama neturi pinigų, jo vis tiek nepaleido, sėdėjo ten iki ryto. Buto durys buvo užrakintos. Kai jie baigė jį Å¡antažuoti, J. iÅ¡gėrė degtinės. SpaudimÄ jam darė 2-3 valandas. Nuo muÅ¡imo jam buvo keli guzai ant galvos ir po kaire akimi fanaras. T. pasakė, kad reikia dokumentų telefono pardavimui, liepė palikti kuprinę su jo dokumentais ir eiti kartu su V. paimti telefono dėžutės su dokumentais. Išėjęs iÅ¡ buto, jis bandė bėgti, bet V. jį pavijo.

Tai buvo apie 3 val. Kai, paėmę dokumentus grįžo pas T., jis gulėjo ant lovos. V. jam padavė dokumentus, tada pabuvo visi iki paryčių, nes laukė, kada atsidarys telefonų taisyklos. V. pardavė telefonÄ už 50 eurų ir jie abu juos pasidalino. V. T. žinojo, kad motina jam pastoviai atsiunčia pinigų, jis liepė skambinti ir praÅ¡yti atsiųsti 3000 eurų. Pirminiai jo parodymai nebuvo tikslÅ«s, jis skambino savo mamai įvykio metu, prašė atsiųsti pinigų, minėjo sumÄ 3000 eurų.

Motina paklausė, kas jį reketuoja, pasakė, kad pinigų neturi ir padėjo ragelį. Å iÄ aplinkybę jis prisiminė tuomet, kai jam priminė mama kito skambučio metu, tuomet ir paaiÅ¡kino jai, kaip viskas vyko. Pinigų reikalavimo iniciatoriumi buvo T., o V. jį mušė pinigų reikalavimo metu, o T. tik grasino, kad iÅ¡durs akis ir uždarys į rÅ«sį. Telefono parduoti kartu neliepė, jis ėjo pats iÅ¡ baimės. Jo namai buvo pakeliui. J. Z. sesuo žino apie Å¡iuos įvykius, nes jis jai pasakojo kitÄ dienÄ , ji liepė netylėti, o raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ .

Telefonas buvo paimtas prieÅ¡ jo valiÄ . (1 t., b. l. 72–75). - liudytojos E. V. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2020 liepos pabaigoje iÅ¡ (duomenys neskelbtini), parvežė tėtį į namus. PrieÅ¡ grįžtant užsuko į (duomenys neskelbtini) bankÄ , iÅ¡sigrynino pinigų ir ji tėčiui juos įdėjo į vokelį, kad jis turėtų pinigų pragyvenimui. Buvo 400 eurų po 100 eurų. Kai parvedė tėtį į butÄ , tai bute buvo J. Z. su tuo asmeniu, kurį vadino V.. Toks neaukÅ¡tas vaikinukas.

Ji tėtį paliko ir iÅ¡važiavo. Po kelių dienų kalbėjo telefonu su tėčiu, kuris užsiminė, kad J. draugas pas jį prašė paskolinti pinigų, kadangi tėtis iÅ¡sitraukė tuos po 100 eurų, tai tas draugas griebė pinigus iÅ¡ rankų ir pabėgo. Vėliau, buvo atvykus į (duomenys neskelbtini) miestÄ , sutiko J., jo veidas buvo sumuÅ¡tas, matėsi mėlynė po akimi. Atkreipė dėmesį, kad jis nebeturi iÅ¡manaus telefono. Paklausė, kas jam nutiko, J. įvardino, kad jo tie draugai atėmė iÅ¡ jo telefonÄ , kad jį sumušė, kad reikalavo dar iÅ¡ jo didelės sumos pinigų, grasino jį uždaryti į rÅ«sį.

Taip J. iÅ¡reiÅ¡kė nusiskundimÄ , daugiau nieko nežino. J. minėjo, kad jam kažkoks asmuo prieÅ¡ mėnesį ar du skambino telefonu ir reikalavo, kad jis Å¡ioje byloje keistų savo parodymus, kad sakytų jog nesumušė. Galimai daromas kažkoks spaudimas, kad iÅ¡vengti atsakomybės. Mama gyvena I., mama tikrai tokių didelių pinigų nesiuntė. Mama J. siųsdavo pinigus pragyvenimui, siunčia iki Å¡iol. TÄ bÅ«stÄ taip pat iÅ¡laiko mama, moka mokesčius. J. sveikatos bÅ«klė yra stabili, normali.

Jis labai iÅ¡gyveno dėl tėvo. Mano, kad J. buvo smÅ«giuota į veidÄ , daugiau sužalojimų nematė. J. minėjo, kad grasino jam iÅ¡durti akis. Negali atsakyti, kuris kaltinamasis kuriuos veiksmus atliko. J. minėjo, kad jį sumušė dviese. IÅ¡ kart po įvykio su mama nekalbėjo, gal vėliau jos užklausė, tai mama sakė, kad tikrai prašė pinigų. J. minėjo 3000 eurų sumÄ (3 t., b. l. 98–99); - liudytojo R. D. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį, prie jo darbovietės, mobiliųjų telefonų remontas adresu (duomenys neskelbtini), atėjo nukentėjusiojo draugai ir pardavė telefonÄ .

Kieme sutiko iÅ¡ matymo pažįstamÄ vyriÅ¡kį vardu V., bÅ«tent jis telefonÄ pardavė. Telefonas buvo su dėžute, su pakrovėju, su visais dokumentais. Jie buvo atėję trise, iÅ¡ matymo pažinojo visus. Jie ateidavo į tÄ taisyklÄ , tai parduoti, tai paremontuoti, tai paklausti. Telefonas buvo su visa dėžute, numeriai atitiko. Už telefonÄ sumokėjo 50 eurų. Pinigus padavė V., jo draugai buvo už 50 metrų. V. lyg sakė, kad nereikalingas telefonas. Po to tÄ telefonÄ kažkam pardavė.

Jokių įtarimų nekilo, kad tas telefonas įgytas neteisėtu bÅ«du, kadangi telefonas buvo su dėžute, su laidu, nebuvo jokių paskyrų. Jis buvo be slaptažodžių, visiÅ¡kai iÅ¡valytas. V. gavęs pinigus nuėjo pas draugus, jie visi nuėjo (3 t., b. l. 99–100); - 2020 m. rugpjūčio 3 d. J. Z. protokolu pareiÅ¡kimu, kuriuo J. Z. pranešė, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. apie 22:00 val. bute, esančiame, (duomenys neskelbtini), panaudojus fizinį smurtÄ , iÅ¡ jo buvo pagrobtas mobilaus ryÅ¡io telefonas „Redmi 8“, kurio vertė yra 144 eurai.

PrieÅ¡ jį fizinį smurtÄ ir žodinius grasinimus naudojo V. Å ., o mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ pasisavino V. T., kuris taip pat jam grasino fiziniu susidorojimu (1 t., b. l. 1); - 2020 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriuo apžiÅ«rėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 30–31); - 2020 m. rugpjūčio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vada, kuria konstatuota, kad J. Z. poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio antakio srityje, pakauÅ¡io kairėje galėjo bÅ«ti padaryta kieto buko daikto poveikyje.

Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 81); - 2020 m. lapkričio 12 d. Alytaus apskrities VPK vyresniojo tyrėjo K. B. tarnybiniu pranešimu, kad, peržiūrėjus mobilaus ryšio Nr. (duomenys neskelbtini) skambučius, matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 1 d. nuo 04.29 val. iki 04.31 val. skambinta J.

Z. motinai B. Z., kurios tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kad pokalbis vyko 25 sekundes (1 t., b. l. 86); - 2020 m. lapkričio 10 d. Alytaus apskrities VPK vyresniojo tyrėjo K. B. tarnybiniu pranešimu, kad mobiliuoju telefonu buvo bendrauta su nukentėjusio J. Z. motina B. Z., kuri patvirtino, kad nakties metu jai skambino J. Z., prašė, kad ji pervestų 3000 Eur, nes nori pirkti automobilį, tačiau ji nesutiko (1 t., b. l. 88); - liudytojo V. B. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsintais, kuriais nustatyta, kad gyvena šalia su V.

T.. Su V. T. sutariu gerai, nekonfliktuoja, dažnai bendrauja. Pats dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, todėl dažnai kas vyko išgertuvių metu neprisimena. Pas V. T. namuose dažnai vyksta išgertuvės, visokie konfliktai, dažnai lankosi įvairūs asmenys. Pats su V. T. vartoja kartais alkoholinius gėrimus. Asmenų V. Š., J. Z. nepažįsta, netekę bendrauti. 2020 m. liepos mėnesį, įvykio, kad laiptinėje bendraujant su V. T., kad iš jo buto išbėgtų koks vyriškis, kurį nusivytų kitas vyriškis ir parsivestų atgal pas V.

T. į butÄ , neprisimena (1 t., b. l. 107); - 2020 m. spalio 16 d. akistatos protokolu, kuriuo nustatyta, kad akistatos su J. Z. metu V. Å . neprisipažino padaręs nusikaltimus, tačiau parodė, kad vartojant alkoholį, J. gyrėsi, kad jo motina turi daug pinigų, tuomet V. T. pradėjo reikalauti, kad ji pervestų 3000 eurų bei su peiliu rankoje grasino jam iÅ¡durti akis bei uždaryti į rÅ«sį. Jis pats J. negrasino, jokių pinigų ar mobilaus telefono nereikalavo, J. vienÄ kartÄ sudavė delnu per veidÄ , nes J. jį pavadino necenzÅ«riÅ¡kais žodžiais.

Nukentėjusysis J. Z. parodė, jog girdėjo ir suprato V. Å . parodymus, tačiau su jais visiÅ¡kai nesutinka ir laikosi pilnai savo duotų parodymų ir jų keisti neketina (1 t., b. l. 152–155). Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimÄ turtÄ kaltininkas gauna turtinę naudÄ , padaro žalÄ turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

BK 181 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto prievartavimÄ . Å io nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiÅ¡kia neteisėtu vertimu suteikti turtinę naudÄ â€“ perduoti turtÄ , suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobÅ«džio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už turto prievartavimÄ grasinant prieÅ¡ nukentėjusį ar kitÄ asmenį panaudoti fizinį smurtÄ , sunaikinti ar sugadinti jo turtÄ , paskelbti kompromituojančiÄ ar kitokiÄ informacijÄ , kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudojant kitokiÄ psichinę prievartÄ .

To paties straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimÄ kvalifikuojantys požymiai, kai prievartaujant turtÄ panaudojamas fizinis smurtas, asmeniui atimama laisvė, sunaikinamas ar sugadinamas jo turtas arba kitokiu bÅ«du padaroma jam didelės turtinės žalos. Turto prievartavimo atveju kaltininko nukentėjusiajam pareikÅ¡tos pretenzijos neturi jokio pagrindo. Turto prievartavimas laikomas baigtu nuo neteisėto reikalavimo nukentėjusiajam pareiÅ¡kimo momento. Turto prievartavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitÄ asmenį vykdyti pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ panaudodamas vienÄ iÅ¡ minėtų valios palaužimo bÅ«dų ir nori taip veikti.

IÅ¡klausius teisme kaltinamųjų, nukentėjusiojo J. Z., liudytojų E. V., R. D. parodymus, įvertinus liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, specialisto iÅ¡vadÄ bei kitÄ surinktÄ ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtÄ medžiagÄ , teismas sprendžia, jog Å¡ioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, bÅ«tent kaltinamieji atvirai pagrobė nukentėjusiojo J. Z. mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ bei grasindami uždaryti į rÅ«sį, iÅ¡durti akis ar kitaip sužaloti, V.

Å . panaudojus fizinį smurtÄ , sudavus kumščiais nemažiau 5 smÅ«gius į J. Z. veidÄ ir galvÄ , atvirai vertė savo naudai perduoti turtÄ . Kaltinamasis V. T. savo kaltę pripažino tik dėl vagystės, nurodė, kad J. telefonui gulint ant stalo paėmė telefonÄ ir pasakė, kad Å¡is jau nebe J. Z.. Vėliau paklausė ar J. turi telefono dokumentus ir pasilikęs J. Z. piniginę su dokumentais iÅ¡siuntė J. su V. atneÅ¡ti dokumentų ir vėliau visi trise ėjo parduoti telefonÄ . Gavo 40-50 eurų, kuriuos kartu pragėrė.

Savo kaltės dėl turto prievartavimo nepripažino, nurodė, kad smÅ«giai J. buvo suduoti V. dėl konflikto, jis J. negrasino, grasinimus iÅ¡reiÅ¡kė V.. Kaltinamasis V. Å . savo kaltės nepripažino, nurodė, kad su nukentėjusiuoju susipyko, Z. jo atžvilgiu naudojo necenzÅ«rinius žodžius, todėl jam sudavė vienÄ kartÄ . V. T. prievartavo turtÄ iÅ¡ nukentėjusiojo, o ne jis. Jis telefono neėmė, tai buvo tik V. T. idėja, tačiau telefonÄ pardavė, už jį gavo 50 eurų už kuriuos pirko alkoholio.

Kaltinamųjų V. T. ir V. Å . parodymai dėl daugelio aplinkybių skiriasi, dėl nusikalstamų veikų padarymo jie kaltina vienas kitÄ , nurodydami save teisinančias aplinkybes. Kaltinamojo V. T. aplinkybių, susijusių su turto prievartavimo veiksmais, o kaltinamojo V. Å . aplinkybių susijusių tiek su vagyste, tiek ir su turto prievartavimu neigimas, laikytinas gynybinio pobÅ«džio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina duomenys, esantys byloje. Kaltinamųjų nurodytas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo J.

Z. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. Z. buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ . Å ie jo duoti parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu ir jis Å¡iuos parodymus patvirtino. Nukentėjusysis parodė, kad V. T. paėmė telefonÄ , Å¡iam praÅ¡ant gražinti, nesutiko bei liepė skambinti mamai, ir praÅ¡yti pinigų, atsisakius tai daryti, pagrasino uždaryti į rÅ«sį. V. pradėjo smÅ«giuoti jam į galvÄ ir akį, sudavė 5 smÅ«gius. Po smÅ«gių skambino mamai, kuri pasakė, kad pinigų neturi, todėl jie atstojo, tačiau iÅ¡ buto neiÅ¡leido, darė spaudimÄ 2-3 valandas.

T. pasakė, kad reikia telefono dokumentų, liepė palikti kuprinę su dokumentais ir eiti su V. paimti telefono dėžutės. Grįžus V. dokumentus atidavė V. T., laukė kol atsidarys mobiliųjų telefonų taisyklos ir V. nuėjęs pardavė telefonÄ už 50 Eur, kuriuos V. T. ir V. Å . pasidalino. Patikslindamas nurodė, kad pinigų reikalavimo iniciatoriumi buvo V. T., o V. Å . jį mušė reikalavimo metu. Å ie nukentėjusiojo parodymai buvo nuoseklÅ«s viso ikiteisminio tyrimo metu, tokius pat parodymus nukentėjusysis nurodė ir akistatos su V.

Š. metu, tačiau teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. Z. iš dalies pakeitė parodymus, nurodė, kad nemano, jog V. Š. smūgiavo dėl pinigų reikalavimo, o aiškinosi dėl kalėjimų kastų ir dėl to kilus konfliktui jam sudavė. Šie nukentėjusiojo parodymai duoti teisme vertintini kritiškai, kadangi jie pasikeitė tik teisminio proceso metu, kai po įvykio jau praėjo ilgas laikas, jie iš dalies prieštarauja nuosekliems ir nekitusiems parodymams, kuriuos nukentėjusysis davė ikiteisminio tyrimo metu.

Teismo vertinimu, nukentėjusiajam buvo daromas poveikis pakeisti parodymus, kÄ patvirtina ir liudytoja E. V., kuri yra nukentėjusiojo sesuo. Ji nurodė, kad J. minėjo, kad jam kažkoks asmuo prieÅ¡ mėnesį ar du skambino telefonu ir reikalavo, kad jis Å¡ioje byloje keistų savo parodymus, kad sakytų, jog nesumušė. Å io byloje nustatyta, kad bÅ«tent V. Å . sudavė smÅ«gius nukentėjusiajam ir tuo proceso metu tik Å¡is kaltinamasis buvo įkalinimo įstaigoje, todėl neabejotina, kad bÅ«tent V. Å ., bÅ«damas J.

Z. draugas, skambino Å¡iam ir prašė pakeisti savo parodymus, o J. Z. bÅ«tent juos ir nutarė pakeisti kaltinamojo V. Å . naudai. Liudytoja E. V., kurios parodymais nėra pagrindo netikėti, taip pat patvirtino ir kitus nukentėjusiojo parodymus, kadangi matė jį sumuÅ¡tÄ , mėlynę po akimi, nurodė, kad J. nebeturėjo savo mobilaus ryÅ¡io telefono, minėjo, kad draugai atėmė iÅ¡ jo telefonÄ , kad jį sumušė, kad reikalavo dar iÅ¡ jo didelės sumos pinigų, grasino jį uždaryti į rÅ«sį.

Aplinkybes dėl telefono pardavimo patvirtino liudytojas R. D., kuris nurodė, kad bÅ«tent V. atnešė jam parduoti telefonÄ , kuris buvo su visais dokumentais bei pakrovėju. TelefonÄ nupirko už 50 Eur. Prie jo darbo vietos buvo atėję ir abu kaltinamieji bei nukentėjusysis. Nukentėjusiojo J. Z. parodymus dėl sužalojimų patvirtina specialisto iÅ¡vada, kuria nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio antakio srityje, pakauÅ¡io kairėje, kurios galėjo bÅ«ti padarytos ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje.

Nukentėjusiojo nurodytÄ aplinkybę, kad jis skambino mamai dėl pinigų patvirtina tarnybiniu praneÅ¡imu atlikta nukentėjusiojo telefono skambučių analizė, jog skambinta mamai 2020 m. rugpjūčio 1 d. nuo 04.29 val. iki 04.31 val. Å ias aplinkybes dėl skambučio patvirtino ir J. Z. motina B. Z.. BK 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamÄ veikÄ .

IÅ¡ įstatyminio apibrėžimo kyla bÅ«tinieji bendrininkavimo požymiai: kelių asmenų dalyvavimas padarant tyčinę nusikalstamÄ veikÄ ; jų veikos bendrumas; tarpusavio susitarimas daryti nusikalstamÄ veikÄ , bendrininkų veikimas tyčia. Kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Susitarimas bendrai daryti nusikalstamÄ veikÄ gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2011).

Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad bendrininkavimo atveju (iÅ¡skyrus nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo formÄ ) iÅ¡ankstinis susitarimas nėra privalomas bendrininkavimo požymis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ susitarimas gali bÅ«ti tiek suplanuotas iÅ¡ anksto, tiek kilęs staiga spontaniÅ¡kai, todėl nebÅ«tina, kad asmenys bÅ«tų iÅ¡ anksto detaliai suplanavę ir aptarę nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2008, 2K-5/2009, 2K-214/2011).

Kaltinamasis V. Å . neigė savo dalyvavimÄ vagystės padaryme, nurodė, kad tai buvo tik V. T. nusikalstama veika, kuria Å¡is pripažįsta kaip padaręs tik vienas. Å is nesutikimas yra tik V. Å . gynybinė pozicija, kuri nesutampa su byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Nors ir nustatyta, kad V. T. paėmė telefonÄ , tačiau V. Å . ėjo kartu su nukentėjusiuoju paimti telefono dokumentų ir bÅ«tent jis nešė telefonÄ parduoti bei su V. T. pasidalino už telefonÄ gautus pinigus. Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad V.

Å . kartu su V. T. įgyvendino nusikalstamos veikos tikslÄ â€“ užvaldyti svetimÄ â€“ J. Z. – turtÄ , jis atliko visÄ eilę veiksmų (pvz. dokumentų apėmimas ir telefonÄ pardavimas) ir tokiu bÅ«du veikdamas bendrai su V. T. įvykdė vagystę. Kaltinamųjų veiksmai prievartaujant J. Z. turtÄ taip pat patvirtina Å¡ių asmenų veikimÄ bendrai. Å ioje byloje nustatyta, kad V. T. grasinant ir reikalaujant pinigų, bÅ«tent V. Å . panaudojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl teigti, kad kaltinamieji neveikė bendrai nėra jokio teisinio pagrindo.

Kaltinamiesiems buvo pareikÅ¡ti kaltinimai padarius nusikalstamas veikas bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai daryti. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, bÅ«sena, byloje nustatomas pagal bendrÄ sias įrodinėjimo taisykles (alkoholio kiekio matuoklio duomenimis ar medicininės apžiÅ«ros aktu, taip pat remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais), nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo bÅ«dų.

Tiek kaltinamieji, tiek už nukentėjusysis nurodė, kad jie vartojo alkoholinius gėrimus, buvo išgėrę, tačiau nei vienas nenurodė, kad šis neblaivumas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Byloje nėra objektyvių duomenų, liudijančių, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu V. T. ir V. Š. buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo kokios nors įtakos nusikalstamų veikų padarymui, todėl iš kaltinimo pašalintinos aplinkybės kad kaltinamieji buvo neblaivūs ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 256 straipsnis).

IÅ¡tyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad kaltinamųjų veika 2020 m. rugpjūčio 1 d. laikotarpyje nuo 22 val. iki 2020 m. rugpjūčio 2 d. 10 val., (duomenys neskelbtini), pasireiÅ¡kė tyčia, veikdami bendrai, atvirai pagrobė mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žRedmi 8“, kurio vertė 144 Eur, tuo nukentėjusiajam J. Z. padarė 144 Eur turtinę žalÄ , numatė, kad turto savininkui bus padaryta žala ir norėjo šį turtÄ užvaldyti bei grasindami uždaryti į rÅ«sį, iÅ¡durti akis ar kitaip sužaloti, V.

Å . panaudojus fizinį smurtÄ , sudavus kumščiais nemažiau 5 smÅ«gius į J. Z. veidÄ ir galvÄ , atvirai vertė savo naudai perduoti turtÄ - skambinti J. Z. motinai, kad pervestų 3000 Eur, bei nukentėjusiajam J. Z., dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairio antakio srityje, pakauÅ¡io kairėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ ir sukėlė fizinį skausmÄ . V. T. ir V. Å . suvokė, kad grasindami bei panaudodami fizinį smurtÄ bei sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmÄ bei padarydami nežymų sveikatos sutrikdymÄ vertė nukentėjusįjį vykdyti pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ ir norėjo taip veikti.

Kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų BK178 straipsnio 2 dalies ir BK 181 straipsnio 2 dalies sudėtis, kvalifikuotos teisingai ir įrodytos teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje: į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , nusikalstamų veikų motyvus, stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę V. Å ., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formÄ (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstamos veikos baigtos), padarytas vienas sunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, kaltinamojo asmenybę.

V. Š. teistas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 6–23), administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 24–31). Jis registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 33). VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpe neįrašytas ir nesigydė (2 t., b. l. 34). (duomenys neskelbtini) filiale 5 metų laikotarpiu dėl konsultavimo ar/ir gydymo nesikreipė (2 t., b. l. 35). VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje gydėsi du kartus (2 t., b. l. 36).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. specialisto iÅ¡vada Nr.83TPK-1036/2020 konstatuota, kad V. Å . netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 38). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis teistas 8 kartus, teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis jo atžvilgiu yra nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti Å¡velnesnę bausmę nei terminuotas laisvės atėmimas, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas, kurio laikotarpis pasirinktinas artimas bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį proceso metu, nusikalstama veika sukeltas pasekmes.

Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje taikant dalinį bausmių sudėjimÄ bei su 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikas atliktas pagal 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį. Kaltinamasis V. Å . teisiamas jau 9 kartÄ , jo atžvilgiu Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pagrindo nėra.

Teismas, skirdamas bausmę V. T., atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobÅ«dį (padarytos tyčinės nusikalstamos veikos), kaltės formÄ (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstamos veikos padarytos siekiant savanaudiÅ¡kų tikslų), nusikalstamos veikos stadijÄ (nusikalstamos veikos baigtos), padarytas vienas sunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai, kaltinamojo asmenybę. V. T. teistas, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 81–111), administracine tvarka baustas (b. l. 112–155).

VšĮ (duomenys neskelbtini) centro priklausomybių stebimų pacientų tarpe įraÅ¡ytas ir gydėsi (2 t., b. l. 162). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2020 m. rugpjūčio 31 d. specialisto iÅ¡vada Nr.83TPK-1037/2020 konstatuota, kad V. T. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (2 t., b. l. 164). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje ir gailėjosi jÄ padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe taikytina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , bei įvertinus kaltinamojo elgesį teismo posėdžio metu, jį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis teistas 13 kartų, Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesant aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti Å¡velnesnę bausmę nei terminuotas laisvės atėmimas, kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas skirtina BK 178 straipsnio 2 dalies ir BK 181 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rÅ«Å¡is – terminuotas laisvės atėmimas, kurio laikotarpis pasirinktinas artimas bausmės vidurkiui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, jo elgesį proceso metu, nusikalstama veika sukeltas pasekmes.

Paskirtosios bausmės subendrintinos tarpusavyje taikant dalinį bausmių sudėjimÄ bei su 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Kaltinamasis V. T. teisiamas jau 14 kartÄ , iÅ¡vadų dėl savo elgesio nedaro, toliau vykdo nusikalstamas veikas, todėl manyti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pagrindo nėra. Kaltinamasis V. Å . BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 4 d. 10:47 val. (1 t., b. l. 112).

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2020 m. rugpjūčio 6 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi kaltinamajam V. Å . paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. (1 t., b. l. 175–177). Kaltinamajam kardomoji priemonė –suėmimas pakeista į raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti (1 t., b. l. 171–172). Kaltinamasis V. T. BPK 140 straipsnio pagrindu laikinai sulaikytas 2020 m. rugpjūčio 4 d. 09.15 val. (2 t., b. l.

45) ir 2020 m. rugpjūčio 6 d. iÅ¡ sulaikymo paleistas (2 t., b. l. 43). Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 76–77). Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ kaltinamiesiems įskaitytinas laikas iÅ¡bÅ«tas laikinajame sulaikyme ir suėmime. Kaltinamajam V. T. kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. Å . yra aÅ¡tuonis kartus teistas už įvairaus pobÅ«džio tyčinius nusikaltimus, Å¡iuo metu nuosprendžiu jam paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė už du nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, pajamų negauna, pastovios gyvenamosios vietos neturi, todėl pagrįstai manytina, kad kaltinamasis V.

Å . gali padaryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl kaltinamajam kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – panaikintina ir skirtina kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas nustatytinas iki bus pradėtas bausmės vykdymas. Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos: 2021 m. gegužės 28 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pažymose nurodyta, kad V. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 579,62 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai bei kad V. Å . suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudaro 672,91 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (3 t., b .l. 113–119). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Be to, Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamoje praktikoje yra ne kartÄ nurodyta, kad sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-322/2014). Kaltinamieji Å¡iuo metu nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmes, gynėjas V. Å . paskirtas tuo pagrindu, kad asmuo atlikinėjo laisvė atėmimo bausmę, o V. T. tuo pagrindu, kad kaltinamajam V.

Š. buvo paskirtas gynėjas ir esant gynybos interesų prieštaravimams, todėl teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamųjų padėtį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. Š. ir V. T. dėl gynėjo dalyvavimo nepriteistinos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 308 straipsniais n u s p r e n d ž i a :

V. Å . pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes: - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienus) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo; - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 4 (keturis) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius ir subendrintÄ bausmę paskirti 5 (penkis) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi – 6 (Å¡eÅ¡iais) mėnesiais ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 5 (penkis) metus 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laikÄ V. Å . įskaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. (93 paros) ir nuo nuosprendžio priėmimo dienos iki bausmės vykdymo pradžios bei bausmės dalį atliktÄ pagal 2020 m. gruodžio 3 d.

Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendį. V. T. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmes: - pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienus) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo; - pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 4 (keturis) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas iÅ¡ dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės – 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius ir subendrintÄ bausmę paskirti 4 (keturis) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ subendrintÄ bausmę subendrinti su 2020 m. gruodžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmės dalimi – 1 (vienais) metais ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 5 (penkis) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laikÄ V. T. įskaityti laikÄ iÅ¡bÅ«tÄ laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. iki 2020 m. rugpjūčio 6 d. (2 paros) ir bausmės dalį atliktÄ pagal 2020 m. gruodžio 17 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendį. Bausmės pradžiÄ V. T. ir V. Å . skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. KardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti V. T. pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti. V. Å . kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – panaikinti ir paskirti kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ iki bus pradėtas bausmės vykdymas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos iÅ¡laidų už kaltinamiesiems V.

T. ir V. Å . suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ teisme iÅ¡ V. T. ir V. Å . nepriteisti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam Å¡is terminas skaičiuojamas nuo nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo dienos, suimtam – nuo nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ bylÄ nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi bÅ«ti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų bÅ«ti nagrinėjama raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Algirdas Giedraitis